kap akià užmèst Vakzalas – kap akià užmèst (didelis). Lp.

žirnienójas sm. ppr. pl. (1) K, LsB339, Š, Rtr, BŽ101,494, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII73; N, L žirnių virkščia: Reikia žirnienójus ant tvarto užmest Žl. Prisikišau maišą žirnienójų Vžns. Vilkas išritė veršelio vėdarus – prikimšo žirnienójų (ps.) Tvr. Žirnienójai pančiojas po kojom Sl.

šniur̃kšti, -čia, -tė Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ
1. tr. Ds, Ps, Brž garsiai pūsti iš nosies gleives, šnypšti (nosį): Ėgi va kur nuejo sniurglio šniur̃kštų! Mėtyk, taškyk gi čia! Pnm. Tu kai šniurkšti̇̀ nosį, tai galu lauko girdis Dkk. Kas gi teip daro: atsisėdus prie stalo šniurkšti̇̀ nosį! Krs. Čiaudėti, šniurkšti, kosėti, spjauti – tai paprastas visiems dalykas TS1899,9(Vaižg).
2. tr. Skr traukti į save iš nosies bėgančias gleives: Kam tu šniurkšti̇̀, t. y. trauki smurglį į save, į nosį – iššnypšk, kad nevarvėtų J. Šniur̃kšta nosį i šniur̃kšta Vkš. Dvyloji uosto, šniurkščia, žiūrėdama į tvarto degėsius J.Paukš.
3. intr. Všk šniurkščiojant verkti: Šniurkšt šniurkšt i šniur̃kšta į kerčią įlindęs DūnŽ. Važiuodama ant šliūbo nors i nerėkė, ale visu keliu šniur̃kštė Vdk. Negąsdinkiat – tuoj pradės šniur̃kšti Up. Ko šniurkšti̇̀ kai mažas vaikas! Skr.
4. intr. niurnėti: Tai ko dar šniurkšti̇̀ po panose, pati kalta būdama! Ig.
5. intr. J, Als, Gl smulkiai lyti, dulksnoti: Oras prisruvęs [lietaus], taip šniur̃kšta Vgr. Šitom dienom šniur̃kščia i šniur̃kščia lietus Švnč.
6. intr. leisti iš savęs, pliurkšti: Užvalgei pusžalių vėdarų – gali par abudu galu šniur̃kšti (vemti ir viduriuoti) Pj.
apšniur̃kšti, -čia, àpšniurkštė tr. Š, BŽ167, KŽ šniurkščiant nosį, apdrėbti gleivėmis, apšnirpšti.
| refl. tr. Š, KŽ: Ką gi tu čia dabar, vaikel, apsi̇̀šniurkštei visą priekį Dkk.
atšniur̃kšti, -čia, àtšniurkštė
1. tr. Š šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies).
| refl. tr.: Atsišniur̃kšk nosį, ko čia vis šniurkšti! Jž.
2. intr. KŽ šniurkščiant ateiti.
iššniur̃kšti, -čia, i̇̀ššniurkštė tr. Š, KŽ šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies).
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Išsišniur̃kšk sau nosį – kurgi vis burbsi ir burbsi atgal Ds. Išsiėmė batistinę nosinę ir išsišniurkštė rš.
nušniur̃kšti, -čia, nùšniurkštė tr. Š, NdŽ, KŽ nušnypšti nosį, nušnirpšti: [Vaikai] nušniurkštę saujon, toli metė, toli spjaudė O.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Gerai nusišniur̃kšk nosį, tai ir nekabės varveklis Dkk. Nusišniur̃kšk nosį pirma, vaike, tik tada seną mokyk! Ds. Senelis, didžiai įnirtęs, nusišniurkštė nosin įsisukusias ašaras Vaižg. Turiant slanktą, nuejus pirtin nusišniurkšt sauja ir užmest ant krosnies, kad liga sudegtų LMD(And).
pašniur̃kšti, -čia, pàšniurkštė intr. NdŽ kiek šniurkšti.
sušniur̃kšti, -čia, sùšniurkštė intr. NdŽ garsiai patraukti (nosimi): Kareiviai sujudo, sukosėjo, sušniurkštė nosimis, kaip ir visada po įtempto tylėjimo rš.
užšniur̃kšti, -čia, ùžšniurkštė
1. intr. NdŽ užšnypšti ant ko.
2. refl. tr. patraukti į nosį su garsu (tabako): Klebonas švelniai užsišniurkštė tabokos į abi šnirpšles rš.

lū́pos atmetìmas išsišiepimas: O išsiviepimas, o lūpos atmetimas!. Krš.
lū́pos kraštù
1.truputį: Kai ne kartą sunku, skųsčiaus lūpų kraštu, kam širdį Aukščiausias man davė. Mair.
2.nenoromis: Atsiliepė Galinis nenoromis, lūpų kraštu. Vencl.
pro lū́pų krãštą nežymiai (šypsotis): Veždamas grūdus į sandėlį, šypsosi valstietis pro lūpų krašteliuką. rš.
lū́pų sudėjìmas šypsena: Tų gražių broliuko lūpų sudėjimą visi vyresnieji parsinešė su savimi. Tat.
lū́pų viršumì nenuoširdžiai (melstis): Kitas laiko save nobažnu (pamaldžiu) dėl to, kad kas dieną viršumi lūpų sukalba daug poterių. Baran.
išvirkščiomìs lū́pomis nenoromis (valgyti): Kad valgau, ale išvirkščiom lūpom, prie širdies neina. Jnš.
lū́pos pienúotos neig. labai jaunas, pienburnis: Dar lūpos pienuotos, o jau ir anas blevėzgoja. Trgn.
pìlna lū́pa sočiai: Šiuosmet duoniniai metai – duoną valgysim pilna lūpa. Rod.
sausomìs lū́pomis alkanas: Lašinius parduosi, o paskui pats sausom lūpom būsi. Lkm.
sausomìs lū́pomis palìkti viską paimti nieko nepaliekant: Matai, kaip išėjo, paliko sausom lūpom, ir gana. Upt.
lū́pos aptèks dantìs B. praeis noras juoktis:
lū́pą atitem̃pti rengtis verkti: Atitempė lūpą kaip kaišeną, ko čia bliauni?. Škn.
lū́pas atitem̃pti nusiminti: Mūsų miestelio šviesuomenė taip pat atitempė lūpas. Gric. Mažoji negavo, tai ir vėl lūpas atitempė. Sk.
lū́pą atkárti nusiminti: Jau lūpą atkorė mūsiškis. Dg.
lū́pą atkìšti
1.nusiminti: Negavai ir tuoj lūpą atkišai, negražu taip daryt. Šl.
2.pravirkti: Ar jau atkišai lūpą!. Krž. Eik, žiūrėk, ko tas vaikas lūpą atkišo. Kž.
3.įsižeisti, užsigauti: Žodžio negaliu pasakyti marčiai, tuojau lūpą atkiša. Vkš.
lū́pą atkrė̃sti pasipūsti, rodyti nepasitenkinimą: Eina boba lūpą atkrėtus. Ds. Lūpa atkrėsta kaip pikto arklio. Ds.
lū́pą atmèsti
1.rodyti nepasitenkinimą: Atmeta lūpą, neprašnekinsi. Krš. Tavasis iš pat ryto kažin ko lūpą atmetė. Sk.
2.apsiverkti: Jau tas mano krioklelis lūpelę atmetęs. Krš. Sunku su vaikais zurzintis, vis zurza, vis atmetę lūpą. Krš.
lū́pą atmẽtęs nieko neveikiant, žiopsant: Atsisėdai vidury aslos ir sėdi lūpą atmetus, eik karvių milžt. Sk.
lū́pą atstatýti rodyti nepasitenkinimą: Bent kiek ne po jo, tai ir atstato lūpą. Skdt. Tik lūpą neatstatyk!. Rg.
lū́pą atvérti prabilti: Ar tu ant jo barkis, ar mušk, ar pešk – nė lūpos neatvers, tylės kaip žemė, ir gana. Žem.
lū́pas atvérti prabilti: Pyksta. Lūpų neatvėrė. Vkš. Vaikis nė lūpų neatvėrė, gavęs per ausį. Šts. Ir ana, gyvatė, nė lūpų neatveria. Trk.
lū́pa atvìpo supyko: Tuoj lūpa atvipo kaip arkliui. Rs. Rodos, nieko bloga nepasakiau, o jai ir atvipo lūpa. Ar.
lū́pose bū́ti dažnai sakyti: Šiomis dienomis žodis „taika" yra šimtų milijonų žmonių lūpose. rš.
lū́pose išlìkti būti neužmirštam: Dainos pateko į liaudį ir jos lūpose išliko. rš.
lū́pą išpū̃tęs nepatenkintas: Sakė, tėvas irgi sėdėjo lūpą išpūtęs. Jnš.
lū́pos lim̃pa apie labai gardų: Gardu, kad net lūpos limpa. Lp.
lū́pomis málti labai daug kalbėti: Tai tas putekšlis mala ir mala lūpom – nė galo jam nėra. Pg.
lū́pų neapčiáupti šypsotis, džiaugtis: Kai pagiri, tai ji lūpų neapčiaupia. Jnšk.
lū́pos neatsivìlgė neužmirštì buvę vargai: Dar mano lūpos neatsivilgė, kaip aš tave auginau. Švnč.
lū́pų nesučiáupti daug kalbėti: Namuose buvo tikra šventė: visi lūpų negalėjo sučiaupti – klegėjo, juokėsi, dovanas gyrė. Paukš.
lū́pose nešióti nuolat minėti: Jam niekas nenorėjo dovanoti, kad jis savo dievus nešioja ne lūpose, o širdyje. Vien.
lū́pos neužteñka už dantų̃ Šts. labai sulysęs:
lū́pas nusišlúostyti nebeturėti (ko valgyti): Dabar tai nusišluostysiu lūpas nuo mėsos. Mrj.
lū́pas nusišlúostyk sakoma pienburniui: Pirma lūpas nusišluostyk, o paskui kalbėk!. Sl.
lū́pas nušlúostyti
1.nieko neduoti: Visus kitus šiuo tuo apdalijo, o jam ir nušluostė lūpas. Dov.
2.įstumti į vargą: Ugnelė lūpas nušluosto. Dkš.
lū́pą nutem̃pti nusiminti: Nutempė lūpą ta boba. Vb.
lū́pą pakabìnti
1.būti nepatenkintam: Kai tik kas, tai tuoj ir pakabina lūpą. Alk.
2.nusiminti: Kažin ko tėvas lūpą pakabino ir snarpso prie lango?. Šd. Kogi taip pakabinai lūpą?. Aln.
lū́pą pakabìnęs
1.liūdnas: Ko vampsai lūpą pakabinęs?. Vl. Tokia zyzla, lūpą amžinai pakabinus. Nmj.
2.atidžiai (žiūri): Vaikai smakso lūpas pakabinę – žiūri, kaip aš dirbu. Ėr.
lū́pą paléisti
1.liūdėti, nusiminti: Ė, Martynai, nėr ko taip paleist lūpą!. Simon.
2.verkšlenti: Kas vaikui, ko anas lūpą paleido?. Pln.
lū́pą paléidęs
1.liūdnas: Lūpą paleidęs, smurglis ištysęs, ir lūgrinėja. Pln.
2.labai atsidėjęs: Liūb dainuos vaikiai mergės, ir aš lūpą paleidusys klausysiuos. Plt.
lū́pą papū̃sti rodyti nepasitenkinimą: Mažasis berniukas papūtė lūpą, bet neverkė. rš.
lū́pas papū̃sti rodyti nepasitenkinimą: Neparnešei dešros, žiūrėk, senelis jau ir papūtė lūpas. Šl. Aldonė papūtė lūpas ir skubiai atrakino spyną. rš.
lū́pą pasiką́sti supykti: Kad tik kas ne taip, tuojau lūpą pasikanda. Grg.
lū́pas pastatýti parodyti nepasitenkinimą: Kažko lūpas pastatė ir išdūlino. Kž. Lūpas pastačius mergaitė. Ėr.
lū́pas pašlãpinti truputį išgerti: Sėdės ans tau [vaišėse] lūpų nepašlapinęs!. Krš.
lū́pą patem̃pti
1.būti nepatenkintam: Kas negerai, ko vaikščioji patempęs lūpą?. Vkš. Kad tik kiek, tuojau lūpą patempia. Sk. Ajau, vis su skara ir su skara! – skundžiaus patempęs lūpą. Bil. Vaikėzai grįžta lūpas patempę ir gerai nesuprasdami už ką. Sav. Kiras šnirpštė lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas. Vaižg. Klausėsi akis pabalinusi, lūpą patempusi. Katil.
2.rengtis verkti: Nieko jai nebesakyk, matai, kad jau lūpą patempė. Jnš.
3.pravirkti: Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir patempė lūpą ir rauda kaip mažas vaikas. Ėr. Kad tik kiek, tai tuoj ir patempia lūpą. Vv. Dar nepradėjau nė bartis, o jau lūpą patempei. Vkš.
lū́pas pavìlgyti išgerti svaigalų: Su savo mašina nevažiuos [į balių], – bijos ir lūpų pavilgyti. Krš.
lū́pas prakándęs perpratęs, suvokęs: Apie tokius daiktus seniai esu lūpas prakandęs. Nč.
lū́pas praplė́šti imti nenoromis kalbėti: Reikalai yra reikalai, nuo jų nepabėgsi. Turėjo praplėšti kietai sučiauptas lūpas, turėjo kalbint. Zur.
lū́pas pravérti pradėti kalbėti, prakalbėti: Jam turbūt lūpas sunku pravert, tyli ir tyli kaip juoda žemė. Srv. Jis rausta, nieko nesako, nė lūpų nepraveria. Šln. Ir lūpų nepravėrė, tai kantrybė. Užv. Dar lūpų nepravėriau, kai visi rankomis mosto, kad tylėtau. Krėv. Nutilkit, paršeliai, kai senas žmogus lūpas praveria!... Gran.
lū́pą priką́sti susilaikyti nepasakius: Prikandau lūpą tą kartą, ir gerai: gavau atgal savo darbą. Pkl.
lū́pas prikìšti truputį išgerti: Nu, prikišau lūpas, daug negėriau. Jnš.
lū́pas sérgėti vengti daug plepėti: Kas sergi lūpas savo, didžiai išmintingas yra. Dauk.
lū́pas statinė́ti rodyti nepasitenkinimą: Be reikalo lūpas statinėji – niekas nebijo. Žg.
lū́pas sučiáupti
1.neleisti kalbėti, nutildyti: Ylos maiše nepaslėpsi, žmonėms lūpas nesučiaupsi. Krėv.
2.nutilti: Nėmaž nesučiaupia savo lūpų. Šll.
lū́pas surakìnti neleisti kalbėti, nutildyti: Protas, šaltas protas surakina lūpas ir rankai neleidžia plunksnos tvertis. Pt.
lū́pas susùkti rodyti nepasitenkinimą: Kaimynė nudavė būk nematanti, tik lūpas susuko ir pranėrė pro šalį. Jnš.
lū́pas suvìlgyti duoti išgerti: Kaip tik lūpas suvilgiau, tuojau gavau. Prk. Būk toks geras – aš tau suvilgysiu lūpas. Pln.
lū́pą tampýti taisytis verkti: Jau Stasė tampo lūpą. Skr. Kam bešneki, ar nematai, kad vaikas lūpą tampo. Kair. Vienas kitas iš mūsų pradeda tampyti lūpas, traukyti nosį, o pats mažasis ima verkti. Bil.
lū́pą tem̃pti
1.taisytis verkti: Palik vaiką, eik į šalį, kad jau lūpą tempia. Sk. Jau mergučė tempia lūpą – šauks. Jrb. Kreivukai pažiūro vaikas, tempia tempia lūpikę. Drsk.
2.verkti: Taip tai spjaudeis į visas puses, o dabar, kai jau neberodo akių, jau lūpą tempi, argi gražu. Sk.
lū́pas užčiáupti
1.nutildyti, versti tylėti: Nors esu geriausių norų, bet jų elgimasis užčiaupia man lūpas. rš. Tegul per daug liežuvio nelaido, atsiras, kas jam lūpas užčiaups. Šl. Ylos maiše nepaslėpsi, žmonėms lūpų neužčiaupsi. Krėv.
2.nutilti: Vis lūpų neužčiaupsi, barsies ir barsies už vaikų. Str.
lū́pą užver̃sti rodyti nenorą: Atnešiau šalto vandenio, veršis užvertė lūpą. Jrb.
lū́pas užvérti nutildyti, priversti tylėti: Mum namon sugrįžus, mums lūpų niekas neužvers. Šein. Senam lūpos verte užvertos, neprasižiok. Rdn.
lū́pas vérti prabilti: Prieš jį nei vienas lūpų nevėrė. prš.
ant lū́pų bū́ti
1.turėti ką valgyti: Kam riebu, tai ir per pilvą riebu, kam nėr, tai ir ant lūpų nėr. Švnč.
2.pasakoti: Jis buvo atviras žmogelis, kas buvo ant lūpų, tas ir širdyje. Mont.
ant lū́pos lim̃pa skanus, skanu: Na, alus ar limpa ant lūpos?. Slm.
ant lū́pų turė́ti kalbėti: Kaime ir mažas, ir didelis turėjo tą patį ant lūpų. rš.
į lū́pas įdė́ti leisti pasakyti kieno nors mintis: Į Selmo lūpas autorius įdeda savo mintis apie ponų ir būrų santykius. rš.
į lū́pas neim̃ti
1.nesakyti: Nė į lūpas neimk bjaurių žodžių. Krš.
2.nevalgyti: Aš tos tavo mėsos nė į lūpas neimsiu, labai neskani. Šl.
iš antrų̃ lū́pų per kitus: Jin išgirdo tą žinią iš antrų lūpų. Jnš.
iš (kieno)lū́pų į Diẽvo aũsį kad taip įvyktų: Duok Dieve, kad iš tavo lūpų nueitų tiesiai į Dievo ausį!.. – pagalvojau. Pt.
iš lū́pų į lū́pas eĩti sklisti pasakojant: Yra sakytinė ir dainuotinė poezija, einanti iš lūpų į lūpas. rš. Nuo neatmenamų laikų liaudies pasakos ėjo iš lūpų į lūpas. rš. Eilėraštis sparčiai plito. Jis ėjo iš lūpų į lūpas. Švaist.
nuo lū́pų nenueĩti nuolat minėti: Jo vardas nenueina nuo lūpų. rš. Dabar tos kalbos visiem nuo lūpų nenueina. Mšk.
kíek nuo lū́pų ikì nósies apie neišmanėlį: Tu tiek žinai, kiek nuo lūpų iki nosiai. Plv.
per lū́pų lū́pas iš kitų (sužinoti): Kogi čia per lūpų lūpas, geriau sudrįsus nueik ir sužinosi visą teisybę. Kair.
per lū́pas braukýti įžeidinėti: Lietuviams niekas negali per lūpas braukyti. Dauk.
per lū́pą pérmesti truputį užkąsti: Permetei per lūpą kur ką, ir gerai. Prng.
per lū́pas pérleisti truputį paragauti: Daug to vyno negėriau, tik per lūpas perleidžiau. Kp.
per lū́pas pérvilkti šiek tiek išgerti svaigalų: Per lūpas pervilko ir nužleibo. Lnkv.
per lū́pas užsvìlinti sugėdinti: Anas nepriimdo motinos, kaip užsvilinau per lūpas, mažu dar priimdys. Grv.
pusiáu lū́pų užuominomis: Susitikę šnekasi jie pusiau lūpų, ir Petras ne viską supranta. rš.
už lū́pų nepastóvi neišlaiko paslapties: Jin gera moteris, ale už lūpų jai niekas nepastovi. Sk.
už lū́pos užmèsti
1.truputį užkąsti: Bobut, duok ką užmest už lūpos!. Ukm. Norėtų ir anas ką nors už lūpos užmesti. Rs.
2.truputį išgerti: Jau jis kiek už lūpos užmetęs. Skr. Jau užmetęs už lūpos, kad taip krivu krivais eina. Krš. Labai atsiprašau, gal tu, Jeronimai, miegojai? .. Aš norėjau su tavimi. Po visko šiek tiek užmečiau už lūpos. Dovyd.
už lū́pų užsipìlti truputį išgerti: Duok bent klukšnį už lūpų užsipilti. Grg.
kaĩp ne savomìs lū́pomis nenoromis (valgyti): Tu ir valgai lyg ne savom lūpom. Švnč.
kaĩp į lū́pą įgéltas piktai, irzliai: Ko birzgi kaip lūpon įgeltas?!. Trgn.
paskutinį kąsnį traukti nuo lūpų žr kąsnis
krekena nenudžiūvo nuo lūpų žr krekena
krekenos nenusibraukė (nenusišluostė)nuo lūpų žr krekena
medaus lūpos žr medus
motinos pienas nenudžiūvo nuo lūpų žr motina
nuo nosies iki lūpos žr nosis
pienas nenudžiūvo nuo lūpų žr pienas
pieno nenušluosto nuo lūpų žr pienas
pienas nenuvarvėjęs nuo lūpų žr pienas
pienas už lūpų žr pienas
puse lūpų žr pusė
nė puse lūpų žr pusė
per pusę lūpos (lūpų) žr pusė
seilė spiria į lūpas žr seilė

mèsti, mẽta, mẽtė
1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Meti̇̀ (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji má[n] metė obuolėlį par stiklo langelį JD665. Anas negi metė [akmens] – tik iš rankų paleidė Km. Mèskie stiklelį in akmenėlį, lieki vynelį in purvynėlį (d.) Klvr. Ar mesti kūlį nuo stogo? Pn. Kai starkus meta iš lizdo kiaušinius, bus geri metai, kai vaikus – blogi (priet.) Pnd. Metė jį žemėn J.Jabl. Kaip aną mesi – vis ans kaip katė ant kojų nukris Plt. Neduokit to, kas yra šventa, šunims, nei meskit perlų jūsų prieš kiaules Ch1Mt7,6. Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį duobėna BB1Moz37,22. Mèskit Perliušę [į] gilų Dunojų (d.) Vlkv. Nė koks žmogus: šake mèstinas pro duris Šts. Sprogyklas (bombas) mesti, laidyti I. Vilyčia metama MŽ548. Metama ugnis (raketa) N. Akmenelis toks, kaip iš rankos metamas Šts. Metamąsias velėnas (durpes) uždura su duru Šts.
| Su liže duoną pečiun meta (šauna) Antš.
| Mesk (leisk) kortą par tris kartus: jeigu ben kartą išloši, tai gerai BM41.
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį NžR. Nemesk lazdos, šunų dar nepraėjęs PPr217. Senio žodis ne klanan mestas (teisingas, išmintingas) Dkš. Kam čia mèst į balą vandenį (kam šelpti turtingą) Gs. O išgamos! Pirštinę štai geležinę dabar metu jums į akis (šaukiu į dvikovą)! Mair. Ir jis, kas svetima, nemeta (mėgsta pasisavinti) Ds. Dabar mergų pilna: kur pagalį mesi̇̀ – vis an mergos Užp. Tai kviečiai! Kepurę mesk – neįkris (tankūs, geri) Šl. Tokias akėčias tik mèst par tvorą (prastos) Rd. Mèsk jauną, kaip jis (senas) eina (jaunas neprilygsta senam, taip greit nepaeina) Ėr. Prieš šitą arklį mesk kitus į šalį (kiti daug prastesni) Ėr. Oho, tas vaikas kai dirba, tai ir didelį berną mesk į šalį Srv. Geri kortai silkus meta (vertesni už šilką) Varn. Mesk šunį an kiaulės, ka nepjauna (sakoma, kai kas nenori ko siūlomo imti) Kt. Kad yr i jaunų visokių: kitam mesk šunį viršuo – ans trauksis, i tiek Vgr.
mestinai̇̃ adv., mestinõs: Mestinai̇̃ antmečiau vaiką ant šieno vežimo kaip kunkolą Skd. Ans mestinõs meta Vkš. Iš lovos išmetė mestinõs Trkn.
ǁ tr., intr. sviesti kuo taikant į ką nors: Gaspadinė jį pamatė, pagriebus su samčiu metė JD265. Jisai čebatu ją metė LB158.
^ Žmonės juos purvais meta (mėto, drabsto) J.Jabl. Aš į jį metù duona, o jis į mane akmeniu Klvr. Kuo mesi, tuo teksi: medum – medum, lašiniais – lašiniais (kuo kaltinsi, tuos bus kaltas) Trgn.
ǁ refl. sviesti ką tolyn lenktyniaujant: Eikiv mestis: kas toliau numesav, tas piningus palaikysav TDrVII106. Meskiavos pypkoms, katro toliau nukris Ggr.
ǁ nusivilkti (drabužį): Namie jau tai aš nemetu kailinių nuo pečių Rmš. Šilta, reikia mesti nuo pečių milinę rš.
2. tr. pašalinti, nebelaikyti (nereikalingą, netinkamą): Mesiu tą sviestą – žibalu atsiduoda Vb. Mesk tu tuos griozdus stalus – nebegali jau gražesnių įsitaisyt Slm. Mèskit lauk tais supuvusias bulves, ką da čia laikot Gs.
| Ledą metant neršta lydekos Šts. Nosvaity (ežeras) ledą jau baigia mest Užp.
3. tr. VlnE137, Ch1Mr1,16 leisti, gramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę, inkarą): Mès tą tinklaitį Rsn. Bet ant tavo žodžio tinklą mesiu BPII272. Eik pas marias, mesk meškerę BtMt17,27. Mesk aukso inkarelį KlpD10.
ǁ leisti nukristi iš rankų: Papuneli, mèsk cukraus į arbatą KlvrŽ. Rozu metėm (sodinome) bulbas Lp. Ar čia metamà (vaga, į kurią sodinant metamos bulvės)? Sdk.
^ Pirma mèsi, paskui rasi (ką gera padaręs, vėliau gausi atpildą) Gs. Ką vasarą mesi, tą žiemą rasi Vl. Nori rasti – pirma tur mesti PPr222.
4. tr. iškrauti, tuštinti (prikrautą vežimą): Einam vežimo mesti KlvrŽ. Vienas lauke į vežimą krauna, o kitas daržinėj iš vežimų mẽta Jnš. Šienas yr mẽtamas, turu padėti, negaliu šnekėties Vn.
5. tr. krėsti, pilti: Tėtė po kamarą jau baigia putrą mèsti (krėsti į kubilą) Jnšk. Meta (beria) krušą savo CII453. Ėmusys su plačiomis beržinėmis vantomis nemeilingai plakti, vis jau karštą, jau šaltą vandenį mesdamys (gausiai pildami, užversdami), svetį savo lygiai pėrusys S.Dauk.
ǁ Užp dėti raugimui (burokus): Burokai, mesti̇̀ senagaly, gardūs Ktk.
ǁ įdėti mėsos, riebalų, uždaryti (viralą, košę): Kuo gi košė mestà, kad teip negardu? Ktk. Mẽstas puodas Dglš.
ǁ daryti (krūvą), krauti: Kap toli namo vežt ar kelias šlapias, tada kūgį mẽta Lz.
^ Šimtakys stirtą (kūgį Tvr) meta (sietas) LTR(Pkl).
6. tr. dėti, duoti savo dalį (ppr. pinigų) kokiam tikslui: Kai rinko pinigus, daug kas metė Jnšk. Nu gieda, nu piningus meta Trk. Drąsiai visi gėrė, nes visų buvo mesti pinigai Žem. Ir tie mestų seseriai po keletą dešimtų Žem. Rinkliavą rink, mezliavą mèsk, pyliavą pilk J.
7. tr. smūgiu blokšti, griauti, versti: Kad metė aukštielinką ant žemės, net dirvonai suskambėjo Jnšk. Priėjo prie tokios balos – kaip mes tą gaspadorių in tą balą! BsPIV46.
ǁ priversti griūti (apie epilepsijos priepuolį): Jį mažą mèsdavo nuomaras Pc. Nuomara mesdavo, o kai jis išgydė, jau nebemesdavo Rm. Kas turi metamąją ligą (epilepsiją), viena diena suverpti, suausti, pasiūti ir apvilkti – sugis LMD(Km).
| impers.: Buvo apgydę, bet dabar vėl jį dažnai mẽta Dbk. Šunio išsigąsdino, pradėjo mèst Trak. Girdėjom, kad mẽta nuomarin Bgs.
ǁ stumti atgal, blokšti, versti iš vietos: Viena banga varo „Argą“ priekin, kita meta jį atgal rš. Negaliu įlipt į vyšnią, mẽta lauk vėjas Skr.
| Ratelis mẽta šniūrą pr.
ǁ refl. tiestis, loštis: Kap metės [sūpuodamasis], tai išsigrūdo iš sūpluokių Dglš.
ǁ staigiai kreipti: Kai akis meti, tokios musytės akyse tik sijoja, sijoja Ant.
8. tr. varyti, šalinti (iš užimamos vietos): Mèsti iš buto DŽ. Jau mes savo seniūną mèsim, rinksim naują Nmn. Sueję mesmà storastą Ds.
ǁ atitolinti, atstumti: Nemesk mus nuog meilės tavo Mž335.
9. tr. kelti, tiesti į priekį ar į šalį (kojas, rankas): Klyš kleiš, klyš kleiš kojas mẽta (į šonus stato) eidamas Vkš. Kareivis turėjo gerai kojas mèsti Prk. Arklys meta koją į koją, parsvieda paskutinę koją par pirmąją Šts. Rankas mesdamys vaikščio[ja] kareiviai Šts. Šalta? Met' kojas (eik) kap išgali, i sušilsi Ml.
| Jų arklio ilgos kojos, užtai jis meta didelį šakymą Dglš. Plačiai žingsnį meta (žergia) Srv. Mẽtė žingsnį ir pastvėrė Gs.
| Ir metė (pakėlė) ant jo rankas savo, ir pagavo jį Ch1Mr14,46.
10. tr. sutelkus siųsti, gabenti kur: Antantės valstybės nutarė mesti stambias karo jėgas prieš Tarybų šalį (sov.) rš.
11. tr. prk. tiesti, skleisti (šviesą, šešėlius): Medžiai mẽta ilgus šešėlius KII149. Saulutė prabėgdama spindulį metė į mano langelį S.Nėr. Balkšvas mėnuo metė pro langą šviesos nuotrupas rš.
12. tr. Upt, Lš, Ut netekti senųjų (dantų, plunksnų, plaukų, ragų) prieš dygstant naujiems: Vaikas dantelius meta Grž. Gal ar dantis karvė meta, kad neėda Ds. Senoji kumelė dantis meta Šts. Senės vištos rudenį meta plunksnas (šeriasi) Ėr. Seni briedžiai ragus meta anksčiau – lapkričio–gruodžio mėnesiais, o jaunesni – dažnai sausio mėnesį rš. Daba anie (katinai) kūdi, plauką meta šalin Tl. Medžiai pagelto, pradėjo mesti lapus A.Vien.
^ Vilkas plauką meta, o natūros nemeta Škn.
13. intr. Pgr, Rs keisti, mainyti kuo nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar meti, ar ne su manim peiliais? Snt. Na, Jonai, metame dalgėm! – Ne, mano geresnė Slk. Aš su tavim nemesiu, gali apgaut Kp. Čigonėli, meskim pypkėm Šn.
| refl. Brs, Als, Žd, Skd: Paaugę maino arklius, o piemenys peiliais mesdavos Trk.
14. tr. sumažinti, nuleisti (kainą): Sakau, da mèsk penkis rublius, tai pirksu Lkv.
15. tr. SD345, R vynioti ant mestuvų ar ant sienos audeklo metmenis: Mūsų šiandie moterys audeklą meta po gryčią, ir vietos ten nėr Jnšk. O ką mès ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo? K.Donel. Ar susirikiojot mesti audeklo gijas? Šts. Nuo krijelio mẽta an sienų Prn. Ant mieto, įbesto sienon, mèsk geinį, driką J. Atneš krijelius, įkals kuolelius, reikės man jaunai drobeles mesti LTR. Ant sienų nė nemetus, ant mestuvų nepapratus Plv. Mesiù žilu, o atausiu žaliu Alv. Bernyti mano, pliudrinės tavo tai gražiai mestos ir atskersuotos JD835.
^ Auksu mesta, sidabru atausta, deimanto peiliu rėžta (vaivorykštė) Pnd.
ǁ užnerti reikiamą akių skaičių mezgant: Dvylikos akių mečiau kojinę Šts.
16. tr. dėti, traukti (lanką ant statinės): Bačkeles mečiáu lankais cielą dieną Šateikių bravare Štk. Liuob eis pavasarį par sodas, mesdamas lankus Šts.
17. tr. privirinti, pridurti plieno prie norago, prie kirvio, dalgio ašmenų: Metu, užmetu noragą MŽ522. Reikia mèst dalgė Lp.
18. tr., intr. prk. griežtai, trumpai pasakyti, ištarti: Lik vietoj! – metė aviatorius Gecevičius Petrui lyg įsakymą, o pats nubėgo su kitais draugais prie garažo rš. Tėvas pastovėjo, o paskui išpūtė susitvenkusį krūtinėj orą, dusliai metė: – Šį kartą aš dar ateisiu J.Balt.
| Partija metė (iškėlė) naują strateginį šūkį – pasirengti socialistinei revoliucijai (sov.) rš.
19. tr. prk. griežtai reikšti, skelbti: „Sakmės“ autorius meta aštrų priekaištą feodaliniams valdovams K.Kors. Dovydas meta prakeikimą ant savo priešų brš. Jis – paprastų darbo žmonių pusėje, giliai užjaučia skriaudžiamuosius ir meta panieką skriaudėjams (sov.) rš.
20. tr., intr. Grd, Ds, Plv gerti (svaiginamuosius gėrimus): Jau jie penktą bakalą mẽta Vlkv. Mèsk stiklelį Gs. Kad ana samagonką meta KlvrŽ. Iš jo bus didelis pijokas – meta arielką kaip [v]andenį Vžns. Nebuvo parsigėręs, bet, žinoma, jau metęs Šts.
ǁ turėti įprotį gerti, girtauti: Tas vyras metą̃s, sako, gerai gerąs Vgr.
ǁ valgyti: Skani košė, ir vedvi našiai mẽtėm KlvrŽ.
21. intr. smogti, skelti: Metė per ausį vienąkart, kitąkart, ir užteko Jnšk. Mesk į kramę (makaulę) ir stumk pro duris Šts.
22. intr. greitai eiti: Meta kaip jaunas Žr.
23. refl. KlvrŽ, Vn ne laiku, per anksti turėti (apie kumelę, karvę): Mūsų kumelė metasi. Ar nežinai kokių žolių ant suturėjimo? Skd. Karvės papilvė nutįsusi, mesis laukan Šts.
24. tr. atsiskiriant, išvykstant palikti, nebesirūpinti; nebebūti kur, su kuo drauge: Žada jis tą pačią mesti Pn. Šiandien ves, rytoj mes LTR(Šll). Nė jis mane ves, nė mes Rd. Paniulaitė mumis meti̇̀, žadi ryto poni būti JD1558. Sūnus buvo mẽtęs mane Nmč. Kodėl anas jus mẽta be jokios prieglaudos? Str. Neturtingieji meta žemę ir virsta samdomais darbininkais rš. Visa metus, žusrišo akis ir leidos, kur kojos nešė Rod. Ir nuliūdo širdis bernelio, kad visi jį vieną paliko, vieną metė priešininkų kerštui V.Krėv.
^ Pupa sėklos nemeta (koks tėvas, tokie ir vaikai) Rod, Šmn.
| refl.: Kad greit anas nuo jos mẽtės, kai pamatė, koks žmogus Ut.
25. tr. toliau nebevartoti, nebesinaudoti: Mečiau dviratį, dabar pėsčias vaikštau Vb. Pradėjau skaityt knygą, negraži, i mečiaũ Dglš. Pamatysi – pabūsi mieste, mesi visas senas sukneles, užsimanysi naujų Vb.
^ Nemesk kelio dėl takelio Mrj, Ds.
ǁ nebetęsti, nutraukti (darbą, įprotį …), atsisakyti įprasto dalyko: Draugai, meskit visi darbą, eikit gatvėn – šiandien mūsų šventė, Gegužės Pirmoji J.Bil. Sesės meta dainą, dundančias stakles S.Nėr. Meskim visas kalbas į šalį rš. Jei mes visus šitus papročius mestume, tuomet mūsų gyvenimas būtų daug lengvesnis rš. Mèsk savo sumanymą BŽ326.
| refl. tr.: Ar dar jis savo papročio [rūkyti, gerti, bartis] nèsmetė? Lp. Ar dar jis vis nèsmeta mados rėkt? Ar jau metės? Lp.
ǁ intr. (su veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu ar bendratimi) liautis, nustoti ką darius: Rašė, rašė ir metė rašęs J.Jabl. Artojas metė aręs Grž. Metė rūkęs, bet nuo stiklelio neatsisakydavo rš. Meskiat rūkyti Štk. Meskie, mergele, kaselę mezgus, te sidabro žiedelis (d.) Rod. Gydausi, bet ašaros dar nemetė bėgusios Zr. Mesk, broleli, rašytie, imk grėblelį taisytie LB134. Vištos metė dėt, nėr kiaušinių Arm.
| refl.: Mestųsi vogęs Lp.
26. tr. palikti kieno daliai, skirti kam: Jūs patys pirštais išsivarpot [valgį], tada jau man mẽtat Str. Vieną lauką mẽta pūdymui, kitą – rugiam, trečią lauką – vasarojui Brsl.
27. tr. palikti toje pačioje vietoje, tokioje pat būklėje: Aš būčia senį mẽtus (pasilikusi prie savęs), bet kai šit, kap sau nori – tedarai (tegu sau važiuoja, eina, kur nori) Str. Lenkia ji vyresnę [seserį], mẽta (palieka netekėjusią namie) Str. Labai gerai mokias, an penketukų, draugus visus sa[vo] mẽta (pralenkia) Str. Nesmokini, tai po pamokų tada mẽta Str.
28. refl. staigiai leistis bėgti, šokti kuria kryptimi: Puolė Alfonsas dešinėn, metėsi kairėn, bet traukinys tarytum šokinėjo nuo bėgių ant bėgių ir ėjo stačiai ant jo A.Vien. Antanas metėsi bėgliams iš paskos J.Avyž. Metė̃s vienon šalin, metė̃s kiton, ir susturėj[o] Arm. Arklių nesutavalioju, mẽtasi ir mẽtasi į visas puses Kt. Tuo tarpu mergaitės metasi skersai gatvę rš. Matai, kad arkliai mẽtas prie šulnio Šd. Skrido tiesiai, paskui metė̃s tiesion šalin Rod. Nulipo nuo arklio, metėsi (puolė) į savo pačios glėbį rš.
| Kano katran dabar šonan mesis (pereis) su rinkliavom Užp. Nu vieno darbo mẽtas pri kito (vieną palikęs, nebaigęs, griebiasi kito) Krš.
| prk.: Kap tik užsiminiau apie veseilią, Jonas mẽtėsi kiton kalbon (pradėjo kitą kalbą) Lp. Paskui kitap metė̃s [šnekėti] Lp.
ǁ refl. eiti, pulti kur ieškant išeities: Kur dabar mèstis, kurio galo stvertis? Arm. Mečiausi aš šen, mečiausi ten, ir jokios vilties ant pagerinimo padėjimo V.Piet. Meskis (kreipkis) pas ką kalvėk, gal pažyčiosi koc nedaugį pinigų Arm.
ǁ refl. šlietis, glaustis: Pri vieno vaiko metuos, pri kito, o savo kerčios neturu Krš.
| Aš mesiuos prie Jono (eisiu drauge su juo) Pn.
ǁ refl. pulti, šokti (ant ko): Užpuolu, metuosi ant ko SD378. Žalnieriūs prišoko ir metės ant Viešpaties DP156. Iš pasuolės, piktai cypiamai lodamas, metėsi į ją Elfas rš. Akliai prie karvių dažniausia mẽtasi Pš.
ǁ refl. prasiveržti, siūbtelėti: Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas rš. Liepsna metėsi iš krosnies į trobą ir išsitiesė kaip paklodė Pn. Kraujas karšta banga metėsi jam į veidą rš.
| prk.: Silpnas alus nemetas į galvą (nesvaigina) Šts.
ǁ refl. pasisukti; pakrypti: Ka prieisi karvidę, mèskias į dešinę Lk.
| Tas kelias mẽtas į šalį, paskuo vėl pasimeta Krtn. Kelias nuo Veiverių mèsis in šoną Iš.
ǁ refl. smarkiai imtis, pulti ką daryti (ppr. su bendratimi): Jau griebiau vanagui už uodegos, bet kai mẽtėsi lėkt, tiek jo ir temačiau Srv. Pradžioj metė̃s keliu bėgt, o potym (po to) pasukė medžian Arm. Mečiáus eiti Kin.
| An brudną darbą nesi̇̀meta Ob. Visi į mokslą metėsi (ėmė mokytis) rš. Metasi ing provas (ima bylinėtis) srš. Metės į rusų kalbą, bet, rusiškai nemokėdamas, nėko neišaiškino Plng.
29. refl. pradėti, mėginti ką daryti: Mẽtas skaudėti jamui akys J. A pūliuotis mẽtas tas tavo pirštas? Grg. Dar jaunas mūso murzis, bet jau metas loti Grg. Pamatęs tai, Jonas metės pykti M.Valanč. Iš to piktumo ir kriokti metas, ir ką nedaro Krt. Jau sniegas metės būti, kad Kęstaičius budeliojo Šts. Mèsas (mesis) ant šalimo, teip pradėjo sniegas rastis Grg. Šįrytais buvo besimetanti lyti Grg. Metas ant lytaus kelintą dieną, bet nepralyna Šts. Kai aš parejau, jau link aušros mẽtėsi Up. Miškas jau į žalumą metėsi Žem.
30. refl. linkti, turėti patraukimą: Metės ant daktarystės, bet į daktarus neišejo Šts. Ant ko tu mèsies, pabengęs mokslus? Skd. Kas ant ko metas nu pat mažystei, tą ir senatvėj randa Dr. Ans iš pat jauno metėsi ant darbo Brs. Vaikas nemetas ant amato Šts. Ta mẽtės ant to dainiavimo, o mes nèmetėmos ant dainų Prk. O jo širdis tuo daugiaus ant jūsų metasi, jog atmena paklusnystę jūsų visų Bt2PvK7,15.
ǁ refl. kibti, lįsti prie ko: Mergos mẽtas ant vaikių J. In ją mẽtės vokietys Ktk. Ta boba mẽtės pri ano (berno) Krš.
31. refl. telktis, burtis, spiestis: Tada (motinai atlėkus) bitės ir tikrai pradeda jau mesties į vieną vietą S.Dauk. Žiūrau, jau mẽtasi bitės į slyvukę Gs.
32. refl. Lnkv veistis, rastis: Žirnių sėti negalima priešpilniu – kirminai metas Sk. Ten drėgna yr, tai visokie vabalai metas KlvrŽ. Pelės metasi į drėgnus šiaudus Šts. Kad lynant sėsi, smilga mèsias Trš. Į pusiaudienio pusę stogo kerpės nemetas, tik į šiaurės Šts. Drigniažolė mẽtasi pati, ir niekaip negali jos išnaikinti Grž. Šiaudūs taip nèmetės blusos (tiek blusų nebuvo) Nv.
| Drėgmė metasi [į stiklinius indus] visuomet prieš oro atmainą Blv. Man blūzgai mẽtas į galvą Šts.
ǁ refl. atsirasti (apie ligą, skausmą): Kad teip mestumias rožė, visims išsigandusims prisimestų Šts. Pradeda niežai mestis Als. Kad mẽtėsi rankon dieglys! Pn. Visur mẽtas skaudumai, ka pavaikščioju Plng.
ǁ refl. kibti, lipti: Vėžys ar metas žmoguo? Trk.
33. tr. su daiktavardžiais reiškia susidarymą, atsiradimą paviršiuje to, kas žymima daiktavardžiu: Milas pasiūtas rukšlas meta (raukšlėjasi) Šts. Veidas rukšlas meta, jau senstu Šts. Ištisi teip y[ra] anos plaukai, į garbaną nemeta Ms. Kad siena pilvą meta (išsiriečia), sudeda du sienmiečius, ir siena nebriesis Trk. Vanduo atrodo toks ramus, o tik įspjauk – ir žiūrėk, kaip jis lankus meta I.Simon.
| refl.: Kai ji eina, jai gražiai klostai metasi Jnšk. Kad į pryšakį [plaukus] sušukuo[ja], mẽtas garbanos Krš. Rukšlė metas (drabužyje pasidaro raukšlė) MitI75. Raukšlos į kaktą metas, jau senatvia Varn. Raukšlės metas ant burnos Vn. Kupra mẽtas Lkv. Metas į gurgždulius (raitosi, garankštėja) sukriai suverpti siūlai Šts. Augo, augo į aukštį, dabar pradėjo į kuprą mèstis (kūprintis) Trg. Būk išsitiesęs, nemeskias ing kuprą IM1860,60. Vaikas į kuprystę mẽtasi Rm.
ǁ išleisti iš savęs į paviršių, į aplinką: Duok su dalba į pat dugną, kad burbulą mestų (kad burbulas iškiltų), jei nori žuvį išbaidyti Slnt. Geras alus sujudintas putodamas meta karolius (atsiranda daug burbuliukų), galvos neapsuka I. Vanduo verda, kunkulį mesdamas (kunkuliuodamas) rš. Geras dalgis zyza ilgai, mėleną ugnį meta Šts. Kibirkštes mesti I.
34. tr. berti (spuogais, pūslėmis): Sako, labai spuogais mẽta vaikus Gdr. Prieš liepsną nešildo vaikui prausti vandens, nes kenkia – meta vaiką pūslėm (priet.) LTR(Lš).
35. refl. atlėgti, kristi (apie šaltį), nurimti (apie vėją): Jau ir šaltis metasi Pln. Par nedėlią rast mèsas šaltis Prk. Jeigu šaltis nesimès, reikės krosnį taisyt Up. Liovės vėjas, metės oras, tylus oras SD31. Metąsis (nepastovus) kai oras N.
36. refl. S.Dauk dėtis kuo, apsimesti: Ir jis kažin kodėl ėmė kvailiu mestis J.Jabl. Ir jis metasi (stengiasi apsimesti) sergąs J.Jabl. Geru metas, o nagus raito KrvP(Ds).
37. tr. apytikriai nustatyti dydį: Užsivertęs žiūrėjo į aukštą, akimis metė [ąžuoliuko] stiebo ilgumą Žem. Iš akių metus, bus čia penki hektarai Yl.
38. intr. sverti: Litras vandens meta beveik 1000 gramų, tuo tarpu litras vandenilio tesveria mažiau kaip 1/10 gramo rš.
39. intr. spėti, manyti: Aš tep ir mečiaũ, kad jis pinigų ieško Lp. Aš metu, kad čia bus koki penki karčiai rugių Lš. Kaip tu meti ant tos kumelės (kaip manai, kiek ji verta)? Drsk.
40. intr. suprasti, orientuotis: Nieko nemetu, mano galva maišos Ad.
41. intr. priekaištauti: Pats (vyras) meta, kad ne ano vaikas esąs, bet kaimynų vaikio Šts.
◊ ãkį (akimi̇̀, akià, akimi̇̀s) mèsti žvilgterėti, pasižiūrėti: Aš tai greit žmogų pažįstu, koks anas yr: va, mečiau akį ir jau žinau Pbs. Na, luktelk. Aš mesiu akį, kas ten atsitiko rš. Nei akies nemetė, pro šalį praėjo Trs. Apsižvalgę Palangoje, galime mesti akį į jos apielinkę A1884,263. Vyriškis rudomis liepsnotomis akimis metė šen ir ten Žem. Kur tik metei akimis, matei žymę rūpestingų rankų V.Piet. Tėvas mẽtė ant sūnaus akià Rdm.
ãkį mèsti (ant ko, į ką) domėtis kuo, reikšti kam simpatiją: Jis ant Onos ãkį mẽta (Ona jam patinka) Ss. Aš gi tau sakau, kad ji į tave akį metė, – toliau juokavo Petryla V.Myk-Put.
alkū́nę mèsti vingiuotis: Senutė (upė) alkū́nes mẽtė; daba iškasė ir patiesino Šlu.
bė̃dą mèsti (ant ko, kam) kaltinti: Nemesk ant kito bėdos! Kp. Vienas an kito bėdą meta Pbs. Tik kad jo nėra, tai ant jo mes bėdą Plv. Be reikalo ant manę bė̃dą meti̇̀ Sim. Pats padirbo, o dabar kitam bė̃dą mẽta Dbk. Dabar jie visi mẽta bė̃dą man Up.
bùrtus (bùrtas) mèsti naudojantis tam tikrais ženklais gauti į ką teisę, įsipareigoti ką daryti: Ka tep nepasidalinat, tai mèskit bùrtus Gs. Ir metė burtus sargybosp vienas prieš kitą Ch11Krn25,8. Burtas metu, per burteles ką daliju SD135. Iždalijo sau rūbus manus ir ant jupos manos metė burtas DP172.
į ãkį mèsti miegoti: Gulk i mésk į ãkį Štk.
į aki̇̀s mèsti priekaištauti: Jisai jų neviernumą jiems nei į akis nemeta prš.
į aki̇̀s mèstis išsiskirti savo išvaizda, patraukti dėmesį: Jo apsirengimas visiem mẽtasi į aki̇̀s Jnš. Gražus namas iš pirmo žvilgsnio metėsi į akis rš.
į kãklą (į gérklę) mèsti gerti svaiginamuosius gėrimus: Turgaus dieną žmonys meta į kaklą Sd. Į gérklę nèmetė – į žemę [pinigus] krušo Vn.
į plùtą mèsti mušti: Meta į plutą [pačiai] prisigėręs Grd.
į savè mèsti valgyti, gerti: Tu gerai meti į save Šts.
iš galvõs mèsti (rūpesčius, bėdas) užmiršti, atsikratyti ko: Meskit iš galvos tuos rūpesčius, tais bėdas Gs.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) meti̇̀ kiek užmatyti, labai didelis: Vakzalas – kap akià meti̇̀ Lp.
kai̇̃p už ausiẽs mèsti greit išgerti: Jam tik duok – meta kaip už ausies Kp. ×
kabolùs mèsti Aln, Žl burti.
kal̃tę (kaltýbę) mèsti (ant ko) kaltinti: Tyčiomis maluo[ja], mesdamas ant kitų kaltybę P. Baltrus vis kaltę metė ant jos MPs.
káulus (kauleliùs) mèsti NdŽ žaisti, lošti kauleliais.
kortàs (kartàs, kõrtomis) mèsti burti: O kai aš, o kai aš jaunutė buvau, cigonas melagis korteles metė (d.) Nč. Ir kortom mečiau – vis tą patį Sdk. Kartàs mẽtė Škn. Meskiamos kartas Šts.
kū́ną (lãšinius) mèsti liesėti: Karas, ir kūno nemeta Ėr. Jis rūkymu lãšinius nuo pilvo mẽta Skr.
kuñkulį mèsti Vvr virti.
mãtą mèsti
1. R67 kelti vestuves pagal lietuviškus papročius (?).
2. CI26 matuoti, seikėti.

mèsti ir áusti (atáusti) išsigalvoti, meluoti: Pats audžia, pats meta B. Ir audžia, ir meta ST521. Čia meta, čia atauda VP10.
mė́šlą (mė́šlus) mèsti euf. tuštintis: Arklys nedirbdamas meta mėšlus kas 5–6 val. rš. Kietą mėšlą meta karvė Ul. Miške gimęs, miške augęs, ant lauko išėjęs, mėšlą riekėm meta (arklas) Lg.
per bálkį (per bažnýčią) mèsti psn. skelbti bažnyčioje būsimas vedybas, užsakyti: Jau sekmadienį juodu mès per bálkį Gs. Metė per bažnyčią virėją su siuvėju Kn.
pi̇̀nkles mèsti; I daryti išdaigas, krėsti juokus.
pri̇̀žadus mèsti; I burti.
skaràs į kùpetą mèsti sukurti šeimą, vesti: Ko veizi, mèsk skaràs į kùpetą! Nesigailėsi, graži merga Sd.
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą An.
spri̇̀ndį mèsti tiesti pirštus ką matuojant: Mèsk spri̇̀ndį, tai žinosi, kokio ilgumo naginių tau reik Jnšk. Jis kaip vyras meta sprindį – didelė koja, didelių naginių reiks Jnšk.
sū́kumą mèsti daryti lankstą: Kel[ia]s sūkumą meta Vgr.
už akių̃ mèsti tiesiai sakyti: Paikas aštriai už akių meta (į akis kalba) CII803.
už akių̃ (už aki̇̀s) mèsti priekaištauti: Man daugis už akių meta, kad aš pirm to socialdemokratus užstojęs LC1878,40. Prarakas žydams už akis meta, kad kožno šilingo pasigaili brš. Kam ką bardamas už akių̃ mèsti KII332.
vándenį mèsti Šts euf. šlapintis: Ta kumelė kosa, perda ir vandenį meta Grg.
vi̇̀ngį mèsti sukti į šalį, daryti lanką einant, važiuojant: Pėstieji, eidami naktį pro tą vietą, mesdavo didžiausius vingius rš. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko. Metę didelį vingį, jie klaidina apylinkės gyventojus I.Simon. Vingį metęs per mišką, aš vėl už akių! Kl. Pasižyčiojo piningų, dabar vingį meta pro šalį, nenora susitikti Vkš.
| Ūmai miškas pasibaigė, kelias metė vingį, ir balta jo dulkių juosta įsirėmė į žalią kalvos gūbrį rš.
žãgrę mèsti verstis kūlversčiais: Žagrę mesdavo dėl to, kad paskiau visą vasarą neskaudėtų galvos rš.
žaibùs mèsti Skd, Žml; MŽ459 žaibuoti: Žaibus kas kartą tankiau metė, griaustinė tankiau griovė Žem. Tiek meta žáibus, ka visi pašaliai tviska Vvr. Žiebus meta – būs perkūnija Lkv. Kai žaibùs mẽta, tai baisu stovėt po dideliu medžiu – gali trenkti Jnšk.
žõdį mèsti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Tai gal Endrė jam kokį žodį metė? – Ką jis ten mes J.Paukš. Piktais žodžiais metęs buvo ant Dovydo už neišpildymą duoto žodžio I. Vienas žodį, kitas žodį meta – kūmoms nė išsižioti, nė pasiteisinti Žem. Žodį po žodžio meta – akės plinka Krš.
žvil̃gsnį mèsti pasižiūrėti: Žvilgsnį mesk ir į mane Šd. Mesti žvilgsnį į ateitį Sr.
antmèsti, añtmeta, añtmetė (ž.)
1. tr. užmesti, užsviesti: Kepurę švilpt ir antmetė ant stogo Grg. Antmesk man tą šakę ant vežimo Slnt. Añtmetė šarką ant kėdės Krtn.
| Koks čia lytus, tik truputį rasą antmetė (palašnojo) Šv.
2. tr. užkloti, užtiesti: Antmèsk ką an kojų – šala Jdr. Ančmèsk ką – šalt gulėti Pvn.
3. refl. tr. užsidėti, užsikelti (ant pečių): Puspūrę grūdų antsi̇̀metė an pečių Šv.
4. refl. tr., intr. užsivilkti: Jinai, niekam nieko nesakiusi, nusimetė prinešinius drabužius, antsimetė geresnius ir išbėgo I.Simon.
| prk.: Antsimetę (prisidengę) ličyna vieros, norėjo jiems brangią jų liuosybę išplėšti S.Dauk.
5. tr. dar kiek pridėti, uždėti: Vieną silkę antmeta ant būrio Šts.
6. refl. užšokti, užsikabinti: Vaikas antsi̇̀metė tėvuo ant pečių Krtn.
7. tr. priversti priimti: Norėjo jiems savo tikėjimą antmesti S.Dauk. Šie ne sykį priešinosi antmestiems bažnyčios teismams A.Janul. Iš oro niekas neantmes nei lygybės, nei brolybės dėsnių, jei visa tai nedygs iš širdžių Vaižg.
8. tr. sukelti, užleisti (ligos antkrytį, ligą): Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, žmogui, nors kaip atsčiai gyvenančiam, antmesti ligą M.Valanč.
9. refl. atsirasti, iškilti (apie spuogus ir pan.): Antsi̇̀metė jamui ant burnos spuogai J. Čia toks pumpurelis ant sprando antsi̇̀metė Rnv. Tas skaudulys ne vieto[je] ansimetė Skd.
10. refl. imtis ko, pasišauti ką daryti: Buvo antsimetę žmonis reviduoti, bet patys pakliuvo Šts.
11. intr. užduoti, užpliekti: Kad antmèsiu, netiks! Šts.
◊ ãkį antmèsti pažvelgti: Akį antmečiau ir pažinau savąjį rūbą Šts. Ana añtmeta ãkį i moka End. Nieko nei klausinėjo [gydytojas], nei čiupinėjo, tik añtmetė ãkį ir sako: „Žinau tavo ligą“ Skd. Dabar verki, o svietas ant tavo ašarų nė akies neančmeta Jzm.
bė̃dą (karãbą) antmèsti (ant ko, kam) nekaltai apkaltinti: Añtmetė bė̃dą kitam Krtn. Led prisitikau, añtmetė ant manęs karãbą J.
kuñkulį antmèsti užvirti, sukunkuliuoti: Bereik kunkulį antmesti, ir atvirs kruopai Šts.
prãstą ãkį antmèsti priet. apžavėti: Prãstą ãkį añtmetė, ir susirgo karvė Šts.
apmèsti, àpmeta, àpmetė
1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg.
| prk.: Dvariškiai beveizdint apmetė ją darbais Žem.
2. tr. apsodinti (mėtant po vieną bulvę): Apmesim ir vienos Lp. Nuej[o] pažiūrėt, ar apmetė Lp.
3. refl. tr., intr. apsivilkti, apsigobti: Apsimesk geresniais drabužiais – tuoj talka pareis pavakarių Lkš. Apsimetė kokia drapanele – tai visas jos apsvilkalas Tvr. Apsi̇̀mečiau skranda ir išėjau lauk pažiūrėti, kas ten atsitiko Žvr. Apsimèsk su skara greitai J. Skepetą aplink pečius apsidėti, apsimèsti KII255.
4. refl. apsitraukti, aptekti iš paviršiaus: Kopūstai apsimeta pelėjais ir pradeda pūti IM1847,31. Kad apsimeta burna niežais, reik dėti plėnis į pastijolką ir tepti Šts.
5. tr. išvynioti ant mestuvų (ar ant sienos) audeklo metmenis: Apmèsk audimą ant mestuvų J. Aš apmesiu audeklą ir be lankčio an sienos! BsPII254. Ikpiet penkias sienas drobės àpmečiau Alv. Pailso ranka bemetant audimą Grk. Ar jau ir kitą audeklą api̇̀metėt? Trgn. Šiandien divonus apmečiau, apriečiau ir užaudžiau Srj. Aš nū apmečiau keturnytį Lz. Apmečiau kelis lankus metmenų Krok. Ant kiek posmų àpmetei? Smn. Ir apmečiau ploną sieną, ir suaudžiau ploną drobę KrvD153.
^ Gera audėja ir ant kuolo apmeta KrvP(Mrc, Erž, Ds). Ant kuolų apmetė, tvorelėj išaudė LTR.
| refl. tr.: Gražus tas [kaklaraiščio] raštas, tik aš nemoku teip apsimèst Jnšk. Apsi̇̀mečiau tiek daug ir ataudų pritrūkau Trg. Ji apsimetė keturnyčius Auk. Kai inkelsiu mestuvus, galėsi drobę apsimesti Sdk.
ǁ užnerti pirmąsias mezginio akis: Duokiat, aš apmèsu antrą pančeką KlvrŽ.
ǁ Prk pradėti nerti tinklą.
6. tr. prk. parengti, sudaryti bendrais bruožais: Ištremtyje Leninas apgalvojo ir apmetė revoliucinės proletariato partijos įkūrimo planą (sov.) rš. Sunkiausia man buvo apmesti šią įžangą, kurią čia skaitei rš.
| refl. tr.: Apsimečiau satyrinio pobūdžio komediją rš.
7. tr. BŽ303 apsiūti, apmėtyti pakraštį: Reik siūles apmèsti, o pradės rykšti Vvr.
8. tr. aptraukti, suveržti (lanku, viela): Visus kubilus apmetė naujais lankais Krkl. Viedras iš eglinių šulų padirbtas ir lazdos lankais apmestas Plt. Su drata apmesti klumpiai ir pamaliavoti Rt.
| refl. tr.: Parskilo mano klumpis, i apsi̇̀mečiau su drote Kl.
9. tr. Ml prilieti, privirinti plieno (prie norago, kirvio ašmenų): Kausto jis ratus, apmeta noragus, virina drapakų spyruokles J.Balt.
10. tr. apytikriai pamatuoti: Apmečiau tik žingsniais, ir išejo penkiasdešimt metrų ploto Plng.
11. tr. CII559 padaryti, kad aptektų, būtų apipultas, apniktas: Teipajeg tuojaus jį tais piktais niežais … apmetė BPI190. Aną apmeta utimis, kuriomis tas žmogus niekados nebgalia nusikratyti FrnS176(Kv).
ǁ apnikti, visą apiberti: Skauduliai apmèsdavo žmonis Pj.
12. refl. apsikrėsti, susirgti: Liga apsimetu B, R, N.
13. refl. dėtis kuo, rodytis ne tokiam, koks esi, vaizduoti save kitokį norint suklaidinti, apgauti: Aš apsimečiau miegąs, tuo tarpu viską girdėjau A.Vien. Jis apsimetė nėko neišmanąs Tt. Apsimečiau nėko negirdįs ir nėko nematąs Brs. Jis tik apsimeta nekaltas esąs Ssk. Vincas, apsimetęs abejingas, mostelėjo galva į daržinę V.Myk-Put. Brolis, pamatęs lokį, apsimetė negyvas J.Jabl. Kartais apsimesdavo nepykstanti, bet tai būdavo tik klasta Blv. Ans apsimetė nežinančiu Klm. Karalaitis buvo apsmẽtęs paprastu kareiviu (ps.) Ds. Ji pati atsigulė į Alenėlės lovą ir apsimetė liga (dėjosi serganti) BsMtII159. Apsimetęs vilko liga, ant lovos gulėjo (d.) Kp. Apsi̇̀mečiau miegu i knarku Krš. Tinginiu apsimèsti Krš. Vyras tyčiomis snauduliu apsimetė (dėjosi snaudžiąs) LTR. Nemoku apsimesti ir meluoti rš. Ateina pas juos tai duonos, tai ko apsimẽtę, o paskui geria Žml. Ne tiek girtas, kiek apsimeta Vj. Jis apsimeta, ka negirdžia Pš. Princesė labai bijojo, kad gydytojai neimtų tikrinti jos pulso, tad jie suprastų, kad ji sveika ir jos liga apsimesta J.Balč.
14. refl. apsigauti, apsirikti: Biškį apsi̇̀mečiau: iš septynių kiaušinių tik vienas viščiukas Lk.
◊ akimi̇̀s (akià, žvilgsniù) apmèsti apžvelgti: Daktaras apmetė akimis ranką Dr. Kaziukas apmetė visus išdidžiu žvilgsniu J.Avyž. Tai jų rugių daug, net akim̃ neseka apmèst Lš. Aš pakilęs apmečiau akia apygardę, kur dingt V.Piet.
[liežuviù] apmèsti ir atáusti mokėti prišnekėti, pagražinti, pameluoti: Bepigu su tokiu liežuviu: bematant apmeta ir atauda Šv. Ans moka ir apmesti, ir atausti KlvrŽ. Pati api̇̀meta, pati atáudžia Krs. Geras jo (piršlio) liežuvėlis apmetė ir ataudė Žem.
atmèsti, àtmeta, àtmetė
1. tr. R mesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietos: Visi trys mes yrėmės, kiek tik turėjom sveikatos, ir greit buvome taip toli, jog milžinai nebegalėjo atmesti akmenų lig mūsų J.Balč. Gal tu man šukas atmesi̇̀? Pc. Atmèsk šen akmenaitį K. Žmogau, pasislink į šalį – paviržio atmetu! BsMtII8.
| refl. tr.: Atsimèsk rugių – reikės kulti Mrj.
2. tr. nusviesti tolyn, į šalį: Jei tave piktina ranka tavoji …, atkirsk ją ir atmesk nuog savęs DP516. Ir bus, kaip ir tu ponu būsi, ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi) BB1Moz27,40.
| prk.: Nuog jo atmes (nuims) prakeikimą, žmogaus vaikamus priegimtą Mž386.
ǁ staigiu judesiu atitraukti atgal, atstumti į šalį: Taip kalbėdamas galiūnas atmetė uždangalą ir parodė man pavergtą žmoniją J.Bil. Audeklas, vėjo atmestas, atidengė atvirą įėjimą rš. Atmèsk (atidaryk, atkelk) vartus – parvažiuoja su rugiais Rdm. Par durų skylę peilį užkišau i àtmečiau (atkabinau) tą kabliuką Šmk.
| prk.: Àtmeta mane valgymo (nesinori valgyti) Arm.
3. tr. K atidėti į šalį, atskirti kaip netinkamą, nereikalingą: Atmeskime apipuvusias bulves, kad nepradėtų kitos pūti rš. Mažutes bulbas atàmetu (rinkdama dedu skyrium) Aps. Akmuo, kurį atmetė budaunykai, tas stojos galva sąsparos (kampinis akmuo) BtMr12,10. [Kitos dainos] arba suvisu atmestos buvo, arba šiame tiktai dainų surinkime nėra talpintos S.Stan.
| Žmogų atmetus (išskyrus), pingvinas nedaug teturi neprietelių Blv.
| refl.: Rugiai grūdas į grūdą. Paprastai priemaišų nuo pūdo kilogramas atsimeta. Iš šitų nė saujos neatsimes J.Avyž. Menka nauda iš tų bruknių – perpus atsi̇̀meta Vb.
4. tr. atkasti, atžerti (žemes nuo ko): Atmèsk rūsį K.
5. tr. atkraginti, užversti (galvą): Kalnai buvo statūs kaip bokštai, į kiekvieno viršūnę reikėjo žiūrėti visai atmetus galvą Šlč. Snaudulys snučas galvą àtmeta kikinkt J. Giedotum galvą atmẽtus, kai išgertum Grv. Galvą atmetęs (išdidus, pasipūtęs) sėdi Rm. Sėdžia daktaras, barzdą atmẽtęs Ėr.
| Eina atmetęs (atsismaukęs) kepurę Grž.
6. tr. ištiesti į šalį, nukreipti atgal (ranką, koją, uodegą): Jis atsigulė, atmetė rankas už galvos ir ėmė į lubas žiūrėti rš. Ponas mat: viską po nosim jam padėk, nė rankos atgal negali atmest Srv. Paršelis vos gyvas, kojas atmetęs begulįs Šts. Žmogus guli, visas keturias atmetęs J. Sėdi kojas atmetęs ir kalbasi kaip prezidentas Plv. [Lapė] užbėgo jam už akių, atsigulė ant kelio, atmetė uodegą ir guli lyg negyva BsPIII310. Nu ką tu veiki? Guli per dienas atmetus pasturgalį, ir tiek Rdm.
^ Prieš pečių klūpo atmetęs lūpą LMD(Sln).
7. tr. Žg palikti, nutraukti, atidėti (darbą): Viską atmetę, tuojau ėmė ruoštis į kelionę LzP. Ravėsiu visus darbus atmetusi Šts. Viską atmetę, turim eiti šiek tiek pataisyti tas duobes ir tiltuką Žem.
| Jau atmesčiau davatkystą, o priimčiau moterystą JD409.
8. tr. nepripažinti esant tinkamą ar reikalingą, nepritarti, nepriimti: Ji tą teoriją atmeta LTII478. Labai bloga, kai susidaro grupelė jaunų rašytojų, kurie giria vienas kitą, atmesdami kritiką, pasakytą iš šalies A.Vencl. Jam tarpais rodėsi, kad tai jo pašluostė, bet greitai atmesdavo tokią mintį rš.
9. tr. nepriimti, nepatenkinti: Atmetė viršininkas muno prašymą Šts. Jo pasiūlymai buvo atmesti rš. Atsakė žmonėms ir jų geidimą atmetė S.Stan.
| Atmes tą darbą (nepripažins tinkamą, atliktą) Lp.
10. tr. atstumti nuo savęs, atsisakyti nuo bendravimo (su kuo): Aš bevelyčiau aukštus kalnus kasti, nekaipo mylėjęs mergelę atmesti JD551. Galvą padėsiu, bet neatmesiu tamstą nuo savo širdelės Grž. Aš esmu sirata, nuog visų atmesta (d.) Nm. O neatmesk manęs nuog veido tavo PK63. Atmeskiat nuog jūsų svetimus dievus BB1Moz35,2. Dieną ir naktį prieg savęs mane laikykiat ir niekada manęs nuog jūsų neatmeskiat Mž9.
| Atmetu nuog tėviškystės (atimu tėviškės paveldėjimo teisę) Sut.
^ Poną Dievą mylia, bet ir velnio neatmeta NžR.
11. tr. atsisakyti, susilaikyti: Vyras taigi stipriausis su rūstybe atmetė užgintą valgį S.Stan. Nenori griekus atmesti brš.
ǁ pašalinti: Neatmeta iš savo širdies neapkantos ir supykimo ant artimo P. Mes turime mokėti atmesti bet kokią baimę rš. Visas tokias pramones jūs turiat atmesti, jei noriat, kad jums bitės vyktų S.Dauk.
ǁ atsispirti, nepasiduoti: Idant mumus pastiprintų pagundymams atmesti, jeigu mumus užtiktų A.Baran.
12. refl. atsiskirti nuo ko, pasitraukti iš kur: Visi susimetė po pusę rublio, aš atsi̇̀mečiau (neprisidėjau) Slm. Daug jų atsimetė nuo tos draugijos Pg. Vis didesnis darbininkų skaičius atsimeta nuo socialdemokratų ir dedasi prie komunistų partijos (sov.) rš. Paukščiukų lizdelio neapdūsuok – paukštelė atsimes Klt. Ir atsimetė pelėda nuo to kiaušinio Al. Nuo Dievo atsimẽtusis BŽ30.
13. refl. atsisakyti nuo to, kas buvo suderėta, žadėta: Ji atsi̇̀metė nuo darbo: mat per pigiai suderėjo Alv. Nupirkt tai nupirko, ale kažin ar neatsimes Srv. Piningus sumokėjus sunku atsimèsti Vvr. Suderėjo karvę ir vėl atsi̇̀metė Ds. Nuomininkas turi teisę atsimesti nuo sutarties rš. Ką? Nori atsimesti duotojo žodžio? B.Sruog. Tave sako buvus jau i suderėjus (susižadėjus), bet atsimetus Plt. Jau ne čėsas atsimèsti, kaip į vinčių reikia vesti JD1084. Kad anis (bernas) atsimèst, tai šitam tektų [nuotaka] Lp.
ǁ refl. atsisakyti nuo ko gauto, turėto, siūlomo ar norimo gauti: Noriu atsimèsti nuo to sklypo Kair. Ana pavasarį atsi̇̀metė daržo Dkšt. Visi pirkėjai nuo jo karvės atsi̇̀metė (atlyžo, atstojo) Ds. Kur tik jį statyk pirmą, tai jis vis atsimeta Lp. Buvo sandėlininkas, bet nuo pavasario atsimetė (atsisakė šių pareigų) Skr. Tai ji (jaunoji) šitaip atsimeta: „Negi eisiu iš vietelės be tikro tėvelio“ LMD(S.Dauk).
14. refl. nuprasti, nugristi: Sunku nuo tabokos atsimesti rš.
15. tr. greit atlikti, nusikratyti (darbu): Nesirūpina, idant galėtų viską padarytie ko geriausiai, ale bile kaip, bile tiktai atmestie Tat. Reikia kokia maldelė atmèst ar litanija (greit, bet kaip sukalbėti) Krok.
^ Steigiasi kuo greičiausiai tuo darbu nusikratyti, kaip yra sakoma, nuo rankų atmesti Žem. Seni meistrai tai netaiko, bile atmestóji (padaro bet kaip) Skr. Bet tik nu rankų atmestoji (kad tik atsikratyta darbu) Lkv.
16. tr. grąžinti, atiduoti: Mano žentas didumą àtmetė skolų, t. y. atidavė J. Atàmetė pinigus Pl.
| Peilis atsirado: turėj[o] kai pavogę – àtmetė (slapta grąžino) Krok.
17. tr. Žg, KlvrŽ, Žm, Pšl, Trš duoti grąžos: Ans munie atmetė mažiau, kaip reikėjo Slnt. Jis mun neàtmetė pusę rublio Gr.
18. tr. padaryti nereikalingą eiti, dirbti: Eisim čia, tiesiog, tai kavalką kelio atmesim Lp. Daba jau tą vingį àtmetė – biskį ištiesino kelią Jrb.
| refl.: Čia daug arčiau, daug kelio atsi̇̀meta Brš. Šiuo keliu važiuojant atsimeta vingis, beliekta kilometras Šts. Su kombainu daug darbo atsi̇̀meta Ėr.
| Jau pustrečios valandos atsimetė nakties (tiek sutrumpėjo naktis) Mlt.
ǁ atskaičiuoti, neįtraukti: Penkiasdešims [metų] atgalion atmest, tai čia visi buvo lietuviai Dv.
19. refl. R, KI511, Užv, Vdk, Pln, Alk, Jrb, Lš sumažėti, atsileisti, atsimėtėti (apie šaltį): Kol atsimes tas šaltis, da tau i nosis ištįs Prk. Biškį atsi̇̀metė šaltis, t. y. atsileido J. Langai nubėgę, matyti, speigas atsimetė Šts. Po apyvartų gali ir oras atsmèst Trgn. Ale sakyk, kad ir neatsi̇̀meta nė kiek: šąla ir šąla Mlt. Jau kiek atsi̇̀metė, nenušalsi nosies Lkm.
20. refl. praeiti (apie ligą): Liga atsimeta R.
21. tr. sumažinti, pašalinti (karštį): Degino, ale išgėriau vaistų, tai tep karštį ir àtmetė Vlk.
ǁ intr. sumažėti, nukristi: Tai vėl atmeta karštis Rmš.
22. refl. pakeisti kryptį, atsisukti (apie vėją): Iš rytų i iš rytų vėjas, neatsi̇̀meta iš vakarų Bsg. Vėjas žiemių. Ką tik buvo pietų atsimetęs Pc. Vėjas pūtė pūtė nuo pietų, dabar atsimetė nuo vakarų Jnšk.
| prk.: Tas žmogus savo dūmoj atsi̇̀metė (staiga ėmė kitaip galvoti) K. Aš atsi̇̀mečiau antraip (ėmiau kalbėti priešingai) ir, prisigerindamas ponuo, ėmiau žeminties Šts.
23. refl. atsigręžti: Atsi̇̀metu, paisau – vilkas Arm. Gudai ėmė jus vyti. Lietuviai, noris keliu suvargusys, vienok veikiai atsimetė an gudų ir kuo narsesniai susirėmė S.Dauk.
ǁ refl. atsitiesti: Valkus dalgis tas tėra geras, kurs palankuotas vėl atsimeta į vietą Ggr.
ǁ refl. atsilošti: Atsimetė su kirviu kirst Ml.
24. refl. pasukti į šalį, padaryti lankstą, kad geriau būtų įvažiuoti ar apsigręžti: Priš į žardieną įvažiuodamas, gerai atsimèsk, ka až štulpo neužkliūtumi Plt. Atsimesk, kad neužkliūtum už vartų Lkž. Atsi̇̀meta kumelė pati, norėdama sukties į kelią, nereik nė sukinėti Šts. Arklys nemokėjo atsimesti ir išvertė vežimą Šts.
25. tr. SD406 atremti (priešą).
26. tr., intr. apimti tai pačiai ligai pakartotinai, atkristi: Kap àtmetė jį liga, tai jau ir nepasveiko Nč. Buvo nedaugį atgijęs, ir vėlei àtmetė Vrnv. Paisyk, kad tau neatmest po itokiai ligai Vrnv.
| refl.: Šiltinė atsimetė, ir šešiuras numirė Ldk. Liga jam vėl atsi̇̀metė Up. Šiandien mokyklon neik, ba da atsimesi Bgs.
27. refl. Kv, Lkv atšipti: Dantys nu rūkštų obulų atsi̇̀metė Tl. Pjautuvo dantys visai atsimetė Jž.
28. tr. atarti vagų galuose nesuartos žemės liekaną: Jonai, atmeskie nuo kelio Rdm. Dabar kap arsi, tai į ežią reikės atmesti Lš.
29. tr. pralenkti, palikti: Àtmetė kur! Lp.
30. tr. atskirti, nepainioti: Mokytas žmogus àtmeta gerą nuo blogo Smn.
◊ lū́pą atmèsti būti nepatenkintam: Àtmet lū́pą – neprašnekinsi Krš. Susiraukęs visumet, lūpą atmetęs Šts.
pastar̃galį (sùbinę) atmèsti Lp apsirgti: Sprogo (gėrė), kol sùbinę àtmetė Užv.
šatràs atmèsti menk. mirti: Badas vėl negerai: gali šatras atmest Vlk.
úodegą atmèsti
1. pastipti: Tas šuniukas kaip tik paragav[o], tep tuo uodegą atmetė Brt. Jautis pimt ir uodegą atmetė Šts. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegą Rod.
2. atsigulti: Jau vėl atmetei uodegą Rdm.

×damèsti, dàmeta, dàmetė (hibr.) tr.
1. numesti iki skirtos vietos: Mesk, a damesi lig to kelmo Als.
2. kiek duoti, primesti: Dvyleka rublių gaunu, vaikai demeta, i stumuos Krš.
įmèsti, į̇̃meta, į̇̃metė
1. tr. SD404 įsviesti: Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti: buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Įmeskime jį duobėna BB1Moz37,20. Bernelį … įmetė ing pečių degantį DP140. A ant balą įmetėm, a jam atidavėm – tai tas pats Upt. Tas arklys jį kaip meste įmetęs į kalną (labai greit užnešęs) S.Dauk.
^ Jei pats nesirūpinsi, niekas per langą neįmès (neduos, neatneš) Ėr. Sėdėk sėdęs, niekas į dantis neįmès nestorojusys J. Šį kaip į ugnį įmečiau (labai supyko), kad pasakiau Lnk. Po Užgavėnių šmakšt ir įmetė gužutis Jonienei sūnų (jai gimė sūnus) Žem. Į pilvą ką įmeti (ką suvalgai), tas gerai rš. Kap nuejau in juos, tai tik pirkion bėdą inmečiau (pridariau bėdos, tapau bėdos priežastimi) Rod.
2. tr. įdėti, padėti į vidų: Įmèsk į puodą mėsos šmotelį J. Ar daug jau rugių į̇̃metei (įvežei, sukrovei) į daržingalį? Šv. Tėvas tuos miltus į̇̃metė ir vėl išlėkė, dalgį pasėmęs Kp. Ar paršiukam į̇̃metei šiaudų? Pc. Neužmiršk įmèst laiško [į pašto dėžutę] Rs. Kirto medžius ir ten pat degino, kad galėtų, šmotelį žemės išarę, grūdą įmesti (pasėti) M.Valanč. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, … nė vieno vaisiaus notneš DP486.
| Ugnį inmesk (padek), tai jau ir bėk iš medžio (miško) Šlčn.
| prk.: Ir rusišką žodį iñmeta (pavartoja, įterpia kalbėdamas lietuviškai) Vdš.
| refl. tr.: Tai kiaušinuką insimeta puodan, tai ko Lp. In ragažę kiaušinį insi̇̀meta Jz. Įsi̇̀metu į burną vieną i sučiulpiu Šmk. Įsimetėm į ratus arkliams pašaro ir išvažiavom rš. Pagriebęs karvę įsimetė į vežimą … ir važiuoja BsPIII65. Įsimetęs (įsisodinęs) Anuprą į vežimą, nurūkdavo su savo dvejetu obuolmušių K.Bor.
| Kas kokią kumelkšę turėj[o], insimetė ienosna (pasikinkė) dz.
3. tr. įleisti, nugramzdinti (tinklą, inkarą): Vėl prilyginta yra karalysta dangaus tinklui, įmestamuojam mariosna VlnE186. Pasukau į tą pusę ir netrukus įmečiau inkarą prie krašto J.Balč. Katą įmesti N.
4. refl. Sut, KII349 įšokti; įkristi, įpulti: Simonas Petras … apsijuosė marškiniais (nes buvo nuogas) ir įsimetė į marias NTJn21,7. Visas pulkas kiaulių skradžiai (didžiu tranksmu) įsimetė mariosna ir padvėsė vandenyje BtMt8,32.
| prk.: Kitiemus pagundose duosti pagalbą savo, kurie ne patys josna įsimeta (įpuola, pasiduoda) SPII11.
5. refl. greit įbėgti, įsmukti: Tai tavo laimė, kad paspėjai į butą įsimest – šiaip tave pačią teip sudraskiusi būčiau BsV116.
6. tr. uždaryti (į kalėjimą): Įmetė jį į kalėjimą J.Jabl. Įmetu kalinėn SD230. Jis paleido į kalėjimą įmestąjį brš. Daug čia į tuos mūsų bokštus žmonių į̇̃mesta ir užmiršta Skr.
| Bet nuėjo ir įmetė jį saituosna (surakino), kolei užmokėtų skolą DP359.
7. tr. Šv, Gdž išvynioti ant mestuvų audeklo metmenis: Įmečiau penkioleka sieksnių lininio Brs. Ant mūsų mestuvų daugiausia galima įmèsti tai penkias sienas Pš. Į kiek posmų šitą audimą į̇̃metei? Alk. Reik suskaityt, kiek audimo nori įmèst, kokio pločio Jrb.
ǁ įmaišyti kitokių siūlų metant: Norint išausti languotą staltiesę, į metmenis įmetama spalvotų dryžių rš. Ar man juostos įmèst maišan (ar apmesti kitokios spalvos siūlų, kad maišų audeklas būtų juostuotas), ar iš vieno mest? Lp.
8. refl. apsigyventi, įsikurti: Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių. Kartą nuėjęs pasižiūrėtų, ar neinsimetė bitelės, rado insimesta BsPII269. Kad da tan avilin įsimestų̃, tai užtekt Slm. Tose drevėse įsimesdavo bitės, kurios sunešdavo daug medaus LTR(Užp). Įsi̇̀metė bitės į pačią [medžio] viršūnę – kap tu jais i susemsi Gs. Pradžio[je] trylektojo amžiaus įsimetė Mozūrų žemė[je] vokyčių zokaninkai M.Valanč. Įsimetus vokyčiams į Žemaičių pajūrius, [lietuviai] į akminį ir [v]andenį vertė tą kraštą, kuriame vokyčiai norėjo įsikurti S.Dauk. Matai, ir vėl duona suvalgyta – jau kas nors pas mus yra negeras įsimetęs BsPII88. Vieno ūkininko jaujoj buvę biesai įsimetę S.Dauk.
9. refl. įsiveisti, atsirasti: Į mūso tapalį širšūnai įsi̇̀metė Slnt. Tą šiaudinį stogą uždenk: pelės, žiurkės įsimeta ir stogą tau su metais sukapoja Nm. Senoji, tebebūdama gyva, kai kada ištraukdavo iš skrynios [drabužius] pažiūrėti, ar neįsimetusios kandys I.Simon. Kirmėlės įsimẽtusios į mėsą Pgg. Nukirto tas pušis – įsi̇̀metė beržai Lnkv. Tuščiosiose vietose įsimeta varpučiai rš.
ǁ refl. atsirasti (apie ligą, skausmą ir kt.): Į lūpą įsi̇̀metė vėžys, paskui į kaklą, i užsmaugė Jrb. Kojon rožė insimetė Ds. Įsimetė vieną sykį į pirštą aptakas I.Simon. Man landuonis buvo įsimẽtusi KlvrŽ. Įsi̇̀metė kaltūnas į galvą, nė iššukuot nebegaliu Srv. Skausmas, įsimẽtęs į narį, yra grižas J. Iš rudenes kas kad insi̇̀metė kojon, tai ir nū su lazdom vaikštau Rod. Įsi̇̀metė skaudulys Skd. Į nugarą įsimetė dieglys rš. Pasirodė dėl to ronas įsimetus, kad senis niekumet jų (kojų) neplovė M.Valanč. Nespjaudyk ugnin – insmes veidan votis LTR(Dkk). Pupinelė ant nosies įsi̇̀metė Plng. Raupai odoj visiškai įsimeta Ch3Moz13,12. Jei insi̇̀metė grybas naman ir nieko jam nedarysi, tai po namų Alv. Drėgnoj vietoj greit įsimeta puvinys rš. Į roną karštis įsimẽtęs (žaizda paraudusi, dega nuo karščio) KI383. Žiemospirgis į subinę įsimetė, ir lenda pri pečiaus (juok.) Skdv. Ko čia gąsdini! Rožė į kišenę įsimes (juok.) Slnt.
| prk.: Įsimetė (įsisuko) nelaimė rš. Kas gi tau galvon įsi̇̀metė (įlindo), kad vis šneki ir šneki apie sūnų Ds.
10. refl. įprasti, įjunkti ką daryti: Įsimetė naktim eiti į svetimą sodą Jnš.
11. refl. įsižiūrėti, pamilti: Jis į ją mirtinai įsimẽtęs KII207.
12. intr., tr. Ut, Rdn išgerti, įkaušti: Vestuvininkai buvo jau gerai įmetę ir ėmė dainuoti Tt. Ne naujyna, ka vyras į̇̃metė Pp. Aš jau ben kiek įmetęs Pnd.
ǁ intr. mėgti, turėti įprotį išgerti: Esu įmetąs žmogus, bet ne pijokas Šts.
13. intr. užduoti, užpliekti: Nu, ka būt pasitaikęs, būč įmẽtęs į tą nosę (sumušęs) Ms.
14. refl. pradėti (kalbą): Su juo kad įsimesi̇̀ kalbon – nė galo, nė krašto Mžš.
15. intr. priekaištauti, priminti ką nemalonų: Aš jam visą gyvenimą įmesiu del tos mergos Brž.
◊ į ãkį įmèsti ką nemalonaus tiesiai pasakyti: Neužmiršk agranomei tą į ãkį įmèsti Vgr.
į ãpmaudą įmèsti supykdyti: Jei kuomet prašė vyro kokį niekniekį nupirkti, tad į pikčiausią apmaudą kaip į ugnį įmesdavo Žem. Vaikai tankiai įmeta muni į apmaudą KlvrŽ.
į gálvą įmèsti Grd įsigerti, įkaušti: Senis „į̇̃meta į gálvą“, t. y. įkaušta J.
į gróbo gãlą įmèsti užvalgyti: Į gróbo gãlą į̇̃metei i gana Vn.
į kar̃štį įmèsti Stak karščiuoti: Ėmė sirgti, į karštį, į kleją įmetė – ir mirė Gs.
į ki̇̀tą kal̃bą įsimèsti pradėti kalbėti apie kitką: Kalbėjau, kalbėjau, bet kai priminė pinigus, tai kitõn kalbõn įsi̇̀mečiau Vrn.
į klẽją įmèsti Gs kliedėti, klejoti.
į li̇̀gą (ligàs) įmèsti susargdinti: Maža baimė į ligą neįmès Pln. Negandink žmogų – įmesi į ligas Dr. Jie tą mergelę į ligas įmès. Kur ji dings? Gr.
į li̇̀gą įsimèsti
1. susirgti: Ji insimetė in ligą Klvr. Insi̇̀metė Kasiulė ligelėn, užsimanė marių žolynėlių (d.) Mrc.
2. apsimesti sergančiu: Norėdamas iš tarnystės ištrūkti, į li̇̀gą įsi̇̀metė Plv. Dar tyčia insi̇̀metė ligõj Krok. Jei tik tep ligõn insimestáu, tai tada nereiktų eit Vs.

į mandrỹstą įsimèsti išpuikti: Prie poniškų buvo, tai ir įsi̇̀metė į mandrỹstą Skr.
į ši̇̀rdį įmèsti paskatinti, sukelti: Pergalėjimai įmetė pavydą ing pagonų širdį I. Velnias jau buvo įmetęs ing širdį Judošiaus Simono Iskarijoto, idant jį išduotų GNJn13,2.
į var̃gą (vargùs, skur̃dą) įmèsti nuskurdinti, suvarginti: Įmeta į vargą ta šnapšė žmonis Šts. Vyras pačią įmetė į vargus Šts. Vokiečių okupacijos metai jį įmetė į dar didesnį skurdą sp.
išmèsti, i̇̀šmeta, i̇̀šmetė
1. tr. R išsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai Klp. Išmesk tą katę per langą Vb. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio P.Cvir. Nesėsk, Joneli, ant rauduko: tas beprotis kartais baidosi, gali tave išmesti Žem. Ko tik iš lovų nei̇̀šmetė [trenksmas], kap bombardavo Gs.
| prk.: Jis nenori pardavinėti kiaulių dabar, išmesti pusvelčiui I.Simon.
^ Bagotam ir velnias vaiką pasupa, o biednam ir iš lopšio išmeta Mrc.
išmestinai̇̃ adv. labai pigiai, pusvelčiui: Krautuvę iškelia kitur, viską išmestinai pardavinėja rš.
| refl. tr., intr.: Ar neišsi̇̀metė vienas kito iš ratų? Pc. Arklys išsimetė iš ienų (išsikinkė) Ldk.
2. tr. neišlaikyti, leisti iškristi: Velnias jį (akmenį) kažkur nešęs, tik per Šventąją pernešt nepajėgęs – ėmęs ir išmetęs Mš. Dingt ir i̇̀šmetė raktus J. Neimk daug [indų], žiūrėk, ka neišmèstum [benešdama] Gs.
3. refl. SD277, R, KII315, Skd, Klp, Lnkv, Aps, Svn, Jrb ne laiku atsivesti negyvą jauniklį: Kumelė išsi̇̀metė, kiaulė išsibarstė, žmona parsileido J. Kumelė, karvė, ožka, avis išsimetė, kiaulė išsibarstė B. Nesiseka mums su gyvuliais: pernai karvė išsimetė, šiemet kumelė Nmn.
4. tr. pašalinti (nereikalingą, netinkamą): Jau aš stovus iš pirkios išmečiau Rod. Arielka iš namų išmesta paliko Sz. Broli, duok išmesiu krislą ižg akies tavos DP283. Išmetė kaip žąsino uodegą iš kopūstų Škn.
^ Iš dainos žodžio neišmèsi Kt. Marių vanduo neišneštie, giesmės žodis neišmèstie Tvr. Išmesiu iš akių sarmatą (nugalėsiu sarmatą) ir nueisiu, nor neprašo Vlk.
| refl. tr.: Pabaigsiu audimus, išsimesiu stakles, ir bus ramu Kt. Marti išsi̇̀metė naudas, t. y. iš vienos butos į kitą [išvežė], kad neatimtum rubauninkai J.
5. tr. priversti išeiti, išvaryti: O jeigu išmès mane ant tokio sniego, kur pasidėsiu? Upt. Par du rozu išmečiau karvę iš pievos Ktk. Grapas neišmetė mūso tėvalių, tėvaliai su geru išejo Plng. Ažpykęs paėmė ir išmetė juos iš dangaus žemėn BsPII196.
| Kad išmetė velnią, prakalbėjo nebylys brš.
6. tr. atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ponas noria išmèsti gaspadorių J. Reiks išmest tas storasta, niekam netikęs Ds. Sako, jau mūsų viršaitį išmetė Up. Daugelis išmestųjų iš fabrikų darbininkų badavo, neturėdami kuo duonos nusipirkti J.Bil. Iš urėdo išmesti B. Išmesti iš vyresnybės (pažeminti), nukelti nuog ko vyresnybę I.
| refl.: Tėvas buvo šaltyšius, tai išsimetė (atsisakė nuo tų pareigų) Lp. Tuščia jo, išsimèsk (mesk šaltyšiavęs) Lp.
ǁ išbraukti, pašalinti iš draugijos: Išmetu, išvarau iš draugystės R52. Išmetu iš surinkimo B. Revoliucija mobilizuoja savo jėgas, išmesdama iš savo tarpo susitaikėlius iš menševikų ir eserų (sov.) rš.
| refl.: Kas jūsų nenori tokios bičiuolystės ir iš jos išsimeta? Vaižg.
7. tr. Škn išsviesti aukštyn, į viršų: Velnias paėmė akmenėlį ir išmetė teip labai aukštai, kad led už trijų adynų akmenėlis nukrito BM166. Mane tik švyst ir išmetė iš gilumos aukštyn į orą Mš. Grunto vanduo … išmetamas kartais aukščiau žemės paviršiaus EncIX713. Ka yr pašalas, šaltis išmeta (iškelia) šaknis Krtn. Puokes liuobam išmesti (ištraukti) ant meškerės Šts.
^ Išmetė save į palubes (labai išaugo), išstypo į pusantro jonkelio Varn.
ǁ sukrėsti, patempti (ranką) metant: Nemesk bulvės smarkiai – gali ranką išmèsti An. Išmečiau vakar ranką, tai nė pakelt nebegaliu Ds. Neatsargiai sviesdamas žmogus išmeta ranką Lnkv.
8. refl. sviesti tolyn lenktyniaujant: Einam išsimesti – katras toliau numesiav Šts. Einav išsimèsti (mesti nuo kojos lazdą), kam kliūs dvaras (žaidžiant) Ms.
9. tr. nuleisti (inkarą): Voi, kad išmesi aukso inkarelį, lipk mastų viršūnelėj KlpD10. Prasidėjo ruduo, užėjo šalčiai, jūroje atsirado ledo kalnų, ir laivai turėjo išmesti inkarus rš.
10. tr. Rod, Lp, Pc, Jnš. Kž iškrauti (prikrautą vežimą): Išmèsk dobilų vežimą Kt. Eikit, vyručiai, išmesti tą vežimą rugių, o paskui nuvažiuokit padraikų parvežt Šn. Ìšmetėv vežimą su Stasiu KlvrŽ. Išmèskit šieną iš vežimo Gs.
| refl. tr.: Aš savo vežimą šakų išsimečiau, o tavo pasiliko Jrb.
ǁ iškasti, iškabinti: Nuėjo ton vieton … ir pradėjo kast. Išmetę keletą lopetų, užkasė supuvusį šunį BsPII201.
11. tr. su jėga išstumti, išnešti į paviršių, kraštą: Išmesto žvejininko nelaido tujau, lauk, bene atsiskelbs giminės Plng. Ima turtus arba išmestus iž marių tavorus srš. Laivą ledai išmetė ant kranto rš.
| Beatradom, ka ledą išmetė (išnešė) Lkž.
12. tr. išskirti iš savęs į aplinką: Sviestas sukamas pasukų dar neišmetė, dar reik sukti Ggr. Fotosfera be paliovos išmeta spinduliais didelius energijos kiekius P.Slavėn.
13. tr. Prk staigiu judesiu ištiesti į šalį, iškelti aukštyn (rankas, kojas): Šalimais ant sniego, plačiai rankas išmetęs, guli kalėjimo sargybinis J.Dov. Jie ėjo sportiška žingine, aukštai išmesdami dešiniąją ranką rš. Ponas išmetė į viršų rankas tarytum pagalius rš. Alyzas jau sėdėjo ant trobos slenksčio, plačiai išmetęs susiklaipiusias kojas J.Balt.
| Ir taip šuo baigė savo dienas, pririštas prie plačiai šakas išmetusio beržo rš.
14. tr. Krš išlenkti, išriesti (nugarą, kuprą, krūtinę): Lapės bėga, kuprą išmetusios, nu medžiotojų Šts. Katinas, kuprą išmetęs, gluosniuojas pri kojų Skd. Arklys ėjo, nugarkaulį išmetęs, šnerves išpūtęs, sunkiai alsuodamas rš. Jo papratimas – stovėti krūtinę išmetus rš. Šitas langas biškį kuprą išmẽtęs (kreivas) Rs. Pjūklas išmeta muldą (kuprą) (išsilenkia) Šts.
| refl.: Dumšliais išsi̇̀metė audeklas (išėjo nelygus, dumšlėtas) J.
15. refl. išsikišti į priekį: Šitas medis iš miško išsimetęs, reikia nupjaut Ml.
16. tr. netekti (dantų, plunksnų, plaukų, ppr. dygstant, augant naujiems): Kiek metų tas arklys? – Ar nematai, kad dar dantų neišmẽtęs tebėra! Šv. Jau visus dantis išmečiau Lp. Plunksnas išmesti (išsišerti) LL293. Išmès mano jautužėliai savo palšus plaukelius JD1000. Pavasarį vėžiai kailį neišmetę, murzoti Krn. Skolą atiduosiu, kad medžiai išmes lapus (kai nukris lapai) Plng.
17. tr. Svn išvynioti (audeklo metmenis ant mestuvų): Jau išmečiau siūlus an mestuvų Klt. Siūlų kai turi, tai daugiau, ilgiau ir plačiau išmesi Pb.
18. tr. išleisti, prapirkti (pinigus): Tiek pinigo išmest! Klvr. Tus du šimtus i̇̀šmečiau kaip į pelkę, be jokio reikalo Trg. Jis saldainiams išmetęs paskutinius rublius rš.
19. tr. Kal, Jnš, Trgn duoti kam ko (ppr. pinigų) dovanai̇̃ iš dosnumo ar atsilyginant: Nuėjo Katinas į dvarą, kad grapas nors kiek ant pačios grabo išmestų P.Cvir. Ìšmečiau penkis rublius už sviestą Ėr. Tau gal da sūnus parvažiuodamas po kiek i̇̀šmeta Ds. Išmesk magaryčių, tai nuvešiu Šts. Gal kada kokį pūdą išmès Vlk.
| refl.: Nu jo gali netykoti – neišsimès Ll. Bepigu su tokiu ponu: biškį pavežei, tujau i išsi̇̀meta Vdk. Ezavas buvo lengvios širdies ir išsimetąs (dosnus) I. Jam gali padus nuplauti, i tai nieko negausi: jis neišsimetą̃s (šykštus) Vdk.
20. tr. nuleisti (kainą): Brangiai nori – reikia išmèsti porą desėtkų Jnš.
21. tr. Rm duoti grąžos: Neturėsiu rublio išmèsti Pmp. Iš penkinės išmetė tris rublius Dkk.
22. tr. neįtraukti į bendrą skaičių, atmesti: Maišams svėrė[ja]s išmetė po du kilu nu maišo Šts. Ant kiaulės išmeta (atmeta nuo gyvo svorio) pusantro pūdo Gl. Kiemas i̇̀šmestas (neįskaitytas į sodybos plotą) Klvr.
| refl.: Iš dalyklo išsimeta ta suma rš.
23. tr. padalyti, išskirstyti: An penkių dalių išmèskite Lp.
24. tr. aprėpti, apimti matu, išmatuoti: Nu ir šamą sugovė – sieksniu neišmesi̇̀ Drsk. Kap sprindžiu išmest – tokis dydžio Rod. Trimi sieksniais tai gal ir išmestái Lp. Ne ką išmesi į sprindį – tokie ilgi buvo senųjų kiaulių šeriai Šts. Kas tikėtum šiandien į taip dideliai didelius žvėris, šioje pasaulėje buvusius, kurių vienos garankšties sprindžiu negal išmesti S.Dauk. Penki sieksniai buvo lenciūgo, kap i̇̀šmeti Lp.
25. tr. siekti (tam tikrą dydį): Ištiesti sparnai išmesdavo 4 sieksnius rš. Sprindžio nei̇̀šmeta (apie trumpą dainą) Brš.
26. tr. užleisti didesnę dalį, pailginti: In geresnės kumelės išmèsk nedaugį žagrės (paleisk ilgesnį branktelio galą), ba itai (menkesnei kumelei) sunku Arm.
27. intr. Ds išburti kortomis: Až pinigus ir aš galiu išmèst Trgn.
28. intr. kliūti, tekti pagal burtų parodymą: Kasmet anas (slibinas) reikalaująs vieno žmogaus an prarijimo, ir dėl to meta tokiuos pagaliukus. Šiemet išmetė an karaliūčios BsPII303.
29. tr., intr. išgerti, išlenkti (ppr. svaiginamųjų gėrimų): Alfonsiuk, nepasididžiuok su mumis prastais išmesti po burnelę A.Vien. Eitumi burną išmèsti Krtn. Ìšmečiau pusbonkę – kaip niekur nieko, nė just nejuntu Srv. Išmesk kokią čėrką Al. Jis daug degtinės yr išmetęs par savo amželį Dr. Ìšmečiau dvi stiklines arbatos Grk. Ne pijokas, ale išmèst tai ukvatnas Ktk. Rodos, ir tavo žentas po trupučiuką i̇̀šmeta Up. Jau matyt, ka gerokai išmẽtęs Rs.
| refl. tr.: Išsi̇̀metu stiklelį, i drąsiau Gs. Nuėję, rodos, tik po burnelę išsimetėm – štai ir vakaras Grl.
30. refl. eiti imtynių, persiristi: Einav išsimesti, pamatysiav, katras katrą nugalėsiav Sd.
ǁ refl. tr. pargriauti imantis: Jie susiginčijo iš literio, katras katrą išsimès Skr.
31. refl. pasikeisti (ppr. peiliais), iš anksto nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar einam peiliais išsimèsti? Brs.
32. refl. Brt išsiskirti kuo iš kitų: Prie svečiais reikia neišsimèsti iš kumpanijos Žž. Jis nė kiek ne kitoniškas, iš kitų nė kiek neišsi̇̀meta Ėr. Ne tavo yr tas vaikas: išsimẽtęs iš pamilijos Lnkv. Mūsų karvė neišsi̇̀meta, kad senapienė, duoda tiek pat pieno, kaip ir kitos Všk.
33. refl. tr., intr. greitomis apsisiausti, užsimesti: Išsimesk kokiu ryzu ir pastovėk pas skatynas, kad nenueit škadon Vrnv. Kaip išgirdo riksmą, iššoko iš lovos, išsimetė skrebučius ir išsinešė pro duris Rod.
34. tr. išarti: Ką stovi kumelė be darbo, tai išsimestái žuoganėlę Rod. Iš lysų išmesti (pirmąsyk išarti) N.
◊ ant akių̃ išmèsti padaryti priekaištą, išbarti: Bet Abrahomas išmetė ant akių Abimelechui dėl vandenies šulnio, kurį atėmė gvoltu tarnai Abimelecho Ch1Moz21,25.
į gãtvę išmèsti palikti be priežiūros, be pragyvenimo šaltinio: Karas, bado metai išmetė į gatvę šimtus tūkstančių benamių vaikų rš. Į gatvę buvo išmesta daugiau kaip 100 tūkstančių darbininkų rš.
iš bū̃do išsimèsti pasikeisti iš veido, pasidaryti kitokiam: Marytė išsimetus ir iš būdo Lp.
iš galvõs išmèsti užmiršti: Pasakyk ką, ir neišmet iš galvos Krš. Išmesk šitas mintis iš galvos! V.Krėv. ×
kabolùs išmèsti išburti (kortomis ar iš rankos): Buvo cigonė ir išmetė kabolus Žl.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) išmèsti kiek galima aprėpti žvilgsniu: Pievos tęsias kap akià išmèst Arm. Vasarojus – kap akià išmèst (geras) Arm.
kai̇̃p už ausiẽs (ant ausiẽs) išmèsti labai greit išgerti, išvalgyti: Alaus bitoną išmetė kap ant ausies Gs. Išmeta vakare kruopų puodą kaip už ausies KzR. Mano kiaulė labai greit ėda, kaip už ausies išmeta Upt. Kai susirinko talka, tai iš karto kisielių kaip už ausies išmetė rš.
kortàs išmèsti (išsimèsti) Jnš iš(si)burti: Čigonė man išmetė kortas, kad būsiu šviesiuos namuos Slm. Kad aš pati moku išsimest kortas! Lp.
lãšinius (mėsàs) išmèsti suliesėti: Paulelius turbūt išmetė lašinius KlvrŽ. Kožnas išmèst mėsas, kad šitokiam varge pabūt Trgn.
per bálkį išmèsti psn. paskelbti užsakus: Ar daug porų klebonelis išmetė par balkį? Skd.
pro duri̇̀s išmèsti išvaryti: Visai nekaltą žmogų išmetė pro duris rš.
raudõnį išmèsti padaryti, kad paraustų: Šnapšė raudonį išmeta (nuo degtinės žmogus parausta) Šts.
žiñgsnį išmèsti žengti, eiti: Aš jau nebišmetu žingsnį Vn.
žõdį išmèsti Skr pasakyti: Vyras užpykęs tą žodį neapdūmodamas išmet Jrk74.
numèsti, nùmeta, nùmetė
1. tr. nusviesti tolyn, žemyn: Numetė akmeną lig balai Mlt. Boliukas vieną draugą stūmė į klaną, kitam kepurę numetė per tvorą Žem. Numesim žiedelį in rūdymelių (d.) Tvr. Numetęs ryšulį prie uosio, pats atsisėdau šalia ir braukiu rankove prakaitą V.Mont. Pliaukšt šaukštą nùmetė ant stalo ir nevalgo Gs. O tas meškinas, parėjęs in laužą, žiūri – akmuo nuog angos numestas (nuristas), ir jau jų nėra BsPIV274.
| Parnešė paskenduolį ir numetė kaip pagalį Jnš.
^ Su viena ranka numetęs, nė su dviem nerasi LTR(Jnš). Ką pirma numesi, tą paskuo atrasi (gera padaręs, vėliau gausi atpildą) Sim. Jį toliau numèsi, nė nusiųsi (apie negreitą žmogų) Klvr.
| refl. tr.: Svečias nusimetė ant suolo krepšį, nusiėmė skrybėlę A.Vencl. Nusimèsk nuo tvarto šieno i pašerk karves Gs.
ǁ Lp paduoti nenoromis, nepagarbiai: Girtas prišlyvino in stalą, tai ir nùmetėm porą kiliškų – nesnorėj[o] bartis Vlk. Valgį man numetė kaip šuniui N. Nùmetė penketą rublių i nuvažia[vo] Dglš.
| prk.: Pavalgydink kaip poną, o jis tau nė dėkui išeidamas nenumeta (nepasako) A.Vencl.
2. tr. Lpl užkliudžius ar pastūmus nuversti: Nùmečiau beimdamas nuo viršaus J. Nuo daržinės stogo vėjas numetė vieną lotą Paį. Storai leido, užkišė kūlėją, numetė diržą – dabar visi gaišta Lnkv.
3. tr. nusivilkti (drabužį): Tuo jo tais pelenuotas drapanas numetė, aprėdė jį gražiom BsPIV242. Kvartūką galėjau numèst, nerodyt viešniom Pnd. O ans, numetęs ploščių savo, kėlės ir atajo Jėzausp Ch1Mr10,50.
| refl. tr. Šlčn: Jis nusimetė apsiaustą ir įėjo į kambarį rš. Eik namo, kelnes nusmesi̇̀ ir išdžiovinsi Pls.
ǁ prk. pašalinti (dangą): Visi upeliai ir upės ledus numetė rš. Kai sniegą numes, tai vė darbų bus: tai ravai kast, tai buduit Švnč.
| refl. tr.: Nusimetė žiemos apklotą baltą T.Tilv.
4. tr. prk. pašalinti, nusikratyti: Ma[no] tėvelis pasako[jo], kap baudžiavą nùmetė Onš. Tegu žemė visa pasiryžta nuo savęs priešo jungą numest S.Nėr. Vargus nuomesk, taip ir ryšius Mž58. Nusiuntęs [Pilotas] jį Herodop, idant tą sūdą nuog savęs numestų DP167. Ir patis ciesorius …, numẽtęs didžiavimą, stovi melsdamas DP540.
| refl. tr.: Nusimesti nuo savęs atsakomybę LmŽ672.
5. tr. Pgr, Lkš, Svn atleisti iš pareigų, pašalinti, nuversti: Pirminykai neprityrę buvo, tai juos nùmetė Brt. Nùmetė carą Lnkv. Kaip šunį numetė nuo tarnystės Srv.
| refl.: Aną seniūną nùmetė, ar jis pats nusi̇̀metė (atsisakė pareigų)? Ėr.
6. tr. parblokšti, pargriauti: Eidamas su kuolabarzdžiu mintynių, kad numečiau vienąkart ant žemės, net išsitiesė! Jž.
7. tr. užmušti: Jautį tenumeta akmenimis bei jo mėsą tenevalgo BB2Moz21,28. Akmenimis numeti tus, kurie nusiųsti yra tavęsp Ch1Mt23,37.
8. tr. labai nusilpninti, atimti jėgas (apie ligą): Nebesiblaškė, nebekliedėjo, bet visa išblyškusi ir numesta gulėjo A.Vien. Vakar perdien vaikas numestas buvo, norėjom ir daktarą vežt Skdt. Nei nieko labai sopa, ale vat visas numestas, ir baigta Sdk.
| Išgėriau vieną, kitą, trečią stiklinę [degtinės] ir nepamačiau, kaip nùmetė Dbk.
9. tr. prapuldyti, nukišti: Ir turėk tas pirštines, nenumesk Pc. Kur nùmetėt tą kepurę, ka negalima rast? Gs.
| refl. Grz, Trgn: Nusi̇̀metė kur šėpos raktas, ir dabar negalima atidaryti Mrj.
10. tr. Jnš, Šts netekti (plaukų, lapų), leisti nukristi, nusišerti: Geras arklys ankstie nùmeta žiemos plauką Vvr. In geros ganiavos kai papuolė, plauką numetė – kaip kita karvė dabar Skdt. Medžiai, kad ateit metas žiemos, … lakštus numeta DP585. Miškai jau buvo lapus numetę rš.
^ Vilkas, kad ir plauką numeta, būdo nepameta LTR.
11. tr. Ėr apkrėsti (mėšlu): Šįmet užtekom mėšlo, visą lauką nùmetėm, ir dar liko Jnšk. Žemė, miežiams paskirta, turi būti gera, išpurėjusi ir mėšlu numesta rš.
12. tr. atidėti, netęsti (pradėto darbo): Linus numetė į šalį, ginė pri laukų Vvr.
ǁ atsisakyti nuo ko įprasto: Nùmetė taboką vyrai (atprato nuo rūkymo, liovėsi rūkę) Jdr.
13. tr. sumažinti: Po penkis metus kalėjimo nùmetė Onš. Nùmeta mokesčius Arm. Ka kas numèstų dešimtį metų, būtų gerai Krš.
ǁ netekti, kiek prarasti (svorio): Normaliai misdamas nepriauga ir nenumeta svorio rš. Per vasarą tris kilogramus numečiau Kn.
ǁ nuleisti (kainą): Derėk, maž kiek numes Sdk. Reik derėtis – derantis visad nùmeta Skr.
14. tr. atmesti, neįskaityti: Kai sverstat vilnas, tai numeskit ir an maišo Užp. Turi numèst gyvo svorio ant žarnų Skr.
15. refl. nueiti niekais, dingti: Vienus metus sirgo, kitus teip nebėjo [į mokyklą] – teip dveji metai ir nusi̇̀metė Dbk. Atsimetus [nuo sutarties], daug nusi̇̀meta (pvz., žūva rankpinigiai) Ds.
16. tr. ne laiku atvesti, gimdyti: Pernai mūsų kumelė numetė kumeliuką Lz. Ištinka nėščią moteriškę, jog vaisių numeta Ch2Moz21,22.
17. refl. smarkiai nupulti žemyn: Vanagas lyg šaute šaudamas nusimetė (nupuolė) ant balandžio KI630.
18. intr. susiorientuoti, suprasti: Aš kitaip nenùmetu, ale aš tep metu, kad Stasei dešimti metai: Bolesiu dvylikti, o jy dvejais jaunesnė Lp.
◊ akių̃ nenumèsti atidžiai, įsispyrus žiūrėti: To mergiotė tai akių̃ nenùmeta nuo Prano Ktk. Nenumesk akių, ba kruopos nubėgs Lš. Akis nenumesk į šalį (neišleisk iš akių) Gršl.
bė̃dą (kaltýbę) numèsti (kam, ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Nepakėlė – žmonai bėdą numes Plng. Ubagai teisinos, kad esą žabali, ir visą kaltybę numetė an pravadariaus BsPII307.
dū́mą numèsti parūkyti: Einam dūmą numest Pkr.
káušą numèsti Skdv išgerti degtinės.
kortàs (kartàs, kartõms, kartosè) numèsti (nusimèsti) iš(si)burti: Prisispyrus prašo, kad jai numestų kortas, ar išloš loterijoje Jnš. Man kortàs nùmetė, kad rėksiu, ir dar akis niežti, tai jau tikrai rėksiu Šk. Buvau numetęs kartose didelius piningus Šts. Nusimesk kartas ir žinosi, kas pavogė tavo ožkelę Dr. Nusimečiau kartoms, kad sena mirsu Ggr.
lãšinius numèsti (nusimèsti) Šv suliesėti: Žiūrėk, kaip ji lãšinius nùmetė: sudžiūvo, subliuško Skr. Padirbtų sunkiau, tai i nusimèstų lãšinius Gs.
nuo akių̃ numèsti prastai, greitosiomis padaryti: Kitas meistras tik nu akių numeta, o nepadirba Gršl.
nuo galvõs numèsti pašalinti (rūpestį): Džiaugėsi rūpestį numetusi nuo galvos Žem.
rãką numèsti paskirti, nustatyti laiką: Ir ponas numetė raką bylodams BB2Moz9,5.
vándenį numèsti (nusimèsti) euf. nusišlapinti: Palaukiat, vyrai, numèskiam vándenį Grg. Atsiprašau, aš biškį vandenį numèsuos Pln.
žiñgsnį numèsti bėgti, žengti: Mažas arklys netoli numeta žingsnį (negreit bėga) Rm.
žõdį numèsti Gž užgauliai pasakyti, atkirsti: Gerai, ka jam užvažiavai, ba ir jis kitam dažnai nùmeta žõdį Gs. Toks žabtus senis! Kad tik kiek, ir nùmeta žõdį Gs.
pamèsti, pàmeta, pàmetė
1. tr. SD278, R prapuldyti, pragaišinti: Pamèst pàmečiau, o rast neradau Lp. Radau pamestą kely J.Jabl. Pametė grašį B. Ir pàmetė žirgužėlis plieno padkavėlę JD774. Karvė lenciūgą pàmetė Skr. Kurs žmogus iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir jei vieną pamestų, ar nepaliekt devynių dešimtų ir devynių girioje ir eit pamestospi, ik ją atranda? BPII217.
^ Eina kaip pinigus pamẽtęs (labai nusiminęs) Lnkv. Jam rublis dabar pamestini (nedideli, nebrangūs) pinigai tėra J.Jabl. Už pamestinus pinigus (nebrangiai) nupirks Ilg. Visa tai buvo parduodama kaip paprastai pamestina kaina (labai pigiai) Šlč. Su tokiu žmogum nei radus, nei pametus LTIII459. Geriau su protingu pamest, nei su kvailu rast Lš. Nesidžiauk radęs, nedejuok pametęs J.Jabl. Liepė savo nepamesti, o svetimo nenorėti M.Valanč. Kas ieško pyragų, tai pàmeta ir duoną Krok. Dugnelį pametei (sakoma pagadinusiam orą) Ds. Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė (rasa) R174.
pamestinai̇̃ labai pigiai, pusvelčiui: Šiandie žąsys turguje buvo visai pamestinai̇̃ Gs. Į rudenį pamestinai̇̃ tų karvių bus [turguje] Gl. Ans pamestinai̇̃ javus parduoda J. Turėjau žuvis pamestinai̇̃ parduot – bijojau, kad nesugestų Plv.
| refl. tr., intr.: Pamesys piningus – įsikišk giliau Šts. Kažkur sagutę pasi̇̀mečiau Skr. Pamečiaus adatą ir nebrandu Lnk.
| Mano peilis čia kažkur viduj pasimetė (dingo) Grz. Sumauk pirštines, kad nepasimestų̃ Lp.
2. tr. R371 nebematyti, išleisti iš akių: Šuva kiškį pametė (pametė jo pėdas vydamasis) Ėr. Pametu kelią, paklystu SD386. Važiuodami pametė kelią ir išvažiavo ing tankų karklyną BM263.
^ Pametęs kelį, keiksi takelį S.Dauk.
3. tr. prarasti, nustoti, netekti: Katram rodu savo pamèst (nė vienas nenori savo prarasti)! Ps. Kodėlei eš jus (sūnus) abudu vieną dieną pamesčiau? BB1Moz27,45. Ką surinkimas per šio nabašninko atstojimą pameta, jo klausytojai žinom geriausiai LC1883,2. Jų karvė atariją pàmetė (nebegromuliuoja) Lš. Jau mūsoji žalė pàmetė gromulį – musintais sirgs Slnt. Pakeikiau, kad karvė pieną pàmetė (nebeduoda pieno) Lp. Pàmečiau balsą, užkimęs Onš. Ant senatvės apetitą pàmetėt Pn. Jis jau negal atsidvėsti, jis žadą pamẽtęs KI137–138. Jis jau sąmonę buvo pamẽtęs KI236. Jis savo akių žiūrėjimą pametė brš. Motina, pametus kantrybę, verkė diena naktis Brt. Garbę pamẽtęs – viską pamẽtęs, tai jau paskujęjis Kin. Drąsos nepametęs LL110. Dievabaimumą pameta DP570. Po ligos visai pamečiau atmintį Gs. Saulė ir mėnuo skaistumą pames CII409. Duok į vandenį numirti žiuvei – spalvą pamès, duok į sausą – spalva paliks Klp. Medžiai želmenį jau būtinai pametę J.Jabl. Medis lapus pamẽtęs KII30. Moterišką pavardę pàmetei [ištekėjusi] Rsn. Abudu vaiku savo kalbą (tarmę) pamẽtusiu (užmiršę) Šv.
4. tr. nusikratyti (kokiu jausmu, įpročiu ir pan.), nugalėti (kokį polinkį, jausmą ir pan.): Aš tą rūpestį pàmečiau KII36. Pati pametė savo pyktį, ir anys abu labai gražiai pragyveno savo amžių BsPII269. O patys savo ydą pamesti nenoriam M.Valanč. Pagimesk griekus SE15. Lapė, pamẽtus išgąstį urve, pradėjo klausinėt BM260. Sarmatą pamẽtus, reikia nusivilkti Ėr. Pamẽtę gėdą, į kašes krovė JV750.
| Ligą pamèsti KII36. Jis drugį pàmetė (nebeserga drugiu) KII299.
^ Pono nepavijęs, mužiko (storžieviškumo) nepametęs LTR(Yl).
5. tr. R374 atsisakyti ko: Kaukus, žemėpatis ir lauksargus pameskiat, visas velnuvas deives apleiskiat Mž9. Pametė Dievą B. Naujo tikėjimo kunegai privers jus pamesti savo kalbą, o lieps mokyties vokiškai ir lenkiškai M.Valanč. Svetimoms šalėms tą paprotį pametus, žemaičiai ilgai dar nemetė M.Valanč. Nepameskite būdo neraugin[tos] duonos BB2Moz12,17. Jau pameta (nustoja vartoję) tokius pavadinimus Smn. Zdramys pametė taboką (neberūko) Pln.
^ Ne žmogus griekus pàmeta, bet griekai žmogų (senam neberūpi tai, nuo ko jaunas negalėjo atsisakyti) Gs. Prie ko priprasi, sunkiai pamesi LTR(Jnš). Ir saldu radus, reik pamèst Gs.
6. tr. SD208 atsiskiriant, išvykstant palikti; nebebūti drauge: Pàmečiau žmoną, pàmečiau vaikus, pàmečiau visą gaspadorystę Lz. Oi tu, mergele, gali suprastie: ilgai mylėjus, sunku pamèstie (d.) Ds. Tad mokytiniai jo, pametę jį, visi pabėgo DP154. Kaip tik kareivis subirbino birbyne, tuoj skerdžius, pametęs galvijus, pradėjo šokti LTR(Alvt). Nemitusi motina pametė ją ir ejo viena namo M.Valanč. Tas gizelis su tuo kriaučium susipyko ir pametė jį Gs. Tokiuos mažus vištelius višta pametė (nustojo vedžioti) Ėr.
| Žmonys, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės M.Valanč. Ponai pàmetė dvarus, išbėgo Ds. Ne vieną kartą baudžiaus slapta namus pamesti I.
| Liga nepameta (nesibaigia, nepraeina), ir gana Žem. Šįmet ta sloga pames, pames, tai ir vėl Kt. Vakar sekmą hadyną drugys jį pametė BPII475.
^ Dirbkim, kad duona nepamèstų (vis būtų, nesibaigtų) Mrj. Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų VP48. Valgyk, kad kailis kaulų nepamestų LMD. Gaila kap busilui bala pamesti KrvP(Drsk). Jau utėles esam pamẽtę (švarūs) Grd.
nepamestinai̇̃ adv.: Eikš, širdait, tave bučiuosu, nepamestinai globosu brš.
| refl.: Jis gyvena pasimetęs (išsiskyręs) su pačia Kp. Ana buvo su vyru pasmẽtus, paskui vėl suejo draugėn Km. Pasi̇̀metė tai pasi̇̀metė, ale kur vaikai dėsis? Ktk. Pagyvenau aš su juo tris metus ir pasi̇̀mečiau Plv.
7. tr. nutraukti, nebetęsti (darbo, pareigų): Išblyškusios merginos, pasilenkę, pajuodavę seniai ir jauni vaikinai, – visi aprūkę, paišini, ką tik darbą pametę, fabrikus palikę J.Bil. Nė pusės darbo neišvaręs, pametė Srv. Dirbęs dirbęs negi pamesi̇̀ Ut. Visus darbus pamẽtusi, reiks dumpleles dumpti JV251. Visa pamẽtęs, šokau atrašytų A.Baran. Reiks, pamẽtus visa kas, važiuot Ds. Pameskitek šitą be reikalo barnį apie vyresnybę DP500. Pametu, paliauju prietelystę R35. Kiti, pametusys kunegystę, gyvena it šiaipjau žmonys M.Valanč. Voveris paseno, Levui įkyrėjo, metas buvo pamesti tarnystę Blv. Būtum pamẽtus aveles (atsisakiusi aveles prižiūrėti), būčia nubraukęs vasaros darbą Ps. Kad visur nei metų neišbuvai, pametei ir pametei (pasitraukei iš darbo, atsisakei nuo tarnybos), kiek žinom Smn.
^ Karui kilus, pamesk valgį, galąsk dalgį TŽV608.
| refl. tr., intr.: Skripkelę rankon, smičilėlį antron, visi darbai pasimetus, reiks kazokas šokti (d.) Knv. Jis pasimetė pats (metė tarnybą) Lnkv.
8. intr. (paprastai su bendratimi ar veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu) liautis, nustoti ką darius: Kai pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Daktarai pametė ją gydę Blv. Oi, pamesk pūtęs, šiaury vėjeli, oi, pamesk baręs, šelmi berneli TDrIV68. Pamèsk, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti JD122. Pamèsk tu niekus tauzyt Ign. Ir pàmetė jam dantį sopėję Lp. Nėra lietaus – pàmetė augt dobilai Mlt. Kad labai kieta, tai pamesk [aręs] Mlt. Ir kuomet jis degtinę pames gerti! Pln. Kad drugys pamestų žmogų krėtęs, reikia balną uždėti ant ligonio (priet.) Snt. Bus du orkestrai: vienas pàmeta – kitas grajija Dkšt. Pamesk (duok ramybę) OG46. Pamesk tu koc, nei su tavo vaiku buvo kas, nei bus Nč.
| refl.: Buvau pradėjęs rūkyti, bet dabar pasi̇̀mečiau Svn. Taip užsidegęs dirbo ir dabar jau pasi̇̀metė Grž. Geria? Dabar, sako, pasimetė Prng.
9. tr. Dv, Dkšt palikti kur (pačiam nueinant): Arklius pamèsme krašte miško Rš. Senus arklius pririša ir pameta, ir nueina namop Lz. Bobos dukterys ją papjovė, apmetė laužu ir pametė tenai Aru26. Prisakė savo tarnams išvežti pusčion girion, kur niekas neužeina, ir pamest MPs. Čia nerasi, kai pamesi̇̀ Str.
| Kap eisi, tai vieną pirkią pamesi̇̀ (praeisi), o kita – jos Dv.
10. tr. padėti, paskirti, palaikyti kokiam reikalui: Pamèsk sėklai bulbų Stlm. Šitą pamèsk del veislės Rš. Ar gana bus tau šero, kad tiek gyvuolių pàmetei žiemai? Prng. Kap daug pàmeta bitėm maisto, tep pačia negerai Arm. Brachaunius grašius nupylė, o gerus grašius pàmetė Lz. Šluostykis, šluostykis ir man galiuką [sauso rankšluosčio] pamèsk Str.
| refl. tr.: Pasimečiau dvi aveles žiemai Dkšt. Man duo pusę, o pusę sau pasmèt' Ml. Aš pàsmečiau pieno Dv.
ǁ palikti, neimti, nešaukti: Dar metus pamès mane (nešauks į kariuomenę): motina nesveikatinga, sesutės mažos Str. Buvo pamẽtę (atleidę nuo karo tarnybos) an metų, o paskui vėl sugrinė Str.
11. tr. atiduoti, palikti kam: Atsiminė bočis, kad jam kūmas pàmetė arkliuką Aru47. Anys pàmetė mum daug knygų Dv. Aš jam pamèsiu [pinigų], del jo čia davė Str.
12. tr. palikti vietoje, neleisti išeiti: Nieko nėra namie pamèst – visa šeimyna [vyras su žmona] Dv.
13. tr. palikti kokioje būklėje: Vaikai duris pàmeta (palieka atviras) dažnai, ažtat ir musių yra Švnč. Vartus pàmetei atkilus Dv.
14. refl. Ėr netyčia išsiskirti (ppr. žmonių būryje), nebesusirasti, nebematyti kits kito: Ėjom sykiu, ale nė nepamačiau, kai pasi̇̀metėm Alk. Traukėmės kartu su broliu, bet paskui pasimetėme rš. Pasimetėm abu ir ieškom vienas kito Trgn. Ar pasimetei nuo ko? P.Cvir. Pasimečiau su vaikais Kp.
| prk.: Atsisveikinę su šeimininkais, jie paliko stepėje pasimetusį (atsiskyrusį nuo kitų) kaimelį rš.
15. refl. paklysti: Buvau girio[je] pasimetęs Kltn.
16. refl. suglumti, nebesusiorientuoti: Aš sustojau ir stovėjau išsižiojęs ir pasimetęs: visko mačiau savo gyvenime, bet verkiantį vyrą… J.Balt. Net ir Povilas, už kitus turįs daugiau patyrimo, labiau subrendęs, kažkodėl lemiamu momentu pasimetė, neparodė ryžtingumo, iniciatyvos rš. Išsigandau, pasi̇̀mečiau, visiškai nieko nebenutveriu Užp. Tokioj daugybėj darbų pasimetė, nebežino, ką daryti Mrj.
17. tr. R206 staigiu judesiu padėti kur, numesti: Gervė, įkišusi savo ilgą kaklą į gerklę vilko, ištraukė kaulą ir pàmetė ant žemės PP19. Paleiskie žirgelį ant pūdymėlio, pameskie žiedelį ant rūdymėlio (d.) Lp. Tai išgirdęs, brinkt pamečiau ant stalo jam pusę auksino M.Valanč. Po troba pàmetėme (po slenksčiu padėjome) vieną plytą Lp. O kaip jau nebebuvo vandens plėčkoje, pametė ji bernelį po medžiu BB1Moz21,15.
^ Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi Rod. Iš jo žmogus tai velnio neštas ir pàmestas (nedoras, prastas) Trgn. Vilko neštas ir pamestas VP50.
| refl. tr.: Danielius įėjo į karčemą, pasimetė pas pečių maišą su knipeliais BsMtII22. Oi tu svotai, tu begėdi, žiūrėk, kap tu sėdi: šalin barzdą pasimetęs, tiekiai mėsą ėdi (d.) Vlk. Kap sunyksta dūkt, pasi̇̀meta (nusivelka, nusimeta) i švernelius Žal.
18. tr. numesti po kuo: Caras Aleksandras važiavo, ir jam bombą po karieta pametė Raud.
ǁ Jnšk įmesti, įdėti: Pamèsk da malkų po pečium Ėr. Nekietai užminkiau [duoną], led po pečium pàmečiau Tj.
19. tr. Skdt, Lš, PnmR paduoti, padėti ties kuo kam naudotis: Pamèsk kiaulėm lapūkų Nč. [Martynaitis] sugraibstė pirštais arkliams pamestus dobilus, sumetė į vežimo galą I.Simon. Pamèsk arkliam glėbelį šieno, beką tep krankso Rdm. Išėmė Savelina iš savo ryšuliuko pyrago ir pametė šuniui Jnš. Kokis galuosa gaspadorius, kad dalios vištai saujelės miežių neturi pamest Rod. Netink vaikamus imti duoną, o aną šunims pamesti BPI284.
^ Nė šuo, nemandagiai kaulą pamestas, uodegos nevizgina Pln.
| refl. tr.: Vakare burokų karvėm pasimeta Ėr.
20. tr. pakloti, patiesti: Pamèsk čia lupatą – daug [v]andenio PnmR. Pamèsk (pakreik) arkliui šiaudų po kojų Jnš.
| prk.: Visa pametei po kojomis jo … ir gyvį lauko, ir paukščius oro DP521.
| refl. tr.: Pasmetęs šienykelį po šonu, ažusnūdau Ml. Pasmeta kokį ryzą an sklepo ir guli Lp.
^ Ka neturi kur, šikną pasimèsk an žemės i atsisėsk (sakoma nerandančiam kur atsisėsti) Žal.
21. tr. padėti netvarkingai, ne vietoje: Pameta kas kame kur kokį daiktą, pasku ir męsk pusę dienos Vvr. Kuris kame ką turėjo, ten ir pametė Žem.
22. tr. leisti iškristi, išmesti: Papyko jis kerštu ir pametė tablyčią iš savo rankos BB2Moz32,19.
23. intr. pajėgti, galėti mesti tolyn: Prieš vėją nelabai tepamesi̇̀ Sb.
24. tr. padėti (kiaušinį): Gūžinėja kap višta, ieškodama, kur kiaušinį pamesti KrvP(Mrc). Gegutė neperi savo vaikų, prie kielės pameta Lnkv.
ǁ padėti ne vietoje (kiaušinį): Jau antra diena margoji pameta kiaušį Slnt. Mūs raiboji jau tris kiaušinius pàmetė Lš.
25. refl. tr. pasikišti (po pažastimi): Veselion eit – tai ne pirtin: vantos, pasmetęs pažastin, nenusneši Prng. Vasarą pasmetei vaiką ir eini rugių pjaut Kb.
26. refl. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Štyvai pasimetęs BzF141.
27. refl. Sut užpulti.
28. refl. vykstant pakeisti kryptį, pasisukti (į šalį): Pasimesk po kairios ir anteisi trobelę Šts. Ans pasimetė į šalį, o mes sekioties ėmėm, gaudyti Šts.
29. refl. lįsti, kibti, šlietis: Pasimeta ir ana an kavalierius Ds.
30. refl. užsidegti, pasiryžti ką padaryti: Krūpaudamys, idant Alcibiades, pasimetęs išliuosuoti savo ūkę, neišsikeltum į naujį Viešpatį S.Dauk. Vokyčių meldžionys, krisčioniškos tikybos aitra pasimetę, norėjo kalnėnų ir žemaičių tuo pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti, bet dar pačius nuvergti S.Dauk.
31. refl. dėtis kitokiam, apsimesti: Žmona pàsmetė gera Lp. Durniu pasimetusi, nešė maišą Pn. Pàsmetė liga (apsimetė sergąs) Alv. Spąslus į ranką paėmęs ir medinčiu pasimetęs, nuneša į Persus S.Dauk. Pasimetęs eitąs ligonio lankyti, laimingai parsigavo par rubežių S.Dauk.
32. refl. prisigerinti: Tai kad nor būt gražiai pasmẽtęs tiem palicijantam… Lp.
33. refl. atsigimti į ką: Mano visi vaikai pasi̇̀metė po tėvu Skd.
◊ dvãsią pamẽtus (ką daryti) labai greitai: Dvãsią pamẽtus einu Ps.
gálvą pamèsti suglumti, negalvoti, apkvaišti: Tik niekad nereikia pamesti galvos! J.Paukš. Nieko nebežino, visai pametė galvą Jnš.
káulus pamèsti atsigulti: Ka nuvargus, tai bet kap káulus pàmetu, i gerai Gs.
kójas pamèsti Rdn labai nuvargti: Aš buvau didžiai greita – pàmečiau kójas Dov.
pil̃vą pamèsti apie labai didelį juoką: Bet jau gali pilvus pamesti Dkš.
prõtą pamèsti Grd apkvaišti, suglumti: Nelaimėje pameta protą ir nebežino, kas daryti Blv.
žõdį pamèsti trumpai, griežtai pasakyti: Žõdį pamèsu ir eisu Sg.
papamèsti, papàmeta, papàmetė tr. (dial.) palikti: Prastas žemes papàmetė Dv.
parmèsti, par̃meta, par̃metė
1. tr. R, Ps, Brž, Rod pargriauti, parblokšti: Parmetu ką, bloškiu žemėn SD196. Mažas, o didelį par̃meta Gs. Daugiausia tai einam veltynių, ir aš beveik visuomet parmetu jį apačion J.Balt. Jis velnio nestengęs parmest BsMtII65. Po didesnės vėtros arba audros reikia lauką apžiūrėti, nes būna daug parmestų ant žemės pėdų J.Krišč. Vėjas par̃metė rugius [lauke sustatytus] Pls.
| refl. tr. Lp: Juozas, parsimẽtęs aną ant žemės, ėmė smaugti Užv. Jonas, išgirdęs, kad jau ponas supyko, parsimetęs išrėžė jam tris diržus iš nugaros BsMtII188.
2. refl. KII93 parpulti, prikristi prie žemės: Pailsęs jis parsimetė ant žemės Rdž. Jis parsimetė ant žemės ir, ausį pridėjęs, klausės rš. Lapė, už akių užbėgus, parsi̇̀metė šalia kelio išsišiepus, neva negyva Jrk38. Visi parsimetė ant kelių prš. Dabar parsimeta ji vyskupui Nonui prie kojų, apkabina jo kelius LC1887,9.
3. intr. greitai pareiti: Ten viena motriška par̃meta teip staigiai Kl.
pérmesti
1. tr. SD298, B, Ob metant nusviesti per ką, per kieno viršų: Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gan greit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Jeigu per bičių avilį permesi zuikio koją arba kiaulės mėšlą, tai bitės išnyksta (priet.) LTR(Žg). O aš jam užduosiu sunkų darbelį: parmest akmenėlį par jūres mareles JV960.
^ Ar neparmes kas it mėšlą par koją VP6.
2. tr. greit perdėti, perkelti iš vienos vietos į kitą: Nešikai stabtelėjo valandėlę kartims ant kito peties permesti rš. Kartais prekės reikia iš vieno vagono permesti į kitą rš.
ǁ greit nukreipti, perkelti į kitą objektą (akis, žvilgsnį): Reik akį pármesti nu lapės ant šautuvo, kiteip prašausi Sd. Nuo Žemės permeskime žvilgsnį į Mėnulį rš.
3. tr. uždėti taip, kad persisvertų per ką: Permetę švarkus per petį, užsidėję dalges, šnekučiavo, kiek padaryta šiandien J.Balt. Senukas šluotas suriša ir parmeta par kartelę Ps. Jis sėdėjo, permetęs per kelį koją rš.
| refl. tr.: Kazys lengvai persimetė per petį obuolių maišiuką rš. Jis nusivelka jaką, persimeta per rankos staibulą I.Simon. Pérsmet[ė] vyžus per petį i nuė[jo] šalčio ieškot (ps.) Ml.
4. tr. nutiesti skersai sujungiant dvi puses: Tas tiltas buvo permestas per gilų upelį J.Balč. Per bedugnes nuo vieno kalnagūbrio ant antro permesti kabantieji tiltai rš.
| refl. tr.: Pérsimesk lieptą per griovį, o paskui tik eik Žvr.
ǁ pertverti: Priemenę pérmetė per vidų, tai vienam šone padarė kamarelę rūbam pakart Švnč.
5. tr. skubiai perkelti, pergabenti: Kariuomenė geležinkeliu buvo permetama į šiaurę rš. Šiuo metu visa darbo jėga permesta miško medžiagai gaminti sp.
6. tr. perversti, apversti: Dar sykį šiandieną pérmesme, ir būs dobilai sausi, galėsma vežti Šv.
7. refl. greit peršokti, persiristi: Vienu galingu šūksniu milžinas kraujalakis (liūtas) persimeta par žiogrį pasiimti sau tinkamą auką Blv. Tik opc ir pérsimetė per turniką Ds.
8. refl. pasukti, pasiduoti kita, priešinga kryptimi: Kiškis bėgo į rugius, staiga pérsimetė į mišką Jnš.
| prk.: Jis paskui persimetė į inžinerijos skyrių ir baigė jį 1914 metais Vaižg.
ǁ pereiti, perbėgti į priešo pusę: Jis pérsimetė priešų pusėn BŽ364. Kas persimetė į kapitalistų lekajų lagerį, iš to nieko gera laukt negalima rš.
9. refl. pereiti į kitą objektą, apimti kitus: Ugnis bematant persimetė į garažus ir grėsė pačiam fabrikui rš. Blakės pérsimetė į kitą kambarį Jnš. Džiaugsmas ir juokas persimeta į priešakinius suolus rš.
10. tr. perimti, apimti visą: Pármetė muni didis karštis, silpnumas Šts.
11. tr. pargriauti: Aš kitą sykį ir vyrišką pármesu, dėsu an žemės Krš.
| refl. tr.: Pársimetė ant slenksčio ir priplakė Lk.
12. refl. Vvr, Rs, Brs, Ds, Alv eiti imtynių, persiristi: Einam pársimesti, matysiam, katras esav stipresnis Mžk. An pievukės minkšta, tai bus gerai eit pérsimest Krok. Eikše, persimesiva sykį! BsV332.
13. refl. pasivaikščioti, pajudėti: Einam pársimesti. Sustingau pri knygų besėdėdamas Plng.
14. tr. pakelti, įveikti ligą: Bene pármes, jug dar toks jaunas Užv. Parnešė liekarstų, dėl to teip greitai i pármetė Slnt. Ar ana pármes ligą (nugalės ligą, pasveiks), ar mirs J.
| Liga aną pármetė (liga persilaužė, pakrypo į gerąją pusę), eina geryn J. Išgys dar, pármes aną liga Šts.
15. tr. paskubomis kiek paduoti (pašaro): Galvijam pérmesiu ir ateisiu Sdk. Iš kur tos karvės duos pieno, jei per dieną parmeta po glėbelį šiaudų, ir viskas Paį.
16. tr. pakartotinai kiek pakurti, perkurti: Dar reikia pérmesti pečius – neiškeps duona Brt.
17. pakeisti (plauką): Pármes plauką beaugdamas Šts.
18. intr. pasikeisti kuo, pasimainyti: Permetėm arkliais Upn. Mes permeskim kailiniais Vrn.
19. refl. tr., intr. skubiai persirengti, persivilkti: Va tuoj pérsimeta kitais rūbais ir važiuoja Al. Palūkėk mažą brydelį, aš noriu drabužius parsimesti Klp.
20. refl. KII349 pasidaryti kreivam, išsilenkti, persisukti, sukrypti: Labai nedžiovink lentų, ba pérsmes Mlt. Kaip gavo drėgnumo lenta, ir pársimetė Vvr. Skiedras reikia iš viršaus prislėgti, kad džiūdamos kuo mažiausiai persimestų rš. Pársimetęs skietas, stalas, durys J. Durys pérsimetė, neužsidaro Jnš. Žalio medžio padirbo [komodą], ir pérsimetė Skp. Mestuvai visiškai pérsmetę ir audeklo negalima apmest Užp. Žiūrėk, kad nebūtų pérsimetę muštuvai Kt. Nelaidyk žirklių, būs ir pársimetusios Šts. Kerpant avis nereikia žirklių peržergt – žirklės persimeta Kp. Parsimetęs dalgis Ggr.
ǁ Rs, Grš persikreipti, susiriesti (apie nesveiką žmogų, gyvulį): Ko vaikščioji tep pérsimetęs, lyg sulaužytas? Gs. Kartą atvarė į lagerį tokį persimetusį, apykreivį pilietį B.Sruog. Ta motina jos pársimetė, sulinko Skr. Tai menki jūs paršai, net pérsimetę Rdm.
ǁ perkristi, suliesėti: Tu jau visai pérsimetei, tik skūra Švn. Simas po ligos labai pérsimetęs Mrj. Kiba gert nedavei visądien bėriu[i], kad tokis pérsimetęs Krok.
21. tr. peržvelgti ką parašyta: Norkūnas greitosiomis permetė raštą, ir jo veidu nejučiomis perbėgo šypsnys rš. Permesk antrąkart, ba galėjai apsirikti pirmąkart skaitydama Lš.
22. intr. greitomis užvalgyti, užkąsti: Permeskit šio to ir važiuokit dobilų vežtų: lietaus ateina Vžns.
23. tr. Trgn, Mlt greitomis sukalbėti (poterius): Na, dar reikia permest kokį poterį, paskum gultis Ėr. Permesiu „Tėve mūsų“ ir einu Žmt.
24. intr. sulošti (kortomis): Sėski, permesim kokį sykį kitą, – gundė pašydamas kortas rš.
25. tr. per daug įmesti, įdėti: Pármetė mergė putrą (persūdė), sūra be galo Dr. Druskos neparmesk, kas bevalgys parmestą Dr.
26. tr. kurį laiką mesti apmatus: Audeklą pusę dienos pármečiau Šv.
27. intr. suklysti metant, perkelti apmatų siūlą, padaryti perlanką: Kad sustoji bemesdama, galia greit pármesti. Šiaip galiu mesti – nepármesiu Grg.
28. intr. grasinti, priekaištauti: Be reikalo tu pármetei anam Akm.
◊ akimi̇̀s (akià, žvilgsniù) pérmesti greit peržiūrėti, peržvelgti: Vilius dar kartą permeta akimis savo laukus ir apsisuka grįžti namo I.Simon. Pérmetei akimi̇̀s žmogų ir žinai, ko jis vertas Alv. Atsinešė laikraštį, permetė akimis užsienio žinias J.Avyž. Pinigų nei neskaitė, tik akià pérmetė Rod. Kas tau?… – kartą per pusryčius paklausė Antaną tėvas, žiūrėdamas jam į akis, iš pradžių permetęs jį žvilgsniu nuo galvos iki kojų A.Vien.
akimi̇̀s (žvilgsniù, žvil̃gsniais) pérsimesti pažvelgti vienam į kitą, susižvalgyti: Vyrai pérsimetė akim̃ ir viską suprato Jnš. Grovienė persimetė žvilgsniu su Sonia rš. Tėvas su motina žvilgčiojo į sūnų, persimesdavo daug reiškiančiais žvilgsniais ir tarp savęs A.Vien.
al̃kį (bãdą) pérmesti Užv kiek pasisotinti: O kad jau alkį permetė, seniukas vėl pradėjo kalbėti brš.
per bálkį (per bažnýčią) pérmesti psn. paskelbti užsakus: Jau Norvilaitę pérmetė per bálkį Krkl. Tepermes jus kunigėlis per bažnyčią V.Krėv.
per lū́pas pérmesti suvalgyti: Permetei per lūpas kur ką, i gerai Prng.
žõdį pérmesti; žõdžiais (žodžiù, po žõdį) pérsimesti trumpai pasikalbėti: Pármesiav žodẽlį ir parsiskirsiav Šts. Kaip eini darbuosna, tai porą žõdžių pérmeti Slk. Likusį kelio gabaliuką juodu pravažiavo tylėdami, retkarčiais persimesdami vienu kitu žodžiu rš. Persimetęs keliais žodžiais su čia pat buvusiais eisenos tvarkytojais, Arvydas vėl priėjo prie Poderio A.Vien. Jiedviem pakako persimesti po vieną žodį – ir viskas buvo pasakyta, suprasta V.Myk-Put. Nė nebuvau sustojus, tik iš tolo po žõdį pérsimetėm Lkč. Buvo dar tik pirmosios jų draugystės dienos, ir tai persimesdavo aštresniais žodžiais (pasakydavo vienas kitam aštresnį žodį) J.Avyž. Dėl balandžių auginimo net kaimynai žodžiais persimeta (susibara, susižodžiuoja) Jnš.
pramèsti, pràmeta, pràmetė
1. tr. numesti pro šalį, nepataikyti: Kam teip tolie pasidėjai krežį – daug bulbių prameti pro šalį Als.
| refl.: Iš toli negali pataikyt – pro šalį prasi̇̀meta Gs.
2. tr. praskleisti į šalis, praskirti: Svotas [kvailą] primokė, kad, sako, kai atsisėsi ažustalėn, tai pramèsk palas Dglš.
| refl. tr.: Ėjau prasimesdamas nuo tako žabus rš.
3. refl. pasitraukti į šalį: Kap važia[vo] automobiliu, tai tiktau žmonys prasimet[ė], prasimet[ė] šonan – padarė jam kelią Tvr. Ale ir skrido! Ledva pràsmetėm iš kelio Dv.
4. refl. pasidėti: Pas kaimyną prasimetė [daiktus], kad nepragertų J.
5. tr. padaryti išlaidų, praleisti (pinigus): Visi anys daug pinigų pro šalį prameta Ds. Begrodamas kortom daug pinigų pramečiau Slk. Pràmečiau (pragėriau) par naktį dešimt rublių Šts.
ǁ turėti nuostolio (pinigais): Šiandien pràmečiau pusketvirto rublio (antrąkart turėjau apmokėti sąskaitą) Mrj. Pavasarį duos brangiau už cibulius, o jei dabar parduosi, tai pramèsi Skr. Anys karvę meste prametė (pusvelčiui pardavė) Ds. Pramečiau šnapšę bevarydamas Varn.
6. tr. prarasti, netekti: Pràmečiau pensiją, išejusi iš kolkozo Trš. Sakė tave karčemėlėj vainiką prametus KlvD297.
ǁ praleisti, pražiopsoti: Vieną dieną pramèsi [derlių valant], nūstolį turėsi šimtą (šimteriopai didesnį) Užv.
7. intr. prakišti, apsigauti: Už jo eidama nepramèstų – vyras darbinykas, ne girtuoklis Gs. Ji tai pràmetė su tom ženybom Gs. Dideliai pramečiau, kad tos karvės nepirkau Užv. Prametė pigiai pardavęs Jnš. Pramečiau šituo rozu, n'ale daugiau tai jau nebūsiu toks durnas Skdt.
| refl.: Aš labai prasi̇̀mečiau, kad ėmiau šitą vienasėdį Ds.
ǁ pralaimėti, pralošti: Būčio nukirtęs, o dabar pramečiau [lošdamas kortomis] Šts. Matai, pràmetei (pralaimėjai lažybas) – atiduok pinigus! Kt.
| refl.: Kad tu visiškai nemoki kortom grot, vis prasi̇̀meti Ds.
8. refl. per daug duoti, dovanoti (pinigų): Pradžios gyvenimui aš jam penkis šimtus išmečiau, bet turbūt per daug prasi̇̀mečiau Kair.
9. tr., intr. lošiant kortomis apsižiopsoti, ne taip išmesti, išmesti anksčiau reikalingą kortą: Pràmetėm gilius kaip žiopliai Krš. Dabar tai jau pralošiu, ba gilių devynakę pràmečiau Mrj. Saugokis, nepramesk kortos grodamas Sl.
| refl.: Kad nebūčia prasimetęs, būčia išlošęs Sb.
10. intr. baigtis, praeiti (ligai): Liga jau pràmetė, t. y. praejo J.
11. refl. pasišalinti, pasitraukti: Tokiam laike visi kur nors prasi̇̀meta Trgn.
12. refl. išsiskirti iš kitų kuo: I prasi̇̀metė vienas iš to būrio negalįs srėbti rūgšto pieno Plt. Ana prasimetusi pro visus, nesutelpa su visais J. Aš prasimesiu, meistru būsiu J.
13. refl. prasimanyti kokį reikalą, priežastį kur einant, turint visai kitą tikslą: Pirmą sykį visada piršliai atvažiuoja ko nors prasimetę: ar avižų pirkti, ar kelio klausia Kair. Petras tik degtukų prasimetęs atejo, o jam rūpėjo paklaust, iš kur piršliai buvo Užp. Reikia ko nors prasimest eit miestan Kp. Turi ko prasimèst: nueis žibalo pasiskolint – gaus alaus Srv. Kuo čia prasimetus ir nuėjus pažiūrėti Rapolienės? Vaižg. Pasikvietė tad Vaclovą, prasimetęs brolyste, norėdamas jo privilioti ir nužudyti A.Baran. Atvažiavo prasimẽtę, kad avis išbėgo Pc. Ažejau prasmẽtęs būk tai karvės pirktų Ds. Tetulė atėjo prasmetus, ana labai sukta Zr. Pasiėmėm pinigų, einam į Truskavą dažylų pirkt prasimetę Rm.
14. refl. kaip nors įsigyti, prasimanyti ko: Prieš sukeltuves svotai noria prasimesti (prasimanyti pinigų išgertuvėms) ir vagia gyvolius nuo kaimynų J.
15. tr. prabūti, praleisti (laiką): Vieną sparną pasklosiu, kitu užsiklosiu, vis tą žiemelę pramèsiu Ktk.
16. tr. pradėti ką daryti: Jijė prametė kalbą, t. y. pradėjo besiedą J.
17. tr. Sut padėti pamatus.
18. tr. [K], Lb, Al, Dbč, Mrj paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu): Prametu, ažutrinu viralą SD223. Sriuba neriebi – jau lašinius pabaigiau, neturiu kuo pramèsti Prl. Pramesk kopūstus nes (nors) del akių Ktk. Kisielių pràmeta sviestu ar lašiniais Aps. Liepė valgyt tik avižienę košę, sviestu pramestą Ad. Tep nieko neturiu nei kuoj puodo pramest Lzd.
| Oi, sunki mergaitė! Numirtų, tai žemę pramestų̃ (patręštų) Lp.
^ Gražumu puodo nepramesi Slk.
| refl. tr.: Kai reikia, tai ir tuo trupučiu prasimeti Trgn.
◊ bė̃dą pramèsti apsimesti, prasimanyti: Nenorėdamas eiti į alų (į balių), pràmečiau bė̃dą, kad sergu Jnšk.
žemýną pramèsti numirti: Kad aš būtau maža žemyną prametus, anižėli (negu) tokį vargą vargt Arm.
žõdį pramèsti Trgn pasakyti ką nereikalinga, prasitarti: Dabok, nepramèsk žõdžio, ba sarmata bus paskui Slk.
primèsti, pri̇̀meta, pri̇̀metė
1. intr. numesti iki tam tikros vietos: Kartais permesdavo, kartais neprimesdavo ir retai kada pataikydavo į taikinį A.Vien.
^ Neprimesi su kepure – toki eilė pri biliotų! Šts.
primetamai̇̃ adv.: Pasitraukęs nuo jų akmenimi primetamai rš.
primestinai̇̃ adv.: Nė iš tolo, nė primestinai̇̃ negal prieiti pri agurkų – varžos pirkliai Dr.
| refl.: Susitraukė prie kelio minia, kad nei su kepure neprisimesi, nei grūste neprisigrūsi rš.
2. tr. N metant iš tolo paduoti: Ilžė primetė jai raktus ir pati nusisuko į langą I.Simon. Tai plikai panai karalius primetė ploščių apsivilkti (ps.) Plng. An smerties vedama, šaukė brolius į pagalbą, ir atlėkė devyni varnai kriunkdami. Tiems ji marškinius jau veik gatavus pri̇̀metė Jrk101. Man prišaukė, kad jam kartę primesčiau LMD. Matrozai jiems lyną primetė Rdž.
3. tr. daug pridėti metant: Iš markos primetė didžiausią krūvą žemių Lnkv. Kas gi taip daro: pri̇̀metė, pri̇̀metė be jokios tvarkos! Srv.
| refl. tr.: Pri̇̀smetė tų [rugių], katrų jis nori Lp.
ǁ prikrauti, pripildyti metant: Primetė pečių medžių Jnš. Pri̇̀metėm pilną rėčką bulvių Gs.
| refl. tr.: Netrukome prisimèstie vežimą žvyriaus Mrj.
4. tr. daugiau, dar įmesti, įdėti (malkų į krosnį): O kad baigia kūrintis, o dar neužminkyta! Primèsk, dar tepasikūrina Sml.
5. tr. R30 pridėti, prikrėsti prie ko: Kalkių prie sienos, žemių prie medžių primèsti KI88.
| Plyšius užlaistyti, primèsti KII315.
6. tr. Trgn, Ad paduoti po truputį, retkarčiais (pašaro): Jei kada pri̇̀meti kokį gorčių avižų, tai ar tokiu arkliu greitai važiuosi! Alv. Gal kiaulėm ką pri̇̀metėt? Pc. Gyvuliam – kap Dievas davė: pri̇̀metė – nepri̇̀metė, bile jis pavalgęs Dkš. Žėdnas nenori valgint, tik kap šuniu primeta Arm. Turėjo žolę vargingai suieškoti arba svėres rankiot, kad tikt vakarais savo melžamoms karvėms ką primesti galėtų K.Donel1.
7. tr. duoti dovanai, iš malonės: Pasidalino anie broliai turtą tėvo, o tam kvailiui tik primetė tokį mažą veršiuką (ps.) Brt. Pirkit knygas, tai ir aš primesiu kokį skatiką Rod. Tetulė dažnai pri̇̀meta po rūbelį Ds. Kad būt župonuką davę, o dar̃ pri̇̀metė kokį (seną) Lp. Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis, plutelę primestas J.Jabl. Džiaugiasi primestas kokį menką grašgalį Žem. Niekados nevilkias, kad tiesiog iš dangaus tau ką primes S.Dauk. O tai visa bus jumus primesta SPII86.
| Šiąnakt mums sūnų Dievas primetė (mums gimė sūnus) BsPII94.
ǁ duoti šiek tiek atsilyginant: Vaikams už žąsiagonę žadėjai puspūdį rugių primest, tai kur tie rugiai? J.Balt. Pri̇̀metė ben kiek už tuos daiktus Dbk. Motinai kepaluką pagrandelį primes ir lieps vaikus supti ir namie būti Sz. Primesk kelis rublius, i pažiūrės tau tą karvę Šmk. Kad nieko nesušnekėjai, tai primes tau kelis rublius, ir galėsi džiaugtis Lkč.
ǁ dar kiek primokėti, pridėti: Aš tamstai savo karvę parduosiu, jei dar porą rublių ant uodegos primèsi Vkš.
| Tu dar primestumi (pridėtum bausmės), kad galėtumi Nt.
8. tr. prievarta priskirti, įbrukti: Gegužės vargas – kur svetimą lizdą surasti, kam savo vaikelį primesti KrvP(Grk). Primetė kaip gegužė kielei vaiką LTR(Kv). Ar anas tau mergos primestas, ar giminietis? Tvr. Jam arklys primestas J.Jabl. Kam tu man svetimą bėdą pri̇̀meti?! Dbk. Negi gegulė esi, kad savas bėdas kitam primestum! PPr390. Jie mums primeta savo skonį rš. Tarybų Sąjungai karas buvo primestas (sov.) sp. Čia turime kelius sakinius, kuriems trūksta veiksnių, ir – kas svarbiausia – tų trūkstamųjų veiksnių čia nė neprimesi J.Jabl.
9. tr. prijungti, priskirti: Klaipėdos kraštą prie Lietuvos pri̇̀metė Vlkš. Šiaudviečiai buvo primesti prie Užpelkių Pgg.
×10. žr. užmesti 32: Kiekviename žingsnyje man primestų, kokią malonę man jos sūnus padaręs ir kad aš jo neverta I.Simon. Jau ma[n] pri̇̀metė, kam leidžiu su eržilu dirbt Žl. Nė vienas nepri̇̀metė, kad aš neteisinga, tik tu Trgn. Kas jūsų gali primesti man nuodėmę? brš. Dabar man tą patį pri̇̀meta: sako, kad ir aš kartu su jais sūrius vogęs Dbk.
11. tr. Alk, Užv, Sml, Rm grąžinti sugadintą daiktą tam, kas jį sugadino, išreikalaujant jo vertę: Negerai pasiuvo kailinius, tai pri̇̀mečiau Rdm. Visi stebas, kad tu to audeklo audėjai neprimeti Plt. Mergos sutepė jos skepetą, tai ir pri̇̀metė jom Lp.
12. refl. tr. apsimesti daug metmenų: Kada beišausi tiek drobės prisimetusi? Kp.
13. refl. paskubomis apsisiausti, užsimesti drabužį: Prismesk kokia skara – lauke labai vėjas pučia Lš. Kap jam nešalta: tik su marškiniais ir skrebukais prismẽtęs Dbč.
14. priglausti, prikišti (prie žemės): Primès galvelę in žemę, i užgirdo: jau velniai dunda (ps.) Tvr.
ǁ refl. priglusti, prikristi (prie žemės): [Moterys] meldės, vos ne visos klaupusios ar pri grindų prisimetusios M.Valanč. Jūs tokio bijokiatės, kurs, pri žemės prisimèsdamas, pilvu slinkdamas, pažemiais eit PP84. Ne tiek ji grėbė, kiek graudžiai verkė, int margo grėblelio pasiremdama, prie juodos žemelės prisimesdama KlpD88. Nė prisimetus (prisikišus) negal matyti – toki tamsi naktis Šts. Paršelis prisimesdamas (labai godžiai) ėda jovalą Šts.
15. refl. Tvr prisiglausti, pasislėpti: Kai pradės lyt, kur tu prismesi̇̀? Sdk. Čia zuikis prisimes, dėl to aš i padėjau tą šaką lapuotą Šts. Prisimèsti norėjo už medžių krūvos Dr.
16. refl. prisigretinti, prisidėti, pritapti: Svetimas šuo prisi̇̀metė pri munęs: kur aš, ten ir šuo Šts. Einant vakare prisi̇̀metė kažkoks žmogus. Gavau pabėgti, kol atsikračiau Trg. Norėjo ir jis prisimest prie mūsų kompanijos, tik močia neleido Ėr. Aš prisimèsiu, ir ans nuveš muno grūdus su savaisiais į malūną Lk.
ǁ Žg prikibti, prisigretinti, prisimeilinti: Reiks atstoti nuo mergaičių, prisimesti prie našlelės NS1037. Ta mergė prisi̇̀metė pri to vaikio Vkš.
ǁ kur prisiglausti, apsigyventi: Likus našle, prisimetė prie brolio ir gyvena Ign. Gera jai, prie bagoto našlio prismetus Ds. Neturiu kur prisimesti N. Kažkieno rudas katinas pri mūsų prisi̇̀metė Up.
17. refl. Skr, Ktk. Trg, Skd, Vkš prikibti (apie ligą): Ažusikrečiu, prisimeta manęsp liga SD437. Kano, ar jau liga kokia prisimes: taip nesigali, nei valgyt norisi Ds. Prisimetė džiova, ir mirė Šts. Ilgai vartojant taboką, prisimeta nosies sloga V.Kudir. Prisimetė jam po tam gelta BPI112.
| Buvo prisimetęs karštis akyse; iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė Pšl. Nagais pačiupinėjo, ir karštis prie ronos prisimetė, paraudo aplink Mrj. Ugnis prisimetė R402. Pri̇̀smetė ugnis ingi koją, vėlei sopa Arm.
18. refl. privisti, atsirasti: Niežų prisimetė galva vaikams Šts. Tame darže prisi̇̀metė usnių Škn. Prisimeta pilnos dirvos, kad linūse suskis randas Šts. Kailiniuose prisimetė utėlių Jnš.
19. refl. užsikrėsti, išsiplėsti žaizdai: Šunio dantys – tai žinai: pri̇̀smeta nuog jo [įkandimo] Lp. Nekrapštyk to šašo – kap prismès, tai sunku bus išgydyti Nč. Rodos, tik truputį įdrėskiau ranką, ale kad prisi̇̀metė, tai atsivėrė baisus sopulys Mrs. Kad neprismestų visoki indrėskimai, labai gerai kiaulės tulžim užtept, kai tik insidreski Krok. Kap sušalo, tai vėl žaizda prisi̇̀metė ant kojos toj pačioj vietoj Pns.
20. refl. Dglš dėtis kuo, apsimesti: Kaip tik kas dirbt, tai tu vis sergančiu prisi̇̀meti Sdk. Aš bent tikrai negaliu kęsti tų šventaisiais prisimetusių LzP. Žinojo visa, tik prisimetė nežinančiu Ds. Lapė atsigulė šone kelio ir prisimetė negyva (ps.) Mlt. Vaikas nemiegojo, tik buvo prisimetęs, kad miega TŽII254.
^ Angelu prisimetęs, velnio darbą atliko KrvP(Mrk).
21. refl. prasimanyti kokį reikalą norint kur nueiti: Prisimetęs kažkokiu reikalu, nuėjau pas draugą rš. Nuėjau pas juos, prisimetęs rėčio Ėr.
22. tr. Jž, Kp privirinti, prilieti metalo gabalą (prie norago, prie kirvio ašmenų): Šitos žagrės jau nebegalės pasmailinti, reikės primesti Ps. Nešk į kalvę kirvį, tegul ašmenis primeta Lnkv.
23. tr. paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu), pramesti: Viralą kiek primeti, tai vis gardžiau Rš. Šiandie ne prasta [diena] – primestà (viralas uždarytas riebalais) Al.
24. tr. pritraukti (valktį): Žiūrėk, arklys sunkiai veža – primèsk valktį Km.
25. tr., intr. prigerti svaiginamųjų gėrimų: Primetė šnapšės, kad ėmė keikties Šts. Abudu primẽtę buvo Vkš.
| refl.: Prisimetusiu besugrįžo iš miestalio Šts.
26. intr. pridėti (žodį), pridurti: Ar nepavelysite tamistos prie jūsų kalbos keletą žodžių primestie? Rp. Duok Dieve sveikatos! – primetė moteriškė LzP. Išbalo kaip popierelis, – primetė Striaukienė S.Čiurl.
◊ kùmščią primèsti užduoti, smogti: Jis jai kokią kùmščią pri̇̀metė i pabarė Gs.
po žõdį primèsti pritarti, patarti: Visi primetė po žodį, kad ženytųsi, o dar̃ tylėkit, nieko nekaltinkit Arm. Kap primetėm po žodį, tai ir paklausė Arm.
šùnkojes primèsti; M.Valanč veltui suvaikščioti: Šunkojes primečiau, t. y. darmiai sucangavau, suvaikščiojau J.
žõdį primèsti
1. pasakyti, pratarti: Pratūzino pro šalį, žodžio neprimetęs Šts. Nėkas žodelio doro neprimetė vargšuo par amžių Šts.
2. užtarti: Jei reiks, ir aš primèsiu kokį žodẽlį Gs. Nekurie senatoriai rasi būt ir primetę kokį žodelį katalikams, bet kad pats ciecorius parsisakė jų neužkentąs, todėl nėkas nebdrįso jų ginti M.Valanč.

×razsimèsti, razsi̇̀meta, razsi̇̀metė (hibr.) pasimesti, išsiskirti: Be žmonos gyvena: razsi̇̀metė, i baigta Str.
sumèsti, sùmeta, sùmetė
1. tr. visus įmesti, įsviesti į ką, į kieno vidų: Žmogaus medžius in ežerą sùmetė Vv. Tie žmogžudžiai visus turtus nuog jų atėmė, o juos visus sumetė in vandenį BsPIV192. Sumečiau (paslėpiau) į stalčių nuo katės tuos blynus Jrb.
^ Dar kregždės nematęs, vyžas balon sumetė KrvP(Ps).
2. tr. Plng sukrauti metant: Privažiuok prie pieninės, sumèsi bitonus, ir važiuosim Skr. Mergės šiaudus turia sunešti ir ant kūtei turia sumesti D110. Krauju, sukrauju, sumetu krūvą SD123. Šiemet sumečiau keturius kūgius šieno, tai šero bus gana Nč. Šį metą sùmečiau (sutalpinau) visus javus į daržinę Šv.
| prk.: Po žodžiui sumeta (pasako), ir tai vienam gana Trgn.
| refl. tr.: Susimeskite pėdus arti šalinės krašto Žvr. Susmečiau vežimėlį malkos ir nuvežiau Lp.
ǁ refl. tr. metant susirinkti, susikaupti: Mesk po kapeiką [į taupyklę] – matysi, kiek par porą metų susimèsi (susitaupysi) Krš.
3. tr. Jnšk supilti, sudėti, sukrėsti: Reik sumest, sukrėst alų Škn. Atejus subatos dienai, nuvedusys savo svetį į pirtį; sumetusys tenai garo po kelis atvejus ant krosnį, ėmusys su plačiomis beržinėmis [v]antomis nemeilingai plakti S.Dauk.
ǁ užraugti žiemai (daržoves): Sumečiau žiemai pusantros staunelės burokų Vdš. Ar jau sùmetei kopūstus? Trgn.
| refl. tr.: Mes pilną rėčką susimetėm cvikliukų Užp.
ǁ patalpinti skyrium, atskirti (penėjimui): Prielaidinius jau sùmetėm į peną Pjv. Žąsys jau sùmestos į peną Pjv.
4. tr. Lex21, CI433, Varn sudėti po dalį, suaukoti: Sumetė visi mesliavą pinigų J. Svečiai sùmetė muzikantam keletą rublių Rm. Nu ar daug tau sùmetė pinigų? Vdn. Sau gėdą daro visuomenės sumestais pinigais šitaip šeimininkaudami Pt. Kiek jai dovanų sumetė per vestuves, kiek rūbų, audeklų! Ds.
| refl. tr., intr. Šn: Krušai javus pamušus ar ugnelei aplankius, tuojau visi susimeta ir pavargėlį sušelpa S.Dauk. Susimetėme ir pirkome alaus, midaus J. Nedėlioj susmesmà ant buteliuko Dbk. Susimetė anie piningų ir nusipirko gerą daiktą Vvr.
5. tr. Krš sudėti vieną ant kitos (rankas): Geniulis, rankas sumetęs už nugaros, ėmė vaikščioti po kambarį J.Dov. Prejo berniokas artyn ir pamatė, kad jo dėdės rankos ažupkalin sumestos ir viržiais apie eglės prisuktos BsPII203. Moteriškė stovėjo, rankas sumetus ant krūtinės rš.
6. tr. glaudžiai vieną ant kito uždėti, susiausti (skvernus): Sumèsk skvernus, kad nebūtų išsikėtoję Km.
| refl. tr.: Per šaltį negali vaikščioti tik susisegiojęs: reikia sagas atsegti, gerai susimesti ir kietai kokiu pančiu susiveržti Ps. Jau dabar susimečiau kalinių palas, bus šilta Dkšt. Susimesk ploštį, diržu susijuosk – bus šilčiau Ėr.
7. tr. Km, Trgn suveržti, sutraukti, surišti (pavalkus): Žiūrėk, gerai sumesk sąmatą – toli važiuojam Rš. Labai platus lankas, nemožna sumest pavalkai Dgl.
| refl.: Sąmatas stipriai susimetė – neišsikinkys arklys Jnšk.
8. tr. Lš suimti, įlenkti (per platų drabužį): Sumeskit man kelnių antjuostį: man per didelis, ir kelnės smunka Mrj.
| refl. tr.: Kad kelnių juosmuo per platus, tai kodėl pats negali susimèst? Srv.
9. tr. užlenkti, sudėti (klostę): Jei nori, tai siūk rankovaitę, o kur nor koldą sumèsit, kur regėsit Rtn.
ǁ sulenkti: Kirmėlė sumeta kampą (išsilenkia) ir kanda Šts. Kupri, kupri, kuprą sumẽtęs (susikūprinęs), leka i leka Krš.
10. tr. aptraukti, suveržti lanku: Parsinešiau lankų, reiks kipalę sumesti Krt. Šulus dailiai sustatys, lazdos lankais sumes Plt. Trūbas eglės šakos sumestas su mediniais lankeliais (kad būtų garsingesnis) Šts.
ǁ apkalti, apjuosti: Klumpes reik iš anksto sumèsti [viela], ka neparsprogtų Lkv.
11. tr. Gs išarti pirmas dvi vagas suverčiant vieną prieš kitą, padaryti sumetimą: Vagas sumesti N. Juk sumetimą pirmiausia sumeta ir tik paskui viską gali suart Lp.
| refl. tr., intr.: Žiūrėk, kaip jis bjauriai susi̇̀metė: vienur siauriau, o kitur plačiau Šn. Man tai tik susmèst bėda, o paskun tai jau gerai art Lp. Tokiam valkūne susimèst sunkiausia Al. Tiesiai tik susimèsk sumetimą Žvr.
12. tr. sukasti: Po dešine kapai sumesti Všk. Sumesiu prieš tave pylimą ir padirbsiu sustiprinimų tau apgulti SkvIz29,3.
13. tr. apmesti audeklo metmenis: Sumèst sùmečiau, o išaust – kap Dievas duos Lz. Metmenys sumetami spalvotais dryžiais rš. Gražiai sumestą raštą reik gražiai ir atausti Dr.
| prk.: Sumesti planą rš.
| refl. tr.: Pagedo mestuvai, negaliu susimèst siūlus, negaliu nė aust Gs. Sumarginsiu, sumèsiuos ir išausiuos bent pryš mirtį par tris dienas Gršl.
14. tr. suvartoti apmatams: Sùmečiau visus siūlus, ir dar neužteko Als.
| refl.: Susi̇̀metė visas kilogramas bovelnos Jrb.
15. refl. sulėkti, supulti kur: Paukščiai susimetė į krūmus rš. Dezertyrai, sako, į krūmus susimetę rš.
ǁ Pbr sulėkus apsigyventi, įsikurti: Atlėkė bitys ir susimetė man į tą drevę ir prinešė medaus BsPII93. Atmini, kaip blezdingos buvo susimẽtusios į kūtę Krš.
16. refl. susitelkti, susispiesti, susiburti į vieną vietą, į krūvą: Paukšteliai, rudenio sulaukę, sùsmeta vienan daiktan ir lekia šiltuosna kraštuosna Nč. Avys, užvydę vilką, sùsmetė krūvon Grv. Arkliai susi̇̀metė prie ugnies, per ugnį nešoka Rm. Bitės dėl oro atšalimo susimeta į kamuolį J.Krišč. Bitys spieta, susimetusios į kurkūlę Plt. Pažiūriu – ant šakos bitės susimetusios Pš. Bitės dažnai medin susi̇̀meta [spiesdamos] Trgn. Netrukus skrido kitas pulkas žąsų, susimetęs į dvi lygiagretes kartis J.Balč. Zylelės vaikus susi̇̀meta perėti Pp.
ǁ sueiti, susirinkti: Susimetė žmonių būrys ir pradėjo dainiuoti Vvr. Vyrai pypkiauja, susimetę kur į patvorį Mrj. Visi, susimetę priemenės duryse, žiūrėjo kieman A.Vien. Žmonys nuog vargų ginas kap stotkas nuog vilkų, krūvosna susmẽtę Asv. Susimeskite (paraštėje susirinkitės) ir ateikiat še visi BBJoel4,11. Susi̇̀metėm visas būrys bobų ir pradėjom pletkavoti Krkn. Susi̇̀metėm pašokti valandelę Nt. Katram kieme susi̇̀meta ir pavakaruoja [jaunimas] Kp.
| prk.: Nebetoli pakalnėj sumarguliavo krūvon susimetęs miestelis J.Bil. Svietas iš reto gyveno, tankiausiai susimetęs į kaimus V.Piet.
17. refl. susikoncentruoti, susilieti: Iš puodo garai kilo į lubas, šen ten susimesdami į stambius lašus rš. [Prakaitas,] susimetęs kaktos raukšlėse, stambiais lašais sruvo veidu P.Cvir. Per stiklelį spinduliai susimeta į vieną tašką Mš. Druskos krikštolėliai laiveliu susimetę rš. Visų geriausiai pastijolka susimeta ir užsilaiko pri 10 žingių (laipsnių) šilimos I.
18. refl. pereiti, persimesti į kitą vietą, susitelkti kitoje vietoje: Jūros dugnas iškilo, nusausėjo, vanduo kitur susimetė, ten, kur kevalas buvo naujai įdubęs Mš. Ugnis, šimtąkart nuvyta nuo tvartų, susimetė ant kluono V.Kudir. Pirmiau ranka skaudėjo, paskum skausmas į koją susimetė Up. Kraujas susimetė (suplūdo) jai į veidą rš. Virto, i susi̇̀metė krau[ja]s į sprandą Krš. Krau[ja]s ka kur susi̇̀meta, tad kravauninkas išsklaido Tl.
19. refl. Dbk, Mlt, Kt, Šauk, Vkš, Pvn imti gyventi poroje nesusituokus, susidėti: Susi̇̀meta neženoti i gyvena Smn. Bobą pametė, su merga susi̇̀metė Skr. Visos anos dukterys susimẽtusios gyvena Pp.
20. refl. susidraugauti: Bernas su merga susimetė Jnšk. Mes nebuvom susimẽtę, nesimylėjom Lnkv.
21. refl. susidaryti, atsirasti (apie raukšlę, nelygumą): Raukšlės rankovė[je] susimetė Kltn. Jos veidas buvo išgeltęs, kaulėtas, apie akis susimetusios gilios raukšlės rš. Gunkla susimetė audime, ir per tai nelygus J. Ant delno susimetė popūkštė nuo darbo J. Susimetė ant sprando didžiausis skaudulys Vvr. Uždančiai susimeta arkliams iš ėdimo pelų miežinių Šts.
| Stalas susimetė į gunklas Užv. Gyvulio oda kakle susimetė į raukšles P.Cvir.
22. refl. Kal, Brs, Vrn persikreipti, išlinkti, susikreivinti: Šiek tiek susimẽtus stalo lenta, tai kliba Rdm. Žalias medis bedžiūdamas susi̇̀metė Bt. Kas gi tom durim pasdarė, kad neseka uždaryt? – Naigi sùsmetė nuog šalčio Lp. Į duris įdėk skersinį: vienos lentos neturia tvermės, susi̇̀meta Skr. Trobos siena susimetė Sn. Iš to neišeis gražus grėblakotis, bo labai susimẽtęs Vdžg. Ratas susimẽtęs, važiuot ledoka Vrnv. Susimetęs kaip melnyčios sparnas LMD.
23. refl. susiraityti, susisukti: Atnarpliok vadeles, tę kur susi̇̀metė Al.
| Mergaitės plaukai gražiai susimẽtę Kš.
| Kelias suktais vingiais susimetęs rš. Žaibas susi̇̀metė KII157.
| prk.: Man klysta liežuvis, susi̇̀meta (susipainioju kalbėdamas) Šln.
24. refl. susiriesti, susigūžti, susitraukti: Anupras iš pradžių verkė, o vėliau sėdėjo susimetęs į krūvutę it ežiukas rš. Jis pasiliko tiesus, nors ir kiek susimetęs per pečius V.Myk-Put. Ta karvė jau visai susimetus, kažin ar kas bus jau iš jos VšR. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo BsPII328.
| Paseno, susi̇̀metė į kuprą (susikūprino) žmogus – negali jau nė pažinti Trg. Kad duosiu vidupetėn, tuoj kupron susmesi Kp. Cinokas ėjo tylomis, rankas į rankoves susinėręs, į kuprą susimetęs Žem. Į devynias kupras susimetusi moterėlė A.Vencl.
25. refl. Trgn staiga apsigręžti, pasukti priešinga kryptimi: Susi̇̀metė atgal, i bėgt kiek tik gal Žal. Ejo plentu, bet paskui susi̇̀metė vieškelin Lš. Arklys bėgo keliu, bet staiga susi̇̀metė į lauką Jnš.
ǁ šokti, mestis į vieną ir į kitą pusę: Kap šoviau, tai vilkas sùsmetė ir parvirto Vrnv.
26. refl. Plt, Krš, Vkš, Mžk, Šk įtempti jėgas dirbant, suskasti, sujusti, paskubėti: Šįmet su darbais reik susimèsti, būs ankstybas ruduo Šts. Motriškosios, susimèskiat su pusryčiais (greičiau virkite pusryčius)! Šts. Tik biškį susimesk, vyruti, ir pabaigsi lig vakaro pjaut Žg. Kad ir stovėjom lig pietų, paskuo susi̇̀metėm rauti [linus] Nt. Greitai susimèskim, ir pavysim juos Pžrl. Kad aš dar greit susi̇̀mečiau namo, tai nė tamsa neužtiko mieste Žvr. Mitri, susi̇̀metanti motriška Šts.
27. refl. greit suvaikščioti, suvažinėti ten ir atgal: Ot tu greit susimetei (nubėgai ir grįžai) Šl. Mat kaip greit susi̇̀mečiau: per tris valandas penkiolika žmonių į talką pakviečiau Kair.
28. tr., intr. suprasti, suvokti, susiorientuoti: Aš iš karto nesumečiau, ko tau reikia Sdb. Sùmečiau, ka teisybės tokims negal sakyti Krš. Tuoj sumetė, kas atsakyt Ds. Buvau jį susitikęs, tik nesùmečiau paklausti Ll. Tuo pasimatymu (susitikimu) nesumečiau (nesusipratau, nesusiprotėjau) pakalbėti su juo J.Jabl. Jis greit sùmeta, jam daug aiškinti nereikia Lkš. Sumečiau [paklydęs], kad numai būs to[je] pusė[je] Dr. Tu bręsti sparčiai ir jau daug dalykų sumeti teisingai Vaižg.
| refl.: Aš tik tiek susi̇̀mečiau, kad jis pasiklydęs Ėr. Tada nesusi̇̀mečiau paprašyti, gal būtų pažadėjęs Ll. Pradėjo sakyti, paskui susimetė (susigriebė, susilaikė) Ėr.
29. intr., tr. suskaičiuoti: Manai, jis sumès, kiek ten žmonių buvo Tj. Sumèsk – pažiūrėsim, ar tiek ir pas tave gauta Mrk. Sumèsti skaičius (apskaičiuoti) BŽ89.
30. tr. sugalvoti: Paklausykit, ką mano galva sumetė J.Marc. Sumečiau mislią J.
ǁ sukurti, sudėti: Ans sùmetė dainą J.
31. intr., tr. suduoti, sušerti: Vaikuo sùmečiau par nosį už vaipymos Šts. Tam vaikinuo reik į kuprą sumèsti Šv. Eik, nebijok, kad kiek ir sumès per sprandą – neužmuš, bet užtat viską pamatysi ir sužinosi Lk. Žalnierius vėl pašoko ant tos raganos: „Ar tai tu da mane čia ant juoko laikysi!“ – ir vėl da kelias kumščias sumetė BsMtII49.
32. tr., intr. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Užeikiam į karčemą, sumeskiam po burną M.Valanč. Vyrai, einam pas mane sumest Lnkv.
33. tr. susiorganizavus ką padaryti: Sumetė (sulošė) proferansą rš. Visas būrelis sumesdavome (sudainuodavome) ne vieną dainą rš. Sùmetu (sušoku) dar polką ir aš Grd.
34. refl. pasirengti (ką daryti): Rožė susimetusi yr kiurti, bet nekiursta Šts.
35. refl. traukti burtą metant lazdas: Susimeskiam lazdoms, eisiam „kiaulę varyti“ Šts.
36. tr., intr. greitomis sukalbėti (poterius), permesti: Nuejęs bažnyčion, poterius sumečiau ir vė namo Prng. Sumèsk kokius poteriukus ir už mane Lp. Nėr man laiko daug melstis: sùmetu kokį poterį vakare, ir gana Šmn. Šeimyna pavalgys, sumes po poterį ir eis gulti rš.
◊ akimi̇̀s sumèsti aprėpti, apimti žvilgsniu: Jau ir išaugo didelė pupelė, jau akim negalima sumesti (ps.) Prng.
aki̇̀s sumèsti pradėti miegoti, užmigti: Vos tik sumečiau akis, ir pabudinai Plt. Visą naktį neatsitraukė nuo jos lovos nesumesdamas akių rš.
bė̃dą sumèsti (ant ko) nekaltai apkaltinti: Pametė piningus, o ant piemenuko sumetė bėdą, būk ans pavogęs Užv. Ant jo visą bėdą sumetė, ir dabar sėdi [kalėjime] Kp.
bùčkį sumèsti Varn pasibučiuoti.
į dẽbesis sumèsti sudainuoti: Na, vyrai, eitam sumesti į debesis Šts.
kai̇̃p žaibùs sumèsti greit aplakstyti: Beždžionė lapei atsakė: „ … su savo lakiu šūksniu kaip žaibùs visur sùmeti“ PP45.
kal̃tę (kaltýbę) sumèsti (ant ko) nepagrįstai apkaltinti: Sùmetė ant manęs tą kaltýbę Lnk. Jis kaltę sumetė ant manęs rš.
krỹžių sumèsti persižegnoti: Nujau ledu neledu kryžių besumet Dr. Nežymiai sumeta ir jis kryžių ant krūtinės J.Paukš. ×
kùmštą sumèsti Grg padaryti staigmeną.
lùkutus į krū̃vą (į kùpetą) sumèsti Lkv, Tl susituokti.
matùs sumèsti J gudriai sumekuoti, apsukti.
pė́das sumèsti paslėpti, sumaišyti pėdsakus, kad negalima būtų susekti, kur eita, bėgta: Tik į mišką įjota, pė́dos sùmestos, i nė žinios, kur nujota Bsg. Jis kaip lapė moka sumesti savo pėdas V.Krėv.
po žõdį (pórą žõdžių) sumèsti trumpai pasikalbėti: Eidamas pakluonėmis sùmečiau pórą žõdžių su ja Šl. Susitikę sùmetė po žodẽlį ant greitųjų Jnš.
ri̇̀nkį sumèsti sustoti ratu: Ta dingste virtinės žemaičių, savo būdu sumetusios rinki̇̀, teip smarkiai surėmė tą pulką … S.Dauk.
skar̃malus (škurliùs) sumèsti susituokti: Tai mat susiuostinėjo ir sùmetė skar̃malus Šv. Sumèskiam škurliùs, utėlės pačios sueis (taip pašiepdavo be santuokos gyvenančius) Krš.
žaibùs (ži̇́ebus) sumèsti sužaibuoti: Sumetė žaibus, graustinė trenkė ir vėl sugrumėjo Žem. Sumetė žáibus ir prakiuro lyti Šts. Kad žaibus kryžiškai sumeta – trenks LMD. Sùmetė žaibùs ing tą stulpą Žml. Ži̇́ebus kelis sykius sùmetė, gal to lytaus sulauksma Šv.
žõdį po žõdžio sumèsti trumpai pasikalbėti: Sumetėm žodelį po žodelio ir parejom iš vyrijos Rod.
žvilgsniù susimèsti susižvalgyti: Klausom, klausom, – nepatikimai numykė Kuopaitis ir sąmokslininko žvilgsniu susimetė su motina ir sūnum rš.
pasumèsti, pasùmeta, pasùmetė (dial.) tr. visus sumesti: Itas lovas pakapojo ir pasùmetė ugnin Dv.
užmèsti, ùžmeta, ùžmetė
1. tr. Šv, Krok, Mrj metant užsviesti ant ko: Vaikas grėblį ant stogo užmetė Ėr. Ùžmečiau klėty ant užlų lazdą: kai reiks, pasiimsiu Jnšk. Didelė banga kaip kalnas pagavusi užmetė mane ant kranto J.Balč.
^ Ko prieš kalną negal užmesti? (plunksnos) Sim. Neužmesi šunies ant kiaulės, kad pats nepjauna Gdž.
2. refl. tr. pakėlus aukštyn užsidėti, užsikelti (ant pečių): Keleivis atsistojo, užsimetė ant pečių maišelį ir tvirtais žingsniais ėjo toliau J.Bil. Pirmiau užsimèsdavau centnerį, dabar centneris mane sugniuždytų Gs. Parnešiau tokią naštą žolių – vos tik užsi̇̀mečiau Jrb. Pagaliau Bernardas užsimetė ant peties šautuvą, ir jie pasuko į mišką rš.
3. tr. R36 uždėti ant kieno viršaus: Aš tuoj nuvelku nuo savęs skrandą ir ją ùžmetu palviui an sprando Vlkv. Atvedė tada asilaitį Jezausp ir užmetė rūbus savo ant jo, o ans užsėdo ant jo Ch1Mr11,7. Elena stovėjo prieš veidrodį su užmestu ant peties audiniu ir žiūrėjo į save rš.
ǁ SD117 užkloti, užtiesti: Lovą galėtum užmèsti atsikėlusi Rdn. Galinienė kumšteri Barbei; ta padeda duoną ir lašinius ant suolo ir užmeta prijuoste rš.
ǁ prk. pavesti, palikti kam kuo rūpintis: Užmeskit ant jo visą rūpestį Bt1Ptr5,7. Nei maldos, nei įsistojimo šventųjų už lengva sau turėkime, nei viso ant jų užmeskime DP540.
4. refl. tr., intr. ant pečių užsisiausti (drabužį); skubiai apsivilkti: Veliulis tik nuo pečiaus, kailinius užsi̇̀metė ir išlėkė Pc. Grėtė Karalienė užmiršo, kad ją buvo paėmęs baugumas, ji atsikelia, kažką užsimeta ir nueina į virtuvę I.Simon. Užsimesk nors skepetą, tep neik! Šn. Užsimèskit kokius vatinukus, ir nebus šalta Jnšk. Tuoj užsi̇̀metu kalniais ir einu Ds. Turėk tu gražią širdį ir apkuoptą, o Dievui mėgsi ir kuo tuo užsimetės SPII177.
5. tr. metant užnerti, užkabinti: Ugi – man dėdis virvę ant kaklo užmetė ir traukia po balkiu BsPIII80. Voras musei lekant ùžmetė savo šniūrą už koją PP83. Jie pataisė kilpą, ùžmetė an kaklo ir ištraukė pirmą vilką Lnkv.
| refl. tr.: Skolinausi iš privačių asmenų ir buožių, užsimesdamas ant kaklo naują kilpą (patekdamas į sunkią, be išeities padėtį) (sov.) sp.
6. tr. užkišti (angą) metamu daiktu: Mano (vilko) gerklė nei kuolu neužbedama, nei ratu neužsukama, tiktai paršeliu užmetama (ps.) Prng.
^ Gulia sau pupa ausį užmetęs (dedasi nieko nežinąs, nesuprantąs) S.Dauk.
7. tr. staigiai keliant uždėti ant ko, už ko: Grėtė užmeta rankas ant sprando, atsikolia atgal į kėdę I.Simon. Užmetė rankas į užpakalį, nedavė pabučiuoti Šts. Endrė sėdasi ant suolelio, užmeta koją ant kojos, papučia gurklį ir rūko papirosą J.Paukš.
| Eita koją užmesdamas už kojos, lygu klišas būtų Šts. Užmeta kojas pastaras ant pirmųjų, ir vadina [tokį] arklį strykulys Ggr.
| refl. tr.: Jis pats atsisėdo prie staliuko ant sofos, užsimetė koją ant kojos ir rodė merginai vietą šalia savęs V.Myk-Put.
8. tr. Grd įleisti, nugramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę): Šioj gilmėj užmeskiat tinklus M.Valanč. Dai aš užmesiu šilko tinklelį, dai aš pagausiu marių žuvelę (d.) Tvr. Ir užmeskite tinklus jūsų BPII271. Kai atvyko broliai, davė jiems išsirinkti geriausias vietas, o pats užmetė meškerę paskui J.Balč. Kad tu ir nemoki meškeries ažmèst! Vdn.
9. tr. numesti, leisti nukristi už ko: Kas ùžmetė pirštinę už pečiaus? Šv. Kur tu ažùmetei malkas až pečiaus! Dabar neiškrapštysi Ds.
^ Aš kaip už sienos užmesta (vyrui mirus) Mrc.
10. tr. užgriebti, užkabinti (pjaunant pjautuvu): Jauna mano dukrelė jau nuvargo, jau nuilso, kuo tankiausiai pjautuvėliu užmesdama, užmesdama, kuo tankiausiai saujelėn beimdama, beimdama TDrV199.
11. tr. užkasti, užversti: Šulinį užmèsti KII387. Eik ir ažmesi̇̀ didžiosias duobes an kelio Sdk.
ǁ užtverti: Kelią užmesti N.
12. tr. paduoti kiek (gyvuliui pašaro): Nueik tvartan, avims kokių šiengalių užmesk, kaip pašėlusios bliauna visas rytas! J.Balt. Užmèsk arkliams ant nakties Rs. Užmèsk karvėms šiaudų Jnš.
13. tr. papildomai įdėti kuro (į krosnį): Užmèsk dar kokią pliuskę, bus šilčiau Jnšk. Duoną pašovus, kad apimtų, reikia užmesti užkuro Antš. Tegu merga da ùžmeta pečių – duona bus žalia Sdb.
14. tr. kiek pasnigti: Kad dar̃ dár eilukę sniego užmestų̃! Lp. Ùžmetė kiek sniego, ir važiuoja su rogėm Ėr. Šiandien biškį patraukta, biškį ùžmesta Skr.
15. tr. duoti rankpinigių: Reikia suderėt ir užmèst kiek Lp. Kiaulę suderėjo ir pusę pinigų užmetė, ir lauk dabar jo Lš.
ǁ I duoti viršaus, pridėti daugiau: Jei mylės, klausys, galiu dar kokį šimtą užmesti S.Čiurl.
16. tr. Krok, Ldk, Trgn, Ds, Pn, Slv privirinti, pridurti plieno (prie norago, prie kirvio ašmenų): Kirvį daro iš geležies, ašmenis užmeta plieno Kp. Jau mano noragas visai sudilo, reiks nešt pas kalvį, kad užmestų Mrj. Kirviui plieną priskelti, užmèsti KII201. Užmetu noragą R388. Plienu ažmetu SD351.
^ Tai vynas – šlakelę tegėriau, o dūšią kaip plienu užmetė CII554.
ǁ pastorinti (ką nudilusį): Subrūžino siečkarnos ašis, reikia užmest nedaugį Nč. Nudilus ašis, reikės duot užmest Gs.
17. tr. R34, Šl apmesti audeklo metmenis: Kaip be mestuvų užmesi audeklą, aš nesuprantu Rm. Grabnyčių dienoj užmetus audeklą audžiant labai sukasi (priet.) TŽIII346. Užmès bovelnike, ataus pakulike (juok.) Grd.
ǁ metant įdėti pakraščiams kitos spalvos siūlų: Reik dažyvių ben pašaliams užmesti Šts. Paraštės užmestos plačios, būs puikus audeklas Šts.
18. tr. užlenkti, uždėti (klostę): Pečių linijoje užmetamas dygsniuotas klostas sp.
| refl.: Sijonas lygus, priekyje į vieną pusę užsimeta klostė sp.
19. tr. Lš, Gs sutrumpinti (viržį) užneriant, sumezgant: Užmèsk viržius, bus lengviau arkliams Čk.
20. tr. Trg prapuldyti, nudanginti, nukišti: Ùžmetei kur, o dabar rask, kai reikia Grš. Žùmetei kur kampan, tai ir nerasi dartės Rod.
| refl.: Prapult neprapuolė visai, bet turbūt tik užsimetė kur nors Srv. Užsi̇̀metė kur raštelis, nerandu Lp.
21. tr. palikti, nebetęsti (darbo, sumanymo): Visą darbą užmetė ir išvažiavo an miestą Ėr. Mokslas jo vėl užmetamas rš. Tik neužmeskime šito užmanymo, kaip daug kitų užmanymų! V.Kudir.
| refl.: Baimės paimtas žmogus nebeįstengia susivaldyti: visi jo darbai užsimeta, nieko jis nebepasidaro išmintingai Š.
ǁ atsisakyti, nuprasti nuo ko: Užùmetė lietuvišką kalbą Šr. Rūkiau ir gėriau, o dabar visa ùžmečiau – širdis neleidžia Nmč.
ǁ apleisti, nesirūpinti: Užmesti̇̀ laukai Jz. Naujas dvaro savininkas Trojeckas kirto, pardavinėjo ponų užaugintus miškus, užmetė durpių kasyklą ir pats, ir visi dvariškiai kūreno malkomis A.Vien.
22. tr. Šmk, Šts, Ll atskirti penėti (gyvulį, paukštį), pradėti penėti uždarius: Paršą užmèsim, pašersim, ir bus mėsos Gs. Jau ir mes savo kiaules ùžmetėm Slm. Mūsų jau žąsis ùžmetė Jnšk. Kiaules užmetė penėti, kitas į bulbienas paleido Žem. Da nežino, a bus kas, a ne (apie vestuves), o jau ir jautį ùžmetė penėti Bsg. Užmečiau savo dvi kiaules penui Vv. Ar jau užmetėt žąsis ant peno? Lkš.
| refl. tr.: Nuo rudenio du paršiokus ažsi̇̀metėm. Kad eis doran, tai pavasarį geri bekonai bus Ktk.
23. refl. greit užbėgti, užsiglausti už ko: Jaunoji ažsi̇̀met[ė] až durų priemenėj, kad svotai neregėtų Ml. Kai pamatė bernuželį, už berželio užsimetė ir skarele užsileido Dkšt. Nue[jo] daržinėn i ažsi̇̀metė (pasislėpė), kad niekas jo i nerastų Tvr. Užsimetęs už galvų galo bestovįs velnias Šts.
24. refl. KII178 užšokti, greitai užlipti ant ko: Jis, ant kumelio ketvergio tuojaus užsimẽtęs, skubinos ir kitiems kaimynams urdelį rodyt K.Donel. Kai ji jau per girią bėgo ir anie paskui, tai ji užsimetė ant vieno medžio BsPI10. Užsimetu, užšoku ant arklio R323.
ǁ greit užlėkti: Musė užsi̇̀meta seneliui an kaktos (ps.) Brž.
| Tvartą uždegė, nuo kurio ugnis tada ir ant skūnės užsimetė prš.
25. refl. apsisukti, apsigręžti: Aš žùsmečiau ir išejau iš namų, o tu būk sau čia vienas Rod. Žùsmečiau ir nuejau savo keliu Rod.
26. refl. susilenkti, susikraipyti, persimesti: Visas lygus sienojis, tik galas ažsimetęs Ml.
27. tr. SPI146 užduoti, paskirti ką daryti: Darbą užmesdavo, ir dirbk Kp. Kunigas užumetė tris sveikamarijas už gyvus ir mirusius Slm. Ùžmetė šį metą veršiuką auginti Grd. Sirijos karalius užmetė donį mokėti I. Mezliava bus užmesta CI150.
28. tr. nustatyti, paskirti (laiką): Žmonės del savo tiesų ažumeta sau tikrą dieną, kurioj tiesavojasi, aba bylinėja SPI4. Užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
29. tr. priversti elgtis kaip, užsipulti: Aš jums neužmetu. Nenorite eiti dienų – neganysite medėse Žem. Aš tau savo maršruto neužmetu, važiuok, kaip nori rš.
| refl.: Kad nenorite nuo manęs pinigų, neskolinkite, aš nė vienam su savo pinigais neužsimetu rš.
30. refl. lįsti, prikibti prie ko: Nereikia niekam per daug užsimesti, ypač labai užsiėmusiems žmonėms Pč. Niekad nereik su savo draugyste užsimèsti Alk. Užsimesti senstančiam Rapolui ji nieku būdu negalėjo Vaižg. Norėjo užsimèsti tam vaikiuo Šv.
ǁ apipulti: Jau kaip buvo užsimẽtę vilkai – baisu! Dgč.
31. refl. labai užsinorėti, užsimanyti ko; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimo, geidžiamo: Vaikas užsi̇̀metė obuolio Grž. Jis kad užsi̇̀meta barankų kaip mažas vaikas Ps. Sykį užsimetei ko, tai jau tau turi duoti Erž. Sesuo užsi̇̀metė šėpos drapanom Jnšk. Kad jau labai užsi̇̀meti, tai imk sau Sl. Kad užsi̇̀metė, tai niekaip neišsisukiau nedavęs Svn. Užsi̇̀metė – nupirk jam peilį, ir gana On. Kad užsimetė Juzė – leisk ir leisk ant vakaruškų Ps.
ǁ atkakliai pasiryžti, užsispirti ką daryti: Užsi̇̀metė važiuot į miestą, negalim perkalbėt Jnšk. Vakar užsi̇̀metė jin eit į kiną Šd. Tamsta matomai užsimetei viską sužinoti iš pat pašaknių Blv. Vaikinas užsimetė vesti pačią A1884,14. Nėra tokio daikto pasaulyje, ko žmonija užsimetus nepadarytų Vaižg. Kad užsi̇̀meta stovėt, tai nors basliu mušk – nesijudys iš vietos Skp. Pasiutęs ginčas: kad užsimès ką ginčyt, nors tu jam galvą kirsk – neparginčysi Bsg.
×32. (l. zarzucać) tr., intr. padaryti priekaištą: Vienok ir šitai sistemai galima šį tą užmesti V.Kudir. Moka užmesti kitam, o pati toki pat Dr. Ùžmetė, ka pri darbo neinu Užv.
ǁ intr., tr. prikišti kaltę, apkaltinti: Ùžmeta, kad aš jo piningus paėmęs Up. Man užùmeta, kad mano darbas Tj. Kam tu ùžmeti nežinodamas, a? Ktk. Ùžmetė ant jos, nors nekalčiausia Dbk. A matei? Kaip tu gali tokią vagystę užmèsti?! Grd.
33. tr. įdėti riebalų, užspirginti: Ùžmeta riebuliais ir sukepa dešrą Pst. Da ir pervasar turėjom ažmest viralui po trupučiui Ktk. Šįvakar košė ažmestà Ktk.
ǁ pasūdyti: Jei druska nesūra tampa, kuomi užmesim (nudarysim)? CII582.
34. intr., tr. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Šoperis užmẽtęs važiavo, ir matai, kas atsitiko Krš. Kai parduosi arklį, eisiam i traktierių užmèsti Up. Stiklinę degtienės ažùmeta burnon Gdr.
| refl.: Per štarkiai drąsos užsimetęs BzF141.
35. tr. skubiai šiek tiek užvalgyti, užkąsti: Koks čia valgymas, kai gyvuliai palaidi: pribėgsi, užmesi bent kamarėlę ir vėl lėk nuo stalo Ds.
36. tr., intr. Jrk36, Lkč, Lkv užduoti, užpliekti: Nė mušo, nė ką, tik truputį par kuprą ùžmetė Šv. Mykolas, sugriebęs didesnį kūjį, užmetė velniui par kaktą BsMtII112. Dar gal i munie užmesti į pakaušį Pln. Arkliuo kad užmes su bizūnu! Šts. Ažsipyktinęs diedas ùžmetė ožkai lazda Grv. Ausų jam ùžmetėm ir išginėm Grd. Neklauso, reiks vaikuo diržų užmèsti Krš. Jis užmetė arkliui trečią ir ketvirtą smūgį, ir tas arklys dar smarkiau traukė SI418.
37. tr. pradėti (kalbą): Aš su juo ùžmečiau šnektą, o jis nuėjo, net klausyti nenorėjo Kn. Pamatys žmogų, prilįs, užmès tokią ilgą kalbą Skr. Jis tuo kitą kalbą ùžmeta, neįsišnenka nuo skolos Jrb.
38. tr. pasakyti: Storasta sakė, kad jam jau pusę skolos parsiuntė Domukas, – užmetė tetutė Žem. Arklius da pavogdinsi nuo karčemos, – užmetė Raulas V.Piet. Kap kada tai kad ùžmeta jis kokį juoką! Lp.
ǁ priminti: Aš jam tankiai ùžmetu, kad jis ma[n] skolingas da Jrb.
39. tr. sukelti (baimę, ligą): Policija užmeta tokią baimę žmoguo, kad nė žodžio nebištara Trk. Indrius nuvargęs atsigėrė [v]andenio šalto ir apsirgo: gal kas užmetė ligą O.
◊ ãkį (aki̇̀s, akià, akimi̇̀, akimi̇̀s) užmèsti pažvelgti, dirstelėti: Užmetė ant jo akį ir pažino, kas jis toks Šl. Vieni tik pusberniai… – Žinoma, tokiai panai, kaip tau, nėr kur akies užmesti, – juokėsi antroji Žem. Aš tik užmečiau akį į tuos popiergalius ir supratau, kuo čia kvepia Lkč. Retkarčiais užmesk akį, kad gyvuliai į javus nesueitų Lš. Eidamas pro šalį užmesk akis J. Ana akim tik užmetė, ir žino viską Ds. Ak mergele, ak dienele, užmesk akelėm Tvr. Akià užmẽtęs ir žinau, kiek čia yra Skp. Savo akims ant ko užmesti B.
akimi̇̀ (akimi̇̀s) užmèsti aprėpti žvilgsniu, užmatyti: Didelė, plati mūsų Dzūkija, jos akimis neužmesi VŽ1905,129. Švarūs maži ryžių laukai tęsėsi, kiek buvo galima akimi užmesti rš.
aki̇̀s užmèsti (dirbant ką) prastai, paviršutiniškai: Daro – tik akis žumest Rod. Padarė – tik akis žumetė Rod.
al̃kį užmèsti (užsimèsti) Šts kiek pasisotinti: Vaikučiai, užmetę alkį, pradėjo savo tarpe žaisti Žem. Drūktenis, valgydamas pietus, alkį jau užmetęsis, ėmė savo žmonai pasakoti Žem. Ùžmetėmos al̃kį, dabar galėsma pabūti lig pietų Pln.
bė̃dą (kaltýbę) užmèsti (ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Ant tos savo mošos visą bė̃dą ùžmetė Plv. Jis ant manęs bėdą ùžmetė Ėr. Marė norėjo užmesti visą kaltybę ant kito rš.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) užmèsti (ùžmeti, užmèsi) labai didelis, kiek užmatomas: Vakzalas kap akià užmèst Lp. Kap akià ùžmeti – didžiuliai plotai Smn. Žemės daug, kap akià ùžmeti, ale menka Lp. Keliu į dangų, kaip akimi užmesi, nebuvo matyti nei vieno keliaujančio V.Krėv.
kai̇̃p už ausų̃ (už ausiẽs, už savę̃s) užmèsti labai greitai suvalgyti: Nešk daugiau, čia jam nieko nėr, kaip až ausų̃ ažùmetė Ut. Kas čia tokiam vyrui – kaip už ausiẽs ùžmetė, ir gana Skdt. Kai žu savęs žumečiau Pls.
kláusimą užmèsti paklausti: Ivonas užmetė klausimą apie tai V.Piet.
matùs užmèsti J gudriai sumeluoti, apsukti.
mį̇̃slę užmèsti J.Jabl(ž.) užklausti.
núobodulį užmèsti prasiblaškyti, nenuobodžiauti: Buvo patenkintas, nes turėjo kur užmesti nuobodulį rš.
per aki̇̀s užmèsti laikyti kuo: Rūstai mumus kalbėjo, tikėdamas (užmesdamas mumus per akis) mus esančius spiegoriais žemės BB1Moz42,30.
rankàs užmèsti (ant ko) nustverti, pačiupti: Ir norėjo anoj valandoj vyriausi kunigų ir mokytojai rašto rankas užmest ant jo GNLuk20,19.
ši̇̀kną užmès nieko gera nebus: Eis perdien viksvų pjaut, užmès tą ši̇̀kną! Lp. Pavalgysi tu tę spirginio, užmesi̇̀ ši̇̀kną! Lp.
už lū́pos užmèsti
1. kiek užvalgyti: Bobut, duok ką užmèst už lūpos Ukm.
2. išgerti kiek svaigiųjų gėrimų: Jau jis biskį už lū́pos užmẽtęs Skr.

žõdį užmèsti užtarti: Nor motka už ją palaiko, kokį žõdį ùžmeta, ir tai gerai Alv. Jis už mane žadėjo irgi kokį žodį užmesti Lš. Jis ùžmetė už jį žõdį, ir paliko neišmetę iš buto Rm.
žvil̃gsnį užmèsti dirstelėti: Povilas retkarčiais užmesdavo pavydų žvilgsnį į nerūpestingus bendrakeleivius J.Avyž.

võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.

×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.

×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.

võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.

×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.

×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.