Daugybei prancūzų pusryčiai – laikas dalintis šventiška nuotaika, ypač savaitgaliais ar švenčių dienomis, kai pusryčiai išsitęsia į vėlyvuosius. Tai galimybė kartu su draugais ar šeima paskanauti gardėsių, puikiai tinkančių su tradicine prancūziška duona, brijošėmis, kruasanais ir lietiniais.

Mus nudžiugino savos gamybos brijošė (brioche) bandelė: tai palyginti nauja mada, kai mėsainis suvožiamas ne klasikine bandele su sezamų sėklomis, o salstelėjusia, puria prancūziška bandele.

Žvarbų žiemos savaitgalį namus sušildykite kepdami brijošę (pranc. brioche). Malonus saldžios duonelės aromatas pasklis po visus kambarius, o purūs kąsneliai ištirps burnoje... (rubrika Virtuvė / šeimininkės užrašai“).

Taigi, bandelės. Ypatingos sviestinės, ypač purios, visiškai nesaldžios, tinka užsikąsti mėsai prie artėjančių Velykų stalo arba, apibarstytos trupučiu cukraus ir cinamono, skanauti užsigeriant kava. Prancūziškos brijošė (pranc. brioche) bandelės ypatingoms progoms.
Brijošė bandelėms gaminama pagerinta mielinė tešla, kuriai beveik nenaudojama skysčių, bet užtat – daug sviesto ir kiaušinių. Dėl to bandeles tenka labai ilgai kildinti, bet iškepusios jos būna tokios purios, tokia plonute traškia plutele, taip ilgai paskui jaučiamas burnoje nuostabus sviesto skonis, kad pasistengti tikrai verta.

Kiti veganai galėtų išvardyti, kad jie rankasi daugybę tofu ar augalinio pieno rūšių.

Tofu - sojos pupelių sūris, yra vadinamas tobulu maistu. Jame gausu baltymų, mažai sočiųjų riebalų ir tai yra puikus kalcio bei vitamino E šaltinis. Jame taip pat nėra cholesterolio. Sužinokime daugiau apie “Azijos sūrį“.
Tofu yra gaminamas malant sojos pupeles, kol išsiskiria pienas. Tuomet pienas yra sutirštinamas mineraliniu koaguliantu kalcio sulfatu. Gaunamas tofu iš pradžių yra natūraliai prėskas, todėl tai yra tobulas priedas tiek prie saldžių, tiek ir prie aštrių patiekalų.

Tofu [antraštė]
Tai – varškės, pagamintos iš sojų pieno, sūris. Jame gausu įvairių vitaminų ir mikroelementų (kalcio netgi daugiau nei piene). [...] Iš tofu galima pasigaminti pačių įvairiausių patiekalų – pjaustyti kubeliais ir berti į salotas, dėti į troškinius, paprasčiausiai su prieskoniais kepti keptuvėje ar valgyti vieną.

Tačiau, jei valgote tokius produktus kaip pupelės, ankštiniai, praturtinti grūdai, špinatai, razinos ir sojų varškė (tofu), su maistu gaunate pakankamą geležies kiekį.

Dažnai nerimaujama dėl baltymų stygiaus. Šiais laikas nėščiosioms patariama jų suvartoti 60 g į dieną, t.y. 10 g daugiau nei paprastai. Jei valgote sojos produktus, pupeles, grūdus ir priaugate svorio – nėra pagrindo nerimauti. Kaip papildomą baltymų šaltinį galite naudoti sojos pieną, sūrį ar tofu, taip pat riešutus, grūdus, ankštinius augalus.

Tofu mano gyvenime tapo didžiuoju atradimu keliaujant po Vietnamą. Jau patį pirmą vakarą su Virgute užėjom į vieną Lonely Planet rekomenduotų restoranėlių, ir aš visai atsitiktinai užsisakiau patiekalą su Tofu. Tai buvo apkepintas sojos sūris, užpiltas skaidriu saldžiai sūriu padažu ir pabarstytas svogūnų laiškais.

Liesa žuvis, kiaušiniai, riešutai, grūdai: avižų grūdai ir nešlifuoti ryžiai, sezamo ir saulėgrąžų sėklos, ankštiniai: avinžirniai, įvairios pupelės (mung, sviestinės, toor, čara, etc.), lęšiai, sojos pupelės, tofū sūris

Japonės moterys gausiai valgydavo "Tofu" sakydamos, kad nuo šio maisto gražėja oda. Turėtume su jomis sutikti, nes šiuolaikiniais tyrimais įrodyta, jog "Tofu" turi daug augalų estrogeno.

as daznai padarau soju surio TOFU.
labai paprasta tik nezinau ar yra lietuvoje pirkti.

Dar buvome užsisakę ryžių biriani su vištiena (chicken birayni, €5,80), bet jau nebeįmanoma buvo tiek suvalgyti. Daug ką išsinešėme į namus, nes skrandis ne guminis.

Užkepti ryžiai, įdaryti troškintomis daržovėmis - „Biriyani“ [antraštė]
Šį nepakartojamo skonio apkepą susiruoškite kepti savaitgalį ar kuomet laukiate svečių. Apkepui paruošti reikia šiek tiek laiko, dėl to paprastą darbo dieną gali jo pristigti. „Biriyani" reiškia krosnyje užkeptus ryžius, įdarytus įvairiausiais gardžiais įdarais. Šis patiekalas plačiai paplitęs Indijoje ir Vidurio Azijoje, ypač Pakistane, Irane, Šri Lankoje, Tailande. Aprašytasis „Biriyani" receptas kilęs iš senovės Indijos, tiksliau tai - adaptuota vegetarinė šio recepto versija. „Biriyani" buvo kepamas švenčių metu, didelėse skardose, kuomet reikdavo pavaišinti net kelis šimtus svečių. Pavaišinkite savuosius... Apkepas yra sultingas, pilnas skonių ir aromatų, dėl to greičiausiai Jums neprireiks nei padažų, nei salotų.

Akys raibs nuo įvairiausių „biryani“ rūšių – „basmati“ ryžių patiekalo su prieskoniais, brangiuoju šafranu, mėsa, kiaušiniais ar daržovėmis. Indai mėgsta troškinius, verta paragauti ir „murgh makhami“ – sviestinės vištienos.

Neilgai užsibuvę Tailande grįžome dar arčiau kelionės starto – mes ir vėl Indijoje. Tik šįkart ne saulėtuose Goa paplūdymiuose, bet lietuviško šiltumo pavasarinėje Kalkutoje. [...]
Aide eilej prie birianio [...].

„Biryani“ (kitaip dar vadinamas „Biriani“) – tai tradicinis Azijos šalių patiekalas. Žodis kildinamas iš persiško žodžio „berya“, reiškiančio „keptas“. Patiekalo pagrindą sudaro ryžiai (dažniausiai naudojami indiškieji basmati), mėsa ar daržovės, jogurtas. Kaip ir kiti patiekalai, „Biryani“ ruošiamas įvairiais būdais, priklausančiais tiek nuo kultūros, tiek nuo šeimininko išmonės.
Vegetariškas „Biryani“ gaminamas be mėsos, tik su daržovėmis, o mėgstantys mėsą į valgį deda jautienos, paukštienos, ėrienos ar jūrų gėrybių. „Biryani“ gardinamas gausybe prieskonių: gvazdikėliais, cinamonu, lauro lapais, kalendra...

Visoje Indijoje populiarus patiekalas yra biriyani – kepti ryžiai, tačiau pietuose gaminamas populiariausias jo variantas, vadinamas Hyperabad biriyani. Šis patiekalas gaminamas iš ryžių, prieskonių ir ožkienos bei yra labiausiai mėgstamas Indijos musulmonų.

Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puodai“: indiškas pomidorų birijanis [antraštė]
Birijanis – tradicinis Indijos ryžių patiekalas, paplitęs visoje Pietų Azijoje. Toks birijanis, kokį ragaujame dabar, atsirado valdant paskutiniam mogolų dinastijos valdovui Bahaduršachui II-ajam (1775-1862). [...]
Birijanis turi vyresnių giminaičių. Pats gamybos principas iš esmės yra supaprastintas plovo gamybos būdas.

Indijoje gyventojų tik šiek tiek mažiau, ir ryžiai čia – taip pat „duona kasdieninė“. Tiesa, valgo juos ne pagaliukais, o dažniausiai tiesiog pirštais. [...] Turint omenyje Indijos dydį ir tai, kaip smarkiai skiriasi jos, tarkime, Šiaurės ir Pietų virtuvės, sunku išrinkti vieną būdingesnį ryžių patiekalą, tačiau beveik visur rasime ryžių su prieskoniais ir priedais, vadinamų biriani, arba pilau/pilaf, priklausomai nuo to, kuria iš 22 oficialiai pripažintų kalbų (ir dar gausybės dialektų) jį vadina šio patiekalo valgytojai.