susiūti dygsniais

dygsniúoti, -iúoja, -iãvo
1. tr., intr. dygsniais siūti, siuvinėti: Sparčiai dygsniúoji – būtum geras kriaučius Sdk. Kodėl tu tep dygsniúoji, tankiau siūk! Alk.
2. tr. taškuoti, taškais žymėti: Siuvėjas kreida dygsniavo medžiagą rš.
| Dygsniúoti (tatuiruoti) kūną gražiais raštais BŽ557.
3. intr. eiti, bėgti, digsėti: Taip retai dygsniúoja Ds.
išdygsniúoti tr. dygsniais išsiūti, išsiuvinėti: Ir pašluostes raudonais siūlais išdygsniavo rš.
nudygsniúoti
1. tr. dygsniais nusiūti: Sakytum, tyčia kas kelią per laukus šilko siūlais nudygsniavo rš.
2. intr. nudigsėti: Nudygsniãvo tokiais dideliais žingsniais Ds. Kai surėkiau, tuoj visi vaikai kaip kiškiai kur pastvėrę nudygsniavo Vj.
pridygsniúoti tr. dygsniais prisiūti: Rankom pridygsniuota, tai ir iš tolo siūlai matos Žl.
sudygsniúoti tr. dygsniais susiūti: Kole sudygsniavaũ rankovę, tai ir privargau Dkšt. Sudygsniãvo suknelę, ir iširo Ob.
uždygsniúoti tr. dygsniais užsiūti: Suknia uždygsniuota rš.

dáigstyti, -o, -ė, daigstýti, dai̇̃gsto, dai̇̃gstė
1. tr., intr. retais dygsniais siūti, siūlėti: Sesuo, atkirpus drobę, dáigsto su siūlu J. Čia dáigstyti nereikia – nesusitrauks Jrb.
^ Eita kaip dáigstyte dáigsto (išdidžiai) Skd. Oje, kad gražiai rašo – kaip daigstyte daigsto! Žem. Koki jo aiški kalba: žodžius kaip dáigstyte dáigsto! Brs.
2. tr. sodinti, diegti: Medžius dáigstyk patvoriais J. Bene koks darbas daigus dáigstyti Skd.
3. tr., intr. Mrs protarpiais diegti, daigyti: Visą naktį dáigstė pirštą, matyt, suks Rdm.
apdáigstyti tr.
1. apdygsniuoti, apsiūlėti: Baigus austi, audeklą apdaigsto tuo patim siūlu, kaip jo audamas Pd. Naują skarelę reikia apdáigstyti Up. Su adata apdaigstýk audimą, kad nerykštum, t. y. apsiūlėk be palenkimo J.
2. Ds apsodinti: Trobos didžiuliais medžiais apdáigstytos J.Jabl.
atidáigstyti tr. atsiūlėti dygsniuojant: Nukirptą audeklą reik atidaigstyti, kad nerykštų Vkš. Atidáigstyk, atsiūlėk, kad pašaliai neirtų, ir būs gerai Užv.
| refl. tr.: Savo sermėgą pats atsidaigsčiau Yl.
įdáigstyti tr. įsodinti: Ėmė traukioti iš darželio savo ponios įdaigstytas gėles Pč.
išdáigstyti tr.
1. išsiūti daigstant: Ant audeklo perspausdintas linijas išdaigstome paprastais dygsniais rš.
2. nusodinti, išsodinti: Pradėjo eiti keliu, medžiais išdaigstytu LzP. Pasakiau, kaip auginti augymes, kaip jas išdaigstyti daigyne, arba sodne S.Dauk.
nudáigstyti tr. nusodinti: Visa gatvė ir aikštė iki pat dvaro rūmų buvo iš abiejų šalių nudaigstyta skroblais LzP.
padáigstyti tr.
1. padygsniuoti: Tam kartui padáigsčiau porą maišų, ir būs kur grūdus susipilti Krt.
2. pasodinti: Reik slyvelius išrauti ir padáigstyti kitur KlvrŽ.
pérdaigstyti tr. protarpiais padiegti, perdiegti: Pérdaigstys ir nustos šoną skaudėt Rdm.
pridáigstyti tr.
1. pridygsniuoti: Nenutrauk, tik pridáigstyta Kdl. Pamušalą pridaigstome rš.
| refl. tr.: Pirma prisidáigstyk, paskui siūk Jrb.
2. prisodinti, pridiegti: Prismaigė, pridai̇̃gstė pagrabiais karklų Gs. Aš pridáigsčiau sodną J.
| Į vagas pridáigstė (prismaigė) žabų, kad vištos rasodos nekastų Lnkv.
sudáigstyti tr.
1. sudygsniuoti: Sudáigstė baltais siūlais Klm.
2. susodinti, sudiegti: Tokiom sėklom greit gali užsėti – sudáigstei sudáigstei Klm.
uždáigstyti tr.
1. uždygsniuoti: Uždáigstyk rankovę, o ryt jau stipriai susiūsi Šln.
2. J užsodinti: Paimk rasodos ir nueik uždáigstyt daržo Skr.

dáigstyti, -o, -ė, daigstýti, dai̇̃gsto, dai̇̃gstė
1. tr., intr. retais dygsniais siūti, siūlėti: Sesuo, atkirpus drobę, dáigsto su siūlu J. Čia dáigstyti nereikia – nesusitrauks Jrb.
^ Eita kaip dáigstyte dáigsto (išdidžiai) Skd. Oje, kad gražiai rašo – kaip daigstyte daigsto! Žem. Koki jo aiški kalba: žodžius kaip dáigstyte dáigsto! Brs.
2. tr. sodinti, diegti: Medžius dáigstyk patvoriais J. Bene koks darbas daigus dáigstyti Skd.
3. tr., intr. Mrs protarpiais diegti, daigyti: Visą naktį dáigstė pirštą, matyt, suks Rdm.
apdáigstyti tr.
1. apdygsniuoti, apsiūlėti: Baigus austi, audeklą apdaigsto tuo patim siūlu, kaip jo audamas Pd. Naują skarelę reikia apdáigstyti Up. Su adata apdaigstýk audimą, kad nerykštum, t. y. apsiūlėk be palenkimo J.
2. Ds apsodinti: Trobos didžiuliais medžiais apdáigstytos J.Jabl.
atidáigstyti tr. atsiūlėti dygsniuojant: Nukirptą audeklą reik atidaigstyti, kad nerykštų Vkš. Atidáigstyk, atsiūlėk, kad pašaliai neirtų, ir būs gerai Užv.
| refl. tr.: Savo sermėgą pats atsidaigsčiau Yl.
įdáigstyti tr. įsodinti: Ėmė traukioti iš darželio savo ponios įdaigstytas gėles Pč.
išdáigstyti tr.
1. išsiūti daigstant: Ant audeklo perspausdintas linijas išdaigstome paprastais dygsniais rš.
2. nusodinti, išsodinti: Pradėjo eiti keliu, medžiais išdaigstytu LzP. Pasakiau, kaip auginti augymes, kaip jas išdaigstyti daigyne, arba sodne S.Dauk.
nudáigstyti tr. nusodinti: Visa gatvė ir aikštė iki pat dvaro rūmų buvo iš abiejų šalių nudaigstyta skroblais LzP.
padáigstyti tr.
1. padygsniuoti: Tam kartui padáigsčiau porą maišų, ir būs kur grūdus susipilti Krt.
2. pasodinti: Reik slyvelius išrauti ir padáigstyti kitur KlvrŽ.
pérdaigstyti tr. protarpiais padiegti, perdiegti: Pérdaigstys ir nustos šoną skaudėt Rdm.
pridáigstyti tr.
1. pridygsniuoti: Nenutrauk, tik pridáigstyta Kdl. Pamušalą pridaigstome rš.
| refl. tr.: Pirma prisidáigstyk, paskui siūk Jrb.
2. prisodinti, pridiegti: Prismaigė, pridai̇̃gstė pagrabiais karklų Gs. Aš pridáigsčiau sodną J.
| Į vagas pridáigstė (prismaigė) žabų, kad vištos rasodos nekastų Lnkv.
sudáigstyti tr.
1. sudygsniuoti: Sudáigstė baltais siūlais Klm.
2. susodinti, sudiegti: Tokiom sėklom greit gali užsėti – sudáigstei sudáigstei Klm.
uždáigstyti tr.
1. uždygsniuoti: Uždáigstyk rankovę, o ryt jau stipriai susiūsi Šln.
2. J užsodinti: Paimk rasodos ir nueik uždáigstyt daržo Skr.