Dirbtinė kalba, vartojama vienareikšmiškai perteikti tekstą, verčiant jį iš vienos kalbos į kitą.

↗Vertimo proceso kalba, vartojama, kai vertėjai, verčiantys į ↗tikslines kalbas, nemoka ↗originalo kalbų. Pvz., tarptautiniame forume kinų kalba skaitomas pranešimas į lietuvių kalbą verčiamas per trečiąją tarpinę kalbą, pvz., anglų ar rusų, jei vertėjas nemoka kinų kalbos, bet moka anglų ar rusų kalbą. Dažnai tarpinė kalba būna ↗lingua franca.

Kalba², atliekanti tarpininkės vaidmenį verčiant iš vienos kalbos į kitą: tekstas pirma išverčiamas į tarpinę kalbą, po to – į kitą kalbą.

Kalba, atliekanti tarpininkės vaidmenį verčiant iš vienos kalbos į kitą: tekstas pirma išverčiamas į tarpinę kalbą, po to – į kitą kalbą.
Programavime vartojama verčiant programą iš aukšto lygio programavimo kalbos į kompiuterinę kalbą. Vartojamos tarpinės kalbos, kurių komandos atspindi apibendrintą kompiuterių architektūrą, bet yra nepriklausomos arba mažai priklausomos nuo konkretaus kompiuterio arba operacinės sistemos. Tai efektyvu, kai yra daug programavimo kalbų (P) ir daug sistemų (S). Nevartojant tarpinės kalbos reikėtų P×S transliatorių, o ją vartojant pakanka P+S+1.
Kartais tarpinės kalbos vaidmenį atlieka asemblerio kalba arba kuri nors kompiuteriui artimesnė aukšto lygio programavimo kalba.
Tarpinės kalbos idėja tinka ir natūralių kalbų vertimui. Tiktai dėl kalbų įvairovės sunkiau ją realizuoti.