Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (6)
susiránkioti
bagdelióti
Apibrėžtis
bagdelióti, -iója, -iójo Žl žr. bagdalioti 1: Ji bagdeliója visą gyvenimą tai skieto, tai nyčių – vis da nepasidirba savo Dbk. Bagdeliója pakraščiais, o prie darbo nesiskubija Užp.
| refl.: Jis visados bagdeliójasi pas kitus tai lentgalio, tai šieno ar šiaip jau ko Dkk.
prasibagdelióti prasibastyti, praslampinėti: Tik prasbagdeliójau visą dieną ir nieko gero nenuspirkau Užp.
prisibagdelióti prisirankioti: Šiaip teip prisibagdeliója iš vieno, iš kito – jam ir užtenka išsimitint per žiemą Km.
susibagdelióti susirankioti, įsitaisyti: Šiaip taip susibagdeliójau pakinktą, nors ir nekokį Šl.
| refl.: Jis visados bagdeliójasi pas kitus tai lentgalio, tai šieno ar šiaip jau ko Dkk.
prasibagdelióti prasibastyti, praslampinėti: Tik prasbagdeliójau visą dieną ir nieko gero nenuspirkau Užp.
prisibagdelióti prisirankioti: Šiaip teip prisibagdeliója iš vieno, iš kito – jam ir užtenka išsimitint per žiemą Km.
susibagdelióti susirankioti, įsitaisyti: Šiaip taip susibagdeliójau pakinktą, nors ir nekokį Šl.
sužeberióti
Apibrėžtis
žeberióti, -iója, -iójo, žèberioti, -ioja, -iojo
1. tr. sunkiai, lėtai, nenorom kramtyti, žiautaroti: Ką tu ten žèberioji? Vkš. Dirbkim, ir nereiks sausos duonos žeberiót Vlk.
ǁ ėsti: Arklys žeberioja sniegą P.Andr.
2. intr. Alvt landžioti, domėtis viskuo: Ko čia žeberióji po visus kampus? Vrb.
apžeberióti intr. prastai atlikti darbą: Šiap tep apžeberiójo su akėčiom – pusiau gyvos velėnos matyt Ldvn.
prisižeberióti tr. prisirankioti: Miške karvės žolės ir ūglių prisižeberiója Igl.
sužeberióti tr.
1. refl. tr. susirankioti.
| prk.: Atvažiavo autobusas susižeberiójęs keletą žmonių Vlkj.
2. sunkiai sukramtyti: Nebturiu dantų – duonos plutos nebsužèberioju Vkš.
1. tr. sunkiai, lėtai, nenorom kramtyti, žiautaroti: Ką tu ten žèberioji? Vkš. Dirbkim, ir nereiks sausos duonos žeberiót Vlk.
ǁ ėsti: Arklys žeberioja sniegą P.Andr.
2. intr. Alvt landžioti, domėtis viskuo: Ko čia žeberióji po visus kampus? Vrb.
apžeberióti intr. prastai atlikti darbą: Šiap tep apžeberiójo su akėčiom – pusiau gyvos velėnos matyt Ldvn.
prisižeberióti tr. prisirankioti: Miške karvės žolės ir ūglių prisižeberiója Igl.
sužeberióti tr.
1. refl. tr. susirankioti.
| prk.: Atvažiavo autobusas susižeberiójęs keletą žmonių Vlkj.
2. sunkiai sukramtyti: Nebturiu dantų – duonos plutos nebsužèberioju Vkš.
žeberióti
Apibrėžtis
žeberióti, -iója, -iójo, žèberioti, -ioja, -iojo
1. tr. sunkiai, lėtai, nenorom kramtyti, žiautaroti: Ką tu ten žèberioji? Vkš. Dirbkim, ir nereiks sausos duonos žeberiót Vlk.
ǁ ėsti: Arklys žeberioja sniegą P.Andr.
2. intr. Alvt landžioti, domėtis viskuo: Ko čia žeberióji po visus kampus? Vrb.
apžeberióti intr. prastai atlikti darbą: Šiap tep apžeberiójo su akėčiom – pusiau gyvos velėnos matyt Ldvn.
prisižeberióti tr. prisirankioti: Miške karvės žolės ir ūglių prisižeberiója Igl.
sužeberióti tr.
1. refl. tr. susirankioti.
| prk.: Atvažiavo autobusas susižeberiójęs keletą žmonių Vlkj.
2. sunkiai sukramtyti: Nebturiu dantų – duonos plutos nebsužèberioju Vkš.
1. tr. sunkiai, lėtai, nenorom kramtyti, žiautaroti: Ką tu ten žèberioji? Vkš. Dirbkim, ir nereiks sausos duonos žeberiót Vlk.
ǁ ėsti: Arklys žeberioja sniegą P.Andr.
2. intr. Alvt landžioti, domėtis viskuo: Ko čia žeberióji po visus kampus? Vrb.
apžeberióti intr. prastai atlikti darbą: Šiap tep apžeberiójo su akėčiom – pusiau gyvos velėnos matyt Ldvn.
prisižeberióti tr. prisirankioti: Miške karvės žolės ir ūglių prisižeberiója Igl.
sužeberióti tr.
1. refl. tr. susirankioti.
| prk.: Atvažiavo autobusas susižeberiójęs keletą žmonių Vlkj.
2. sunkiai sukramtyti: Nebturiu dantų – duonos plutos nebsužèberioju Vkš.
dúona
Apibrėžtis
dúona sf. (1)
1. ppr. sing. SD111, H; R iš įvairių miltų kepalais kepamas valgis: Kasdieninis mūsų vartojamas kepinys yra duona rš. Duona ruginė SD25. Duona bėralienė SD18. Duona kvietinė SD25. Gryna dúona kaip saulė J. Iš miežinių miltų kepta duona Prk. Pūrų duona – irstanti Šts. Duona stambi B. Dúona ir bulbė tai neprasvalgo (nenusibosta) niekada Lp. Dúonos kepalas K. Dúoną riekti K. Kliepas duonos SD16. Duona mūsų visų dienų Mž105. Iškepė dvylika pečių dúonos Brž. Žiūrėk, gal jau įrūgo duonos maišymas Srv. Žalia duona, gyva tešla Dv. Reikia uždaryt jį ant duonos ir vandens V.Kudir. Iš rugių grūdo iškepė dúoną K.Donel. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas dúonon kepę, žieves sriubon virę A.Baran. Parašyta yra – ne viena duona gyvas bus žmogus BtMt4,4. Šiemet reiks duonytè vadint [duoną], ba žinai, kad rugiai reti Mlt. Reikia duonùkė užsimaišyt Lp. Su duonukè valgyk kiaušinuką Kt. Šiemet su duonutè šiaip taip ištiksim Jnšk. Duonùtė da tegu rūgsta lig pietų Pc. Duoni̇̀kės gavau Srd. Balta kaip pyragas buvo ta jos duonikė I.Simon. Ji man gardžiausia už visas dúonas Ėr.
| prk.: Aš esmi duona gyvoji, kuryji nužengiau ižg dangaus DP487.
^ Alkanam sausa dúona už medų gardesnė Dkš. Juoda duona – ne badas J. Visur duona su pluta J.Jabl. Dievas davė dantis, Dievas duos ir duonos ST585. Duona verkia tinginio valgoma Sim. Kas tėvo motinos neklauso, pavalgys duoną sausą LTR. Duona – ne marti: pasikepsi kitą PPr148. Turi dúonos ir prie dúonos (visko, gerai pavalgo) Gs. Dúona – gaspadorius, o pyragas – svetys Tl. Juodoj žemėj balta duona auga J.Jabl. Negerai, kai dúona namus palieka Mrj. Kad ir juoda duonẽlė, bile pilna rankelė Krž. Ne par šunį balta duona, ne par katę lašiniai BzF51. Iš tų miltų nekepsi duonos (iš to nieko neišeis) B. Aklas badas duonai esant B. Duona ne per vėjus ateit B. Ieškok kap duonos, tai rasi Kt. Kas skaito rašo, duonos neprašo J.Jabl. Ne vieno pečiaus duoną valgęs (daug patyręs) Sch110. Tos grabės reik kap dúonos valgyt (būtinai) Gs. Dúonos esu šmotą suėdęs (esu senas) Užv.
2. vieno kepimo užmaišymas: Prakulk porą pėdų, ir užteks vienai dúonai Ldk. Dúona labai didelė (daug įmaišyta), gali neiškepti Pc. Iš šitų rugių bus kokios trys dúonos Skr. Šią savaitę kepėme dvi duonas Akm. Šio malimo trim dúonom tepakaks J.Jabl.
3. kepalas: Didelė dúona kepa tris valandas, nedidelė – dvi Ėr. Atnešė duoną dar su dūšia (šiltą) Arm. Duona kepusi dūzga B. Atnešė … dvidešims miežinių duonų Ch2Kar4,42. Atsakė jam: neturim čionai, tiktai penkias duonas ir dar dvi žuvi GNMt14,17. Duok ma[n] dvi duonikès Vlkš.
4. sing. duoniniai javai, rugiai: Paaugo duonos šiemet par visus Ktk. Šiemet duonos neužaugo Ėr. Šiemet geri metai, daug duonos prikūlė Jnšk.
5. sing. maistas, pragyvenimas, pragyvenimo šaltinis: Geras kriaučius ir ant akmeno sėdėdamas dúoną turės Ėr. Tokia riebi – matyt, gerõ[je] dúono[je] būna Pc. Sako, jis ten gerą duoną turįs Akm. Pasamdė darbininkus savo dúona Jnš. [Dvarus] liepė žmonims veltuo savo duona nudirbti S.Dauk. Artojo dúona sunki Jnš. Jis paragavo užkampio gydytojo duonos ir žino jos skonį rš. Mūrijimas gi jo dúona Sb. Kai ant savo dúonos išeisi, nebrokysi nei roputynės Trg. Pilypas apaštalas savo rankomis duoną pelnė M.Valanč. Už tokio vyro gera duonẽlė Kv. Jis turi pakiemiais vaikščiodamas susirankioti duonaitę A1884,105.
^ Su savo duona visur stalą rasi LTR(Vlkv). Žiūrėk, iš ko dúoną valgai (nežiopsok dirbdamas kokį darbą)! Lp. Gera dúona šikną drasko Ds.
ǁ išimtinė: Ar didelę dúoną užsirašė? Plv. Mano tėvai sau užsirašo duoną Klvr.
6. sing. bičių suneštos į korį žiedadulkės: Bitės duoną neša iš dulkių LTR(Kp). Nu vienų [žiedų] gauna [bitės] tiktai dulkes, arba duoną, nu kitų – medaus ir duonos S.Dauk. Jos (bitės) ieško medaus ir žiedų dulkių, tai esti bičių duonos Rdž. Bitukų duona Ss.
◊ be dúonos, be drùskos suė́stų sakoma apie labai nekenčiantį: Primanęs jis suė́stų be dúonos, be drùskos Gs.
dangaũs dúona; R203 mana.
dúonos ką́snis pragyvenimas: Išmokęs amato, turės duonos kąsnelį Jnš. Duonos kąsnio neturiu, nors ariu ariu ariu J.Jan.
duonẽlę kèpti Šts toks žaidimas.
dúonos rū́gštį pakei̇̃sti apsigyventi naujoje vietoje: Pakeičiau duonos rūgštį Krkn.
dúonos vagi̇̀s Als sakoma apie daug valgantį, bet liesą žmogų.
dúoną válgyti turėti pragyvenimą, prasimaitinti: Iš siuvinėjimo dúonos neválgysi Sb. Aš iš to duonos nevalgysiu Sln. Ką ji nepadaro (daug visko moka): iš jos dúoną válgytų Erž. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavo BB1Moz3,19.
gegùtės dúona bot. raudonoji žiognagė (Geum rivale): Pražydo gegutės duona rš. Gegùtės duonýtės jau nužydėjo Všk.
ki̇́ek nuo dúonos ST225 visi kaip vienas.
ki̇̀škio dúona; V.Krėv lauktuvės.
minkštà dúona Pc visur siuntinėjamas, varinėjamas žmogus.
1. ppr. sing. SD111, H; R iš įvairių miltų kepalais kepamas valgis: Kasdieninis mūsų vartojamas kepinys yra duona rš. Duona ruginė SD25. Duona bėralienė SD18. Duona kvietinė SD25. Gryna dúona kaip saulė J. Iš miežinių miltų kepta duona Prk. Pūrų duona – irstanti Šts. Duona stambi B. Dúona ir bulbė tai neprasvalgo (nenusibosta) niekada Lp. Dúonos kepalas K. Dúoną riekti K. Kliepas duonos SD16. Duona mūsų visų dienų Mž105. Iškepė dvylika pečių dúonos Brž. Žiūrėk, gal jau įrūgo duonos maišymas Srv. Žalia duona, gyva tešla Dv. Reikia uždaryt jį ant duonos ir vandens V.Kudir. Iš rugių grūdo iškepė dúoną K.Donel. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas dúonon kepę, žieves sriubon virę A.Baran. Parašyta yra – ne viena duona gyvas bus žmogus BtMt4,4. Šiemet reiks duonytè vadint [duoną], ba žinai, kad rugiai reti Mlt. Reikia duonùkė užsimaišyt Lp. Su duonukè valgyk kiaušinuką Kt. Šiemet su duonutè šiaip taip ištiksim Jnšk. Duonùtė da tegu rūgsta lig pietų Pc. Duoni̇̀kės gavau Srd. Balta kaip pyragas buvo ta jos duonikė I.Simon. Ji man gardžiausia už visas dúonas Ėr.
| prk.: Aš esmi duona gyvoji, kuryji nužengiau ižg dangaus DP487.
^ Alkanam sausa dúona už medų gardesnė Dkš. Juoda duona – ne badas J. Visur duona su pluta J.Jabl. Dievas davė dantis, Dievas duos ir duonos ST585. Duona verkia tinginio valgoma Sim. Kas tėvo motinos neklauso, pavalgys duoną sausą LTR. Duona – ne marti: pasikepsi kitą PPr148. Turi dúonos ir prie dúonos (visko, gerai pavalgo) Gs. Dúona – gaspadorius, o pyragas – svetys Tl. Juodoj žemėj balta duona auga J.Jabl. Negerai, kai dúona namus palieka Mrj. Kad ir juoda duonẽlė, bile pilna rankelė Krž. Ne par šunį balta duona, ne par katę lašiniai BzF51. Iš tų miltų nekepsi duonos (iš to nieko neišeis) B. Aklas badas duonai esant B. Duona ne per vėjus ateit B. Ieškok kap duonos, tai rasi Kt. Kas skaito rašo, duonos neprašo J.Jabl. Ne vieno pečiaus duoną valgęs (daug patyręs) Sch110. Tos grabės reik kap dúonos valgyt (būtinai) Gs. Dúonos esu šmotą suėdęs (esu senas) Užv.
2. vieno kepimo užmaišymas: Prakulk porą pėdų, ir užteks vienai dúonai Ldk. Dúona labai didelė (daug įmaišyta), gali neiškepti Pc. Iš šitų rugių bus kokios trys dúonos Skr. Šią savaitę kepėme dvi duonas Akm. Šio malimo trim dúonom tepakaks J.Jabl.
3. kepalas: Didelė dúona kepa tris valandas, nedidelė – dvi Ėr. Atnešė duoną dar su dūšia (šiltą) Arm. Duona kepusi dūzga B. Atnešė … dvidešims miežinių duonų Ch2Kar4,42. Atsakė jam: neturim čionai, tiktai penkias duonas ir dar dvi žuvi GNMt14,17. Duok ma[n] dvi duonikès Vlkš.
4. sing. duoniniai javai, rugiai: Paaugo duonos šiemet par visus Ktk. Šiemet duonos neužaugo Ėr. Šiemet geri metai, daug duonos prikūlė Jnšk.
5. sing. maistas, pragyvenimas, pragyvenimo šaltinis: Geras kriaučius ir ant akmeno sėdėdamas dúoną turės Ėr. Tokia riebi – matyt, gerõ[je] dúono[je] būna Pc. Sako, jis ten gerą duoną turįs Akm. Pasamdė darbininkus savo dúona Jnš. [Dvarus] liepė žmonims veltuo savo duona nudirbti S.Dauk. Artojo dúona sunki Jnš. Jis paragavo užkampio gydytojo duonos ir žino jos skonį rš. Mūrijimas gi jo dúona Sb. Kai ant savo dúonos išeisi, nebrokysi nei roputynės Trg. Pilypas apaštalas savo rankomis duoną pelnė M.Valanč. Už tokio vyro gera duonẽlė Kv. Jis turi pakiemiais vaikščiodamas susirankioti duonaitę A1884,105.
^ Su savo duona visur stalą rasi LTR(Vlkv). Žiūrėk, iš ko dúoną valgai (nežiopsok dirbdamas kokį darbą)! Lp. Gera dúona šikną drasko Ds.
ǁ išimtinė: Ar didelę dúoną užsirašė? Plv. Mano tėvai sau užsirašo duoną Klvr.
6. sing. bičių suneštos į korį žiedadulkės: Bitės duoną neša iš dulkių LTR(Kp). Nu vienų [žiedų] gauna [bitės] tiktai dulkes, arba duoną, nu kitų – medaus ir duonos S.Dauk. Jos (bitės) ieško medaus ir žiedų dulkių, tai esti bičių duonos Rdž. Bitukų duona Ss.
◊ be dúonos, be drùskos suė́stų sakoma apie labai nekenčiantį: Primanęs jis suė́stų be dúonos, be drùskos Gs.
dangaũs dúona; R203 mana.
dúonos ką́snis pragyvenimas: Išmokęs amato, turės duonos kąsnelį Jnš. Duonos kąsnio neturiu, nors ariu ariu ariu J.Jan.
duonẽlę kèpti Šts toks žaidimas.
dúonos rū́gštį pakei̇̃sti apsigyventi naujoje vietoje: Pakeičiau duonos rūgštį Krkn.
dúonos vagi̇̀s Als sakoma apie daug valgantį, bet liesą žmogų.
dúoną válgyti turėti pragyvenimą, prasimaitinti: Iš siuvinėjimo dúonos neválgysi Sb. Aš iš to duonos nevalgysiu Sln. Ką ji nepadaro (daug visko moka): iš jos dúoną válgytų Erž. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavo BB1Moz3,19.
gegùtės dúona bot. raudonoji žiognagė (Geum rivale): Pražydo gegutės duona rš. Gegùtės duonýtės jau nužydėjo Všk.
ki̇́ek nuo dúonos ST225 visi kaip vienas.
ki̇̀škio dúona; V.Krėv lauktuvės.
minkštà dúona Pc visur siuntinėjamas, varinėjamas žmogus.
ránkioti
Apibrėžtis
ránkioti, -ioja, -iojo; N, Sut, M iter. dem. rinkti:
1. H, R, K, DŽ Jinai ránkio[ja] uogas nuo žemės, varpas, grybus J. Diedukai bra sau pie dirvas ir ránkioja ankšteles Rš. Bulbas nukasi, anies bulbeles ránkios Rš. Aš atsileidusi viena i ránkioju tas bruknes Kl. Vienas žmogus ránkiojo girioj malkas VoL296. Tuodu broliu pyksta, ką tu, sako, čia ránkioji Vž. Ji girion ėjo rankioti žolių Vd. Palaukėliais vaikščiojau, aukso žiedą rankiojau LTR(Mrj). Ir pamačiau mergužę pagirėliais vaikščiojant, uogeles berankiojant KlvD283. Tik po sodelį vaikščiosi, gražius obuolius ránkiosi JV114. Akmenis nuo dirvų rankioja rš.
| prk.: Pergales garbingas apturėjo ir vainikus pergalių nuo neprietelių rankiojo S.Dauk.
^ Ką paberi, tą ránkiok J. Ką sėjėjas mėto, tą pjovėjas rankioja PPr43. Rublius mėtyk, kapeikas ránkiok An.
| refl. tr. K.
2. Vištos ant sėjimų grūdus ránkioja Dkš. Rankioja kaip busilas varles PPr410. Žvirblis grūdus rankioja Pn. Avys varpas ránkioja Dkš. Asiūklius ránkioja karvės Strn.
| prk.: Ji atvertė pirmą puslapį ir, nepaleisdama virbalų, ėmė rankioti žodžius (skaityti) J.Avyž. Penkiolika valandų per parą akimis rankioti raštus ir kablelius, maudytis tame minčių purve! J.Gruš.
| refl. tr.: Aš tau paimčio šluotą, nesuspėtumi kur duris ránkioties Vž.
3. Pirmasis pradėjo rankioti lietuvių daines Pilypas Ruikis D(Xpsl.). Įsakė, kad rankiotum žinias apei senovės darbus ir liežuvį žemaičių M.Valanč.
4. iter. dem. rinkti 5: Augustinas heretikus prilygina kurapkomus, kurios rankioja ing guotą vaikus, kurių nepagimdė DP91.
5. tr. steigti, kurti: Kodrinag Liuteris … sau naują [bažnyčią] ránkiot pradėjo? DP89.
6. tr. vaginėti: Mes, mergele, pas svetimus neiname kiaušinių rankioti Ašb. Blogai – jau dalgeles pradėjo ránkioti: krūmuos pasikabinau, ir nebėr Slm.
| Vaikūzai išsigalvojo pastoti an kelio kapeikas ránkioti Vž.
7. tr. austi:
^ Kuprotas senis tinklą rankioja (voras) LTR(Mrj).
8. tr. prk. vieną paskui kitą marinti: Pasenėjom, pradės po vieną ránkiot jau Mžš.
| refl.: Pati mirė ir vaikai ránkiojas Šts. Seniejai ránkiojas laukan Lnk.
apránkioti
1. R60, K, Š, DŽ iter. dem. aprinkti 1: Aš apránkiojau nuo skiedryno skiedras J. Apránkiok akmenis apie grūšią Mrs. Aprankiojau didumą akmenų Ėr. Jau visas šakas medė[je] apránkiojo (apskainiojo) Skd. Daba jau esam apránkioję, bet da yr uogų Lž.
| refl. K.
2. tr. didumą sužinoti, sugaudyti: Sakai, kalba apie mane… aprankiojai gandus rš.
atránkioti Š iter. dem. atrinkti 1: Atrankiok čia dabar, kas kieno rš.
įránkioti iter. dem. įrinkti 1.
| refl. K.
išránkioti
1. K, Š, DŽ1 iter. dem. išrinkti 1: Vaikai eina mokyklon, tai išránkioja visas kapeikas Pbs. Nė kapeikos, sako, nėkame nebranda, visi [kampai] yra tušti, išránkioti Nv. Čia va laiškų gali būt, tai aš noriu išránkioti [iš sąsiuvinių, duodamų kam skaityti] Kp. Pasuko žiedą, vanduo nuslinko, žuvis išránkiojo (ps.) Lpl. Išgirankiojai visas notreles, visas dilgėles (rd.) LMD(S.Dauk).
| prk.: Mirtis visus išránkios Mrj.
ǁ R49, N Vaikai iš kviečių išránkioja rugius Vaižg. Išránkiok varpas nuo grūdų J.
2. iter. dem. išrinkti 7: Išrankiojo gražiuosius obuolius ir nusinešė rš.
| refl. tr. KI162, Š.
3. refl. iter. dem. išrinkti 11 (refl.): Pagaliau išsirankiojo namo, nes kiekvienam parūpo, jog rytmetį reiks prie darbo stoti Žem.
4. iter. dem. išrinkti 12: Čia išeina rinktinė, rankom reikia išránkioti Rš.
5. tr. prk. išmarinti: Po vieną, po vieną ir išránkios visus – tų senųjų mažai bėra Krš.
nuránkioti K, DŽ1 iter. dem. nurinkti 1: Uogas nuránkioju, nurenku, nuskinu R3. Uogas nū uogynų nurankiok J. Nenuránkiojau skaisčių žiedelių, raudonų obuolėlių Niem33. Varpas nuo dirvos nurinkti, nuránkioti KI202. Nurankiokiat nu kartalių skalbinius Plt.
| refl. tr. DŽ1: Suomiai ant savo akmenynų žemės prisiveža ir sėja; lietuviai akmenis nuo žemės nusirankioja ir sėja Vaižg.
paránkioti iter. dem. parinkti:
1. R36, N, K, DŽ1: Paránkiok pasausių J.
| refl. tr. DŽ: Senutė išėjo į mišką žabų pasirankioti rš.
2. M Parankiok iš po vištų kiaušinius rš. Packavos lakiojo, ožkos parankiojo (d.) DrskŽ. Ė vo kiek paránkiojau OG306. Leido parankioti ir palaidoti jų numirėlius S.Dauk.
pérrankioti iter. dem. perrinkti 1: Žmona priskynė sode kašes agrastų uogienei ir atsisėdusi ėmė jas perrankioti rš.
priránkioti K, I, LL271
1. DŽ1 iter. dem. pririnkti 1: Ažvis geriau, rudenį kad priránkioji spielų spalgenų Ad.
| refl. tr.: Pardien možna tiek i tiek prisránkiot ankščių Rš.
2. refl. tr. DŽ prisilasyti, susiieškinėti: Po šiukšlyną, po skiedryną – vis, mat, prisirankioja (palesa) Grž. Avys ant pagriovių da tos prisiránkiodavo [žolės]: griovių daug buvo, balių daug Mšk.
suránkioti iter. dem. surinkti:
1. R38,420, K, DŽ1, Kin Tilvikas surankiojo daug akmenaičių, ketėdamas juos parduoti (ps.) S.Dauk. Vos besurankiojau savo klumpes su skrybėle M.Valanč.
| Tai norit viską iš žmonių burnos surankioti KlK19,91(Vlkv). Surankiotosios pasakos supažindina mus pirmąkart su ano krašto dialektu BsPII3.
| refl. tr.: Ar birs ar ne, ar šišion ar kitur, broleliai vis dėlto jas (uogas) susirankios Vd. Susiránkioti reikėtų į kokį popierkraštį Lk.
2. Višta suránkiojo visus grūdus J. Levizarius, eidamas aplink dvarą, primėtė šitų raguoliukų, katruos šunys su pagardom išbėgę surankiojo BsPII308.
3. N Vos surankiojo už pigų butą sumokėti nuomą rš. Tai naujai simunarijai pavedė sodą Kujainiūs ir piningus, nu pranokėjų savo surankiotus M.Valanč. Pinigus, iš negeros prekystės surankiotus, žemėspi pabėrė BPII332.
4. LL322 iter. dem. surinkti 6: Sunku šeimyną laiku surankioti rš. Christus … suránkioja vienybėn visas avis DP207.
| refl. DŽ: Po karei visi susiránkiojo (sugrįžo, atsirado) Gs. Dievo namus, kur viernieji katalikai susiránkioja melstųsi, vadiname bažnyčiomis A.Baran.
5. tr. raštus išausti: Mano dukrelė ir aštuonnyčius išaudžia, žvaigždėtas juostas surankioja S.Čiurl.
1. H, R, K, DŽ Jinai ránkio[ja] uogas nuo žemės, varpas, grybus J. Diedukai bra sau pie dirvas ir ránkioja ankšteles Rš. Bulbas nukasi, anies bulbeles ránkios Rš. Aš atsileidusi viena i ránkioju tas bruknes Kl. Vienas žmogus ránkiojo girioj malkas VoL296. Tuodu broliu pyksta, ką tu, sako, čia ránkioji Vž. Ji girion ėjo rankioti žolių Vd. Palaukėliais vaikščiojau, aukso žiedą rankiojau LTR(Mrj). Ir pamačiau mergužę pagirėliais vaikščiojant, uogeles berankiojant KlvD283. Tik po sodelį vaikščiosi, gražius obuolius ránkiosi JV114. Akmenis nuo dirvų rankioja rš.
| prk.: Pergales garbingas apturėjo ir vainikus pergalių nuo neprietelių rankiojo S.Dauk.
^ Ką paberi, tą ránkiok J. Ką sėjėjas mėto, tą pjovėjas rankioja PPr43. Rublius mėtyk, kapeikas ránkiok An.
| refl. tr. K.
2. Vištos ant sėjimų grūdus ránkioja Dkš. Rankioja kaip busilas varles PPr410. Žvirblis grūdus rankioja Pn. Avys varpas ránkioja Dkš. Asiūklius ránkioja karvės Strn.
| prk.: Ji atvertė pirmą puslapį ir, nepaleisdama virbalų, ėmė rankioti žodžius (skaityti) J.Avyž. Penkiolika valandų per parą akimis rankioti raštus ir kablelius, maudytis tame minčių purve! J.Gruš.
| refl. tr.: Aš tau paimčio šluotą, nesuspėtumi kur duris ránkioties Vž.
3. Pirmasis pradėjo rankioti lietuvių daines Pilypas Ruikis D(Xpsl.). Įsakė, kad rankiotum žinias apei senovės darbus ir liežuvį žemaičių M.Valanč.
4. iter. dem. rinkti 5: Augustinas heretikus prilygina kurapkomus, kurios rankioja ing guotą vaikus, kurių nepagimdė DP91.
5. tr. steigti, kurti: Kodrinag Liuteris … sau naują [bažnyčią] ránkiot pradėjo? DP89.
6. tr. vaginėti: Mes, mergele, pas svetimus neiname kiaušinių rankioti Ašb. Blogai – jau dalgeles pradėjo ránkioti: krūmuos pasikabinau, ir nebėr Slm.
| Vaikūzai išsigalvojo pastoti an kelio kapeikas ránkioti Vž.
7. tr. austi:
^ Kuprotas senis tinklą rankioja (voras) LTR(Mrj).
8. tr. prk. vieną paskui kitą marinti: Pasenėjom, pradės po vieną ránkiot jau Mžš.
| refl.: Pati mirė ir vaikai ránkiojas Šts. Seniejai ránkiojas laukan Lnk.
apránkioti
1. R60, K, Š, DŽ iter. dem. aprinkti 1: Aš apránkiojau nuo skiedryno skiedras J. Apránkiok akmenis apie grūšią Mrs. Aprankiojau didumą akmenų Ėr. Jau visas šakas medė[je] apránkiojo (apskainiojo) Skd. Daba jau esam apránkioję, bet da yr uogų Lž.
| refl. K.
2. tr. didumą sužinoti, sugaudyti: Sakai, kalba apie mane… aprankiojai gandus rš.
atránkioti Š iter. dem. atrinkti 1: Atrankiok čia dabar, kas kieno rš.
įránkioti iter. dem. įrinkti 1.
| refl. K.
išránkioti
1. K, Š, DŽ1 iter. dem. išrinkti 1: Vaikai eina mokyklon, tai išránkioja visas kapeikas Pbs. Nė kapeikos, sako, nėkame nebranda, visi [kampai] yra tušti, išránkioti Nv. Čia va laiškų gali būt, tai aš noriu išránkioti [iš sąsiuvinių, duodamų kam skaityti] Kp. Pasuko žiedą, vanduo nuslinko, žuvis išránkiojo (ps.) Lpl. Išgirankiojai visas notreles, visas dilgėles (rd.) LMD(S.Dauk).
| prk.: Mirtis visus išránkios Mrj.
ǁ R49, N Vaikai iš kviečių išránkioja rugius Vaižg. Išránkiok varpas nuo grūdų J.
2. iter. dem. išrinkti 7: Išrankiojo gražiuosius obuolius ir nusinešė rš.
| refl. tr. KI162, Š.
3. refl. iter. dem. išrinkti 11 (refl.): Pagaliau išsirankiojo namo, nes kiekvienam parūpo, jog rytmetį reiks prie darbo stoti Žem.
4. iter. dem. išrinkti 12: Čia išeina rinktinė, rankom reikia išránkioti Rš.
5. tr. prk. išmarinti: Po vieną, po vieną ir išránkios visus – tų senųjų mažai bėra Krš.
nuránkioti K, DŽ1 iter. dem. nurinkti 1: Uogas nuránkioju, nurenku, nuskinu R3. Uogas nū uogynų nurankiok J. Nenuránkiojau skaisčių žiedelių, raudonų obuolėlių Niem33. Varpas nuo dirvos nurinkti, nuránkioti KI202. Nurankiokiat nu kartalių skalbinius Plt.
| refl. tr. DŽ1: Suomiai ant savo akmenynų žemės prisiveža ir sėja; lietuviai akmenis nuo žemės nusirankioja ir sėja Vaižg.
paránkioti iter. dem. parinkti:
1. R36, N, K, DŽ1: Paránkiok pasausių J.
| refl. tr. DŽ: Senutė išėjo į mišką žabų pasirankioti rš.
2. M Parankiok iš po vištų kiaušinius rš. Packavos lakiojo, ožkos parankiojo (d.) DrskŽ. Ė vo kiek paránkiojau OG306. Leido parankioti ir palaidoti jų numirėlius S.Dauk.
pérrankioti iter. dem. perrinkti 1: Žmona priskynė sode kašes agrastų uogienei ir atsisėdusi ėmė jas perrankioti rš.
priránkioti K, I, LL271
1. DŽ1 iter. dem. pririnkti 1: Ažvis geriau, rudenį kad priránkioji spielų spalgenų Ad.
| refl. tr.: Pardien možna tiek i tiek prisránkiot ankščių Rš.
2. refl. tr. DŽ prisilasyti, susiieškinėti: Po šiukšlyną, po skiedryną – vis, mat, prisirankioja (palesa) Grž. Avys ant pagriovių da tos prisiránkiodavo [žolės]: griovių daug buvo, balių daug Mšk.
suránkioti iter. dem. surinkti:
1. R38,420, K, DŽ1, Kin Tilvikas surankiojo daug akmenaičių, ketėdamas juos parduoti (ps.) S.Dauk. Vos besurankiojau savo klumpes su skrybėle M.Valanč.
| Tai norit viską iš žmonių burnos surankioti KlK19,91(Vlkv). Surankiotosios pasakos supažindina mus pirmąkart su ano krašto dialektu BsPII3.
| refl. tr.: Ar birs ar ne, ar šišion ar kitur, broleliai vis dėlto jas (uogas) susirankios Vd. Susiránkioti reikėtų į kokį popierkraštį Lk.
2. Višta suránkiojo visus grūdus J. Levizarius, eidamas aplink dvarą, primėtė šitų raguoliukų, katruos šunys su pagardom išbėgę surankiojo BsPII308.
3. N Vos surankiojo už pigų butą sumokėti nuomą rš. Tai naujai simunarijai pavedė sodą Kujainiūs ir piningus, nu pranokėjų savo surankiotus M.Valanč. Pinigus, iš negeros prekystės surankiotus, žemėspi pabėrė BPII332.
4. LL322 iter. dem. surinkti 6: Sunku šeimyną laiku surankioti rš. Christus … suránkioja vienybėn visas avis DP207.
| refl. DŽ: Po karei visi susiránkiojo (sugrįžo, atsirado) Gs. Dievo namus, kur viernieji katalikai susiránkioja melstųsi, vadiname bažnyčiomis A.Baran.
5. tr. raštus išausti: Mano dukrelė ir aštuonnyčius išaudžia, žvaigždėtas juostas surankioja S.Čiurl.
