sužarstyti

kapstýti, kãpsto, kãpstė tr.
1. žarstyti, skleisti, kratyti (mėšlą): Višta kãpsto mėžinį, ieškodama kirmių J. Viena šluoja, kita kãpsto Dkš. Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl. Mėšlus reiks dėlto per dieną kapstyti Žem. Kapstykiat mėšlą ploniau – ir taip neužteks visam laukuo KlvrŽ. Ketveriais vežė, o trys kapstytojos kãpstė Brs. Ta geriau kapsto, kuri smulkiau kapsto Plt.
| prk.: Valstietis [prieš kolektyvizaciją] buvo priverstas kapstyti žemę, dirbdamas individualiai senu inventorium (sov.) rš.
^ Mėšlų nekapstęs, taukų nelaižysi TDrVII343.
| refl.: Sąšlavyne kapstėsi kelios juodos kaip anglis kuosos rš. Vištas vadiname kapstomaisiais paukščiais rš. Tuos grūdus rastum dabar tik kapstančiojes(i) vištoj, jos viduriuos J.Jabl.
| prk.: Kapstaus kaip gaidys, o toliau iš mėšlyno negaliu nė žingsnio išsikapstyti J.Avyž.
2. kasti: Kapstýk ugnį su pelenais į ugniavietę J. Plaukdamas su rankomis ir kojomis kapstýk vandenį po savim J.
| prk.: Nepjauni, tik kapstai su dalgiu primuštus prie žemės ir sumintus dobilus rš.
3. refl. sunkiai, vargingai eiti, važiuoti, gyventi ar ką dirbti: Kapstýkis dabar pėsčias per tokį sniegą! Rm. Tokiuo oru laivas tegalėjo iš lengvo kapstytis rš. Ūkanotoje prieblandoje šniokšdamas kapstėsi garvežys sp.
| Daugiau kaip dvi dešimtys milijonų išmėtytų atskirų valstiečių ūkių kapstėsi pavieniui savo ūkiuose rš. Ar dar neturi marčios, da vis viena tebesikapstai? Ds.
4. refl. krapštytis, triūsti, knibinėtis: Jis nusigręžė ir ėmė kapstytis popieriuose rš. Nesikapstýk taip ilgai, dumk į klasę Šk. Kapstos kaip žvirblis šluotoj LTIII461.
5. kaupti: Kap rašysiu, kas kapstys bul'bas? Brsl.
6. refl. baigtis, dvėsti: Kuinas kãpstosi, baigia nusikapstyti DŽ.
apkapstýti tr.
1. apžarstyti, apkratyti kuo: Padėjau votegą arti mėšlo malkos, ėmė ir apkãpstė Yl. Su arklio mėšlais neapkapstys to viso lauko Brs.
| refl. prk.: Su krūkeliu žodžio neištrauksi – sėdi kaip mėmė už pečiaus apsikãpstęs skaruliuose Krn.
2. apkaupti; apkasti: Apkapsto gaspadinė kopūstus savo (apkaupia) J.
| Motina gailiai verkia – jau penktą vaikelį apkapstė (užkasė, palaidojo) Vlk.
3. refl. prk. kiek apsimušti, apsikulti: Apsikapsto savo tarpe, bet gyvena Šts.
4. refl. apsivalyti: Apsikapstýk, žiūrėk, visas šiaudais aplipęs Sdk.
atkapstýti tr.
1. atžarstyti, atkasti: Atkapstýk žemes ir rasi raktą [paslėptą] Rm.
2. refl. vargingai ateiti, atvažiuoti, atkakti: Šiandien labai blogas kelias, kad vos atsikãpstėm Vp. Kaip ir atskapstei per tokį sniegą? Skdt.
iškapstýti tr.
1. išžarstyti; iškasti (duobę): Kas iškapstė man pasėlio lyses? S.Nėr. Vištos iškãpstė eželę Š. Svetima višta daržą iškãpstė Ėr. Apsidairė ant skiedyno, kad šviežiai iškapstytos skiedos BsPII298.
| Po pušies šaknimis iškapstė kapą, palaidojo draugą rš.
| refl.: Pasakė: „Kapstykitės visi, mėšlai“ – ir išsikapstė (ps.) J.Jabl.
2. iškasti iš kur:
^ Gera galva moka ir iš pelenų auksą iškapstyti Vlk.
3. refl. išsikasti, išsisukti, išsigelbėti: Iš tos ligos dar senis išsikãpstė Š. Šiaip taip par žiemą išsikapstę, sulaukėm pavasario Žg. Sunki liga – nebelabai išsikapstỹs Dbk. Kaip čia dabar iš tos bėdos išsikapstyt? Dgl.
| prk.: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir.
nukapstýti tr.
1. nužarstyti; nukasinėti: Visas žemes nuo lubų nukapstysiu ir į tavo trobą šalčio prileisiu rš. Vaikai su šluotomis nukapstė nuo ledo sniegą rš.
| refl.: Žinai, vaikai – kaip tik atsigula, nusikapsto (nuspardo apklotą) ir miega per naktį nuogi Ob. Miega nusikapstęs kaip ant pečiaus Ds.
2. refl. nusibaigti: Paršelis nusikapstė Rm. Tai ir reiks žmonai nusikapstýt Bgt. Trečia jau diena kaip nusikãpstė J. Greit meitėlis nusikapstė – į pačią širdį jam peiliu pataikė Pgr. Baigia visos vištos nuskapstyt Dbk.
3. refl. vargingai nukakti: Lig pietų nusikapstýsiu an miestą [per purvyną] Ėr. Kažin kaip čia mūsiškės nusikãpstė tokiuo blogu keliu? Srv.
4. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Šiemet per kūlę baisiai nuskapsčiaũ Ut.
pakapstýti tr.
1. pažarstyti; pakasinėti: Ant kalnelio po eglės šaknimis pakapstyk ir viską rasi, ko tik nori LTR.
| refl.: Vištos pasikapsto šiukšlyne rš.
2. refl. tr. pasičiupti, pasigauti sau: Ką nors parveža į krautuvę, anie ir pasikãpsto Šts.
3. refl. pakliuvus į bėdą, pavargti:
^ Bičiulį iš tolo pamatysi, kai bėdoje pasikapstysi KrvP(Vrn).
parsikapstýti vargingai parvykti, parkakti: Led led parsikãpstė namo Kp.
prakapstýti tr.
1. pražarstyti, prakasinėti: Prakãpstė žemę ir įkišė šautuvą Ėr.
2. refl. Ds sunkiai praeiti, pravažiuoti.
prikapstýti tr.
1. prižarstyti, prikasinėti: Vištos prikãpstė grūdų ant pado [klojime] Rm.
| refl. tr.: Toj vištaitė išėjus prisikapstė, prisilesė visokių kirmėlių BsV252.
2. refl. sunkiai prieiti, privažiuoti: Molynais vėlokai prisikapstėm į plentą rš.
sukapstýti tr.
1. sužarstyti, sukasinėti: Skiedras sukapstýk į krūvą J.
2. prk. supjaustyti, subadyti: Sukãpstė visą pilvą su peiliu Šts.
3. refl. sukeliauti, suvažinėti ten ir atgal: Nu, ir greit suskapstei! Dglš.
užkapstýti tr.
1. užžarstyti, užkasioti; užkasti, palaidoti: Užkapstýti ugnelę Varn. Ravint reikia užkapstýt (apkasti, apkaupti) morkas – nebus galai žali Ėr.
| Kai pamirsim, ažkapstỹs Aps.
2. refl. vargingai užlipti, užkopti: Tik tik užsikapsčiau ant vežimo [šieno] Rm.
3. refl. menk. nusibaigti, nudvėsti: Nuo tos degtinės užsikãpstė Ėr.

suleisti į žemę (iškasus duobę)

sužerti, sukapstyti

kastuvu supurenti

krapštýti, krãpšto, krãpštė tr.
1. R303, Sut, K nagais, snapu ar kokiu smailiu įrankiu ką nors knibinėti, rakinėti, kasinėti: Kalvis nutilo ir ėmė krapštyti pypkę V.Mont. Nekrãpštai noselės, ba bus popa (skaudės) OG345. Krapštýk akis su pirštais, rakinėk dantis, kasyk (subinę) pakalą J. Šiaudeliu dantį krapšto Ėr. Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Galvą ant pečių nešioji visai ne tam, kad tik nosį krapštytum KrvP(Alvt). Vagis krãpštė žemę, norėdamas rasti pinigų Lzd.
| Žiūrėk, močiutė iš šėputės ir krãpšto (ima ką duoti valgyti) Gs.
^ Varna ankstyboji dantis, vėlyboji akis krãpšto (anksti atsikėlęs jau pavalgęs, vėlai atsikėlęs dar miegūstas) VP49. Tinginys, ir nosį krapštydamas, pirštą nusilaužia LTR(Rk). Nei tavo šašas, nei tu krapštyk (kas tau rūpi) LTR(Bsg).
| refl.: Žiūrėk, kap vištos krapštos Lš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto TŽII377. Kam niežti, tas ir tegu krapštos Bsg.
2. šį tą dirbinėti, triūsti, tvarkytis: Ištisinio darbo nėr, tai krãpšto krãpšto Gs. Bekrapštai̇̃ ir per dieną, o galo vis nematyti Mrj.
| refl.: Menkas iš jo darbininkas: krãpštosi, ir tiek Up. Dirbo senis, ką galėjo, krapštėsi apie namus, nė vienos dienos tinginiais nepraleido A.Vencl. Reik gerai krapštytis, jei nori visumet turėti duonos kąsnį Vvr. Krapštaũs, kiek galiu, – jau ir rugius pasėjau Dbk. Koks ten darbas, ale visgi krapštais krapštais aplink saũ Ds. Ona visą rytą krapštosi apie save Ėr.
3. refl. palengva ruoštis, tvarkytis: Na, krapštýkis greičiau, laikas važiuot! VšR. Jau krãpštosi art Ėr. Krãpštės krãpštės, stubukãvo stubukãvo, tai ir nusivėlino Dbk. Krapštos krapštos gudo mėnesį (labai ilgai), kol išeina į darbą Pnd. Kaip ilgai jie ten krapštosi! rš.
4. varyti, raginti, kad eitų: Jei munęs nėkas nekrapštýs, gera valia neisu Užv.
| prk.: Kaip įmanydamas krapštyk iš širdies tavo visokius rūpesnius M.Valanč.
5. refl. eiti, stumtis pirmyn, vykti: Jeigu reikėdavo važiuoti į miestą, kuris buvo už keturių mylių, Mikšas Karnelis krapštydavosi savo arkliukais I.Simon. Krapštykiamos ant namų Šv. Reiks krapštýtis namo Pš. Greičiau krapštýkis iš trobos! Tl. Krapštýkimės, vyrai, toliau – kelio dar ilgas galas Rs. Rytoj krapštýsuos į Salantus Kal. Prieš vandenį su laiveliu buvo sunku krapštytis rš.
| prk.: Vargais negalais iš klasės į klasę Petras krapštos Šll.
6. sunkiai gauti, sunkiai įsigyti: Reikia iš visur tą litą krapštyti, kad vaikui būtų lengviau J.Paukš.
7. ieškoti; duoti: Na, greičiau krapštyk man grašių, žagrėms geležies atvešiu! K.Bink.
8. refl. gyventi, gyvuoti: Ot po biškį dar šep tep krapštaũs Btr.
◊ aki̇̀s krapštýti neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: Nekrapštyk tu man akių dėl kokių niekų! Lš. Ataduok užmokesnį, aš nenoriu, kad man aki̇̀s krapštýtų Dkš.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis úodegą krãpšto už pečiaus Ėr.
apkrapštýti tr. K
1. apkasinėti, apžarstyti: Apkrapštýk bulves su pelenais ugniavietė[je] J. Reikia bulvės aparti, pavirš apkrapštyti rš.
2. truputį paviršium krapštyti, kasti: Apkrãpštė darželį lopetos galu ir nori, kad žolynas augtų Ds.
3. refl. apsitvarkyti, apsižiūrėti: Aplink save neapsikrãpšto Ėr.
atkrapštýti tr.
1. K, Š pravalyti krapštant: Priėdusi [kiaulė] ten pat išsimiegojo, potam atkrapštė akis, atsikėlė ir pradėjo knisti ąžuolo šaknis Blv.
2. atknibinėti, atnarplioti: Kol jis atkrapštys užrištas duris! Lp.
| refl. tr.: Kliučius, nieko nesakęs, atsikrapštė pamažu kelniaraikštę BsMtII65.
3. krapštant priartinti: Su lazda atkrapščiau arčiau obalį J.
4. Ėr atskirti, išlaisvinti: Kai ans pradė kibti, tai aš tuo atkrapščiau (perskyriau) Gs.
| refl. intr., tr.: Negaliu nuo jo atsikrapštyti MŽ329. Atsikrapštýkit jūs nuo mane! Vs. Nuo skolų atsivalnyti, atsikrapštýti KII36. Esmu in Tamstą prilipęs, priaugęs, prikepęs; nebeatsikrapštýsiu nuo Tamstos A.Baran. Kaip prisirišė girtas, kad aš kaip galėč nuo jo atsikrapštýti! Ds. Atsikrapštyk (atsitrauk) nuo mano biednos galvos! KrvP(Jnš). Duktė, tai girdėdama, persigando ir nežinojo, kai[p] tėvą atsikrapštýti Jrk77.
5. refl. sunkiai atvykti: Vos ligi jūsų atsikrapščiau Skdv. Kai tie (žandarai) atsikrapštė, tai ničnieko nerado S.Čiurl. Ligonis pasiėmė lazdelę ir atsikrapštė J.Gruš.
6. atidirbti, atsilyginti: Atkrapštys siūdamas Lp.
◊ aki̇̀s atkrapštýti pralavinti, pamokyti: Žmonims dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė Plng.
aki̇̀s atsikrapštýti pasidaryti akylam, pastabiam: Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi KrvP(Ašm).

×dasikrapštýti (hibr.) sunkiai prieiti prie ko, pasiekti: Kol iki namo dasikrapščiau, vos galo negavau rš. Kol ans lig to dasikrãpštė, nemažai vargo padėjo Vvr. Pavargėlis su savo kumelėms dasikrapštė lig miesto BM363.
įkrapštýti
1. tr. K į ką nors krapštyti.
2. refl. sunkiai kur patekti, įkopti: Katė įsikrãpštė pro langelį maltuvėn ir sugraužė sūrį Š. Jis aukštokai įsikrapštė į kalną rš.
| Ji ten įsikrapštė ton gryčiutėn LTR(Kp).
| prk.: Rinko rinko po kelius centus, o dabar jau į didelį piningą ans įsikrapštė Vvr.
3. refl. tr. pamažu, palengva įdirbti (žemę): Gal kaip nebūt inskrapštys tą savo laukelį Dbk.
iškrapštýti tr.
1. K išvalyti krapštant, išrakinėti: Iškrapštýk pypkę J. Grigas iškrapštė pypkę, pastuksėjo ja į stalo kampą ir užsikišo už juostos V.Krėv.
| refl. tr.: Akis išsikrãpštęs pamatė tris blizgančius arklius Jrk132.
^ Išsikrapštyk akis, tadom žiūrėk (sakoma tada, kai kas ko nepamato, apsirinka) Jnšk.
2. krapštant išimti, iškabinti iš vidaus į viršų: Tęvąjį galą riešuto atpjovusiu, kanduolą iškrapštė M.Valanč. Išgeria kraują, iškrapšto iš galvos smegenis ir pameta Blv. Iškrapštýk kiaušinį iš pečkos Srv. Jau kad įleidė šaknį, tai sunku beiškrapštyti J.Jabl.
| Neiškrapštýk (neišbadyk) tu man akių su šakaliu Švnč. Aš tau ir akis iškrapštysiu M.Valanč.
| prk.: Ką mažystėje motina ar mokytojai įdės į jų širdis, to per visą jau amžių nebeiškrapštys rš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto PPr55.
| refl. tr., intr.: Rakštis pati išsikrapštis LTR(Kp). Dėl to išsikrapštė jiem (linams) spaliukai Bsg.
| Paduok adatą – reik rakštis išsikrapštýt Pc. Be kuliamojos, kol rankom išsikrapštýsiu grūdagalius iš šiaudų – daug čėso praeis Prng.
3. paieškojus, pasirausus išimti, išieškoti: Jis iškrapštė iš kišenės skarmalą ir nusitrynė veidą rš. Šimas iš Maslausko kišenės visus pinigus iškrapštė ir parėjo namo BsPII299.
| Iškrapštė kišenes ir vietoj aukso ir sidabro rado puodų šukeles BsPII208.
| prk.: Murmėjo Sadukevičius, pykdamas, kad pati iškrapštė (atėmė) iš jo auksinius A.Vien. Matei pats, kad žmonelė pačius paskutinius pinigus iškrapštė (atidavė) I.Simon. Neduok šitam činšei, paskui nebeiškrapštýsi (nebeatsiimsi, nebeatgausi) Ds.
| Jis žino, kaip iš menko nieko pinigo iškrapštyti rš.
| refl. tr.: Išsikrãpštė pinigus iš mazginio Lp. Patašys išsikrapšto iš kišeniaus storą piniginę rš.
4. išraginti, išvaryti: Negali jos iškrapštyti iš namų Ėr. Kai įsikraustys, tai paskui neiškrapštýsi Alk. Iškrapštyk visus vaikus iš kambario Pžrl. Vos ne vos beiškrãpštėme tą nenaudėlį iš savo namų Tl. Nemislyk, vaikeli, čia poniavotis, atsiras, kas tave da iškrãpštąs Vvr. Jie nebepajėgė priešų iš savo žemės iškrapštyti rš. Nebegal iškrapštyt kai utėlės iš kailinių NžR. Kad žemaičiai neiškrapštytų, [gudai] išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą M.Valanč. Aš jį (velnią) visą vasarą negalėjau iš po to akmens iškrapštytie BsPIV80.
5. refl. išsirengti: Lig išsiruoš, lig išsikrapštỹs iš namų, tai jau pietūs Š. Led ant pietų išsikrapštė šieno pjaut Ėr. Kolei išsikrapštys, tai možna du rozai suvaikščiot Skdt. Vos ne vos išsikrapštė mergaitės iš klėties Žem.
6. refl. sunkiai išeiti, išvykti kur: Greičiau man išsikrapštyti iš šitų namų! rš. Susigėdęs išsikrapštė laukan Dr. Galiausiai išsikrapštė į Tilžę rš. Viktoras išsikrapštė iš namų į miestą rš.
7. prikelti: Paskubomis mane iškrapštė iš kieto miego rš.
| refl.: Karšinčius vieną popietį išsikrapštė iš savo guolio ir išklibeno kieman P.Cvir. Išsikrãpštė iš savo lovos Kt.
8. refl. sunkiai, vargingai išlįsti, išlipti, išsikapstyti: Įvažiavo tokian miškan, niekaip negalia išsikrapštýti Kp. Baimė žiūrėt, kokie ten keliai: vos vos išsikrãpštėme Ll. Žmogus iš purvyno negali išsikrapštyti rš.
| prk.: Išsikrapštė iš skolų Jnš. Išsikrãpštė žmogelis iš vargo Vvr. Iš vienos bėdos išsikrapščiaũ, į kitą įpuoliau Grž. Atsargus neprapuls, iš kiekvienos bėdos išsikrapštys KrvP(Ut). Šį kartą jau turėjo pralošti, bet išsikrãpštė Jnš. Šiuom tuom išsikrapščiau [iš ligos] OG266. Bet neišsikrapštė (mirė) Bsg. Šių laikų sąlygomis, visuotinės kapitalizmo krizės laikotarpiu, Anglijos ir Prancūzijos ekonomika nepajėgia išsikrapštyti iš liūno (sov.) rš.
9. sunkiai ką nors padaryti: Vieną žuoganą jau iškrapščiau (išpjoviau) Rod.
| Vaikas vos ne vos liaudį (pradžios mokyklą) iškrapštė (baigė) Žlp.
| refl. tr.: Šitą žemelę galiu da ir aš pats išsikrapštýt (išsidirbti) Vžns.
◊ iš galvõs iškrapštýti prisiversti užmiršti: Antukas savo Lizos niekaip negali iš galvos iškrapštyti rš.
nukrapštýti tr.
1. R, K krapštant nuvalyti ką prikibusį, nugrandyti, nubraukti: Neskusk morkos, tik žemes nukrapštýk Pc. Nukrapštyk šipuliu purvus nuog kamašų Lp. Nenukrapštysi jų kaip utėlių nuo šašo Trs.
| Prikask bulvių ir palik gryčioj, o aš gal kaip nukrapštysiu (nuskusiu) Srv.
| prk.: Nenukrapštys jų (estų) nuo žemės nei vokietis baronas dvarininkas Vaižg.
| refl. tr. prk.: Nu akių nusikrapštýti kaip kokią traškaną reik Šts.
2. krapštant nukelti; nustumti, numesti ką aukštai esantį žemėn: Vabalą, kurs palipa aukštai, nukrapštýkit J. Gali kur nori užsikarti, vis tiek aš tavi, rupke, nukrapštýsiu! Vvr. Obolius nukrapštyti [nuo medžio ilga kartimi] N.
| refl. tr. K, KI25: Nusikrapštė nuo pečių našulį rš.
3. nuvyti, nuvaryti: Nukrapštýk vištas nuo užlaidos Srv. Jis kad užlips ant pečiaus, jo geruoju nenukrapštysi Ėr.
4. refl. sunkiai nulipti: Leiskit, mergelės, leiskit man nusikrapštyti [nuo krosnies] LzP. Kai užkopsi – negreit nusikrapštysi rš. Atėjus svečiam, senis nusikrapštė nuo pečiaus Jnš.
5. refl. tr. nusikratyti kuo: Aš jo negaliu nusikrapštyti N.
6. refl. vargingai kur nuvykti: Reiks kaip nors į Plungę dar nusikrapštýti Kal. Tokiu keliu per dieną vos nusikrãpštė porą mylių Jnš. Mes ilgai netrukome nusikrapštyti ligi miesto rš.
7. vargingai ką padaryti, pabaigti: Kažin kaip dviese nukrapštysim (nukasime) bulves Srv. Gal kaip kalvek ir pievas nukrapštýsme (nupjausime) Mlt.
pakrapštýti
1. tr. truputį krapštyti: Eik radiją pakrapštýt (pasukinėti) Gs. Kerštingumas didėjo lyg ugnis, žarijas pakrapščius Vaižg. Čikas pakrapštė galvą rš. Šeimininkas savo naga pakrapštė dubenį rš. Pakrapštę avilį, tegu moka bites numaldyti Vaižg. Tada meška nulipė nuo pečiaus ir paliepė pakrapštyt vėl vieną ausį BsPII316.
^ Išmoko rašyt teip, kaip gaidys su koja pakrapštýt Ps. Geriau žarijos nekliudyt, ką pakrapštyt (pavojingo daikto geriau neliest – tik bėdos iš to bus) Trgn.
| refl. tr., intr.: Nebėr šieno nė dančiu[i] pasikrapštyt (visai nebėra) Vb. Pilko gyvenimo dulkės, kaip vištai asloje pasikrapščius, sukilo ir uždengė šviesą Vaižg.
2. intr. paieškoti, pasirausti: Jonas Puodžiūnas pakrapštė piniginėje ir išdėjo ant stalo šimto litų banknotą A.Vien.
| refl.: Jis pasikrapštė kišenėje ir ištraukė pasą rš.
3. tr. pastumti tolyn: Jie kartais gėles pakrapšto į pasienį rš.
4. K plg. nukrapštyti 1.
5. refl. nusikratyti kuo: Nu savęs pasikrapštau, lai eita kitur gerti Šts. Pasikrapščiau nu pijokų Šts.
6. intr. kiek padirbėti: Kiek čia pakrapštė, ir vėl guli Sdk. Tik dieną pakrãpšto, rytais ir vakarais nebedirba, kap seniau dirbdavo Lp.
| refl.: Čia namie pasikrapštai, čia laukan minutytei nubėgi, ir vakaras Ds.
7. refl. tr. pasidirbti, pasigaminti: Anas sau kožną daiktą paskrãpšto Vžns.
◊ gálvą (pakáušį) pa(si)krapštýti pagalvoti: Akių paklausk – pamatysi, galvą pakrapštyk – padarysi KrvP(Ds). Da turėsi gerai pakáušį pasikrapštýti Vlkv.
parkrapštýti tr. parvaryti, pargabenti: Kol mes tuos veršius iš laukų parkrãpštėm! Up.
| refl.: Maž auštant parsikrapštė LzP. Kol parsikrapštýsiu ligi namų, ir vakaras ateis Jnš. Kaip bereiks namo parsikrapštyti Kal.
pérkrapštyti tr. K perkelti, pergabenti iš vienos vietos į kitą.
| refl.: Jau ir aš į miestą pársikrapščiau Up.
prakrapštýti tr.
1. K pratrinti, pravalyti ką užsikimšusį, užakusį; pragrandyti, pradraskyti (skylę): Užtraškanojusias akis iš miego prakrapštýk J. Prakrapštęs akis pamatė, kad jau diena I.Simon. Gal čia reik tą [pritvinkusį] pirštą prakrapštýt? Pc. Eik, vaikel, prakrapštýk ravą Km. Sunku paukšteliams prakrapštyti apledėjusį sniegą rš. Jis tuo su kirviu prakrapštė žemę, rado užkastą stiklinę bonkutę Brt.
| refl. tr.: Praskrapštyk ausį, jei užgulta Lp.
2. refl. praleisti kiek laiko ką dirbinėjant, ruošiantis: Kaip atsikelia, dvi valandas prasikrãpšto apie save Ėr. Niekur nebuvau, prasikrapščiau taip apie namus, ir gana Ds.
3. refl. tr. prasiarti (vargingai): Prasikrapštė kiek dirvos ir pasėjo ropes LTR. Tėvas vos vos verčiasi, tą žemės kruopelę (sklypelį) pats su sūnumi prasikrapštydamas J.Paukš.
◊ aki̇̀s prakrapštýti išprusti, apsišviesti: Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių LzP.
aki̇̀s prasikrapštýti atidžiai pažiūrėti ieškant: Prasikrapštýk aki̇̀s, tada rasi Dkš.
prikrapštýti
1. tr. K prikapstyti prie ko.
2. tr. Š daug prigrandyti, priraupyti.
3. refl. sunkiai prieiti, prisiartinti: Kostia apgraibomis prisikrapštė iki geležinkelio bėgių rš.
sukrapštýti tr.
1. R, K į vieną vietą sukasti, sukapstyti: Skiedras sukrapštyk J.
| refl. N.
2. prk. į vieną vietą suvaryti, suraginti: Pykdama, bardamos vos ne vos sukrapštė kad ir ne visus svečius prie ražančiaus Žem.
3. prk. sunkiai surasti, surinkti, sudaryti, sutaupyti (pinigus): Sukrapštýk, nor ir iš žemės iškask, bet kad man būtų! Btr. Atnešiau skolą, kaip galėdamas sukrapščiau Srv. Šep ne tep sukrapštýsim kelis rublius Lš. Per savo amželį jis nemažai pinigo sukrapštė rš.
| refl. tr. K: Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Susikrapščiusiu skatiko, pasistatėva pirkaitę rš. Jis … nor … pinigų kiek tiek susikrapštyt RD201. Niekaip negaliu susikrapštýt skatiko Btr.
4. sunkiai, vargingai ką padaryti: Kole trobeles vienas sukrapščiau (pasistačiau) kutare, tai ir rugių nespėjau insisėt Prng.
5. refl. susiruošti: Kolei susikrãpštė, tai ir išaušo, dėl to taip vėlai ir išvažiavo Dbk.
užkrapštýti
1. tr. K krapštant užkelti, užrausti ant ko, užkapstyti.
2. tr. K krapštant uždaryti.
3. tr. prk. uždirbti, sutaupyti: Par visą žiemą tik tus kelis litus tegalėjau užkrapštýti Up. Kol vieną kitą litą užkrapštái, žmogus sveikatą turi padėti Vvr.
| refl. tr.: Žentukas siuva, tai ir užsikrapšto kokį centą Alv. Dabar jau biškį ažsikrapščiau grūdų, pinigų Ut. Dar užsikrapštau duonos dėl pragyvenimo Dbk.
4. tr. krapštant užgesinti: Zokrastijonas užkrapšto bedegdamas tą vieną pačią krikšto žvakelę, kad ubagą láido[ja] Šts.
5. intr. sukelti gaisrą, užkratyti (rūkant pypkę, papirosą): Vaikis pypkininkas landė papastogiais – užkrãpštė, tai ir sudegėm Plt.
6. refl. sunkiai užlipti kur, užsirioglinti: Vos ne vos užsikrãpštė ant bertainio Skr. Kai užsikrapštėva ant vieno kalno, Manis atsiliepė Mš.

kàsti, kãsa, kãsė tr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).

aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.

×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.