Programa, pateikiama kaip sprendžianti kokį nors naudingą uždavinį, tačiau iš tikrųjų atliekanti kenkimo darbą – galinti sunaikinti arba sugadinti kompiuteryje esančius duomenis ir programas, kompiuteryje rasti ir kam nors išsiųsti neskelbtiną informaciją; nuo virusų skiriasi tuo, kad nesidaugina.

Programa, pateikiama kaip sprendžianti kokį nors naudingą uždavinį, tačiau iš tikrųjų atliekanti kenkėjišką darbą – galinti sunaikinti arba sugadinti kompiuteryje esančius duomenis ir programas, kompiuteryje rasti ir kam nors išsiųsti neskelbtiną informaciją.
Kenkėjiška veikla panaši į virusų veiklą. Nuo virusų skiriasi tuo, kad nesidaugina.

Tròjos arklỹs apie apgaulingus veiksmus: Šių laikų revizionizmas – tai savotiškas Trojos arklys. rš. Konkurso reikalavimų formuluotė iš anksto užprogramavo Trojos arklį. rš.
Tròjos árklį įvèžti iš vidaus griauti (šalį): Koks čia gali būti pasipriešinimas, kai į abi šalis įvežtas toks Trojos arklys. Sav.

Programinė įranga (pvz.: virusai, kirminai, Trojos arkliai, šnipinėjimo programos), kuriama kompiuterio veikimui trikdyti arba kompiuterį naudoti kenkimo tikslams.

Programa, sukurta kompiuterio veikimui trikdyti arba kompiuterį panaudoti kenkimo tikslams.
Kenkimo programoms priskiriami virusai, kirminai, Trojos arkliai, šnipinėjimo programos ir kt.
Tai bendras pavadinimas bet kokių programų arba jų komponentų, sukurtų kenkimo tikslu.

árklio áuksas euf., RdN. išmatos, fekalijos:
arklỹs avižosè apyvarai ar batų raiščiai atsirišo: Žiūrėk, arklys avižose!. Paį. Tavo arkliai avižose – susiraikštyk. Rs.
árklio dantìs kietmedis: Arklio dantis – neperpjausim. Prn.
árklio galvà
1.kvailys, neišmanėlis: Tai arklio galva, nieko nesupranta. Rm. Arklio galvos buvo tokie. Akm.
2.sudžiūvėlis: Tylėk, arklio galva!. Skr.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis arklio galvą turi. Prn.
árklio jėgà kng. mašinos galios vienetas: Garlaivis buvo penkių šimtų arklio jėgų. rš.
nė̃ po árklio kója nė kiek, visai (nėra): Prūsų žemės neliks nė po arklio koja. Alk.
árklio šìrdį turė́ti būti negailestingam: Jei turi arklio širdį, teimies, tenešies. Krš.
árklio uodegà nenutrū̃ks nesunku pavėžinti: Galgi arklio uodega nutrūks, kad čia truputį pavėžėsi. Trgn.
šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, nesisekti: Jis važiuoja šyvu arkliu. Dkš.
arkliaĩ baĩdosi labai negražus: Kad ir baidydavosi arkliai ją pamatę, kaip žmonės sakė, dėlto kantri, geraširdė ir darbšti buvo. Cvir. Kai jauna buvau, ponai, kunigai mylėjo, kai pasenau, arkliai baidos. Šl. Prastą žmoną paėmė – net arkliai jos baidos. Gs.
arkliaĩ nèveža labai daug: Turtų buvo – arkliai nevežė. Lb.
arklỹs nevèžtų labai daug: Kiek primeluoja, kiek priloja – arklys nevežtų. Švnč.
árklius pagìrdyti euf. nusišlapinti: Sustok čia prie krūmų, eisime už kokios eglutės arklių pagirdyti. Brs.
arklỹs pasiléido apyvarai ar batų raiščiai atsirišo: Tėvai, arklys tavo pasileido, dar užminsi ir parvirsi. Brs.
arklių̃ pažiūrė́ti euf. nusišlapinti: Jūs čia gerkit, o aš eisiu arklių pažiūrėt. Dkš. Ir vėl linksmybė, kol vienam ar kitam įsiūžusių parūpdavo eit „arklių pažiūrėti". Neilgai laikosi žmoguje alus. Balt.
arklių̃ pristovė́tos apie nešvarias ausis: Arklių pristovėtos ausys. Sur.
árklius varýti eiti: Tai kur varom arklius?. Šr.
árklius varýk išeik, nešdinkis: Greičiau varyk arklius iš čia!. Msn.
árklius varýk į ganỹklą Kbr. išeik, nešdinkis:
ant kéršo árklio jója netikras: Juk ponų malonė ant keršo arklio joja. LzP.
ant márgo árklio stovė́ti būti netikra, abejotina: Be reikalo ruošias vestuvei, dar čia viskas stovi ant margo arklio. Mrj.
ant šývo árklio jóti nesisekti: Joja ant šyvo arklio ir dar didžiuojasi. Dkš.
ant árklio ir po árkliu bùvęs daug visko patyręs: Jau ir ant arklio ir po arkliu buvau, dabar ne kiekvienas mane pagąsdins. Vj. Visaip aš buvus – ir ant arklio ir po arkliu. Vrn. Kartais reikia būt ant arklio, o kartais ir po arkliu. Mrk.
sulìg arkliaĩs apie stiprumą: Sveikatos turėta sulig arkliais. Šmn.
už júodą árklį sunkiai (dirba): Už juodą arklį dirbam, o ką uždirbam. Šts.
kaĩp arklỹs
1.sveikas, stiprus: Tu kaip arklys. Ašb. Anas sveikas kaip arklys – iš karto kilogramą lašinių suvalgo. Ktk.
2.smarkiai (dirba): Dirba kaip arklys, suvalgo kaip trys. KrvP. Jis dirbo kaip arklys tartoke. Mont. Tėvas jų – padienis – dirba kaip arklys. Nėr. Rašo: pinigų kaip purvo, yra visa, ko dūšia užsigeis; tik dirba kaip arklys. LzP. Dirbsi kaip arklys pas ūkininką kitą kartą. Pp.
3.daug (valgo): Valgau kaip arklys, dirbu kaip gaidys. Šts. Dirba kaip trys, ėda kaip arklys. KrvP. Ir kaip jie ėdė, tai kaip arkliai. Srj. Kad tu ir valgai kaip arklys. Grv.
4.apie didelį: Blusos tos kaip arkliai, o šokinės, o šokinės po patalynes!. End. Gimė vaikas kaip arklys. Upn.
kaĩp júodas arklỹs apie sunkiai dirbantį: Čia reikėjo dirbt kaip juodam arkliui. KzR.
kaĩp márgas arklỹs apie dėmesį keliantį: Nusišauksi kaip margas arklys. Dkš.
kaĩp arklių̃ pristovė́tos apie nešvarias ausis: Tavo ausys kaip arklių pristovėtos. Nč.
kaĩp ant dẽšimt arklių̃ sė́dos labai linksmas, laimingas: Kaip apsiženijo, tai, regėt, kaip ant dešimts arklių sėdos. Arm.
kaĩp ant devynių̃ arklių̃ išsė́sti labai džiaugtis: Kad aš tave išbūtau, tai kaip ant devynių arklių išsėstau. Rod.
kaĩp ant šim̃to arklių̃ labai patenkintas: Kada gimė ketvirtas vaikas berniukas, ajei, tėvas buvo kaip ant šimto arklių. Kpč.
kaĩp ant šim̃to arklių̃ jója labai patenkintas, didžiuojasi: Jis dabar joja kaip ant šimto arklių sūnaus sulaukęs. Kt.
kaĩp ant šim̃to arklių̃ užsė́do labai pradžiugo: Kai pasakė eit, tai kaip ant šimto arklių užsėdo Bolesius. Lp.
kaĩp ant árklio jója gerai sekasi: Jam gerai: joja kaip ant arklio. Ign.
nuo adatos ant arklio žr adata
Alijošius važinėja su ketvertu arklių žr Alijošius
ne po ienom, ne po arkliu žr iena
nei karvei ant ragų, nei arkliui ant stimburio žr karvė
Lipniaus arklį paikinti žr Lipnius
per smiltį pamažu su jaunais arkliais žr smiltis
Trojos arklys žr Troja
velnio arklys žr velnias
žydo arklys žr žydas