skam̃binimas sm. (1) DŽ, Vlkv, Rm, skámbinimas (1) DūnŽ, Rtr, K; N, LL11
1. → skambinti 2: Varpų skam̃binimas NdŽ. Skambinimas paskelbė antrojo akto pradžią Pt. Skambinimu pagalbos šaukties LL301.
2. ūžimas, spengimas: Galvos tai man neskauda, tik kad tas skam̃binimas ausys[e] kaip varpais dzvanija Trgn.
3. → skambinti 3: Su skámbinimu nieko nebūs, reik pačiam važiuoti Šv. Mano tas skam̃binimas kaip į vandenį Grl.
4. SD20 → skambinti 4: Aš linkusi esu tik pasiklausyti tavo skambinimo [fortepijonu] rš.
◊ giñklų skam̃binimas grasinimas užpulti, ginklavimasis: Kadetai dabar vieton atviro ginklų skambinimo imasi slapto darbo rš.
atskam̃binimas sm. (1) → atskambinti 5: Per tarpmiestinę grandį atskambinimas vyksta kintamąja srove rš.
įskam̃binimas sm. (1) atidarymas, skambinant varpais: Toks jomarko įskambinimas yra Tilžėje jau nuo senų laikų priprastas prš.
paskam̃binimas sm. (1) NdŽ, DŽ; Sut
1. → paskambinti 2: Už paskámbinimą [mirusiam] sumokėjo du rubliu DūnŽ.
2. NdŽ → paskambinti 4.
3. → paskambinti 5: Už kožną paskámbinimą reikėtum kišti, o čia už ačiuo Rdn.
suskam̃binimas sm. (1)
1. DŽ1 → suskambinti 3: Mokytojas po suskambinimo ėjo į fizikos kabinetą J.Paukš.
2. DŽ1 → suskambinti 6 (refl.).