krỹžiaus gãlą ką́sti labai, beviltiškai stengtis: Nors kryžiaus galą kąsk, neišsiginsi. Skr.
krỹžiaus gãlą krim̃sti labai, beviltiškai stengtis: Jis galėjo kryžiaus galą krimst, žmogus, o nieko nepadarė. Erž. Nieko vargui nepadarysi, nors kryžiaus galą krimsi. LTR.
krỹžiaus kẽlias vargas: Nuo tada prasidėjo Marės Sudmantikės tikrasis kryžiaus kelias. Simon.
krỹžiaus keliaĩ tikras vargas: Jau pavasarį daržai – tai kryžiaus keliai: atsiklaupęs eini, atsistot nebegali, pasilenkus galva sukas. Sur. Naujai susirinkusiai šeimai prasidėjo kryžiaus keliai po dar nesusitvarkiusias įstaigas, kuriose šiltai įsitaisę tebesėdėjo daug okupantų demoralizuotų biurokratų. Vencl. Ateity kažkam bus labai svarbūs tie jo [aprašyti] kryžiaus keliai. Ap.
krỹžiaus keliù eĩti vargti: Kai ištekėjau, nuo tos minutės kryžiaus kelius ėjau. Sur.
krỹžiaus kẽlią keliáuti vargti: Bet kai teta Skrandienė ėmė pasakoti, kokį kryžiaus kelią ta moteris keliavo su lavonėliu pintinėj, turėjau paimti plunksną į rankas. Simon.
krỹžiaus keliùs paváikščioti pavargti besirūpinant kuo: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti! Pavaikščiotum kryžiaus kelius!... Myk-Put.
krỹžiaus keliõnę atlìkti pavargti: Krymo saulę pamatysi tikrą kryžiaus kelionę teatlikęs. Vaižg.
dìdelis krỹžius tikras vargas: Aš nieko nežinau, man čia pirmi metai, bet kumečiai pasakojo, kad su jūsų dienomis yra didelis kryžius. Žem.
geležìnį krỹžių nèšti labai vargti: Anas ne medinį, ale geležinį kryžių neša. Trgn. Jis visą savo gyvenimą geležinį kryželį neša. An.
krỹžių bučiúoti prisiekti (krikščioniškai): O seserys Ščehockos, kambarinės, bučiuoja kryžių. Sruog. Pasiduodant man, mudu vienas kitam bučiavome kryžių, jog srityje aš valdovas po senovei. Piet.
krỹžių dė́ti būti tikram: Jeigu žmogus iš pirmo žvilgsnio patiko – dėk kryžių, kad suklydai. Sur.
kryžẽlį dúoti užkrauti vargą: Ką Dievas myli, tam kryželį duoda, kas nužemintai jį neša, tas dangaus karalystę užsipelno. Žem.
krỹžių dúoti krikštaĩs skersai ir išilgai mušti: Also, taip ir žinokite: jei aš dar kartą išgirsiu jos skundą, tai – viena: duosiu jums kryžių krikštais, o antra.... Simon.
krỹžiumi gul̃ti labai ginti: Vieni specialistai gula kryžiumi ir gina nuo alkoholio žuvis, kiti taip pat gina vamzdynus. rš.
krỹžių im̃ti ant sàvo galvõs užsitraukti vargą: Kamgi jis ant savo galvos kryžių ims?. Ds.
krỹžiaus nestatýti tikti dar kam nors: O visgi tu ant manęs, senio, kryžiaus dar nestatyk, aš tau praversiu. rš.
krỹžių nèšti labai vargti: Badą kęsti, kryžių nešti, dalią keikti kas padės?. Sruog. Kuo kaltas, už ką jis turi kentėti, visą amžių tokį sunkų kryžių nešti?. Žem. „Klausyk vyro, nelaidyk liežuvio, ir bus gerai", visur tą patį girdi, pasiguodus, labiau kunigėlis, liepia kantriai kentėti, savo kryželį nešti. Žem. Ir aš visą amžių nešu kryžių. Btg. Ana visą gyvenimą kryžių neša: vaikų penkeli, i vyras tik išgert. Grv.
krỹžius nukrìto praėjo rūpestis: Žiūriu – atvažiuoja Juozas – vienas kryžius ir nukrito. Sur.
krỹžių pamèsti iš vargo išbristi: Dar̃ jau geriau – kryžių pametė: vaikai jau dideli, patys ažkruta. Grv.
krỹžių pastatýti baigti nieko gera nesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus. Vien.
krỹžių uždė́ti lemti vargą: Dievo valia! – atsiduso dar: – uždėjo tokį kryžių, kurio stačiai jau nebepakeliu. Pt.
krỹžių vil̃kti vargingai gyventi, vargti: Vilkau ir velku kryžių – visas toks gyvenimėlis. Krš.
iš krỹžiaus krìsti
1.nusigyventi: Šiemet visokios nelaimės – kritom iš kryžiaus. Krž.
2.paliegti: Po gimdymo ana krito iš kryžiaus. Krž. Ta boba krito iš kryžiaus, pas daktarus ir pas daktarus. Skr.
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, nukriošti: Tie seniai visi atsakę nuo kryžiaus. Grd.
kaĩp iš krỹžiaus krìtęs paliegęs: Toks sustūgęs, susitraukęs, lygu iš kryžiaus kritęs. Skdv. Palikau kaip iš kryžiaus kritęs. Plt.
kaĩp nuo krỹžiaus nùimtas labai sublogęs: Ar jau negalima poros dienų palaukti – matai, merga kaip nuo kryžiaus nuimta. Krėv. Duktė kaip nuo kryžiaus nuimta. Grv.
giltinės kryžius žr giltinė
žalio medžio kryžius žr medis
pirštus sukeisti kryžiais žr pirštas
kaip velnias kryžiaus žr velnias
kaip žydas kryžiaus žr žydas

2 ri̇̀kti, riñka (reñka, rinksta N), -o intr.
1. N, K, I, DŽ klysti: Ana riñka, skaitydama gijas posmuose J. Prasta iš jos mezgėja: numezgė par sprindį, o ri̇̀kta, ri̇̀kta Ktk. Nu kad tu vis rinki̇̀ ir rinki̇̀ On. Riktè apsiriko liežuvis bekalbant, t. y. susibrido J.
2. painiotis, trikti: Pynėsi mintys, riko poteriai, tajemnyčios A.Vien.
3. irti: Jų draugystė riñka DŽ. Daug kliūčių, veselios ri̇̀ks Kp.
^ Dėl svočios veselia neriks, dėl mergos gaspadorystė neges LTR(J.Jabl).
2 apri̇̀kti
1. intr. Q536, N, Slm padaryti klaidą: Aprikaũ aš, t. y. suklydau J. Aš biškį aprikáu – negerai pasakiau Krg.
| refl. SD226, R216, Sut, K, DŽ: Kaip ji te teip apsiri̇̀ko Krs. Tai čia aš apsirikaũ On. Apsirikęs nepaberk vištai grūdų – aš jau lesinau Šts. Muno galva apsirinka – tokia daugybė klumpių, nebžinau, kurie muno Dr. O kad tave galai! Tai tu man apsiri̇̀k! Vdžg. Ta [prekybininkė] visumet apsiriñka ant savęs (savo naudai) Trk. Vieną kartą ėmė ir apsiri̇̀ko – [avis] nebibuvo ėringa Slnt. Privažiavęs prie plūduriuojančio daikto, jis pasimatė apsirikęs ir pasiuntęs laivę sužinoti, kas ten toks būtų J.Balč. O jei taipo nedarytų, tada veikiai paklystų ir apsiriktų Vln3. Sugrąžinkiat teipajeg, mažu apsiriko BB1Moz43,12. Tuo visi apsiri̇̀ko, arba apsivylė DP211. O idant žydai ant jo neapriktų̃s DP3. Tatai ženklas tikras, o ne apsirinkamas DP458. Jie visi gal savo žodžiuose ir darbuose apsiriktis ir paklysti prš.
^ Arklys ir keturioms kojoms klumpa, ne dyvas žmogui apsiri̇̀kti BzF53. Šnekose žmonių klausydamys, tankiai apsirinkam VP44. Ar tu durim apsirikai, ar kurių biesų! A.Vien. Geriau pasiklausti, negu apsirikti KrvP(Gsč). Apsiriko kaip čigonas, ant svetimo arklio užsėdęs KrvP(An).
apsiriktinai̇̃
apsiri̇̀kusiai adv.: Galėjo daugiau perduoti pinigų tik apsiri̇̀kusiai (apsirikdamas) Grž. Popiežius apsiri̇̀kusiai padarė, pasnykus panaikindamas Šts.
2. tr. supainioti, klaidingai ką padaryti: Gimimo metrikos àpriktos yr KlvrŽ. Àpriktas vardas buvo parašytas pakvietime, ir neišdavė paštas piningų Šts. Šiandien Gerda vis aprinka [audinio] raštus, juos negerai suspardydama I.Simon.
| refl.: Kad ana veizėjo, kad ana veizėjo, a nesu kame apsirikusi austi Žeml. Par ištisus metus nebekibina jos nei apsirikęs Blv.
2 pari̇̀kti
1. intr. CII678, Q557, N, K, Švnč klaidą padaryti, suklysti: Jijė pari̇̀ko marginį metant austi, t. y. suklydo J. Aš parikaũ berašydamas Vb. Teisybę lengvai papasakosi, o neteisybę – visumet pari̇̀ksi Lkv. Pari̇̀ko, sirvietes ausdama, ir stovi perauda Ds. Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt ir laikyk savo snukį, kad kalboj nepari̇̀ktų K.Donel. Pariko rokuodamas R370.
| refl. Sut, Ak, Brž: Aš pasirenkù, mėnesius skaitydama Zr. Pasirikaũ, pinigus beskaitydamas Š. Na, pasri̇̀ko ir parašė netaip Tršk. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
^ Kas nedirba, tas nepasirinka, kas nevaikšto, tas nesugriūna Krtv.
2. tr. supainioti: Kelią pariko (paklydo) Pl.
| refl.: Nes jis yra tikrasis kelias, kas norint jam tik, niekad nesipariks, nes jisai yra tikroji tiesa DP449.
3. refl. iširti, nutrūkti, baigtis: Kai apmatosiu vadelėm, tai visos gūžynės pasriks Ds. Kažin dėl ko vestuvės pasiriko? rš. Eik greičiau šieno grėbtų; kad duosiu, tai pasiri̇̀ks tau skaitymas Š. Kai apsiženysi, ponaiti, pasri̇̀ks ir giesmės An. Tai tau pasiriks bernelio gražumas, kai tu pamatysi skolelės daugumą (d.) Kp. Bus tau sėdėti rankas sudėjus, pasiriks visa tinginystė! J.Balt. Kai atmokės [už nusikirstą uosiuką], pasiriks jam kitą sykį vogti! J.Balt.
2 suri̇̀kti
1. intr. N, DŽ suklysti, sutrikti: Surikaũ, skaitydamas riešutus J. Sakė sakė eilią (eilėraštį) ir suri̇̀ko Užp. Senis, sakydamas pasaką, suri̇̀ko Mšk. Karts biškį suriñka, bet teip jau skaito gerai Trk. Mezgiau ir surikaũ – reikia ardyt [mezginį] Ktk. Visą audeklą išaudžiau be jokios rikės, o štai ant galo surikaũ Užp. Kareiviai par muštrą mokos eiti, kad koja nesuriktų Plng. A jūs nesuri̇̀kot šokdami? Mžš. Surikaũ, pradėkim iš naujo [žaisti] On. Suri̇̀kęs mušimas laikrodžio – kiek dabar muš Slm. Surikau (apsirikau) ir vėl pasitaisiau J.Jabl.
| refl.: Gal aš ažmirštu, susrenkù – kaip aš čia jų nebeataskiriu Lel.
2. tr. supainioti, nebemokėti gerai ką atlikti: Iš pradžios gerai dainavo, paskui žodžius suri̇̀ko Slm. Nesurik [dainos], pasakyk žodžius Jdr.
3. intr. DŽ suirti, pakrikti: Surikęs mūsų gyvenimas – nebeklauso manęs nei vaikai, nei žmona An. Nežinau, kodėl jų vestuvės suri̇̀ko Kp. Kažin kas čia atsitiko, kad abu prieš pat vestuves ėmė ir suri̇̀ko Adm.
4. tr. tam tikru būdu išausti: Sùriktasis aštuonnytis yr by su kibikleliais, by parimliotas, siaurai sugnaibytas Šts.

1 kir̃sti, ker̃ta, kir̃to
1. tr. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį J. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę A.Baran. Važiuojam miškan malkų kir̃stų Ds. Skynimas su jekšiu kertamas Gršl. O ką aš žaliuosiu žiemą vasarelę, žada muni kirsti, šakeles genėti StnD3. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Užėjo grastis kir̃sti girią J. Šventus lieknus kerta S.Dauk. O dabar man už tai galvą nori kirstie BsPIV20. Kirto galvelę kaip kopūstužį JD1131. Ker̃t tu man galvą, aš praudą nebijau niūkt Aps. Neina, koc tu jam galvą ker̃t' Aps. Tuokart aš būsiu karelė[je] kirstas ir po kojų rūstai pamintas D73. Jūsų brolelis karužė[je] kirstas JD1136. Kad buvo kertamasis sukrus [= cukrus], plytinelio nebuvo Šts.
^ Kur kerta, ten ir skiedros lekia J.Jabl. Kamgi lazdą kirstum, jei ne pasiremti! LTR. Anoj pusėj marių pušį ker̃ta, o pro langą skiedros krenta An. Matė kertant, o nematė griūvant (avį kerpa) Sch56. Girio[je] kirsta, krome pirkta, ant rankų graudžiai verkia (smuikas) LTR. Važiuoja važiuoja – nėr vėžių, kerta kerta – nėr skiedrų (valtis) Lš.
kirstinai̇̃ adv.: Ir Petrą toks jau [angelas] išvedė, kaip kirstinai jį apkalė KlM149.
2. tr., intr. SD370, R, K kuo nors aštriu smogti: Nekirsk kirviu akmenį, nes kirvį atkirsi (atšipinsi) J.Jabl. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimušo sau snapą rš. Buvau bekertąs, bet kirvis nusmuko J.Jabl. Kareivis kirto kalaviju GK1940,58. Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto! Vaižg. Jis ker̃ta iš peties (smarkiai) Alk. Abiem pusėm kertamas [kardas] Slnt. Kuilys kerta iltim KzR. Zuikinis vanagas nuveiza begulintį zuikį ir kerta žemėn Šts. Karde, karde, pats kertantis, nukapok galvas! Mrc. Kaip pradėjo su savo šoble kirst, tuojaus visus išmušė, … iškirto LB221. Kad užsimojai, tai ir kirsk! rš. Gyslą kirsti (kraują leisti) Lex4. Turimėg kirst kalaviju DP154.
^ Nekirsk per šniūrą (neperženk ribos) B. Varna varnos akies nekerta B.
3. tr. pjauti dalgiu, pjautuvu (javus, šieną): Šauniai kerta naujasis kombainas rš. Išdalijo pjaunamąsias ir kertamąsias mašinas sp. Šitas dalgis geras rugiams kirsti J.Jabl. Rugiai jau kirstini J.Jabl. Vasaroją, šieną pjauja, rugius ker̃ta J. Kirsiu šieną, negailėsiu, kai nukirsiu – pailsėsiu! P.Cvir. Mes … greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom … šieną kir̃st, sugrėbt ir po kraiku pakavoti K.Donel. Nekirstà pieva KII267. O žalią dobilėlį kerta jauni berneliai TŽII391. Bernyti jaunas, ne tavo darbas, ne tavo darbelis rūteles kirsti JD910. Kopūstus ker̃ta, kai prasideda šalnos Ktk.
| refl.: Kviečiai prieš Žolinę kir̃tosi (buvo kertami) Vlkv.
4. tr., intr. gelti, kąsti: Bitys, akliai, dvilinkiai, gyvatės ker̃ta (ne gilia) J.Jabl. Arklius būžiai ker̃ta Brb. Skruzdėlės ima kirsti jam kojas rš. Neik per samanas, be gali gyvatė kir̃st Vžns. Musės ker̃ta prieš lytų Skr. Dabar gyliai labai karves ker̃ta Lš. Man ka kir̃s kur blakė, tai ir pūslė Prn.
^ Čiulba kaip lakštingala, kerta kaip gyvatė LTR(Rk).
5. intr. prk. gižinti, kąsti: Tokie karti dūmai – į gerklę kerta Als. Tik padaryta gera rūgštis (gira) kerta į liežuvį ir į nosį S.Dauk.
| refl.: Dūmai ker̃tasi nosin Sn. Stiprus tabakas, kad net gerklėj ker̃tasi Lš.
6. intr., tr. mušti, pliekti, smogti: Lytus ker̃ta į veidą KII157. Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Kirtęs nekirtęs – kumelės stovi sau, galvas nuleidusios Žem. Jis mato, kaip kerta lazda ps. Galėsi pats eiti, kirsdamas šunims per blakstienas Erž. Katras kir̃tot akmeniu? Ss. Kir̃sti kam skersai Ss. Muštuvėliais kerta Skr. Kad kirsiu į ausį, tai tuojau parausi! Skr. Jisai ją kirto abrūsu LB159. Ragana kirto su kakta, ir kakta prilipo VoK135. Kariai stipriai kirto žingsnį rš. Širvas žirgelis kanopom kerta TDrIV68(Vlk). Su pastarojom kojom kad kirto iš šalies Brs.
| prk.: Priešui kirtome lemiamą smūgį rš.
^ Kas veža, tam ir kerta Erž. Žaibas žaibą trenk, lašas lašą kert Sim.
| refl.: Kertasi kaip gaidžiai J. Getai smagiai kirtosi su Aleksandru Didžiuoju Š.
7. intr. trenkti (apie žaibą): Kad kir̃sta griaustinio medžian, tai net perskelta stuobrys Trgn. Kaip kir̃to žaibas, tai ir perkūnsargį sutrupino Sdk.
8. intr., tr. šauti; nušauti: Užveski gerai šautuvą ir kirski V.Piet. Kulkos smagiai kir̃to į mūrą KI123. Snaradai ker̃ta Prn. Šautuvas kerta ir nepakerta (nesprogsta, nepadega) Šts. Pliaukštelėjo, bet nekirto: nesprogo pistūnas Ggr. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ta dešimta brolelį kirto LTR.
9. tr., intr. imti kirtį (kortose), mušti: Aš su tūzu kirtaũ Skr. Galvinys ker̃ta kojinį Šv. Jei korta gera, tai kirsk, apsimokės Ds.
| Juodieji priversti kirsti bokštą (šachmatuose) rš.
10. tr., intr. prk. godžiai valgyti, smarkiai eiti, bėgti, lyti, griežti, šokti ar ką kita daryti: Jis ramiai sau kirto vakarinę košę sp. Ot ker̃ta – net ausys linksta! Kt. Ker̃tat, lyg būtumėt kelias dienas nevalgę Snt. Ale tik tu pažiūrėk, kaip mano šeimyna ker̃ta! Ds. Kir̃sk, kol bliūdas netuščias Trgn. Lapė žąsį kad ker̃ta, tai ker̃ta! Švnč.
| Greitai kirsk tu prie Stapo Vaižg. Visą kelią zovada kir̃to Gs. Kurgi taip smarkiai kerti̇̀, kad negalima ir pavyti? Vžns. Tegu tik nustoja lyti, tuoj namo kertù Sv. Žiūrėk, kaip smarkiai arkliai per lauką ker̃ta Vdžg. Kirtom, kur stačiau, par raistus, laukus Skdt.
| Kad kerta lietus, tai kaip iš viedro! Ds. Žvarbus lietus kirto rš.
| Orkestras kirto maršą rš. Muzikos kerta, jaunimas šoka Pls. Miela žiūrėt, kai dusetiškiai kerta (šoka) Ds.
11. intr. prk. barti, ginčyti, smarkiai, griežtai kalbėti: Kaip pradės ant manęs kir̃sti, aš tik žvalgaus, ar negirdi kas Skd. Ką aš esu padaręs, kad anie teip ant manęs kerta? Slnt. Tokia kalba aštri – žodis į žodį kerta Gs. Kertam kap skiedrom (prastai, stačiai šnekam) Vrn.
| Tu jo nekirsi (nenugalėsi kalboje): jis velniu pasiburškęs Nm.
| refl.: Suės jus tie sklypeliai, pamatysit! – kirsdavos Silvestras J.Marc. Kad tu nori teisybės, tai ir kirskis rš. Toks mažas ir prieš visus kertasi Ig. Ir Katrė beturinti liežuvėlį: taip kertas, kad bėda! Žem.
12. tr. ėsti, kapoti, gadinti (apie kirmėles, vabzdžius): Mūsų kopūstus kirminai pradėjo kirsti Up. Kad grybai nekirmė[ja], nekir̃s vabalai tą metą rugių (flk.) Šts. Jau žalią medžio žievę kerta kirminai rš. Kad šį metą kirto linus Grg.
13. tr. daryti pleką, kirtimą, plekuoti: Šiaudus kirsti į kestes kirtimams dėti Ggr. Šieną kerta kirtimais ir deda į kupsčius Als.
14. tr. prk. lošti (kortomis): Girkšnodavo šermukšninę ir kirsdavo „durnių“ A.Vencl. Vyresnieji virtuvėje dvidešimt vieną kerta sp.
| refl.: Jisai tris naktis kirtosi kortomis rš. Vyrai kortosna ker̃tas Rod.
15. tr. prk. per ką skersai eiti, dalyti ką pereinant: Namo vidų kirto ilgas tamsus koridorius J.Balt. Pilkas kelias kerta lauką rš. Jo kaktą kirto kampuota raukšlė rš. Įstrižai kirsdama srovę, valtis nuplaukė upe rš. Mišką kirto didysis Smolensko kelias rš. Jis greitais žingsniais kirto gatvę rš.
| refl.: Dvi tiesės kertasi tik viename taške rš. Du vieškeliai kirtosi netoli miestelio rš.
16. refl. prk. susieiti, susiliesti: Jų laukai čia ker̃tas J.
17. refl. prk. priklausyti: Visas Nienių kalnas ker̃tasi prie Grumblių J.
18. tr. prk. smeigti: Nusipirkau šukas, į galvą ker̃tamas Als.
19. tr. prk. kelti, daryti: Aš neduosiu savo duktės, ė su tavim vainą kir̃siu Klt.
20. refl. prk. kliūti, strigti, gerai neišsitarti (apie žodžius): Kertasi žodžiai, kad dantų nėr Plv. Jam ėmė nesisekti, žodžiai kirtosi rš.
21. tr. prk. apgauti: Jis mane kir̃to mažiausiai kokiais penkiais rubliais Vlk. Su šia pieva tai jis tave kirto Žž.
22. tr. ręsti, statyti: Pirkelę par aną kirtau Ad.
23. refl. prk. gyvuoti, laikytis: Da tuo tep ir kertamės Klvr.
24. intr. prk. lažintis, eiti lažybų: Ker̃tam iš bonkos šnapso, jei šiandie nelis Kt. Iš kiek kir̃sim? Brt.
25. tr. prk. imti (apie miegą): Mane labai miegas ker̃ta Alk. Gali būti lietaus – mane miegas labai ker̃ta Gs.
26. tr. prk. varginti, skaudėti; atimti (kojas, rankas): Negaliu pastovėti – kojas ker̃ta Ds. Kojas kerta, negaliu toliau nešti Krkl. Te tau kultuvas, man rankas ker̃ta Ktk.
27. tr. mušti, daužti (apie rankų padavimą vienas antram, sulygus, susitarus dėl ko nors): Nu, kir̃skit rankas ir eikit barykščių (magaryčių) gert Sdk.
28. daryti, krėsti (juokus, pokštus ir t.t.): Nekirsk juokų, sakyk teisybę Dr.
29. tr. prk. kelti, užsiprašyti (kainą): Kir̃sti kainą BŽ148.
30. intr. prk. piktai, tiesiai, stačiai sakyti: Kerta į akį J. Jis visiem tiesiog į akis kerta Kt.
◊ į ãkį kir̃sti miegoti: Pavalgęs kirsiu į akį Rm. Dabar kir̃sk akiñ (eik miegoti, gulk)! Ob.
iš lažýbų kir̃sti eiti lažybų, lažintis: Kertu iš lažybų, kad niekas taip neseka, ką ir kame veikia katė kaip žvirblis J.Jabl.
kopūstùs kir̃sti mesti vandens paviršiumi akmenuką (toks žaidimas): Prie vandens vaikai visada turi darbo: vieni čeverykus siuva, kiti kopūstùs ker̃ta, vis užsiėmę Trgn.
maišù kir̃stas puskvailis: Et, maišù kir̃stas Ad.
nuo ausiẽs kir̃sti Ašb gražiai kalbėti.
1 antkir̃sti, añtkerta, antkir̃to (ž.)
1. tr. dalgiu kertant (pjaunant), rasti: Rasi antkirsi aukso žiedelį dešimtoje pradalgėje TDrVII16.
2. tr. kišti ant ko nors: Stovi, nosį antkir̃tusys (antkišusys), veizas, ką aš dirbu Šts.
3. intr. bėgant užpakaline koja užminti ant priekinės (apie arklį): Prastos bėgsenos arklys ančkerta ant pasagų ir atplėša Trk.
1 apkir̃sti, àpkerta, apkir̃to
1. tr. apkapoti aplinkui: Medį apkir̃to aplink, ir nudžiūvo Prn. Nedaug apkirtaũ, bus sunku nupjauti Ktk. Vėjas iškela àpkirstą (apkapotomis šaknimis) eglę, išrauna laukan Šts. Akmenį apkir̃sti KI190.
2. tr. šiek tiek sumažinti kertant: Miškai jau gerokai apkirsti rš. Aš apkirtau didumą šatrų J. Didumą miško apkir̃to, o daugiau paliko želdyti Jnšk.
3. refl. apkirsti aplinkui save medžius įsitvirtinant: Algirdas juodojė[je] girė[je], o Keistutis Palangos medės[e] apsikirtusiu su vaiskais laukė ateinančių kryžeivių S.Dauk.
4. tr. aplinkui pjauti dalgiu (javus): Aplink apkir̃to, o vidury stovi nekirsti rugiai Gs.
5. tr. nustatyti ribas iš visų pusių: Jau jam apkir̃to žemę Trgn. Apkir̃sti rajoną Šts.
6. intr. įgilti, įkąsti: Apkir̃to ma[n] į paausį bitė Vlkv.
7. tr. leisti, kad arklys, užpakaline koja užlipdamas ant priekinės, sužeistų ją: Grąžoj galima greit arklys apkirsti, kad ir neaštriai kaustytas An. Vieną dieną pavažinėjai, ir jau arkliui koją apkirtai̇̃ Trgn. Jau tu kai važiuoji, vis arklį apkerti Ds. Kai apkirto arklį, tai visą vasarą neturėjo kuo dirbti Žl.
| refl.: Tik arklį pakausčiau – ir apsikir̃to Jž. Širmasis apsikir̃to, dabar ir šlubuoja Kp. Saugok, kad [arklys] neapsikirstų Ds.
8. tr. lošiant kortomis nugalėti ką, aplošti: Iš jo geras grojikas, anas visus apkerta, o ne jį Ds.
9. tr. prk. pralenkti, pranokti: Geras kumelys, kad lenktynėse visus apkerta Ds. Jis jį moksle jau apkirto Lš. Reimerys ant kalbos Zeiderį àpkerta Lkv. Mes tave apkir̃tom (pirmiau padarėme) Alk.
10. tr. prk. apgauti: Su tais pinigais jis juos visus apkir̃to Ėr. Nesduok, kad tave šitiej žulikai apkir̃st Vlk.
| refl. intr., tr.: Tai brat apsikirtai̇̃, kad nėjai į vestuves Alk. Jis apsikir̃to ant pačios (blogą paėmė) Up. Jis apsikirto save Krn.
11. tr. prk. nuvarginti; imti skaudėti iš nuovargio; atimti (rankas, kojas): Pakol užlipau ant kalno, dėlto apkir̃to kojas Ėr. Jau manšitas audimas ir rankas apkir̃to – trūksta labai siūlai Vlk. Niekai nenori darbuit, apkir̃to ir kojas, ir rankas Vrnv.
12. refl. tr. atkirsti sau: Apsikir̃to vieną šlaunį ir verda Dkšt.
13. tr. paviršium apakėti, apkapoti: Reik su akėčiom dirvą apkir̃sti, kad nebūtų krumslių Varn.
1 atkir̃sti, àtkerta, atkir̃to
1. tr. kertant pašalinti ką, atskirti dalį nuo visumos: Prišalusįjį ledą nuo valties atkir̃sti K. Į darbą, į darbą, lig kolei mirtis jaunos neatkirto galvos! Mair. Atkir̃sk galą karties, bus trumpesnė Dglš. Reiks atkirsti tas epušėles nuo sodo Ėr. Tas kirvelis atkirto mano kumelės pasturgalį BM322. Višta gieda, tai galvą àtkerta Ad. Atkirtaũ kamieną nuo beržo šaukštams J. Jei tave piktina ranka tavoji …, atkirsk ją DP516.
| prk.: Gediminas baisiai sumušė vokyčius, kurie, nuo Kuršo atkirsti, traukė per Žemaičių žemę į Prūsus M.Valanč.
ǁ paskirti: Jam, kaip savanoriui, nauja valdžia atkirto sklypą J.Avyž. Vienam žmogui atkirto dvaro žemės Ign.
2. tr. iš naujo, pakartotinai ką kirsti: Apšalusiąją eketę atkir̃sti K.
3. intr. atidirbti, atitalkinti kertant: Reikia eiti į Dabrilus atkir̃st Alk.
4. tr. atbukinti, atšipinti: Ašmenis atkir̃sti K. Vaikas į akmenį atkirto kirvį Rm. Moterys męsą kapojo ir visus kirvius atkir̃to Up. Nekirsk kirviu akmenį, kirvį atkirsi J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Rūgštūs obuoliai – atsikirsi dantis Krn. Kirvis atsikir̃to, dalgis atsipjovė, dantys atsimetė Kv. Turbūt kur ant vinio pataikiau, kad kirvis atsikirto Paį.
5. refl. iki valios kirsti: Buvo kirtimo miške, gerai atsikirtom malkų Jnšk.
6. refl. atsimušti į ką, atsitrenkti: Žagrė atsikirto į akmenį, kad kiek nenulūžo Ėr.
| prk.: Atsikirtę į nepalaužiamą lietuvių pasipriešinimą, turėdavo atsisakyti savo užmačių sp.
^ Atsikirto kaip dalgis į akmenį VP7.
7. intr. prk. griežtai, smarkiai atsakyti, atrėžti: Nė vieno žodžio nepraleis neatkirtęs Žem. Bet aš jam gerai atkirtaũ, ir jis nutilo Alk. Kad atkirto, kaip šaute atšovė Grž.
atkertamai̇̃ adv.: Tau atkertamai pasakiau, kad pinigų neduosiu Prng.
| refl.: Razaliutė kentė kentė ir pagaliau pradėjo ir atsikirsti A.Vien. Jis nusileidžia [kalboj], nemoka atsikir̃sti Jnšk. Argi tu, toks gudrus būdamas, nemokėjai kaip tokiam atsikir̃sti? Paį. Geras liežuvis visados suras kuo atsikirsti Kltn.
8. tr. įkirsti, įkrėsti, suduoti: Atkir̃to dvidešimt rykščių ir paleido Šts.
9. intr. prk. smarkiai ateiti: Kas čia per laukus tep àtkerta pas mus? Alvt. Per vieną adyną šitiek kelio atkir̃sti galiu Ds.
| refl.: Iš kažin kur atsikirtę kazokai raiti įsiskverbė į minią rš.
10. refl. prk. iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Per pabaigtuves atsikir̃tom gerai virtienių Jnšk.
11. refl. prk. atsivalgyti už praeitą laiką: Nu, dabar galės atsikir̃st ir už vakarykščią Paį.
12. refl. prk. atsidaryti, buvus užtrenktam (apie duris): Durys atsi̇̀kerta Ėr. Jei atsikir̃s durys, tai įeis vaikai į vidų Pg.
13. prk. žr. 1 apkirsti 11: Baimė atkir̃to kojas ir rankas Rod. Badas visiem rankas àtkerta Rod.
◊ dañtį atkir̃sti daugiau nebenorėti, atsinorėti, atsikąsti: Jau atkirtai̇̃ dañtį – vieną vagelę išvaręs parejai namo Rod. Nuog ruginių pašarų arkliai greit dañtį àtkerta Rod.
1 įkir̃sti, į̇̃kerta, įkir̃to
1. tr., intr. kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu J. Višta vaikui į ranką įkir̃to Jrb. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst Paį. Visada ji (glostoma katė) jam įkirsdavo nagais I.Simon. Ar drūčiai į̇̃kerta riešuto kiautas? Skr. Bene genys man įkirto, kad galvelė teip netvirta? D105.
| refl. tr., intr.: Imk tu man dabar ir įsikir̃sk, kad net kaulas matos Paį. Malkas kapodamas įsikir̃to bernas koją Š.
2. intr. M įręsti (kirviu).
įkirstinai̇̃ adv. užkirstinai: Rąstinių sienų rentimas įkirstinai̇̃ VĮ.
| refl. prk.: Jo kaktoje įsikirto dvi gilios raukšlės rš.
3. intr. įgelti, įkąsti: Gyvatė vaikui į koją įkir̃to Kp. Valkiokis basa po girią, be da įkir̃s gyvatė Vvr.
^ Ko čia šokinėji kaip gyvatės įkirstas? rš.
4. intr. trenkti (apie griaustinį): Reikia apsisaugoti nuo perkūno, kad kartais neįkirstų kur į stogą rš.
5. tr. smogiant ką aštrų įsmeigti: Įkir̃to kirvį į trinką Š. Kirvio ant žemės taip nenumesk, bet į kaladę įkirsk! Paį. Vienas dalgis yra į šalinę (į javus, šiaudus) į̇̃kirstas Gs. Jeigu tę būt rąstas, tai galui būtų kirvis inkirstas BsPII321.
| refl.: Prazvimbė prošal vilyčia, o po jos trečia ketvirta į medžius tuoj įsikirto K.Bink.
6. tr. įsmeigti, suleisti: Dantis į kūną įkir̃sti KI354. Vilyčias įkerta į kūną buliaus V.Kudir.
| Įkirstos šukos į galvą KlvrŽ.
| refl. tr., intr.: Razbos (šuns vardas) dantys įsikirto į jo užpakalį V.Kudir.
| Įsikirsk šukas į galvą, kad plaukai nedraikytumias Als.
| prk.: Žmonės akimis įsikirto į lėktuvą rš. Plačios vaikiškos akys įsikirto jam į veidą rš.
7. refl. įsikibti, įsikabinti: Arklys pradėjo plaukti, o aš įsikirtau į karčius ir tvirtai laikiaus greta jo rš. Augant medžiui, jo šaknys vis stipriau įsikerta į žemę rš. Kai įsikirto man į rankovę, tai ir nepaleido Alk. Kad susipešė vaikai: insikirto vienas kitam in plaukus Rdm. Laikosi įsikir̃tęs valties Prn. Te tokia merga, kad in motkos andaroką inskir̃tus vaikščioja Rdm.
8. intr. įsiremti, įstrigti: Šonu įkirtusi į griovį, tįsojo sudaužyta mašina rš.
| refl.: Kartais garlaivis mankosi kelias valandas ant daikto, įsikirtęs į smilčių sudumą V.Kudir. Jau turbūt aldijos dugnas ant smėlį įsikirto, kad teip nė iš vietos negal pastumt Paį. Vytautas ir Jaugalius par tolie įsikirtusiu į eiles kryžokų S.Dauk.
9. tr. prk. arti prikišti (nosį): Įkir̃tęs nosį ir veizės čia. A neisi tik šalin! Vvr. Nosį įkirtusys, skaito knygas Šts.
10. intr. smarkiai krintant, įsmigti: Įkerta lytus į sienotarpius Plng.
11. refl. tr. prk. įsikalti į galvą: Vieną daiktą įsi̇̀kerta, kad nepatinka Vlkv.
12. tr., intr. suduoti, mušti: Baudžiauninkui įkirto dešimtį rykščių rš. Jis gerai jam įkirto Krkn. Kai tik neklausysi, tėvas tau įkir̃s rykščių Jrb.
13. tr., intr. prk. pajėgti valgyti: Kaip žiūriu, tu nemažai į̇̃kerti Jrb. Sausienė dar gana karšta, ką tik į̇̃kertu Žvr.
| Rodos, lašinių į̇̃kerti, – ale toks kūdas Kt.
14. tr., intr. prk. mokėti, suprasti: Tų teorijų tai neiñkertu, ir gana rš. Aš skaityti neį̇̃kertu, nereik ir tų laikraščių Gs. Aš į ruską druką neiñkertu Vv.
15. intr. prk. galėti, pajėgti: Šitą plotą per dieną suarti neįkirsiu Nm. Joja, kiek tik arklys į̇̃kerta Gs. Kad lekia, kaip tik į̇̃kerta Pc. Dirba kožnas, kiek tik įkerta Grš.
16. tr. prk. apgauti: Joną įkir̃to čigonas Rmš.
17. tr. įskaudinti: Spragilas įkerta rankas, ištampo Skdv.
18. refl. prk. laikytis, gyvuoti: Na, kap jūs įsi̇̀kertat toj naujoj vietoj? Alk. Kap dar įsi̇̀kerti? Plv.
19. refl. tr. prk. įsimylėti: Tai reikė jai ir insikir̃st tokis durnas! Lp. Kad insikir̃to paskui ją kitas Lp.
20. refl. prk. įprasti: Prie lenkų buvo labai insikirtę in lenkų kalbą (ją vartojo) Aps.
21. refl. prk. nusibosti, įkyrėti: Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas P.Cvir.
22. intr. prk. stipriai suspausti: Pereitais metais buvo inkir̃tęs šalčiukas Str.
◊ į skùdurus įkir̃sti įskaityti, perskaityti: Mažu inkirsit ir tam žodžiui in skudurus (gal ir tą žodį perskaitysite)? Brb.
kai̇̃p kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – kaip kirviu inkirto Rod. Senis, jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto LzP.
kai̇̃p [į] kóją įsikir̃tęs (įsikir̃tęs) susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę Gs. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs Slm. Sėdi kai̇̃p kóją insikir̃tęs Rod.
kója įkirstà nerimas ima: Kad vyras išeina kur, [žmonai] vis koja įkirsta Bsg. Anos kója kožną dieną įkirstà, kad vaikas neapsivogtų Užv.
1 iškir̃sti, i̇̀škerta, iškir̃to
1. tr. nukirsti: Iškirsčiau klevelį ir aržuolėlį, grindyčiau tiltelį per Nemunėlį (d.) Smn. Iškirsk, sūneli, tą putinėlį Vlk. Aš tą dagį iškirsiu, per tvorelę išmesiu Klvr.
iškirstinai̇̃ adv.: Visus storus ąžuolus jie parduodavo iškirstinai kaimynams rš.
| refl. tr.: Jis išsikirto smagų aržuolaitį BsPIV259.
2. tr. nukirsti visus: Reikės tuos krūmus iškir̃st ir vandenį nuleist Jrb. Ar iškirto tas liepas, kur an dvaro augo? Lp. Ar jau visą mišką iškirtot? Paį. O užaugs užaugs mano brolyčiu, iškirs girio[je] medelius RD161. Paimk kardelį, eik į darželį, iškirsk žalias rūteles JV174.
| refl. tr., intr.: Daug šiemet miško išsikir̃to Š. Kad visą savo šilelį išsikir̃stumėm, ir tai nepakaktų medžiagos troboms atsistatyti Š.
3. tr. išžudyti kardu, iššaudyti: Viena kelių rankinių kulkosvaidžių bei šautuvų serija mes juos visus iškirtome rš. Vyriškius paaugusius iškirto, o žmonas su kūdikiais apkalusys į vergus išvarė S.Dauk. Iškirto ano visą vaiską BsPIII164. Te iškirto brolelius kaip girio ąžuolėlius JD1072. Kam tu iškirtai Vilniaus vaiskelį? JV916. O kulkelės kai bitelės mūs brolelius iškerta LTR.
4. tr. kuo nors smogiant sužeisti: Gaidys iškir̃to kitam gaidžiui akį Š. Ko akių neiškir̃to botagu Prn. Plakinėjo galvijus be reikalo, iškirto karvelei akį M.Valanč. Ant rytojaus Kasiulienė iškirto koją Petrulių gaidžiui, kai tik tasai įlėkė jos daržan V.Krėv. Iškirto žvirblelis pelėdai akį D93.
^ Varnas varnui akies neižkerta DP529.
5. tr. kirviu išraupti, pašalinti: Aš iškirtaũ medį iš šaknų J. Palikęs kojas, einu kirvio atsinešti, kojų iškirsti BM180. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Ir iškirto lentelę, tik ne mano vargelį JV81. Medis, kursai neneša gero vaisiaus, iškirstas ir ing ugnį įmestas bus BtMt3,10.
6. tr. kertant padaryti (skylę, langą, praėjimą…); kertant nutiesti (kelią…): Pirkia iš karto pasidarė šviesesnė, tartum kas būtų plačius langus iškirtęs J.Avyž. Čia reiks antrą langą iškir̃st, kad būt daugiau šviesos Paį. Iškir̃sk eketę, o paskui varysim gyvulius girdyt Jrb. Kam neiškirtai svirne lango? JV888.
| Kelias buvo iškirstas aukštai baltose pajūrio uolose Šlč. Planavas kelias – iškirstas, kap kutarus darė Ad.
| refl. intr., tr.: Aš išsikirsčia klėtužėlė[je] langelį LB119.
| Nubėgo namon, atsinešė kirvį, išsikirto taką BsPIV88. Norėdamas išsikirsti par abazą lenkų, kliuvo į ranką, ir retsai tarp lietuvių beišsikirto ir į pilį beįejo S.Dauk.
7. tr. kertant išgauti, rasti: Štai ir iškirto aukso žiedelį į devintąją pradalgelę BzF16. Ir iš kurios (žemės) kalnų iškirsi varį Ch5Moz8,9.
8. tr. kertant išrašyti, išgraviruoti: Iškertame toje lentoje tai, ko laikas negali sudildyti rš.
9. tr. išmušti, pašalinti iš kitų tarpo (žaidžiant): Tu jau iškirstas (išmuštas sviediniu) – išeik! Prn.
10. tr. išgraužti, išnaikinti; išpjauti: Pernai mūsų rugius iškir̃to kirmėlės Srd. Giedra (be lytaus) gali iškirsti sudygusius rugius Šts. Lapė žąsis iškirto Krkl.
11. tr. išplakti, išmušti: Motinos ranka lengvesnė už pamotės: pamotė kartą iškerta diržu – vis lygu, ką motina dešimt Rod. Jam nemenkai davė nugarą iškirst BsPI74. Ir iškirto jį labai skaudžiai per ausis LC1878,15.
12. tr. prk. godžiai išvalgyti: Iškirtaũ visą bliūdą košės Jrb. Argi tu vienas visą bliūdą lapienės ir iškirtai? Paį. Padarbujęs kad sėdos valgyt, tai kelis bliūdus lapienės iškir̃to Rod.
13. intr., tr. smarkiai išeiti, išvažiuoti, pasakyti ar ką kita daryti: Ar jau visi namo iškir̃to? Sv. Važiuok čia, tai tiesiai iškirsi̇̀ Vrnv. Po viso to protesto ar pamokslo, iškirsto kalbininkų adresu, nesijaučiau nusikaltęs J.Jabl. Lig su Petrauskiu kiti [balsai] neiškirto, neišdainavo Grš.
14. tr., intr. prk. laimėti, išlošti, gauti: Tuomi iškirsiu, jog gausiu gražesnį audimą, nei man namie išaustų V.Piet. Kur jai užu tokio eiti: ji gali sveiką gražų vyrą iškirsti rš. Susiginčijau, ale ir iškirtaũ Jrb. Tą bylą tai aš iškirsiu Skr. Neiškirtau bylos Asv. Anas iškerta ir iškerta kartoms, kur neturės piningų Šts.
| refl. tr.: Ot puikų vyrą Marytė išsikir̃to! Al.
15. tr. prk. iškelti (bylą): Iškirstos jiems bylos dėl jų darbų rš.
16. tr. prk. staiga, nejučiomis ką padaryti: Buržuazija matė, kad buržuazinės demokratinės laisvės gali iškirsti jai piktą juoką rš. Dar neužmiršo žmonės Puodžiūnų Antaniuko iškirsto tėvams pokšto A.Vien. Buvau tuomet dvylikos metų, taigi tokio amžiaus, kada lengvai kokią kvailystę iškerti Mš. Jis stengėsi, kad tik kam šunybę iškirstų rš. Tai štuką iškir̃to! J.Jabl. Na ir iškirto man šposą! Skr.
17. intr. ištikti: Arklys iškirto į zovezdą (pradėjo bėgti šuoliais) Skd.
18. intr. suduoti, užkirsti: Ir iškirtau žirgu[i] per galvelę Vrnv.
19. intr. prk. pajėgti, galėti, įkabinti: Pulkas skriejo, kaip žirgas iškerta, į pilę V.Piet. Jiems buvo įsakyta eiti, kiek iškerta rš. Lėkė, kaip tik arkliai iškerta Plt. Nešk savo kudašių, kiek tik bei̇̀škerti KlvrŽ. Leka arklys, kiek tik iškerta Vvr. Kaip tik iškerta, arklys eina, ir vis dar drožia (muša) Srv. Jėg važiuosi, kiek arklys iškerta, tai ilgai nevažinėsi Ds.
◊ iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti Skd. Galva pradeda suktis, akyse pažaliuo[ja], nei juste nepajuntu, kaip iškerta iš kojų Skd.
paiškir̃sti (dial.) tr. iškirsti: Čia visas miškas paiškirstas Švnč.
1 nukir̃sti, nùkerta, nukir̃to
1. tr. smūgiu ar aštriu įrankiu atskirti, atidalyti, nutraukti; plg. 1 kirsti 1: Sapnavo vienąkart – mačiusi tą pirštinę ant nukirstos rankos P.Cvir. Medį nukirsk J. Kopūstai nukirsti̇̀ Rm. Galvą nukertu R119. Nukirto uodegą su visu stimburiu Skp. Duosiu galvą maišu nukirsti, kad teisybė (juok.) Kt. Tik pradedi siūti, ir nùkerta [mašina] siūlą Alk. Paskutiniam galvą nenukirto, bet tik sprandą įkirto BsPI45. Ką aš žaliuosiu, ką linksmas būsiu, žadi mane nukirsti JD346. Aš tave pakirsiu, šakeles nukirsiu KlvD296. Nukirsiu liepelę ir ąžuolėlį, nugrįsiu tiltelį per Nemunėlį Lš. Ir nukirto virvelę, ir paleido muselę (d.) Slk. Petras … kirto tarną … ir nukirto jam ausį DP154.
^ Verpalas yra ne su kirviu nukertamas (verpimas – ilgas darbas) Grg. Ne vienu kirčiu yra medis nukertamas VP34. Medį be skiedros nenukirsi Sim. Pušis nukirsta, širdis išimta, paimta ant rankų – gailiai verkia (smuikas) Vj.
2. tr. kertant kuo aštriu, nužudyti: Žmogus leido žvirbliui su kirviu – ir nukir̃to arklį Slnt. Kad nukir̃stum gaidį, pietum išvirčiau Jrb. Varna žąsiuką nukir̃to Grš. Ištrauk mano ginklą ir nukirsk muni I. Mes jį (karaliūnaitį) nukirskim ir išmeskim iš karietos LB164. Dabar atsirado mano tikrasis išgelbėtojas, katras smaką nukirto BsMtI174. O jau nukirto šviesus kardelis, sumyniojo žirgelis, neparjoja sūnelis JD240. O nusiuntęs nukirto Joną kalinėj BtMt14,10.
| prk.: Prieš laiką yra mirtis juodu abu nukirtusi rš. [Šiltinė] nukirto senį Ralį rš.
| refl.: Šuo nusikirto (nusidaužė negyvai) ant lenciūgo, bet nepadavė vagie (neprileido vagies prie arklio) Šts.
3. tr. nušauti: Ar varną gali su tuo šautuvu nukir̃st? Skr. Nukirto lėktuvą Gs. Devynios kulkos šalia praėjo, o ši dešimta brolį nukirto LB154.
4. tr. nugraužti, sunaikinti: Žiemkenčius vietomis kirminas nukirto rš.
5. tr. partrenkti, nudaužti: Arklys piestu stoja, neik, dar nukir̃s Jrb. Pusbuteliu vožė per ausį ir nukirto tokį vyrą kap drigantą Krok.
| Vieną metą ledai nukir̃to javus Ll. Kitur ant kiemo žąsyčiai, pylūčiai bei višteliai krušos nukirsti gulėjo TP1880,2.
6. tr. nužudyti įgeliant (apie gyvatę, bitę): Kartais nùkerta gyvulį gyvatė Grš. Du bitinu, tarp savęs susitikusiu, giliasi, iki vienas kitą nukerta A1885,126. Guli angis: misliju, kad mane nukirs BsPIV15.
7. tr. dalgiu ar peiliu nupjauti: Pusiau nukirstame rugių lauke dūlavo milžiniški kombainai J.Balt. Nukirsti̇̀ rugiai pabuvo kokias keturias dienas Grl. Avižas ryt poryt aš nukirsiu A.Vien. Dar nesuspėjom nukirsti rugių, o jau pribrendo kviečiai rš. Rugiai nenukertami̇̀, kad zuparo užkrauni Šts. Javus nukir̃sti KI2. Ar visą pievą nukirtai? Rg. Jau nukir̃tom kopūstus Jrb. O ir nukirto smilgų kalnelį į pusantro stundelį KlpD8.
| refl. tr.: Nusikirsim dobilėlį ir nunešim dovanėlę TDrIV82(Vlk.).
8. tr. labai privarginti (rankas, kojas), nusilpninti iki jėgų netekimo: Man rankas per alkūnes nukir̃to, sunkiai dirbant Jnšk. Baisiai ilgas buvo baras – kol išvariau, net rankas nukir̃to Paį. Par ilga (ilgainiui) ir verpimas rankas nukerta Sld. Nukir̃to rankas iš pečių Ds. Kojas kad nukir̃to, kol parėjau! Pc. Pjaunant rugius, taip nukirto pusiaują, kad dar ir dabar sopa Vžns. Pakasėjau bulbas, tai ir nukirto pusiau Rm.
9. plg. 1 kirsti 9: Aš jo čirvių damą nukirtáu su gilių dama Akm. Katras nukir̃tot šitą kirtį? Skr.
10. tr., intr. prk. stačiai atsakyti, kad nedrįstų daugiau kalbėti; nutraukti kokį veiksmą: Šemerys piktu kvatojimusi nukirto Grinių J.Avyž. Ėmė ir nukirto tuo[j] Alvt. Tylėk! – nukirto viršininkas rš. Išdžiūvo balsas, gyvenimas nukirto dainas rš. Kaitros karvėms pieną nukerta kaip kirste Šts.
nukirstinai̇̃ adv.: Nukirstinai ir aštriai ji sušnibždėjo nepakrutėdama rš. Tačiau darbėniškiai, jau išgudrėję vyrai, nukirstinai atsisakė rš.
11. tr. prk. padaryti, kad neišlaikytų (egzamino): Jeigu germanas būtų nenukir̃tęs, būčiau išlaikęs Sv.
| refl.: Jis nusikir̃to egzamine BŽ307. Neišlaikei, matyt, egzaminų? – Nusikirtau…, dvejetą gavau rš.
12. intr. prk. smarkiai nueiti kur, nudrožti: Jis iš pradžių dar į Pociūnėlius nukir̃sdavo Pc. Tėvas pamatė plentu atvažiuojant vežimą, tai nukirto už akių Alvt.
13. tr. prk. nuplakti, numušti: Aš tave nukir̃sčio už tai Pln. Kiek nukirtai̇̃, tiek nuvažiavai Lp.
14. tr. prk. apgauti, aplošti: Šįmet antis, žąsis kas anksti pardavė, tai nukir̃to tuos Gs. Nukirto kaip Zablockį ant muilo LTR(Rm). Sakiau, kad neik su juo kortom: nukirto tave, ir gan Jnšk.
| refl.: Su tais savo drabužiais jis visai nusikir̃to: kam jam reikėjo juos pirkti ir vėl parduoti Jnšk.
15. panaikinti; atimti: Pirma buvo červoncai, paskui tuos červoncus nukirto Al.
◊ [kai̇̃p] kirviù nukir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – tai kai̇̃p kirviù nukir̃to Trgn. Pasakyta – kirviu nukirsta V.Mont.
1 panukir̃sti (dial.) tr. visus nukirsti: Anas visiem galvas panukir̃to (ps.) Lz.
1 pakir̃sti, pàkerta, pakir̃to
1. tr. nukirsti: Senapušė pakirsti dar niekam nebuvo atėję į galvą Vaižg. Medžių vogt ar ką pakir̃st kas rudenį rengias K.Donel. Numirė jisai kaip pakirsta liepa V.Krėv. Pakirsiu pakirsiu, žaliąjį klevelį pakirsiu (d.) Dkš. Ei pakirs pakirs žalį skrobluželį RD149. Aš tave pakirsiu, šakas nugenėsiu KlvD104.
| Pakirto virvę ir paleidė musaitę NS1360.
pakirstinai̇̃ adv.: Jau kirvį Dievas pridėjo medžiui pakirstinai PG.
| refl. tr.: Ar galima bus pasikir̃sti malkų, ar ne? Rm. Nusieičiau į girią, pasikirsčiau ąžuolą JD97.
2. tr. nušauti; kertant nužudyti, gyvybę atimti: Kulkos pakirstas priešo karininkas sumojavo rankomis ir krito negyvas rš. Ėjo devynios kulkos pro šalį, o dešimta pakirto E.Miež. Po manim tris arklius pakirto Vlkv. Kam tokį jauną pakirtai lyg žaibas perkūno! Skr. Kiti pakirsti, kiti akmenimus užbrukti DP621.
| prk.: Krinta mirties pakirsti vargdieniai broliai ir seserys J.Bil.
3. tr. kertant ne visai nukirsti: Pakirsta eglė įstrigo į kitą ir pasikorė J. Dalgį, sakau, pusčiau ir pakirtau smilių (beveik nukirtau) J.Balt.
| prk.: Viena daina ir sauso lapo, ir skausmo pakirstos širdies V.Myk-Put. Žmogus mirė, džiovos pakirstas rš. Bet ta nelaimė nepakirto mano jaunos dvasios J.Balč.
4. plg. 1 kirsti 3: Ant tako draikos pakirsta žolė T.Tilv. Krito kaip pakirsta žolė rš. Pernai dirsių pakir̃to kiek, ir viskas Žal. Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti JV420. Pakirsta, rūtele, daugiau nežaliuosi (d.) Rod.
| refl. tr.: Pasikirtau dobilėlių, pasišėriau žirgelį JD44. Tie kopūstai anksčiau užauga, gerai pasikir̃sti Pc.
pàkirsta n.: Griūva miestai ir bažnyčios kaip dalge pakirsta LTR(Ds).
5. intr. galėti kirsti: Ir kirviu nepakir̃si, kol koto neįdėsi Sb.
6. tr. prk. susilpninti, nuvarginti iki jėgų netekimo: Lažinę ūkio sistemą pakirto baudžiavos panaikinimas rš. Mes iš pagrindų esame pakirtę kaimo susisluoksniavimą (sov.) rš. Ligos, nepasisekimai pakirto keliauninkų sveikatą rš. Mano valios priešas nepakirto S.Nėr. Vanduo, tarsi lipni tešla, pakerta kiekvieną judesį rš. Man žadą pakirto toks jo pasakymas rš. Kojas jai pakirto, tik kvapą galėjo atgauti J.Bil. Labai kojas pàkerta su viedrais Rs. Baimė kojas ir rankas pàkerta Rod. Lipant prieš kalną, kojas pàkerta Slm. Kol nuėjau, tai net kojas pakir̃to Kt. Rankas pakir̃to tie trūsai (vandens nešimas ir kt.) Gs. Pakinklius pakir̃to – visiškai nebegaliu paeit Dbk. Susilenkęs negaliu nei kiek dirbti: tuoj man vidurį pakerta Lš. Sunkus darbas pakerta žmogui sveikatą Kp. Šitos visos bėdos pakerta žmogų Al.
7. tr. išdaužyti, išmušti: Išvydęs ledų pakirstus ar vėjo išlaužytus javus, imdavo gailėtis rš.
8. tr. suduoti, surėžti kuo: Pakirsk arklius, kad mūs nepralenktų Lp. Išsilaužk rykštę tinginiui arkliui pakir̃sti Gdl. Pakirtau žirgelį, kad bėgt kuo greičiausia Smn. Oi broleliai, sakalėliai, pakirskit žirgelius, maž davysim, maž pavysim rodnąją seselę LTR(Rk).
9. tr., intr. prk. godžiai pavalgyti: Per pietus mes gerai lašinių pakir̃tom, ir dabar stipra Jnšk. Šis, mėsos pakir̃tęs, atgulė J.Jabl. Ar jau pakirtai̇̃? Jrb. Jis gerai pakerta mėsos Vb.
| refl. tr., intr.: Pasikir̃to košės ir išėjo arti Skd. Pasikirtaũ, dabar galėsim vėl eit prie darbo Jrb.
10. refl. prk. pasiginčyti: Pasikir̃sdavom su broliu dažnai, bet susimušti neprisejo Ds.
1 parkir̃sti, par̃kerta, parkir̃to
1. tr. paversti, pargriauti: Jį parkir̃to ant žemės ir gerai apmušė Gž. Liga ir tvirčiausią par̃kerta Gs.
| refl. tr.: Aš jį bematant parsikirtau ant žemės Žvr. Stvėrė ir parsikir̃to Gs.
2. tr. KII92 nukirsti: Pasamdyčiau mistrelį, kad parkirstų klevelį LTR(Plv).
3. intr. prk. greitai pareiti: Nespėjo, rodos, išeit, o jau parkerta Srv. Parkir̃sk namo tokį kelią! Upt. Aš jau parkirtáu iš turgaus Šts.
1 pérkirsti, perkir̃sti, pérkerta, perkir̃to
1. tr. kertant padalyti į dvi dalis: Pérkirsk pusiau medį J. Pérkirsk šitą medį, bus lengviau nešti Dglš. Iš karto to kaulo neperkir̃si Slm. Atsikėlęs perkirto keletą žabų ir nuėjo į vidų pietų valgyti rš.
| prk.: Mūsų dalinys vienoje vietoje perkirto priešo kilpą P.Cvir. Tokiu būdu būrys buvo perkirstas į dvi puses rš. Mirtis perkirto mudviejų užmegztus ryšius rš.
| refl. tr.: Tą žiedą pusiau persikirto, paėmė abu po pusę ir teip jau ramiai gyveno BsPIV258.
2. tr. prk. pertraukti, sutrukdyti: Grinius tęsė perkirstą mintį J.Avyž. Nelaukęs sakinio pabaigos, mane jis perkirto rš. Jis perkirto mane kalboje rš. Nedavė jam nei išsižioti: tuoj jo kalbą pérkirto Ėr. Aš ir vėl pérkirsiu žodį Mlt.
3. intr. prk. prieštarauti: Aš jam nieko nepérkertu Gs.
4. tr. prk. pereiti skersai ką; padalyti pusiau, pereinant per ką: Jis plačiais žingsniais perkirto gatvę rš. Greitai perkirtęs plotą, jis pasižiūrėjo atgal rš. Ten kelią perkerta Neris rš. Fronto liniją perkirto du transportiniai lėktuvai rš.
| refl.: Gale lauko, ten, kur persikerta (kryžiuojasi) plentas su geležinkeliu, kyšojo du balti Skersalaukių viensėdžio kaminai A.Vien.
5. tr. sužeisti kertant kuo aštriu: Beskaldydamas šakalius, parkirto sau ranką Als.
| refl. tr.: Pársikirtau koją iki kaulo Als.
6. tr. suduoti, sudrožti kam skersai: Párkirto vaiką su šatrine Ll. Ot pérkirtau jį, ir tiek Bgt. Reiks vaiką parkirst kokį kartą diržu Upt. Kumelę pérkirto botagu Vv.
7. tr. didesne korta kirsti jau nukirtusią: Čia pana telaiko, párkirsk! Skr. Ir šitas mūsų, aš párkirtau Skr. Mano žemys jo ditkę (dešimkę) nepérkerta Alk.
8. tr. prk. pralenkti, viršyti: Sesuo ir brolį párkerta pri šokių, pri gražumo Šts.
9. tr. prk. suvalgyti: Párkirtom trejus pietus su anais ir palikom išalkę Žeml.
10. refl. prk. persivalgyti: Matyt, patiko ėdimas, ka pársikirto vyras Šll.
1 piekir̃sti, piẽkerta, piekir̃to (dial.) tr. prikirsti: Py krūmų nuejo, piekirto medžių ir turia Šlu.
1 prakir̃sti, pràkerta, prakir̃to
1. tr. prakapoti, praskaldyti: Nuėjęs prakir̃stum kelis pagalius malkų nors tam kartuo Trg. Prakirsk kokių pagalių, tai išvirsiu Sdk. Prakir̃sk pietums malkų Jrb.
| refl. tr.: Da reiks malkų prasikir̃st Krk.
2. tr. kiek iškirsti: Kur pràkirsta – baisiai daug žemuogių Ėr. Buvo prakirtę, ir vėl užaugo [medeliai] Prn.
3. tr. kertant padaryti skylę, išėjimą: Sienoje prakirsta keturkampė skylė rš. Per mišką prakirstas kelias rš. Eisiu prakirsti eketę Šn. Senis prakirto ir lubas Kp. Jie užmiršo kirvį ir neturėjo su kuo prakirst ledą BM217.
| prk.: Priešo gynyboje prakirsta spraga vis didėjo rš.
| refl. tr.: Ir mes prasikir̃tom rūsį [žiemą] Pc. Griebėsi tuojau už kirvių ir prasikirto sau kelią BsMtII154.
4. tr. pragraužti dantimis: Da neseniai ir prakirsta, ė miltų kad pribyrėta Sdk.
5. tr. kertant kuo aštriu sužeisti: Dideliu strūkliu kraujas bėga, kad prakerta su kertekliu J. Botagu nugaros neprakirsi Skr. Vytenis, nors galva prakirsta, vienok savo drąsybe sau kelią per eiles kryžeivių išskynęs S.Dauk.
6. tr. kiaurai perpūsti: Vėjas, man einant, prakir̃to kailinius, ir aš sušalau Grv.
7. refl. prasimušti: Tiek mušė plakė, kad net kraujas praskirto pro odą Prng.
8. tr. prk. pralenkti: Sūnus prakir̃to tėvą: par visą sprindį yr jau aukštesnis Dr. Ejom bėgtis, bet ans mune prakirto Dr.
9. tr., intr. prk. pralošti: Prakirtau visus piningus Dr. Kad neramu ant rytojaus, tiek pinigų prakirtus Ds. Sūdijos sūdijos ir prakir̃to Vrnv.
| refl.: Tolei nemetė kirstis, kol visai nepraskirto Rod.
1 prikir̃sti, pri̇̀kerta, prikir̃to
1. tr. kirviu kertant daug ko prigaminti: Jis prikirto vežimą malkų girio[je] J. Brolis prikerta beržo šakų rš. Žmonės prikirto daugybę ekečių rš. Du vežimus virbų prikirtáu Brs. Aš prikirtau malkelių iš žalių aržuolėlių LB94.
| refl. tr.: Da po vežimėlį žabų prisikirtom ir parsivežėm Jnšk.
2. tr. daug ko dalgiu pripjauti: Šįmet jie prikirto šimtą vežimų rugių Vb. Popiet dar prikir̃tom tris kapas rugių Alv. Gana prikirtau kalne rugelių KlvD82.
3. refl. N kirsti iki nebenorint.
4. pjaunant (rugius) priblokšti (nupjautuosius prie nepjautųjų).
prikertamai̇̃ adv.: Rugius, prikertamai̇̃ pjaunant, renka atbulai (atbulos eidamos) Skdv.
5. tr. nesmarkiai kirsti, ne visai nukirsti: Vanagas buvo prikirtęs vištelę, bet atgaivinom Šts.
6. intr. didesne korta kirsti: Su kozeriu prikirsk, kad pigiai nepaimtų Skr. Prikir̃sk su kapliuku Skr.
7. intr. truputį mušti, pliekti: Jurgiukas, rėkdamas ir su botagu stipriai prikirsdamas, pradėjo arklius varyti ir akėti rš. Prikertamas arklys – kuriam reik prikirst Lp. Prikertamu (reikalingu raginti) arkliu nenuobodu važiuot – suk ir suk botagu Lp. Jis truputį prikertamas – jį vis uik ir uik Vlk.
8. tr. prismeigti prie ko: Šukoms prikertu plaukus, ir gerai Šts.
9. tr. priskirti, prijungti: Prikir̃to iš ganyklų apei du hektarus žemės Brs. Prikir̃sk, kur menkesni seradėliai, in linieną ardamas Lp.
10. tr. priteisti: Prikir̃to jam tris mėnesius kalėjimo Skr.
11. tr. pridaužti, primušti (koją prie kojos): Prikirsk kojas [kad ir su klumpiais] kaip kareivis Šts.
12. intr. prk. smarkiai pasakyti: Žodžiūse ne kartą jam prikirsdavo M.Valanč. Prikirto man žodžiu, aš jam atkirtau rš. Ne sykį Jonas jam prikirto, kad Tamošiaus javai už visų geresni Žem.
13. intr., tr. prk. privalgyti: Vyresnieji vaikštinėja ir erzina: tegu, girdi, prikerta, nes šiandie ir ryt nebegaus valgyti rš. Kažkuris dičkių, dieną beravėdamas daržą, prikirto morkų rš. Prikirsk gerai, kad būtum drūtas dobilus pjauti Žvr. Lašinių prikirtus, možna ir dirbt Skdt. Prikir̃sk, pritašyk, kad ilgai būtum sotus Ds.
| refl.: Gerai prisikir̃sk, kad namie nebenorėtum Slm. Tai prisikirtaũ! Jrb. Paknopstomis pribėgo prie išmesto ėdesio ir gerai prisikirto J.Balč.
14. prk. tr. apgauti: Tas palaidūnas ėmė ir prikirto mergaitę Grž.
1 sukir̃sti, sùkerta, sukir̃to
1. tr. kertant susmulkinti, suskaldyti, sukapoti (malkas): Judu pjaustykita malkas, o aš sukir̃siu Jrb. Jam mokiniai malkas sukir̃s Prn. Sukirsk sausesnės malkos – neturiu kuom prakurdyt Rod.
| refl. tr.: Jis parsivežė iš miško kelmą, susikirto ir sukūreno Skr.
2. tr. kertant sunaudoti: Visą mišką į medžius sukirto Ps.
3. tr. kertant pagaminti: Ar jau sukir̃tot mėterius? Als.
| refl. tr.: Paskubinom malkas susikirsti, kad, kol kelias dar yra, spėtum susivežti Jnšk.
4. tr. dalgiu kertant supjauti, pripjauti: Dar prieš lietų sukirtau kelias kapas rugių Alv. Pjovėjai lingavo į vieną pusę, palikdami paskui save pašiurpusias ražienas ir sukirstus pėdus J.Balt.
5. tr. dalgiu pjaunant, sumušti (pradalges): Pradalgė sankertinė, kad dvi pradalgi sukerta į kupetą J.
6. tr. dantimis sukapoti, sugraužti: Pelės visus šiaudus sukir̃to Up. Kandys drabužį vilnonį sùkerta, sukandija Skr. Katės ieškojo dokumentų po pastogėmis ir rado sukirstus pelių M.Valanč.
7. tr. sugelti, sukandžioti: Skrudėlės labai sukir̃to jį Dv.
8. intr., tr. suduoti, suplakti: Sukirto arkliui botagu J.Avyž. Jūs sukir̃skit lazda! Trak. Ką (botagais) sukir̃sti KII369. Už tokį darbą jam gerai sukirtaũ Skr. Nusilaužiau putino šakelę ir sukirtau žirgui per galvelę (d.) Lp. Aš kumelei sukirtau ir iš ratų išvirtau JV343.
9. tr. sumušti, suplakti; sužeisti (į ką aštrų atsitrenkiant): Ledai sumušo, kruša sukir̃to laivužio inkarėlį ir masto viršūnėlę Tlž.
| refl. tr.: Susikir̃to liežuvį begrūdamas Tlž. Nemušk pusbonkį į delną: delną susikirsi LTR.
10. tr. supjauti, suręsti, pagaminti statybai; pastatyti (namus): Rudenį tik pamatus sukir̃tom Sdk. Ar jau sukir̃tot gyvenimų rentinį? Dkš. Jis kai sukir̃to mum tvartui medžius, tai nors žiūrėk, kaip gražiai Trgn. Aš sukirtau tvartus, tik belieka susamanoti Krsn. Sukir̃st namą moka Aps. Dãv[ė] medžio, tai pirkią sukir̃tom Ad. Jis ten nestatys namo, tik tep sukirto Lš. Dešimt rublių būdavo sukir̃st pirkia Dglš. Sukirsiù pirkelę balandžių, pagausiu žuvelę ežerų (d.) Dglš.
| refl. tr.: Susikir̃to susikir̃to pirkelę kampuotą, atavežė atavežė martelę šilkuotą (d.) Tvr.
11. refl. susikryžiuoti, susitikti, susiliesti: Keliai daugelyje vietų susikryžiavo, susikirto rš. Šitie lankai susikirs tam tikruose taškuose rš. Susikir̃to kirvis su akmeniu BŽ119. Susikirto trys upelės, suskalbėjo trys seselės LTR(Mrk).
| prk.: Jis susikirsdavo su juo žvilgsniais tarytum kardais rš. Susikirto nevienodo išsilavinimo skaitytojų interesai rš. Čia dabar dvi pasakos susi̇̀kerta Šil.
12. tr. sumušti: Lietuviai sukirtę vokiečius ties Saule rš.
| refl.: Taip susikirsim, kad pyškės ir byrės! rš. Partizanų būrys susikirto su vokiečių žandarų būriu sp. Tik spėjo sueit, tuoj kaip gaidžiai ir susikerta Paį. Mūs ir jų karvės susikir̃to Lš.
13. refl. prk. susibarti, susiginčyti, susipykti: Jie ir dėl menkniekių susi̇̀kerta Krok. Jiedu labai nesutinka: mažai kiek, tuoj ir susikerta Bsg. Aš su ja tai už vaikus susi̇̀kertam Rs.
14. tr. prk. įveikti, nugalėti (ppr. kalbant), nuginčyti: Aš su juo nekalbėsiu: jis visada mane sùkerta Kvr. Aš jį lengvai sùkertu Gs. Ji mane sukerta kiekviename žingsnyje sp.
15. prk. plg. 1 nukirsti 11: Antaną per lietuvių kalbos egzaminą sukirto, ir gavo pataisą Mrj.
| refl.: Aš tik iš lotynų (iš lotynų kalbos) ir susikirtau Ds. Vienas išlaikė, antras susikirto rš.
16. tr. grėbliu padaryti (kirtimą, pleką): Sukirsk kirtimą ir paduok į vežimą Ggr. Kad gražiai sukir̃stum, nei vieno šiaudelio nepadraikyčiau nešdamas Trg. Nemažą pleką sukertu, ir, žiūrėk, suėda Alv. Kelius glėbius šieno sukirtai̇̃? Škn.
17. tr. sudaužti, sumušti: Priimdama komandos žodį, kuopa kiečiau sukerta žingsnį rš.
| Sukir̃sti rankas (sulygus) BŽ576. Susitarė jie teip ir, kad būtų tvirtesnė sutartis, sukirto rankas LTR(Dkk). Pagaliau susiderėjau, sukirtom rankom rš.
18. tr. suleisti gilyn (nagus): Erelis ant vanago užsėdo, nagus nugaron sukirto ir miškan nusinešė rš.
19. tr. sučiaupti tvirtai (lūpas): Lūpas sukerta, kad žodžiai neišlėktų patys sau V.Kudir.
20. intr., tr. prk. eiti lažybų, susilažinti: Jiedu sukir̃to iš obuolių Brt. Jiedu taip sutiko ir sukirto laižybas BsPIV232.
| refl.: Žmonės susikirto lažybų rš. Susikirto iš kiek ten tūkstančių BsMtI80.
21. intr. prk. sutarti: Sukirto, išgėrė vyno ir išvažiavo rš. Aš su juo sùkertu Gs. Jis su kaimynu gerai sùkerta Grš.
22. refl. prk. pasidalyti: Į aprubes, kiemus susikirto Šts.
23. refl. prk. mikčioti kalbant: Kaip girtas, tai ir Petras susikerta Sdk.
24. intr. prk. sulošti: Ir išgeria, ir kortom sùkerta Ds.
25. tr. prk. godžiai suvalgyti ar ką kita smarkiai padaryti: Sukirto pusę dešros rš. Visą duoną ir sukirtai̇̃? Jrb. Kiek padėjau ant stalo, viską ir sukir̃to Gs. Padėjau bliūdą ropučių, ir visas sukir̃to Vvr. Ką jis valgys: dar neseniai sukirto visą bliūdą košės Šk. Kai sukirtai kelius šmotus mėsos per pusryčius, tai tau gera laukt pietų Dbk.
| Muzika sukirto (sugriežė) suktinį V.Myk-Put. Sukirsma (sušoksim) da ben vieną polkutę Vžns.
26. tr. prk. apgauti: Žalią vynelį dar nenupirko, jauną mergelę jau ir sukirto (d.) Vlkv.
1 užkir̃sti, ùžkerta, užkir̃to
1. tr. kirviu ar kuo kitu padaryti, užpjauti rantį, ženklą: Negilioji užkarta arba užkirtimas toje pusėje, kur numatoma versti medis, esti užkertama taip Šauk. Su dalgiu užkirsk ribą ant pievos J. Užkir̃sk karbą, iki kol pjausi Skr. Užkir̃sk tą kreivą pušį, mes tuoj ateisim su pjūklu Čk.
2. refl. tr. SD441, N kertant susižeisti: Arklys užsikerta sau kulkštenus su pasagais J.
3. tr. kertant užversti, uždaryti; užstoti: Girios kelius medžiais užkertu, užleidžiu R366. Ažukertu kelią SD438.
| prk.: Net paprasta akimi galima buvo matyti priešakyje milžiniškus kalnus, kurie užkerta kelią rš. Lapuočiai gaisro metu užkerta kelią toliau plėstis ugniai sp. Žilvinas neširsta, mąsto neramus, – kuo būdu užkirsti kelią į namus S.Nėr. Aš toks žmogus, kad niekam kelio neužkertu Ašb. Gera motė vyrui kelį daro, pikta motė vyrui kelį užkerta S.Dauk. Kad tu būtum, bernužėli, akmeniu pavirtęs, tik ne man gi, jaunuolėlei, kelelį užkirtęs! LTR(Pnd). O, kokia dabar gadynė virto, kad mūs puikybė kelius užkirto JV983.
| Tarybų Sąjunga nuosekliai ir nenukrypstamai vykdo politiką – užkirsti kelią karui ir išsaugoti taiką tarp tautų (sov.) sp. Dvasiškija griebėsi priemonių socializmui kelią užkirsti (sov.) rš. Mokslas užkirto kelią prietaringiems gandams (sov.) rš.
| refl. tr., intr.: Užsikirtus jūros keliams, sutriko prekyba rš.
| prk.: Dažnai netyčia užsikertame kelią vieni kitiems rš.
4. tr. prk. nuvarginti iki bejėgiškumo (rankas, kojas…): Sėskis, blauzdas užkirs bestoviant Šts.
5. tr. prk. pradėti: Užkirtau dvi dešimti ketvirtus metus amžiaus J.
6. tr. negyvai užgelti; užmušti (kertant): Arklius užpuolė gybelis varmų, tai maniau, kad užkirs Pns.
| Užkirtaũ aš jį Zt.
7. tr. dalgiu pjaunant, rasti: O ir užkirtau aukso žiedelį devintoj pradalgėlėj (d.) Vr.
8. refl. kertant užeiti priekin: Jei daug pjovėjų, tai dvi pirma užsi̇̀kerta, o dvi paskui Vlk.
9. refl. slidžiu keliu važiuojant, pasilaikyti pasagomis: Pakrašty daugiau sniego – arklys labiau užsi̇̀kerta Slm.
10. tr., intr. staiga truktelti meškerę: Žuvaujant reik mokėt užkirst Plv. Užkirstas šelvis galvotrūkčiais metasi į dugną rš. Užkirstą žuvį lengviau nuvarginti ir iš vandens išvesti tik didesniu kabliuku rš.
11. tr. smarkiai uždaryti, užtrenkti: Užkir̃sk duris: langas atidarytas – negerai Trgn. Smarkiai ažkirsk duris, be atsidaro Dgl.
| refl.: O jeigu tau užsikir̃s (užsitrenks) durys, galėsi sėdėt te atsisėdęs, kol kas tave išleis Jrb.
12. intr., tr. smarkiai suduoti, surėžti kuo: Ažukirstas per uodegą, kaip vaikelis šauksi A.Strazd. Kurmonas užkirto botagu arklius ir nuvažiavo Rš. Pamažu, neužkir̃sk par akis! Trg. Nė kirste neužkirtáu, kaip stimbirys ir nulėkė šalin Vvr. Ažukertu arklį SD427.
| refl. intr., tr.: Užsikirsk šiandieną disciplina, kiek sau nori P. Pasilaužiau rykštelę, užsikirtau žirgelį į uošvio dvarą Krn.
13. intr., tr. prk. užvalgyti: Užkir̃to gerai, dabar ir nebenori valgyti Vvr. Kad užkirtaũ, tai bent sotus būsiu Kvr. Nuėję lašinių užkirtom Ps.
| refl.: Prisėdam, užsikertam ir vėl valiai dirbti Ds.
14. tr., intr. prk. nutraukti kito kalbą, įsikišant savo kalba; aštriai pasakyti: Vilkas (pavardė) vėl užkerta jam kalbą I.Simon. Tu neturėk mados ažkir̃st žodžio Ut. Man ana neleidžia ir išsižiot, tuoj užkerta žodžius Užp. Aš užvedžiau (pradėjau dainuoti) „rugelį“, o ji man „lineliu“ užkirto Alk. Kas kiek, tuo ir užkerta su žodžiu Gs. Jam reik užkirst gerų klausymų, mažu nutiltų Alk. Tu užkerti man tokį žodį, kad man tik per širdį nueina Ds.
15. tr. prk. pabrėžti (žodį): Užkir̃skiat kas žodį kalbėdami (neskubėkit) Krtn. Tarė, užkirsdamas paskutinį žodį V.Kudir.
16. tr. prk. staiga sulaikyti kokį veiksmą: Kalbą jai užkir̃to nuo tos ligos (nebegali kalbėti) Vrn. Užkir̃to dūką – ir kap negyva (apalpo) Vrn. Lyg kvapą užkerta Rmš.
17. refl. užkliūti, užsilaikyti, staiga nustoti veikti, sutrikti: Prieš tiltą kažin kaip ratai užsikirto, arklys nebeišveža Šmn. Daiktais užsikerta žemės (važiuojant rogėmis) Lp. Stačių gaktų ragės užsikerta, anas sniegas sutūra Krš. Kitur vėl užsikerta mašina, ir negaliu jos užvesti Šlč. Kai kada ima ir užsikerta – negali užrakinti Alk.
| prk.: Jis užsikerta kalbėdamas rš. Čia žmogui užsikirto balsas, rodos, ašaros jį užbėgo V.Kudir. Kai katras žodis ima ir užsi̇̀kerta Alk. Užsikerta razumas, nieko nebeatmena Brž. Jam visada šnekta užsi̇̀kerta, kap supyksta ar susigėsta Gs. Jos akys patvino ašaromis, jos balsas užsikirto ir nutrūko I.Simon. Agutė užsikirto, norėjo kažin ką atsakyti, bet tik dar labiau išplėtė savo ir taip dideles dailias akis A.Vien. Būtų viskam tikęs vyras, tik užsikerta kalboj Srv. Kai kalbą, tai jis vis užsikerta Jnšk. Mergšė kalba užsikirsdama rš.
užsi̇̀kertančiai adv.: Darbas užsikertančiai ir nelygiai vyko rš.
18. intr. prk. užsispirti, pasiryžti: Buvau užkirtusi eiti į turgų, bet susirgau Šts.
| refl.: Aš… visiškai nesuprantu, kodėl tas mano vaikas taip baisiai užsikirto tavo Anės. Kad ji bent graži būtų! I.Simon. Užsikirto jis savy I.Simon. Užsikirtęs stovėjo ant aprinktos sykį vietos V.Kudir. Palangiškiai užsikir̃to, kad nepasiduos Tiškevyčiai Dr. Jis kad užsikir̃s savo tvirtinti, nieko nepadarysi Jnšk. Jis užsikir̃tęs žmogus, pas jį nieko negausi Kb. Jis labai užsikir̃tęs – jau kad ką, tai nenusileis Alk. Tai kad užsikir̃to, negali nė atsikratyt! Kt. Toks da vaikas, ir jau, matai, kaip žino užsikirst Ds.
19. refl. užsidėti (apie ledą): Jau pirmiej ledai an balų, klanelių užsikir̃to Rod. Kap an upių pirmaledžiai žuskirs, tada tu šlauniu važinėsi Rod.
20. intr. prk. pajėgti, galėti, įkabinti: Jojo, kaip arklys užkerta Jrk118. Jis apie ugnį tris kartus apjojęs, ką arklys tik užkirto BsMtII213.
◊ kai̇̃p kirviù užkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakyta – kaip kirviu užkirsta LTR(Grk).

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M
1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedi̇̀, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt.
^ Vyrai dabar už rankikių vedami̇̀ (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinai̇̃ vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš.
| refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais Jž. Kur vedi̇̀, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt Rš. I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai TŽII305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191.
^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinai̇̃ adv., vestinõs Vkš: Vestinai̇̃ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinai̇̃ turėjau buliuką nuvesti Krž.
| refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).
ǁ versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr).
^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.
ǁ einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš.
| refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než[i]nau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim Mž167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198.
^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk.
| refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž.
| Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.
ǁ Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15.
| Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn.
| prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan Lž. Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedi̇̀ didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo Mž182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto Mž105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.
ǁ kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916.
^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim.
| refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20.
4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, DŽ, KŽ imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, MŽ, N. Vestina merga, nuotaka MŽ520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedi̇̀ Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, MŽ, N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesi̇̀, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesi̇̀, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177.
^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima TŽIV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D(167psl.). Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B.
| refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesi̇̀vedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.
ǁ part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę DŽ. Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt.
| refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg.
5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67.
6. refl. NdŽ, KŽ, Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon.
7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82.
^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb.
8. tr. DŽ, NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb.
| Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair.
| kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185.
| prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas DŽ1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda rš. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr. Jų (lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb.
^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr.
9. tr., intr. DŽ, NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu Rš. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją rš. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ.
10. tr., intr. DŽ, NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525.
| Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10.
11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran.
^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds.
12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti KŽ. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč.
| refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml.
13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv.
14. tr., intr. DŽ, NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei[p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091.
| prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73.
^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR.
15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737.
^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv).
| refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl.
16. tr. DŽ perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps.
^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesi̇̀ (sakoma vis burbančiam) Žl.
| refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.
ǁ auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod.
17. tr. R, R413, MŽ, MŽ556, N, Rtr, NdŽ, KŽ gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33.
^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt.
| prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk.
^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv).
| refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P.
19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.
ǁ rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps.
20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk.
| Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv.
| refl.: Jei katram nesi̇̀veda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs.
21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedi̇̀ Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp.
22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos DŽ1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš.
| Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm.
23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti DŽ. Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr.
24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti DŽ1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.
ǁ tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui rš. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).
ǁ judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč.
×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Krn22,8.
| Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod.
| prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk.
^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E.
| refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.
ǁ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps.
^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl.
| refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.
ǁ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą rš. Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon.
| Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp.
×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš.
×28. refl. N, BŽ46, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, MŽ275. Didžiu veduos, didžiuojuos MŽ271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487.
^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl).
×29. (sl.) refl. ppr. impers. DŽ, NdŽ, KŽ, Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai Kž. Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesi̇̀veda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18.
^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti.
gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl, DŽ
1. BŽ106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.

iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. BŽ22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.

kai̇̃p mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
nei̇̃ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę nei̇̃ šiknà nèvedu! Lp.
ni̇̀kį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Ni̇̀kį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj. ×
rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
(kur) velniai̇̃ (vélnias, vilkai̇̃) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniai̇̃ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkai̇̃ vaikùs vẽdė Jz. Velniai̇̃ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkai̇̃ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniai̇̃ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniai̇̃ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkai̇̃ vaikùs vẽda Krš.
antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn.
apvèsti, àpveda (api̇̀veda), àpvedė
1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš.
| refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsi̇̀vedė Mšk.
2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob).
| refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsi̇̀veda Klt.
3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg.
| Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts.
4. tr., intr. KŽ apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz).
| refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.
ǁ kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu api̇̀vedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad.
5. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo api̇̀vestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta rš. Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvesti̇̀, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm api̇̀vesta suknelė Klt.
| prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv).
6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž.
7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž.
×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, KŽ, Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsi̇̀vedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsi̇̀vedės Vgr. Tai žmoną apsi̇̀vedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsi̇̀vedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsi̇̀vedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl).
^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd).
×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsi̇̀vedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsi̇̀vedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11PvK7,28.
×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsi̇̀vedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsi̇̀vedėm, gyvenau pas vyro tėvus Lž.
^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308.
11. refl. tr., intr. Š, KŽ, Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsi̇̀vedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsi̇̀ves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsi̇̀ves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę Pš. Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.

×paapsivèsti, paapsi̇̀veda, paapsi̇̀vedė (dial. sl.) visiems (paeiliui) vesti, susituokti: Visi bernai paapsi̇̀vedė LKKIX203(Dv).
atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š
1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk).
| prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32.
2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1.
| prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511.
^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk.
| refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsi̇̀ved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsi̇̀veda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsi̇̀vedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesi̇̀, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd).
^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds).
ǁ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl.
ǁ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč.
ǁ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsi̇̀veda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln.
3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16.
| refl. tr.: Atsi̇̀vedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsi̇̀vesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsi̇̀vedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsi̇̀veda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsi̇̀vedė višta viščiukus Aps.
| Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš.
ǁ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548.
4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl).
| Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk.
| refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsi̇̀vedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn.
5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsi̇̀veda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsi̇̀vedė po namais su tuo jauteliu Žrm.
6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl.
| Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk.
| Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml.
7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk.
| Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč.
8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046.
| Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907.
9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng).
^ Tvora arklio neàtveda Lp.
| refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsi̇̀vedė Aln. Karvė atsi̇̀vedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsi̇̀vedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsi̇̀vedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsi̇̀veda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsi̇̀vestas, jau padidelis paršas Svn. Atsi̇̀veda po porai avelės Dglš. Avelė atsi̇̀vedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsi̇̀vedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivesti̇̀ Slm.
^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp.
10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn.
^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč.
| refl.: Merga atsivedė Zr.
◊ ant [ti̇̀kro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P.
į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesi̇̀ in rãzumo Arm.
į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt.

×davèsti, dàveda, dàvedė (hibr.) KŽ; SD125, D.Pošk
1. tr. pririšus tempiant privesti iki kokios vietos: Davedė bobutė [ožiuką] į karčemukę LLDI184(Mrk).
| prk.: Itoki darbai gerok tavę nedavès GrvT98.
2. tr. lydint privesti iki kokios vietos: Dàvedė ing vidurį Nemno Azr. Ir mane tą rozą in ją dàvedei, ale daugiau neisiu Rdš. Mane in ją dàvedė pasniūkt Dglš. Reikia būtų davèst LKKXIV209(Zt).
3. refl. kliūti, tekti: Margu (jaučiui) dàsvedė akmenų nemažai: ir raguosna, ir naguosna, ir kauluosna (ps.) Dv.
| prk.: Apšukojai tu mane, ir tau dàsvedė Dv.
4. refl. prisilyginti: Tu kai ta varlė – nori lig jaučiu dasvèst Švnč.
5. intr. Sut, L, KŽ įrodyti: Davedamas daiktas, prisekimas SD45. Jis, turėdamas visus davadus, gal davèsti tiesos JI302. Jėg jau kas davèst, o teip ką gi anys sužinos Ktk. Mokyti žmonės raštuose daveda, kad ta moteriškė pastatė brangų paveikslą Tat.
◊ ×ùbago lazdõn davèsti nuskurdinti: Dàvedėt mane ùbago lazdõn – jau nieko neturiu Ml.
įvèsti, į̇̃veda, į̇̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285
1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̇̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls).
| prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̇̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesi̇̀, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran.
^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk.
| refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsi̇̀vedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120.
2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̇̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̇̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̇̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̇̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb).
| refl. tr.: Tat aš įsi̇̀vedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsi̇̀vedė, i užteko vietos Sdb.
ǁ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž.
| refl. tr.: Medžian insi̇̀vedė arklį ir nerado Asv.
ǁ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu[i] dviratį gali pavogt, kad neį̇̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk.
| refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš.
3. K kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̇̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304.
| Vokytis rado karvių į̇̃vestas pėdas Šts.
| refl. tr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ: Ansi̇̀vedė jį tęnai Grv. Ana įsi̇̀vedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsi̇̀veda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End.
| Žąsis įsi̇̀vedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insi̇̀vedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr).
4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̇̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč.
| refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp.
5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̇̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̇̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž.
| refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsi̇̀vedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn.
6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsi̇̀vedė Lb.
7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̇̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm.
| Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̇̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̇̃vedė Grž. Blaivybę ans į̇̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̇̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv.
| refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp.
| Įsivèsti karo padėtį KŽ.
ǁ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš.
8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ.
×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš.
| refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227.
ǁ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investi̇̀ ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv.
ǁ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insi̇̀vedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insi̇̀veda [name] Pls. Pelėsiai insi̇̀vedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insi̇̀vedė pelės Dv.
| prk.: Giesmėn neinsi̇̀vedė žodis blogas Dglš. Įsi̇̀vedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls.
ǁ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut.
| Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv.
11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd.
12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.
◊ į bùčių (ki̇̀lpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̇̃vedei Vj.
į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̇̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.
į rikiuõtę įvèsti; rš kng. paleisti dirbti.
išvèsti, i̇̀šveda, i̇̀švedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š
1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir i̇̀švedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po šitai ligai tik in saulės paturėt kiek Klt.
2. tr. pririšus vedant priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Mūsų karvių tada nebuvo namuos – i̇̀švestos buvo Mžš. Vedu su broliu i̇̀švedėv pririšti arklius LKT84(Grg). Arklius tei̇̀švedžiau, parejau pas jumis Plt. Aš tus arklius buvau į pievas išvẽdęs Lnk. Penkiom eisiu išvèst karvės iš pavėnio Aln. Jaučią parduot i̇̀švedėm Krs. Pavogdavo ir išvèsdavo kitur [arklius] Šk. Baigė kinkyt, išvedė arklį iš ienų J.Balt. Juodi purvynai neišbrendami, juodbėri žirgai neišvedami LTR(Ss). Aš broleliu intiksiu, šyvus žirgus išvesiu KrvD26. Išein mūsų brolelis iš stainės, išveda žirguželį rankoj LMD. Išmivedi vedi ožį an ūlyčios LTR(Ukm).
| refl. tr.: O mūsų visus išsivedė, visus geruosius [arklius] Kp. Išsivedi į žolę [turėjusią karvę] i pradedi milžti Rdn. Tik karves aš buvau išsivẽdusys, vokytis kaip užejo Vgr. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17.
| intr.: Karvės jau išsi̇̀vedė, tvarte vietos yra Aln.
ǁ Svn, Ml išvarant pavogti: Vakar naktį išvedė mūs sartį Alk. Ne karvės beturiam – pavogė, išvedė karvę Sd. Arklį išjojo, karvę i̇̀švedė Aln. O tu, sako, bjaurybe (apie Blindą), muno aveles i̇̀švedei iš kūtės! Lk.
^ Kai arkliai išvesti̇̀, tai stonią užrakini Vlkv.
| refl. tr.: Ir vis tiek tą štobą nupjovė, kumelys išsi̇̀vesta Sb.
ǁ refl. tr. išsistumiant pavogti: Par anas duris išsi̇̀vedė dviratį Sdb.
ǁ būti priverstam parduoti (gyvulį): Mažatrobaliai buvom, paskutinę karvę i̇̀švedė End. Iš bankos paimsi [paskolą], visas karves turėsi išvèsti Krš.
ǁ priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Išvèsk iš vidaus laukan žmogų pro duris, ko čia jis tur rieties J. Ką (su) vyliumi (klasta, kytryste) išvèsti KII32. A bereikia didesnės raganos – išvest vaiką miškan palikt Krč. Ìšvedžiau an kiemo, pririšau prieg stulpo [žmoną], kad šunes lotų ir gaidžiai kapotų DrskD201. O išvedė ir kitu du piktadėju su juo, idant juos užmuštų DP171.
| refl. tr.: Jau daba tą piršlį išsivès jau tada karti, su šniūrais raišios Žr. Žmogų stribai išsivèsdavo ir išsiveždavo – kai į vandenį žmogus Šk. Tą muno vyrą ir išsi̇̀vedė, i nežinau kur Pln.
3. tr. K einantį palydėti rodant kelią ar jam vadovaujant: Čia tujau tuo keleliu i̇̀švedam į kelį Sd. Ìšvedžiau aną par tą mišką Nv. Ìšvedė in keliūtės i paleidė vieną Klt. Kap aš ažublūdinu, vis kito prašau – išvèskit mane Dv. Žmogau, išvesk mane in kelią (ps.) Aln. Jeigu jau ateitumėt, išvèsčiau tiesiai į kelią Rm. I liūb turės muni par tą miškiuką išvèsti į taką Kl. Susigulsi kame daržinio[je], įeis kareivis, nu, vyrai, a noriat i̇̀švedamys [per sieną]? Kl. Tėvas juos i̇̀švedė in Lietuvą Vžn. Ìšvedė par duris, parodė – eik ten Trk. Oi išves išves mus tris brotelius į svetimą šalelę S.Dauk. Kol da gūžtoj anas (gegužiukas), tai nebijo tada kielelė, o kaip jau jį i̇̀šveda iš gūžtos, tai kielelė bijo jo Rk. O kad išveda vaikus [varnėnai] – kaip debesys Kpr. Peles i̇̀šveda, kai valgydamas išeina (priet.) Aln. Jei nori iš sa[vo] namų peles išvest, eik pas kaimyną valgydamas Vlk. Sakmių ir tikėjimų apie burtininkus, išvedančius peles ir žiurkes, nedaug teužfiksuota rš. Atėjo koks žmogus ir i̇̀švedė gyvates iš raisto Ut. Čigonai kai vaikšto, tai blusas apleidžia arba išveda Ob. Jeib jis mane iš šių namų išvestų BB1Moz40,14. Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing gerą ir platų žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Tujen buvai išvedžiąs ir įvedžiąs Izraelį Ch2Sam5,2. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. O atėję numaldė juos ir išvedusiuos prašė, idant išeitų iš miesto BtApD16,39. Anys jumus pranašauja vyliumi, idant jus išvestų̃ (ižg to gardo Viešpaties) DP246. Bet neduok jiemus gyventi tavo žemėje, idant anys tave neišvestų priš mane BB2Moz23,33. Kad Viešpatis … nor kokio ypačio žmogaus ant to pasaulio išvèst, tad tai ne tuojau daro, bet po ilgomus maldomus DP564.
| prk.: Tegu jis džiaugiasi, kad aš jį išvedžiau į žmones, pinigų duodu P.Vaičiūn. Pagimdė mane (tiltą) Lietuvos miškas, išvedė į svietą lietuvių rankos V.Kudir. Lekia aplinkui, i̇̀šveda ugnį [su šv. Agotos duona] Kpr. Ta kumedija išvedė iš kišenės neišmintingo žmogaus viso labo 695 rublius A1885,117. Mano svainis turėjo išvedamą dešimtuką: kap tik išleisdavo šnapsui, žiūrėk – jis vėl svainio mašnoj Mrj. Vienai bobai pinigus iš kišenės Vilniuj i̇̀švedė Mlt. Jonukui par galvą pradėjo vaikščioti visokios mislys, kaip tą šimtinę iš gaspadoriaus kišenės galėtų išvesti TS1897,4. Jei bijai, kad velnias iš kišenės pinigų neišvestų, laikyk kišenėje peilį TŽIII341. Iš kantrybės i̇̀švedė Dglš. O dėl to baidymo jau par kiek metų buvo visi išvesti iš kantrybės Pln. Iš pusiausvyros išvèsti BŽ77.
| Vaišino miškinius (rezistentus), vaišino stribokus, pamatė Cibirą, ale gyvastę i̇̀švedė Rdn. Idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų ir neišvestų ing neintikėjimą Vln24. Tėvas šventas tamsoj rakintus nuog velnio valdžios išvedė SGI20. Išvesk iš smūtko reikos dūšią mano dėl teisybės tavo Mž480. Ir noriu jus išvesti iš jūsų naštų (paraštėje vargų) Egipte BB2Moz6,6.
^ Neimk svetimo, nedėk prie savo, nes išves ir tavo NžR. Svetimas skatikas šimtą tavo išvedė Gmž. Radęs neskvatok, pametęs neraudok, bo svetimas turtas ir savo turtą išveda iš namų Šmn. Svetimas grūdas i̇̀šveda aruodą Žmt. Nuog adatos in jaučią i̇̀šveda Rod. Mergą i̇̀šveda, krėslą paliekta (medžio kelmas) Trg.
| refl. tr. N, K, J, Š, NdŽ, DŽ1: Nakčia tėvas parėjo, prisikėlė tą sūnų i išsi̇̀vedė Šk. Brigadiriaus ateita ir išsi̇̀vesta darbinykas Pkn. Žinai, mas išeinam parnakoti į kitą kiemą, išsi̇̀vedas Akm. Buvo ir jį išsivẽdę miško sodint Krs. Kaip paūgėjom, jau rugių rišti išsi̇̀vedė Krt. Kaip mama mirė, palikau kokių septynių metų ir išsi̇̀vedės toks ūkininkas pri vaiko pabūti Šv. Aš, į vaiską išjodamas, tave kartu išsivesiu LLDIII186(Žg). Jiem čia (upelyje) ančiokam blogai, ana (antis) juos išsivès Klt. Ka išsi̇̀veda kurapka pulkelį, tai ui, mažiukai pasikavoja, tai nerasi Sdb. Varnos jau išsi̇̀vedė varniokus, jau laukuos Aln. Išsivès kačiokus katė, kai ėst [kačiokai] norės Aln. Vaikus išsivès pelės iš rūbų da Klt.
| prk.: Kap brolis mirė, tai ir bites išsi̇̀vedė Kls. Jis išejo ir tvarką išsi̇̀vedė Mrj.
ǁ pavadinti, pakviesti išeiti: Jei mama neleidžia, tai tų (mergaičių) nei̇̀šveda [į vakarėlį] Mšk.
| refl. tr.: Ateis vaikiai, išsivès muni į nibrę šokti Klk. Vaikiai ateis, nubučiuos tėvams rankas, ka išleistų, išsivès [į šokių vakarėlį] Krš. Ė mus išsi̇̀vedė iš namelio ir klausia Kli. Išsi̇̀veda net iš bažnyčios papasakot, kas girdis Klt.
ǁ pakviesti (ppr. šokti): Piršlys ateis ir išvès tą jaunąją šokti Plt. I šokti i̇̀šveda tie vyrai – graži motriška, nėko Trk. Par jaunąjį tuoj i̇̀šveda šokt jaunąją pačią pirmąją, ir visi žiūri, ar nekliba Skdt. Kad išvès [bernas] šokt, kad sukuos, tai kai [v]anduo Kp. Tai kiek jis gali šokint: vienąkart i̇̀švedė, kitąkart Mžš. Ka bei̇̀šveda vaikis, i širdis apalpsta, taip gerai rodos Sd. Po vidurį maišomės, tai mum ir i̇̀šveda [šokti], o tos kaip sėdėjo, teip ir sėdžia Svn. Jei koks piemuo muni išvès šokti, aš kaip pryvolę atliksu End. O ir išvedė žvirblis pelėdą … šokti RD19.
| refl. tr.: Aš nemyliu, man nereikia, ka tu man’ lankytum, pasiimsiu už rankelės, išsivesiù šitą (d.) Kp.
ǁ prk. nuleisti vandenį, nusekinti: Ūla ežerą i̇̀švedė, pirmuliausia Dubą, Pelesą ir dabar Matarus Dbč. Norėjo ežerą išvèst ant šitų mūs pievų Rtn.
4. refl. keliems kartu išeiti: Ateina kada, tai abudu (tėvas ir sūnus) kalbas, žiūrėk, išsi̇̀veda abudu Kp. Seniau išsivèstum kur kalvek su bernu, tai bijotum ineit ir gryčion, bijotum namo pareit Ant. Abu išsivedė į miestą reikalingiausių daiktų nusipirkti A.Vien.
5. tr. imti į žmonas: Kad seserį i̇̀švedė, ir man’ išvès Antš.
6. tr. prk. suvilioti, suklaidinti: Matai, ir gerą draugą i̇̀šveda draugai, ir gatava Rk. Šito arielka prakeikta visus i̇̀šveda. Ìšveda i̇̀šveda visus: ir davatkas, ir kunigus, ir velnią Rk. Idant kleidinčius ir išvestus ing kelį teisybės atvestumbi Mž556. Velinas pirm buvo išvedęs moteriškę, o paskui to ir vyrą pergalėjo per moteriškę DP598. Moteriškė, kurią mani davei, ta išvedė mane MP146.
| refl.: Iš tenai sūdyt neduokime nei vienam išsivest PK172.
ǁ suvedžioti: O kad kas i̇̀švedžia mergą …, duos jai be trūkimo pasogą Ch2Moz22,16.
7. tr. DŽ, NdŽ, Klt ką ilgą nutiesti: Plentą išvedė pro Kinderius Šmn. Ìšvesta kelias in Kulieškalnio Aln. Yra tiesiai i̇̀švestas kelias par balą Jdp. Aplinkui yra naujas kelias i̇̀švestas Kpr. Sausa vasara, tai tų dulkių iki soties – ka išvèst asfaltą, būt gerai Dg. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu smego gilyn ir gilyn M.Katil. Išvedus geležinkelį, miestas virto dideliu prekybos ir judėjimo centru Šlč.
| Nemnas ej[o] kitu keliu; atminė vardą, ir i̇̀švedė kitą kelią Nemnas Drsk. Čia mat upė išvestà, o pirmiau buvo pievos Kvr.
ǁ ką nors tiesiai padaryti, nubrėžti, nužymėti: Po Didžiojo karo išvestosios valstybių sienos kai kur pakitėjo A.Sm. Tiesiai liniją i̇̀švedė DŽ. Kiti badžiojo žemės šiaudus tartum štikus, kur kamarnykas i̇̀švedė liniją BM103(Krč). Ūkininkas stengėsi išvèsti kuo tiesiausias vagas NdŽ. Viena [mergina] eina pirmutinė, kad tiesų barą išvèst[ų] Šmn. Reikia mokėti barą išvèst Grž. Jei baravedė kreivą barą išves, sulinkusį vyrą gaus (juok.) Krč.
| An [dalgio] drobės ašmenis gerai i̇̀švedei Pls. Koks iš tavęs maistra, kad nemoki pielai kelio išvèst Alv.
8. tr. N, Jn(Sl), DŽ pastatyti, įrengti: Ižkeliu, ižvedu namus SD21. Reikia sienos tiesiai išvèst Rod. Vyskupas Lopačinskis 1771 m. padirbino Varniūse mūro simunariją, o tos pryšakė[je] išvedė aukštą bokštą M.Valanč. Išvedę [krosnies] stulpelius, pradeda išvesti skliautes A1884,352. [Vaikai] neša pagalėlius ir, kraujant skersai vieną ant kito, išveda sienas V.Kudir. Pastatė pirkią, kaminą i̇̀švedė Pv. Ìšvedė, kad dūmus ištrauktų tas kaminas Skp. Ìšvedė plyteliūtę, padarė kaminą naują Klt. Tiesiai per kreigą kaminas i̇̀švestas Alv. Ir kaminų nebuvo dar išvestų̃ Krš. Kaminas i̇̀švestas nuo žemės KzR. An trobos šitai kaminų išvèsti pro stogą nė mados nebuvo Všv. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas S.Dauk. Kaminą išveda tikt ant lubų, todėl tankiai numai sudega M.Valanč.
| refl. tr.: Neišsi̇̀vedė kamino – dūminėj pirkioj i gyveno Dglš. Ligi stogo neišsigalėdavai išsivèst kaminą Mšk.
ǁ įtaisyti: Vamzdelį par šoną i̇̀švedė, padarę operaciją, ir paleidė numirt Krs. Buvo per šoną išvedę tą šlapumą, antrą darė operaciją, tai tą šlangutę išėmė Graž. Tokie kleščiai prie pavalkų iš medegos išvesti̇̀ Dv.
9. žr. įvesti 5: Išvèsme šviesą net in kluonienas Klt. Tas varpelis buvo kadaise išvestas iš aukštutinio kambario kažin kuriam tikslui, seniai užmirštam J.Jabl.
10. tr. NdŽ apskaičiuoti iš turimų duomenų: Kas užduota išvèsti, ištaisyti KII35. Išvèsti vidurkį DŽ1. Šį mėnasį i̇̀žvesta du šimtai Drsk. Tus darbadienius mun reikėjo išvèsti par kelius mėnesius Krž. Pamokos gimnazijoje dar tebėjo savo ruožtu, tačiau trimestras jau buvo baigtas, pažymiai išvesti A.Vien. Būdavo labai nemalonu, kai man išvesdavo penketą, o Pranas vos vos išvirpėdavo tris K.Saj. Išvesti formulę rš. Išvedama taisyklė SkŽ208.
11. tr., intr. KŽ, Pgg išaiškinti, įrodyti: Duok man tą veidrodėlį, aš tau visus ženklus išvèsiu Žg. Kaži kaip i̇̀švedė, ar po du kilu, ar po vieną (apie svertuvo brūkšnelius) Plt. Tu man viską išvèsk, kap tę buvo Lš. Teisingumas gali būti arba įrodytas patyrimu, praktika, arba išvestas remiantis kitais teisingais teiginiais rš. Idiomatiškais laikomi tokie dūriniai, kurių reikšmės negalima išvesti iš dėmenų reikšmių ir jų tarpusavio santykio KlbXLI(3)60. Mechanikai ištyrė naujas sąlygas, išvedė naujus dėsningumus rš. Abudu išgyrė nabaštininką iki debesų ir išvedė, kad visa tėviškė prie grabo šito savo viernojo sūnaus verkianti LC1883,3.
ǁ tr. NdŽ, KŽ kildinti: Šis žodis i̇̀švedamas iš graikiškos kalbos BŽ445. Kai kurie išveda viską iš paslaptingo narvelio, ir žvėris, ir žmogų Blv. Baltramiejus, būdamas turtingu, greit atrado tokį prietelių, kursai jo giminę nuo paties karaliaus Salemono išvestie prižadėjo Rp.
12. tr. DŽ1 sukurti, sudaryti: Žodį i̇̀šveda kitaip: seniau sakė „vagi“, daba – „kombinuoji“ Krš. Kai kuriuos naujadarus Jablonskis išvedė iš jau turimų lietuviškų žodžių lyčių LKI52. Trakėnas (arklys) i buvo trakėnas, jo nereikia iš niekur išvèst Smln. Kiekviena naujai išvesta augalų veislė turi būti įvertinta ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir pagal atsparumą kenkėjams rš. Lietuvos juodmargiai galvijai išvesti kryžminant vietinius galvijus su kultūrinių veislių galvijais ir paskui veisiant mišrūnus tarpusavyje rš.
| Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą ir išvedė iš žemės žoles ir medžius S.Stan. Dieve, mums teipogi duoną kas metą su ne mažesniu stebuklu išvedi iš žemės! I.
13. tr., intr. sklandžiai nupasakoti, pakalbėti: Tu mokytas, moki kalbą išvèsti Krš. Persenusi, aš gerai nei̇̀švedu kalbos Krš. Anie susipyko, tik nemoku tos maliodijos išvèsti Rdn. Ana i̇̀šveda didelę ilgą kalbą Žeml. Senovės žmonės ka i̇̀šveda malokas, tokias pasakas Žg. Norėdamas aiškiai nu pat pradžios išvesti, pasakojo, kaip Dievas sutvėrė šią pasaulę M.Valanč. Juokas po juoko, o čia teip išeina, kaip ta žmonelė išvedė: tikri stebuklai, tikri stebuklai Žem.
^ Su durnu rodos neišvesi Dr. Meluok melą, išvesk galą, ir bus teisybė NžR, LTR(Kz). Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę Mrk.
14. tr. Ss, Srv išdainuoti, ištraukti (gaidą): Jauni gaidų išvèst nemoka Bb. Aš i̇̀švedu tos dainos natį Dr. Ar išvesi kalnus? Šts. Matai, nebgaliu išvèsti visą meliodiją Sd. Tai ką balsas mano, gegyte sesute! Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę V.Kudir.
15. tr. turėti jauniklių: Barsukai gyvena olėse ir tenai vaikus sa[vo] i̇̀šveda Vlk. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122.
| refl. tr.: Tebėr tebėr [kalė], ir vaikus išsi̇̀vedė LTR(Grk). Kai lapiokus išsi̇̀vedė, dešims viščiokų nunešė [lapė] Klt. Džiaugės laputė vaikus išsivẽdus (d.) Nm. Vilkai jau vaikus išsi̇̀vedė Jnšk.
16. tr. Dv pagimdyti: Ji jau devynis išvẽdus vaikus Ar. Ji ar penkis ar šešis mergom (būdama mergina) i̇̀švedė Skr. Penkioleka vaikų kita i̇̀šveda ir nepasiunta Krš. Idant vaisių iš savę išvestų ir jį užauklintų PK239. Viešpatie, inkvėpk tarnamus taviemus …, idant, kuris norint tatai skaitys, atmintų prieg altoriui tavo Moniką motiną maną, tarnaitę tavą ir su … vyru jos, per kurių kūną išvedei mane ant to pasaulio DP546.
ǁ išauginti: Senas žmogus, vaikus išvedęs, o netura proto Šts.
17. tr. Grnk išperėti: Sako, gandrai i̇̀šveda vaikus ant rugių kupelės; gandrai vaikus i̇̀švedė, o rugių kupelės nematom Ms. Šiemet pas mus, kiek žinau, trys [gandrų] lizdai nei̇̀švedė Antš. Apleista višta ant kiaušinių tan pačian mėnesin išveda viščiukus LTR(Lš). Anos (kregždės) mat po dvejus vaikus i̇̀šveda Skdv. Sniegenos, išvedusios pirmąją vadą, birželio liepos mėnesį krauna antrąjį lizdą sp. Džiaugės kurapka vaikelius išvẽdus (d.) Šl. Džiaugės pelėda vaikus išvẽdusi JV1001.
| refl. tr., intr.: Kregždaitės jau išsivẽdę Rod. Jau antrus vaikus išsi̇̀vedė, tupinėja an laidų Ant. Genys išsi̇̀vedė trejetą vaikų Lz. Busilai jau išsi̇̀vedė Btrm. Čepelūnuose gulbės vaikus išsi̇̀vedė Vrn. Išsi̇̀vedė viščiukelius višta Dglš.
18. tr. N sutvarkyti: Provą išvedu, laimiu R57, MŽ77. Vaidą pabengti, vaidą ant galo išvèsti KI144. Viešpats jų bylą išves ir jų pamynėjus pamys CII835. Be popierių i̇̀šveda ūkį Adm. Kaip tu išvesi savo gyvenimą? Snt. Ìšvedi – gyvenk, nei̇̀švedi – negaspadoriauk Ml. Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg. Bene prižadėjai bajorams popierius išvesti, rasi ir piningus ėmei, o ar išvedei? P. Reikėjo kokius pasitarimus su užsieniu išvèsti NdŽ. Ta moteriškė buvo labai dėkinga [girininkui] už tai, kad visą reikalą vedė ir išvedė viską gerai be apsirikimo BsPIII14. Apsiėmiau aš vieną didelę bylą išvesti A.Vien.
^ Kaip vedė save, teip ir i̇̀švedė Klt.
19. tr. paleisti, išvairuoti: Palydovas išvestas į orbitą sp. Į dirbtinio žemės palydovo orbitą išvestas kosminis laivas sp.
20. tr. Tvr liautis auginti, išvaisinti: Ìšvedė ir linus Btrm. Paduškų pridarėm ir vėl i̇̀švedėm [žąsis] Šlčn. Ìšvedėm avis: aš senas, su jom reikia skraidyt Pls.
| refl.: Šiemet išsi̇̀vedžiau iš kiaulių Dglš.
ǁ išnaikinti; panaikinti: Musių tai nei̇̀šveda niekas Ad. Kol aš jas (skruzdėles) i̇̀švedžiau, tai trejetą metų vargau Ad. Gal rugiai išvès tą žolę Auk. An lašų (lašais) i̇̀šveda karpas ar išrišdo kap Btrm. Kap va ma[no] tėvas buvo, tai varsnom ir varsnom arė, o dar jau i̇̀švedė tas varsnas Dv. Išvèsk blakę, matai, kokis audeklas Rdm. Lenkiškas evanelijas išvedė klebonas iš Palangos bažnyčios tiktai 1922 metų rugpjūčio mėnesį Plng. Kap pabuvo lenkai, tai ir i̇̀švedė Lietuvą Žrm. Žyniai teipag darė teipo užkeikimais savo, kad išvestų utėles, bet negalėjo Ch2Moz8,18. Rūgštį ižvès, jei neliksi [raugo] kubilan Drsk. Ligoniam kai duosi medų, bites išvès (priet.) Dglš. Jeigu, pardavęs gyvulį, mėšlą, ant kurio jis stovėjo, atiduosi kam kitam, tai išves gyvulių veislę M.Katk.
| refl. Vrn: Nūnai lietuvių kalba [daug kur] išsi̇̀vedė Dv. Mieliūnuose buvo lietuvių, ale jau išsivedė iš sėklos Žrm. A, jau išsi̇̀vedė, nebėr jau Lietuvos (lietuvių kalbos) Pst. Jau išsi̇̀veda senosios knygos Dglš. Dabar išsi̇̀vedė bitės [nuo dusto] Grv. Itai, kad duona neišsivèst iš namų (parneša pirmąjį javų pėdą) Ad. Kap tuos namus pardavė, tai cigonai išsi̇̀vedė iš tęnai Aps. Jos familija išsivẽdus Ppr. Kad turėt kiek pinigo prieg savęs (užkukavus gegutei), tai pinigas neišsivès iš to žmogaus Pls. Dvilypį riešutą deda par pinigus, kad pinigai neišsivest LTR(Grv). Jau, sako, nū senykšti šokimai ir senykščios dainos išsi̇̀vedė Dbč. Kad anos išsivèst[ų], tos musios! Dv.
| Išsi̇̀vedė anglų kiauliai Dgp. Kiaulės išsi̇̀vedė šeringos Aps. Buvom užsivedę bobingių, bet paskui išsi̇̀vedė Mrp. Broliukeliai čia išsi̇̀vedė, tokių buvo gražių vienais metais, ale išsi̇̀vedė Str. Išsi̇̀vedė iš veislės [lęšiai] Kls.
| Jau aš buvau iš vaikų išsivedus (jau neturiu vaikų) Prng. Jau mes iš pinigų išsi̇̀vedėm, nėra kuom ir druskos nuspirkt Ml.
ǁ refl. Žž išsiveisti, išsigimti: Mano cibuliai išsi̇̀vedė, reikia sėkla pirkt Švnč.
◊ ant aklų̃ išvèsti suvedžioti: Kam tu jį vadžioji: kad tave ant aklų̃ išvestų̃? Rod.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio Žem.
gerù keliù (gerai̇̃s keliai̇̃s) išvèsti pamokyti dorai elgtis, gyventi: Taũ močiutė išvès gerù keliù Pl. Tik Dievas i̇̀šveda gerai̇̃s keliai̇̃s Rsn.
į áikštę išvèsti suteikti viešumo: Niekas taip neišvedė į aikštę mūsų mokyklų darbų kaip šios žiemos rūstūs laikai Pt.
iš galvõs išvèsti pridaryti rūpesčių: Až tuos pinigus tai baigia ir iš galvõs išvèst Trgn.
iš kẽlio išvèsti; N
1. Ds, Km, Ps, Trk paskatinti netinkamai elgtis, į bloga patraukti: Perkūnas šventas jų žino – visai iž kẽlio i̇̀žvestas jaunimas Drsk. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves Grž. Vis šitie pinigai iš kẽlio i̇̀šveda Slk. Blogas padėjimas ir gerą (žmogų Pbs) iš kẽlio i̇̀šveda Kp. Blogas padėlys ir gerą išveda iš kelio LTsV312(An).
2. KŽ suvedžioti: Dieve mano, išvès taũ iš kẽlio tas senbernis, pamatysi! Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kẽlio išvẽdęs Ss.
3. suklaidinti: [Kalbininką] Hirtą iš kelio bus čia išvedęs noras įvairias lytis būtinai išvesti iš vienos pamatinės K.Būg.

iš prõto išvèsti
1. Mrj padaryti beprotį: Žemės turtai i̇̀šveda iš prõto Pžrl.
2. Kv labai sujaudinti: Jis mane iš proto išves su ta savo šypsena P.Vaičiūn.

iš rikiuõtės išvèsti DŽ1 kng. padaryti nebetinkamą veikti pagal paskirtį: Visus tris pabūklus išvedė iš rikiuotės rš.
iš vėžių̃ išvèsti Smln paskatinti netinkamai elgtis.
paišvèsti, pai̇̀šveda, pai̇̀švedė (dial.) žr. išvesti 20: Pai̇̀švedė arklius LKKXXIX184(Lz).
nuvèsti, nùveda, nùvedė K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q4,7, SD125, SD43,388, D.Pošk, Sut, N, Š
1. tr. padėti nueiti: Až rankų paėmė, nùvedė – atsilsėk dabar Aps. Tas senelis sako: – Muni nuvèskiat Vkš.
^ Aklas aklą ne kažkur tenuves LTR(Pn). Aklas aklą netoli tenuves – abu į duobę įkris LTR(Šl).
| refl. tr.: Vienas paėmė už vienos parankės, kitas už kitos ir nusi̇̀vedė tą girtuoklį Bgs.
2. tr. pririšus vedant priversti nueiti: Nuvedu ir parvedu R206, MŽ274. Diedas karves i nùveda, i ataveda Klt. Nuvèsč aš karves, ale telyčios nepavedu Klt. Nuvesk arklius į atkalnės, į ganyklą J. Reikia nuvèst arklys Drsk. Arklį gerai nuvèst: atsisėdai, nujojai, i viskas Snt. Tokis kumelukas pernykščias buvo, ir aš su vaikais nùvedu jį ganyt LKT236(Al). Arklį nu vieno pavogs, nuvès toliau į kitą kaimą, parduos Als. Aš tai šunį nùvedžiau ir pririšiau prie bulbų [nuo šernų] Kp. Vis tiek buvo apsleidimas – niekas karvės in jaučią nenùvedė Aln. Tie vaikezai iškinko anam arklį ir nùveda Yl.
| Ir daugybė pekaus jų bus nuvesta BBJer49,32.
| refl. tr.: Nutvėrė arklį už pavadžių ir nusi̇̀vedė Pln. Tą kumelę tas cigonas nusi̇̀vedės Klk. Su raikšte nusi̇̀vedu karvę, o toj pradeda gyliuot Srj. Puodus nusivežei, karvę nusivèsk ir gyvenk Slm. [Karvės] į tą pusę nusi̇̀vesta Ėr.
ǁ Arm, Srv vedantis pavogti: Karves gali nuvèst nuo pakelės, ką te, vagiai visur Dbg. Tas arklelis pavogtas, nùvestas Žd. Ponas tarnam įsakė, kad kuo greičiausia bėkit, kad nenuvèstų jo (arklio) (ps.) LKT282(Pbs). In tąsyk jau vagis jam nuvedė ketvertą arklių BsPIV259(Brt).
ǁ priversti nueiti, nusivaryti: Jį nustvėrė ir nùvedė Btrm. Sako, kiek aš vargau, lig aš aną nùvedžiau, tą vaiką Žeml. Diedas savo dukterį nuvedė medžian, rado tokią pirkelę ir paliko tą mergyštę LTR(Dv). Piršlį nùvedė į obelę karti Trk. Ka nueisam liuobam į ežerą maudyties su kitoms mergoms, kiek anos muni klikys, kiek anos muni klikys, kol nuvès į tą vandenį – munie šaltà, i gana End. Tutoriai, įsilaužusys į Ukrainą, sugavo jauną jo mylestą Potockį ir nuvedė į Krymą M.Valanč. Er nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pūstynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Pasmaukiat jos visus vaikus, nuveskiat juos ant užmušimo BBJer50,27. Todrin, sako, nelaisvėn nuvesti yra žmonės mano ir badu pamirė SPII88.
| refl. tr.: Man kad duos šitan daiktan ir nùsvedė [plėšikai] Grv. Nusvẽdę krūmuosa ir tave gi nudės Dbč. Ožka nusi̇̀vesta miškan ir suėsta Dgč. Kab jaunesnė [avis], užsimeta [vilkas] an pečių ir neša, o tę didelė – nùsvedė Kpč.
| prk.: Degtinė ne vieną nusi̇̀vedė į kapus Dkš.
^ Tegu tave nusivediẽ, kad tu tei[p] brangiai imi Skr.
3. tr. K, LL121 einant kartu parodyti kelią kur, nulydėti; vadovauti einant kur: Reikia nuvèst in Seinus Pns. Nuvesdavo daržinėn gultų J.Jabl(r.). Gulti kur ka daba kas benuvèstų Žr. Ai negalėtum mane nuvèst sveikas Rimašėnuosna Aps. Aš žinau. Tum keliu einu, galiu tave nuvesti! DS53(Rs). Da kamašėlių neturėjau lig devyniolikos metų, į bažnyčią su naginėlėm gi nuvès mani LKT217(Šl). Einam, bažnyčion nuvesiù Avl. Ir spaviedin senelė nùveda Rk. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvèst [parodyti], pažinoj[o] tas žolukes Sn. Spalgenų nùvedė ana mane Klt. Lekia [pempė], kad nuvèst nuo lizdelio tolyn Sdb. Močia nùvedė piršlėm an kokią [mergą] ir apženijo Pnd. Ir nuvedė mane jauną į aukštą klėtelę LLDII76. Nuvestas tada buvo Jėzus nuog Dvasios girion Ch1Mt4,1.
| impers.: Galvoj sukas, nùveda šonan Skdt.
| prk.: Prie krašto toks kelukas, jis jus tę ir nuvès Graž. Poniškumas tus kur žmones nuvès Drsk. Kur sprogimas (girtuokliavimas) nuvès, kas būs su lietuviais? Krš. Tada buvo skaudu, ir nusivylimas net vienuolynan mane nuvedė V.Krėv. Ūkaną dieną lygiai ūkanos mintys nuvedė mane kapuosna Blv. Nuvedė juos tenai didė linksmybė BB1Mak5,23.
^ Velnio lašai vienus nùveda į lovą, kitus kabinėties Krš. Už butelį kažna kur nueis, nuvesi̇̀ Aln. Pijoką su stikliuku rankoj bet kur nuvesi̇̀ Dg. Žinai, kad blogas padėjimas ir gerą žmogų į piktą nuveda M.Katil. Nuvedei kaip raitą ir vėl atgal LTR(Lnk). Už pavadžio bažnyčion nenuvesi̇̀ JT419. Bažnyčia dangun nenuvès Mžš. Nė silkė nuves į dangų, nė kilbasa – į peklą Bsg. Silkė į dangų nenuves, lašiniai – į pragarą LTR(Vdkt). Su buteliuku jį į peklą nuvestum LTR(Grk). Šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų Šk. Pinigas gali peklon nuvest Švnč. Akių pasklausk, nosis nuves Ds. Sek paskui bitę – nuvès medun, paskui šūdvabalį – šūdan Ob.
| refl. tr. K, LL166, Š: Nusi̇̀vedė namo OG361. Ka tu a nebuvai kartu, a nebuvom nusivẽdę Trk. Nusi̇̀vedė dvylektą nakties an kapais Sd. Į bažninčią tavi tuokart nusivèsma, kad išmoksi kningas skaityti Krt. Kaip augom, tai tankiai nueidavai, juk, būdavai, ir tėvai nusivèsdavai Mšk. Bernai nùsvedė mergas anta baro Eiš. Eik, nusiveskias karių ant kalno Tabor ir imk su savimi dešimtį tūkstantį vyrų BBTeis4,6.
4. refl. Slm keliems drauge nueiti: Nusi̇̀vedžiau su vaikais Aln. Duktė su svečiu nusi̇̀vedė sodan Ds.
5. refl. nusiduoti, būti panašiam į ką: In tėvą visi vaikai nusi̇̀vedė Dglš.
6. tr., intr. Zp nusekti (akimis): Tep ir nùvedė akim, kur tu nuėjai Vv. Mane bulius akim nùvedė nùvedė Gs.
7. intr. prk. tęstis kuria kryptimi: Kelias nùveda į mišką DŽ1.
8. tr. nutiesti: Ir nuveda ežias Lp. Drenas nùvedėm į daubą Krž. Ten kanalas nuvestas per kelis miestus Db.
ǁ įrengti: Elektra nuvestà abiem šonais Ad.
| refl. tr.: Miškėlin šviesą nusi̇̀veda ir šoka Azr.
ǁ nubrėžti: Tiesiai liniją nùvedė DŽ.
ǁ nusiūti: Ar nuvedei perpečių adymus? Dkš.
×9. tr. GTŽ nuleisti, nutekinti: Nuvedamoji sausinimo sistema rš. Nuvedamoji vaga ŽŪŽ19. Nuvedamasis griovys ŽŪŽ90. Nuvedamasis vandentakis PolŽ48.
| Nuvedamasis [nervas] EncIV1025.
10. tr. prk. nugyventi, nualinti: Kuom jis kaltas – motka ūkį nùvedė Žž.
×11. refl. pasisekti: Nusiduoti, nusivesti, pasivesti Q212.
12. tr., intr. nutaikyti gaidą, balsą, tinkamai nudainuoti: Jau kitep nùvedei, kita nata Lp. Išgiedojau dar visą giesmę, nerėkiau kap tę labai, ale balsą dar nùvedžiau Mrk. Kad ji nieko nenùveda, negali giedot Rdm.
| prk.: Tave kap muzikuot nuvès ausis Arm.
13. refl. pasidaryti išdidžiam: Smarkiai nusi̇̀vedė pirminykas Gs.
◊ blogù keliu nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jiej tave blogu keliu nuves Lš. ×
nedė́lią nuvèsti ant paldiẽnyko iškreipti kieno kalbą, mintį: Jau jūs nenuvèskit nedė́lios an paldiẽnyko! Lp. ×
nuog svi̇́eto nuvèsti nužudyti: Any susūtarijo, kap mane nuo svi̇́eto nuvèst LzŽ.
po sierą́ja žemýnika nuvèsti palaidoti: Kad taũ nuvèst po sierą́j žemýnika! Arm.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgauti: Jis tave nuvès prie óžio lazdõs Ukm.
panuvèsti, panùveda, panùvedė (dial.)
1. žr. nuvesti 2: Kap panùvedėm karves Trobosna, tai kupčiai visa papapirko Dv.
2. refl. suprastėti veislei, išsiveisti: Juosa kiaulės panùsvedė LzŽ.
3. refl. išnykti: Bebrėnuose visi mokėj[o], visos selos krugom mokėj[o] pa žagunsku, al panusi̇̀vedė Lz. Panùsvedė jau mūsi ūtarka Lz.
papanusivèsti, papanusi̇̀veda, papanusi̇̀vedė (dial.) tr. visiems nusivesti, nusivaryti: Kelkis, ba jau vitvisi papanùsvedė ganyt Dv.
pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N
1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam užriša akis i pàveda ta gatve Yl.
2. tr. pririšus tempti verčiant kiek eiti: Pavesk arklius toliau J. Jei lys, pavèsti [karvę] į lenkę, čia i prismeigti LKT90(Rt). Ka reik tą karvę pavèsti, mun ta karvė tyst iš rankų – didilis amžius yr Yl. Atėjo motera karvę pavèst Smln. Kad mano valia, pavežčia ant kalno girtą ir nušaučia pavẽdus pakalnėn Pl. Pàveda į trečią vietą, vėl iškasa tretįjį puodelį piningų Yl. Nukinkęs gelsvąją pavedė į aptvarą ir supančiojęs sudrožė apinasriais per strėnas M.Katil.
| refl. tr.: Apsiverkė Alenėlė, pasivedė toliau avinėlį LTR. Šį bemiegtantį broliai užpuolė, užmušė ir pasi̇̀vedė arklį su visa pana ir paukščiu BM399(Slnt). Pasi̇̀vedžiau arklį nuo kelio į šalį Trs. Gyvolius reik pasivèsti nu vokyčių į mišką Lnk.
ǁ refl. pririšus nusivedant pavogti: Leku par naują pakelti [karvės], jau nebesą, su visu lenciūgu pasivedė Skd.
ǁ prievarta nuvesti: Ai kelkit kelkit, mano sūneliai, vykit pavestą dukrelę RD42.
| prk.: Ar tai meistras, ar tai prastas, nuo arielkos nepavestas kaip nuo smalos, kaip nuo smalos LTR.
3. tr. N, DŽ, NdŽ, Skr kiek vesti lydint, rodant kelią ir pan., pavėdėti: Dar biškį ten pàvedė vẽdu, rokuo[ja] eikiatav Jdr. Vilniuj labai malonūs žmonės: ne tik kad parodys, bet ir pavès Pžrl. Ta mergytė tujau plykt iš staklių – pavedusi, nurodžiusi kur eiti Sd. Buvo bažnyčia valio[je], pàvedžiau, parodžiau [dukraitei] Grz.
| refl. tr.: Jis mano patį į bažnyčią pasi̇̀vedė KI14. Anam reiks žmogaus kur pasivèsti a į darbą, a ką – nė vienas neklauso ano Žr. Tas pirmininkas pasi̇̀vedė muni už trobos galo Trkn. Pasi̇̀vedės po parankės Trk. Pasi̇̀veda biškį toliau į kitą šmotą, vėl liepa kasti Yl. Pasi̇̀vedžiau vaiką pri prūdalio ir pakrikštijau Šts.
4. tr. pajėgti vesti: Kniūpsčia atsigula mergiotė, niekas nei pàveda, nei paneša Klt. Nei pavèst, nei panešt negalėj[o] Lp. Nepàveda jau, tai paleido, tai kad griuvo [girtas] Pv. Rankas sūjemiau, vedu, gniunža – nepàvedu Rdn.
| Karvelė ta, sako, teip siutri, tu nepavèsi anos Trk. Rambi karvė, atkakli tokia: negali nė pavèst, nė pavaryt – pauosto pauosto to kvapo LKT251(Šd). Teip nepàvedu karvės, ale až nosės ažuveriu Klt.
| Mane tik lazda bepàveda Tr.
| prk.: Nepavedamà [pati], neprisiprašoma, susiraukusi Krš. Vaikų nepavesi̇̀, kap nori Rod.
5. tr. SD265, Sut, LL155 vedamam atsidurti po kuo nors.
6. tr. Ds pakviesti: Manęs nepàvedė uogaut, nunėrė vienos Klt. Pàvedžiau Bronių – nevažiuoja, pàvedžiau Amilią – ir to nenori Slk. Pavèsk, maž atvažiuos Aln. Pavèsk, ė maž ir eis Sdk. Vieną pàveda draugę, kitą – niekas neina, tai ana viena nueina [į bažnyčią] Žl.
7. tr. vesti, paimti į žmonas: Dabar penkis [šimtus] pridėsiu, tavi jauną pavesiu D19.
8. intr. padainuoti pirmu balsu: I pavèsti, i patarti [jauna] galėjau Grd. I padainiavau, i pàvedžiau – buvau nesutižusi Krš. Balsą turi – pavèst gali Ad. Kada ir pàvedu, viseip viseip galėjau Kpr. Da pàveda, ir da turavot, mūsų visi giesminykai [šeimoje], nereikia ir svetimų Žl. Mano tėvas pavèst mokėdavo Ėr.
9. tr. pradėti: Pasakos pradžią pavesiu, o toliau ir pats atminsi Šts.
| refl.: Kap any pasi̇̀veda skautis, aš pasiimu šluotą ir duomu Lz.
10. intr. būti panašiam: Ar jūsų namai paveda in Elžbietos? Gmž. An šitą nė kiek nė nepaveda Ds.
| refl.: Stasys pasi̇̀vedė biškį in tėvą Dglš. Ivinskis pridūrinėjo man daugel žodžių aigiptiškų, pasivedančių an lietuviškų A1884,206.
11. tr. Žgn atsivesti, turėti jauniklių: Telyčia mum pàvedė karvytę Mžš. Šiąnakt karvutė pàvedė telikę tokią žalmargikę Erž. Daba jau karvė pàvedė, tai ir atidaviau jai (dukrai) Vdk. Gegužė į metus vieną vaiką tepàveda LKT63(Lkž). Katė vaikus pàvedė Grž. Ir visi žvėrys ant lauko pavedė vaikus po jo šakų BBEz31,6.
| refl. tr., intr.: Pasi̇̀vedė kiaulikė, po kelis rublius gavau Vn. Kitos palaidos [triušės] pasivẽdusios būrį vaikų Smln. Jeigu avys gerai pasiveda, apsimoka auginti Šts.
12. tr. pagimdyti: Tiek vaikų pavedusi – benorėk sveikatos Dr. Pana Dievą pagimdė, pana Christų pavedė Mž204, ChG73–74. Ji pagimdo pirm sopulio, ji pavedė vaiką, iki vaiko bėdai neatėjus BBIz66,7. Nesa tuo čėsu dide nuodėmais buvo gėda moteriškei vyrą turėti, o nevaisingai būti, tatai esti ne vieno vaiko nepavesti BPII263.
13. tr. S.Dauk, DŽ, NdŽ patikėti, paskirti ką nors atlikti: Jis pàvedė man pinigus atimti nuo skolininkų J. Pàvedžiau tau bitininkaut Jrb. Jam buvo pavesti̇̀ prižiūrėt tie vyrai Smln. Praeitus metus tą patį darbą jam buvo pavẽdę Dv. Pàvedžiau ganiavą kaimynu Dg. Tėvą Biržėsna (į Biržus) pàvedė nuvaryt Krs. Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui BsMtII80. Dievui pavesk atlikti, kas neatlikta – jis pasirūpins V.Krėv. Pradėtą išganingą darbą kunegams pavedė M.Valanč. Ir kam daug pavesta, iš to daug ieškos SkvLuk12,48. Atsikvėpęs giliai krūtine, kai nuo kalno pažvelgsi aplinkui, tai tik plunksna rašyt auksine pavesta Lietuvos dainininkui! Mair.
| refl.: Ant paties viršaus kalno, čion ant aukuro (altoriaus) rusėjo amžina, neužgesytina ir šventa ugnis, kurią sergėjo tam dalykui pasivedusios ypatingos mergelės Bs.
14. tr. M, DŽ, NdŽ, KŽ atiduoti, paskirti, palikti: Pàvedžiau sūnui ūkę Graž. Kokiam vienam pàvedė tėvas ūkį, o tas turėjo dalis išmokėti Slv. Pàvedė muno uošvio žemę Pj. Tėvo nabaštikas ūkę pàvedė, i dirbau Ms. Tėvas mirdamas pàvedė gaspadorystę sūnui BM36(An). Čia lig pat vieškelio pàvedžiau anam tą žemę Sd. Valdžiai vyras nenorėjo duot [žemės], norėjo, kad kam pavèst iš giminių Pns. Pavẽdus tą gyvenimą sesers sūnui Plv. Tą ūkį pàvedė sūnuo, o jau tai žmonai ta jau būs visi auksai Kl. Pàvedė mašinelę savo dukterie, savo vaikuo Krš. Kai pavèsi mergom tą peilį, tai tiek ir laikys Alk. Kaplys – kirvis negadnas, jis bobom pàvesta Rdš. Vaikam nepàvedžiau, tai graži da [skarelė] Krč. Kad tik būtau pavẽdęs [knygas], tai būt suplėšę Lp. Jei man pavesi, ko namie nepalikai, tai duosiu pinigų kalnus (ps.) Tvr. Mano pinigai taupkasė[je], aš jų niekam nepàvedžiau Jrb. Padėk pinigus bankan i pavesk in sūnaus Klt. Bet pasakykit, kaip jūs elgėtės su žmonėmis tuose kraštuose, kurie buvo ordinų globai pavesti? V.Krėv. Lietuviams pavesta nutriušusi bažnytėlė biedniausiame miesto kvartale A.Sm. Juk galima būtų savo žmogui viską pavesti, labiausiai kad Vilniaus rėdyboje yra labai daug vargšų A1883,277. Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia J.Sav. Dievas pavedęs tą daržą Adomui M.Valanč. Todėl aš pavedu jums karalystę kaip mano Tėvas yra man pavedęs SkvLuk22,29.
| Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nu ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas S.Dauk.
^ Kailį jam pavedė, bet odą sau pasiliko TŽV611.
| refl. tr., intr.: Namus pasivẽdę giminėm Bgt. Pasi̇̀vedei sūnui ūkį, tai dabar gali švilpaut po laukus Gs. Gyvenimą pasivedė visai svetimiem Gs.
| Išsirito, po banko nepasivedė (neėmė paskolos) Pj.
ǁ įkainojant atiduoti: Pàvedė mūso kaimą į banką, mokėt reikėjo Kž. Po melioracijai mano pàvesta, apmatuota, apkainuota namai Kvr.
15. tr. M patikėti, atiduoti kieno žiniai, valiai: Pàvedu tau vaikus tvarkyti Krš. Tėvas pàveda dukterį žentui, atiduoda jo valion Kpč. Tėvas pàveda jaunikiu dukterį su rūtų šaka – didesne nemušk kap šita Dg. Oi tu čiužas čiužuorėli, pàvedam tau seserėlę DrskD173. Aš pavèsiu žirgui valią, išmindžios rūteles JV152. Dabar aš pavedu jus Dievui SkvApD20,32. O pavesk save jautrumui Jo, kurs, visims apleidant, patsai vienas tavi sušelps M.Valanč. Morta mirdama prašė, kad aš ne kitos, tik tavo globai vaikus pavestau V.Krėv. Galų gale pavedu save aplinkybėms V.Myk-Put.
| Kalbai padedant, žmonės paveda savo mintis kitas kitam Blv.
| prk.: Del uždegimo trobų jie vartoję pakulomis apsuktas ir apdervotas bei uždegtas šaudykles, kurios, iš aukšto puldamos, šiaudinius stogus liepsnoms pavesdavę A1883,132.
| refl. B, KŽ: Pasivedu tamstos globai Db. Aš jiem jau čia pasivedžiau, tai jie mane globoja Snt. Aš pasi̇̀vedžiau po jo būdo, t. y. aš priėmiau jo darbus ir visą apsiėjimą J. Neieško ji to, kas yra dieviška, maloninga ir teisinga, bet yra pasivedus piktybei ir troškavimams A1884,163. Tėvui pasi̇̀vedė vienas brolis – jis turėjo išmokėti jam dalią Grl.
16. tr., intr. pabraukti, patraukti paviršiumi: Dalgį pàvedžiau – i glėbys [rugių] Klt. Terpu kuorelių pavèsk grėbliu, pavèsk i išgrėbsi [miežieną] Klt. Pàvedžiau ranka par paduškas – minkštos baisiausia Klt. Tep tas sliepas pàveda ranka per rasą ir perveda per akis LzŽ. Pavèsk ranka, palygyk [medžiagą] Pv. Šerias kralkai, pàvedu – sauja pūkų Klt. Aš paimsiu juodos kumelės uodegą i pavesiu vienam i kitam per nosį TDrIV282(Prng).
ǁ tempiant patęsti, patraukti: Čia užkišu, čia pavèsu [plėšą] tarp parpinų Vg.
17. tr. pajungti, įtaisyti: Pas juos tę ir centrinis [šildymas] pàvestas Vrn. Čia trūbos pàvestos, kad išeitų vanduo Vrn. Išbėgdami, sako, visur minas pàvedė Trgn.
×18. refl. KŽ laikytis, elgtis.
19. refl. R, MŽ, KŽ priderėti, pritikti, patikti: Tas valgis man pasiveda B, B213. Tas gėrimas man nepasiveda B213.
×20. (l. powodzić się) refl. ppr. impers. Q212,227, Sut, S.Stan, GK1938,146(P.Skar), KŽ, Žg, Brž, Trgn, Str, Dbč, Mrk, Srj pasisekti, pavykti: Pasisekti, pasivesti, pasiduoti Q192. Klotis, gerai pasivesti, nuosiduoti I. Kaip iki šiol tau pasivedė? N. Man tas darbas nepasi̇̀veda K. Gerai jam sekas, pasiveda R146, MŽ193. Šiemet avelės nepàsvedė: jau viena vieną, kita du, o pirma vis vedė keturis Btrm. Ot nepasi̇̀veda gerą karvę nusipirkt! Ėr. Kad gerai pasivès, tai ir atgalios atves [kumelę] (ps.) Pls. Šuniu pàsvedė pribudyt gaspadorių Vrn. Ant to žodžio vis anums pasivedė užgriebti žuvis DS102(Rs). Jam i nepasi̇̀vedė Rš. Ponas gerai kalbi, mum nelabai pasi̇̀veda Pb. Kada kada, bet nū tai pasvès! LMD(Rod). Pasijautot ką beveikia ir kaip ano muterei bei vaikams pasi̇̀veda MitI71(Klp). Tegul nueina anan svietan paklaust, kaip mano tėveliui pasi̇̀veda Kp. Pranešk, ar sveika, kaip jai pasiveda, ir jos tėvai ar abudu gyvu TS1899,12. Kn. Ant. Juška mokėjo žmonėms … po berlinką už kožną padainuotą dainą – per tai jam pasivedė taip daug dainų pririnkti A1883,248. Mokslas pasi̇̀vedė visiem gerai BM89(Brž). Kad tau gerai pasiveda, nepasikelk ing puikybę Tat. Visi daiktai jiemus gerai pasives, ir turės visuosu daiktuosu gerą palaimą BPII129. Jei jumus lobis pasiveda, neguldykite ant jo širdies savo BPII197. Laimingai tokiam pasives PK44. Idant teip ir aniems laimingai pasivestų MP63. Idant … gerai jiemus pasivestų Vln49.
^ Lobis neteisus nepasiveda B614. Devynius kartus pasives, dešimtą kliūsi NžR. Bagotam vogti, o senam meluoti tankiai pasiveda LTR.
21. tr. Str paskųsti, įduoti: Aš tave į miliciją pavèsiu, kad vaginėji Rmš. Moi, anas nori mane pavèst Dv. Kap pàvedė Mačiulis policijai, ką Kuplašius padegė jo kluoną, tai policija antaryt dar pro patamsumą atskrido Rod.

×padvèsti, pàdveda, pàdvedė (hibr.)
1. tr. privesti prie ko nors: Padvèd’ vaiką prieg pirkiai LzŽ.
2. tr. Ktk apgauti: Bijojo, kad susiedai nepadvestų̃ LzŽ.
3. tr. paskųsti: Ana jau jį pàdvedė kapitonu Lz.
ǁ užsiundyti: Nu tada až itą karvę anas pàdvedė niemčių LKKXXIX184(Lz).
4. intr. būti panašiam: Par juos visi broliai vienas an kitą pàdveda Švnč.
parvèsti, par̃veda, par̃vedė tr. K, Rtr
1. H183, R, MŽ, D.Pošk, Sut, DŽ, NdŽ vedant grąžinti namo: Par̃vedžiau numie aną jau nušlapusį, privargusį Plng. Par̃vedė aną numo ir išleido mokytis LKT103(Klm). Išleisk tu Ievą, mas parvèsiam apent aną Sd. Jei tu parvèsi muno tėvą ir motiną iš peklos, aš tada tau atleisiu (ps.) Varn. O dabar tai kad gailiuos [ištekėjus antrąkart], tai, o Jėzau, kad man kas padirbt, kokia aš buvau pirma, parvèst tuos namuos, kur aš gyvenau… Kpr. Parvesk šius vyrus namopri BB1Moz43,16. Mane pakajuje vel namie parves Tėvop manap BB1Moz28,21. Kuris aną ing Egiptą pralydi, atpėdui parveda ižg Egipto DP407.
| prk.: Ka eini namo, ka i tamsu, kojos pačios par̃veda Sk. Tu tvorele, tu žalioji, visus girtus parvadžioji: parvesk mane pijokelį, iš karčemos uliokelį (d.) Švn.
| refl. tr.: Jis sutiko savo vaikus ir džiaugdamasis parsi̇̀vedė namo NdŽ. Pačiai nereik ieškoti parsivèsti, kad kumet gerčio Ms. Mama ateina, parsi̇̀vedas muni numie Klk. Nei vilkai suėdė, nei žvėrys sudraskė, reikėj atgalio namo parsivèsti [žmoną] DrskD201.
2. pririšus versti pareiti, partraukti: Arklius parvesk, reikia važiuoti J. Išvažiavo mūso tokius gražius arklelius, i bepar̃vedė tokius skūrinius Als. Ka žinoč’, ka lyt naktį, parvèsčiau karvelę namo LKT215(Mšk). Ana tą karvę jau parvẽdusi į mūso kiemą pririšusi Akm. Teliukui šalta, reikia parvèst tvartan Žl. Nukulsiu gi, kai sugrįš namo. Tegul tik neparves arklio V.Krėv.
| refl. tr. Pv: Nei virvagalio nebebuvo arkliu parsivèst Svn. Einam arklių parsivèstų JT387. Aš daba einu pri karvės parsivèsties Klk. Aš buvau davęs arklius parsivèsti Skd. Vakarop jau eiti̇̀ karvelės parsivèsti, lapų laužyti, kiaulių šerti Kl. Vieną [avytę] par̃svedžiau namo Dv. Parsi̇̀vedė šunį atsigint bobos Ėr. Tėvas parsi̇̀vedė už šimtą litų karvę, ta buvo kaip silkai Trš. Nu ir pasigavo tą kumelį, parsi̇̀vedė tada Sb.
^ Ščėstės i surištos neparsivesi LTR(Vdk).
ǁ prievarta atvesti: Jei miestalė[je] pijoką kokį a vagelaitį sugavo, tas šimtininkas turėjo aną parvèsti į kaliūzę End. Ka būt sugavę [tą, kuris nešė kuršį], ta būt anie parvẽdę ir pastatę pri mašinai [linų laužti] Bdr.
3. M, NdŽ lydint pasikviesti namo, atsikviesti: Patalkiai būdavo ir liūb muzikantą parvès Krt. Muzikantų parvès, liūbav pašoksma, padeiniuosma Vkš. [Reikia] parvèst motką, tai ji kelias dienas dainuos (tiek daug dainų moka) Klvr. Sako, o kam tą žmogų čia bejudinai, kam bepar̃vedei Kal. Ka aš gimiau, tą naktį gaisras kilo miestalė[je], paskuo po to gaisro parvedė tą babą (priėmėją), ir aš atsiradau End. Ten daktaro anam nepar̃vedė niekas, nesuspėjo Trk. Buvusys i kunigą parvẽdę, i viską padirbo munie be žinios Vvr. Pasėjau linelius lankoj lankoj, parvedžiau mergelę rankoj rankoj LTR(Auk). Ar tu mane už mergą parvedei? Žem.
| prk.: Stokojimas sulos parveda jiems (jauniems medžiams) ligą S.Dauk. Aprašymas aukščiaus išaiškinto atsitikimo parvedė man į atmintį dar vieną štuką A1885,121. Bulbė bulbę parvès, tik duok (gerai mokėk kasėjams) Drsk. Žydai nora, ka mažas piningas didelį parvèstų Krš. Par̃vedė šviežią dūšią i vaidenas Varn.
^ Iš miško parvestas į mišką ir žiūrės NžR, Pnd. Šnekta šnektą par̃veda Lp. Daina dainą par̃veda Nmj.
| refl. tr. Sn: I po tam aš parsi̇̀vedžiau brolį sau Sd. Tą vaiką da nedidelį parsi̇̀vedė pas mumis Vl. Toks ūkininkas parsi̇̀vedė pri vaiko pabūti, ta žmona sirgo ano Šv. Jau ta pamotė buvo parsivẽdusi savo dvi dukteri i sūnų Varn. Pasisamdėm, bet dar neparsivedėm bernioko Jnšk. Neužtenka, ka tu girtas, ale da i kitą girtą i nuogą parsi̇̀vedi Sdr. Paskum vėl atejo, parsi̇̀vedė pas saũ svečiuosna Krs. Nuejau pėsčia į Telšius i parsi̇̀vedžiau aną Sd. Karalius parsivedęs papenėjo ją ir tą jos baronėlį LTR(Kš).
| Višta parsivès [viščiokus] tūpt Erž. Pereklė iš lauko į kiemelį parsivedė vištyčius I.Simon.
4. R, MŽ, NdŽ, KŽ paimti, vesti žmoną apgyvendinant ją savo namuose: Paliko našlys, par̃vedė jauną pačią Šts. Ans duoda seserie [dalies], ans parvès [žmoną], anam parneš [dalies] End. Sūneli, laikas tau parvèsti marčią Grš. Kokią čia dabar martelę Mačėnas mum ant sodžių parvès? Skrb. Sūnus ieško marčios tėvam parvèstie pagal save Rdm. Dabar y[ra] jauna šeimininkė parvestà į tus namus Vgr. Nu Karpėnų aš esu parvestà Akm. Akis išmuščio, jei vyras da parvèstum kitą bobą Trk. Na, pala, vaikeli, parves tėvas močeką – pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja LTR(Šil). Numirė Klimkienė, tai dabar tėvas bernioku močeką parvès PnmR. Mums tėvas ją (antrą žmoną) par̃vedė už motiną Nm. Juk pirmai vienas (dukteris) išleidžia, kitas (marčias) par̃veda Mšk. Kaip parves pačią, mergų nebemylės Žem. Tai ką, manai, kad aš tau leisiu pliką mergę į namus parvesti? P.Vaičiūn. Tėvas liepa kožnam parvesti paną: kurio bus padoresnė, tam bus buta S.Dauk. Jis dar nevedęs, teip vargingai gyvena, o kas su juo bus, kaip parves ir vaikų susilauks! BsPII113. Cit neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį StnD26. Pasėjau liniukus sau lygumo[je], parvedžiau panelę sau mylimą (d.) Pšl. Aukso žiedą pirštan užmoviau, parvedžiau parvedžiau, sau jauną mergelę parvedžiau KlpD67. Kur dėsiu mergelę jauną parvedęs? D48. Verksi, mergyte, verksi, jaunoji, kad aš kitą parvesiu RD66. Iš bajorų mergelę parvèsiu JD917.
^ Neliūdėk kaip vakar parvestoji Šk. Nevedus vargai, parvedus vaikai LTR(Šll). Nė tą pamesti, nė kitą parvèsti Lkv.
| refl. tr.: Tą apkasė, o dar̃ kitą bobą parsi̇̀vedė Stk. Ans tokią motrišką buvo parsivẽdęs Pln. Sau pačią parsi̇̀vedė, bet mums motynos neparvedė Varn. Parsi̇̀vedžiau senikę, dvijuo aiškiai geriau – daba antras amžius mums Jdr. [Jauni žvejai] vis žmonas parsi̇̀vedė, pasiliko čia gyventi Klp. Oi, dėl manę koc ir ožką parsi̇̀vedei – bus man gerai Kpč. Mūs’ tas Zigmis parsivès tą bobą jau Trk. Visada, kol jaunas neparsiveda pačios, senesniam jau sunku prisirengt Žem. Jeigu ji jau tokia graži, tai kodėl man jos neparsivedus už žmoną A.Vaičiul. Verkė Polonija, kai ją Zigmantas parsivedė į marčias J.Ap. Parsivedžiau jauną, linų neparauna (d.) LKT213(Lbv). Parsi̇̀vedžiau jauną pačią, neturiu ką barti JD510.
5. ištekėti apgyvendinant vyrą savo namuose: Nė aš turu kur parvèsti, nė ans tura kur parvèsti, protingas vaikis, geras, gražus End. Sesuo par̃vedė į namus žentą Gr.
| refl. tr.: Už trijų savaičių parsi̇̀vedė kitą vyrą Mžk.
6. NdŽ turėti, vesti jauniklių: Karvė veršiuką parvedė N. Džiaugias laputė vaikučius parvẽdus (d.) Nm.
7. pagimdyti: Kūdikį parvesti N.
8. refl. pareiti: Jis parsi̇̀vedė, užkniubo, ir viskas Snt.
9. įtaisyti, įrengti, įvesti: Čia neparvès elektros – nūkampiai [yra] Erž.
◊ pli̇̀kį parvèsti baigti austi: Ot audėja! Vakar uždėjot, o rytoj pli̇̀kį parvès! Snt.
paparsivèsti, paparsi̇̀veda, paparsi̇̀vedė (dial.) žr. parvesti 2 (refl.): Nepardavė nieko, visa namo paparsi̇̀vedė Dv.
pérvesti K, NdŽ, pervèsti K
1. tr. SD1146, Q537, H167,184, R, R106,201, MŽ, MŽ139,268, N, LL189,192, LzŽ padėti pereiti: Jis vieną paėmė už rankos, párvedė [par upikę] LKT185(Vl). Aš pérvesiu par lieptelį JT443. Vyras padirbo nagines, párvedė par Ringuvą į kitą pusę Krš. Jei vaiką su peiliu per slenkstį pérvesi, greičiau vaikščiot pradės (priet.) Nmn.
2. tr. pririšus vedant nutempti į kitą pusę: Arklius savo párvesk į kairę pusę Yl. Párvesma karves į vieną vietą ganyti Rdn. An raikštės karvę pérvesiu tau Drsk. Karves pérvedžiau nuo viešiakelio in ąžuoliuką Švnč.
| refl. tr. N: Motyna karvę galia pársivesti pri vaikų, šieną parsivežti Krš. Maž anys šiandiej karves pérsveda [iš vienos ganyklos į kitą] Aln. Pársivedas savo i paršinelį, ir šunelį, ir katinelį Klk. Už tiltelio parsivedęs, Adomas atsisėda ant pievutėj gulinčio akmens, o karvę pririša prie pakelės beržiuko L.Dovyd.
3. tr. Btrm, Upn, Klt einant priekyje, lydint padėti pereiti: Pervedu karią SD298. Per tą gronyčią nakčia slapta párvedė LKT185(Vl). Vištytin nuvažiuoju, tai jis tę mane perveda per rubežių Vokietijon Dg. Oi berneli, baltas dobilėli, pérvesk mani per žalią girelę (d.) Smn. Ir tavo žmones izraelskosias per anas (marias) sausas pervedei Mž103. Netikima teipag buvo Maižiešiui per sausas marias žmones pervest MP104. Jis padirbino ant upę Istru arba Dunaju tiltą, kuriuomi savą kariauną parvestum S.Dauk.
| refl. tr.: Pérsvedė, mačiau, anoj nedėlioj ana tą savo kavalierių per miestelį Dbk.
4. tr. perplukdyti į kitą pusę: Sėsk, sesyte, į laivelį, aš parvesiu par upalę LMD(Žg).
5. tr. visur nuvesti: Párvedė par daktarus, išreikalavo pensijos Všv.
| refl. tr.: Pérsivedė par kambarius, visa ką išrodė Adm.
6. tr. per savo rankas perleisti: Jis daug arklių pérvedė Užg. Daug ana karandošių (pieštukų) pérvedė – rašo ir rašo Pls.
7. tr. perduoti, atiduoti: Nu ta tėvai sudarė dukamentą (dokumentą), mun párvedė gyvenimą Gd. Pervesk man tą lazdelę Brž. Paršiukus, kol mažiukus, aš šeriu, kolek viską pradeda ėsti, o paskui pérvedu jam Všt. Varažnykas negalia numirt, kol kitam nepérveda savo poterių Ob.
8. tr. DŽ, NdŽ, SkŽ187, ETŽ įskaityti, įtraukti į sąskaitą: Jis párvedė jam skolą ir tu atimkis J. Ji gavo pustrečios tūkstantės an mano vardo, man duoda, pérveda bankon Kp.
×9. tr. prk. perkelti: Dvaikų (dvejetų) yra, i nepérveda septintam skyriun [bernėko] Pls. Dalis produkcijos dėl gaminių defektų brokuojama arba pervedama į žemesnę rūšį sp. Tegul ponas juos į činšą perveda, prievoles panaikina, už darbą užmoka V.Myk-Put. Gausi atvertimai, kurius Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
ǁ refl. Sut persikelti, persikraustyti.
10. tr. Lš, Antš pirmą kartą perskaityti: Jis minčia párveda tuos žodžius, nešvambaluoja su lūpom Skr. Paskui mokytojas davė Napaliukui naujausią, visai dar nevartotą abėcėlę su daugybe paveikslėlių ir, pasisodinęs pačiame pirmame suole, pervedė Vaižg.
ǁ pamokyti skaityti: Párvedu par knygą, ir išmoksta Krš.
ǁ suprasti: Viena [duktė] devintan, kita penktan, viską pérveda lietuviškai Rod.
×11. (sl.) tr. perjungti, persukti: Pérvesk televizorių an Vilniaus Rod.
ǁ perkrikštyti: Anys norėjo pérvest visą kiemą Dv.
ǁ išversti į kitą kalbą: Jis savo kalbą pérvedė vokiškai KŽ. Aš nežinau, kap itai pérvest an lietuviško liežuvio LzŽ. Anas pérveda jam vokiškai Arm.
×12. (sl.) intr. Grv perbraukti, pertraukti: Pérveskit, rasite gumbą krūtin Drsk. Pérveda per akis ir regi jau kąsnį (ps.) LzŽ. Pérvedė ranka per pilvą suodina, i išsitepė Klt. Nėr mamos, tai pérvest mozikliu per liežiuvį, kas nevalgo Švnč. Strumentu pérvedėm terpu balkių Dgp. Ėmė ir pérvedė dalge per šakas Dv. Pelė prisitaikė ir uodegute per burną pérvedė Auk. Ranka pérvedė: ale ir gražus tavo [audeklas] Sn.
ǁ uždrožti, sukirsti: Sakau, nesidarkykit, ba va ištraukęs rykštę kap pérvesiu! Plm.
×13. (sl.) tr. Lš, Kt pradanginti: Pérvedė mano dokumentus Sn. Jau vė pérvedei kur peilį Pns.
ǁ pražudyti: Merginis dėl mergos gali gyvastį pérvest Rod. Pérvedei mane, motule, išduodama už pijoko Vrn. Dažnai žmogus pats save pérveda Rod.
ǁ Švn nužudyti: Dabok, kad tu man šitą šunį pérvestai Dbč.
| refl.: Per savo neišmanymą pérsivedė jaunas būdamas Rod. Moja ma sūnelis kur jau pérsivedė, kad kap išej[o], tai ir išej[o] Pls.
ǁ refl. pastipti: Jo kumelė pérsivedė Sn.
×14. (sl.) tr. Lš, Šk sugadinti: Jau gal pérvedei pielą, kad neatneši Vs.
| prk.: Pérvedei tu ma gyvenimą Rod.
ǁ sužaloti: Pérvedei (išgąsdinai) tu, laume, su tuoj šuniu mano mergšę Vs. Šitokį gerą arklį pérvedė – sušilusį pagirdė Rdm. Pas mergas važinėdamas ir arklį pérvedė Rod. Jau dar tai pérvedėt kumelaitę – ar tai protas tep mušt! Krok.
| refl.: Mano karvė pérsivedė Sn.
ǁ refl. išsimesti: Prižiūrėk kumelingą kumelę, kad nepérsivestų Alk.
15. tr. prk. suklaidinti, apgauti, užburti: Viedma ragena pérvedė jus, pérves ir vėlei mus Dv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pervestu – pérvestu pavirsi DP281.
×16. (sl.) tr. įrodyti: Kas ant manę perves nusidėjimą? SPII132. Žinokig apie tai, jog falšyvieji pranašai, kurie žadėjo tatai, ko niekad pervest nei ižteist negalėjo DP19.
pravèsti, pràveda, pràvedė K
1. tr. DŽ pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesi̇̀ Slm.
^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv.
2. tr. NdŽ, KŽ vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml.
3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn.
| refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt.
4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius TŽI257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7.
5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880.
6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg.
7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk.
×8. tr. LL191, NdŽ, KŽ nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir.
| Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš.
| Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais rš.
ǁ kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis rš.
ǁ pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn.
9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns.
×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg.
^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR.
| refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J.
×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį rš. Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą rš. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12.
12. NdŽ žr. pervesti 8.
13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr.
| Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod.
14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65.
| Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
privèsti, pri̇̀veda, pri̇̀vedė K; S.Dauk, LL23,154
1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią pri̇̀veda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, pri̇̀vedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, pri̇̀vedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62.
| prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181.
| refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Pri̇̀svedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm.
2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Pri̇̀vedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀vedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisi̇̀vedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln.
ǁ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr.
3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug pri̇̀vesta karvių Slm. Pri̇̀vedė gėriokų daugybę, al’ kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos pri̇̀vedė Pls.
4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisi̇̀veda visokių, ažvemti pakraščiai Klt.
5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją pri̇̀vedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė pri̇̀vedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm.
6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų pri̇̀vedė spaviedės J. Vaikiukus pri̇̀vedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt.
| refl. tr.: Jis pats save prisi̇̀vedė išpažinties Pžrl.
7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos pri̇̀vedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė pri̇̀vedė jį bažnyčion eit Lp.
8. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero nepri̇̀veda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno nepri̇̀vedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko pri̇̀vesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40.
^ Už blogo padėjimo ir gerą pri̇̀veda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve nepri̇̀ved’! Ign.
9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės pri̇̀vedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės pri̇̀vedė da mažų Pls. Pri̇̀vedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv.
10. tr. daug priperėti: Žvirblys pri̇̀vedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų pri̇̀vedė Gs.
| refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr.
11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn.
12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i pri̇̀vedė utėlių Dglš.
ǁ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisi̇̀vedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisi̇̀vedė Dglš. Paskui kap prisi̇̀veda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisi̇̀vedžiau obelų, kai atatekėjau Klt.
13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48.
| refl. tr.: Čia daug kas prisi̇̀vedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn.
ǁ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp.
14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp).
15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165.
×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247.
ǁ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13.
×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai pri̇̀vedu, tai nepyksta Plv. Aš jam pri̇̀vedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč.
^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais pri̇̀vedi Rm.
ǁ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts.
×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Pri̇̀vedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono pri̇̀vedant Rod.
◊ į (an) rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×
prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Pri̇̀vedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×
prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai pri̇̀vedė prie ùbago tarbõs Nč.
už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį pri̇̀vedė Trgn.
paprivèsti, papri̇̀veda, papri̇̀vedė (dial.) žr. privesti 3: Karvių nedaug buvo, o arklių tai da papri̇̀vedė Dv.

×razvèsti, ràzveda, ràzvedė (hibr.) tr.
1. iškelti, pastatyti: Tai ràzvestas šitas mūras, sienos šitos Aps.
2. sugadinti, ištvirkinti: Ràzvedė žulikai bernioką Dglš.
3. LzŽ praskiesti: Ràzvestas kamparas spirite – labai geras Prng. Aš kruopas verdu labai tirštai, pienu ràzvedu JnšM. Tą arklio koją aptepam bulbom razvẽdę ar iš miltų Arm.
4. užleisti, palikti: Katruos [paršus] penėt razvesi̇̀, tai miltus ir bulbas [duosi] Pb.
5. refl. išsiskirti: Anas razsivẽdę su žmona, geria labai arielką LKKXXIX184(Lz).
suvèsti, sùveda, sùvedė K; Amb, LL320
1. tr. Q653,654, SD462, R, R420, MŽ, MŽ568, K, M, NdŽ lydint, vadovaujant, kviečiant visus sutelkti į vieną vietą: Kai tik koki svečiai par mane, tai i ana vaikus sùveda – pirma jos vaikus papenėk Klt. Sùvedė suvežė vaikus, škandalas, Jezau! Akm. Sulipdė sau pirkelę, suvedė savo vaikučius pirkelėn LTR(Kb). Atšils orai, suves ūkininkai savo vaikus mokyti, tada ir atveskit piemenį J.Balt. Todėlei suvedė anys savo želnierus, idant krūvoje būtų BB1Mak3,44.
| prk.: Bet kas suves tokion sutartin valstiečius, gyvenančius toli vienus nuo kitų? A.Sm.
| refl. tr., intr.: Jis susi̇̀vedė cielą bandą vaikų J. Susivedė į vidų ir suimdindino vedu abudu Šts. Paskiau tus svečius susi̇̀vedė į alkierių Brs. Išeinu, tai susi̇̀veda pijokus i geria Klt. Sùsveda draugus ir kaziruoja Pns. In šokius, būdavo, susi̇̀vedam panas, iš šokių vė parvedam Brb. Berniukai eidavo mergaites susivèst, mergaitės seniau neidavo [į vakarėlį be mamos leidimo] Mšk.
| Kaip susi̇̀vedas keli [našlių] vaikai, visumet nesutarimų iškilna Rdn.
2. tr. Gž, Kpr daugelį (visus) pririšus vedant, varant sutelkti į vieną vietą: Aveles liuob žmonių ganins, liuob žmonys avis suvès Pln. Čia pas muni karves sùveda skiepyti Krž. Būdavo, suvès arklių, karvių po jomarkus Kvėdarno[je] Kv. Tada suvažiuodavo visokių ten [jomarkininkų], karvių suvèsdavo parduot Krp. Kiaulę veda parduot in kermošių, visa sùveda: kas avelę, kas grūdus, kas ką turi, tai veža Aps. O kieno čia karvės sùvestos baltosios? End. Ūkvaiziai buvo, matė visako pilnai, o buvo viskas suvestà! Krš. Mes subudom, suskėlėm su mama, gyvulius savo sùvedėm Srj. Sulig saule suvèsdavo į tvartus gyvolius [Joninių vakarą] Dov. In purvynėlį inmesim [vainikėlį], bėrus žirgelius suvèsim DrskD19.
| refl. tr., intr.: Jie susi̇̀veda po karvutę, kokias tris dienas pagano Pžrl. Susi̇̀vedė arklius, sumynė rugius ant žemės Kv. Bejodami pamatė labai drūtą medį su kiauru viduriu, čia jie susivedė arklius ir patys sugulė LTR(Vb).
3. tr. Pns padėti susitikti; supažindinti, suartinti: Aš aniedvi sùvedžiau į akis, teišsišnekie J. Aš gi juos čia akis an akies sùvedžiau Pv. Kaip sùvedžiau, kad apsižanijo, pats daba džiaugas Sd. Kai aš ženijaus, tai ką te: sùvedė, padabojom vienas in kitą Slk. Jį su Rapolu sùvedė Ėr. Su tą tai aš norėčiau judvi suvèst Rg. Žinai, sakau, suvèsk mane su ja Skp. Nulekiam Gyvakaruos, tuoj suvesmà, galėsta nusipirkt [mašiną] Slm. Reikalai žmones sùveda Mrj. Rasi tu nepažįsti Garbenio? Aš čia suvesiu tave į pažintį su juomi Blv. Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Norėdamas galėčiau suvesti su pora žmonių iš jų gaujos, kurie jus pažįsta J.Avyž. Vienų su kitais nesuvedė nei vestuvių šokiai, nei šermenų giesmės, nei šienapjūtės ar krivulės A.Vaičiul.
| Ing vaidą, ing barnį suvedu D.Pošk.
| prk.: Jūreivių keliai dar suves mus kur nors Atlanto platumose rš. Jis turėjo laiko pasižiūrėti, su kokiais bendrais suvedė likimas J.Ap. Suvèsti praeitį su dabartimi NdŽ.
^ Ką ponas Dievas suveda, nei vienas žmogus netur perskirti B505.
ǁ padaryti, kad susitiktų: Suvèsk į akes, tepasako tada, – bijos akes pakelti Krš. Reikėtų tuomet suvesti jus akistaton su tais žmonėmis, kurie apie jus žinių suteikė B.Sruog.
ǁ S.Dauk sukergti.
ǁ sutaikyti susipykusius: Tavo tėvelis sugãdino, sùvedė juos vėl Pv. Suvesk į ugadas, lai nezurza Šts. Kur tu čia jus suvesi̇̀, nekoi (tegu) geriau dalinas Arm. Išsiskyrusių ir nebesùvedė Ds. Augustas suvedė tėvą su sūnumis ing sutikimą I.
^ Bene vilką su lokiu suvesi KrvP(Vkš).
4. refl. K, J.Jabl, NdŽ, KŽ susituokti: Susivẽdusiam gyventi BŽ33. Su kuomi susivèsti KII287. Kaip susi̇̀veda jauni, jei pasiseka – gerai Vdk. Myli myli, sùsveda ir skáunasi Onš. Ten jauni žmoneliai gyvena, tik susivẽdę, da viščiukai Vdšk. Ta norėjo su vyru iš Arabijos susivesti Jrk. Kaip bus gražu, kad du tokiu lietuviu, kaip tu ir Martynas, susivestų I.Simon. Susivesita ir laimėj kaip du karveliai gyvensita V.Krėv. Ubagais būdami susivedas Kel1862,110.
| Kitą kartą katinas su višta susivedusiu (ps.) S.Dauk.
5. refl. susieiti į vieną vietą: Muzikantai kitą kartą kad susivès, tai ne dabar Snt. Ir abi motinos susivedė kamarėlėn A.Vien.
| prk.: Arčiaus su jomis (kalba ir rašysena) nesusivedę, pasijutome beturį daug lietuviškų nelegališkų žodžių V.Kudir.
6. tr., intr. Ėr, Jnšk daugeliui arba vienu metu atvesti jauniklių: Karvės suvedė, bet sviestas nepinga Ggr. Karvės jau sùvedė, pieno nebtrūksta Lkv. Kumelės sùvedė kumelius, gražybė tų kumelių̃ Krš. Pritaisys varškių, kaip karvės suvès Pvn. Avys sùvedė po tris ėraičius Šts.
| refl. Š: Karvelės susi̇̀veda, pieno yr [gavėnioje] Imb.
7. refl. tr. visus išperėti: Nebebuvo varnų, ale vaikus susi̇̀vedė – ir vėl priskrido Slm.
8. tr. SD462, NdŽ sutelkti, sutraukti į vieną vietą: Tie [žvejojamojo tinklo] sparnai apatė[je] i viršuo[je] yra suvesti̇̀ į kupetą abudu End. Šituos pirštus į krūvą tai sùvedu – sugiję Mrj. Vienon ardonion sùveda šatras Dg. O maloniausias paveikslas žemai buvo ežeriukas, kur jis su Vieverse suvedė tinklus A.Vaičiul. O anys nežino dūmą Pono, nei suvokia jo protą, jog jis juos suvedė (sukraustė) kaip pėdelius ant tekės BBMik4,12.
| prk.: Nieko galvon nesimi, suvestái – atsimintum Dv. Trumpai krūvon suvestų žinių apie Lietuvą ir lietuvius neturime A.Sm. Gal suvèsit į krūvą visas tais dainas Mrj.
9. tr. NdŽ visur išvedžioti, įtaisyti: Teip tankiai aptvertas daržas – vielos sùvestos Jrb. Išremontavo, visus centralinius sùvedė, sutaisė Krt. Į viršutinę kamino dalį suvedami ir gretimų kambarių dūmtraukiai rš.
| Yr kaminas, kur sueit, kur suvesti̇̀ dūmai iš tų visų pečių Plt. Buvo visiemi vanduoj sùvesta kap ponami Drsk.
| refl. tr.: Susi̇̀vedė elektrą savo pinigais Jd.
10. tr. Dgč glaudžiai sušlieti, suleisti, sutaikyti: Suvèsti skliautus NdŽ. Sùvesta pelėpė galas galan Dglš. Traininis sùveda korų pirmagalį ir paskuigalį Gdr. Dangtis negražiai sùvesta Švnč. Gražiai dangčius sùvedė – jau tarpudangtin netekės Ml.
| refl.: Jei iš kitos pusės, tai kitaip stogas susi̇̀veda Auk.
ǁ suderinti, dailiai ką padaryti: Norėjau suvèst vidurį marškos (sutaikyti abiejų gabalų raštą) ir susiūt Aln. Nesùvesta kvietkas su kvietku paklotėj Klt. Per vestuves kap suveda balsus! LTR(Grv). Dar reikia suvèsti striūnas Arm.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. K, KŽ rimuotis: Susiveda žodžių galai N.
11. tr. Ds sklandžiai papasakoti, nupasakoti: Jy labai nebesùveda kalbos, labai nusenus Kp. Negaliu suvèst visko Snt. Jis tą pasaką niekap nesùveda Alk.
| refl. Gs: Jis nenušneka, jam kalba nesusi̇̀veda Mrj. Na kaip jau dabar sakysi [kalbą], kad nesusivèstų Snt.
| Šita daina visai nesusi̇̀veda Alk.
ǁ sklandžiai ištarti: Vaikas negal žodžius suvesti N.
12. tr. KŽ pastatyti: I jų kluoną sùvedė Prn. Pilis stov aukštai suvesta kaip koks kaminas be stogo, durių, langų A1884,410.
| refl. tr.: Jau, dėkui Dievui, trobeles susi̇̀vedžiau Prng.
13. tr. išlyginti, atitiesinti ašmenis: Reikia suvèst britva ir pageląst Pls. Gera šleikštė ir delgę gerai sùveda Rod. Suvèsk skutiklį, kad geriau imtų Rod.
| Peilio ašmenys galutinai suvedami specialiose suvedimo staklėse rš.
14. tr. užvesti, paleisti veikti: Dar̃ nesuveda jo (traktoriaus) Pls.
×15. (sl.) tr. Dbč, Nč, Pls sujungti: Suvesti grandinę VĮ.
| prk.: Litą su litu sunku buvo suvèst, kai nusipirkt ką norėdavo Šd. Duonelę su duonele kad kaip nors suvèst Skdt. Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neužtenka) LKKXVII179.
16. (sl.) tr. DŽ1, KŽ sudaryti visumą, sistemą iš turimų dalių: Suvèsti balansą NdŽ. Suvèsti sąskaitas NdŽ. Gera mokytam: surašė, sùvedė, nereikia an pirštų skaityt Ds.
×17. (sl.) tr., intr. Krn, Igl pajėgti suprasti, suvokti: Žmogus senas nušneki, nesùvedi Skdt. Jau nebe visa sùveda, senas jau, nebėr ko noria Svn. Aš nieko nebesùvedu, ką kalba, nebegirdžiu Pl. Nebesùvedu, kur dabar Utenoj turgus Ut. Ji nesùveda, ką jis mokias Kp. Iš karto negalėjau anos suvèst Dv. Tai čia ir sunku surišt galai ir suvèst, kas kap Pv. Mokėjau viską, dabar nesùvedu nieko Trgn. Čia reikia žmogaus sùvedama galva Trgn. Jau ir man galva nesùveda Dbč. Nesùveda protas kaip kada ir mokytiem Sug. Su tokiuo sukneliote darban – ar sùveda tau protas?! Vj. Anas padaris, jo galva suvès Sug. Tiktai, matai tamista, ne visados teip gerai aš suvedu kaip sveikas V.Piet.
×18. (sl.) tr. pajusti (skonį): Sùvedam smoką, ka baroniena Brb. Kap pakaštavojau, suvedžiau smoką, ką gardu Lš. Argi iš vieno kąsnio suvesi smoką Al. Gal tu smoko nesùvedi, kad šitiej barščiai negardūs Rdm.
×19. (sl.) tr. supykdyti, sukiršinti: Gyveno any gražiai, ir niekas negalėj juos suvèst (ps.) Lz. Toliau toj boba ėmė ir sùvedė vyrą su pačia Dv. Anas in tą leidės, kad suvèst brolius Tvr. Boba žebrokė sùvedė žmogų su sa[vo] žmona Dv. Aš nesùvedžiau per dvejus metus, o tu žu diena sùvedei itą porą Pls. Anas piktas žmogus – suvèst norėj[o] mane su žmona Arm.
20. tr. apgauti, suvedžioti: Jis sumeluot, suvèst žmogų tai greit moka Trak. Reikia eit ką suvèst Nč. Niekap anas až trejus metus jo nesùvedė Lz. Dievas tarė žalčiui: – Kad tu suvedei motriškę, būsi prakeiktas S.Stan.
ǁ sugadinti: Tavo pirkioj yra velnias, tai anas tavo gyvenimą sùvedė (ps.) Ck.
×21. (sl.) refl. RtŽ, Vp sublogti, sunykti: Martelė susvẽdus kap morkva – anytos duona tai ne momos Ml.
◊ ×gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) suvèsti galą su galu sudurti, sunkiai išsiversti: Gyveno tėvų protėvių ūkelyje ir niekaip negalėjo suvesti galo su galu K.Bor. Mes patys vos tik galą su galu suvedame Žem. Netrukus jis galėjo suvesti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi J.Balč. Viskas pigu, negali galą su galu suvest Gs. ×
galùs suvèsti
1. suskaičiuoti: Sùvedė galùs ir iše[jo] Dglš.
2. išaiškinti, pagrįsti: Ana nusipliaupė (daug prišnekėjo) ir galų̃ nesùvedė Tr.
3. pajėgti užbaigti: Negalia su darbais galų̃ suvèsti Rdn.

galvà nesùveda neprisimena: Jau pamiršau aš, nesùveda galvà LzŽ.
są́skaitas suvèsti NdŽ kng. atkeršyti: Kaime, kur gyvenate, be abejo, taip pat yra žmonių, su kuriais turite nesuvestų sąskaitų J.Avyž.
užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut
1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį jo, ir užvedė juos ant kalno aukšto skyrium ir atsimainė po akim jų SPII21.
| refl. tr.: Užsi̇̀vedė an aukšto – visur gerai intaisyta Adm. Užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną SkvMt17,1.
2. tr. pririšus vedant užlaipinti ant viršaus: Užvèsma an lentos, ir ineis mašinon pati [karvė] KlbX133(Mlk). Užvèsdavo ant stogo šunį ir su grandine pririšdavo Gr. Kol vedė pieva, šiap be tep, kap tik ùžvedė ant ledo, ir sukniubo Dkš.
| refl. tr.: Daba jis pasiėmė šniūrą, ožką an stogo užsi̇̀vedė LKT119(Pgr).
3. tr. pririšus vedant nuvesti kur: Kur tu ažùvedei arklį, ažvèsk vėl tuo pačia vaga KlbX133(Mlk). Negali nė gyvuolio užvèst, nė basas vaikščiot – stiklų pilna Jrb. Karvę žuvesi̇̀ Kargauduosa Žrm. Žùvedė sa arklį pas arklius Asv.
4. tr. nuvesti už ko nors: Užvès tavę už baltuojuo staleliu JV27. Dieveris ùžvedė už balto stalelio JD114.
| refl. tr.: Tokį žmogų tik už karklyno užsivedus grybų kotais užmušti (juok.) rš.
5. tr. Dv trumpam pakvietus atlydėti, nuvesti kur: Ùžvedė močią, tėvą gryčion, valgyt uždėjo Svn. Kap ažùvedė, tai aš sakau: – Duote jūs man nuo pusę valandos jau pagulėt Ml. Ažvèd’ mane, – lapės prašos vilkas (ps.) Lz. Aš namop tave užvesiu Zt.
| refl. tr. K: Reikia ažsivèst pirkion svečius Dglš. Ažsi̇̀vedė mane in save ana, aprodė aprodė visa ką Klt. Pro šalį einant užsi̇̀vedė muni pasiveizėti, kaip begyvena Všv. Tada jį žùsvedė namuosna Žrm. Ažùsvedė ją ir sako: – Gul’, pasilsėk Dv. Ejom į bažnyčią, mamytė mus užsivedė [į miškelį parodyti, kur sušaudyti žydai] Graž.
ǁ trumpam nuvesti, palydėti kur: Nu tai aš sakau, dukte, ažvèd’ mane tu an itą, an Pauliną Ml. Ažvèd’ mane namop LzŽ.
6. tr. KŽ atvedus parodyti ką slepiama: Tu čia ma[n] razbaininkus ùžvedei Jrb. Ùžvedė in brakonierių miliciją Dglš. Tu ùžvedei, tai an gero neišeis Rud. Sužinojo tą bunkerį i ùžvedė Vdk. Į tą dvarą lenkus ùžvedė Ėr. Vokiečiai mūsų arklių nebūtų nei radę, nei ėmę, jei vienas ten pat gyvenančių mažažemių nebūtų užvedęs Pt.
7. tr. NdŽ kur netikusiai nuvesti: Ažùvedė, diegliai žino, kur Btrm. Vaiką až cukierką nėr žinios kur ažvestái Lz. Užvedei tokian miškan, kad aš išeiti niekaip negaliu SI316. Kaip ažuvedė ubagus par erškėtyną, tik šokinėja visi kruvinom kojom BsPII307.
| prk.: Nevalion užvedė PK98.
8. tr. NdŽ, KŽ užkelti, užstumti ant ko: Paėmė akmeną ir ùžvedė an durų LB244.
^ Ką neužvedi prieš kalną? (kamuolį) B.
| refl. tr.: Prieš kalniuką dviratį užsivedė A.Rūt.
9. tr. NdŽ, KŽ, Kvr įveisti: Prie man ažùvedė sodą – medelio niekur nebuvo Dglš. Sodą ažùvedžiau, pats prie sau išsimokiau, prispratau Aps. Sodą didelį užùvedė, iš lauko prisinešė obelyčių Kpr. Pirmiau buvo užvẽdę sodelį, kaip išvežė, tai vėl viskas išgurdo Krs. Dabartės užsodino, tę to parko ùžvedė, aržuolyno [Basanavičiaus gimtinėje] Graž. Ten parką naują ùžvedė, ten Kivyliūse Akm. Ma čia va rūtos ùžvesta Rud. Bakšėnuos aš ir ùžvedžiau [darželį] Slm. Neužvedė man brolelis, neužvedė darželio, nesėjau rūtelių (d.) Ktk. Žùvedė saldų lubiną Pls. Ma tėvas žùvedė sa bites Rod. Anas išmokė bites ažvèst, sodą ažuvest Dv. Prasimanė gyvulėlių, užvedė avilyną Ašb. Karosiai àžvesta LzŽ. Užvesti̇̀ nauji tiej bebrai, anksčiau jų nebuvo Drsk.
| Pavasarį ùžveda motinelė biteles Plng.
| prk.: Ùžvedė parazitų (girtuoklių, tinginių) giminę Krs. Kunigai sėdi nemokėdami lietuviškos kalbos, už tai ir daugelyje lietuviškų bažnyčių visos giesmės ir pamokslai lenkiškai užvesti A1884,373.
| refl. tr. NdŽ: Užsi̇̀vedėm tą sodnuką seniai Vn. Turėjo soduką užsivẽdę Rtn. Kai aš jau čionai atėjau, tai čia va šič buvo, buvau užsivẽdęs miško Alz. Iš mūs ažsi̇̀vedė raudonųjų bulbų – gera veislė Klt. Ažsi̇̀vedžiau gerų dobilų Dglš. Ir užsi̇̀vedė gyvulius geresnius Srj. Ažsi̇̀vedžiau vištų tokių baltų Klt. Kalytę parsivežė ir žùsvedė šunukų Pls. Užsi̇̀vedžiau bičių OG56. Dešims kaladžių [bičių] buvo ažsivẽdę Dglš. Porą skrynukių pernai užsivedė [bičių] Eiš.
ǁ refl. užsiimti (kuo): Aš neužsi̇̀vedu su karvėms Plng.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Pirma čia laukas buvo, ė dabar miškas ažsi̇̀vedė Dglš. Žole žuejo, žùsvedė, geleže (peiliu) pjaunu Pls. Kap žùsvedė pelynai, kad neseka nė žolės augt Rod. Žliūgė kap užsi̇̀vedė, niekap iškasuit negaliu Ml. Kad ji, dilgėlė, viena nebūna: kap kur užsi̇̀veda, tai visas patvorys Vvs. Sode buvo užsivẽdę, pavaserį tai pridygsta pridygsta [šampinjonų] Kp. Ramunėlių noriu, ale neužsi̇̀veda Dg. Pas tau ažusvès, o pas mane išsives Arm. Jau nigdi pas mus vištos nežùsveda (lapės išgaudo) Pls. Kap àžsvedė tų pacukų, tų pelių Dv. Paupėsa bebrai užsivẽdę Rud. Iš klapato, iš negerumo ažsi̇̀veda utėlės Dglš. Toj kirmėlė kap ažùsveda, tai paės visa Šlčn. Tosa bitėsa užsi̇̀vedė kirmėlės Zt. Grybas ažsi̇̀vedė po padlogu, tai išlupė visas lentas Ml. Avily buvo ažsivẽdę vapsos Brsl.
ǁ apsigyventi: Žùsvedė tę viršuj paukštė Pls.
×11. tr. M, KŽ, Gs, Sdb įsteigti, įkurti: Užvesti gyventojus, įkurti I. Skubino apsiženyt i gaspadorstvą ažuvèst Dv. Vedė bagotą žmoną i didelę krautuvę ùžvedė PnmŽ. Ar tu dabar matai, kaip ùžvestas jų gyvenimas? Stak. Mesiainos kaip nuvažiavom [į Sibirą], naują ažùvedė sodžių Rš. Ùžvedė miške ganyklą Pgr. Ùžvedė naujus kapus Rd. Jis savo šeimą užvẽdęs ir aš savo šeimą – jau viskas Snt. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Man rodos, kad Radvilas ne dėl kalbos paturėjimo … lietuviškas mokslavietes ir spaustuvę užvedė A1883,294. Maž teturiančiuosiems [bažnyčioms] leido užvesti gabalus žemės karališkos M.Valanč.
| refl.: Ir užsi̇̀vedė kiemas (kaimas) Auk. Vienas atsikėlė, taip ir užsivẽdę čia Padaigai. Ir kaimas nuo jų vadinas Jon. Jų (sentikių) čia neseniai ažsi̇̀vedė Grv. Pirmiausia Zervynose Tamulevičius užsi̇̀vedė ir pradėjo gyvent Mrc. Baigia statyt dideles kūtes, katrie užsi̇̀vedė gražiai Grz.
| tr.: Pasistatysiu namą, parsivešiu žmoną ir užsivèsiu gyvenimą Gl. Ką dabar reikia valgyt ir kaip gyvęt, šiteip užsivẽdus gyvenimą! Stak. Dėdė deguto fabriką užsi̇̀vedė Krš. Anas privatiškas žmogelis Seirijuosa dar gyvas, tai jis užsivẽdęs buvo parduotuvėlę Šlvn. Jau čia buvo užsivẽdę lietuviai krautuvėles Brt.
ǁ įrengti: Anas àžvedė tilifoną LzŽ.
12. tr., intr. SD167, NdŽ, KŽ pradėti ką veikti, daryti: Ji užvẽdus statybą, jis pamačina Šil. A te kaimynui eini padėti, jis te kokį darbą užvẽdęs Snt. Užvèsti tai ùžvedei, ale ar išdygs (ar kas iš to išeis) Gl. Būdavo, užùveda pusę lapelio [skaityti] Sb. Vienas ùžvedė plaukus augint, nu tei visi ir augino Dl.
| Ùžvedžiau kalbą aplink tus liežuvius, i nutilo Krš. Ka ans teip pradėjo šnekėti, rodą ùžvedė Žr. Kaip ùžveda kalbą, vienas po kitam, vienas po kitam ir rišasi Rmš. Tu gi gali mane užvèst an kokios ūtarkos LzŽ. Šnekimą kaip ažùveda savą Pst. Anuodu tarp savęs ùžvedė kalbą aple gimines Kv. Neužvèsk kalbų, važiuojam Rdn. Miegok, gana! – Jeigu ùžvedei, tai pasirokuokiam Mžš. Jeigu tu ùžvedei, jis dvigubai pasakis Skp. Da kokią maliodiją ùžvedė, suliežuvavo, pradeda pyktis, i viskas Gr. Kad kas ùžveda apie žemę, dangus su žeme maišos (kyla nesantaika) Srj. Savo jau pradėsi muziką, savo ažvesi̇̀ Ml.
| Turėdamas dikčiai pinigų, pradėjo užvesti amatus, prekystę BsPIII15. Julijonas, besirengdamas užvesti bylą prieš Stupelį, nuėjo pas Užubalį dar pasitarti L.Dovyd.
| Jeigu jau antras gyvenimas užvèst, tai jau vėlu Pnm.
^ Jeigu pudamentą gerai užvesi̇̀, tai i namas bus geras (apie gyvenimo pradžią) Grnk.
ǁ refl. KŽ įsismaginti, įsitraukti ką veikti, daryti: Kam iš tei toli užsi̇̀vedi, pasakok trumpiau Jrb. Kaip užsi̇̀veda tas barškalynė, taip i šneka visą dieną Nv. Kad užsi̇̀veda kalbėt, tai nebemožna ir nutildyt Pnd. Kap Druskinykai tik užsi̇̀vedė budavotie Lp.
ǁ priminti, užminti: Kad niekas neùžvedė, o aš nepamisliau Slm. Jis pats ùžvedė ant to ir papasakojo Smln. Kai ùžveda, tada atsimenu [pasaką] Rm. Kad kas užvèst, tai aš padainuočiau Švnč. Tai jis ten kokiuos keturis penkis piemenis su triūbom sutaiso, tai jis tuo savo trimitu užùveda Sb.
ǁ pamokyti: Mokytojai in ją (ligonę) ažeina, ažùveda, kas reikia [mokytis] Skdt. Ir aš būčia tep daręs, tik manę niekas neužvedė Lš. Taip abu lenkų dienraščiu užvedė, kaip minia turėtų suprasti surašymo žygį A.Sm.
ǁ patikėti ką atlikti: Ne taip padarė, kas jam ùžvesta NdŽ.
13. žr. įvesti 7: Ažùvedė naują tvarką Švd. Jau tep i ažùvesta iš seniau jau, nuo seniau Ml.
14. refl. turėti reikalų (su kuo), prasidėti, sueiti į pažintį: Ana nevoluojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Yr užsivẽdusi su gyvnašliu Šts. Neužsivèsk su vaikiais, ir nėkas tau vaiko nepasteigs Šts. Neužsivesk su žulikais Gršl. Kulam rugius, dabar neturiam laiko su jumis užsivèsti Bdr.
15. intr., tr. NdŽ, Ut, Nč, Lš pradėti dainuoti, giedoti pirmuoju balsu: Tik tu užvèd’, visi giedosma Dglš. Nemoka užvesti, tik užtarti Trš. Aš tarėja, ne vedėja. Kad būt kas ùžveda, kodel ne – dainuočia Mžš. Ažvès tik dainą kokią, ažvès stale Klt. Kai išgėręs kokią čerkelę, tada lengviau ùžvedi Šd. Sueini trijuos, jau ir punktas: du ùžveda, vienas turavoja Šmn. Vienas ùžveda [giesmę], kitas pritaria, ir tep laidodavo Kpč. Ties Gliaudelio kiemu užvedė gražus skardus tenoras A.Vien. Venckų Adomėlis nardė tai šen, tai ten, užvesdamas vienur žaidimą, kitur dainą V.Myk-Put. Kai kunigėlis [suplikacijas] užvedė, šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl.
16. tr. I, NdŽ užsukti, įjungti, kad veiktų: Ažùvedu laikrodį du rozu in mėnesio Ktk. Radija gal užvestà Sl. Prašau, vaikai, užvèskit tilivizorių Nč. Pastatė in stalo i ažùvedė [radiją] Ad. Tenai ėjo ažvèst mašinos Rk. Šoferiam irgi bloga: reikia anksti atsikelt, mašiną užvèst Mžš.
| Užvesti šautuvą Šts. Duoki man tik šautuvą užvesti, tai nė vieno šūvio dykai nepaleisiu V.Piet.
^ Ko čia tarški kaip užvestà Ps. Kai katrie [žmonės] kalba kaip užvesti Alz. Dengdavo stalą, žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užvesta A.Vien.
| refl. tr., intr. Dglš: Televizorių ažsivẽdę vaikai, i daboja Klt. Užsiveda an dvie savaičių [laikrodis] Ad. Nerado to rakto, kaži ką ten degtuką įkišo ir užsi̇̀vedė [motociklą] Trk.
17. tr. pradėti rauginti: Užvèsk laiku mieles, ir bus alus geresnis Žl. Kap àžveda alų, tai jau ir vaikščioja LKKXIII28(Grv). Mokėk, martele, rūgštį užvèst Jz.
| refl.: Vynas užsi̇̀vedė Aln.
18. tr. KŽ padaryti, kad atsirastų, užpultų, apimtų, nukreipti, užleisti: Ant Žilės aš vanagą užvesiu. Pamatysit, kaip vanagas ją nuneš Mš. O ruse ruse, ruseli mūsų, užvedei karą didį ant mūsų LTR(Grš). Tada burtinykai (paraštėje žyniai) teipajag darė savą apmonijimą ir davė varles ant Egipto ateiti (paraštėje ir užvedė varles ant Egipto) BB2Moz8,7. Ir kaip užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės, tada išvys maną varykštę (viršuje lanką) debesysa BB1Moz9,14. Štai aš užvesiu tvano vandenis ant žemės, kad išgaišinčiau kiekvieną kūną Skv1Moz6,17.
| prk.: Kaltybę ant ko užvesti N. Ką tau padarė šita tauta, kad ant jos užvedei didžiausią nuodėmę? Skv2Moz32,21. Eš ant tavęs užvesiu išgąstį nuog visų aplinkui tave gyvenančių BBJer49,5. Bjauriais griekais savo ir bjaurybėmis užvedė and savęs koronę tvano Ch1Moz(prakalba). Būtų gerai, kad tą paojingą lizdą ar kitur perkeltų, ar norint lietuvišką ten kalbą ir dvasę užvestų A1884,149.
| refl. prk.: Blogoms mintims užsi̇̀vedžiau KlvrŽ.
ǁ užnešti užkratą, užkrėsti: Man jis sėbrinai užvedė niežų Vlk. Kad aš jum blakių neužvèsčia Užg. Utėlių ažùvedė Dglš.
| refl. tr.: Kai ažsi̇̀vedė visa šeimyna niežų, tai i rodos pristigom, kole išgydėm Ml.
19. tr. apvesti, apvedžioti apvadais: Kokios trys eilės to aksomo ùžvesta būdavo Grš. In rankovių palčiuko do pūkiuko ažùvesta Klt.
×20. tr. veriant įtaisyti: Kiaulei dirželį àžveda, kad neraust žemės LKKXXIX184(Lz).
21. intr. pabraukti, užbraukti, paliesti: Par burną ažvesi̇̀ kam [suodina pirštine], i bus burna suodina Klt.
22. tr. Rud užmesti, užtiesti: Ùžvedėm tinklą plačiai Dbč. Užveskiam tinklą, lig nėr sumos laikas Dr. Ùžvedžiau su naru lydekai par vi̇̀durį pro snapą Šts. Pasiemė čerpoką, ką žuvis gaudo, nuėjo an smėlio, užvès čerpoką, tęsia i vis žiūri tan čerpokan LKT225–226(Plm).
23. tr. suklaidinti: Neužvesiu tavęs PK244. Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis, jog tavę neužvesiù DP256. Nes pajautimai mūsų gal paklysti ir užvesti, o Dievas, kursai neklystąs yra, apgauti mūsų nei užvesti negal brš. O žmones toje kovoje užvedąsis yra … „žvynuotasis žaltys“ Kel1881,98.
×24. tr. supykdyti: Kap užùveda moteres savo viena prieš kitą Pst. Prisiketino čertas duot čerevykus bobai, jei toj ažvès, kad bartųs (ps.) LzŽ.
ǁ refl. susipykti: Vienas sūnus ažsi̇̀vedė su žmona ir išej[o] iš namų LzŽ. Any ažsi̇̀vedė až karvę Lz. Mes su juo ažsivẽdę būnam Lz.
ǁ refl. supykti: Aš ir užsi̇̀vedu, ir vėl gerai Mrj. Aš jau taip greit jau neužsi̇̀vedu Grš.
25. refl. Mžk, Brs elgtis, laikytis: Škiudas (pavardė) tai ka užsivedė gražiai, ka nu Jnš. Pas tokį gaspadorių gerai neužsivèsi – ilgai nepabūsi Žg.
26. žr. išvesti 1: Pasakė užvèst iš za stalo jį LzŽ. Jei tavo veidas neeit, tada mūsų iš čia neužvesk BB2Moz33,15.
27. žr. išvesti 2: Reikia karvę žuvèst laukan ir pastikt vidudienį Pls.
◊ ant kẽlio užvèsti
1. Ds, Skdt, Lš padėti suprasti, paprotinti, patarti: Kap gyvent? Gal tu mane užvèstai an kẽlio Vlk. Vis tave reikia užvèst an kẽlio Dkk. Ant kẽlio ùžvedžiau, gal žinosi kaip toliau dirbt Ėr. Nežinau, kas mane ažùvedė an kẽlio rašyt Krns. Vaiką vis nori an kẽlio užvèsti Eig. Kaltinu seserį, kad ùžvedė in tokio kẽlio (negerai pamokė) Lel.
2. priminti: Užvèd tu jį in kẽlio Dglš. Aš tave ùžvedžiau anta kẽlio, o tu toliau varyk (pasakok) Rtn.

ant prõto užvèsti priminti: Būtų kaimynas, tai užvestų̃ ant prõto Sv.
ant tãko užvèsti priminti: Nebeturiu pometės, kad ùžveda an tãko, da pasakau pasaką Svn.
į óžio rãgą užvèsti įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Sovietas óžio ragañ ažùvedė visus Dv.
nė̃ vélnias sãvo vai̇̃ko neùžveda neįžengiamos, užžėlusios vietos: Pievos tokios, kad nė̃ vél[nia]s sàvo vai̇̃ko neùžveda Ggr.
už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.

1 ródyti, -o (ródžia Kp, Čb, Sn; PK93, -ija; N), -ė (-ijo)
1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar neródžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs LKKVII188(Krs). Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Vlk. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo Als. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia Skdt. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę LTR(Mrc). Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės D36.
| Jam jau žąsienos nerodyk (nemėgsta) Klt.
^ Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B539. Eina savi rodyti, kito pamatyti Sim. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne (visos teisybės nesakyk) LTR(Krp). Latrui butelio nereikia rodyti LTR(Vdk). Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! LTR(Grk). Prieš akis ródo, ką gerai padarei (apgalvojus praeitį, matyti viskas) Mrj. Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau (langas) Pnd.
ródytinai Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų J.Jabl.
| refl. tr. K, I: Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado LTR(Kp). Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską (nesikelnėk prie kitų)! Rdn.
ǁ leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! J.Balt. Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti Pt.
ǁ apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) (paprastai reiškiant priešiškus jausmus): Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį Grž. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą Jnš. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas Jrb.
^ Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo (svirtis) Vgr. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo (svirtis) Štk.
| refl.: Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai Lnk.
^ Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te[n] stovėsit! Skr.
2. tr. daryti matomą atspindint: Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė A.Vencl. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo Skr.
| prk.: Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia SPI111.
^ Vieną veidą katės, kitą kalės ródo (apie labai nublizgintus batus) Plv. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? Šauk.
ǁ intr. įgalinti matyti: Akys neródo (nematau) Rud. Akulioriai pasigadino ir nerodo ma[n] Gs.
3. tr. demonstruoti: Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai rš. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas Skr. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródis Mžš. Vaikam ródžia televizorius Kls. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse Jrb. Ródė vaidinimą Grv. Stebuklus … ródžia DP166. Rodys dyvus ižgi čerto macies PK122.
ǁ imituoti: Ir anas (anūkas) ródžia, kaip bobutė su lazdom eina Lel.
4. tr., intr. gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: Rodžiu SD338. An[t] pirštų ródžia Rš. Gulįs koja ródė Krg. Ródžia – lip (lipk) viršun Rud. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus J.Balt. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų V.Bub. Galva nedirba – rankom neródyk Jž. Ródžia anas kelią Dglš. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė V.Krėv. Ródomasis ženklas NdŽ. Ir rodžiat (rodo tau) tą kelią MP218. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių V.Myk-Put.
| prk.: Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada] Žd. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį LTR(Upn).
^ Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Prk. Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi B217. Tinginys ir kelią koja rodo LTR(Vl). Darbas darbą rodo Trs. Akės rodo darbą Šts. Darbymetėj darbas darbą rodžia LTR(Ant). Du bėga, du veja, du kelią rodo (vienkinkiai ratai) Stč. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo (porinis vežimas) LTR(Graž). Pats nemato, o kitiems rodo (lazda) LTR.
ǁ kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu rš. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti KII367. Neródyk pirštu į jį NdŽ. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis Ds. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti] Dr. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę I.Simon.
^ Aklai vištai grūdą rodo Lš. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Jnš. Ant alksnio ródo obūlą (vilioja) Tl.
ǁ tr. tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan.): Laikrodis jau rodė devintą valandą A.Vien. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka Ar. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką M.Katk. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą V.Myk-Put. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai! V.Bub.
5. tr. aiškinti, mokyti: Lig dviem skyriam ródžiau vaikam Ad. Koks tę inžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt Grv.
ródytinai adv.: Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit Vvr.
ǁ skelbti: Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo Mž418. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų Ch1Mt16,21.
| Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro Antš. Ką gi kalendorius ródžia? Kp. Mano protas, galva kitaip ródo NdŽ. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki (savo tarme) Vdk.
6. intr. išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro DP440.
| refl. H173, R130: Aš nenoriu jam rodyties J. Nesiródžia, bijo kareivių Strn. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! J.Balč. Gali neródyties – nedideliai gražus tesi (juok.) Mžk. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia On. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo Šlčn. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties M.Valanč. Savam tėvuliu[i] nesirodytau, savo vargelio jam neporytau (d.) Vrn. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste Krt. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė A.Vien. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė BsPIV26. Miškinės kiaulės (šernai) seniau neródės LKT68(Pp). Ka varlės rodos juodos, tai būs lytaus Plt. Saulė ródos Dglš. Kol saulė predės ródyties, ta mas ir išminsma [linus] Varn. Naktį … žvaizdės danguje rodžias DP502.
ǁ refl. atvykti: Jau paleido vaikus [mokytoja atostogų], bet pas mum da nesiródo Jnšk. Mūsasis (tėvas) kai vakar išėjo, tai dar i nesiródo LKKXI202(Škn). Karalienę su dukteria paleido ir prašė, kad ji nesirodytų į savo dvarą BsPII31. Laukai tušti – nieks nei su dalgiu, nei su grėbliu nesirodo V.Bub.
ǁ refl. rastis, darytis: Debesys ródos, ale baltos Vdk. Jau kad iž akmenio [v]anduo ródosi, tai jau bus [lietaus] Grv. Kerta [titnagu], ir tada ugnis ródos Rš. Iš padkavų ugnis ródos Rod. Pavasaris pradėjo rodytis Jnšk. Rytais jau pašąla, gal pradės žiema ródytis Jnšk. Rytais jau šalnos pradeda ródytis NdŽ. Tada dar rubliai nesiródė, litai buvo Skr. Josios veiduose rodės saulės spinduliai LTR(Lp).
| Iš visų pusių (šalių) priegada rodos KBI10.
ǁ refl. darytis matomam, ryškėti: Vieną dieną, vaikščiodamas po krantą, pastebėjau iš vakarų pusės nykstant jūrą ir toj vietoj rodantis iškilus žemę, kuria galėjau pabėgti nuo salos J.Balč.
^ Rodos, rodos, tik neišlenda (taip pasijuokiama iš dažnai vartojančio žodį „rodos“) LTsV841(Vlkv).
ǁ refl. kilti sąmonėje: Ir Ilžei dar vis tebesirodo Ėvės ašarotas veidelis I.Simon. Gal, sakau, tas pasišiaušęs dirigentas taip įstrigo į galvą ir rodosi man akyse visokiais pavidalais? K.Saj.
ǁ refl. būti išspausdintam: Jų (užsienyje gyvenančių lietuvių rašytojų) atskiri kūriniai vis dažniau pradeda rodytis Lietuvos spaudoje bei literatūriniuose leidiniuose rš.
7. tr. prk. išleisti, išduoti iš savęs: Išsiskarojo [kriaušaitė], ale nė vieno žiedo neródė Rd. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, anei vienas bernužėlis tieselės nesakė (d.) Rtn. Vaikščiodama uliodama akmenėlius žarstė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė (d.) Lp.
8. tr., intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Toks karštis badus ródo Skr. Pavasaris gražiai ródo Šln. Dangus ródžia vėją Kp. Visa rodo, kad rytoj bus šilta diena rš. Nė nerodo gamta, ka tuoj būt lietaus Šn. Kap saulė ródžia, lietus bus Kls. Kasdien ródo lytų ir vėl išsišvaisto Skr. Liuob šieną iškreiksi viename rėžė[je] – pradės jau ant lytaus ródyti, bėgsi į kitą rėžį tujau Krt. Katė vėjus ródžia Kp.
9. refl. Pš, Nj, Ds, Smn, Pls, Yl, Plng vaidentis: Seniau ródės žmonėm Vvs. Pali tuom akmeniu tai visiem ródėsi Ktv. Jų pirty, sako, ródos Ktk. Pasakoja, kad čia irgi ródės Lzd. Sako, ka te kokie ródosis, tę kokios tę visokios baisenybės ródos, tai kaip tę eitie?! Krn. Biržyne, būdavo, ródos ugnelė (pinigai degė) Antr. Dabar cūdai nebesrodo Pbs. Sako, bepročiuo i piningai ródos Slnt. Sirgdamas svaitėjau, i mun visokios šmėklos akės[e] ródės Plt.
^ Kad ródos, tai žegnokis Plv. Girtam iš vieno du rodos Plt.
ǁ refl. apsireikšti: Par keturias dešimtis dienų ródės jiemus Viešpatis ir kalbėjo su jais DP212.
10. tr. reikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos pajusti, suprasti, suvokti: Aplinkinių gyventojų rodoma jo tėvams pagarba apsvaigina karštą jauno Viliaus galvą rš. Jis niekada nerodydavo savo jausmų vaikams, jis tarytum varžydavosi rš. Žiaurumą neródžiau, kareivis būdamas LKKIII197(Prk). Mielaširdystę man rodysi biednamui KN20. Idant iki gali meilę savą tėvišką rodyt teiktumbeisi PK31. Per stebuklą tat rodei, juog tarnų savo nemirštai PK137. Kaip tiktai prieš juos (tėvus) savo nepaslušnystę rodžia MP65. Matai, ir tos piktumą ródo Prn. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? K.Saj. Toną ródyti BŽ150. Pats visur vaikščiojo, purvą ir vandenį brido basas ir visiems rodė, kaip reikia nebijoti šalčio J.Balt. Riteriai nulenkia galvas, tuo rodydami, kad sutinka V.Krėv.
| Ligonis buvo labai silpnas, menkai berodė gyvybę J.Balč. Plonučiai medeliai dar nerodė jokių gyvybės žymių rš. Ką pilvas ródo, a neskausta? Krš.
ǁ kelti aikštėn, atskleisti: Mokytojai gyrė jį ir rodė pavyzdžiu kitiems mokiniams rš. Meilę jos ródžiu, idant jus to malko meilaus dalinykais padaryčio DP35. Tau, Tėve maloniausias, rodžiu nuodėmes manas DK134. Du pirmuoju adventu didį mielaširdumą Dievo prieš mus rodžia, o du paskutiniu teisybę jo apreiškia DP2.
| refl.: Tikrasis tikėjimas … ir žodžiuose, ir darbuose ródžias DP465. Didumas anos dienos ne tiektai iž rūstybės Dievo, bat ir iž kantrybės Dievo ródžias DP9. Ir iš daug kitų [vietų] rodžiasi, juog mes iš savęs nieko neturim PK242.
11. tr. žymėti, reikšti: Prielinksniais vadinami … žodžiai, kurie rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais LKGII577. Priežastis rodančios [jungės] S.Dauk.
12. tr. leisti konstatuoti, nustatyti, teigti: Visas [mergaitės] liemuo ir akys rodė žvalumą Žem. Šiandien dar jau raštai, jau pasakos rodo juos žemlionimis buvus S.Dauk. Rašymai [laikraščiuose] rodžia, jog bus karas Pls.
ǁ sakyti, tvirtinti: Įstatymas rodo, ka reik[ia] duoti Vgr. Įstatymas rodo, kad aš pensiją gausiu Stč. Poniškas jo vardas rodo, kad jis reikalaus ir poniško apsiėjimo! K.Saj. Antraštėje minimas žodis surinkimas rodo, kad tas katekizmas yra išleistas kalvinų KlbIII239(J.Balč). Taip pat praktika rodo, kad skruzdėlė su sparniukais lekioja – bus lietaus Btg.
13. tr. tvirtinti teigimą faktais: Tavo teisingumą jie ródė J.Jabl. Tam tikrame savo gramatikos skyriuje Jaunius rodo, kad reikią rašyti … veskime, meskime (iš ved+kime, met+kime) LTII318(J.Jabl). Kožnas savo tiesą ródyt pradėjo Sv. Rodyk tatai po akim mano ir tavo brolių BB1Moz31,37. Jei piktai kalbėjau, tada rodyk tatai pikt sant BPI372.
ǁ duoti parodymus, liudyti: Jis pats neprisipažino, bet visi kaimynai ródo Up. Jie nebeturi teisės rodyti nei civilinėse, nei kriminalinėse bylose, net sprendžiant ginčus dėl lauko sienų J.Balč. O ryto metą susiejo visi byskupai, raštnykai ir vyresnieji žmonių, teipajeg ir visa rata bei rodijo ant Jėzaus BPI374.
14. tr., intr. Btg daryti tam tikrą įspūdį: Rugiai iš pavasario puikiai ródė, tik vėliau numenko Grš. Šįmet mėlynių labai daug bus, labai gražiai ródo Jrb. Šiemet žieminiai prastai ródo Nj. Iš rudenies nieko dobilai ródė, bet dar̃ in pavasarį tai nei velnio Al. Nesvarbu, plotas [bulvių] ką ródo, o ką šaknys Skr. Tas bulvių kaišimas į ką beródo aklo žmogaus Gršl. Nor ir jaunas, al ródžia in pabuvusį LKT403(Šč).
| refl.: Kai papylė [v]andenio, tai vasarojus baikai ródžias Slm. Kur bus susiūta, siūlės visai nežymės, rodysis lyg suaugę KlbXIV42(J.Balč). Iš stuobrio rodės žmogus, iš kadagio gyvolis Žem. Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka ródos? K.Donel. Aš negalėjau suprasti, kaip jie nebijojo žiūrėt į tokį baisų daiktą, koks aš turėjau jiems rodytis J.Balč. Didliai slabni ródžiaus tą naktį Ms. Ji ródėsi visai gyva NdŽ. Aš nepilnametis ródaus [iš išvaizdos], o einu jau dvidešimt pirmus metus Šts. Kaip pabaiga svieto ródės tie vokyčiai Krš. Šventadieniui, to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent keliais apsagalais tyčia, kad būtų storiau paskugalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje Vaižg. Geresnė ródos R47. Viena [duktė] buvo nematyto gražumo mergaitė; karalienė neapsakomai tuo džiaugėsi, iš to džiaugsmo tiesiog be galvos rodėsi J.Balč. Miškas ėmė ródytis vis labiau ir labiau pažįstamas NdŽ. Ródės nei į tvorą, nei į mietą NdŽ.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kokiu: Ir jis nori rodytis teisingas J.Jabl. Nenorėk geras ródytis, geras nebūdamas KII100. Būk, koks nori rodytis, ir geras būsi žmogus J.Jabl. Vieno noro geram rodytis čia neužtenka: reik[ia] ir būti geram, ne tik rodytis J.Jabl. Jonukas nor rodyties tėvuo geru, kad pyrago parvežtų Klm.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Rodžiuosi ką darąs SD34. Jis rodės tikrą teisybę sakąs M.Valanč. Šis ministras visados buvo mano slaptas priešas, nors akyse jis man rodėsi geras J.Balč. Jis turėjo ródytis, jog jam jie nei šalta, nei balta NdŽ.
ǁ refl. I didžiuotis, pūstis.
ǁ refl. išsiduoti, garsintis: Sek paskuo manęs atstu, dabar negali rodyties mano pažįstama Žem. Jie turia visko, tik nelabai ródos, nelabai vaišina Skr.
15. impers. darytis kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man rodo, kad nebelis daugiau Skr. Man rodo, nereikalaus tokių, palikste bevypsą Žem. Anos proteliuo teip rodo, kad paprūdžiais žemė liesesnė Šts.
| refl.: Ródos man, tau K. Gerai rodos man N. Man rodžias, kad visur lyja Brš. Man ródos, kad jūs va čia až kalno ažeitūt, tuoj pamatytūt kiškį KlbXI32(Lkm). Man ródosi, kad be reikalo šitas darbas Krm. Veizėk, mun ródos, ka yra durės[e] [raktas] Gršl. Tik man ródos, kad lubos prislėgė man' prie lovos Grv. Mun ródos, ka… – Ka rodos, reik žegnoties (juok.) Plt. Rodžias tamsu vis, nenoriu keltis Brš. I mun pradėjo ródytis, kad i numūse velnių yr Als. Kai judu, tai da nieko ródos, o kai apsistoju dirbus, ródos, ka netvirta sveikata Nmk. Vakar, kaip toks lietus, ródės, va jau po vasarai Mžš. Kaip i nepadoru ródos: pasakok daba tokius nėkus Lk. Visiems rodės Gustį būsiant čiuiniu vaikeliu, nes buvo gan dailus M.Valanč. Kiekvienas taip elgias, kaip jam ródos geriau NdŽ. Jiems ródės taip ir reikiant NdŽ. Jau koks geras lietus – ródos, kad auksas byra Kš. Veizėk, kaip vištos leida nu lytaus: ródos, kad anums drobužiai sušlaps LKT87(Žr). Susėdę ir rodavosas, ródos, ka darbo nebūtų Vvr.
ǁ būti, pasidaryti kokiai būklei: Man dabar blogai ródo (prastas gyvenimas) Plv.
^ Blogai rodo – gerai bus LTsV212, Rs. Su duona prastai rodo, būs brangi rugiai Dr.
16. R žymi numatomą ar spėjamą dalyką, abejojimą sakomu dalyku: Sušuktum, rodos: ką darai! – tik nieks, deja, tavęs negirdi J.Marcin. Jo balse kelis kartus, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudo ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė J.Bil. Nelabai drūtai, ale, ródos, lijo Mlk. Ródos, rytoj lytaus bus KII335. Ródžias, viskas Brš. Rodos, tik vakar čia buvau J.Gruš. Piningų, ródos, neturėjo susikrovę LKT153(Žg). Įsiklausai ir girdi – rodos, laukai tave šaukia A.Vencl. Net saulelė, ródos, dabar skaisčiau šviečia NdŽ. Regis, kiek metų gyvenau, o tik, ródos, pradėjau gyvent Ob. Ródžias, neprisimenu tokių LKKXI133(Glv). Ródžias, seniau ir švaru būdavo LKT318(Imb). Lietuva, ródžias, tik maišelis (maža), o kas namas, tai šneka Krn. Ródžias, kalnas, o nieko nematyt nuo čia Brb. Tokia lėta, ródžias, buvo, o va kap padarė Prn. Kaip te mergos eidavo [vienmarškinės] – negražu, ródos Lel. Ródos, dėsiuos į galvą, užsukau radiją ir užmiršau Vdk. Kaip pripranti, taip, rodos, ir reikia LTR(Vdkt). Kur tie žmones dabar, ródos, važiuoja tiek daug: kiek tų mašinų eina, o važiuoja i važiuoja Jrb. Kai prisėdau prie šalelės, rodos, dangus atsidarė (d.) Lp. Visas miškas siūbuoja, rodžias, kenčia, dejuoja LTR(Lbv).
^ Šiandie, ródos, dvaras, o ryt ubagas (nesigirk turtingumu) Trgn.
17. tr. vesti: Ir jis siuntė Judą pirm savęs Josefop, idant jį rodytų (vestų) in Gosen BB1Moz46,28.
18. SD313(korektūr.klaida) = godyti: Godau apie ką SD3373.
◊ aki̇̀s ródyti DŽ, Lš, Klt, Ds, Km, Šd, Rs atvykti susitikti, apsilankyti: Alfonsas į namus ir akių nerodė A.Vien. Ganote po mano ganyklas, o ant rokundo šaukiami nė akių nerodote! Žem. Marčia akių̃ neródo Klvr. Ji nenorėjo matyti žmonių nei savo akių rodyti LzP. Kaip tas aki̇̀s ródyti, skolos neatidevus Rdn. Pasiskolino, tai nė akių̃ neródo Prn. Tolei mačiau, kolei užauklėjau, o dabar nė vienas akių̃ neródžia Ktk. Jau bėda kokia atvarė – teip jau ir akių̃ neródai Ut. Kaip susipykom, visus metus nė akių̃ nebródė Užv. Po tos kalbos jis nė akių̃ neródo Plv.
ámbas ródyti Jnš būti užsispyrusiam, ožiuotis.
ãšaras ródyti verkti: Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo J.Balč.
bal̃są ródyti rėkti, šaukti: Ir šito[ji] bal̃są ródžia (barasi) JnšM.
dañgų ródo apie neuždarytą viralą: Susėdom rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo J.Balt.
danti̇̀s ródyti
1. Aln, Kv menk. juoktis, šaipytis: Tik rodo visiem dantis Blnk. Mergos tik staiposi prieš vyrus, ródo danti̇̀s Jnš. Jaunai mergiotei nepritinka danti̇̀s ródyt kožnam berniokui Ps. Aš čia ėduos graužuos, o ans danti̇̀s ródo Krš. Neródyk dantų̃ jam, bo su ragais nudurs (mušis) Šln. Nerodyk dantų: ir taip žinau, kad balti LTR(Vdkt). Drebėjo, drebėjo, kol siaubas praėjo, o dabar rodo dantis LTR(Srd). Ar dantis parduot atnešei, kad visiems rodai? Dkš. Nerodyk dantų – nieks nepirks LTR(Rs).
2. gąsdinti: Rodo dantis kaip vilkas PPr412. Nerodyk kaip šuo dantų Srv. Neródyk dantų̃, aš jų nebijau Mrj.

į aki̇̀s (akysè) ródytis ateiti ir būti matomam: Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų rš. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesiródyt[ų] jam akýse Eiš. Nesiródyk šeimininkui in aki̇̀s Mrj.
nósies neródyti
1. neatvykti pasimatyti: Sėdo i išdulkėjo, i daugiau panai nósies neberódė LKT216(Mšk).
2. arti nelįsti, nesiartinti: Didžiausias žvirblių pabaisa – tai Angoros katinas, kuriam jie ir nosies nerodo rš.

óžius ródyti aikštytis, ožiuotis: Vaikas pradėjo óžius ródyti Šk.
pir̃štais ródyti tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane ródo pir̃štais Ds.
sylàs ródyti eiti imtynių, muštis: Žodis po žodį – pradėjo savo sylàs ródyt! Jrb.
smagini̇̀nėje negerai̇̃ ródo apie myštantį protą: Must jau tau smagininė[je] negerai berodo, ka[d] tokius nėkus išsimislijai Vvr.
sùbinę ródyti būti nedėkingam: Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs sùbinę ródo Lnkv.
ši̇̀rdį ródyti nuoširdžiai ką daryti, gera daryti: Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys Žem. O tau šitaip pasakysiu: apsaugok tave Viešpatie rodyti šeimininkams gerą širdį! J.Balt. Nu sakyk, ródyk ši̇̀rdį, ka nori Brs. Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti ažu visas geradėjystas A.Baran. Tu anam širdį rodyk, o ans tau nugarą Ll. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o jis tau špygą An. Aš anam rodau širdį, o ans sako, kad avino kulis LTR(Yl). Tu rodai jam širdį, o jis tau uodegą Pnd. Jei rodai kitam širdį, ans sako, kad tu smirdi Dr. Tu rodai širdį, o jis tau uodegą LTR(Jz). Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda (d.) Rgvl.
šùn[iui] kẽlią ródyti vargingai, skurdžiai gyventi: Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šùn kẽlią neródytų Skr. Jis čia šùn kẽlio neródo (turtingai gyvena) Skr.
tuõ beródo apie didelį pasitenkinimą: Juozukui tuo berodo: beveizdint pasikinkė ir išlėkė Žem.
vélnius ródyti dūkti, šėlti, savivaliauti: Savo vélnius [vaikai] ródo, neklauso Nj.
1 antródyti (ž.) tr. pasakyti ką kur esant, paskųsti: Jis ančródė vyrus, nu karo pasislėpusius Trk.
1 apródyti tr.
1. Sut, Š, DŽ viską pateikti apžiūrėti: Apródė kambarius Dkšt. Einam pas mane, aprodysiu savo gerą Srv. Aš tamstai rytoj aprodysiu, kas kame yra LzP. Kada piningus aprodė, paliepė žiūrėt aukštyn BsPIII49. Tas brolis apródęs viską: puikiame dvare begyvenąs Nv.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Kai nuėjau, tai viską apsiródė Sb. Kai atvažiuos pražvalgai, reiks viskas apsiródyti Kp. Apsirodė, kad aš bagotas Slk.
| Apsirodė jis visiem susiedam [, kad apmuštas] Lp.
2. refl. gestais paaiškinti: Ši (žmona) nuejus su ranka apsirodžius: čia rytojui, čia porytui, šiai dienai nebėr LMD(Sln).
3. refl. žr. 1 parodyti 1 (refl.): Keliavo į Rymą popiežiui apsirodyti S.Dauk.
4. žr. 1 parodyti 9: Kokią man aprodai malonę ir kaip man esi viernus! brš.
1 atródyti K; N
1. intr. Š, DŽ1 daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos: Da gerai atródžia, sveikas, stipras Alks. Jau dar̃ tu atrodi gerai Lp. Anas až man jaunesniu atródžia Švd. Ant veido jis nėko atródydavo, ale buvo sergąs LKT107(Klm). Ant veido atródo nesurukęs, gražus, o baltas LKT90(Rt). Merga gražiai atródžia Dglš. Tuokart kai su Poviliu buvę nueję, prasčiai atródę Trk. Koks pasenęs atródo, koks nepažįstamas Rt. Ilgai laikės šiaudų stogai, tiktai va nepuikiai atródė Lž. Kito tvartas gražiau atródo, kaip jų pirkia Krd. Ne toks atrodo kunigo veidas, kad pargrįžtančios žmonos lauktų V.Krėv. Eržilui iš nasrų krito putos, ir jis visas atrodė kaip išmaudytas V.Myk-Put. Jeigu aš tokia bjauri atródau, nėkados nebigersiu Vkš. Miestas atrodė gražus ir net didelis P.Cvir. Nė į ką neatrodo linai (menki) Dr. Vėjuotie i mažas šaltis dideliu speigu atródo Vvr. Jis man kvailas atrodė Šl. Ir ji suprunkštė vėl, taip juokingai jai atrodė Rapolo ir Amilios nesupratingumas J.Balt. Klausimas, iš pradžių atrodęs toks paprastas, staiga pasidaro be galo painus J.Avyž. Kaip atrodo šiemet javų daigslis, ar gerai sudygsta? Lnkv. Aš turiu kelnes, gražias, raudonas, kap jom apsiaunu, atródau ponas (d.) Vlkv.
^ Atrodo kaip šuo be uodegos KrvP(Vlkv). Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo LTsV97. Ne visada taip yr, kaip atrodo LTsV231(Ldvn). Boba tur metų tiek, kiek ji atródo Jrb.
| refl.: Kad apdroši [tekinį], kitoks atsiródys Grg. Kap atsiródo lauke? Mrj. Teip jau atsiródo nieko, beveik sveika Brž.
ǁ panėšėti: Mergšė vienuolikos dvylikos metų daugiau in vaikutį atródo LKT212(Lbv).
2. impers. DŽ1 susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man atrodė, kad čia kas kitas rėkė Grš. Juk tą visi žino jau, kaip čia buvo, man atrodo, kad tai menka naujyna tėr Vvr. Juo daugiau vežėm, juo labiau atrodė: nebus nei galo, nei krašto šitiems žabarams J.Balt. Man tai atródo beprasmiška BŽ193. Atródė, ka visas pilvas perpjautas i visos žarnos lauke Jrb. Atrodo, lyg viliotų, kviestų žemelė, motina gera J.Marcin. Pats kurčiausias kampas – neturim nieko, o mumi atródo, kad pats smagiausias Pls. Greit bus pavasaris, teip atrodo Ėr.
| refl.: Jam atsiródo, kad šnapsas yra paprasčiausia nuodėmė Ūd. Man ir atsiródo, kad ten geros avižos Grš. Mergele jaunoji, kap tau atsiródo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo? DrskD130. Sakykie, berneli, kaip tau atsirodo, ar bėri žirgeliai šerti atsibodo? (d.) Nmn. Atsiródo, ka tai ne velnias, ale susiedas apsirengęs už velnią Vlk.
3. modal. praes., praet. 3 prs. matyt, turbūt: Atrodo, jis nė nesirengia imtis kokio darbo rš.
4. refl. pasimatyti (akyse): Pirma atsiródė vienas, dabar atsiródo du Sd. Ma[n] tąsyk akyse atsiródė baisybė Ss.
5. tr. atvaizduoti: Atródo zelkorius, koks esi J.
6. KII332 žr. 1 parodyti 1.
7. žr. 1 parodyti 2: Aš atródau kelį jamui, kur eiti J.
8. tr. atiduoti, grąžinti: Ir atrodė Abrahamui jo moterį Sarą BB1Moz20,14. Idant jį savam tėvui atrodytų BB1Moz37,22. Norim mirdami Dievui atrodyti savo mielą dūšelę ant amžino išganymo BPII414. Kurs ant ubago susimilsta, tas Dievui žyčija, kursai gerybę jam vėl atrodys BPII255.
9. tr. įskųsti, įduoti: Žinojo, jog žydai jį tiktai iš keršto atrodę buvo BPI380. Mano tarnai mane užstotų, jeig žydams nebūčiau atrodytas BPI377.
10. tr. paskirti: Tą dieną, kada anys atrodyti (paraštėje išskirti) buvo plebonais būti ponui BB3Moz7,35.
1 ×daródyti (hibr.)
1. tr. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo Jsv.
2. tr. I argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? M.Valanč. Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta rš.
ǁ faktais, argumentais paremti kokį teiginį: Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas Sdk. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo M.Valanč. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu[i] tikrais jo vaikais esančiais BM94(Brž). Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras LTR(Slk).
^ Ko biesas netropys, tą boba darodys LMD.
3. tr., intr. patarti, pamokyti: Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo] Dv. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Ut. Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie LTR(Mrk).
ǁ pasakyti, nurodyti: Kas tau daródė in mus? Mes da[r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam Ut.
4. intr. prilygti: Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Krok. Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku Krok.
1 įródyti tr. K
1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną Šts.
2. refl. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė prš.
3. Š, DŽ1 argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo rš. Stengiasi klausytojams įrodyti K.Būg. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti FT. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie sp.
^ Ginčais proto neįrodysi KrvP(Lp).
ǁ paremti faktais: Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk A.Vien. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? B.Sruog. Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei Lkš.
įródytai adv.: Įródytai negalimas LKGII523.
įródomai adv.: Įródomai apkaltinti BŽ302.
| refl.: Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo (rūpinantis gauti pensiją) Grd.
ǁ samprotavimais įtikinti teisingumu: Įrodyk prieštaromis Z.Žem.
4. padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija rš.
| refl.: Taip įsirodanti meilė savo tautai Vd.
5. Šv, Rm įskųsti: Įródė juos vokiečiam, ir suėmė Ėr. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai Gdž. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus Slnt.
1 išródyti
1. tr. H163, R97, K, M, DŽ pateikti apžiūrėti: Juškevičius išródė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra Rm. Atvažiuosi vasarą – išródysma LKT102(Vg). Nusivedęs išródė anam visas vietas, kuriose ans gyvena BM251(Krp). Tada įvedęs savo seserį tuos namuose, išródė visas stancijas BM98(Krč). Gatavos viską išródyti, iš – geros pardevėjos! Krš. Ta (naminė bitė) išrodžius laukinei visus turtus Sln. Visas dalis išródė, išdėliojo – kaip nesupranta, taip nesupranta Up. Viską išródžiau aš jamui J.
| refl. K, Š.
2. tr. išaiškinti rodant: Išródys [žemėlapyje], kaip kame kariau[ja] Vn. Rodytinai anims (nebyliams) išródo, ir išmoksta [rašyti] Šv.
3. tr. judesiais pavaizduoti: Moka tokie [artistai] visaip iššnekėti ir išródyti Krš.
4. tr. pareikšti, išreikšti: Gerą valią parodau, išrodau R186. Kam meilę išródyti KII28. Jie turi valdžiai bei vyriausybei išrodyti paklusnumą I.Simon. Šime dalyke jis savo viernybę išródė KBI15. Kristus, vandenį vynu paversdamas, savo macę didę išrodė BPI186. Jis daug mums išrodo geradėjysčių brš. Ir pagonai ketino visą savo macį išrodyti Ns1858,3. Dėkavojam už tokią tavo didę malonę, kurią tu mums išródęs esi VoL88. Visaip jis bandė jiems išrodyti gera, jeib jiems tik būtų naudinga ir smagu gyventi Vd. Jis (velnias) ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems svotbos svečiams didelę garbę išrodysiąs LTsIV598.
| refl. R129: Jis tame dalyke nei šiltas, nei šaltas išsiródė KII11. Jis prieš kiekvieną teisus išsiródo KII367. Ans negali išsiródyt: kaip valdžia nori, teip turi daryti Vdk. Kad neatvirai klasta išsirodo, ir ta tuojaus gal[i] atliudyta būti prš. Ir jis malonus išsirodos tiems, kurie jopi prisiverčias BbSir17,28. Išsirodykit meilingi! KlvD349.
5. tr. išryškinti, atskleisti: Bus išrodyta gėda tava, ir bjaurumą tavą regės WP11. Jo rūbai, jo nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo BbSir19,27.
| refl.: Savo čėsu tai išsiródys, išsireikš KII18. Tokiame dalyke išsirodo tikrai broliškoji meilė LC1878,31. Policijai tai geriaus ištardant [ = ištardžius], išsirodė, kad tai tiesa esanti Kel1881,35(priedas). Ką jie daryti tur[i], tatai mumus gražiai išsirodo ant apaštalų BPI12. Mes jau esame Dievo vaikai, ir dar neišsirodė, kas mes būsime Bb1Jn3,2.
6. refl. Sdk, Vj apsimesti, dėtis, vaizduoti: Baisiu ponu išsirodo Trgn. Išsiródo geras, o y[ra] velnių priėdęs Šts. Matai, išsiródo mokąs Ms. Dvyliktas kaip lindo, tai tam tik vieną ausį nukirto, ir tas inpuolė in duobę pas tuos negyvėlius ir išsirodė teip, kaip negyvas, ir guli BsPIV268.
ǁ refl. Kb išsiduoti: Senis piningų daug turi, galėtų padoriau gyventi, ale bijo išsiródyti Vkš. Mat nenori išsiródyti, kad jo namas Mrj. Neišsiródė, ka supykęs Grd. Jis savy kenčia, bet neišsiródo Mrj.
ǁ refl. Q258 stengtis patraukti dėmesį, išsiskirti iš kitų: Išsiródo anas – kopėčias su viena ranka neša Dkk. Išsiródo, kas par vienas, eina nosį pastatęs Krš.
7. DŽ1, Alv, Sv, Dv, Kls, Prk žr. 1 atrodyti 1: Ji dar gerai išródo J. Jisai išrodo puikiai ir sveikai T.Tilv. Mūsų priešininkai ne tokie silpni, kaip kai kam gali išrodyti rš. Gražiai išródau, ale sena Ad. Katras čia senas išrodo jaunas?! Pc. Kodėl jūs taip išródot blogai? Rdd. Vienas [žmogus] taip išródo, kitas kitaip Krš. Išródo sveikas, o yra tikras ligonis Up. Išródai toks jaunas, pagražėjęs Pvn. Tep neišródau, kad aštuntą dešimtį einu Lnt. Tarpais ana išródo kaip trūkusi (ne viso proto) Krš. Nors visa virpėdama, vis dėlto stengiausi susivaldyti, kad rami išrodyčiau Pt. Gumbas dar raudonesnis ir stambesnio veido išrodė Žem. Kitiems jie (prūsai) išrodė kaipo tyri barbarai BsVVII. Gryčioj arklys dideliu išródžia Ds. Kurmis, nors išrodo žabalas, bet regi gan gerai Blv. Išrodo gražūs, švarūs numukai Grd. Gražiai išródžia aukšti medeliai BM432. Kurgi taip gražiai išrodo kaip rojaus kvietkelė LTR(Jnšk). Kada Jonelis apsivilko, išrodė kai koks kunigaikštis BsMtII257. Nors jis ir išrodo kaip baidyklė, baisus, bet namus tur gražius BsMtII102.
^ Ne taip durnas, kaip išródžia Ds. Ir usnė gražiai išródo JnšM. Aprėdytas ir kelmas kitaip išrodo Pšl. Išrodo katė ir yra katė, o bet ne katė (katinas) LTR(J.Jabl).
| refl.: Ans daug dirba, išsiródo pavargęs Vgr. Ans plonesnis išsiródė Jnš. Kitas ir neišsirodo toks senas N. Toks į aulys gražiaus išsirodys S.Dauk. Dailus o skaistus veidelis gražiai išsirodė I. Tas [dalykas] nei kokia paikystė išsirodo Ns1857,6. Kūnelis jo pailgesnis, ir dėl to jis išsirodo didesnis už jas A1885,125. Pagavo mus didis vėjas, kuris mano neprypratime (orig. nepriepratime) išsirodė baisiu sujudinimu oro I.
8. impers. žr. 1 atrodyti 2: Dyvinai išródo senam žmoguo Šv. Išródo, kad brėkšta vakaras Krš. Kaip išródo lauke? Pc. Jau gal bus ir pavasaris – tep išródžia Sn. Jau jis bėga, o jam išrodo, kad ta varna vis rėkia ant jo BsPIV30.
| refl.: Man išsiródė iškart, kad bus nieko mergina Alk. Panele jaunoji, kaip tau išsirodo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo LTR(Mrc). Man išsiródo, kad žmonimi lengviau gyvent Drsk.
9. R71, MŽ, N, M, Z.Žem žr. 1 įrodyti 3: Čia (straipsnyje) išrodyta, kad tai ne slavių ir ne keltų žodis K.Būg. Negalima išrodyti slavėnus ir aisčius turėjus dar kitą, atskirą nuo visų indoeuropiečių prokalbę K.Būg. Sveikas turėjai žmonių kalbos pavyzdžiais išrodyti, kad vardininkas netinkąs J.Jabl. To vienodumo nemokėtum iš mano straipsnių išrodyti J.Jabl. Mokslo veikale privalu išródyti esminius argumentus ir savo tezę įrodyti FT. Vargina kartais ir pats velinas žmones, kaip tatai gražiai išrodo historija BPII369. Vienkart išrodžiau ir jeibes Jn. Užvis rūgos, jog neišrodžiau aiškiai kilties giminės S.Dauk. Jėzų Kristų iš numirusiųjų prisikėlusį ir gyvą sančiu išrodo dešimteriopi jo pasirodymai BPII9.
| refl.: Iš to išsirodo, jog tikroji religija pirm nupuolimo žmogaus buvo MT15.
ǁ Liudininkais išrodau R60. Kuo tu išródysi, kad aš netiesą sakau? Š. Neturi dokumentų, ir išródyk [, kur dirbęs] Pgg. Šitam išrodyti, ką sakau, toli neieškosiu. Nesiteisink! Pt. Kai ji kiek aprimo, ėmė galvoti, kaip išrodyti savo vyrui jo klydimą J.Balč. Išrodžiau, kiek naudos bus Jn.
| refl.: Par karą viskas yra pražuvusi, negaliu išsiródyti Plik. Turėjo išsiródyti, ką dirbo Krš.
10. refl. išsipildyti, įvykti: Žmonims išsiródo sapnai Skdv.
11. tr. Krč prikalbėti išeiti: Atėjo girtas, led išrodėm iš gryčios Ėr. Motina išródo vaiką namo Rm. Reikia išródyt neprašytą svečią Lel.
ǁ išsiųsti: Baisu ir išródyt: da čėsais gali kas atstikt Ut. Tėtė išrodė mane žuvaut Ps. Kol senį prie darbo išródai, ir vakaras prieina Kair. Pačiu vidvasariu išródė vaikį Užv.
12. refl. pavykti, pasitaikyti: Ir antrajam išsirodė vis tai par Jono parodą užkuriom išeiti LTR(Kp).
◊ gẽrą ši̇̀rdį išródyti gera padaryti: Kaip tai aš galėjęs, girdi, ir įsimanyti jį pamesti – jį, kursai tiek man geros širdies išrodęs LzP.
1 nuródyti
1. tr. M, DŽ1 pasakyti esant, turint kokių ypatybių: Tos paklaidos, kurios mano tenai pažymėtos, ir čia nurodomos J.Jabl. Istorikai nurodo ne vieną rusų tautos ir lietuvių tautos draugystės pavyzdį senais laikais A.Vencl. Dažnai savo straipsniuose, kalbėdamas apie literatūrinę kalbą, Jablonskis nurodo pavyzdžiu latvius LKI44. Nurodykit, kuo esu nusidėjęs V.Krėv. Ans plepis, ans viską nurõdytum Eig. Daubomis, pelkėmis nurodžiau savo žemę, o mokesnius uždėjo kaip už pirmos rūšės Šts.
2. tr. pažymėti, išreikšti: Jungtukais tàd, tai̇̃, tai̇̃gi yra nurodomi priežasties – padarinio aiškinamieji santykiai LKGII673. Įvardžiais vadinami apibendrintos reikšmės žodžiai, kurie nurodo daiktus, daiktų ypatybes arba daiktų kiekį, bet neišreiškia tų daiktų ar ypatybių konkretaus turinio, nepasako apibrėžto daiktų kiekio LKGI637.
3. tr. H153, K, M, DŽ1 nusakyti vietą, laiką, kryptį, objektą: Atvažiuodavo jaunikis su piršliu, būdavo nuródyta žmonių aba paties pasidabota kokia pana LKT181(Prnv). Čia reiktų jum nurodyt žmogelį su pasakom Klvr. Nenuródysiu nė vienų namų Ad. Nuródžiau – čia stačiai eik pro tą tvartą, sakau, takas yr Vvr. Nuródė žmonės kelią, ale patamsy vis tiek netropijau namo Skdt. Ir šį kartą keleivis, Lapinsko nurodytas, gavo pas mus nakvynę rš. Jis (J.Jablonskis) nurodė kelią, kuriuo turime eiti, jei norime turėti padorią kalbą, – tas kelias yra laikytis gyvosios kalbos normų KlbV62(J.Balč). Katė niekad nedrybsojo ant suolų ar lovos, o saugojo jai nurodytą vietą P.Cvir. Ne vien, ka tiktai vaikas rėka, duoti valgyti – būs nuródyta, kumet duoti valgyti Lpl. Abu be savo namų, ne savoj troboj, palieptą darbą dirba, nurodytą kąsnį kanda rš.
nuródomai adv.: Nuródomai galiu pasakyti, kas verda šnapšę Šts.
| refl.: Tokios žinios ateidavo iš netyčių, kaimynai ant kits kito nusirodydavo LTI494(A.Janul).
4. žr. 1 atrodyti 1: Tame ežere vanduo nurodo mėlynas Pg. Blogiau nurodo [Kuršėnų] centras, kaip pakraščiai Krš. Šitas juodplaukis nurodė truputį vyresniu už baltplaukį V.Piet. Pajėgos puošė kūną, viltis gaivino širdį, visas puikus pasaulis taip mielai nurodė V.Piet.
| refl.: Aš nusiródau labai stora Alv.
5. impers. žr. 1 atrodyti 2: Man nuródė, kad ligonis jau ryto nebesulauks Bt. Taip mun nuródo, ka baisiai liūdnas tas čėsas Vdk. Kaip paskaitai Senkevičių ir pamisliji apie kitus raštininkus, tai taip nurodo, jog geriaus būtų, jeigu jie eitų ką nors kita daryti, neužsiimtų rašymu V.Piet.
| refl.: Anam teip nusiródė, kad tiek tėra kaltas KlvrŽ. Man nusirodė, kad jai ne visi namie – rėkia, kalba Bsg. Pasipjovė save – taip nuródosi mergom Ūd. Berneli, kaip tau nusirodo, gal šyvus žirgelius šerti nusibodo LTR(Mrc).
6. refl. argumentais paremti: Nusirodė, nusisakė nebuvęs partizanas, ir paleido Šts.
7. tr., intr. kokiais požymiais, ženklais įspėti būsiant: Bet ne prieš dorą saulė teip raudona tekėjo: mat nurodė vėjus Žem. Saulė teip gražiai nusileido, rasa dedasi – nuródo rytoj į gerą orą Ėr. Ant atsimetimo speigo nieko nenurodo; bus diena šviesi ir šalta Žem.
8. intr., tr. vaizduoti, dėtis, apsimesti: Parodytumėt kur mergą, man tikrai po širdies patinkamą, – tarė urėdas, nurodydamas liūdnumą Žem. Tu mani pririšk prie lovos, o aš daužysiuos, nurodysiu ant girto LTR(Grz).
| refl.: Jis čia tau nusirodo geras, ant ano varosi (jį apkalba, peikia) Lkš.
9. tr. reikšti (jausmus): Po sodą teipogi kas gyvas galįs juda, plasta, kožnas ypatingai nurodo džiaugsmą, sulaukęs linksmo pavasario Žem.
| Nubėgo [mergina], juokingai nurodydama savo paskubą LzP.
10. refl. ką rodant, žūti: Rodo, rodo mandrumus maudyklo, kol nusiródo (nuskęsta) Krš.
11. tr. H161 nulemti, skirti: Sakytojas nenurodo žmogaus į tamsiąją kapų duobę, o į dangišką šviesą I.Simon.
12. tr. R206 nustumti, atitolinti: Nuródė bėdą nuo savęs ant manęs Ps. Nurodė pagundinimą nuo savęs šalin Kel1862,203. Tave kožnas nu savo vartų šalin nurodys Kel1881,125.
◊ pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pir̃štais tavi nuródytų, jei atlaidų drabužiais eitumi į vakaruškas (buvusi ne mada) Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pir̃štais nuródytas, nei žodžiais nukalbėtas, nei drobliaus dribtas, nei lietaus lytas (apie rūtų vainiką) Ukm.
1 paródyti DŽ; Q638, H163, R397,410, K, Sut
1. tr. duoti pažiūrėti, apžiūrėti: Parodžiu SD268. Parodykit man jūsų rankas N. Patvykst sijoną pakėlusi, viską savo parodė girta J. Aš paródžiau jai tas skarytes JnšM. Parod', ką tu čia turi̇̀! Arm. Ką žinau – pasakau, ką turiu – paródau Erž. Paród', ką pirkai Švnč. Atnešte, paród'te, ką pirkot Str. Knygą parodžiu Alv. Paródė man savo vyrą JnšM. Parodyk man vaiką itą LKKII227(Lz). Važiuojam kitų pamatyt ir savęs paródyt Dkš. Atveš [marčią] paródyt – neimsma neparódytos Lel. O ši trečia mergužėlė žemyn akis nuleido, matyt, kad ji nenorėjo paródyt savo veido DrskD126. Pirkion tėvas invedė, paródė vaikam, ką karvelę nupirko Rod. Mūsų baba liuob mumis vesias paródyti tą Blindos kapą Lk. Paródysi kam raštą, sakis – kokis durnavotas apsakinėj[o] Šlčn. Pamatė visko, kas jiem verta buvo paródyt Krm. Jum paródysiu visa Nmč. Paródai tu man žmogų – aš nė karto neregėjau (ps.) Pst. Lape, lape, parodyk tu mumi savo vyrą, labai mes norim pažiūrėtie LTR(Dv). Ko čia nepadarysiu, kad čia parodomas daiktas Lp. Gražu pasdairyt ir kitiemu paródyt LKKIX199(Dv). Duris atdarysiu, visiem parodysiu LTR(Trak). Jis paródžia žiedą [ir sako]: – Su karalio dukteria buvau, pats mačiau LKT235(Btr). Parodė kitas žmogus duonos šmotuką, ir šuo nusekė paskui jį LTR(Kp). Išgerk šitą, pripilk kitą, paródyki dugnelį JD1341. Ir tatai jis bylojęs, parodė jiemus rankas ir kojas VlnE61. Kaipo tau ant kalno parodyta yra BB2Moz27,8. Teparód tau Viešpatis veidą savą ir tesusimilst ant tavęs DP258. Viešpatie, paród mumus tėvą DP447. Tegi parod mumus atskaluonis DP19. Te paródig mumus anys, kas juos atsiuntė DP227. Pone, parodyk mumus tėvą, tada gan turėsim VlnE151. Paródykim tieg, kur tatai parašyta DP64. Pamirodyk tieg veidą tavo SPI175. Vėl ėmė jį velnas ant kalno labai aukšto ir parodė jamui visas karalystas šio svieto ir šlovę anų VlnE44. Eikiam, parodysuot, ką turįs Pj.
| Kiaušinius tik paródžiau (iškėliau, išdėliojau), kaipmat i išgriebė Mžš. Reikia paródyt vytį (pagrasinti vytimi) ar ką: gauna kokią bailę, tada mokos Lel. Gerų batų krautuvė neparódo (išparduota iš po prekystalio) Rš.
| prk.: Prasta skalbėja: ji baltinius neišskalbia, tik vandenį parodo (pamirko, palaiko vandenyje) Gs.
^ Tau dūšią paródysi – sakysi, kad varlė Slk. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Rodos, išimtai širdį, paródytai, ale nieko nepadarai Kls. Ot išsirinko pačią: nė sau pažiūrėt, nė žmonėm paródyt (labai prastą) Grv. Eina kaip į Vilnių vyžų parodyti KrvP(Rtn). Maža kada kas pastaiko: akių neparodysi [svečiui] – reikia turėt nors sviesto Ktk. O kai ateis, tai gal dantis paródysi (reikės pavaišinti)?! Ds.
paródytinai adv.: Parodytinai SD288. Neparodytinai SD192.
| refl. tr., intr. H173: Eikš, suknę pasiródysiu Mžš. Ko atėjai? – Savę pasródyt, tavę pamatyt Krkš. Nunešė (pavogė daiktus), neturiu kuom pasródyt Ad. Pasródai, kiek pinigų turi, kai toks razumnas Klt.
^ Su maž[a] pasirodyk, su daug pasikavok NžR.
ǁ duoti patikrinti: Paródyti pasą DŽ1.
| refl. tr.: Eik, pasiródyk savo pasą Jrb. Galiu pasiródyti popierius Pšl.
ǁ leisti apžiūrėti (tikrinant sveikatą): Parodž tą akį Slm. Reikėjo neatidėliojant ją parodyti daktarui P.Cvir.
| refl. tr., intr.: Aš noriu pasiródyt koją – čia tei[p] raudonuo[ja], tei[p] skauda Jrb. Ans mun pasiródė – jetu muno, visa burna kaip iškepta Klk. Kurius kaip išvydo, bylojo jampi: eikiat ir pasirodykiat kaplanams VlnE109. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to, bet eik, parodykis kunigui SPI234.
ǁ rodant paskirti: Paródis kokių karklų (prastą pievą) – ką te prišienausi Mžš.
2. tr., intr. R30,155 gestais, ženklais paaiškinti, nusakyti: Anas sako: – Paródyk kelią! Smal. Paródytas kelią, jis keliaus toliau Pn. Neparódytas ten nenueisi, paklysi Šts. Anas paródis jumi, kur ežeras Rš. Kad važiuotuvav[a] į miestą, aš tevie paródyčiau Krg. Kaip eisyt, paródysuot [kelią] Pj. Paródžia anas, ką nieko neturi Ant. Marijona pakilo, parodė galva man ir Paurukui eiti J.Balt. Tėvas pašviesėjo, parodė ranka Levukui šaukti Alaušą J.Balt. Eik … žemėna, kurią eš tav parodysiu BB1Moz12,1. Jisai šaukė ponop, ir ponas parodė jam medį; tą dėjo jis vandenina, tada tapo saldus BB2Moz15,25. Neturiu motinytės nei tikro tėvelio parodyt keleliui LTR(Ut). Teparod kitą kurią vietą DP141. Broliukai mano, uogyte mano, pagiródykai šitam sveteliui viešią kelelį (rd.) Dgč. Pagiródyk, mergyčiute, man bėrą žirgelį (d.) Dgč. Broleli gi mano brangus, negiparódyk šitiem sveteliam viešių kelelių (rd.) Ds. Jei bus, tau kas parodys, tai eik, bet vienas neik (ps.) Pn.
^ Aklas aklam kelį nedaug teparodys NžR. Aklam kelio neparodysi, kvailam proto neįdėsi KrvP(Mrk). Aklas būdamas, kitiems kelio neparodysi LTR(Srd). Šuniui kelio neparodysi LTR(Srj). Akių pasiklausk, nosis parodys Šn. Ta knyga gera: paródo kai kelią žiuburys Jrb. Siūlas kamuolį parodo LTR(Vdk). Darbas darbą parodžia Ds.
paródomai adv.: Netolie anų kiemas, paródomai Šts.
ǁ intr. atkreipti kieno dėmesį: Oi, čia bus garsūs namai! Nė vienas nepravažiuos pro šalį, kad į juos neparodytų rš. Reikia vaikams parodyti į Dovydonį: mokykitės, paršai, kaip gimdytojus mylėt, po mirties pagerbt! J.Balt. Puplesienę, tiesa, jie (vokiečiai) apiplėšė iki paskutinio siūlelio. Parodomoji bausmė už vyrą, taip sakant J.Avyž. Parodomieji įvardžiai J.Jabl. Įvardžio ji̇̀s pirmykštė reikšmė yra buvusi parodomoji LKGI670.
3. tr. vaidinant, koncertuojant pademonstruoti: Ką tokie vaikeliai galia paródyti: pasistaipė, padainiavo, i tiek Rdn. Ką jie gali gero parodyti, kad jie patys nemoka Č.
| refl.: Apžiūroje pasirodo daugiau kaip pusantro tūkstančio atlikėjų sp. Koncertuose dažnai pasirodydavo ir junginio kariai rš. Reikėjo su choru pasiródyti Pgg.
ǁ pavaizduoti imituojant: Pamirodyk, ožy, kaip motulė šoka LTR(Ukm).
4. tr., intr. paaiškinti, pamokyti: Lietuviškai skaityti tėvas paródys, motina mokys Brs. Nėkas už dyką, bėda, nenora paródyti Up. Taigi tu paródyk, kaip dirbt: ką gi vaikas gali žinot?! Sdk. Būčio paródęs, aritmetiką paaiškinęs – gena muni į šalį, nenor[i] Všv. Tą asilą išmoksma, kitą paródys LKT105(Lkv). Do, būna, nueina kluonan, paródžia, kap kratinys sukratyt Str. Kap paródyta iš mažų dienų, tep i darom Ad. Nėr kada paródo, kaip mes išaudžiam Antz. Bėgdavai pas kits kitą: kaip tu dirbi, kaip tu dirbi, i[r] man paródyk [pirštinės raštą] Mšk. Motina nemokėjo paródyti, kaip reik audeklą suverti Vkš. Da čia mokytojis prašė vieną kartą, ka paródyčia [žaidimą] Mšk. Gyvenimas pats paródo, kaip reika gyventi Štk.
| refl.: Pasiródys liuob vienas kitam ir išmoks rašyti Stl.
5. refl. H173, Sut išeiti į atvirą vietą, pasidaryti matomam: Pasirodė kažkas, atsiliepė SD238. Kad skruzdės dienos metu pasirodo arba kad musės kanda, tai lys Ktč. Jei kielė pasirodo, bus greit pavasaris, dėl to ją vadina ledspyre LTR(Rs). Žvaigzdė ant dangaus pasiródė KII367. Vos pasirodžius saulelei, tuojau jauti jos spindulių galybę J.Jabl. Kai pasrodo žvaigždė su uodega, tai reikia laukt vainos: bus kraujo pralėjimas, ir vaina kaip šluota nušluos svietą LTR(Slk). An Lydos balionas pasródė, kruglas, su kutosu Rod. Kitą dieną viršum miesto pasirodė lėktuvas J.Dov. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Žiūrėjau, bene Jonas pasirodys Žem. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Fabriko duryse pasirodo išblyškusios merginos J.Bil. Tu nepasiródyk, stovėk ir veizėk, kur ans nueis LKT43(Lž).
| prk.: Amatininko darbo produktas nepasirodo rinkoje rš. Nebgaliu (sergu), lova jau greit pasiródys (ateis karšatis) Grd.
ǁ refl. ateiti, atvykti: Uošvijoj pasródžia retai retai Adm. Nė rodyte nepasirodė Žemaičiūse M.Valanč. Tepasirodo tik Jonis su Petru, kuriuodu tą pasakė KlbXVII92(Slnt). Jis iš bėdos jau nežino nė kur eitie. Namon nė pasirodyt negali BsPIV289. Pasirodė it jaunas mėnuo LTsV221. Kaip vaivorykštė pasiródė ir išbėgo LKT89(Rt). Bet nepasirodykite tušti po mano akim BB2Moz23,15. Tris kartus per metus visas vyriškis tepasirodo po akim ponavojančio pono ir Dievo Izraelio BB2Moz34,23. Visi turime paródytis ties sostu sūdžios DP584. Kuriuo būdu turi pasirodyti pokim majestoto Dievo PK41.
ǁ refl. atsirasti: An mainų, an jauno [mėnulio] gali pasródyt [grybų] Mrc. Po šalnelei mačernykai pasródydavo Dglš. Jau kai pasiródo užmezgimas, greit bus agurkai Bt. Smakas (vaivorykštė) pasrodė an dangaus Srj. Pradžio[je] ugnelė pasiródė ant stogo, o kol nubėgom, jau visa trioba liepsnojo Ps. Liuobam pėsti eiti, par karą mašinos pasiródė Krtn. Ir vėl vagilių pasirodė Kel1932,55.
ǁ refl. išlįsti, išsikišti: Iš anapus miškų pasirodo varpinės viršūnė J.Bil. Už kranto alkūnės pasirodė senio Čepulio luotas rš.
ǁ refl. pasimatyti: Jai belipant – tvykst, žvaigzdėtasis aprėdas princo akims pasiródė Jrk80.
ǁ refl. pasidaryti: Virptelėjo jos putnios lūpos, sužibo akys, skruostuose pasiródė duobutės rš. Pirmukart kirto – balta pasródė, antrukart kirto – kraujas išbėgo DrskD185. Vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1. Tesusirenka vandeniai vienon vieton, kurie yra po dangumi, ir tesiparodžia sausa vieta Ch1Moz1,9.
ǁ refl. išeiti iš spaudos: Prūsų Lietuvoje pasirodo pirmosios lietuviškos pasaulinio turinio knygelės rš. Lietuvių rašytojų kūrinių, išverstų į rusų kalbą, karo metais pasirodė ir periferijos spaudoje rš. Gegužės mėn. pabaigoje pasirodys pirmoji „Lietuvių kalbos sintaksė“, parašyta Rygiškių Jono, didžiausio lietuvių kalbininko rš. Su naujais aktualaus politinio turinio kūriniais … pasirodė S. Nėris rš.
ǁ refl. iškilti, pasireikšti: Ir naujesniaisiais laikais pasirodydavo ten didžių žmonių J.Jabl.
6. tr. prk. kiek suteikti: Ta obelis šiemet jau parodė (išaugino) obuolių Brš.
| Nu laiškų gražios bulbės. Ką šaknės paródys? Krš. Nelyna, kaip kumet kelius lašus paródo Krš. Paródo lietų, ir nelyja Ėr.
ǁ išduoti, išskelti: Tai ne kožnas titnagėlis ugnelę parodė, tai ne kožnas bernužėlis praudelę pasakė (d.) Vlk.
7. intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Nu, šiandie paródo ant lietų Pg. Šiemet paródė, kad bus anksti pavasaris Srv.
8. refl. LL51 pasivaidenti: Pasirodo, regėdinas, vaidinas R127. Pasirodo jam viskas N. Toks didelis juodas šuo ant sniego prie pat mūsų pasiródė Pš. Niūkdavo, ką pasródo kur gaidžiai in Juodupio šito Aps. Turbūt man tiktai taip akyse pasirodė Ašb. Jis baronu jam pasródė: an balos baronas bėgiojo Eiš. Buvo merga pasródę Dv. Jam rodės, kad dūkas pasródė, o dar nėr, niekur negirdėt [vaiduoklių] Rod. Vėlės, žmonėms pasirodydamos, tankiausiai jų akims apsireiškia kaipo šešėlis BsVXX. Koks vyras Kūčių naktį par sapną pasiródys, už tokio ir ištekėsi Brž. Būdavo, pamato, kad dega pinigai, iš kokio kalno pasiródo LKT312(On). Neužkeiktieji piningai kartais dienos čėse pasiródą kokiu noriant gyvoliu Žr. Velnias pasrodžia arkliu ir juodu katinu LTR(Slk). Žmogaus dūšia pasrodo balta peteliške LTR(Slk). Aš tau pasiródysiu trečioj dienoj po smerčio mėnesienoj ožio asaboj Vkš. Kaip žmonys anksti keldavos, miego norėdavo, i[r] pasiródydavo aniems Krš. Kap jau bijo, tep ir strokas pasródo Aps.
ǁ refl. apsireikšti: Aš vienok jums sakau, jog ne baidyklė kokia ant tuo akmeniu pasirodė, bet švenčiausia mergaitė su savo sūnu M.Valanč. Angelas pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Eš ponas ir pasirodžiau Abrahamui, Isaakui ir Jakūbui, jog aš jų visgalįsis Dievas norėčiau būti BB2Moz6,2-3. Todėlei tikės anys tau pasirodžiusį poną BB2Moz4,5. O jis pasirodė per daug dienų tiemus, kurie drauge su juo atejo iš Galilėjos ingi Jeruzalem, kurie yra jo liudinykais žmoniump VlnE60-61. Ir Oniaš su Heremijošiumi, seniai pirm to numirę, parodžiusiuos sapne Judošiui DP196. Angelas Viešpaties pasirodė jam sapne Ch1Mt1,20.
9. tr. R40 išreikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos patirti, pajusti, suvokti: Sakytojas neiškenčia ir savo jausmų neparodęs J.Jabl. Augau kaip ir visi kaimo vaikai, o savo charakterį spėjau parodyti jau trečią dieną V.Bub. Tuo, kad greit išpirks žodyną, lietuviai parodys autoriui, kad jų branginama darbas KlbXIV168(K.Būg). Ne, ne! Jis dar pakankamai stiprus, jis dar parodys, kaip miršta žmonės, kurie žino, už ką turi mirti! J.Avyž. Nor savo galybę paródyti LKT142(Kin). Tą drąsą du sykiu nepavyko paródyti LKT116(Žlp). Toje kelionėje jis parodė daug uolumo, neregėto valios tvirtumo J.Balč. Daugelis jų parodė tikrą draugiškumą, dėmesį, simpatijas P.Cvir. Nors prieš žmones neparódyk savo pykčio Glv. Ir jūs didžiai gražų paveikslą (pavyzdį) parodėt Sz. Tegiparód tai prajėvais ir ženklais DP204. Tada pamirodyk tavą garbę BB2Moz33,8. Parodyk mumus, pone, tavo susimylimą Mž490. Jaunieji, paduoti būkiat seniemusiemus ir parodykiat tame pasižeminimą Vln43. Idant atmintumbim, … vartodami geradėjystes tavo, kurias mumus teikeis parodyti PK25. Loską ir susimylimą savą parodyk mums MKr42. Dideliai patiko ir karaliui Aleksendrai, katras, ypatingą savą mylestą norėdamas parodyti, atidavė jam Surviliškę M.Valanč. Ir kaip aš mano ženklus (stebuklingus reiškinius) tarp jų parodžiau BB2Moz10,2.
| refl.: Pasirodė išganytinga malonė Dievo visiems žmonėms VlnE19. Nu nu, pasirodys ir ant tavęs kada nors Dievo rūstybė NžR.
10. tr. pavaizduoti (kūrinyje): Apsakyme „Trys pažįstami“ autorius parodo prisiplakėlius ir veidmainius, demagogiška fraze prisidengusius turto grobstytojus rš.
11. tr. padaryti aiškų, išryškinti, atskleisti: Ar mes esame draugai, ar priešai, ateitis turi dar parodyti, vokieti V.Krėv. Ateitis paródys, kaip toliau būs Vkš. Laikas paródo, ko kas vertas PnmA. Skaudamą daiktą tai ir oras labai paródo Gs. Eš noriu jamui parodyti, kaip daug jis tur kentėti dėl vardo mano VlnE143. Parodyki tatai gerai, kaipo bjaurą ir didę iškadą tiemus daro, jei nepadest taip vaikų užauginti Vln7. Ir kaip rodyte parodytų jį gerą, šventą ir reikingą daiktą santį BPI143.
^ Teisybės neparodo veidrodis Sim. Aš jam paródysiu, iš kur kojos dygę! Žvr. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta LTsV262(Šd). Valgysi mano duoną, o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemoja! J.Jabl. Aš tau parodysiu, kur pipirai auga! Grž. Bedūšis, bedvasis – visą tiesą parodžia (bezmėnas) LTI300.
parodytinai
| refl.: Gera statės, lyžinos, ale vieną sykį pasiródė – išbjaurojo motyną Rdn. Vyriškas pasiródo [koks esąs] penktame mete, motriška – iš sykio Krš. Kai lietuvių kalba pradėjo reikalauti viešumoj sau teisių, tai didžiausiais jos priešais pasirodė mūsų pačių tautiečiai iš privilegijuotų klasių LKI20(J.Balč). Jug vėžį nežinai a turi, ans tik pasiródo priš mirtį End. Nor apgaut, o paskui pasiródo Jrb. Jis labai negražiai pasiródė Kdn.
^ Nakties darbas dieną pasiródo Slnt. Durnių nereikia ieškot – jie patys pasiródo Ds.
12. tr. R49 argumentuotai patikinti: Kada yra kurios linksnių lytys vartojamos kalboje, turi šiuo tarpu parodyti ir duodami žemiau pavyzdžiai J.Jabl. Parodyk man moterų proto pajėgą, jų kūrybinę galią, jų išmintį, ištesėjimą – visa tai, be ko nėra pažangos Vaižg. Jums parodys, ką pikta daro jūsų kišenei ir sveikatai tokie pasilinksminimai, parodys, kaip naudingiau leisti laiką Žem. Jei piktai eš kalbėjau, tada parodyk VlnE195. Idant aš sūdyčiau tarp kožno ir jo artimo ir parodyčiau jiemus Dievo tiesą ir jo prisakymą BB2Moz18,16. Teparódaig Liuteris, kas jam tą urėdą paskyrė ir kas jam tą galybę davė DP205. Noriegu patiródysiu, jog ir tasai veikalas yr dvasios š[ventos] be abejojimo DP251.
| refl. R49.
ǁ TTŽ paliudyti: Prisiektinai parodžiu, prisiekiu ką kame SD45. Jis prašė jų visų teisme parodyti, kaip jis nekaltai buvo įžeistas J.Balč. Liudytojai paklausti parodė VĮ. Kad parodysi teisybę, tai aš tau duosiu šimtą rublių LTR(Sln).
| refl.: Neturėsi kum pasiródyti, i nėko (pensijos) negausi Rdn. Paskui ji jam pasirodė, kad ji jo moteris, ir karaliavo abudu BsPIV205.
13. tr. pažymėti, išreikšti: Kokybiniai būdvardžiai parodo daikto ypatybę pačia savo leksine reikšme LKGI474.
14. intr. padaryti kokį įspūdį: Jis paródo nesenas Pg.
| refl.: Pasirodytis H166. Mėsa pasirodė labai negardi J.Balč. Šulmistras kitiems per sens ir blogs pasirodo K.Donel. Iš pradžios Batutis pasirodė jam baisus, labai negražus Žem. Jis jai pasirodė iš karto geras, mylėtinas I.Simon. Tokia paslaptinga, baisi tyla, kad net čia pat sustaugęs vilkas broliu pasirodytų Vaižg. O žmogus ir vėl nusigando, pritilo, matyt, aš jam baisus keistuolis pasirodžiau V.Bub. Kaip mano raštas akademijai pasiródė, ar tiko ar ne? LTI423(A.Baran). Ežeras pasirodė grambuoliui kaip kokia jūra J.Balč.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kuo: Šis, matyt, norėjo pasirodyti tikru vyru, taigi visiškai neverkė, o tik žiūrėjo, akis išpūtęs, ir šnarpštė nosimi J.Balt. Ir jos pasiródyta gudrios Sv. Ir jis pasirodė didvyris J.Jabl. Laikom gudriu, ale viškum durnas pasiródei PnmR. Tikriausiai jūs nesate toks jau blogas, kaip stengiatės kai kada pasirodyti J.Gruš. Kad nepasiródytum, kas gi supras, kad gudras (juok.) Klov. Bet visuosu daiktuosu pasirodykim kaip tarnai VlnE43. Ižg pranašų … užgimt teikės, idant parodytųs esąs tikruoju anuo pranašu DP504.
^ Pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausia išmintis ir gudrybė M.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Jis tik pasirodo girtas Žml.
ǁ refl. išsiduoti: Niekas jo darbštumo nepasirodė matą Vaižg.
ǁ refl. patraukti kitų dėmesį, papuikuoti: Jis mėgo pasirodyti ir imponuoti rš.
^ Darbu pasirodyk, ne žodžiais KrvP(Jnš).
15. impers. susidaryti įspūdžiui, atrodyti: Neparódo, kad jau tiek metų turi Krk.
| refl.: Kaip Ona valgai, ir man pasiródė gardu Skp. O čia tai nieko negali kaltint: kaip kokiu momentu pasiródo, taip ir padarai Rz. Sunku ir gėda pasirodė Raului atkišus ranką prašyti praeinančių pašalpos, bet badas prispyrė ubagauti J.Bil. Mun pasiródė, kad jis lenkiškai kalba Up. Trumpam ji atsigrįžo, ir man pasirodė, kad ji šypsosi P.Cvir. Pasiródo, teip kaip daugiau mes dirbom, kaip daba Als. Tai pasiródo, kad pagauna [žuvų] Mžš. Jei pasirodysią, kad jis turįs užtektinai žinių, būsią matyti, ar jis tinkamas ar ne A.Vencl.
16. intr. šnek. pribausti (ppr. sakoma grasinant): Ar šiandie jie atvažiuos? Mes jiem paródysim! Krč. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk tu, bjaurybe, aš tau už tai parodysu BsPIII210. Tik tu neklausyk, aš tau parodysiu! Jnš. Aš tau paródysiu po svetimus namus landžioti! KŽ. Nu nu nu! Parodys vaikas tėtei mamą barti! P.Cvir.
^ Vai aš tau paródysiu! – Aš nežiūrėsiu, kai tu paródysi (juok.) Kt.
17. refl. modal. praes. 3 prs. taigi, mat: Pasiródo, pastočių nereikia važiuoti, kai tarnauja Srd. Taip… Įdomus rašinėlis. Jūs, pasirodo, su fantazija K.Saj.
18. tr. patarti, parekomenduoti: Ana ir man parodžia tas šakneles nuo vidurių sopės Alks. Pasiundžiu, parodžiu būdą SD167.
◊ aki̇̀s paródyti ateiti, lankytis: Apleido visą miestą su liežuviais, daba ir pati bijo kam aki̇̀s paródyti Vvr. Reikia geras akis turėt, ka po visko (po rietenų) drįst aki̇̀s paródyt Jnš. Vienąkart parodė akis ir nebėr LTR(Ds). Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai? J.Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kap akių neparodo Alv. Dešimtuos metuos aki̇̀s paródei, tai jau reikia pamylėt Ktk.
an[t] mañdro paródyti pūstis, didžiuotis: Užsisegęs su siūlu i da an mañdro paródo Ar.
ãšaras paródyti apsiverkti: Prie tam darbui ir ašiai ãšaras paródžiau Adm.
bal̃są paródyti surėkti, sušukti, sudejuoti: Jis (vaikas) jau bal̃są paródo, kad nu! Grd. Guli užsimerkęs ir tyliai šnirpščia. Ir kad bent balsą parodytų, bent lūpas sukrutintų V.Bub.
danti̇̀s paródyti nusijuokti: Tu ir ant peklą nueitum, ka[d] tik tau danti̇̀s paródyt mergiotė Ps. Vyrams kalbinant, mergina paródė danti̇̀s ir nuėjo sau Jnš.
duri̇̀s paródyti Btg išvyti, išvaryti: Nueis ir parodys duris! Be ceremonijų parodys abiem! J.Paukš. Tokiam ponuo durès gal paródyti Krš.
kẽlią paródyti išprašyti, išvaryti: Jam kelùžį paródžiau (už jo netekėjau) JV246.
kulni̇̀s paródyti pabėgti: Vyrukas tik kulnis prie durų parodė, ir nėr rš.
nósį paródyti ateiti: Nuo to laiko urėdas nė nosies nebeparodė tuos namuos BsPII290. Tėvas retai kada namuose ir nosį parodo rš.
padùs paródyti pabėgti, nurūkti: Vaikas nubėgo, tik padùs paródė Mrj.
pir̃štą (rañką) paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys LTR(Zp). Bei anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31.
sùbinę paródyti vlg. nepareikšti dėkingumo: Už visą vargą sùbinę paródė Vvr. Kol turėjo naudos, tol padėjo, o paskui paródė sùbinę Jnš.
ši̇̀rdį paródyti
1. nuoširdžiai pasielgti, ką padaryti: O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė I.Simon. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano! P.Cvir. Jam visą ši̇̀rdį paródė Jrk44. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies J.Balč.
2. atvirai išsipasakoti: Jis teisybę sako, gatavas ši̇̀rdį paródyti Jnš.

ši̇̀rdį [išė̃mus] paródyti įtikinamiausiai patvirtinti: Nors tu jam ši̇̀rdį išė̃męs paródyk, netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo ši̇̀rdį išė̃mus paródyč BM449.
štukàs paródyti pajuokauti: Ir aš norėjau štukàs paródytie, ale anys prilėkdė Grv.
šùniui kẽlio neparódyti
1. visai nieko nedirbti: Aš nū šùniu[i] kẽlio neparódžiau Lp. Par visą dieną nei šuniui kelio neparodė LTR(Sdb).
2. neturėti rūpesčių: Taip ramiai visą laiką išsigyveno, kad šùni kẽlio neparódė Dkš.

ti̇̀krą véidą paródyti pasielgti be apsimetinėjimų: Svarbu viena: atsikratyti Šalteikiais, nebematyti uošvienės, kuri šį rytą parodė savo tikrą veidą I.Simon.
úodegą paródyti
1. apsisukus nubėgti: Vaikas iš kailio nerias, ka pavytų kiškį, bet tas tik paródė úodegą ir nustriksėjo Ps. Pamatęs tėvą ateinant, vaikas tik paródė úodegą Jnš.
2. mesti buvimo, darbo vietą, pabėgti: Ta merga jiem úodegą paródys, man rodos Alk.

zui̇̃kių (zui̇̃kio Gs) bažnýčią paródyti pakelti (vaiką), suspaudus galvą per ausis: Paródyk Jonukui zui̇̃kių bažnyčią Alk.
žõdį paródyti prabilti (ppr. apie raudotoją): Uršuliotė i nesuverkė [savo sesers], i žõdžio neparódė Dglš.
1 ×išparódyti; R129, N
1. žr. 1 išrodyti 1: Žydelis išparodo įvairius savo pirkinius, petnešas, šukas, žvelgyrus rš.
2. refl. žr. 1 parodyti 5 (refl.): [Mokytojas] mėgdavo išgerti, ir tas nedavė jam ilgai pabūti gimnazijoje: vieną sykį ant gatvės išsiparodė girtas, ir nuo to laiko mes daugiau jo nematėme M.Katk.
3. žr. 1 parodyti 10: Jeigu raštininkas stengiasi išparodyti žmogų visą, su visomis savybėmis, teigiamomis ir neigiamomis, vadinasi, stengiasi jį nufotografuoti M.Katk.
4. žr. 1 išrodyti 4: Kas gal mums išparodytą Dievo loską jo sūnui mūsump atent pakaktinai išskelbti? KlM69.
5. žr. 1 išrodyti 9: Ponuli! Tamsta puikiai išparodei, kad pats esi lygus mano širmokui Blv. Jei tamsta norėtumei, tai aš didumą jo apsirikimų, neišmanymų ir netikrybių išparódyčiau A.Baran. Sumaniau anam juokdariui išparodyti, kad jis yra didelis melagis rš.
6. žr. 1 išrodyti 5: Šleicheras labai gerai tris eiles balsių (vocalium) išparódė LTI420(A.Baran).
1 ×priparódyti tr. argumentais įtikinti: Priparodyti negali, tik taip sau spėja Alv. Jei aš netiesą sakau, priparódyk Alv.
ǁ paliudyti: Matai, ką anas priparódė Dv.
1 pérrodyti tr. K į kitą pusę parodyti.
1 pieródyti žr. 1 prirodyti 3: Kamėno nepyródei, kaip gali sakyti, ka medžiai vogti Pj.
1 praródyti intr. įstengti šviesti, prasišviesti: Saulė nėkaip nepraródo Slnt.
1 priródyti tr. K, DŽ1; Q660
1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš.
2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92.
ǁ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų, įsimintų: Jis tą Šipką (kumetį) mušdavo, priródydavo kitiems Skr.
3. argumentuotai pateikti, įrodyti: Kad tamsta man netiki, aš prirodysiu, kad tiesa rš. Giesmės tuo pačiu prirodo didį lietuvio ritmiškumą LTII102(Sab). Mes tau prirodysim, kaip jis tau pameluos LTR(Rk).
priródomai
ǁ paremti faktais, paliudyti: Priródyk jo kaltę Srv. Priródyk teisme, kad aš tau pievą nuganiau Trg.
ǁ refl. remiantis faktais, ko pasiekti: Prisirodė, kad jo žemė, ne muno Trk.
4. patarti vartoti: Priródė žmonės alksnių lapų, viršūnaičių [žaizdai] Vrn.
ǁ Ps patarti, parekomenduoti (pirkti, priimti dirbti ir pan.): Aš jum priródysiu gerą karvę, kad noriat Krs. Prirodyk man gerą berną N. Ana ir savo brolį ten priródė Ll. Karčemnykas ir tąjį prie to paties popo prirodė [tarnauti] su tomis pačiomis sąlygomis MPs. Darbštų žmogų prirodė man rš. Jis šią mergą man prirodė B510. Sesyte mano, jaunoji mano, prirodyk man, rodyk kieme mergytę NS1385. Prirodykit man erčiukų žemę N.
5. paskirti: Ant palengvinimo bėdos, kurią Elzasyj tvanai išprovyję, yra ciesorius 15 000 markių prirodęs LC1883,3.
1 susiródyti
1. K, DŽ1, Pv gestais susižinoti, suprasti kits kitą: Susirodiju N. Nebyliai pirštais susiródo Ss. Išmoko nebelius susiródyti, nepražūna Krš. Paliko pusnebelė – rodytinai besusirodo Dr. Kaip te anas su niemke ir susródžia, susišneka Lel. Aš nemoku totoriškai, totorius lietuviškai, tai ledva an pirštų susiródėm Ds. Susikalbėti nemokam [su vokiečiais], susirodom pirštais Ėr.
ǁ gestais susimokyti ką daryti: Iš tolo susiródė, kur eit, ir nuėjo Sb. Jeronimas su Vincu susirodo, makliavoja Žem.
2. vienas kitam parodyti, duoti pamatyti: Artie drūžė[je] (kolūkio gyvenvietėje) trobos, galės bobos i liežuviais susiródyti Krš.
3. Dsn susidaryti įspūdžiui, pasimatyti: Ažejo an kiškio, ė jam susródė, ką vilkas Ml. Kas tau susródė, kad tu pašokai iš vietos? Ml.
1 užródyti
1. tr. K, LVIV372 aukštyn parodyti.
2. tr. R30, N pasakyti, parodyti ką kur slapta esant: Adomėlį surado jo šeimininko Čeraškos kieme, ant jaujos, spaliuose. Gal nebūtų nė suradę – pats Čeraška užrodė J.Balt. Jis užvedė ir užródė slapuką J.
ǁ tr., intr. BŽ122 įskųsti: Tuojau jis užrodė polismenui J.Balč. Ką pamačys, kad jūs mane užrodėt? Ps. Ant jo užrodyta Krsn. Kas galėjo daba tuos vagius užródyti? Kair. Neužródyk močekai, ka aš darže buvau Skrb.
ǁ skundžiant atvesdinti: Piktas buvo, užródė policiją, ir sugavo degtinę bevarančius Pkl.
3. tr. paakinti, pamokyti: Ant to paklusnumo ir viernybės juos dar sykį užrodau prš.