imti žiburiuoti

žiburiãvimas sm. (1) Rtr, BŽ187, DŽ, KŽ → žiburiuoti:
1. Tasai ėjo su juom į bažnyčią, kurioj, apart (= be) žiburiavimo, tik vien šnibždėjimas bei čežėjimas girdėjos BsV117(Įsr). Kasyklų darbininkai triūsia prie žiburiavimų mažos lempos prš.
2. NdŽ.
3. NdŽ → žiburiuoti 4.
apžiburiãvimas sm. (1) BŽ187 → apžiburiuoti.
sužiburiãvimas sm. (1) → sužiburiuoti 2: Tik kartais sužiburiavimas akių ir skardus juokas išduodavo jos vidaus pergyvenimus S.Zob.

žiburiúoti, -iúoja, -iãvo [K], ži̇̀buriuoti, -iuoja, -iavo
1. intr. S.Dauk, [K], Š, DŽ, KŽ šviesti, švytėti, blykčioti: Jau žiburiúoja miestas NdŽ. Auksas žiburiuoja smiltyje A1883,47. Viena žvakė dar žiburiúoja Klvr. Naktį surūdėję alksniai žiburiúo[ja] Šts. Žvaigždės žiburiuoja dangaus skliaute Db. Pasuksiu vieškeliu į žiburiuojantį miestą rš. Jau skaisti saulelė šviesiai žiburiúoja, an šiltos žemelės vejelė žaliuoja (d.) Žln. Kožna dūšia žmogaus šyla nuo dvejopos ugnies: viena žiburiúoja ir patogiai šildžia; kita degindama smilksta karčiais juodais dūmais A.Baran. Ale tep gražiai ugnis žiburiãv[o] Alv. Atejus vakarui, išsivedė jaunikaitį karaliūčia gult, anas pro langą ir pamatė kalnuos žiburelį ir klausė, kas gi tę žiburiuoja BsPII305. Paėjėjo toliau, žiūri – didelis namas ir žiburiuoja – gali būt, čia pinigus skaito LTR. Kas te, kas te da panelė, o kas graži da roželė su ponais važiuoja, auksu žiburiúoja? (d.) Kp. Mūsų sodas žiburiúoja, jūsų svotbą šunes loja (d.) Kp. Ir prinokę vaisiai saulėj žiburiavo, linko žemėn B.Sruog. Taigi, kapinės – galėtum sakyti – stačiai šviečia, bemaž žiburiuoja naujais iš geltono smėlio supiltais kapais I.Simon. Puodeliai jau stovėjo ant staliuko, to žemojo, ant kurio žiburiavo krištolinės taurės su vynu J.Balt.
2. intr. prk. reikšti kokį nusiteikimą (apie akis): Jos akys žiburiãvo pavasariu NdŽ. Mamos akys tik žiburiuoja, kad tu atvažiavai KlK8,67(Jrb). Rodės tenai ir vyriškiejai baltūse kobotūse apsivilkusys, meškena par pečius parsverta, vebro kapūzu apsimovusys, kurių veidas, lytis, akys žiburiuojančios, povyziai drąsi rodė aiškiai, jog nėkam nevergavo S.Dauk. Jau būro akys pirm to žiburiãvo tiek pinigų pamačiusios Jrk49. V. Mykolaičiui–Putinui kalbant, taip ir žiburiavo jo gilios akys LKXVII454. Kudirkos straipsniai žiburiuoja aštriais, gyvais sąmojais V.Myk-Put. Žiburiuojančios akys valandėlę godžiai žiūrėjo į trobos vidų P.Cvir.
ǁ NdŽ prk. žvilgčioti.
3. intr. Rtr degti, žibėti: Ugnelė iš lėto dega, tik tik žiburiúoja Šk. Regi, kad ugnelė ži̇̀buriuoja Kpč. Te žiburiúoja apie kūtes, te ant klojimą Slm. [Ugnis] pajudinta atsigauna ir smagiaus žiburiuoja TS1900,6-7. [Ponas] ėjęs pečiaus pamatyti. Kučieriui parodęs, kad kūrenas – žiburiuoja Sln. Mes dar ilgai žiūrėjome į degantį miestelį ir žiburiuojančią nuo gaisrų apylinkę rš. Ar virtuvė veikia? Rodos, žiburiuoja jos pakura M.Katil.
4. intr., tr. DŽ, NdŽ vakaroti deginant žiburį: Jie žiburiãvo vakar J.Jabl(A.Sm). Visur žiburiúoja, tik mes miegam Upt. Parnakt žiburiúoja ir žiburiúoja, ką te ir dirba! Sur. Čia vakarais žiburiúodavo Slv. Ką te žiburiúojat lig vidūnakčiui – tokie laikai Sdk. Laksto vidunaktį, žiburiúoja be jokio reikalo Mžš. Mes atsigulam anksčiau, o jie žiburiúoja žiburiúoja Mžš. Kitam gale žiburiúoja, eisma pažiūrėtų Slm. Pažiūrėk, ar pas kaimyną jau žiburiúoja Trgn. Jie ilgai neina gult, žiburiúoja žiburiúoja parvakar Krs. Su balanom reikėjo žiburiuot Antš. Biednas akrutėlis norėjo pamest visa ką ir bėgt ką greičiausiai ant karčemą, katro[je] da žiburiãvo BM83(Pbr). Svečių radau parėjęs, ot ir žiburiavome iki vėlumo LzP. Todėl seniejie lietuvininkai tą būdą turėdavo per rodynas (radynas) šalia šešauninkės lovos naktimis ik kūdikelio pakrikštijimo žiburiuot, idant laumės atėjusios kūdikį neapmainytų BsMtII197.
5. intr. DŽ, NdŽ, Srv vaikščioti su žiburiu, šviesti žiburiu: Su šipuliu žiburiúok J. Žiburiúo[ja], matytis, t. y. vaikščio[ja] iš vienos stubos į kitą J. Tu tę nežiburiúok po kamarą, dar pakulas padegsi Snt. Kažin kas maltuvėj, klėty žiburiúoja Š(Sl). Teip pat daug dar ir tokių tebgyvuo[ja] tarp senųjų, kurie patys naktimis skalų buntą uždegusys žiburiuodamys ujo vilkus ar meškas nu bandos iš laidaro S.Dauk. Jaunoji su svočia šoka pirma [pabrolio,] tirvinančio karvolių po aslą, žiburiúojant su žvake kviesliui JR70. Prie mirštančiojo jau klūpojo artimieji kaimynai, žiburiavo su grabnyčia ir kalbėjo maldas A.Vien. Pamaž šokiat, nežiburiuokiat, neuždekiat duonos LTR.
6. žr. žybsoti 3: Dabar senoliai paklys – [ąžuolo] šakos negirgždės, lapai nežiburiuos K.Brad. Kručkus pasodinus nei karto nelijo, ale da kaip kur matosi žiburiuoja Ssk.
apžiburiúoti tr. BŽ187, KŽ apšviesti, nušviesti.
atžiburiúoti intr. Š, KŽ, Vkš ateiti su žiburiu: Kažno kas atžiburiúoja nuo vieškelio Dbk.
įžiburiúoti intr.
1. Š, KŽ įeiti su žiburiu.
2. KŽ į vidų pašviesti.
išžiburiúoti intr. KŽ išbūti deginant žiburį: Kažin ko kaimynų šiąnakt visą naktį išžiburiãvo, gal kas buvo susirgę Š.
nužiburiúoti
1. tr. Vr, BŽ187 žiburiais nušviesti, apšviesti: Saulė patekėdama nužiburiavo visą pasaulį: pastogių varvulius, tvoras ir laidarą Vaižg. Liepos lapai nuo rasos atrodė kaip žiburiukais nužiburiuoti S.Zob.
2. intr. žiburiuojant nuslinkti, nušvytėti: Žibu žibu žvakelė nužiburiavo pro šalį Šts. Paskutinės raketų ugnys nužiburiavo žemyn J.Balt.
pažiburiúoti intr.
1. NdŽ pašviesti žiburiu: Gali̇̀ [mašina] važiuot ir mum pažiburiúosi Al.
2. NdŽ prk. kiek pažvilgčioti.
| refl. NdŽ.
pražiburiúoti intr. prabūti su žiburiu: Prie knygų Petras su Marčių Pranu pražiburiavo klėtyje ne vieną naktį rš.
sužiburiúoti intr.
1. NdŽ sušvytėti, sužibėti: Plieskiantiems žaibams sužiburiavus, tamsybės rodėsi dar tirštesnės Pt. Sužiburiavo Augustino, Sunklado, Roko gryčių languose A.Vien.
2. NdŽ prk. suspindėti, sublizgėti: Jo akys sužiburiavo tamsoj lyg vilko, ir suurzgė jis ne žmogaus, žvėries balsu rš. Palengvėl Valentinas atgyja. Akys vėl sužiburiuoja S.Zob.
užžiburiúoti NdŽ žr. sužiburiuoti 2.

žiburiúoti, -iúoja, -iãvo [K], ži̇̀buriuoti, -iuoja, -iavo
1. intr. S.Dauk, [K], Š, DŽ, KŽ šviesti, švytėti, blykčioti: Jau žiburiúoja miestas NdŽ. Auksas žiburiuoja smiltyje A1883,47. Viena žvakė dar žiburiúoja Klvr. Naktį surūdėję alksniai žiburiúo[ja] Šts. Žvaigždės žiburiuoja dangaus skliaute Db. Pasuksiu vieškeliu į žiburiuojantį miestą rš. Jau skaisti saulelė šviesiai žiburiúoja, an šiltos žemelės vejelė žaliuoja (d.) Žln. Kožna dūšia žmogaus šyla nuo dvejopos ugnies: viena žiburiúoja ir patogiai šildžia; kita degindama smilksta karčiais juodais dūmais A.Baran. Ale tep gražiai ugnis žiburiãv[o] Alv. Atejus vakarui, išsivedė jaunikaitį karaliūčia gult, anas pro langą ir pamatė kalnuos žiburelį ir klausė, kas gi tę žiburiuoja BsPII305. Paėjėjo toliau, žiūri – didelis namas ir žiburiuoja – gali būt, čia pinigus skaito LTR. Kas te, kas te da panelė, o kas graži da roželė su ponais važiuoja, auksu žiburiúoja? (d.) Kp. Mūsų sodas žiburiúoja, jūsų svotbą šunes loja (d.) Kp. Ir prinokę vaisiai saulėj žiburiavo, linko žemėn B.Sruog. Taigi, kapinės – galėtum sakyti – stačiai šviečia, bemaž žiburiuoja naujais iš geltono smėlio supiltais kapais I.Simon. Puodeliai jau stovėjo ant staliuko, to žemojo, ant kurio žiburiavo krištolinės taurės su vynu J.Balt.
2. intr. prk. reikšti kokį nusiteikimą (apie akis): Jos akys žiburiãvo pavasariu NdŽ. Mamos akys tik žiburiuoja, kad tu atvažiavai KlK8,67(Jrb). Rodės tenai ir vyriškiejai baltūse kobotūse apsivilkusys, meškena par pečius parsverta, vebro kapūzu apsimovusys, kurių veidas, lytis, akys žiburiuojančios, povyziai drąsi rodė aiškiai, jog nėkam nevergavo S.Dauk. Jau būro akys pirm to žiburiãvo tiek pinigų pamačiusios Jrk49. V. Mykolaičiui–Putinui kalbant, taip ir žiburiavo jo gilios akys LKXVII454. Kudirkos straipsniai žiburiuoja aštriais, gyvais sąmojais V.Myk-Put. Žiburiuojančios akys valandėlę godžiai žiūrėjo į trobos vidų P.Cvir.
ǁ NdŽ prk. žvilgčioti.
3. intr. Rtr degti, žibėti: Ugnelė iš lėto dega, tik tik žiburiúoja Šk. Regi, kad ugnelė ži̇̀buriuoja Kpč. Te žiburiúoja apie kūtes, te ant klojimą Slm. [Ugnis] pajudinta atsigauna ir smagiaus žiburiuoja TS1900,6-7. [Ponas] ėjęs pečiaus pamatyti. Kučieriui parodęs, kad kūrenas – žiburiuoja Sln. Mes dar ilgai žiūrėjome į degantį miestelį ir žiburiuojančią nuo gaisrų apylinkę rš. Ar virtuvė veikia? Rodos, žiburiuoja jos pakura M.Katil.
4. intr., tr. DŽ, NdŽ vakaroti deginant žiburį: Jie žiburiãvo vakar J.Jabl(A.Sm). Visur žiburiúoja, tik mes miegam Upt. Parnakt žiburiúoja ir žiburiúoja, ką te ir dirba! Sur. Čia vakarais žiburiúodavo Slv. Ką te žiburiúojat lig vidūnakčiui – tokie laikai Sdk. Laksto vidunaktį, žiburiúoja be jokio reikalo Mžš. Mes atsigulam anksčiau, o jie žiburiúoja žiburiúoja Mžš. Kitam gale žiburiúoja, eisma pažiūrėtų Slm. Pažiūrėk, ar pas kaimyną jau žiburiúoja Trgn. Jie ilgai neina gult, žiburiúoja žiburiúoja parvakar Krs. Su balanom reikėjo žiburiuot Antš. Biednas akrutėlis norėjo pamest visa ką ir bėgt ką greičiausiai ant karčemą, katro[je] da žiburiãvo BM83(Pbr). Svečių radau parėjęs, ot ir žiburiavome iki vėlumo LzP. Todėl seniejie lietuvininkai tą būdą turėdavo per rodynas (radynas) šalia šešauninkės lovos naktimis ik kūdikelio pakrikštijimo žiburiuot, idant laumės atėjusios kūdikį neapmainytų BsMtII197.
5. intr. DŽ, NdŽ, Srv vaikščioti su žiburiu, šviesti žiburiu: Su šipuliu žiburiúok J. Žiburiúo[ja], matytis, t. y. vaikščio[ja] iš vienos stubos į kitą J. Tu tę nežiburiúok po kamarą, dar pakulas padegsi Snt. Kažin kas maltuvėj, klėty žiburiúoja Š(Sl). Teip pat daug dar ir tokių tebgyvuo[ja] tarp senųjų, kurie patys naktimis skalų buntą uždegusys žiburiuodamys ujo vilkus ar meškas nu bandos iš laidaro S.Dauk. Jaunoji su svočia šoka pirma [pabrolio,] tirvinančio karvolių po aslą, žiburiúojant su žvake kviesliui JR70. Prie mirštančiojo jau klūpojo artimieji kaimynai, žiburiavo su grabnyčia ir kalbėjo maldas A.Vien. Pamaž šokiat, nežiburiuokiat, neuždekiat duonos LTR.
6. žr. žybsoti 3: Dabar senoliai paklys – [ąžuolo] šakos negirgždės, lapai nežiburiuos K.Brad. Kručkus pasodinus nei karto nelijo, ale da kaip kur matosi žiburiuoja Ssk.
apžiburiúoti tr. BŽ187, KŽ apšviesti, nušviesti.
atžiburiúoti intr. Š, KŽ, Vkš ateiti su žiburiu: Kažno kas atžiburiúoja nuo vieškelio Dbk.
įžiburiúoti intr.
1. Š, KŽ įeiti su žiburiu.
2. KŽ į vidų pašviesti.
išžiburiúoti intr. KŽ išbūti deginant žiburį: Kažin ko kaimynų šiąnakt visą naktį išžiburiãvo, gal kas buvo susirgę Š.
nužiburiúoti
1. tr. Vr, BŽ187 žiburiais nušviesti, apšviesti: Saulė patekėdama nužiburiavo visą pasaulį: pastogių varvulius, tvoras ir laidarą Vaižg. Liepos lapai nuo rasos atrodė kaip žiburiukais nužiburiuoti S.Zob.
2. intr. žiburiuojant nuslinkti, nušvytėti: Žibu žibu žvakelė nužiburiavo pro šalį Šts. Paskutinės raketų ugnys nužiburiavo žemyn J.Balt.
pažiburiúoti intr.
1. NdŽ pašviesti žiburiu: Gali̇̀ [mašina] važiuot ir mum pažiburiúosi Al.
2. NdŽ prk. kiek pažvilgčioti.
| refl. NdŽ.
pražiburiúoti intr. prabūti su žiburiu: Prie knygų Petras su Marčių Pranu pražiburiavo klėtyje ne vieną naktį rš.
sužiburiúoti intr.
1. NdŽ sušvytėti, sužibėti: Plieskiantiems žaibams sužiburiavus, tamsybės rodėsi dar tirštesnės Pt. Sužiburiavo Augustino, Sunklado, Roko gryčių languose A.Vien.
2. NdŽ prk. suspindėti, sublizgėti: Jo akys sužiburiavo tamsoj lyg vilko, ir suurzgė jis ne žmogaus, žvėries balsu rš. Palengvėl Valentinas atgyja. Akys vėl sužiburiuoja S.Zob.
užžiburiúoti NdŽ žr. sužiburiuoti 2.