Duomenų struktūros pakeitimas, dažniausiai norint optimizuoti atminties panaudojimą.

Nepakankamai išsivysčiusių arba pažeistų psichinių funkcijų pakeitimas kitomis, normaliai veikiančiomis arba iš dalies pažeistų funkcijų pertvarkymas. Kompensuoti gali nervinės struktūros, kurios anksčiau tų funkcijų neatlikdavo. Struktūros funkciškai susijungia ir atlieka bendrą uždavinį. Pasak rusų fiziologo P. Anochino, naujos funkcinės sistemos susidaro dėl to, kad žmogus ar gyvūnas grįžtamosios aferentacijos būdu gali įvertinti, ar įveikė defektą. Yra du kompensacijos tipai: sistemos vidinė kompensacija (į veiklą įtraukiami pažeistų struktūrų išlikę elementai) ir tarpsisteminė kompensacija (pertvarkoma visa funkcinė sistema, į veiklą įtraukiami kitų nervinių struktūrų elementai). Žmogui būdingi abu tipai. Kompensacija labai svarbi, kai reikia pašalinti įgimtus arba anksti atsiradusius vystymosi defektus. Pavyzdžiui, vaiko, kuris gimė aklas, regos analizatoriaus kompensacija yra išugdytas lytėjimas, lytėjimo sugebėjimų mokoma specialiai (t. y. ugdoma judesių ir odos kinestezinių analizatorių kompleksinė veikla).

visuomeninio gyvenimo (valdymo formų, institucijų, įstaigų ir kt.) pertvarkymas, pakeitimas nekeičiant esamos socialinės ar kt. struktūros pagrindų; sin. pertvarkymas: Valstýbės val̃dymo refòrma. Žẽmės [mokỹklų, švieti̇̀mo, pinigų̃] refòrma. Poli̇̀tikos anãlizės ir̃ refòrmų departameñtas. Pradė́ti [výkdyti, įgyvéndinti, užbai̇̃gti] refòrmas. Privatizãvimo lė́šas naudóti peñsijų refòrmai. Protestúoti priẽš rašýbos refòrmą.

Formalusis teksto ↗rišlumas, gramatinės ar leksinės priemonės, siejančios tekstą kaip visumą, t. y. ↗koherencijos žymėjimas gramatinėmis ar leksinėmis priemonėmis. Kohezijos priemonės yra loginius santykius (pvz., priežasties, pasekmės) reiškiantys jungtukai, jungiamieji prieveiksmiai, įterpiniai, įvardžiai, modaliniai žodžiai, dalelytės, artikeliai, veiksmažodžio laiko, nuosakos, veikslo derinimas, leksinis pakartojimas, sinoniminis pakeitimas, žodžių tvarka, ↗aktualioji sakinio skaida. Pvz., Birutė rudenį eis į mokyklą, nes jai jau suėjo septyneri metai. Jungtukas nes žymi priežasties santykius. Įvardis jai pavaduoja daiktavardį Birutė. Kohezija nekuria teksto koherencijos, ji tik padeda koherenciją atpažinti. Kohezija yra teksto ↗paviršinės struktūros ↗rišlumas.

Psichinių procesų ir būsenų tyrimas, naudojantis jų realiais (fiziniais) arba idealiais, daugiausia matematiniais, modeliais, t. y. objektų arba ženklų sistemomis, atkuriančiomis kai kurias esmines originalo sistemos savybes. Jei abi sistemos iš dalies panašios (homomorfinės), modelį galima naudoti kaip tiriamos sistemos pakaitalą arba reprezentantą. Kadangi modelis yra paprastesnis, toks pakeitimas padeda geriau įsivaizduoti originalą. Sukūrus supaprastintą sistemos modelį, galima veiksmingai patikrinti įvairių žinijos sričių teorinius teiginius. Psichologijoje modeliavimas pirmąkart buvo panaudotas atminties psichofizinėms ypatybėms ir procesams tirti. Sistemingai modeliavimą naudojo geštaltinė psichologija. Ji ieškojo visybių (geštaltų) susidarymo fizinių analogų ir tokiais analogais laikė kristalų susidarymo, plėvelių įtempimo kitimo ir panašius procesūs. Itin plačiai šį metodą psichologijoje imta naudoti XX a. 6 dešimtmetyje, kai kibernetika paskatino modeliuoti įvairius tikslingos gyvų būtybių veiklos elementus. Dar prieš kibernetikos atsiradimą mokslininkai P. Anochinas ir N. Bernšteinas (TSRS) sukūrė sudėtingų fiziologinių funkcijų žmogaus sistemų modelių, turinčių visus pagrindinius būsimų kibernetinių elgesio modelių komponentus. Per palyginti trumpą laiką buvo parengta matematinių mokymo modelių, informacinių atminties, suvokimo ir dėmesio modelių. Modeliuojama taip pat įvairiarūšė sudėtinga intelektinė veikla, pvz., šachmatų žaidimas ir kitokių uždavinių sprendimas (A. Niuelis, H. Saimonas, JAV). Ypač gerų rezultatų davė psichinių procesų nagrinėjimas pagal jų analogiją su kompiuterių operacijomis. Kai kurie mokslininkai ieško struktūrinio panašumo tarp žmogaus pažinimo ir kompiuterių blokų struktūros. Ši kompiuterinė metafora (žmogaus atminties blokas ir pan.) ypač paplitusi šių dienų kognityvinėje psichologijoje. Kiti psichologai domisi ne funkcine kompiuterio struktūra, o jo veikimo galimybėmis ir daugiausia dirba intelektikos ir mašininės regos srityse. Psichinių ir psichofiziologinių funkcijų modeliai - tai mašinų programos, kurių realizavimas priklauso daugiausia nuo pasirinktos programavimo kalbos. Sėkmingo psichinių ir psichofiziologinių procesų modeliavimo pavyzdžiai - psicholingvistiniai supratimo modeliai, atpažinimo sistemos, integraliniai darbai ir t. t. Vyrauja nuomonė, jog vien modeliavimo metodu negalima sukurti vertingų psichologijos teorijų. Formaliais modeliais paprastai nepavyksta tiksliai nusakyti turimų duomenų. Kad tų duomenų interpretavimas būtų kiek galima tikslesnis, reikia naudotis kokybinės psichologinės analizės rezultatais.