Termino paieška - susigauti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (12)

susigáuti

Atitikmuo (-ys)

Latvių kalba - saķert

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

s. kū̃dikį

Daugiau informacijos

skreitas

Apibrėžtis

skreitè parsinèšti susigauti pavainikį: Tik neparsinešk vaiką skreite taip belakstydama. DūnŽ.

Daugiau informacijos

išdramazgióti

Apibrėžtis

dramazgióti, -iója, -iójo žr. dramaskioti: Dramazgiója ir dramazgiója visur Lkš. Tu išvien dramazgióji ir dramazgióji, jau nė negražu prie svečių Grš.
išdramazgióti intr. išbėgti, išsitrenkti: Kur ta tavo merga jau išdramazgiójo? Lkš.
nudramazgióti intr. nubėgti, nusitrenkti: Nudramazgiójo kažkur į galą kaimo Lkš.
padramazgióti intr. pasiausti, paišdykauti: Ji mėgsta padramazgióti Lkš.
pridramazgióti intr.
1. prisisiausti, prisiišdykauti: Užteks, pridramazgiójai jau! Lkš.
2. refl. tr. bedramazgiojant susigauti: Dramazgiojai dramazgiojai su vyrais ir prisidramazgiójai vaiką! Lkš.

Daugiau informacijos

šeškas

Apibrėžtis

šẽško ãšaros Šts. naminė degtinė:
šẽško pakutrà neig. niekam tikęs žmogus: Kad aš kiekvienai tokiai šeško pakutrai aiškinčiaus, tai kas iš manęs bebūtų!. Brs. Toki mūsų būtė, kad bijoti reik kožno šeško pakutros. Dr. Čia man dar stirveliosi, šeško pakutra!. Valanč.
šẽšką blõkšti toks žaidimas: Šešką blokšti reik turėti didelį strėnų vinklumą. Šts.
šẽšką lùpti vemti: Vakar galvas suėmus visi šešką lupė. Ds.
šẽšką pagáudyti toks žaidimas: Vyrai, eime šešką pagaudyt. Pžrl. Vaikai, pagaudykim šešką!. Ds.
šẽšką paléisti euf. pagadinti orą, užsmardinti: Ar ne tu šešką paleidai?. Snt.
šẽšką susigáuti Krok., euf. pagadinti orą:
su šeškù apsidergęs: Ir vėl su šešku vaikštai. Všn.
šikna išgerta šeškų žr šikna

Daugiau informacijos

sušlem̃šti

Apibrėžtis

šlem̃šti, -čia, -tė DŽ
1. tr. Š, Rtr, BŽ93, NdŽ, KŽ šiukšlinti, teršti, kreikti: Kam tu šlemšti̇̀ aslą su šlamštais? J. Ana nečystai daržą rauna, tik šlem̃šta KlvrŽ.
2. tr. Skr be tvarkos dėti, jaukti, versti: Kam šlemšti̇̀ taip drabužius, t. y. negerai sudedi? J.
3. NdŽ, Kb žr. šlamšti 1: Girdėti, šlem̃ščia po daržą naktį, bet nematyti, koks gyvuolis J. Kardai šlemšta, kulkos ūža – daug jaunų pražuvo LTR(Krtn).
ǁ Šlem̃ščia vėjis į medį – bus nepagada J. Vos buvo praejusi ta audra lietuvių pasvietė[je], tujau kita pradėjo vėl šlemšti nu šiaurės S.Dauk.
4. NdŽ, Dkš, Brt žr. šlamšti 2: Senelis šlem̃ščia šlem̃ščia apie gyvulius DŽ. Žūna, šlem̃šta, darbuojas kiaurai Ggr. Nieko daugiau, tik šlem̃šk i šlem̃šk apie namus Gž.
5. žr. šlamšti 3: Šventą dieną žydelis, per kiemus bešlem̃šdamas, užklupo ūkininką Jrk60.
6. dėvėti, vilkėti, trinti: Turėjo gerų drobužių, šlem̃štė ir nūšlemštė visus Lkv. Kaip tik jai pasiūsi kokį makatą, tuoj iš tos dienos šlem̃ščia Brt.
7. Š, NdŽ, Plt, KlvrŽ, Lkv, Smn, Lp, Rud, Nč žr. šlamšti 4: Ana viską šlem̃ščia, t. y. ėda J. Ganyklose karvės išsisklaidžiusios šlemšta žolę Žem. Nupjauk tas kiaulpienes, daba karvė šlem̃šta kad oi! Ms. Pamečiau karvei prilaužus kopūstų lapų, tai šlemščia juos pilnu snukiu Lš. Tie arkliai šlem̃ščia, tik šlem̃ščia tuos lapus Sk. Klausau gulėdamas šienienoj, kas čia šiugžda, ažna, daboju – kiaulė pelus šlem̃ščia Rod.
| Obuolius šlemšti̇̀, pamatysi, kap apsirgsi Mrs. Šlem̃šta susėdę kopūstus, ka ausės laksto Krš.
8. Kos243, NdŽ žr. šlamšti 5: Žmonys tik šlem̃šta viską, tik trauka savie! Rdn.
| refl. tr. NdŽ: Vaikai šlem̃štas viską sau, tėvai tik duokiat! Rdn. Šlem̃štas piningus už viską, plėša Krš.
apšlem̃šti, -čia (àpšlemščia J), àpšlemštė
1. tr. apšiukšlinti, apteršti, apkreikti: Nuejau į kiemą – apšlemšti̇̀ visi pašaliai KlvrŽ.
| refl. DŽ, Škn: Gyvena apsišlem̃štę, baugu ir į trobą įeiti Vkš.
2. žr. apšlamšti 1: Vienai užtenka liuobos visus namus apšlem̃št Brt.
3. KŽ, Kdn žr. apšlamšti 2: Ana apšlem̃š sejoną, t. y. suvažos ir duos išmazgoti J.
4. refl. žr. apšlamšti 3 (refl.): A tu matei, kaip jie tę eina apsišlem̃štę? Sk.
5. refl. apsitraukti kuo (?): Apsišlem̃štusiejai beržai sausvirbiais auga, yr su nūšnaipštėms Ggr.
atšlem̃šti, -čia, àtšlemštė KŽ
1. J, Skr žr. atšlamšti.
2. tr. šnek. nuėsti iki kurios vietos: Àtšlemštė gyvuoliai pievas iki šiol, t. y. atėdė J.
iššlem̃šti, -čia (i̇̀ššlemščia), i̇̀ššlemštė šnek.
1. tr. pavogti, pagrobti, paimti: Mun iš stalčiaus iššlemštė gerą laikrodelį Všv.
2. intr. Mrj išeiti, išsivilkti.
nušlem̃šti, -čia (nùšlemščia), nùšlemštė
1. žr. nušlamšti 2: Pamatydavę minėtas karietas su juodžiais važiuojant ir, toli į balą nušlemščus (= nušlemštus), prapuolant BsV275(Rg).
2. žr. nušlamšti 3 (refl.): Dulbsčiau dulbsčiau ir nusi̇̀šlemščiau per visą dieną Vlkv.
3. Mrj, VšR žr. nušlamšti 4: A jau gerojį palėtą taip nū̃šlemštei? Lkv.
| refl. prk.: Jauna merga, ale visai jau nusišlem̃štus Gž.
4. Jdr žr. nušlamšti 5: Karvės nùšlemštė daržą Kal.
5. tr. šnek. prapuldyti, užkišti: Kur vėl nùšlemštei pirštines, ka nebė[ra]?! Sk.
pašlem̃šti, -čia (pàšlemščia), pàšlemštė NdŽ šnek.
1. Skd žr. pašlamšti 3.
2. tr. pagrobti, paglemžti, paimti: Pàšlemštė kas mano skarelę DŽ. Tik įsileisk vagį į trobą, veizėk, jau ką ir būs pašlem̃štęs Vvr.
| Tas Ameriko[je], sako, pàšlemštė (užsidirbo, pelnė) piningo Plt.
| refl. tr. Grg: Nenorėk viena viską pasišlem̃šti Šll.
prišlem̃šti, -čia (pri̇̀šlemščia), pri̇̀šlemštė
1. tr. BŽ166, DŽ, NdŽ, KŽ, Brs, Vkš prišiukšlinti, priteršti: Ans pri̇̀šlemštė aslą su skiedomis, t. y. primėtliojo šlamštų J. Visokių šlamštų prikreikta, pri̇̀šlemšta Škn. Pri̇̀šlemštas yr prūdas, žolė auga Mžk.
| refl. tr.: Prisišlem̃štęs tą alkierių pilną KlvrŽ.
2. NdŽ, DŽ1, Užv žr. prišlamšti: Karvė pri̇̀šlemštė buroklapių, daba kaip erkė išsipūtus Sk. Kada tu prišlemši šitų obuolapalaikių? Vrn.
| refl. tr. NdŽ: Karvės dobelų su rasa prisi̇̀šlemštė i sugulė Kal.
3. priglemžti, prigrobti.
| refl. tr. NdŽ, Plt: Jau ans gerai prisi̇̀šlemštė [pinigų] End.
sušlem̃šti, -čia (sùšlemščia Plt, Užv), sùšlemštė žr. sušlamšti:
1. NdŽ.
2. NdŽ, DŽ1, Plt Nesušlem̃šk visų agurklų, palik i mun Krš. Padėsi – vaikai sušlem̃š kaipmat Krš.
3. NdŽ Viską sugrobė, sùšlemštė DŽ1.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1, Grdm: Susi̇̀šlemštė į skrynę visas brangenybes pati Šts. Tas sau vienas visą naudą susi̇̀šlemštė Plt.
ǁ refl. tr. šnek. susigauti (kūdikį): Ana su kareiviu susi̇̀šlemštė vaiką J.
4. NdŽ, DŽ1 žr. sušlamšti 5: Sušlem̃šti grūdus su šiaudais Šts. Varnuoges surovė, sùšlemštė su kitoms žolėms ir užšėrė kiaules Užv. Drabužį sùšlemštei, t. y. negerai sudėjai J. Barščiai sušlemšti̇̀ su šiokiais tokiais lapais, t. y. sumaišyti J.
užšlem̃šti, -čia, ùžšlemštė tr.
1. NdŽ prišiukšlinti, užteršti: Miškai baisiausiai užšlemšti, užgriozdinti šakomis, nuolaužomis, viršūnėmis rš.
2. šnek. gerokai užėsti: Užšlem̃šti dobilų NdŽ.
3. refl. šnek. užeiti, užvirsti: Būdavo, naktį užsišlem̃ščia koks girtas Mrj.

Daugiau informacijos

barakudà

Apibrėžtis

plėšri moteris, savanaudiškai siekianti užvaldyti turtingą vyrą; retais atvejais – plėšrus vyras.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Naujai atvykusieji grupuojasi į savo kampelį, mes kažkaip skersai žiūrim į juos, negražiais žodžiais kartais pasikeičiam. Merginas, kurios vilioja mūsų vyrus, moterys vadina „barakudomis“, tos atsilygina „auksinėm kiaulėm“.

Filme „Los abrazos rotos“ susipina akla meilė ir aklas pavydas, neapykanta ir išdavystė. Verta pasižiūrėti toms merginoms, kurios mano, kad už pinigus (didelius) įmanoma gyventi su „vos“ 35-40 metais vyresniu vyru. Seniu, barakudų svajone.

– Renginiuose sutinku labai mažai tikrų moterų – nuoširdžių, natūralių. Jos kažkodėl save dangsto apranga, išoriniais turtais. Užtenka su jomis pakalbėti, ir labai aiškiai pajunti – barakuda. Įdomiausia, kad beveik visada jos prisistato „verslininkėmis“.

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau [antraštė]
Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto aišku – tai turtingų vyrų medžiotojos, liaudyje vadinamos „barakudos“. Tokia nerašyta taisyklė galioja vienoje prabangiausių pasaulio valstybių – Monake. Praturtėti svajojančios gražuolės ten keliauja jau daugybę metų. Vienoms pasiseka iškart ir jos dagiau niekada nesugrįžta, kitos gi – „etatinės“ viešnios. [...]
Šiais „barakudoms“ sudėtingais laikais svarbiausia užduotis merginoms – neatrodyti kaip vyrų medžiotojoms. Anksčiau turėti tokią panelę savo užantyje buvo madinga ir garbinga, dabar gi – didžiulė gėda.

„Liepą Vilniaus „Pramogų banke“ smarkiai susimušė ir tik apsaugos buvo išskirtos dvi moterys. Tai buvo barakudų dvikova dėl aukos – vieno jauno, turtingo į Vilnių persikėlusio gyventi Kauno verslininko.“ [...]
Jos nedirba arba dirba mažai, nes daug laiko praleidžia grožio salonuose, sporto klubuose, aukštuomenės vakarėliuose. Jas vadina ne tik turtingųjų medžiotojomis, bet barakudomis – panašiomis į lydeką, labai plėšriomis ir aštriais tarsi skustuvas dantimis.
Šitos moterys renka duomenis apie verslininkus, jų finansinę padėtį ir net santykius šeimoje. Į kiekvieną turtingą vyrą jos žiūri kaip į verslo projektą.

Pagalvok pati, kiek daug negalima toms jaunoms panelėms, kuriomis mes bandome pavirsti..
Joms trūksta kompetencijos darbe, joms trūksta pasitikėjimo savimi, jų nuomonė tokia pat neįdomi, kaip ir jų apranga, o jei jos rengiasi kiek rimčiau ir elegantiškiau, jos tuoj pat įrašomos į „barakudų“ ir išlaikytinių, bandančių suvilioti vedusį bosą, sąrašus.

Buvusios sero Paulo McCartney žmonos galima nemėgti, laikyti ją barakuda ar melage, tačiau neįmanoma nesižavėti tvirta moters valia: prieš aštuoniolika mtų Heather buvo amputuota kairė koja ir ji vaikšto su protezu.

Europos vyrų krepšinio čempionate (“Eurobasket 2011“) matysime daugybę garsių sportininkų. Kaip žinoma, tokie stipriosios lyties atstovai - geidžiamas grobis pinigingus vyrus gaudančioms moteriškėms, pramintoms „barakudomis“. [...]
Krepšininkai tikrai patinka merginoms. Vienos jais žavisi nuoširdžiai, kitos siekia šių vyrų dėmesio turėdamos vieną tikslą – susigauti turtingą vyrą, kuris aprūpintų pinigais ir visą likusį gyvenimą būtų galima mėgautis komfortu. Šiomis dienomis undinėlėmis apsimetančios „barakudos“ su įkarščiu blizgina žvynelius, galanda dantukus ir aštrina nagelius, nes į Lietuvą grįžo garsiausi, turtingiausi mūsų sportininkai [...]. Atvažiuos ir daugybė užsienio krepšinio žvaigždžių. Nė viena save gerbianti „barakuda“ tokios progos tikrai nepraleis.

Naujieji išeiviai, kurie pasilieka Amerikoje išvykę į svečius arba laikinai dirbti, vadinami barakudomis. Barakuda – tai plėšri žuvis. Matyt, tuo viskas ir pasakyta.

Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą antrosios bangos mūsų emigrantai sieja su ,,barakudų“ antplūdžiu į Ameriką. Plėšriųjų žuvelių vardu jie kažkodėl vadina tik lietuves moteris, tekančias už amerikiečių. Jaunikiai – dažniausiai patale gulintys ar į aštuntą dešimtį įžengę našliai, pakerėti keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių tobulos vaidybos. Ji nori susitvarkyti popierius, jis – dar kartą prieš mirtį pasijusti mylimu. Po dvejų metų (tiek reikia ,,žaliai kortelei“ gauti) tokia sąjunga paprastai baigiasi skyrybomis.

„Barakuda būti nelengva. Tik labai talentingos moterys tai sugeba. Tai – kaip profesija. Rimta ir atsakinga profesija“, – kalbėdama apie savo vaidmenį seriale „Moterų laimė“ atsidūsta modelis, reklamų žvaigždė Akvilina Ubartaitė (24).

Tarp apsukriausių pasaulio barakudų – ir vienas žinomas vyras [straipsnio antraštė]

Nors sutuoktinę išvadino „barakuda“, tačiau, kaip pats tikino, šiame žodyje nieko įžeidžiančio nėra. „Barakuda yra žuvis, – sakė Nikolajus. – Kaip yra karpis, taip yra barakuda“. [...]
„Barakudomis Lietuvoje vadinamos ne šiaip žuvys, barakudos yra moterys, kurios su vyrais miega dėl pinigų – taip mano visa Lietuva, – piktinosi Agnė. – Tačiau barakudos gyvena trumpai ir negimdo vaikų“.

Daugiau informacijos

priruõšti

Apibrėžtis

ruõšti, -ia, -ė, rúošti Kl, Lk; SD349
1. tr. DŽ atlikinėti namų apyvokos darbus: Aš pati ruõšdavau galvijus: girdydavau, šerdavau Ob. Aš ruõšiamo darbo (vaikščiodama) negaliu dirbti – sėdėdama da daug pajėgiu dirbti Mrj. Ana ruošia savo ruoštą, t. y. žino savo liuobą, apyvoką J.
| refl. M: Mama ruõšiasi, valgyt verda, o mes tak tak tak su rateliais duodam i duodam (verpiame) Dt. Nugi, daba tam kartu[i] tokia sveikata: gi žinai, kad va po namus ruõštis tai da sveikata LKT251(Sml). I darbai pirma buvo, i ruõštis vė reikėdavai (reikėdavo) Mšk. Sesuo kad ruošiasi, kad ruošiasi po gryčią! Ėr. Ruõštis nekoks darbas, ale kad įskausta kojas per dieną! Pc. Katra (samdinė) ruõšias – teruõšias, o katra audžia – teaudžia (abi keisdavosi kas savaitę) Žml. Eik, vaikeli, ruoštis: pašerk kiaules, pasiliuobk, išvirk Lnkv. Bepiga važinėt, kai namai gerai ruõšias Skr. Gãli ruõšties – ne visai maža Ad. Tam vakare ruošiúos – girdau galvijus, peniu kiaules; daboju – privažiavo kas prie namų Trgn. Antroji vėl kelintą vakarą ruošdamasys pažiūrės, a negaus matyt, koks ans y[ra] LKKXI197(Žg). Moters tiktai apie namus tesiruošia A1885,24. Apsidirbę ant laukų, ruõšias po namus, apie daržus BM153(Jnšk). Ana ruošias apie ūkį savo J. Nuo senobės didžiausia moterų pagarba buvo sugebėjimas apie namus ruošties prš. Šunims nereikia rūpintis šunyčiais – kalių tai darbas su jais ruoštis M.Valanč.
| Pradėjo taip gyvent ir taip ruoštis (kaip tėvas sakė – anksti keltis, daug dirbti), ir viskas buvo gerai Žsl. Jau reikia ruõštis (dirbti, tvarkytis) dabar laukuos, nelaukt bobų vasaros Prnv.
ǁ valyti (javus): Jau pas mus vasarojų ruošia, ė pas jus da rugių nenupjovė Tvr. Nebuvo kas ruošt Msn.
2. tr. Imb, Dglš gaminti (valgį, ėdalą): O aš labai čėso neturiu tavo pasakų klausyti, va reikia baigt abiedas talkai ruošt LTR(Slk). Ruošiù vis [v]andeniu šaltu kiauliui Klt. Agotai įkyrėjo senoviškai ėdalą ruošti rš.
3. DŽ1 refl. taisytis kelionei (ką nors specialiai tam darant ar tik galvojant, ketinant): Malūnan ruõšias važiuot LKKVI280(Dj). Ruoškis važiuoti, jau tavę laukia kiti J. Ruošiaũs ruošiaũs i neprisiruošiau važiuot Dglš. Starkai jau pradėjo sukties, pradėjo kelionėn ruõšties Ob. Anas vis ruošė̃s ligoninėn Str. Vieną kartą pati, kažin kur besiruošdama, užgaišo LTR(Žg). Ruoštė́tės eit! Dglš. Ruõšiasi visi eit namo Vdš. Ruõštumbės, kad žinotum – važiuos miestan kaimynas Dglš. Niekas ir nesruõšia važiuot Dv. Ruõškis, ruõškis, jaunuolyte, reiks tau išvažiuot (d.) Šmn. Reikia į kelionę ruoštis Lnkv. Žmonys, jau seniai sukilę, ruošėsi prie darbo Žem. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienautie (d.) Tvr. Ruošies važiuot – pagalvok iš vakaro LTR(Km). Nei rugiai krinta, nei kviečiai byra – neruoškis TŽV615. Ruošiasi kaip meška riešutaut LTR(Vdšk). Ruošiasi ruošiasi kaip varna į užmarį lėkti Žgn. Ruošiasi it gervė į dausas PPr412. Ruõšias ruõšias kaip į dilgynes šikt Šd. Ruõšias kaip rugienon šikt Ukm.
4. intr. taisytis ką daryti: Nebekurk, jau ruošia virt Sdk. Ruõšia užvirt puodas Ut.
| refl.: Ruõšieste (ruoškitės) valgyt Ad. Tai ruõškis pamergiuos – sesuo ženijas Ktk. Ar dar aust nesruõšiat? Trgn. Brolis labai perpyko ant raganos ir pradėjo ruoštis jai atkeršyti LTR. Ruõšiasi kap alkanas prie vakarienės Vrn. Ruošias muštis kaip ožys, kuprą pastatęs LTR(Srd). Jos jau džiaugias, tuojaus jos ruõšės taisyti viską Pgg.
| Saulė da tik ruošės tekėt, o jis jau buvo atjojęs atgal LTR(Dkk). Rodos, kad lytaus ruõšiasi LKT202(Kbr). Jau ruõšias beržai, jau lapoja Jnš. Tavo puodelis jau ruõšias virt, daba niekur neik Jnš.
ǁ refl. ketinti, manyti ką daryti: Paurukas buvo linksmas. Sėdėjo, mataravo rankomis, matyt, nė nesiruošdamas miegoti J.Balt.
5. tr. daryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Pūdymus jau ruošia rugiam sėt Vlkv. Tegu jokis kirmis vagoj toj nelieka, kur ruošia artojas sėją V.Myk-Put. Pirtį ruõšėm kurt Dglš. Mergel, mergel, ruõšk pečių kurt Švnč. Netoli muzikanto dvi merginos ruošė stalą P.Cvir.
| prk.: O veiklesnieji, nenustygdami vietoje, leidosi į savo gimtines ruošti dirvos sukilimui V.Myk-Put.
ǁ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Anas ruošia vežimą: tepa, šieno maišėn deda, valo ratus Lkm. Ruošiant kiekvieną sėjamąją darbui, reikia lygioje aikštelėje iš anksto sureguliuoti noragėlius ir ženklintuvus rš. Pirma sesulė juostelę juosia, antra sesulė kardelį ruošia KrvD62.
6. tr. daryti tinkamos kokybės, šalinant netikslumus, redaguoti: Šimkus dažniausiai pirmasis skaitydavo naujų kūrinių rankraščius, padėdavo rašytojams juos ruošti spaudai rš. Dabar jau ruošiu spaudai antrąjį sąsiuvinį K.Būg.
7. tr. DŽ rengtis vykdyti, organizuoti: Mes puolimui šią naktį nesiruošėm, nejautėm, kad tokį puolimą ruoštų ir priešas rš.
| refl.: Kaimas ruošėsi sėjai rš.
8. tr. rengti, taisyti, kelti (ppr. puotą): Karalius iš to džiaugsmo pradėjo veseilią ruõšt Žln. Ė tan dvare ruõšė balių Ad.
| refl.: Nu, tai jau kad sutinka [tekėti], tai butelį išgeria, pasku jau te ruõšiasis LKT181(Prnv). Ciela savaitė rúošas: gimines prašo, teligramus duoda Lc. Dabar visaką perkamės, ruõšiamės tam baliui Krs. Visą nedėlmetį ruošiamės apie veseliją, t. y. rengiam J.
9. tr. NdŽ teikiamomis žiniomis daryti tinkamą kam: Aukštoji mokykla ruošia kadrus valstybei sp. Tėvas savo sūnų ruõšė į žmones Lnkv. Nebepurkšdavo, kad kaime jau ir plepėjo, jog savanoris pačią į ministerius ruošia P.Cvir.
| refl.: Amalis ruošėsi pasitarimui Vilniuje J.Dov.
10. tr. mokyti tikrinamojo dalyko: Vasaromis [Maironis] ruošdavo į gimnaziją ir kaimynų vaikus rš.
| refl.: Laikas ruoštis egzaminams rš.
11. tr. atlikti mokymosi užduotis, mokytis: Pamokas ruõšti DŽ.
12. intr., tr. RtŽ mokėti, suprasti, sugebėti (ką daryti): Laiškas buvo rašytas lietuviškai, matyti, ne pačiai Volterienei, nes ji lietuviškai „menkai ruošė“ J.Balč. Jis gerai ruõšia vokiškai Lnkv. Nelabai aš ruõšdavau tų pasakų Kvt. Nekokia jo galvelė: nė uždavinių neruõšia Brž. Ji tą darbą ruošia ir netingi Klov. An skaitliukų ji neruõšia Slm. Ans jau ruošia skaityti ant knygos, t. y. moka J. Stasys nelabai moka šokt, o Vilis jau gerai ruõšia Mžš. Pradėjo prašyt vieno strielčiaus, kuris gerai ruõšė šaudyt, … kad ir jį išmokytų teip pat BM165(Pšl). Kas yra gera ir pikta pažinti, skyriaus padaryti nemoka, neruošia SE130. Marškinius nuo svetimos tvoros nudžiauti – o, tą tai jis ruõšia! Sml. Aš tai nelabai bematau skaityt, o tei da neblogai ruošiù Rm.
13. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Mes abudu ruõškim Pnd. Nu, ir ruošia, net ažuspringdamas! Sv. Kad ruõšė, tai ruõšė: bliūdą kaip už ausių išmetė! Užp.
14. refl. vilktis puošniais drabužiais, puoštis: Ruõšias kai svočios Trgn. Velkasi naujais drabužiais, ruõšiasi kaip į balių Jnš.
15. vogti, plėšti: Ruõšė ruõšė pernakt Ds.
| refl.: Apstatė abu galus ūlyčios ir ruõšias Aps.
◊ namõ (gul̃ti) ruõštis taisytis mirti: Reikia namõ ruõštis Dglš. Septyniasdešim išgyvenai – ir ruõškis gul̃t Mžš.
pir̃tį ruõšti NdŽ, DŽ1 ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtį Kbr.
apruõšti, -ia (àpruošia), àpruošė tr.
1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena pati visus namus apruošia K.Kors. Kambarys buvo visai gerai apruoštas, bet senutės nebebuvo J.Balč. Visur visa apruošta ir gryna Mt.
| refl. tr., intr. G77, Š, DŽ: Apšėriau gyvulius, apsi̇̀ruošiau visa Pb. Apsi̇̀ruošiau arklį Ds. Iš vieno galo kol apsi̇̀ruošei, tuoj iš kito [galo] ruoškis Ėr. Rytą reikia jai vienai apsruõšt: ir sau valgyt pramanyt, ir galvijai apeit Trgn. Palauk, tuoj apsruošiù, ir eisma Sdk. Visa ką apsruošus, atsiminė, kad jos vaikas lauke LTR(Slk). Ryte reikia apsruõšt, sunku kur išvažiuot Antr. Kai apsiruõšęs, gal sėdėt LKT242(Lnkv). Aš apsruošiù viską, o anas vis tebežiaumerėja (vaikštinėja be darbo) Skdt. Geras šeimininkas pirmiau apsiruošia savo ūkyje, o tik po to sėda vakarieniauti J.Avyž. Ši apsiruõšus, knygas skaitydavo BM90(Brž). Baigusi apsiruošti, tarnaitė turėjo eiti viena į pirtį SI127.
2. aptvarkyti, parengti kam: Pirminis nudegimo paviršius apruošiamas šiltoje operacinėje rš.
3. refl. apsirengti: I apsiruõšt[ų], i duonos tekt[ų], ale drena burna (prageria) Str. Greičiau apsiruošk: antai marškiniai Ar. Buvo taip apsiruošęs, kaip mūs kampe nešioja rš.
4. Š, Ds šnek. apvogti, apiplėšti: Vagys àpruošė namą BŽ345. Jei nežiūrėsi, tuoj apruõš Ėr. Ateję čystai àpruošė Aps. Api̇̀ruošė kavalierius: atejo ir be kepurių, ir be pirštinių Mlt. Šiąnakt mūsų dėdę vagys api̇̀ruošė Tršk.
| refl.: Niekas nė nematė, kaip ji apsi̇̀ruošė Antš. Ot, apsi̇̀ruošė žmonelė! Ppl. Vienus namus palikom, vagys atėjo ir apsi̇̀ruošė Jnšk. Teip apsiruošė, kad nė lapė nelojo Lnkv.
ǁ apgauti, priveikti: Tris diedus api̇̀ruošė boba Dglš.
5. šnek. suvalgyti (viską): Toks ėdrūnas per nemierą: ką paliksi, tą apruoš Srv. Sėdo ir api̇̀ruošė stalą Ob.
atruõšti, -ia (àtruošia), àtruošė
1. intr. ateiti, atvykti, atskubėti: Atruõš da ir ji kada Ds. Kad atàruošė bent keliuos! Ds.
| refl.: Mes iš vakaro atsi̇̀ruošėm į vestuves Kair. Jie vis anksti atsiruošia Kair. Ir vėl atsi̇̀ruošei! (barasi ant katės) Pc. Su didele iškilme mistras kardininkų ir vyskupai atsiruošė į Lietuvą rš.
2. tr. žinoti, atsekti: Ar tu jau nė dienų nebeàtruoši?! Jnš.
įruõšti, -ia (į̇̃ruošia), į̇̃ruošė
1. tr. atlikti vidaus apdailos darbus, padaryti tinkamą naudotis: Pirkios neiñruošta buvo Kli. Iñruošė namą Vdš. Ponas Tiškus į̇̃ruošė bažnyčią Raudondvary J. Kambarys bent kiek švariau ir puošniau įruoštas, nekaip kiti P.Cvir.
2. tr. įtaisyti, padaryti: Daigams išauginti kasmet kovo mėnesį buvo įruošiami seklieji mėšlu apšildomi inspektai rš. Yra dar vienas praktiškas būdas kultūrinę ganyklą įruošti – tai jos žolyno suformavimas iš dobilienų rš. Kai sukirsdavo (suręsdavo gryčią), pečių inruõšdavo Dglš. Prieš gyvenamąjį namą įruoštas gražus gėlių darželis rš. Žmogus sodina sodus, įruošia tvenkinius rš. Įruošk paplavų duobę rš. Išvalėme [fabriko teritoriją], užsodinome medeliais, įruošėme sporto aikštyną V.Bub.
| refl. tr.: Įsiruošė savo knygynėlį sp.
3. refl. išsipuošti, gražiai apsirengti: Insiruõšę gi labiausiai visi Kli.
4. refl. įlįsti, įsibrauti: Šeimininkei pirkioj besiruošiant, kiaulė buvo įsiruõšusi palikton atviron maltuvėn Š.
ǁ refl. įsitaisyti: Už pečiaus čirškė šiltai įsiruošęs svirplys P.Cvir.
5. intr. sugebėti, mokėti: Ar jau moka vaikas skaityt? – O, jau gerai įruõšia Š.
išruõšti, -ia (i̇̀šruošia), i̇̀šruošė
1. tr. Š, DŽ sutaisyti kelionei, išleisti kur išvykti, išrengti: A į Vilnių tavi i̇̀šruošė? Ar. Kad vėjulis paskeltų, kad smėlelį nupūstų, man' tėvelis paskeltų, man' vainelėn išruoštų (d.) Prng.
| refl. Š: Brolis išsi̇̀ruošė važiuoti į turgų J. Išsirúošė į kelionę Všv. Tuojau išsiruošim į tėviškę tavo V.Kudir. Greita greita i išsi̇̀ruošė eit Dglš. Lig išsiruošė eit, lig atejo – mano visa gatava Km. Mes da negreit išsiruõšme, da kiaulės nepaliuobtos Jnš. Rytą išsiruošia prie darbo Žem.
^ Anksti ruošės, vėlai išsiruošė KrvP(Ds). Tas į didelę kelionę išsiruošęs (sakoma apie einantį viduriu kelio) LTR(Grš).
2. refl. praleisti kurį laiką ruošiantis: Vakar visą dieną išsi̇̀ruošiau Š.
3. intr. išvykti: Rytą, prieš dieną, ir i̇̀šruošė visi Rm.
4. tr. pataisyti, iškelti: Veselei išruõšt reikia pinigų turėt Trgn. Gaspadoriai pjovėjams turi išruošti gerą balių LTR(Prng). Vilkas sako: – Reikia išruõšt abiedas Kli.
5. tr. šnek. išvalgyti: Vaikai smetoną iš puodynės [neleidžiami] i̇̀šruošė Kp. Kaip matai bliūdą parpelių i̇̀šruošė Užp.
6. išvogti, išplėšti: Turguj jam kišenę i̇̀šruošė Dgl. Ìšruošė viską, nieko nepaliko Ds.
◊ į ámžiną gyvẽnimą išsiruõšti Grž mirti.
nuruõšti, -ia (nùruošia), nùruošė
1. tr. BŽ486,552 nutvarkyti, nuvalyti: Nuruõšk stalą, ir vėl tuoj eisium ant lauko Skrb.
| Papjaunam žąsį, nuruõšiam aną Dglš.
ǁ prk. nuplėšti: Baigi čeverykus nuruõšt Ėr.
2. refl. nusirengti, nusivilkti: Be reikos nusi̇̀ruošei, būtum da malkų atnešęs Rš. Žulikas sako: – Nusruõšk vienamarškinis, grynas vykis bacioną Str.
3. tr. šnek. apvogti, apgauti: Nùruošė ir juos Ds. Kad nùruošė, tai nùruošė Ds.
4. tr., intr. mokėti, suvokti: Jis geriau apie viską nuruošia (turi nuovoką, nusimano) Trs. Eik tu vežimą mint, tu geriau nuruoši Bsg.
paruõšti, -ia (pàruošia), pàruošė
1. refl. kiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta Pc. Morta padeda ir pasiruõšti Pc.
2. tr. pagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta skaniausia, patalai gražiausi, tik mokykitės, vaikai Dgč. Reikia paruõštie, tada bus gardu Smal. Ji turi vaikučiui paruošti valgyti ir pati kiek pasnausti I.Simon. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta P.Cvir.
| refl. tr.: Mes viską pasi̇̀ruošėm ir jau valgysim Krm. Pasruošiù [lauktuvių] – pasdarysiu porą sūrelių Klt.
3. refl. pasitaisyti vykti: Esu jau visai pasiruošęs į kelionę J.Jabl.
ǁ refl. pasirengti ką daryti: Negalima genėt pasiruošusių žydėti krūmelių rš.
4. tr. padaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Reikia paruošt žemelę iš anksto Klvr. Reikia kviečiam paruošti žemę Kt. Bulbėm sodyt reikia paruõšt laukas Vrn. Jie pàruošė kuparą ir pripylė suodžių (ps.) Žln. Viskas namuose buvo paruošta Naujųjų metų sutikimui rš. Paruõšti stalą BŽ267. O kaip dailiai jos buvęs paruoštas stalas A.Vien.
| prk.: Buvę valdžioje liaudininkai ir socialdemokratai paruošė dirvą fašistiniam perversmui sp.
| refl. intr., tr.: Gerai pasiruošdavo an žiemos Vlkv. Žiemai pasi̇̀ruošėm malkas (nusipirkome, suskaldėme ir sudėjome) Rs. Matarijolą buvau pasiruõšęs tiems tvartukams Erž.
ǁ galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį): Javapjūvės turi būti gerai paruoštos, kad darbo metu nesustotų J.Krišč. Vyrai geriau pasislėpė, paruošė ginklus ir laukė tik sutarto ženklo rš. [Motina] rankoj laikė mano drabužius, seniai jau išdžiovintus, išeiti paruoštus J.Balt. Rišamoms vienu metu knygoms reikalingas rišimui detales galima iš karto paruošti rš.
5. tr. DŽ atlikti išankstinius darbus: Užsimojęs parašyti stambesnį poezijos kūrinį, Baranauskas atliko didelį paruošiamąjį darbą rš. Paruošiu savo karžygių būrį, kuriam vadovausiu V.Krėv. Prieš kėlimąsi iš lovos naudinga paruošti ligonį lengva gydomąja fizine mankšta rš. Kiekvienas apsisvarsto, iki trunka paruošiamosios komandos pauzė rš.
| refl. tr., intr.: Reikėjo sutvarkyti mantą, tinkamoj vietoj pastatyti vežimus, pasiruošti nakvynę V.Myk-Put. Šitokiai šventei reikėjo gerai pasiruošti rš. Rengti kelionę į Šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti FT.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Visą laiką teko budėti ir plaukti visam kam pasiruošus K.Bor. Per ilgas nemigos naktis aš laukiu, mylėt pasiruošus B.Sruog.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokyti: Marijampolės gimnazija ligi pirmojo pasaulinio karo paruošė daug žymių lietuvių kultūriniame gyvenime žmonių V.Myk-Put.
| refl.: Marš, marš pro duris! Man reikia pasiruošti pamokai K.Saj. Mūsų atstovui reikia būti labai pasiruošusiam žmogui rš.
7. tr. sudaryti, sukurti, suformuluoti: Socialdemokratų rateliai siekė paruošti savo programą rš. Prieš pusmetį buvo paruoštas naujos gyvenvietės planas rš.
8. tr. iškelti (pokylį): Gražiai gi paruošė balių Ktk.
| refl.: Labai gražiai pasiruõšę buvo, didelį balių pakėlė Krs.
9. refl. pasiryžti: Supyko žmogus an pono ir pasiruošė jam kaip nors atkeršyt BsPII261.
10. tr., intr. šnek. pavalgyti: Čia da anys pàruošė gerai Ds.
11. refl. pasijudinti: Iš vietos nepasiruoša Prk.
parsiruõšti, -ia (parsi̇̀ruošia), parsi̇̀ruošė parvykti, parvažiuoti: Ale ir mūsų gi neparsiruõšia iš miesto Srv.
praruõšti, -ia (pràruošia), pràruošė intr.
1. praleisti laiką ruošiantis, tvarkantis: Nedaug turim lauko, bet visi praruošiam prie darbo Rm.
| refl.: Netenka radijos ni pasiklausyt: aš prasiruošiù Mžš. Mes su mama taip ir prasiruõšiam po namus Jnšk. Jie vieni prasiruõšia su gyvuliais Jnšk.
ǁ veltui praleisti laiką, pragaišti: Ant to rūkymo praruõšia Ėr.
2. praversti, tikti: Tokiam ore ir pirštinės praruoštų Ėr. Praruoš šiandie i kailiniai Šd. Praruõšia dabar (rudenį) šilima Krkn. Prie ūkės vaikai labai praruõšia Pš. Turi paršą, porą vaikų, motina labai praruõšia namuose Rm. Kai nori valgyti, ir bulbienė praruõšia Srv. Man tos kapeikos išbirs, o jums praruõšia, kai reikia tiek grąžos duoti Pn. Praruõš tas daiktas Šl.
| Miegas visada praruõšia, kaip nuvargsti Rm. Pasilsėk, tau pailsis praruošia Srv.
| refl.: Pasiimk duonos, vaikeli, prasiruõš lig pietų Lg. Da biškį ka būtų lietaus, da prasiruõštų Lnkv.
priruõšti, -ia (pri̇̀ruošia), pri̇̀ruošė
1. DŽ1 tr. daug patiekti, prigaminti: Kiek pyrago prikeptų, visokio pavilgo priruoštų, kiek svečių priprašytų! J.Paukš. Oi, kaip mylėjo, teip jau viso priruošta, kaip didžiausiam boliui Dbk. Kaladnyko su cibuliu, su agurku priruõšia, tai su duona kad privalgom! Kli.
| Primerkta, pri̇̀ruošta kiaulėm Klt.
2. tr. pagaminti (valgį): Ana man priruõšia valgyt Pb. Pri̇̀ruošiau (sutaisiau virti) pietus, tik kurkit [krosnį] Ds. Sugrįžę iš miesto, priruošė vestuvėms pietus ir išsiuntė kvailį svečių kviestų LTsIV301.
3. tr. LL98, Blv atlikti išankstinius darbus: Ta (mergelė) pri̇̀ruošė [krosnį kurti], pakūrė Švnč. O jau pečius buvo priruoštas, iškūrentas (ps.) Žž.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Ir Grėtė Karalienė ruošiasi, po teisybei, jau lyg ir prisiruošusi vienam dalykui: kai tik paskelbs varžytines ir atvyks jos varyti, ji kelsis į savo kumetiškę I.Simon. Mūsų bus dalis būt prisiruošus savo pareigai Vd. Kad aš, tamsta, neprisiruošiau prie tos pasakos Jnšk.
4. tr. pataisyti kelionei: Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! Vd. Atėjęs pas arklį, viskas priruošta, tik reik sėst ir jot MPs.
5. refl. prisibausti, prisiversti (ką padaryti): Neprisiruošiù nuvažiuot [į svečius] Strn. Paki prisiruošia paduot Mlt. Vis neprisiruošiu supinti cibulių Ėr. Gerai, apgausiu, ir ne bet kaip apgausiu, tik duok dieną prisiruošt LTsIV235.
^ Neprisiruõšia niekaip, kaip šikt nevalgius Skdt.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą kam: Trečią dieną davė jam anksčiau pietus pavalgyti ir priruošė prie mirties LTR(Mrj). Tos mokyklos priruošia žmones, baigusius vien liaudies mokyklas, prie kvotimų už ištisą gimnazijos kursą Pt.
7. intr. šnek. prieiti: Nežinau, ar priruõšiu Ūd.
suruõšti, -ia (sùruošia), sùruošė tr.
1. pagaminti, patiekti: Suruošė blynų ir išleido dukterį jiem valgyt nunešt LTsIII242(Ml). Liepė suruõšt visą antį Dglš. Cibulių jau suruošiù, ridikeliai da menki Klt. Suruoš' jam pautienę (ps.) Ad. Gaspadinė, suruošus talkai abiedą, išejo tvartan an gyvulius LTR(Slk).
| refl. tr., intr.: Negalim susruõštie valgyt Švnč. Ką susi̇̀ruošė, tą ir nešas krikštynosna Dglš. Karvėm susruošt po viedriukui reikia Klt.
2. atlikti išankstinius darbus: Nu tai jau bus veselija, jau sùruošė, o jy vis rauda Mžš. Vienam ryte atskėliau, suruošiù pečių – beruošdama pradėjau griūt (alpti) Skdt. Skubinkite, kad lig devintos valandos būtų visa suruošta rš.
| refl. tr.: Susiruošk viską gražiai, paskui jau eik Br.
3. DŽ sutaisyti, sutvarkyti (kelionei): Karusę jis tuoj suruošė į kelionę pas savo motiną rš.
| refl.: Rytą susiruošė ir išėjo Ps. Susi̇̀ruošė į tolimą kelionę Jnš. Anas paskinkė arklį ir liepė seseriai susruõšt važiuot Gdr. Iš vakaro kai susruoši, tai ir miegi spakainas KlbIV83(Mlk). Kai atėjo vakaras, ji vėl susiruošė eiti namo J.Balč. Spėriai susiruošė tėvas ir išėjo, kaušą šalto vandens išgėręs J.Balt. Pas Gliaudelius visi jau buvo susiruošę važiuoti A.Vien. Matydamas, kad kitoniško išėjimo nebėr, susiruošė ir išejo peklon BsPII220.
4. DŽ suorganizuoti: Tėvui suėjo penkiasdešimt metų, jo technikumo dėstytojai ta proga suruošė kavutę V.Bub. Tėvas sùruošė balių, suejo visi kaimynai, susėdo Vlk. Didelė gegužinė demonstracija 1902 m. suruošiama Vilniuje rš. Kuokinę suruõšdavo dažnai Prng.
| prk.: Suruõš lietų ant vakaro Vad.
5. refl. tr. juok. susigauti (kūdikį): Benkartą susi̇̀ruošė Varusiotė, ė bernas jos neėmė Dglš.
6. šnek. suvalgyti: Mėsą sùruošėm Pnd. Kad sėda tokie vyrai, tai kaip mat visa suruošia PnmR.
◊ pir̃tį suruõšti primušti, nubausti: Aš suruõšiu tau pir̃tį! Brt. Tėvas paėmė diržą ir suruošė vaikams pirtį Jnš.

Daugiau informacijos

dagáuti

Apibrėžtis

gáuti, gáuna (gáuja Vlkv; N), gãvo (góvė)
1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gáuni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą J.Jabl. Kur gáusi pinigų? K. Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi Žem. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno P.Cvir. Jau seniai gavaũ laišką iš namų Ldvn. Gãvo dovanų Dkš. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę P.Cvir. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi Žem. Daug benorėdamas, nėko nebegausi Prk. Be penkių rublių negausi J.Jabl. Avelė bliauna, kol šieno gauna Vl. Pradžiugo, kad alaus gausiąs P.Cvir. Grąžink, iš kur gavęs P.Cvir. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Esamo[je] vieto[je] kodėl negáusi? J. Gaunami̇́eji raštai Š. Klausdami tegautume atsakymą J.Jabl.
| Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai Sml. Žalioj giružėj … tai mudu gausva nakvynėlę JD732.
| Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada (sov.) rš.
| Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti Grž. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Šts. Ar gãvot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negãvom Pn.
| Gavo (pataikė) gerą pačią Pn. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave BsMtII49. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti J.Jabl. Gavai bernelį kaip bijūnėlį Mrj. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą OG379. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs JD300. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu KlpD25. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę StnD5. Tai labai rūsčią anytą gavau StnD22.
^ Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) J.Jabl. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) Ktk. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi Ds. Sienas ir ienas begavo Šts. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) S.Dauk. Jis džiovą gavo (susirgo džiova) Jnk. Persišaldei ir gavai̇̃ kosulį (ėmei kosėti) Jnšk. Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose J.Jabl. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) Jrk110. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) KlvrŽ. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis Bs. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) Grž. Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų Srv. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs Gršl. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) Ėr. Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) Rg. Gausi lazdų už tokį darbą Ldvn. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš)! Alk. Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) BM27. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! K.Donel. Gavęs į sprandą, eik namo Sim. Kad gausi į nosį, vis žinosi Šts. Jei neklausysi, gausi mušt Rg. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini Sml. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti)! Slm. Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) VoK132. Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) Plv. Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) N. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? B. Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! S.Dauk. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) Žvr. Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos Šts. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį JV80. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) JV1048. Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro Alk. Net ir smertį gavo (mirė) BM34. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) Pc. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti J.Jabl. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti)! Pc.
| refl.: Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti Šts.
2. tr. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Pn. Su juo tiek tegausi Krkl. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus Drsk. Šiemet nemažai gãvom medaus Jnšk. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius sp. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) Sml.
3. intr. turėti, reikėti kam ką daryti (su bendratimi): Gausi tuojau eit pas vadą rš. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti Up. Rytoj gausim rugius pjauti Krtn. Rytoj gausit miškan važiuoti J.Jabl. Gausi nunešti man į kiemą Skd. Gausi papekliais ožius ganyti Šts. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? KlvrŽ. Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti Grg.
4. intr. tekti; galėti (su bendratimi): Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais P.Cvir. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus J. Iš šito rašto gauname žinoti K.Būg. Turbūt gavo kur išsigąsti Jnšk. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti (priet.) Kair. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti Skd.
5. intr. suspėti, pasisekti (su bendratimi): Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti Vrb. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas Alvt.
6. tr. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk Ds. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų JD49. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti Lp. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele Mrk. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė TŽI166. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę JV191. Maža sesulė govė ožį žabotą TŽI213. Tinklas visokias žuvis gauna brš. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite BPI367.
^ Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) V.Kudir.
| refl.: Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis Arm.
ǁ prk. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį Užp. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! Slm.
| Kai padarė alų, net man galvą gãvo Slk.
7. refl. tr., intr. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą Kal. Tokius kelius reiks gauties į miestą Šts. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko Arm.
| Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio Lp.
^ Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Trgn. Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) Sim.
8. tr. (ppr. su neiginiu) siekti: Negavo dugno, ir nuskendo Plng. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) Trgn.
^ Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) Bdr. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) Šts.
gautinai̇̃ adv. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinai̇̃ prigauti, nereik nė krėsti Slnt.
| refl.: Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas Šts.
9. tr. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja Šts. Obuoliai šalčio gauti Pš.
| refl.: Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius Šts.
10. refl. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi Up. Iš ligos gáutis J. Regėjimas pradeda gautis P.Aviž. Jauna kumelė, reikėtų gautis Pc. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) Skd. Negáunas karvė, neita į kūną Šts. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) Užv.
| Gáunasi daržai po lytaus Šts.
| Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti M.Valanč.
^ Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) S.Stan.
11. tr. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti Mž538.
◊ gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo J.Jabl. Kad galą gautų ir nusigalautų KlvD147.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį P.Cvir.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi Ll.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių Ll.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus Kair. Mes ant jų viršų gausime CII164.
antsigáuti (ž.)
1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo Als.
2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti tr.
1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
| prk.: Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi Vlk.
^ By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) Lkv. Lipšniai kalbantis taisos apgauti Sim. Seno vilko neapgausi VP40.
apgautinai adv. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų VŽ1905,122. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta PP42.
| refl.: Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni Vvr. Taip darydamas neapsigavau rš. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi J.Jabl. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė Mrc.
2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri Nj.
| refl.: Ji su kunigu apsigavo SI157.
3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) Ktk. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps Užv.
| Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) Prng.
4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo K.Donel1.
atgáuti
1. tr. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti P.Cvir. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi Jnšk. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas Skp. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti BtLuk6,34. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) Slm. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) S.Dauk. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių JV1066. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką P.Cvir. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) Skd. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) LzP.
^ Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems LTR. Iš žąsino avižų neatgausi Lnkv.
2. tr. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai … ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna DP526.
atgautinai̇̃ adv.: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą LC1878,8.
| refl.: Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Skd. Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu Tat.
3. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo Ėr. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs Arm. Lytus atgavo žemę, augs žolė Lnk.
| Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė J.
| prk.: Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo TŽV616. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) Užv.
^ Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) Ėr. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) Vvr. Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) BM49. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) J.
| refl.: Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti (sov.) sp. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu A.Vien. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus Prng. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia Vvr. Atsigavo vos dūšelė B. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius rš. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ KBI49. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti BPI222. Iš tos ligos atsigavau MŽ218. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus Ėr.
^ Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) P.Cvir. Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens J. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) A.Baran. Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) KI503. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) Nj. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) Šts. Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas Šts.
4. refl. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? rš. Labai privargome, kol iki namų atsigavome rš.
5. refl. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti Pc. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti Plt.
6. intr. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės SPI24. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut SPII222.
| refl.: Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė Paį. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Sml. Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! Sml.
◊ bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna Ėr. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą Grž. Ben kiek badeliùs atgavai̇̃? An.

×dagáuti (hibr.)
1. tr. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės JV634.
2. refl. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? rš. Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu Rs.
įgáuti
1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį Žem. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė Žem. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti prš.
| prk.: Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė S.Dauk. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus (sov.) rš.
| Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) Kp. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes S.Dauk. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą BsV278. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) K.Būg. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą rš. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą P.Cvir. Gėrė po keletą taurelių …, įgavo kalbos ir palinksmėjo Žem. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu (sov.) sp. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) (sov.) sp. Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely J.
^ Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) Plt. Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) S.Dauk. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų (atsikertama žmogui, žadančiam kitam ką pikta padaryti) Srv.
| refl. tr.: Dabar ir trobelę įsigáusi Plt. Įsigavęs pinigų, pirko namus M.Valanč.
| prk.: Įsigavo bėdą Pp.
2. žr. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavai̇̃ Kair. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs rš.
3. tr. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą Up. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti BM333.
4. tr. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim Lp.
5. intr. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) Užv.
| refl.: Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt Vrnv. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų (bičių) įsigauti S.Dauk. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti BsPIII276. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite BBJoz8,8.
| prk.: Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron Sim. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos Švn. Žodžiai n'įsigáuna į ausis KI12.
6. tr. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų (medžių) neįgauna Žem. Batvinis jau įgautas šalčio Šts. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė Skr. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė S.Dauk.
| refl. tr.: Ai, kaip įsigavaũ ranką! Ob.
7. tr. RBJoz24,8 užvaldyti.
8. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut Grš.
| refl.: Arklys po ligai įsigãvo J. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini Skr. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos P.Cvir. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti P.Cvir. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges Dr.
| Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo BB1Moz26,13. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra Up.
išgáuti
1. tr. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi Jnšk. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors Gs. Led išgavaũ iš jo tą daiktą J.
| prk.: Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų (sov.) rš. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana rš. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali An. Tik tyko žodį išgaut Ds. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo BsPIII20. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85.
| Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) Šts.
2. tr. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti JD472. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko S.Dauk.
3. tr. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų BsV220. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus rš.
4. refl. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria J. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė Arm. Per girią išsigavo į kelią rš. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs Vj.
| prk.: Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti KI163.
5. refl. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė Vrnv.
nugáuti
1. žr. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia Rod. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna Dglš. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba Ds.
| Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti Glv. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu Šauk.
| Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny Vrnv.
| refl.: Kaip čia da kur žabų nusgavus? Sdk.
| Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu Kv.
2. refl. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią A1884,272.
3. tr. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi Rod.
| prk.: Nugãvo šilma galvą Žr.
| refl. tr.: Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą Žem.
4. tr. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna K.Donel. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau J. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia prš. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) prš. Antrą kartą manęs nebnugáusi Pln.
5. tr. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti KI2. Šėpį nuo seklumos nugáuti KII34. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti S.Dauk. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti prš.
6. refl. intr., tr. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo Šmn. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu Kv. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių M.Valanč. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro S.Dauk. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų LC1878,25.
7. refl. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti Šv. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi J. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti BsMtII181. Nusigãvęs atlėk Als.
8. tr. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo Vj. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo Vj. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė Vdšk.
9. tr. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna Up.
10. tr. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs Skp.
| Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs J.
pagáuti
1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį Vlkv. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas] Klvr. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais Vlkj. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs Sml. Mesk obuolį, aš pagáusiu Ėr. Juras pagauna jos ranką P.Cvir. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą BB1Moz14,5.
| prk.: Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno Žem. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) Arm. Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) Žem. Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) Šts. Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti rš. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti rš. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj J.Balt. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti rš. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo rš. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) Rk. Senis pagavo mano žvilgsnį rš. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) rš. Dar ant kelio mane lietus pagóvė Lš. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus Gs. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką Rm. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis Ėr.
^ Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) Gs. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi Skdt. Mešką miške pagavę išmoko Sim. Kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) J.Jabl.
pagautinai adv.: Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) BBJer6,28.
| refl. tr.: Vieną katę lapė pasigavo Ėr. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė Lš. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies] OG365. Pasigavęs kad prilupė vaiką Jnšk. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) OG408.
| prk.: Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę Šts. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) Antš. Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) Vrn.
2. tr. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį Mš. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda Nj. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės Žem. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei)? Žem. Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi Alk. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) Ll. Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko M.Valanč. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) Srv.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus B. Kad tave giltinė pagautų (toks keiksmas)! Grž.
pagautinai adv.: Neduosi geruoju – pagautinai pagausime Žem.
| refl.: Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) Trgn.
3. tr. prk. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė rš. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti S.Nėr. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą rš. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską J.Balt. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo rš. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna rš. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna Sz. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis J.Jabl. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) Ėr. Vargšą pagavo kosulys Mš. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo … nežinojo ką kalbąs DP595.
| Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) Rdm.
^ Blaškosi kap šiltinės pagautas Vrn.
4. žr. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) Ūd.
| prk.: Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) Šts. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) Gž. Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) Šts. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus Švnč. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės Žem.
| refl. tr.: Pinigų truputį pasigavome Žem. Jie te pinigų pasigãvo Ėr. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi Vj. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai Antš.
5. refl. tr. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ll. Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Ll. Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi Srv. Tiek iš jo ką pasigausi Krkl. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie Užv.
| Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) Vkš.
6. tr. DP565 paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės Sml.
^ Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai Žem. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti)? Pls. Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) Pg. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) BPI56.
| refl. tr., intr.: „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) Lp. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) rš. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį Lš. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą Lnkv. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį Klvr. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai Dgl. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų Dr. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus rš.
7. tr. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis sp. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius Mš. Klausa mūs jautri, pagauna garsus rš. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo Vrn. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis Žal. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę rš. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis FT.
| refl. tr.: Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) Al.
8. intr. pradėti; suskasti (su bendratimi): [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas P.Cvir. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt rš. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti RD57. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis Kair. Visi pagãvo bėgti KI46. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo K.Donel. Musės pagaus dėti kiaušius J.Jabl. Veikiai pagaváu pritarti kulti Dr.
| refl.: Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo Šts. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau JD710. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru M.Valanč. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) Šts.
9. refl. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius Brs. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti Kel1881,6.
| Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti Vvr. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) Šts.
10. tr. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra Rt.
| Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė rš.
11. tr. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) rš. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti Rm. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo Šts. Neik basas, pagaũs vėjas Pc. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vienas dobilų laukas yra pagautas Pln. Kaip ugnies pagautas išbėgo greitai Grž. Vėjas pagáuna (užpučia), tai i šalta Pžrl.
12. refl. intr., tr atsigaivinti, sustiprėti, pasveikti: Aš dar nemirsiu, aš dar jums parodysiu, tik leiskite man kiek pasigauti I.Simon. Jau man niekas neskauda – pasigavau Gr. Ilgai sirgo, bet dabar jau pasigãvo Rg. Kojas pasigavo (pasigydė) ir išejo iš namų Šts. Ana pasigãvo iš vargo J. Ko baltakiuoji: kad pasigausiu, atiduosiu Skd.
| Jau pasigãvo (įsigalėjo) ugnis degti, nebužges Dr. Kad bent tos šalnos nors kartą nustotų – nė žolė negali pasigauti Žem. Jų sėkla nepasigaus (netarps) CI161.
13. refl. atsigauti, atsikeršyti: Vyras ant katės supyko, o ant pačios pasigavo rš.
14. tr. gimdant pabūti priėmėja: Ji man mergučę pagavo Skr.
15. refl. tr. pagimdyti: Neserga, tik mažą pasigavo Šts.
◊ vir̃šų pasigáuti nugalėti: Motyna, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem.
pargáuti
1. intr. pareiti, parkeliauti: Gerai įgėręs buvau, o reikėjo pargáuti namie Plng.
| refl.: Kol parsigaváu namie, ir pusnaktė atejo Vvr. Tiktai rytmety į Klaipėdą parsigavo Kel1881,5. Parsigavo dar ažu pãdos (su giedra) namo Arm.
2. tr. perkelti šen: Bene pargáusma aną į šią pusę, tada greit nebepaleisma Užv.
pérgauti
1. tr. per daug gauti: Jau tu iš mūsų gavai ir pergavai, daugiau nė prašyti nebegražu Sml. Kad ir gausiu pergausiu, ale tokio negausiu JD858.
2. tr. perkeldinti: Aš noriu pérgauti jįjį iš vienos vietos į kitą J.
| refl.: Pérsigavau per upį J. Kad tik mes pársigausim per Jūrą, tai paskuo būsim be bėdos Up. Vanduo nunešė lieptą – kaip mes pérsigausim per tą ravą? Ssk. Dabar per Nemuną sunku pérsigauti, vanduo didelis Lš. Iki Rusnės žvejų kiemo reik man persigauti KlvD358.
3. tr. paliesti, pakenkti: Vėjai pergauna žemę, neapdengtą sniegu S.Dauk.
4. tr. perimti, permušti (viršyti): Pipirų tiek tedėki, kad tik kvapą pargautų Šll.
5. tr., intr. persūdyti; perdėti: Párgavai kruopynę, kas besrėbs tokią sūrybę Šts. Batviniai daugiau párgauti nekaip be druskos Užv.
| Na, tie vyrai visumet párgauna (neišlaiko saiko) Up.
6. intr. pervalgyti; perkąsti: Trupučiuką pergavau, jau dabar dalauksiu pietų Ml.
| refl.: Jonas persigavo obuolių Gmž.
◊ bãdą pérgauti kiek pasisotinti, užkąsti: Kiek čia to valgymo – tik kad badą pergavau Sml.
pragáuti
1. žr. gauti 1: Imk druskos ant burgos, kol pragausi pinigų J.
| refl. tr.: Vasarai paršelį bene prasigausiu Šts.
2. refl. sunkiai pro kliūtis praeiti, prasiskverbti: Prasigavau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą rš. Prasigauti iš Vilniaus į Kauniją Kajetonui Graužiniui buvo daug sunkiau rš. Prasigavęs nuo jųjų, atbėk prie manęs J. Pro šią plėvelę prasigauna produktai, kuriais branduolys ir protoplazma keičiasi rš.
3. refl. tr. sunkiai ką pradėti: Čia nuosklanda, niekas neprasigauna naują kelią per sniegus J.
4. refl. prabusti: Vidunaktį prasgaunu ir negaliu ažumigt ažu rūpesčių Arm. Kad prasgáusi nakčia, tai nueik papaisyk karvės Arm. Prasgóviau, o čia jau šviesu Arm.
prigáuti
1. tr. kiek apgauti, apsukti: Darbininke, nieks daugiau jau tavęs neprigaus L.Gir. Vieną kartą tu mane prigavái, bet daugiau jau nebapgáusi Slnt. Jis ją prigavo valgyme, t. y. daugiau suvalgė J. Savęs neprigavęs, antro nepamylėsi Šts. Jei ką prigavau, ataduomi ketveriopai DP35. Tuo metu anus velinas prigaun BPI213. Kursai priesiek artimam savo ir neprigaun Mž537. Žaltys mane šiteipo prigavo BB1Moz3,13. Nieko neprigauk BtMr10,19.
| prk.: Su arbata gali prigauti pilvą (pasotinti), reikalaujantį pripildymo V.Kudir.
prigautinai adv. piktai: Anys prigautinai prieš mane kalba visur BBPs109,3.
| refl.: Jis prisigavo, t. y. pigiai pardavė J. Aš neduosiuos prisigáuti KII8.
2. tr. suvedžioti (mergaitę): Jaunas mergas vyrai greit prigáuja Brt. Tegu jis ir ima tą mergelę, kurią prigavo I.Simon. Vakar šoko ir dainavo, šiandien verkia, kad prigavo Srv. Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12.
3. tr. pasiekti: Kad prigautų Jono rankas, bučiuote bučiuotų Žem. Aš nėkaip negaliu prigáuti kepurės Slnt. Pakabink kilbasus ant lubų, ka katinas neprigáutum Slnt. Dėkuo, dėkuo, prigáusu duonelę (pasieksiu ant stalo) Rt. Aš to obuolio niekaip neprigáunu, jis per daug aukštai Rg. Lapė, pamačiusi uogas ant medžių, norėjo prigauti S.Dauk. Nėkaip negaliu lubų prigáuti Pkl. Tu didesnis – prigáuk man raktą nu gembės Plt. Par aukšta yra, negaliu prigauti Krtn. Kad aš jįjį prigaučiau, kepurę nutraukčiau J. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prigavau KlvD22. Įkrito į šulinį viedras, ir negaliu ano prigauti Skd. Nerk, ar prigáusi dugną Kl. Laivas, dugnu žemės prigavęs, apsistojo M.Valanč.
| Prigavau krūmus (priėjau, privažiavau) ir pasislėpiau Šts. Paklydau bevažiuodamas: miške nei žmogaus prigauti, nei kiemo matyti – nors pasikark Dr.
prigáunamai adv. pasiekiamai: Nepadėk peilio prigáunamai, kad vaikai neįsipjautų kartais Als. Žemo[je] obelė[je] ir obulai auga ranka prigáunamai Als. Prigaunamai (visai arti) yr vieškelis Šts.
| refl. tr.: Nevalgyk sausos duonos, bet ir sviesto prisigáuk Šv.
| Prisigavau juostą (siją), juosta trakš, bilst – ir nukritau Nt.
| Čaika prakiuro, ir mes vos ne vos krantą prisigóvėm (pasiekėm) Lš.
4. tr. sunkiai prieiti; privaryti: Prigavus kraštą, pirmasis Aleksandra vilyčią įsviedė S.Dauk. Nor laivelį prie krantos prigauti arba iššokti prš.
| refl.: Prie karalaitės prisigaut norėjo BsPI48. Prie krašto prisigáuti KII3. Smertis niekaip negalėjo prie galvos prisigáuti BM396.
5. žr. gauti 1: O ką prigáusi nevalgęs?! Skr. Gyventojai prigauna žuvies iš kur arba perka silkių M.Valanč. Mes teprigavome pačius pastaruosius numerius pernykščių metų rš. Susirgęs nei vandens nepajėgsi prigauti, nei pagalbos prisišaukti rš.
| Laiko prigãvęs apravėsu daržą Užv.
| refl. tr.: Liokajus, prisigavęs pinigų, nė minavoti apie nakvynę nebminavojo BM341.
6. tr. kiek paliesti, pažeisti, pakenkti: Prigãvo šalčiukas bul'bas Švnč. Apgenėjus šakas, veikiaus šaltis prigauna ir pirmąsias sprogymes gal pagadinti S.Dauk. Jei šaltis neprigáus, turėsiam obulų Skd. Šitie obuoliai šalčio prigauti, ilgai nestovės Rdm. Mūs bulvės prigautos (pašalusios) Lš. Mano kojos šalčio prigáutos, tai man greit šalta Rdm. Šitas arklys jau dusulio prigáutas Al. Prigavo man gynagį Sr. Įstatymas apie galutinių balsių sutrumpinimą nebegalėjo jų prigauti žodžių viduryje Jn.
| refl.: Sušilęs negerk šalto vandens, kad neprisigautái (kad nepakenktų) Kb. Padžiovink rugius, ba prisgaus (pages) Arm. Miltai nedaugį prisgóvę, duona negardi Arm.
sugáuti
1. tr. BtMt21,33, BB1Moz19,16 pagriebti, sučiupti: Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Pritykino katė žvirblį ir sugavo J. Žalią zylelę sugavau KlvD11. Šunys žąsį sugavę daknija, drasko J. Karosėli geltonasis, kas tave sugavo? Nm. Pavyksmu vyk ir sugausi J. Jie labai daug žuvų sugóvė Alv. Sugaus mane žvejužėliai, būsiu žvejų martelė JV440. Kad sugaučiau tą paukštelį, vynu pagirdyčiau KlvD40. Strielčius sugóvė daug kiškių Prl.
| prk.: Ne kartą atsigrįžusi Monika sugaudavo vyro žvilgsnį P.Cvir. Piktą žodį paleisi, atgal jo nesugausi (nebeatšauksi) TŽV598. Gal tu sugavai̇̃ kokią giesmę (iš atminties ištraukei, prisiminei)? Tvr. Jos akys jau sugauna kiekvieną smulkmeną J.Avyž.
| Nuo tokios krosnelės visiems sugaudavo galvas A.Vien. Galvą sugãvus, reikia kramtyt žirniai Vžns. Smarki gryčia, sugaũs galvas visiems Š. Kad sugáuna galvą, reik šiltu vandeniu mazgoti Sml. Net galvą sugãvo nuo tavo liuikos Ktk. Pirtin neisiu – bijau, kad galvos nesugautų̃ Užp. Nelįsk į gailius – galvą sugaus Jnš. Kana kol mano galva šiandien teip sunki, lyg sugauta Ds.
^ Senis jautėsi tartum sugautas (nedrąsiai) A.Vencl. Seniai atpratusios nuo tokios puikios ir gausios draugijos, seselės pasijuto it sugautos A.Vien. Seno žvirblio ant pelų nesugausi Sim. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušausi LTR.
| refl. tr., intr.: Vagys, keliu eidami, jį susigavo Jrk25. Mes ir žuvies susgautumbe Slk. Teip didis apstas žuvų sugavos DP288. Norėjau žentą turguj susgaut (sutikti) Ds.
^ Net susgavau (susikompromitavau) Gmž. Sirginėja šita mergaitė, tai kap susgavus (nedrąsi) Prng.
2. intr., tr. išaiškinti: Gali kaip sau nori šnekėti, o vis tiek sugauna bemaluojant Vvr. Jis labai moka meluoti, jo niekur nesugaus Lš. Melavo, kol sugavo J.Jabl. Dreba, kad jo nesugautų nieko nemokančio! Gmž. Tikrai Viešpatį sugãvo žodyje DP116.
| refl.: Kaip tik pradėsi meluoti, tuoj susgausi (išsiduosi) Sdk. Daug bekalbėdamas pats susigavo laikrodį pavogęs An.
3. tr. prk. pajusti, suvokti; susiorientuoti: Akimis jis ryžosi sugauti didžiulės salės plotį rš.
| refl.: Vos susigavaũ, kokioj vietoj bestoviu Svn. Visi iš jo juokės, o jis vis nesusigãvo Svn. Susgãvo ir anas, tik jau po čėso (susiprato negerai padaręs) Ds. Paskui susgoviau ne tep pasakęs Rod. Žmogus inejo pirkion i susgãvo: suprato, kad ne te pakliuvo Prng.
| Ko dar̃ jis tep greit susigóvė (supyko, įsižeidė)? Lzd.
4. tr. atgauti, sustiprinti, sutaisyti; pasitaisyti: Burnelę išgėrusi, nusiskanino: „Atatata, kūmalės! Teip širdelę sugavau, teip sugavau“ rš.
| refl.: Kviečiai iš pavasario buvo visai prasti, o po lytaus susigavo Šmk. Rugiai jau pradeda susigauti Pb. Jau antra diena po keliui, ė da susgaut negaliu Tvr. Arkliai nuo dobilo susigãvo Jnšk.
5. refl. brš kūdikį pradėti: Motyna manimi žyvate susigãvo K.
◊ zui̇̃kį sugáuti
1. parvirsti: Sugaváu zui̇̃kį teip greitai bebėgdamas Slnt.
2. baigti pjauti javus: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn.
užgáuti
1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš.
| prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61.
^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž.
2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavai̇̃ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp.
^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinai̇̃ adv. skaudamai: Užgautinai̇̃ mušė Pl.
| refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavai̇̃ kur griūdamas? Srv.
^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd.
^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš.
| refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526.
| Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm.
5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam … ant sprando užsigavo BsPI102.
6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ ši̇̀rdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.

Daugiau informacijos

įgáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérgauti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (12)

susigáuti

skreitas

išdramazgióti

šeškas

sušlem̃šti

barakudà

priruõšti

dagáuti

įgáuti

pérgauti