susierzinti, susinervinti

labai susirūpinti, susinervinti

ir̃zti, -a, -o intr. pykti, erzintis, nervintis, jaudintis, neramiam būti: Jis pradeda ir̃zti, nekantrauti DŽ. Nepyk ant manęs, aš irztu be jokios priežasties rš. Kimiai prašnibždėjo dailininkas, irzdamas dar labiau rš.
suir̃zti intr., sui̇̀rzti BŽ470 susierzinti, susinervinti: Vadovas suirzo, net lūpos jo ėmė virpėti rš. Prigimties prieglobstyje aprimsta suirzę nervai rš. Sesuo šiandien nepatenkinta, suirzusi rš.

érzinti (-yti), -ina, -ino tr.
1. K, J kaikinti, pajuokti, tyčiotis: Pristojo prie vaiko ir érzina Jnš. Toks lėnas, érzina visi jį prie mergų Jnšk. Kam tu vaiką érzini? Rdm.
érzinamai adv.: Tautrimienė erzinamai džiūgaudama pradeda [šnekėti] I.Simon.
| refl.: Daug žinoti nori, greitai pasensi, – erzinosi Tadas LzP. Jis papratęs su žmonėmis erzintis rš. Bernai su mergom tik érzinasi, juokiasi (talkoje), o linai stovi nebrukti Rdm.
2. pykinti, kiršinti: Érzina kaip šunį Pn. Tik kam tokius galiūnus erzinti? rš. Neérzink šunų! Dkš. Kiekvienas šuo erzinamas įkanda Žg.
^ Geresniai yra šunį erzinti nekaip piktą žmogų VP16.
| refl.: Vis érzinas kai šunes per tvorą Krok.
3. refl. pykti, nervintis: Juo Plonis erzinosi, juo juokėsi kaimynai I.Simon.
4. kelti jutimą (ppr. nemalonų), dirginti: Mano ausis erzino sniego girgždesys rš. Ta šviesa labai akis érzina Jnšk.
įérzinti
1. tr. įpykinti, įnirtinti: Įérzyti šunį K. Tarnaitė įpykusi geidė įerzinti jaunąją ponią rš.
2. refl. Š įsinervinti.
išérzinti tr.
1. įpykinti, įnirtinti: Išerzintas bulius labai pavojingas rš.
2. refl. Š išsinervinti.
3. sukelti (nemalonų) jutimą, dirginti: Dūmai, dulkės išerzina akių gleivinę rš.
nuérzinti tr. nuteikti, nuraminti: Su tom pasakom nuérzina vaikus Gs.
paérzinti tr.
1. pajuokauti: Merga tik paérzino, o jis jau tiki, kad eis už jo Jnšk.
| refl.: Taip malonu dabar su ja pasierzinti rš.
2. K kiek pakiršinti, papykinti: Paérzink ne mane, bet šunį Ss.
3. sukelti jautrumą, padirginti: Šaltas vanduo paerzina odos nervus rš. Senel, senel, ar tu kartais daugiau ko nepakepei, – gailiomis akelėmis teiravosi paerzintais apetitais vaikezai Vaižg.
| refl.: Jausdamasis taip, kaip jaučiasi žmogus, narkotikais pasierzindamas Vaižg.
praérzinti tr. supykinti: Praérzina vaiką, tai tas teip i rėkia Sdb.
priérzinti tr.
1. prikiršinti, pripykinti: Jaguaras, šunų prierzintas, puola ant šaulio Blv.
2. prinervinti: Juokas man ima šiandieną iš to senuko, kurį aš prierzinau iki įpykimo T.Tilv.
| refl.: Kiek aš važinėju, kiek atseina su žmonėmis prisierzinti, ir nepavargstu rš.
suérzinti tr.
1. supykinti, sukiršinti: Palūkėk, dar didžiau suerzinsiu Žem. Taip jie suerzino liaudį ir miesto vyresniuosius SkvApD17,8.
2. refl. susinervinti: Grįžo iš miesto namo labai nusiminęs ir susierzinęs A.Vien.
3. sukelti ar padidinti jautrumą: Dūmai ir dulkės suerzina akių gleivinę rš.
užérzinti tr.
1. užpykinti, užkiršinti: Aš norėjau šiandie jį užérzint Pc.
2. sukelti tuščią viltį: Tik ažérzino mergą, ė paskui neėmė Ant.
3. sudirginti: Tik užérzinsi pirštą, jei pridėsi, kas netinka (apie tvinkstantį pirštą) Ėr.