Vienos kalbos rašto raidžių perteikimas kitos kalbos rašto raidėmis.

Teksto perrašymas paraidžiui kitos kalbos rašto ženklais taip, kad iš perrašyto teksto būtų galima vienareikšmiškai atkurti originalą; paprastai naudojamos standartizuotos transliteracijos taisyklės.

Teksto perrašymas paraidžiui kitos kalbos rašto ženklais taip, kad iš perrašyto teksto būtų galima vienareikšmiškai atkurti originalą.
Sudaromos ir standartizuojamos transliteracijos taisyklės tarp rašto sistemų arba tarp skirtingų rašto sistemų atskirų kalbų. Pavyzdžiui, standartas ISO 9 apibrėžia kirilicos transliteraciją lotyniškais rašmenimis.
Rašmenų sistemų transliteracijos taisyklės yra universalios – tinka tarp visų tas sistemas vartojančių kalbų. Tačiau atskirų kalbų taisyklės gali būti tikslesnės ir natūralesnės. Pavyzdžiui, kirilicos–lotynų transliteracijoje kirilicos raidė Ё keičiama panašų piešinį turinčia lotynų raide Ë, o rusų–lietuvių transliteracijoje – lietuvių kalbos abėcėlės raide Ė.
Siekiant vienareikšmiškos abipusės transliteracijos taisykles stengiamasi sudaryti taip, kad vienas ženklas būtų keičiamas vienu kitos sistemos ženklu. Dėl to ne visus ženklus pavyksta suporuoti taip, kad jie abiejose kalbose būtų tariami vienodai arba bent panašiai.
Transliteracija naudojama tada, kai reikalingas tikslus teksto ekvivalentas kita kalba.