samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

1 kir̃sti, ker̃ta, kir̃to
1. tr. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį J. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę A.Baran. Važiuojam miškan malkų kir̃stų Ds. Skynimas su jekšiu kertamas Gršl. O ką aš žaliuosiu žiemą vasarelę, žada muni kirsti, šakeles genėti StnD3. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Užėjo grastis kir̃sti girią J. Šventus lieknus kerta S.Dauk. O dabar man už tai galvą nori kirstie BsPIV20. Kirto galvelę kaip kopūstužį JD1131. Ker̃t tu man galvą, aš praudą nebijau niūkt Aps. Neina, koc tu jam galvą ker̃t' Aps. Tuokart aš būsiu karelė[je] kirstas ir po kojų rūstai pamintas D73. Jūsų brolelis karužė[je] kirstas JD1136. Kad buvo kertamasis sukrus [= cukrus], plytinelio nebuvo Šts.
^ Kur kerta, ten ir skiedros lekia J.Jabl. Kamgi lazdą kirstum, jei ne pasiremti! LTR. Anoj pusėj marių pušį ker̃ta, o pro langą skiedros krenta An. Matė kertant, o nematė griūvant (avį kerpa) Sch56. Girio[je] kirsta, krome pirkta, ant rankų graudžiai verkia (smuikas) LTR. Važiuoja važiuoja – nėr vėžių, kerta kerta – nėr skiedrų (valtis) Lš.
kirstinai̇̃ adv.: Ir Petrą toks jau [angelas] išvedė, kaip kirstinai jį apkalė KlM149.
2. tr., intr. SD370, R, K kuo nors aštriu smogti: Nekirsk kirviu akmenį, nes kirvį atkirsi (atšipinsi) J.Jabl. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimušo sau snapą rš. Buvau bekertąs, bet kirvis nusmuko J.Jabl. Kareivis kirto kalaviju GK1940,58. Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto! Vaižg. Jis ker̃ta iš peties (smarkiai) Alk. Abiem pusėm kertamas [kardas] Slnt. Kuilys kerta iltim KzR. Zuikinis vanagas nuveiza begulintį zuikį ir kerta žemėn Šts. Karde, karde, pats kertantis, nukapok galvas! Mrc. Kaip pradėjo su savo šoble kirst, tuojaus visus išmušė, … iškirto LB221. Kad užsimojai, tai ir kirsk! rš. Gyslą kirsti (kraują leisti) Lex4. Turimėg kirst kalaviju DP154.
^ Nekirsk per šniūrą (neperženk ribos) B. Varna varnos akies nekerta B.
3. tr. pjauti dalgiu, pjautuvu (javus, šieną): Šauniai kerta naujasis kombainas rš. Išdalijo pjaunamąsias ir kertamąsias mašinas sp. Šitas dalgis geras rugiams kirsti J.Jabl. Rugiai jau kirstini J.Jabl. Vasaroją, šieną pjauja, rugius ker̃ta J. Kirsiu šieną, negailėsiu, kai nukirsiu – pailsėsiu! P.Cvir. Mes … greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom … šieną kir̃st, sugrėbt ir po kraiku pakavoti K.Donel. Nekirstà pieva KII267. O žalią dobilėlį kerta jauni berneliai TŽII391. Bernyti jaunas, ne tavo darbas, ne tavo darbelis rūteles kirsti JD910. Kopūstus ker̃ta, kai prasideda šalnos Ktk.
| refl.: Kviečiai prieš Žolinę kir̃tosi (buvo kertami) Vlkv.
4. tr., intr. gelti, kąsti: Bitys, akliai, dvilinkiai, gyvatės ker̃ta (ne gilia) J.Jabl. Arklius būžiai ker̃ta Brb. Skruzdėlės ima kirsti jam kojas rš. Neik per samanas, be gali gyvatė kir̃st Vžns. Musės ker̃ta prieš lytų Skr. Dabar gyliai labai karves ker̃ta Lš. Man ka kir̃s kur blakė, tai ir pūslė Prn.
^ Čiulba kaip lakštingala, kerta kaip gyvatė LTR(Rk).
5. intr. prk. gižinti, kąsti: Tokie karti dūmai – į gerklę kerta Als. Tik padaryta gera rūgštis (gira) kerta į liežuvį ir į nosį S.Dauk.
| refl.: Dūmai ker̃tasi nosin Sn. Stiprus tabakas, kad net gerklėj ker̃tasi Lš.
6. intr., tr. mušti, pliekti, smogti: Lytus ker̃ta į veidą KII157. Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Kirtęs nekirtęs – kumelės stovi sau, galvas nuleidusios Žem. Jis mato, kaip kerta lazda ps. Galėsi pats eiti, kirsdamas šunims per blakstienas Erž. Katras kir̃tot akmeniu? Ss. Kir̃sti kam skersai Ss. Muštuvėliais kerta Skr. Kad kirsiu į ausį, tai tuojau parausi! Skr. Jisai ją kirto abrūsu LB159. Ragana kirto su kakta, ir kakta prilipo VoK135. Kariai stipriai kirto žingsnį rš. Širvas žirgelis kanopom kerta TDrIV68(Vlk). Su pastarojom kojom kad kirto iš šalies Brs.
| prk.: Priešui kirtome lemiamą smūgį rš.
^ Kas veža, tam ir kerta Erž. Žaibas žaibą trenk, lašas lašą kert Sim.
| refl.: Kertasi kaip gaidžiai J. Getai smagiai kirtosi su Aleksandru Didžiuoju Š.
7. intr. trenkti (apie žaibą): Kad kir̃sta griaustinio medžian, tai net perskelta stuobrys Trgn. Kaip kir̃to žaibas, tai ir perkūnsargį sutrupino Sdk.
8. intr., tr. šauti; nušauti: Užveski gerai šautuvą ir kirski V.Piet. Kulkos smagiai kir̃to į mūrą KI123. Snaradai ker̃ta Prn. Šautuvas kerta ir nepakerta (nesprogsta, nepadega) Šts. Pliaukštelėjo, bet nekirto: nesprogo pistūnas Ggr. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ta dešimta brolelį kirto LTR.
9. tr., intr. imti kirtį (kortose), mušti: Aš su tūzu kirtaũ Skr. Galvinys ker̃ta kojinį Šv. Jei korta gera, tai kirsk, apsimokės Ds.
| Juodieji priversti kirsti bokštą (šachmatuose) rš.
10. tr., intr. prk. godžiai valgyti, smarkiai eiti, bėgti, lyti, griežti, šokti ar ką kita daryti: Jis ramiai sau kirto vakarinę košę sp. Ot ker̃ta – net ausys linksta! Kt. Ker̃tat, lyg būtumėt kelias dienas nevalgę Snt. Ale tik tu pažiūrėk, kaip mano šeimyna ker̃ta! Ds. Kir̃sk, kol bliūdas netuščias Trgn. Lapė žąsį kad ker̃ta, tai ker̃ta! Švnč.
| Greitai kirsk tu prie Stapo Vaižg. Visą kelią zovada kir̃to Gs. Kurgi taip smarkiai kerti̇̀, kad negalima ir pavyti? Vžns. Tegu tik nustoja lyti, tuoj namo kertù Sv. Žiūrėk, kaip smarkiai arkliai per lauką ker̃ta Vdžg. Kirtom, kur stačiau, par raistus, laukus Skdt.
| Kad kerta lietus, tai kaip iš viedro! Ds. Žvarbus lietus kirto rš.
| Orkestras kirto maršą rš. Muzikos kerta, jaunimas šoka Pls. Miela žiūrėt, kai dusetiškiai kerta (šoka) Ds.
11. intr. prk. barti, ginčyti, smarkiai, griežtai kalbėti: Kaip pradės ant manęs kir̃sti, aš tik žvalgaus, ar negirdi kas Skd. Ką aš esu padaręs, kad anie teip ant manęs kerta? Slnt. Tokia kalba aštri – žodis į žodį kerta Gs. Kertam kap skiedrom (prastai, stačiai šnekam) Vrn.
| Tu jo nekirsi (nenugalėsi kalboje): jis velniu pasiburškęs Nm.
| refl.: Suės jus tie sklypeliai, pamatysit! – kirsdavos Silvestras J.Marc. Kad tu nori teisybės, tai ir kirskis rš. Toks mažas ir prieš visus kertasi Ig. Ir Katrė beturinti liežuvėlį: taip kertas, kad bėda! Žem.
12. tr. ėsti, kapoti, gadinti (apie kirmėles, vabzdžius): Mūsų kopūstus kirminai pradėjo kirsti Up. Kad grybai nekirmė[ja], nekir̃s vabalai tą metą rugių (flk.) Šts. Jau žalią medžio žievę kerta kirminai rš. Kad šį metą kirto linus Grg.
13. tr. daryti pleką, kirtimą, plekuoti: Šiaudus kirsti į kestes kirtimams dėti Ggr. Šieną kerta kirtimais ir deda į kupsčius Als.
14. tr. prk. lošti (kortomis): Girkšnodavo šermukšninę ir kirsdavo „durnių“ A.Vencl. Vyresnieji virtuvėje dvidešimt vieną kerta sp.
| refl.: Jisai tris naktis kirtosi kortomis rš. Vyrai kortosna ker̃tas Rod.
15. tr. prk. per ką skersai eiti, dalyti ką pereinant: Namo vidų kirto ilgas tamsus koridorius J.Balt. Pilkas kelias kerta lauką rš. Jo kaktą kirto kampuota raukšlė rš. Įstrižai kirsdama srovę, valtis nuplaukė upe rš. Mišką kirto didysis Smolensko kelias rš. Jis greitais žingsniais kirto gatvę rš.
| refl.: Dvi tiesės kertasi tik viename taške rš. Du vieškeliai kirtosi netoli miestelio rš.
16. refl. prk. susieiti, susiliesti: Jų laukai čia ker̃tas J.
17. refl. prk. priklausyti: Visas Nienių kalnas ker̃tasi prie Grumblių J.
18. tr. prk. smeigti: Nusipirkau šukas, į galvą ker̃tamas Als.
19. tr. prk. kelti, daryti: Aš neduosiu savo duktės, ė su tavim vainą kir̃siu Klt.
20. refl. prk. kliūti, strigti, gerai neišsitarti (apie žodžius): Kertasi žodžiai, kad dantų nėr Plv. Jam ėmė nesisekti, žodžiai kirtosi rš.
21. tr. prk. apgauti: Jis mane kir̃to mažiausiai kokiais penkiais rubliais Vlk. Su šia pieva tai jis tave kirto Žž.
22. tr. ręsti, statyti: Pirkelę par aną kirtau Ad.
23. refl. prk. gyvuoti, laikytis: Da tuo tep ir kertamės Klvr.
24. intr. prk. lažintis, eiti lažybų: Ker̃tam iš bonkos šnapso, jei šiandie nelis Kt. Iš kiek kir̃sim? Brt.
25. tr. prk. imti (apie miegą): Mane labai miegas ker̃ta Alk. Gali būti lietaus – mane miegas labai ker̃ta Gs.
26. tr. prk. varginti, skaudėti; atimti (kojas, rankas): Negaliu pastovėti – kojas ker̃ta Ds. Kojas kerta, negaliu toliau nešti Krkl. Te tau kultuvas, man rankas ker̃ta Ktk.
27. tr. mušti, daužti (apie rankų padavimą vienas antram, sulygus, susitarus dėl ko nors): Nu, kir̃skit rankas ir eikit barykščių (magaryčių) gert Sdk.
28. daryti, krėsti (juokus, pokštus ir t.t.): Nekirsk juokų, sakyk teisybę Dr.
29. tr. prk. kelti, užsiprašyti (kainą): Kir̃sti kainą BŽ148.
30. intr. prk. piktai, tiesiai, stačiai sakyti: Kerta į akį J. Jis visiem tiesiog į akis kerta Kt.
◊ į ãkį kir̃sti miegoti: Pavalgęs kirsiu į akį Rm. Dabar kir̃sk akiñ (eik miegoti, gulk)! Ob.
iš lažýbų kir̃sti eiti lažybų, lažintis: Kertu iš lažybų, kad niekas taip neseka, ką ir kame veikia katė kaip žvirblis J.Jabl.
kopūstùs kir̃sti mesti vandens paviršiumi akmenuką (toks žaidimas): Prie vandens vaikai visada turi darbo: vieni čeverykus siuva, kiti kopūstùs ker̃ta, vis užsiėmę Trgn.
maišù kir̃stas puskvailis: Et, maišù kir̃stas Ad.
nuo ausiẽs kir̃sti Ašb gražiai kalbėti.
1 antkir̃sti, añtkerta, antkir̃to (ž.)
1. tr. dalgiu kertant (pjaunant), rasti: Rasi antkirsi aukso žiedelį dešimtoje pradalgėje TDrVII16.
2. tr. kišti ant ko nors: Stovi, nosį antkir̃tusys (antkišusys), veizas, ką aš dirbu Šts.
3. intr. bėgant užpakaline koja užminti ant priekinės (apie arklį): Prastos bėgsenos arklys ančkerta ant pasagų ir atplėša Trk.
1 apkir̃sti, àpkerta, apkir̃to
1. tr. apkapoti aplinkui: Medį apkir̃to aplink, ir nudžiūvo Prn. Nedaug apkirtaũ, bus sunku nupjauti Ktk. Vėjas iškela àpkirstą (apkapotomis šaknimis) eglę, išrauna laukan Šts. Akmenį apkir̃sti KI190.
2. tr. šiek tiek sumažinti kertant: Miškai jau gerokai apkirsti rš. Aš apkirtau didumą šatrų J. Didumą miško apkir̃to, o daugiau paliko želdyti Jnšk.
3. refl. apkirsti aplinkui save medžius įsitvirtinant: Algirdas juodojė[je] girė[je], o Keistutis Palangos medės[e] apsikirtusiu su vaiskais laukė ateinančių kryžeivių S.Dauk.
4. tr. aplinkui pjauti dalgiu (javus): Aplink apkir̃to, o vidury stovi nekirsti rugiai Gs.
5. tr. nustatyti ribas iš visų pusių: Jau jam apkir̃to žemę Trgn. Apkir̃sti rajoną Šts.
6. intr. įgilti, įkąsti: Apkir̃to ma[n] į paausį bitė Vlkv.
7. tr. leisti, kad arklys, užpakaline koja užlipdamas ant priekinės, sužeistų ją: Grąžoj galima greit arklys apkirsti, kad ir neaštriai kaustytas An. Vieną dieną pavažinėjai, ir jau arkliui koją apkirtai̇̃ Trgn. Jau tu kai važiuoji, vis arklį apkerti Ds. Kai apkirto arklį, tai visą vasarą neturėjo kuo dirbti Žl.
| refl.: Tik arklį pakausčiau – ir apsikir̃to Jž. Širmasis apsikir̃to, dabar ir šlubuoja Kp. Saugok, kad [arklys] neapsikirstų Ds.
8. tr. lošiant kortomis nugalėti ką, aplošti: Iš jo geras grojikas, anas visus apkerta, o ne jį Ds.
9. tr. prk. pralenkti, pranokti: Geras kumelys, kad lenktynėse visus apkerta Ds. Jis jį moksle jau apkirto Lš. Reimerys ant kalbos Zeiderį àpkerta Lkv. Mes tave apkir̃tom (pirmiau padarėme) Alk.
10. tr. prk. apgauti: Su tais pinigais jis juos visus apkir̃to Ėr. Nesduok, kad tave šitiej žulikai apkir̃st Vlk.
| refl. intr., tr.: Tai brat apsikirtai̇̃, kad nėjai į vestuves Alk. Jis apsikir̃to ant pačios (blogą paėmė) Up. Jis apsikirto save Krn.
11. tr. prk. nuvarginti; imti skaudėti iš nuovargio; atimti (rankas, kojas): Pakol užlipau ant kalno, dėlto apkir̃to kojas Ėr. Jau manšitas audimas ir rankas apkir̃to – trūksta labai siūlai Vlk. Niekai nenori darbuit, apkir̃to ir kojas, ir rankas Vrnv.
12. refl. tr. atkirsti sau: Apsikir̃to vieną šlaunį ir verda Dkšt.
13. tr. paviršium apakėti, apkapoti: Reik su akėčiom dirvą apkir̃sti, kad nebūtų krumslių Varn.
1 atkir̃sti, àtkerta, atkir̃to
1. tr. kertant pašalinti ką, atskirti dalį nuo visumos: Prišalusįjį ledą nuo valties atkir̃sti K. Į darbą, į darbą, lig kolei mirtis jaunos neatkirto galvos! Mair. Atkir̃sk galą karties, bus trumpesnė Dglš. Reiks atkirsti tas epušėles nuo sodo Ėr. Tas kirvelis atkirto mano kumelės pasturgalį BM322. Višta gieda, tai galvą àtkerta Ad. Atkirtaũ kamieną nuo beržo šaukštams J. Jei tave piktina ranka tavoji …, atkirsk ją DP516.
| prk.: Gediminas baisiai sumušė vokyčius, kurie, nuo Kuršo atkirsti, traukė per Žemaičių žemę į Prūsus M.Valanč.
ǁ paskirti: Jam, kaip savanoriui, nauja valdžia atkirto sklypą J.Avyž. Vienam žmogui atkirto dvaro žemės Ign.
2. tr. iš naujo, pakartotinai ką kirsti: Apšalusiąją eketę atkir̃sti K.
3. intr. atidirbti, atitalkinti kertant: Reikia eiti į Dabrilus atkir̃st Alk.
4. tr. atbukinti, atšipinti: Ašmenis atkir̃sti K. Vaikas į akmenį atkirto kirvį Rm. Moterys męsą kapojo ir visus kirvius atkir̃to Up. Nekirsk kirviu akmenį, kirvį atkirsi J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Rūgštūs obuoliai – atsikirsi dantis Krn. Kirvis atsikir̃to, dalgis atsipjovė, dantys atsimetė Kv. Turbūt kur ant vinio pataikiau, kad kirvis atsikirto Paį.
5. refl. iki valios kirsti: Buvo kirtimo miške, gerai atsikirtom malkų Jnšk.
6. refl. atsimušti į ką, atsitrenkti: Žagrė atsikirto į akmenį, kad kiek nenulūžo Ėr.
| prk.: Atsikirtę į nepalaužiamą lietuvių pasipriešinimą, turėdavo atsisakyti savo užmačių sp.
^ Atsikirto kaip dalgis į akmenį VP7.
7. intr. prk. griežtai, smarkiai atsakyti, atrėžti: Nė vieno žodžio nepraleis neatkirtęs Žem. Bet aš jam gerai atkirtaũ, ir jis nutilo Alk. Kad atkirto, kaip šaute atšovė Grž.
atkertamai̇̃ adv.: Tau atkertamai pasakiau, kad pinigų neduosiu Prng.
| refl.: Razaliutė kentė kentė ir pagaliau pradėjo ir atsikirsti A.Vien. Jis nusileidžia [kalboj], nemoka atsikir̃sti Jnšk. Argi tu, toks gudrus būdamas, nemokėjai kaip tokiam atsikir̃sti? Paį. Geras liežuvis visados suras kuo atsikirsti Kltn.
8. tr. įkirsti, įkrėsti, suduoti: Atkir̃to dvidešimt rykščių ir paleido Šts.
9. intr. prk. smarkiai ateiti: Kas čia per laukus tep àtkerta pas mus? Alvt. Per vieną adyną šitiek kelio atkir̃sti galiu Ds.
| refl.: Iš kažin kur atsikirtę kazokai raiti įsiskverbė į minią rš.
10. refl. prk. iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Per pabaigtuves atsikir̃tom gerai virtienių Jnšk.
11. refl. prk. atsivalgyti už praeitą laiką: Nu, dabar galės atsikir̃st ir už vakarykščią Paį.
12. refl. prk. atsidaryti, buvus užtrenktam (apie duris): Durys atsi̇̀kerta Ėr. Jei atsikir̃s durys, tai įeis vaikai į vidų Pg.
13. prk. žr. 1 apkirsti 11: Baimė atkir̃to kojas ir rankas Rod. Badas visiem rankas àtkerta Rod.
◊ dañtį atkir̃sti daugiau nebenorėti, atsinorėti, atsikąsti: Jau atkirtai̇̃ dañtį – vieną vagelę išvaręs parejai namo Rod. Nuog ruginių pašarų arkliai greit dañtį àtkerta Rod.
1 įkir̃sti, į̇̃kerta, įkir̃to
1. tr., intr. kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu J. Višta vaikui į ranką įkir̃to Jrb. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst Paį. Visada ji (glostoma katė) jam įkirsdavo nagais I.Simon. Ar drūčiai į̇̃kerta riešuto kiautas? Skr. Bene genys man įkirto, kad galvelė teip netvirta? D105.
| refl. tr., intr.: Imk tu man dabar ir įsikir̃sk, kad net kaulas matos Paį. Malkas kapodamas įsikir̃to bernas koją Š.
2. intr. M įręsti (kirviu).
įkirstinai̇̃ adv. užkirstinai: Rąstinių sienų rentimas įkirstinai̇̃ VĮ.
| refl. prk.: Jo kaktoje įsikirto dvi gilios raukšlės rš.
3. intr. įgelti, įkąsti: Gyvatė vaikui į koją įkir̃to Kp. Valkiokis basa po girią, be da įkir̃s gyvatė Vvr.
^ Ko čia šokinėji kaip gyvatės įkirstas? rš.
4. intr. trenkti (apie griaustinį): Reikia apsisaugoti nuo perkūno, kad kartais neįkirstų kur į stogą rš.
5. tr. smogiant ką aštrų įsmeigti: Įkir̃to kirvį į trinką Š. Kirvio ant žemės taip nenumesk, bet į kaladę įkirsk! Paį. Vienas dalgis yra į šalinę (į javus, šiaudus) į̇̃kirstas Gs. Jeigu tę būt rąstas, tai galui būtų kirvis inkirstas BsPII321.
| refl.: Prazvimbė prošal vilyčia, o po jos trečia ketvirta į medžius tuoj įsikirto K.Bink.
6. tr. įsmeigti, suleisti: Dantis į kūną įkir̃sti KI354. Vilyčias įkerta į kūną buliaus V.Kudir.
| Įkirstos šukos į galvą KlvrŽ.
| refl. tr., intr.: Razbos (šuns vardas) dantys įsikirto į jo užpakalį V.Kudir.
| Įsikirsk šukas į galvą, kad plaukai nedraikytumias Als.
| prk.: Žmonės akimis įsikirto į lėktuvą rš. Plačios vaikiškos akys įsikirto jam į veidą rš.
7. refl. įsikibti, įsikabinti: Arklys pradėjo plaukti, o aš įsikirtau į karčius ir tvirtai laikiaus greta jo rš. Augant medžiui, jo šaknys vis stipriau įsikerta į žemę rš. Kai įsikirto man į rankovę, tai ir nepaleido Alk. Kad susipešė vaikai: insikirto vienas kitam in plaukus Rdm. Laikosi įsikir̃tęs valties Prn. Te tokia merga, kad in motkos andaroką inskir̃tus vaikščioja Rdm.
8. intr. įsiremti, įstrigti: Šonu įkirtusi į griovį, tįsojo sudaužyta mašina rš.
| refl.: Kartais garlaivis mankosi kelias valandas ant daikto, įsikirtęs į smilčių sudumą V.Kudir. Jau turbūt aldijos dugnas ant smėlį įsikirto, kad teip nė iš vietos negal pastumt Paį. Vytautas ir Jaugalius par tolie įsikirtusiu į eiles kryžokų S.Dauk.
9. tr. prk. arti prikišti (nosį): Įkir̃tęs nosį ir veizės čia. A neisi tik šalin! Vvr. Nosį įkirtusys, skaito knygas Šts.
10. intr. smarkiai krintant, įsmigti: Įkerta lytus į sienotarpius Plng.
11. refl. tr. prk. įsikalti į galvą: Vieną daiktą įsi̇̀kerta, kad nepatinka Vlkv.
12. tr., intr. suduoti, mušti: Baudžiauninkui įkirto dešimtį rykščių rš. Jis gerai jam įkirto Krkn. Kai tik neklausysi, tėvas tau įkir̃s rykščių Jrb.
13. tr., intr. prk. pajėgti valgyti: Kaip žiūriu, tu nemažai į̇̃kerti Jrb. Sausienė dar gana karšta, ką tik į̇̃kertu Žvr.
| Rodos, lašinių į̇̃kerti, – ale toks kūdas Kt.
14. tr., intr. prk. mokėti, suprasti: Tų teorijų tai neiñkertu, ir gana rš. Aš skaityti neį̇̃kertu, nereik ir tų laikraščių Gs. Aš į ruską druką neiñkertu Vv.
15. intr. prk. galėti, pajėgti: Šitą plotą per dieną suarti neįkirsiu Nm. Joja, kiek tik arklys į̇̃kerta Gs. Kad lekia, kaip tik į̇̃kerta Pc. Dirba kožnas, kiek tik įkerta Grš.
16. tr. prk. apgauti: Joną įkir̃to čigonas Rmš.
17. tr. įskaudinti: Spragilas įkerta rankas, ištampo Skdv.
18. refl. prk. laikytis, gyvuoti: Na, kap jūs įsi̇̀kertat toj naujoj vietoj? Alk. Kap dar įsi̇̀kerti? Plv.
19. refl. tr. prk. įsimylėti: Tai reikė jai ir insikir̃st tokis durnas! Lp. Kad insikir̃to paskui ją kitas Lp.
20. refl. prk. įprasti: Prie lenkų buvo labai insikirtę in lenkų kalbą (ją vartojo) Aps.
21. refl. prk. nusibosti, įkyrėti: Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas P.Cvir.
22. intr. prk. stipriai suspausti: Pereitais metais buvo inkir̃tęs šalčiukas Str.
◊ į skùdurus įkir̃sti įskaityti, perskaityti: Mažu inkirsit ir tam žodžiui in skudurus (gal ir tą žodį perskaitysite)? Brb.
kai̇̃p kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – kaip kirviu inkirto Rod. Senis, jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto LzP.
kai̇̃p [į] kóją įsikir̃tęs (įsikir̃tęs) susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę Gs. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs Slm. Sėdi kai̇̃p kóją insikir̃tęs Rod.
kója įkirstà nerimas ima: Kad vyras išeina kur, [žmonai] vis koja įkirsta Bsg. Anos kója kožną dieną įkirstà, kad vaikas neapsivogtų Užv.
1 iškir̃sti, i̇̀škerta, iškir̃to
1. tr. nukirsti: Iškirsčiau klevelį ir aržuolėlį, grindyčiau tiltelį per Nemunėlį (d.) Smn. Iškirsk, sūneli, tą putinėlį Vlk. Aš tą dagį iškirsiu, per tvorelę išmesiu Klvr.
iškirstinai̇̃ adv.: Visus storus ąžuolus jie parduodavo iškirstinai kaimynams rš.
| refl. tr.: Jis išsikirto smagų aržuolaitį BsPIV259.
2. tr. nukirsti visus: Reikės tuos krūmus iškir̃st ir vandenį nuleist Jrb. Ar iškirto tas liepas, kur an dvaro augo? Lp. Ar jau visą mišką iškirtot? Paį. O užaugs užaugs mano brolyčiu, iškirs girio[je] medelius RD161. Paimk kardelį, eik į darželį, iškirsk žalias rūteles JV174.
| refl. tr., intr.: Daug šiemet miško išsikir̃to Š. Kad visą savo šilelį išsikir̃stumėm, ir tai nepakaktų medžiagos troboms atsistatyti Š.
3. tr. išžudyti kardu, iššaudyti: Viena kelių rankinių kulkosvaidžių bei šautuvų serija mes juos visus iškirtome rš. Vyriškius paaugusius iškirto, o žmonas su kūdikiais apkalusys į vergus išvarė S.Dauk. Iškirto ano visą vaiską BsPIII164. Te iškirto brolelius kaip girio ąžuolėlius JD1072. Kam tu iškirtai Vilniaus vaiskelį? JV916. O kulkelės kai bitelės mūs brolelius iškerta LTR.
4. tr. kuo nors smogiant sužeisti: Gaidys iškir̃to kitam gaidžiui akį Š. Ko akių neiškir̃to botagu Prn. Plakinėjo galvijus be reikalo, iškirto karvelei akį M.Valanč. Ant rytojaus Kasiulienė iškirto koją Petrulių gaidžiui, kai tik tasai įlėkė jos daržan V.Krėv. Iškirto žvirblelis pelėdai akį D93.
^ Varnas varnui akies neižkerta DP529.
5. tr. kirviu išraupti, pašalinti: Aš iškirtaũ medį iš šaknų J. Palikęs kojas, einu kirvio atsinešti, kojų iškirsti BM180. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Ir iškirto lentelę, tik ne mano vargelį JV81. Medis, kursai neneša gero vaisiaus, iškirstas ir ing ugnį įmestas bus BtMt3,10.
6. tr. kertant padaryti (skylę, langą, praėjimą…); kertant nutiesti (kelią…): Pirkia iš karto pasidarė šviesesnė, tartum kas būtų plačius langus iškirtęs J.Avyž. Čia reiks antrą langą iškir̃st, kad būt daugiau šviesos Paį. Iškir̃sk eketę, o paskui varysim gyvulius girdyt Jrb. Kam neiškirtai svirne lango? JV888.
| Kelias buvo iškirstas aukštai baltose pajūrio uolose Šlč. Planavas kelias – iškirstas, kap kutarus darė Ad.
| refl. intr., tr.: Aš išsikirsčia klėtužėlė[je] langelį LB119.
| Nubėgo namon, atsinešė kirvį, išsikirto taką BsPIV88. Norėdamas išsikirsti par abazą lenkų, kliuvo į ranką, ir retsai tarp lietuvių beišsikirto ir į pilį beįejo S.Dauk.
7. tr. kertant išgauti, rasti: Štai ir iškirto aukso žiedelį į devintąją pradalgelę BzF16. Ir iš kurios (žemės) kalnų iškirsi varį Ch5Moz8,9.
8. tr. kertant išrašyti, išgraviruoti: Iškertame toje lentoje tai, ko laikas negali sudildyti rš.
9. tr. išmušti, pašalinti iš kitų tarpo (žaidžiant): Tu jau iškirstas (išmuštas sviediniu) – išeik! Prn.
10. tr. išgraužti, išnaikinti; išpjauti: Pernai mūsų rugius iškir̃to kirmėlės Srd. Giedra (be lytaus) gali iškirsti sudygusius rugius Šts. Lapė žąsis iškirto Krkl.
11. tr. išplakti, išmušti: Motinos ranka lengvesnė už pamotės: pamotė kartą iškerta diržu – vis lygu, ką motina dešimt Rod. Jam nemenkai davė nugarą iškirst BsPI74. Ir iškirto jį labai skaudžiai per ausis LC1878,15.
12. tr. prk. godžiai išvalgyti: Iškirtaũ visą bliūdą košės Jrb. Argi tu vienas visą bliūdą lapienės ir iškirtai? Paį. Padarbujęs kad sėdos valgyt, tai kelis bliūdus lapienės iškir̃to Rod.
13. intr., tr. smarkiai išeiti, išvažiuoti, pasakyti ar ką kita daryti: Ar jau visi namo iškir̃to? Sv. Važiuok čia, tai tiesiai iškirsi̇̀ Vrnv. Po viso to protesto ar pamokslo, iškirsto kalbininkų adresu, nesijaučiau nusikaltęs J.Jabl. Lig su Petrauskiu kiti [balsai] neiškirto, neišdainavo Grš.
14. tr., intr. prk. laimėti, išlošti, gauti: Tuomi iškirsiu, jog gausiu gražesnį audimą, nei man namie išaustų V.Piet. Kur jai užu tokio eiti: ji gali sveiką gražų vyrą iškirsti rš. Susiginčijau, ale ir iškirtaũ Jrb. Tą bylą tai aš iškirsiu Skr. Neiškirtau bylos Asv. Anas iškerta ir iškerta kartoms, kur neturės piningų Šts.
| refl. tr.: Ot puikų vyrą Marytė išsikir̃to! Al.
15. tr. prk. iškelti (bylą): Iškirstos jiems bylos dėl jų darbų rš.
16. tr. prk. staiga, nejučiomis ką padaryti: Buržuazija matė, kad buržuazinės demokratinės laisvės gali iškirsti jai piktą juoką rš. Dar neužmiršo žmonės Puodžiūnų Antaniuko iškirsto tėvams pokšto A.Vien. Buvau tuomet dvylikos metų, taigi tokio amžiaus, kada lengvai kokią kvailystę iškerti Mš. Jis stengėsi, kad tik kam šunybę iškirstų rš. Tai štuką iškir̃to! J.Jabl. Na ir iškirto man šposą! Skr.
17. intr. ištikti: Arklys iškirto į zovezdą (pradėjo bėgti šuoliais) Skd.
18. intr. suduoti, užkirsti: Ir iškirtau žirgu[i] per galvelę Vrnv.
19. intr. prk. pajėgti, galėti, įkabinti: Pulkas skriejo, kaip žirgas iškerta, į pilę V.Piet. Jiems buvo įsakyta eiti, kiek iškerta rš. Lėkė, kaip tik arkliai iškerta Plt. Nešk savo kudašių, kiek tik bei̇̀škerti KlvrŽ. Leka arklys, kiek tik iškerta Vvr. Kaip tik iškerta, arklys eina, ir vis dar drožia (muša) Srv. Jėg važiuosi, kiek arklys iškerta, tai ilgai nevažinėsi Ds.
◊ iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti Skd. Galva pradeda suktis, akyse pažaliuo[ja], nei juste nepajuntu, kaip iškerta iš kojų Skd.
paiškir̃sti (dial.) tr. iškirsti: Čia visas miškas paiškirstas Švnč.
1 nukir̃sti, nùkerta, nukir̃to
1. tr. smūgiu ar aštriu įrankiu atskirti, atidalyti, nutraukti; plg. 1 kirsti 1: Sapnavo vienąkart – mačiusi tą pirštinę ant nukirstos rankos P.Cvir. Medį nukirsk J. Kopūstai nukirsti̇̀ Rm. Galvą nukertu R119. Nukirto uodegą su visu stimburiu Skp. Duosiu galvą maišu nukirsti, kad teisybė (juok.) Kt. Tik pradedi siūti, ir nùkerta [mašina] siūlą Alk. Paskutiniam galvą nenukirto, bet tik sprandą įkirto BsPI45. Ką aš žaliuosiu, ką linksmas būsiu, žadi mane nukirsti JD346. Aš tave pakirsiu, šakeles nukirsiu KlvD296. Nukirsiu liepelę ir ąžuolėlį, nugrįsiu tiltelį per Nemunėlį Lš. Ir nukirto virvelę, ir paleido muselę (d.) Slk. Petras … kirto tarną … ir nukirto jam ausį DP154.
^ Verpalas yra ne su kirviu nukertamas (verpimas – ilgas darbas) Grg. Ne vienu kirčiu yra medis nukertamas VP34. Medį be skiedros nenukirsi Sim. Pušis nukirsta, širdis išimta, paimta ant rankų – gailiai verkia (smuikas) Vj.
2. tr. kertant kuo aštriu, nužudyti: Žmogus leido žvirbliui su kirviu – ir nukir̃to arklį Slnt. Kad nukir̃stum gaidį, pietum išvirčiau Jrb. Varna žąsiuką nukir̃to Grš. Ištrauk mano ginklą ir nukirsk muni I. Mes jį (karaliūnaitį) nukirskim ir išmeskim iš karietos LB164. Dabar atsirado mano tikrasis išgelbėtojas, katras smaką nukirto BsMtI174. O jau nukirto šviesus kardelis, sumyniojo žirgelis, neparjoja sūnelis JD240. O nusiuntęs nukirto Joną kalinėj BtMt14,10.
| prk.: Prieš laiką yra mirtis juodu abu nukirtusi rš. [Šiltinė] nukirto senį Ralį rš.
| refl.: Šuo nusikirto (nusidaužė negyvai) ant lenciūgo, bet nepadavė vagie (neprileido vagies prie arklio) Šts.
3. tr. nušauti: Ar varną gali su tuo šautuvu nukir̃st? Skr. Nukirto lėktuvą Gs. Devynios kulkos šalia praėjo, o ši dešimta brolį nukirto LB154.
4. tr. nugraužti, sunaikinti: Žiemkenčius vietomis kirminas nukirto rš.
5. tr. partrenkti, nudaužti: Arklys piestu stoja, neik, dar nukir̃s Jrb. Pusbuteliu vožė per ausį ir nukirto tokį vyrą kap drigantą Krok.
| Vieną metą ledai nukir̃to javus Ll. Kitur ant kiemo žąsyčiai, pylūčiai bei višteliai krušos nukirsti gulėjo TP1880,2.
6. tr. nužudyti įgeliant (apie gyvatę, bitę): Kartais nùkerta gyvulį gyvatė Grš. Du bitinu, tarp savęs susitikusiu, giliasi, iki vienas kitą nukerta A1885,126. Guli angis: misliju, kad mane nukirs BsPIV15.
7. tr. dalgiu ar peiliu nupjauti: Pusiau nukirstame rugių lauke dūlavo milžiniški kombainai J.Balt. Nukirsti̇̀ rugiai pabuvo kokias keturias dienas Grl. Avižas ryt poryt aš nukirsiu A.Vien. Dar nesuspėjom nukirsti rugių, o jau pribrendo kviečiai rš. Rugiai nenukertami̇̀, kad zuparo užkrauni Šts. Javus nukir̃sti KI2. Ar visą pievą nukirtai? Rg. Jau nukir̃tom kopūstus Jrb. O ir nukirto smilgų kalnelį į pusantro stundelį KlpD8.
| refl. tr.: Nusikirsim dobilėlį ir nunešim dovanėlę TDrIV82(Vlk.).
8. tr. labai privarginti (rankas, kojas), nusilpninti iki jėgų netekimo: Man rankas per alkūnes nukir̃to, sunkiai dirbant Jnšk. Baisiai ilgas buvo baras – kol išvariau, net rankas nukir̃to Paį. Par ilga (ilgainiui) ir verpimas rankas nukerta Sld. Nukir̃to rankas iš pečių Ds. Kojas kad nukir̃to, kol parėjau! Pc. Pjaunant rugius, taip nukirto pusiaują, kad dar ir dabar sopa Vžns. Pakasėjau bulbas, tai ir nukirto pusiau Rm.
9. plg. 1 kirsti 9: Aš jo čirvių damą nukirtáu su gilių dama Akm. Katras nukir̃tot šitą kirtį? Skr.
10. tr., intr. prk. stačiai atsakyti, kad nedrįstų daugiau kalbėti; nutraukti kokį veiksmą: Šemerys piktu kvatojimusi nukirto Grinių J.Avyž. Ėmė ir nukirto tuo[j] Alvt. Tylėk! – nukirto viršininkas rš. Išdžiūvo balsas, gyvenimas nukirto dainas rš. Kaitros karvėms pieną nukerta kaip kirste Šts.
nukirstinai̇̃ adv.: Nukirstinai ir aštriai ji sušnibždėjo nepakrutėdama rš. Tačiau darbėniškiai, jau išgudrėję vyrai, nukirstinai atsisakė rš.
11. tr. prk. padaryti, kad neišlaikytų (egzamino): Jeigu germanas būtų nenukir̃tęs, būčiau išlaikęs Sv.
| refl.: Jis nusikir̃to egzamine BŽ307. Neišlaikei, matyt, egzaminų? – Nusikirtau…, dvejetą gavau rš.
12. intr. prk. smarkiai nueiti kur, nudrožti: Jis iš pradžių dar į Pociūnėlius nukir̃sdavo Pc. Tėvas pamatė plentu atvažiuojant vežimą, tai nukirto už akių Alvt.
13. tr. prk. nuplakti, numušti: Aš tave nukir̃sčio už tai Pln. Kiek nukirtai̇̃, tiek nuvažiavai Lp.
14. tr. prk. apgauti, aplošti: Šįmet antis, žąsis kas anksti pardavė, tai nukir̃to tuos Gs. Nukirto kaip Zablockį ant muilo LTR(Rm). Sakiau, kad neik su juo kortom: nukirto tave, ir gan Jnšk.
| refl.: Su tais savo drabužiais jis visai nusikir̃to: kam jam reikėjo juos pirkti ir vėl parduoti Jnšk.
15. panaikinti; atimti: Pirma buvo červoncai, paskui tuos červoncus nukirto Al.
◊ [kai̇̃p] kirviù nukir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – tai kai̇̃p kirviù nukir̃to Trgn. Pasakyta – kirviu nukirsta V.Mont.
1 panukir̃sti (dial.) tr. visus nukirsti: Anas visiem galvas panukir̃to (ps.) Lz.
1 pakir̃sti, pàkerta, pakir̃to
1. tr. nukirsti: Senapušė pakirsti dar niekam nebuvo atėję į galvą Vaižg. Medžių vogt ar ką pakir̃st kas rudenį rengias K.Donel. Numirė jisai kaip pakirsta liepa V.Krėv. Pakirsiu pakirsiu, žaliąjį klevelį pakirsiu (d.) Dkš. Ei pakirs pakirs žalį skrobluželį RD149. Aš tave pakirsiu, šakas nugenėsiu KlvD104.
| Pakirto virvę ir paleidė musaitę NS1360.
pakirstinai̇̃ adv.: Jau kirvį Dievas pridėjo medžiui pakirstinai PG.
| refl. tr.: Ar galima bus pasikir̃sti malkų, ar ne? Rm. Nusieičiau į girią, pasikirsčiau ąžuolą JD97.
2. tr. nušauti; kertant nužudyti, gyvybę atimti: Kulkos pakirstas priešo karininkas sumojavo rankomis ir krito negyvas rš. Ėjo devynios kulkos pro šalį, o dešimta pakirto E.Miež. Po manim tris arklius pakirto Vlkv. Kam tokį jauną pakirtai lyg žaibas perkūno! Skr. Kiti pakirsti, kiti akmenimus užbrukti DP621.
| prk.: Krinta mirties pakirsti vargdieniai broliai ir seserys J.Bil.
3. tr. kertant ne visai nukirsti: Pakirsta eglė įstrigo į kitą ir pasikorė J. Dalgį, sakau, pusčiau ir pakirtau smilių (beveik nukirtau) J.Balt.
| prk.: Viena daina ir sauso lapo, ir skausmo pakirstos širdies V.Myk-Put. Žmogus mirė, džiovos pakirstas rš. Bet ta nelaimė nepakirto mano jaunos dvasios J.Balč.
4. plg. 1 kirsti 3: Ant tako draikos pakirsta žolė T.Tilv. Krito kaip pakirsta žolė rš. Pernai dirsių pakir̃to kiek, ir viskas Žal. Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti JV420. Pakirsta, rūtele, daugiau nežaliuosi (d.) Rod.
| refl. tr.: Pasikirtau dobilėlių, pasišėriau žirgelį JD44. Tie kopūstai anksčiau užauga, gerai pasikir̃sti Pc.
pàkirsta n.: Griūva miestai ir bažnyčios kaip dalge pakirsta LTR(Ds).
5. intr. galėti kirsti: Ir kirviu nepakir̃si, kol koto neįdėsi Sb.
6. tr. prk. susilpninti, nuvarginti iki jėgų netekimo: Lažinę ūkio sistemą pakirto baudžiavos panaikinimas rš. Mes iš pagrindų esame pakirtę kaimo susisluoksniavimą (sov.) rš. Ligos, nepasisekimai pakirto keliauninkų sveikatą rš. Mano valios priešas nepakirto S.Nėr. Vanduo, tarsi lipni tešla, pakerta kiekvieną judesį rš. Man žadą pakirto toks jo pasakymas rš. Kojas jai pakirto, tik kvapą galėjo atgauti J.Bil. Labai kojas pàkerta su viedrais Rs. Baimė kojas ir rankas pàkerta Rod. Lipant prieš kalną, kojas pàkerta Slm. Kol nuėjau, tai net kojas pakir̃to Kt. Rankas pakir̃to tie trūsai (vandens nešimas ir kt.) Gs. Pakinklius pakir̃to – visiškai nebegaliu paeit Dbk. Susilenkęs negaliu nei kiek dirbti: tuoj man vidurį pakerta Lš. Sunkus darbas pakerta žmogui sveikatą Kp. Šitos visos bėdos pakerta žmogų Al.
7. tr. išdaužyti, išmušti: Išvydęs ledų pakirstus ar vėjo išlaužytus javus, imdavo gailėtis rš.
8. tr. suduoti, surėžti kuo: Pakirsk arklius, kad mūs nepralenktų Lp. Išsilaužk rykštę tinginiui arkliui pakir̃sti Gdl. Pakirtau žirgelį, kad bėgt kuo greičiausia Smn. Oi broleliai, sakalėliai, pakirskit žirgelius, maž davysim, maž pavysim rodnąją seselę LTR(Rk).
9. tr., intr. prk. godžiai pavalgyti: Per pietus mes gerai lašinių pakir̃tom, ir dabar stipra Jnšk. Šis, mėsos pakir̃tęs, atgulė J.Jabl. Ar jau pakirtai̇̃? Jrb. Jis gerai pakerta mėsos Vb.
| refl. tr., intr.: Pasikir̃to košės ir išėjo arti Skd. Pasikirtaũ, dabar galėsim vėl eit prie darbo Jrb.
10. refl. prk. pasiginčyti: Pasikir̃sdavom su broliu dažnai, bet susimušti neprisejo Ds.
1 parkir̃sti, par̃kerta, parkir̃to
1. tr. paversti, pargriauti: Jį parkir̃to ant žemės ir gerai apmušė Gž. Liga ir tvirčiausią par̃kerta Gs.
| refl. tr.: Aš jį bematant parsikirtau ant žemės Žvr. Stvėrė ir parsikir̃to Gs.
2. tr. KII92 nukirsti: Pasamdyčiau mistrelį, kad parkirstų klevelį LTR(Plv).
3. intr. prk. greitai pareiti: Nespėjo, rodos, išeit, o jau parkerta Srv. Parkir̃sk namo tokį kelią! Upt. Aš jau parkirtáu iš turgaus Šts.
1 pérkirsti, perkir̃sti, pérkerta, perkir̃to
1. tr. kertant padalyti į dvi dalis: Pérkirsk pusiau medį J. Pérkirsk šitą medį, bus lengviau nešti Dglš. Iš karto to kaulo neperkir̃si Slm. Atsikėlęs perkirto keletą žabų ir nuėjo į vidų pietų valgyti rš.
| prk.: Mūsų dalinys vienoje vietoje perkirto priešo kilpą P.Cvir. Tokiu būdu būrys buvo perkirstas į dvi puses rš. Mirtis perkirto mudviejų užmegztus ryšius rš.
| refl. tr.: Tą žiedą pusiau persikirto, paėmė abu po pusę ir teip jau ramiai gyveno BsPIV258.
2. tr. prk. pertraukti, sutrukdyti: Grinius tęsė perkirstą mintį J.Avyž. Nelaukęs sakinio pabaigos, mane jis perkirto rš. Jis perkirto mane kalboje rš. Nedavė jam nei išsižioti: tuoj jo kalbą pérkirto Ėr. Aš ir vėl pérkirsiu žodį Mlt.
3. intr. prk. prieštarauti: Aš jam nieko nepérkertu Gs.
4. tr. prk. pereiti skersai ką; padalyti pusiau, pereinant per ką: Jis plačiais žingsniais perkirto gatvę rš. Greitai perkirtęs plotą, jis pasižiūrėjo atgal rš. Ten kelią perkerta Neris rš. Fronto liniją perkirto du transportiniai lėktuvai rš.
| refl.: Gale lauko, ten, kur persikerta (kryžiuojasi) plentas su geležinkeliu, kyšojo du balti Skersalaukių viensėdžio kaminai A.Vien.
5. tr. sužeisti kertant kuo aštriu: Beskaldydamas šakalius, parkirto sau ranką Als.
| refl. tr.: Pársikirtau koją iki kaulo Als.
6. tr. suduoti, sudrožti kam skersai: Párkirto vaiką su šatrine Ll. Ot pérkirtau jį, ir tiek Bgt. Reiks vaiką parkirst kokį kartą diržu Upt. Kumelę pérkirto botagu Vv.
7. tr. didesne korta kirsti jau nukirtusią: Čia pana telaiko, párkirsk! Skr. Ir šitas mūsų, aš párkirtau Skr. Mano žemys jo ditkę (dešimkę) nepérkerta Alk.
8. tr. prk. pralenkti, viršyti: Sesuo ir brolį párkerta pri šokių, pri gražumo Šts.
9. tr. prk. suvalgyti: Párkirtom trejus pietus su anais ir palikom išalkę Žeml.
10. refl. prk. persivalgyti: Matyt, patiko ėdimas, ka pársikirto vyras Šll.
1 piekir̃sti, piẽkerta, piekir̃to (dial.) tr. prikirsti: Py krūmų nuejo, piekirto medžių ir turia Šlu.
1 prakir̃sti, pràkerta, prakir̃to
1. tr. prakapoti, praskaldyti: Nuėjęs prakir̃stum kelis pagalius malkų nors tam kartuo Trg. Prakirsk kokių pagalių, tai išvirsiu Sdk. Prakir̃sk pietums malkų Jrb.
| refl. tr.: Da reiks malkų prasikir̃st Krk.
2. tr. kiek iškirsti: Kur pràkirsta – baisiai daug žemuogių Ėr. Buvo prakirtę, ir vėl užaugo [medeliai] Prn.
3. tr. kertant padaryti skylę, išėjimą: Sienoje prakirsta keturkampė skylė rš. Per mišką prakirstas kelias rš. Eisiu prakirsti eketę Šn. Senis prakirto ir lubas Kp. Jie užmiršo kirvį ir neturėjo su kuo prakirst ledą BM217.
| prk.: Priešo gynyboje prakirsta spraga vis didėjo rš.
| refl. tr.: Ir mes prasikir̃tom rūsį [žiemą] Pc. Griebėsi tuojau už kirvių ir prasikirto sau kelią BsMtII154.
4. tr. pragraužti dantimis: Da neseniai ir prakirsta, ė miltų kad pribyrėta Sdk.
5. tr. kertant kuo aštriu sužeisti: Dideliu strūkliu kraujas bėga, kad prakerta su kertekliu J. Botagu nugaros neprakirsi Skr. Vytenis, nors galva prakirsta, vienok savo drąsybe sau kelią per eiles kryžeivių išskynęs S.Dauk.
6. tr. kiaurai perpūsti: Vėjas, man einant, prakir̃to kailinius, ir aš sušalau Grv.
7. refl. prasimušti: Tiek mušė plakė, kad net kraujas praskirto pro odą Prng.
8. tr. prk. pralenkti: Sūnus prakir̃to tėvą: par visą sprindį yr jau aukštesnis Dr. Ejom bėgtis, bet ans mune prakirto Dr.
9. tr., intr. prk. pralošti: Prakirtau visus piningus Dr. Kad neramu ant rytojaus, tiek pinigų prakirtus Ds. Sūdijos sūdijos ir prakir̃to Vrnv.
| refl.: Tolei nemetė kirstis, kol visai nepraskirto Rod.
1 prikir̃sti, pri̇̀kerta, prikir̃to
1. tr. kirviu kertant daug ko prigaminti: Jis prikirto vežimą malkų girio[je] J. Brolis prikerta beržo šakų rš. Žmonės prikirto daugybę ekečių rš. Du vežimus virbų prikirtáu Brs. Aš prikirtau malkelių iš žalių aržuolėlių LB94.
| refl. tr.: Da po vežimėlį žabų prisikirtom ir parsivežėm Jnšk.
2. tr. daug ko dalgiu pripjauti: Šįmet jie prikirto šimtą vežimų rugių Vb. Popiet dar prikir̃tom tris kapas rugių Alv. Gana prikirtau kalne rugelių KlvD82.
3. refl. N kirsti iki nebenorint.
4. pjaunant (rugius) priblokšti (nupjautuosius prie nepjautųjų).
prikertamai̇̃ adv.: Rugius, prikertamai̇̃ pjaunant, renka atbulai (atbulos eidamos) Skdv.
5. tr. nesmarkiai kirsti, ne visai nukirsti: Vanagas buvo prikirtęs vištelę, bet atgaivinom Šts.
6. intr. didesne korta kirsti: Su kozeriu prikirsk, kad pigiai nepaimtų Skr. Prikir̃sk su kapliuku Skr.
7. intr. truputį mušti, pliekti: Jurgiukas, rėkdamas ir su botagu stipriai prikirsdamas, pradėjo arklius varyti ir akėti rš. Prikertamas arklys – kuriam reik prikirst Lp. Prikertamu (reikalingu raginti) arkliu nenuobodu važiuot – suk ir suk botagu Lp. Jis truputį prikertamas – jį vis uik ir uik Vlk.
8. tr. prismeigti prie ko: Šukoms prikertu plaukus, ir gerai Šts.
9. tr. priskirti, prijungti: Prikir̃to iš ganyklų apei du hektarus žemės Brs. Prikir̃sk, kur menkesni seradėliai, in linieną ardamas Lp.
10. tr. priteisti: Prikir̃to jam tris mėnesius kalėjimo Skr.
11. tr. pridaužti, primušti (koją prie kojos): Prikirsk kojas [kad ir su klumpiais] kaip kareivis Šts.
12. intr. prk. smarkiai pasakyti: Žodžiūse ne kartą jam prikirsdavo M.Valanč. Prikirto man žodžiu, aš jam atkirtau rš. Ne sykį Jonas jam prikirto, kad Tamošiaus javai už visų geresni Žem.
13. intr., tr. prk. privalgyti: Vyresnieji vaikštinėja ir erzina: tegu, girdi, prikerta, nes šiandie ir ryt nebegaus valgyti rš. Kažkuris dičkių, dieną beravėdamas daržą, prikirto morkų rš. Prikirsk gerai, kad būtum drūtas dobilus pjauti Žvr. Lašinių prikirtus, možna ir dirbt Skdt. Prikir̃sk, pritašyk, kad ilgai būtum sotus Ds.
| refl.: Gerai prisikir̃sk, kad namie nebenorėtum Slm. Tai prisikirtaũ! Jrb. Paknopstomis pribėgo prie išmesto ėdesio ir gerai prisikirto J.Balč.
14. prk. tr. apgauti: Tas palaidūnas ėmė ir prikirto mergaitę Grž.
1 sukir̃sti, sùkerta, sukir̃to
1. tr. kertant susmulkinti, suskaldyti, sukapoti (malkas): Judu pjaustykita malkas, o aš sukir̃siu Jrb. Jam mokiniai malkas sukir̃s Prn. Sukirsk sausesnės malkos – neturiu kuom prakurdyt Rod.
| refl. tr.: Jis parsivežė iš miško kelmą, susikirto ir sukūreno Skr.
2. tr. kertant sunaudoti: Visą mišką į medžius sukirto Ps.
3. tr. kertant pagaminti: Ar jau sukir̃tot mėterius? Als.
| refl. tr.: Paskubinom malkas susikirsti, kad, kol kelias dar yra, spėtum susivežti Jnšk.
4. tr. dalgiu kertant supjauti, pripjauti: Dar prieš lietų sukirtau kelias kapas rugių Alv. Pjovėjai lingavo į vieną pusę, palikdami paskui save pašiurpusias ražienas ir sukirstus pėdus J.Balt.
5. tr. dalgiu pjaunant, sumušti (pradalges): Pradalgė sankertinė, kad dvi pradalgi sukerta į kupetą J.
6. tr. dantimis sukapoti, sugraužti: Pelės visus šiaudus sukir̃to Up. Kandys drabužį vilnonį sùkerta, sukandija Skr. Katės ieškojo dokumentų po pastogėmis ir rado sukirstus pelių M.Valanč.
7. tr. sugelti, sukandžioti: Skrudėlės labai sukir̃to jį Dv.
8. intr., tr. suduoti, suplakti: Sukirto arkliui botagu J.Avyž. Jūs sukir̃skit lazda! Trak. Ką (botagais) sukir̃sti KII369. Už tokį darbą jam gerai sukirtaũ Skr. Nusilaužiau putino šakelę ir sukirtau žirgui per galvelę (d.) Lp. Aš kumelei sukirtau ir iš ratų išvirtau JV343.
9. tr. sumušti, suplakti; sužeisti (į ką aštrų atsitrenkiant): Ledai sumušo, kruša sukir̃to laivužio inkarėlį ir masto viršūnėlę Tlž.
| refl. tr.: Susikir̃to liežuvį begrūdamas Tlž. Nemušk pusbonkį į delną: delną susikirsi LTR.
10. tr. supjauti, suręsti, pagaminti statybai; pastatyti (namus): Rudenį tik pamatus sukir̃tom Sdk. Ar jau sukir̃tot gyvenimų rentinį? Dkš. Jis kai sukir̃to mum tvartui medžius, tai nors žiūrėk, kaip gražiai Trgn. Aš sukirtau tvartus, tik belieka susamanoti Krsn. Sukir̃st namą moka Aps. Dãv[ė] medžio, tai pirkią sukir̃tom Ad. Jis ten nestatys namo, tik tep sukirto Lš. Dešimt rublių būdavo sukir̃st pirkia Dglš. Sukirsiù pirkelę balandžių, pagausiu žuvelę ežerų (d.) Dglš.
| refl. tr.: Susikir̃to susikir̃to pirkelę kampuotą, atavežė atavežė martelę šilkuotą (d.) Tvr.
11. refl. susikryžiuoti, susitikti, susiliesti: Keliai daugelyje vietų susikryžiavo, susikirto rš. Šitie lankai susikirs tam tikruose taškuose rš. Susikir̃to kirvis su akmeniu BŽ119. Susikirto trys upelės, suskalbėjo trys seselės LTR(Mrk).
| prk.: Jis susikirsdavo su juo žvilgsniais tarytum kardais rš. Susikirto nevienodo išsilavinimo skaitytojų interesai rš. Čia dabar dvi pasakos susi̇̀kerta Šil.
12. tr. sumušti: Lietuviai sukirtę vokiečius ties Saule rš.
| refl.: Taip susikirsim, kad pyškės ir byrės! rš. Partizanų būrys susikirto su vokiečių žandarų būriu sp. Tik spėjo sueit, tuoj kaip gaidžiai ir susikerta Paį. Mūs ir jų karvės susikir̃to Lš.
13. refl. prk. susibarti, susiginčyti, susipykti: Jie ir dėl menkniekių susi̇̀kerta Krok. Jiedu labai nesutinka: mažai kiek, tuoj ir susikerta Bsg. Aš su ja tai už vaikus susi̇̀kertam Rs.
14. tr. prk. įveikti, nugalėti (ppr. kalbant), nuginčyti: Aš su juo nekalbėsiu: jis visada mane sùkerta Kvr. Aš jį lengvai sùkertu Gs. Ji mane sukerta kiekviename žingsnyje sp.
15. prk. plg. 1 nukirsti 11: Antaną per lietuvių kalbos egzaminą sukirto, ir gavo pataisą Mrj.
| refl.: Aš tik iš lotynų (iš lotynų kalbos) ir susikirtau Ds. Vienas išlaikė, antras susikirto rš.
16. tr. grėbliu padaryti (kirtimą, pleką): Sukirsk kirtimą ir paduok į vežimą Ggr. Kad gražiai sukir̃stum, nei vieno šiaudelio nepadraikyčiau nešdamas Trg. Nemažą pleką sukertu, ir, žiūrėk, suėda Alv. Kelius glėbius šieno sukirtai̇̃? Škn.
17. tr. sudaužti, sumušti: Priimdama komandos žodį, kuopa kiečiau sukerta žingsnį rš.
| Sukir̃sti rankas (sulygus) BŽ576. Susitarė jie teip ir, kad būtų tvirtesnė sutartis, sukirto rankas LTR(Dkk). Pagaliau susiderėjau, sukirtom rankom rš.
18. tr. suleisti gilyn (nagus): Erelis ant vanago užsėdo, nagus nugaron sukirto ir miškan nusinešė rš.
19. tr. sučiaupti tvirtai (lūpas): Lūpas sukerta, kad žodžiai neišlėktų patys sau V.Kudir.
20. intr., tr. prk. eiti lažybų, susilažinti: Jiedu sukir̃to iš obuolių Brt. Jiedu taip sutiko ir sukirto laižybas BsPIV232.
| refl.: Žmonės susikirto lažybų rš. Susikirto iš kiek ten tūkstančių BsMtI80.
21. intr. prk. sutarti: Sukirto, išgėrė vyno ir išvažiavo rš. Aš su juo sùkertu Gs. Jis su kaimynu gerai sùkerta Grš.
22. refl. prk. pasidalyti: Į aprubes, kiemus susikirto Šts.
23. refl. prk. mikčioti kalbant: Kaip girtas, tai ir Petras susikerta Sdk.
24. intr. prk. sulošti: Ir išgeria, ir kortom sùkerta Ds.
25. tr. prk. godžiai suvalgyti ar ką kita smarkiai padaryti: Sukirto pusę dešros rš. Visą duoną ir sukirtai̇̃? Jrb. Kiek padėjau ant stalo, viską ir sukir̃to Gs. Padėjau bliūdą ropučių, ir visas sukir̃to Vvr. Ką jis valgys: dar neseniai sukirto visą bliūdą košės Šk. Kai sukirtai kelius šmotus mėsos per pusryčius, tai tau gera laukt pietų Dbk.
| Muzika sukirto (sugriežė) suktinį V.Myk-Put. Sukirsma (sušoksim) da ben vieną polkutę Vžns.
26. tr. prk. apgauti: Žalią vynelį dar nenupirko, jauną mergelę jau ir sukirto (d.) Vlkv.
1 užkir̃sti, ùžkerta, užkir̃to
1. tr. kirviu ar kuo kitu padaryti, užpjauti rantį, ženklą: Negilioji užkarta arba užkirtimas toje pusėje, kur numatoma versti medis, esti užkertama taip Šauk. Su dalgiu užkirsk ribą ant pievos J. Užkir̃sk karbą, iki kol pjausi Skr. Užkir̃sk tą kreivą pušį, mes tuoj ateisim su pjūklu Čk.
2. refl. tr. SD441, N kertant susižeisti: Arklys užsikerta sau kulkštenus su pasagais J.
3. tr. kertant užversti, uždaryti; užstoti: Girios kelius medžiais užkertu, užleidžiu R366. Ažukertu kelią SD438.
| prk.: Net paprasta akimi galima buvo matyti priešakyje milžiniškus kalnus, kurie užkerta kelią rš. Lapuočiai gaisro metu užkerta kelią toliau plėstis ugniai sp. Žilvinas neširsta, mąsto neramus, – kuo būdu užkirsti kelią į namus S.Nėr. Aš toks žmogus, kad niekam kelio neužkertu Ašb. Gera motė vyrui kelį daro, pikta motė vyrui kelį užkerta S.Dauk. Kad tu būtum, bernužėli, akmeniu pavirtęs, tik ne man gi, jaunuolėlei, kelelį užkirtęs! LTR(Pnd). O, kokia dabar gadynė virto, kad mūs puikybė kelius užkirto JV983.
| Tarybų Sąjunga nuosekliai ir nenukrypstamai vykdo politiką – užkirsti kelią karui ir išsaugoti taiką tarp tautų (sov.) sp. Dvasiškija griebėsi priemonių socializmui kelią užkirsti (sov.) rš. Mokslas užkirto kelią prietaringiems gandams (sov.) rš.
| refl. tr., intr.: Užsikirtus jūros keliams, sutriko prekyba rš.
| prk.: Dažnai netyčia užsikertame kelią vieni kitiems rš.
4. tr. prk. nuvarginti iki bejėgiškumo (rankas, kojas…): Sėskis, blauzdas užkirs bestoviant Šts.
5. tr. prk. pradėti: Užkirtau dvi dešimti ketvirtus metus amžiaus J.
6. tr. negyvai užgelti; užmušti (kertant): Arklius užpuolė gybelis varmų, tai maniau, kad užkirs Pns.
| Užkirtaũ aš jį Zt.
7. tr. dalgiu pjaunant, rasti: O ir užkirtau aukso žiedelį devintoj pradalgėlėj (d.) Vr.
8. refl. kertant užeiti priekin: Jei daug pjovėjų, tai dvi pirma užsi̇̀kerta, o dvi paskui Vlk.
9. refl. slidžiu keliu važiuojant, pasilaikyti pasagomis: Pakrašty daugiau sniego – arklys labiau užsi̇̀kerta Slm.
10. tr., intr. staiga truktelti meškerę: Žuvaujant reik mokėt užkirst Plv. Užkirstas šelvis galvotrūkčiais metasi į dugną rš. Užkirstą žuvį lengviau nuvarginti ir iš vandens išvesti tik didesniu kabliuku rš.
11. tr. smarkiai uždaryti, užtrenkti: Užkir̃sk duris: langas atidarytas – negerai Trgn. Smarkiai ažkirsk duris, be atsidaro Dgl.
| refl.: O jeigu tau užsikir̃s (užsitrenks) durys, galėsi sėdėt te atsisėdęs, kol kas tave išleis Jrb.
12. intr., tr. smarkiai suduoti, surėžti kuo: Ažukirstas per uodegą, kaip vaikelis šauksi A.Strazd. Kurmonas užkirto botagu arklius ir nuvažiavo Rš. Pamažu, neužkir̃sk par akis! Trg. Nė kirste neužkirtáu, kaip stimbirys ir nulėkė šalin Vvr. Ažukertu arklį SD427.
| refl. intr., tr.: Užsikirsk šiandieną disciplina, kiek sau nori P. Pasilaužiau rykštelę, užsikirtau žirgelį į uošvio dvarą Krn.
13. intr., tr. prk. užvalgyti: Užkir̃to gerai, dabar ir nebenori valgyti Vvr. Kad užkirtaũ, tai bent sotus būsiu Kvr. Nuėję lašinių užkirtom Ps.
| refl.: Prisėdam, užsikertam ir vėl valiai dirbti Ds.
14. tr., intr. prk. nutraukti kito kalbą, įsikišant savo kalba; aštriai pasakyti: Vilkas (pavardė) vėl užkerta jam kalbą I.Simon. Tu neturėk mados ažkir̃st žodžio Ut. Man ana neleidžia ir išsižiot, tuoj užkerta žodžius Užp. Aš užvedžiau (pradėjau dainuoti) „rugelį“, o ji man „lineliu“ užkirto Alk. Kas kiek, tuo ir užkerta su žodžiu Gs. Jam reik užkirst gerų klausymų, mažu nutiltų Alk. Tu užkerti man tokį žodį, kad man tik per širdį nueina Ds.
15. tr. prk. pabrėžti (žodį): Užkir̃skiat kas žodį kalbėdami (neskubėkit) Krtn. Tarė, užkirsdamas paskutinį žodį V.Kudir.
16. tr. prk. staiga sulaikyti kokį veiksmą: Kalbą jai užkir̃to nuo tos ligos (nebegali kalbėti) Vrn. Užkir̃to dūką – ir kap negyva (apalpo) Vrn. Lyg kvapą užkerta Rmš.
17. refl. užkliūti, užsilaikyti, staiga nustoti veikti, sutrikti: Prieš tiltą kažin kaip ratai užsikirto, arklys nebeišveža Šmn. Daiktais užsikerta žemės (važiuojant rogėmis) Lp. Stačių gaktų ragės užsikerta, anas sniegas sutūra Krš. Kitur vėl užsikerta mašina, ir negaliu jos užvesti Šlč. Kai kada ima ir užsikerta – negali užrakinti Alk.
| prk.: Jis užsikerta kalbėdamas rš. Čia žmogui užsikirto balsas, rodos, ašaros jį užbėgo V.Kudir. Kai katras žodis ima ir užsi̇̀kerta Alk. Užsikerta razumas, nieko nebeatmena Brž. Jam visada šnekta užsi̇̀kerta, kap supyksta ar susigėsta Gs. Jos akys patvino ašaromis, jos balsas užsikirto ir nutrūko I.Simon. Agutė užsikirto, norėjo kažin ką atsakyti, bet tik dar labiau išplėtė savo ir taip dideles dailias akis A.Vien. Būtų viskam tikęs vyras, tik užsikerta kalboj Srv. Kai kalbą, tai jis vis užsikerta Jnšk. Mergšė kalba užsikirsdama rš.
užsi̇̀kertančiai adv.: Darbas užsikertančiai ir nelygiai vyko rš.
18. intr. prk. užsispirti, pasiryžti: Buvau užkirtusi eiti į turgų, bet susirgau Šts.
| refl.: Aš… visiškai nesuprantu, kodėl tas mano vaikas taip baisiai užsikirto tavo Anės. Kad ji bent graži būtų! I.Simon. Užsikirto jis savy I.Simon. Užsikirtęs stovėjo ant aprinktos sykį vietos V.Kudir. Palangiškiai užsikir̃to, kad nepasiduos Tiškevyčiai Dr. Jis kad užsikir̃s savo tvirtinti, nieko nepadarysi Jnšk. Jis užsikir̃tęs žmogus, pas jį nieko negausi Kb. Jis labai užsikir̃tęs – jau kad ką, tai nenusileis Alk. Tai kad užsikir̃to, negali nė atsikratyt! Kt. Toks da vaikas, ir jau, matai, kaip žino užsikirst Ds.
19. refl. užsidėti (apie ledą): Jau pirmiej ledai an balų, klanelių užsikir̃to Rod. Kap an upių pirmaledžiai žuskirs, tada tu šlauniu važinėsi Rod.
20. intr. prk. pajėgti, galėti, įkabinti: Jojo, kaip arklys užkerta Jrk118. Jis apie ugnį tris kartus apjojęs, ką arklys tik užkirto BsMtII213.
◊ kai̇̃p kirviù užkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakyta – kaip kirviu užkirsta LTR(Grk).