Sveikasis skaičius, kuriam skiriama mažiau vietos (skilčių) atmintyje ir dėl to jo dydis ribojamas labiau, negu įprasto skaičiaus.

Sveikasis skaičius, kuriam skiriama mažiau vietos (skilčių) atmintyje ir dėl to jo dydis ribojamas labiau, negu įprasto skaičiaus.
Paprastai kompiuteryje jam skiriama 16 bitų, dvigubai mažiau negu įprastam skaičiui.
Programavimo kalbose būna atskiras duomenų tipas, kurio vardas dažniausiai turi priešdėlį short: shortinteger, shortint.
Trumpieji sveikieji skaičiai naudojami norint taupyti atmintį, kai yra daug tokių duomenų (pvz., didelis masyvas) ir žinoma, jog jų reikšmės mažos ir tikrai tilps į tokiems skaičiams skirtą intervalą.

Sveikasis skaičius, kuriam skiriama daugiau vietos (skilčių) atmintyje ir dėl to jis gali būti didesnis negu įprastas.

Sveikasis skaičius, kuriam skiriama daugiau vietos (skilčių) atmintyje ir dėl to jis gali būti didesnis negu įprastas.
Ilgajam skaičiui kompiuteryje dažniausiai skiriama 64 bitai, dvigubai daugiau negu įprastam.
Programavimo kalbose būna atskiras duomenų tipas, kurio vardas dažniausiai turi priešdėlį long: longinteger, logint.
Naudojami kai duomenys arba rezultatai (ir tarpiniai) gali būti dideli skaičiai, netelpantys į įprastųjų skaičių intervalą.