kepersúoti, -úoja, -ãvo intr., kèpersuoti, -uoja, -avo
1. šokuoti, liuoksėti: Paleidau kraliką, jis tuo ir kepersúoja į daržą Gs. Sa, šunie, kiškis parugėj kepersúoja! Srv. Žiūriu – gi avelė po daržą kepersuoja Jon. Blogas arklys žydo kèpersuoja kaip ožys, t. y. bėga arba joja negreitai, šūkúoja ant vietos J.
ǁ ropoti, mėtantis į šalis: Ekėčios ant grumsluotos dirvos ekėjant kepersúo[ja] J.
^ Miške gimęs, miške augęs, išėjęs ant lauko kepersuoja (akėčios) LMD(Slč).
2. J eiti svyruojant į šalis: Kèpersuoji kaip antis Snt. Vaikinas kèpersuoja įsikandęs papkį kaip senis Slv.
| refl.: Kas ten galulaukėj kepersuojas? Jnš.
3. eiti rankom ir kojom, ropoti: Vaikas kepersúoja Prn.
4. kojomis, rankomis spardytis: Jis, kai užpyksta, išgriūva aukštielnykas ir kepersuoja Kkl. Kas te kepersuoja – kelia kelia ir negali atsikelti J.Jabl.
| refl.: Kèpersuojas vaikas Šk. Kepersuojasi kaip viščiukas tarp pakulų ir neiškliūva Lnkv.
atkepersúoti intr.
1. S.Dauk, Lnkl atšokuoti, atstraksėti.
2. krypuojant ateiti: Pamatė vištas lesinant, tai tuoj ir antys atkepersúoja Šn. Ogi žiūriu – atkèpersuoja pas mus tas senis Žl.
įkepersúoti intr. Š įeiti krypuojant, klumpant, rankomis ramstantis, įkepėstuoti.
iškepersúoti
1. intr. J svyruojant, krypuojant išeiti kur.
2. intr. rėplomis išsikrapštyti iš kur: Led iškepersãvo iš lovos vaikas nuo tėvo J.
3. tr. kepersuojant išvaikščioti:
^ Tursu kepersu visą lauką iškepersavo (akėčios) Šl.
nukepersúoti intr.
1. kur nors nušokuoti, šuoliais nubėgti: Kiškis nukepersãvo per laukus Ilg.
2. nueiti kur krypuojant, svyruojant į šalis: Boba nukepersãvo per laukus Kt. Kol nukepersãvo, kol atkepersavo, kiškis ir pabėgo Slč.