Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (8)
stel̃btis
stel̃b‖tis
Apibrėžtis
kvėptis, vadėtis
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Bestovėdamas alus ~iasi.
stil̃b‖ti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
būti stelbiamam
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~sta žolė po medžiais.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
stelbtis, vadėtis
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Ąsotyje alus ~sta.
dūksó‖ti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
vadėtis, stelbtis
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Kam leidi alui d.?
2
Reikšmė
Apibrėžtis
nieko neveikiant būti kur, riogsoti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Dū̃kso visą dieną vienas. Ko dūksai̇̃ be darbo?
vadė́tis
Apibrėžtis
netekti stiprumo, kvapo
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Alus, kava vadėjasi
vadė́tis
Apibrėžtis
netekti turėto kvapo, smarkumo, stiprumo (apie gėrimus, kvepalus); sin. kvėptis, stelbtis: Alùs [minerãlinis vanduõ] vadė́jasi. Nesandariuosè iñduose lai̇̃koma kavà vadė́jasi. Uždeñk arbãtžoles, kàd nesivadė́tų. Blogai̇̃ užkimštuosè buteliùkuose kvepalai̇̃ vadė́josi.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Alùs [minerãlinis vanduõ] vadė́jasi. Nesandariuosè iñduose lai̇̃koma kavà vadė́jasi. Uždeñk arbãtžoles, kàd nesivadė́tų. Blogai̇̃ užkimštuosè buteliùkuose kvepalai̇̃ vadė́josi.
padūksóti
Apibrėžtis
dūksóti, dū̃kso (-ója), -ójo intr., dū́ksoti, -o, -ojo K.Būg
1. vadėtis, stelbtis: Kamgi leidei alui bačkose dūksót? Kp. Viralas ant stalo dū̃kso Ktk.
2. K.Būg dūsauti, dejuoti.
3. iš tolo neaiškiai matytis, dūluoti, dunksoti: Kažin kas dū̃kso J.Jabl(Skp). Ant kelio dū̃kso kas baltas Ėr. Miškai be lapų kai debesėliai, iš tolo dūkso kaip tie šešėliai BM415(Kp). Rūkų aptraukti dūkso palši sniegų kalnai J.Bil. Visur ore dūksojo sausas, tarytum dūmai, rūkas rš. Apžvelgdavo toli dūksančią tamsių miškų nykumą ir atsidusęs grįždavo šilton trobon A.Vien.
| prk.: Pati vadinamoji senų senovė rūke tebedūkso J.Jabl.
4. Kos42 nieko neveikiant būti, zauksoti, riogsoti: Ko dūksai̇̃ visą rytą be darbo! Ldk. Nėr nei su kuo pasikalbėti – vienas dūksók ir dūksók! Ul. Niekas nė ateit neatėjo, dūksójau visą dieną viena Srv. Dū̃kso dū̃kso vienas seniukas Ėr. Dū̃kso įsirėmęs Dglš. Pagal pečių smūkso ir, nuleidęs rudus ūsus, vos tik gyvas dū̃kso (d.) Grk, Nm, Km. Ko dū́ksai, t. y. ko stovi kaip dūblys dūsaudamas? J.
5. Trgn dingsėti: Man niekaip nedū̃kso, koks čia žmogus Sld.
atidūksóti
1. intr. nudūkti, nusikvėpti: Pilkit alų bačkon – neatadūksos Skp.
2. refl. atsikvėpti, pailsėti: Atsidūksójo, pasilsėjo ir vėl ėjo Pg.
išdūksóti intr. išsivadėti, išdūkti: Užkišk uzboną, kad alus neišdūksótų Kp. Benzina tai greit išdūksója Gg.
^ Kad tu išdūksótum! Ldk.
| refl. Mlt: Baikime gerti alų, kad neišsidūksótų Ldk. Uksusas išsidūksójo Dbk.
nudūksóti intr. nusikvėpti, nudūkti: Kad nenudūksótų alus – apdenk Kp. Įsileiskim šviežio alaus: šitas nudūksójęs Slm.
| refl.: Užkišk butelį, kad nenusidūksót alus Slm. Atkišom bačką, ir jau po alaus – nusidūksójo Paį. Alus geras, tik nusidūksójęs Kp. Vaistas, žolės nusidūksójo J.Jabl.
padūksóti intr. truputį nudūksoti: Ilgai laikėm neužkištas bačkas – alus ir padūksójo Slm.
prisidūksóti prisibūti nieko neveikiant: Prisidūksójau namie – reikia ir man ben kartą ant žmones išeit Slm.
1. vadėtis, stelbtis: Kamgi leidei alui bačkose dūksót? Kp. Viralas ant stalo dū̃kso Ktk.
2. K.Būg dūsauti, dejuoti.
3. iš tolo neaiškiai matytis, dūluoti, dunksoti: Kažin kas dū̃kso J.Jabl(Skp). Ant kelio dū̃kso kas baltas Ėr. Miškai be lapų kai debesėliai, iš tolo dūkso kaip tie šešėliai BM415(Kp). Rūkų aptraukti dūkso palši sniegų kalnai J.Bil. Visur ore dūksojo sausas, tarytum dūmai, rūkas rš. Apžvelgdavo toli dūksančią tamsių miškų nykumą ir atsidusęs grįždavo šilton trobon A.Vien.
| prk.: Pati vadinamoji senų senovė rūke tebedūkso J.Jabl.
4. Kos42 nieko neveikiant būti, zauksoti, riogsoti: Ko dūksai̇̃ visą rytą be darbo! Ldk. Nėr nei su kuo pasikalbėti – vienas dūksók ir dūksók! Ul. Niekas nė ateit neatėjo, dūksójau visą dieną viena Srv. Dū̃kso dū̃kso vienas seniukas Ėr. Dū̃kso įsirėmęs Dglš. Pagal pečių smūkso ir, nuleidęs rudus ūsus, vos tik gyvas dū̃kso (d.) Grk, Nm, Km. Ko dū́ksai, t. y. ko stovi kaip dūblys dūsaudamas? J.
5. Trgn dingsėti: Man niekaip nedū̃kso, koks čia žmogus Sld.
atidūksóti
1. intr. nudūkti, nusikvėpti: Pilkit alų bačkon – neatadūksos Skp.
2. refl. atsikvėpti, pailsėti: Atsidūksójo, pasilsėjo ir vėl ėjo Pg.
išdūksóti intr. išsivadėti, išdūkti: Užkišk uzboną, kad alus neišdūksótų Kp. Benzina tai greit išdūksója Gg.
^ Kad tu išdūksótum! Ldk.
| refl. Mlt: Baikime gerti alų, kad neišsidūksótų Ldk. Uksusas išsidūksójo Dbk.
nudūksóti intr. nusikvėpti, nudūkti: Kad nenudūksótų alus – apdenk Kp. Įsileiskim šviežio alaus: šitas nudūksójęs Slm.
| refl.: Užkišk butelį, kad nenusidūksót alus Slm. Atkišom bačką, ir jau po alaus – nusidūksójo Paį. Alus geras, tik nusidūksójęs Kp. Vaistas, žolės nusidūksójo J.Jabl.
padūksóti intr. truputį nudūksoti: Ilgai laikėm neužkištas bačkas – alus ir padūksójo Slm.
prisidūksóti prisibūti nieko neveikiant: Prisidūksójau namie – reikia ir man ben kartą ant žmones išeit Slm.
prisidūksóti
Apibrėžtis
dūksóti, dū̃kso (-ója), -ójo intr., dū́ksoti, -o, -ojo K.Būg
1. vadėtis, stelbtis: Kamgi leidei alui bačkose dūksót? Kp. Viralas ant stalo dū̃kso Ktk.
2. K.Būg dūsauti, dejuoti.
3. iš tolo neaiškiai matytis, dūluoti, dunksoti: Kažin kas dū̃kso J.Jabl(Skp). Ant kelio dū̃kso kas baltas Ėr. Miškai be lapų kai debesėliai, iš tolo dūkso kaip tie šešėliai BM415(Kp). Rūkų aptraukti dūkso palši sniegų kalnai J.Bil. Visur ore dūksojo sausas, tarytum dūmai, rūkas rš. Apžvelgdavo toli dūksančią tamsių miškų nykumą ir atsidusęs grįždavo šilton trobon A.Vien.
| prk.: Pati vadinamoji senų senovė rūke tebedūkso J.Jabl.
4. Kos42 nieko neveikiant būti, zauksoti, riogsoti: Ko dūksai̇̃ visą rytą be darbo! Ldk. Nėr nei su kuo pasikalbėti – vienas dūksók ir dūksók! Ul. Niekas nė ateit neatėjo, dūksójau visą dieną viena Srv. Dū̃kso dū̃kso vienas seniukas Ėr. Dū̃kso įsirėmęs Dglš. Pagal pečių smūkso ir, nuleidęs rudus ūsus, vos tik gyvas dū̃kso (d.) Grk, Nm, Km. Ko dū́ksai, t. y. ko stovi kaip dūblys dūsaudamas? J.
5. Trgn dingsėti: Man niekaip nedū̃kso, koks čia žmogus Sld.
atidūksóti
1. intr. nudūkti, nusikvėpti: Pilkit alų bačkon – neatadūksos Skp.
2. refl. atsikvėpti, pailsėti: Atsidūksójo, pasilsėjo ir vėl ėjo Pg.
išdūksóti intr. išsivadėti, išdūkti: Užkišk uzboną, kad alus neišdūksótų Kp. Benzina tai greit išdūksója Gg.
^ Kad tu išdūksótum! Ldk.
| refl. Mlt: Baikime gerti alų, kad neišsidūksótų Ldk. Uksusas išsidūksójo Dbk.
nudūksóti intr. nusikvėpti, nudūkti: Kad nenudūksótų alus – apdenk Kp. Įsileiskim šviežio alaus: šitas nudūksójęs Slm.
| refl.: Užkišk butelį, kad nenusidūksót alus Slm. Atkišom bačką, ir jau po alaus – nusidūksójo Paį. Alus geras, tik nusidūksójęs Kp. Vaistas, žolės nusidūksójo J.Jabl.
padūksóti intr. truputį nudūksoti: Ilgai laikėm neužkištas bačkas – alus ir padūksójo Slm.
prisidūksóti prisibūti nieko neveikiant: Prisidūksójau namie – reikia ir man ben kartą ant žmones išeit Slm.
1. vadėtis, stelbtis: Kamgi leidei alui bačkose dūksót? Kp. Viralas ant stalo dū̃kso Ktk.
2. K.Būg dūsauti, dejuoti.
3. iš tolo neaiškiai matytis, dūluoti, dunksoti: Kažin kas dū̃kso J.Jabl(Skp). Ant kelio dū̃kso kas baltas Ėr. Miškai be lapų kai debesėliai, iš tolo dūkso kaip tie šešėliai BM415(Kp). Rūkų aptraukti dūkso palši sniegų kalnai J.Bil. Visur ore dūksojo sausas, tarytum dūmai, rūkas rš. Apžvelgdavo toli dūksančią tamsių miškų nykumą ir atsidusęs grįždavo šilton trobon A.Vien.
| prk.: Pati vadinamoji senų senovė rūke tebedūkso J.Jabl.
4. Kos42 nieko neveikiant būti, zauksoti, riogsoti: Ko dūksai̇̃ visą rytą be darbo! Ldk. Nėr nei su kuo pasikalbėti – vienas dūksók ir dūksók! Ul. Niekas nė ateit neatėjo, dūksójau visą dieną viena Srv. Dū̃kso dū̃kso vienas seniukas Ėr. Dū̃kso įsirėmęs Dglš. Pagal pečių smūkso ir, nuleidęs rudus ūsus, vos tik gyvas dū̃kso (d.) Grk, Nm, Km. Ko dū́ksai, t. y. ko stovi kaip dūblys dūsaudamas? J.
5. Trgn dingsėti: Man niekaip nedū̃kso, koks čia žmogus Sld.
atidūksóti
1. intr. nudūkti, nusikvėpti: Pilkit alų bačkon – neatadūksos Skp.
2. refl. atsikvėpti, pailsėti: Atsidūksójo, pasilsėjo ir vėl ėjo Pg.
išdūksóti intr. išsivadėti, išdūkti: Užkišk uzboną, kad alus neišdūksótų Kp. Benzina tai greit išdūksója Gg.
^ Kad tu išdūksótum! Ldk.
| refl. Mlt: Baikime gerti alų, kad neišsidūksótų Ldk. Uksusas išsidūksójo Dbk.
nudūksóti intr. nusikvėpti, nudūkti: Kad nenudūksótų alus – apdenk Kp. Įsileiskim šviežio alaus: šitas nudūksójęs Slm.
| refl.: Užkišk butelį, kad nenusidūksót alus Slm. Atkišom bačką, ir jau po alaus – nusidūksójo Paį. Alus geras, tik nusidūksójęs Kp. Vaistas, žolės nusidūksójo J.Jabl.
padūksóti intr. truputį nudūksoti: Ilgai laikėm neužkištas bačkas – alus ir padūksójo Slm.
prisidūksóti prisibūti nieko neveikiant: Prisidūksójau namie – reikia ir man ben kartą ant žmones išeit Slm.
