vėtant sušlavinėti

1 klastýti, klãsto, klãstė tr.
1. R, MŽ, K, M, Š šlavinėti (ppr. vėtant) varpas nuo grūdų: Klastýti su šluota nūklastas nu grūdų reik pagudimo Ggr. Beriant jaujyje grūdus klastýti Sr. Klãsto grūdus, nuklãsto varpas vėtant, beriant J, Škn. Imk lapuotą šluotą, stokis pri rugių krūvos tarpangė[je] po kratilu ir klastyk dirses Up. Lapinė šluota geriau klãsto, negu ražinė Ig. Mes visados rugius klãstom Pns. Beriant, vėtant šiurmus nuo grūdų klastýk J.
2. blokšti (javus); brukti (linus): Rugius klasto duonai, bet nekulia; klasto dažniausiai ant akėčių Rod.
| Namie moterys klãsto linus Dv.
3. šluota mojuojant, valyti: Reiks trobą klastýti (voratinklius iš palubių braukyti), vortinkliai jau už nosės kabinasi Grg. Klastaũ sienas nuo dulkių, nuo vortinklių J. Dvarelį šlaviau, vejelę klasčiau, laukiau dimno svetelio LMD(Drs). Ma[n] kiemelį bešluojant, žalią veją beklãstant, ir atjojo trys bernyčiai LB23.
4. sklaidyti, blaškyti: Klãsto dūmus į šalis Alk. Sėsim an žirgų, josim, veją klastýsim, purvyną taškysim LB272. Piles visur it dulkes klastė S.Dauk. Šiaurus vėjas plaukus klasto LMD(Vlkv). Jos (laumės) paupiuose skalbdavusios savo žlugtus, galvas šukuodavusios, klastydavusios kasas LMD.
| refl.: Plaukai šukuojami klãstos J.
| Neklastykis (nesiplėšyk dirbdamas), gausi galą Dr.
| Kūdikis žargstos, klãstos gulėdamas, kad paleis iš vystyklų (išsižergęs rankas, kojas) J.
5. M šukuoti: Mergos klãsto (tiškuojas) plaukus ant galvos J.
| refl.: Ko tu klastai̇̃s taip ilgai, čiubą rauni rauni! Skr. Ko čia teip klastai̇̃s (t. y. šukuojies, pucijies, stebies) prieš zalkorių, ar eisi prie darbo! J(Škn).
6. skleisti: Augo girioj serbentai, klastė žalius lapelius LMD.
7. refl. siaustytis, gaubstytis, valkstytis: Mano skepetom klastýtis aš tau neduosiu! Skrd. Klastykis kailiniais Dsm. Raiščiais ir skepetais pirktais tankiai klastos sodos mergaitės M.Valanč. Nebalintais nuometais klastės iškilmėse S.Dauk. Tokiomis pat klastės marškonomis sagėmis S.Dauk. Klastýkis (antsidėk) su skepeta ant pečių, galvos J. Tu klastai̇̃s, o ans atsiklasto visus drabužius ling krūtinės pliko kūno J.
1 apklastýti tr.
1. vėtant apšluoti varpas nuo grūdų: Apklastýk aplinkui, kad varpų neatliktum pašaliuose vėtant arba kulant J.
2. apipustyti, apžarstyti: Visas apklastýtas [sniegu] Prng.
1 atklastýti tr.
1. vėtant atskirti su šluota varpas nuo grūdų: Atklastýk šiaudus nuo grūdų kulant, vėtant J.
2. atskleisti: Gerai atklastýk maišą, bo teip aš negaliu įpilt Ps.
3. refl. tr., intr. atsilapoti, atsisagstyti: Ėjo atsiklastęs, dėl to apatiniai jo drabužiai aiškiai buvo matyti LzP. Šoko atsiklastęs Brs. Baltaragis kailinius atsiklastęs Žem. Atsisagstęs, atsiklastęs, nei kepurės nenusiėmęs sušuko Žem. Atsisagstęs, atsiklãstęs, ar taip dideliai paršilai?! Užv. Kur tu taip leki atsiklastęs?! KlvrŽ. Ko vaikščioji, antį atsiklãstęs? Up. Jonis ir žiemą atsiklãstęs vaikščioja Vkš. Pailsęs, paršilęs, atsiklastęs atbėgo Gr. Neatsiklastyk taip par daug – sušalsi Lž. Atsiklãstęs eiti Kv. Jie kaip „sprauninkai“ atsiklastę lekia į piršlybas MTtVII48. Atsisagę, atsiklãstę į merginas žiopso (d.) Plv. Ko tu teip atsiklastei? Ps. Šiltyje eina keleivis atsiklãstęs Sr. Jis atsiklãstęs, t. y. atsisagstęs apsiaustus, atsidengęs eina prie darbo J.
| prk.: Visus langus atsiklastęs, ir rėkia, kad karšta Ds.
1 išklastýti tr.
1. vėtant atskirti su šluota varpas nuo grūdų: Išklastýk iš grūdų varpas, t. y. iššluok J. Jau pabaigėm kulti ir išklãstėm Rdm.
2. išdaužyti; plg. 1 klastyti 2: Matkus apdažius, reikia in akmenį išklastyti, tai nespakulos Vlk. Nemėtyk pėdų akysna, varpom akis išklastysi Rod.
3. iššluoti, išdulkinti: Šiandie nespėjau stubą išklastyti Ilg. Išklastyk trobą šventėms! Vvr. Pirmiau, vaikeli, tu visur išklastyk, o paskui grindis plauk Vl. Iškrėsk, išklastýk lubas (vortinklius) Alvt. Pirmiausia reik, paėmus šluotą, vortinklius pakampiuos išklastýt Vdžg. Meirūnų šluota dvarelį šlavė, su lelijėlėmis gražiai išklastė JD913. Pirmiau reikia išklastyti, paskui šluoti Erž. Paėmęs šluotą, išklastýk gryčioj voratinklius Glv. Kadugių šluota aslužę šlavė, beržų šluotele gražiai išklastė JV844. Išklastýk dulkes iš savo apsegto Vlk. Kol išklasčiaũ (išdulkinau) paklotę, net ranką ažusopėjo Arm.
| refl.: Prieš šventę išsiklastýsim (vortinklius nuimsim, palubes nušvarinsim), kambarį apsišvarysim Žvr.
4. išsklaidyti, išblaškyti: Paėmęs palą, išklastýk tuos dūmus Alk. Buklumu neprietelius išklastė S.Dauk.
| refl.: Išsiklãstę rugiai: vienas šen, kitas ten J. Jo (kaulinio vaisiaus) šakelės vaisinės nekrauna šakų arba antaugų lankinių su numerdėjusiomis sprogymėmis, ilgainiui išsiklastančiomis S.Dauk.
5. refl. atsilapoti, atsisagstyti: Vakar išsiklãsčiusi darbavosi, nenorėjo nė pietų Plt. Eina išsiklãstęs Vvr.
1 nuklastýti tr.
1. vėtant nušluoti varpas nuo grūdų: Paėmęs šluotą, nuklastýk grūdus Užv. Bėręs, kol bėręs, turi grūdus nuklastýti Šts. Nuklastýk grūdus su šluota vėtant J. Pasirink minkštesnę šluotą grūdams klastýti Grl. Iškuliame dvi kapas rugių per dieną, nuklãstome ir vėl kuliame Sn. Vėtai vėtai tuos kviečius, ir nenuklastai̇̃ Pc. Išbėrus rugius, reik dar nuklastýti su šluotele Trk. Šlamštas, varpos reik nuklastýt, t. y. nušluot su šluota Škn.
2. kuo mojuojant nuvalyti, nudulkinti: Pirmiau nuo sienų voratinklius, dulkes nuklastyk, o paskui grindis plauk Grl. Kojelėm vartelius atsikelsiu, uodega dvarelį nuklastysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu Pun. Kelk, dukrelė, negulėk, atsikėlus nestovėk, nusišluok margą dvarą, nuklastyk vejelę JV1063. Sesutės mano, širdelės mano, jūs nuklastykit didį dvarelį Ktv. Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad nuklastytų gelsvą žemelę (d.) rš. Voratinklius ir dulkes nuo sienų nuklastė Gr. Nuklastyk maurus turpynė[je], kad gyvoliai galėtų atsigerti Up.
3. refl. nusiklostyti: Jisai nusiklãstęs guli ant lovos J. Vaikas begulįs nusiklãstęs Sr. Gulia nusiklãstęs, pusplikis – paskui ir dvesa (serga) Vvr.
1 paklastýti tr.
1. mojuojant kuo, pavalyti, pašluoti: Paklastýk palubes! Vvr.
2. pasklaidyti: Išdulkyk linus, paklastýk ir tol plak, kol brauktuvė suvarys visus linus į vieną Šts.
3. apklostyti; apsukti: Marelė, tu išleisdama vaikus paklastyk (kaklus šaliku apklėsk) Brs.
1 praklastýti tr. nustumti į šalį (nešvarumus, tirščius): Praklastýk šapus ir gerk iš šaltenio Tv. Praklastýk mieles ir pasemk alaus Up.
1 priklastýti tr. Dglš daug prikrauti.
1 suklastýti
1. tr. vėtant sušluoti: Vėtant suklastýk varpas nuo grūdų J.
2. tr. sumušti, supliekti (botagu): Tiesioj rankoj šoblelė, kairioj rankoj kančiukėlis, žirgelį tai suklastė, žirgelis sukniupo Arm.
3. tr. sušukuoti: Suklastyk ma[n] galvą Krk.
| refl.: Nusiprausęs, susiklastęs trauksiu pas mergelę Žg. Kaip tu eisi prie žmonių nesusiklastęs?! Žg.
4. tr. suvelti, sutaršyti: Išeina mergelė iš rūtų darželio; sušiuryta galvužėlė, suklastýti plaukeliai. Klausė bernužėlis jaunos mergužėlės, kas šiurino galvelę, kas suklastė plaukelius JV281.
5. refl. tr. susisiausti, apsisupti: Abudu susiklastė lopytus drabužius ir ėmė trypti ant šalto sniego rš.
6. refl. susiklostyti: Šakelėms suskabinę, lapeliais susiklastę [ąžuolas su liepele] Srj.
7. tr. gražiai sudėti, sulyginti: Boba atnešė naštą kuodelių, suklãstė žlugtin Tvr.
8. intr. padaryti kelią, suvažinėti ten ir atgal: An abu galu kokį dvidešimt kilometrų suklastýt, tai arkliui ir gana Švnč.
1 užklastýti tr. užžarstyti, užlyginti: Vagys savo pėdas žemėms užklãstė Up.