staigiai kilti į viršų
krìsti, pùlti
staigiai leistis žemyn
Aš tik vieną sakau: kas aukštai šoka, žemai krinta, kad tik nenusilaužtų sprandą ir jaunieji Simon.
Ganydavom po mišką, tai saulė per šventą Petrą kap teka, tai tep šoka ir puola, šoka ir puola Sn.

daryti šuolį į viršų
stovė́ti
nejudėti, neveikti
Meška stovi – ausys šoka (grūstuvas ir piesta) LTR.

didėti, augti (apie votį)
dìlti
nykti, mažėti
Šunvotės užpuolė: viena dyla, kita kyla Mrj.

1 artėti prie vandens paviršiaus iš gilumos
grim̃zti
leistis gilyn į vandenį
Pagal žemės plutos judesius jūros krantai skirstomi į kylančiuosius, neutraliuosius ir grimztančiuosius rš. 2 eiti į viršų
grim̃zti
eiti į apačią
Audžiant gija sykiu grimzta, sykiu kinla, žiodmens (žiomenys) darosi J.

1 eiti, judėti į viršų
krìsti
eiti, judėti į apačią
Valties vairugalis, kildamas aukštyn ir krisdamas žemyn, daužėsi į vandenį rš.
Vamzdynais vanduo iš Kauno marių naktį kils į viršutinį baseiną, o dieną kris atgal rš.
Jei garsiau, stipriau ištariamas pirmasis dvibalsio sandas, tai dvibalsis vadinamas krintančiu, o jei antrasis – kylančiu Sal.
Kaitant žodį, keičiasi ir kirčio vieta žodyje, ir vienos priegaidės jam nepakanka: kartais ji kylanti, kartais krintanti rš.
Kas nekyla aukštyn, tas žemyn krinta Krv.
Kilti malonu, bet nemalonu krist Nm.
Ir krintantį ir kylantį lydėk, širdie, ir vesk... Marcin.
Atleisk kad nebus rankų ištiestų į tave nei kylant, nei krintant Ket. 2 darytis aukštesniam
krìsti
darytis žemesniam
Kylant aplinkos temperatūrai, odos kraujagyslės išsiplečia, o krintant – susitraukia rš.
Temperatūra gali kisti dviem kryptimis – kilti arba kristi rš.
Temperatūrai kylant, metalinių laidininkų varža didėja, krintant – mažėja rš. 3 darytis didesnės vertės
krìsti
darytis mažesnės vertės
Kainos kyla, litą įvedus išsipūtė beveik dvigubai ir toliau didėja, vadinasi, pinigo perkamoji galia krinta rš.
Apie infliaciją išgirsi ką tik nori: tai ji kyla, tai krinta, tai kalti vieni, tai kiti rš.

1 užimti aukštesnę padėtį ore
léistis, nusiléisti
priartėti prie žemės
Girdėti besileidžiančių ir kylančių gulbių sparnų švilpimas – savitas, su nieku nepalyginamas rš.
Pempės leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią žemę Avyž.
Per mūsų galvas kyla ir leidžiasi reaktyviniai keleiviniai lėktuvai, žybčiodami raudonomis ir žaliomis šviesomis rš.
Kaip dažnai oro srovė kyla ir leidžiasi, iš to galima daug suvokti, kai žinai pakankamai vėjo savumus Mš.
Slenkant oro masei priešvėjiniame aukštumų šlaite, oras priverčiamas kilti aukštyn ir pavėjiniame leistis žemyn rš.
Žvaigždynai kyla rytinėje dangaus pusėje ir leidžiasi vakarinėje rš.
Virš papievių kyla baltas rūkas, virš palaukių rūkas nusileis Braz.
Pabaidytas [mažasis baublys] staigiai kyla iš po kojų ir vėl nusileidžia į slėpynę rš.
Vieversys čiruliuoja, kyla sparneliais ir vėl nusileidžia Lnkv.
Vieversių patinai turi paprotį giedodami kilti beveik statmenai į orą, o paskui nejudamais sparnais nusileisti ant žemės Ivan.
Kai šilta – kyla aukštyn, kai šalta – leidžiasi žemyn (apie termometrą) rš. 2 vykti į aukštesnę vietą
léistis, nusiléisti
vykti į žemesnę vietą
Kelias sukinėjosi ir visą laiką čia leidosi žemyn, čia kilo aukštyn Šlč.
Kildami aukštai į kalnus arba leisdamiesi ilgesniam laikui po vandeniu, žmonės pasiima aparatus, pripildytus suspausto deguonies rš.
Mūsų vežimas visai netiko kelionei per Alpes: aukštyn kylant žemaitukas pakimba ore, o leidžiantis staigion pakalnėn jis viso gurguolės svorio spaudžiamas prie žemės Andr. 3 atsirasti paviršiuje
léistis, nusiléisti
nykti nuo paviršiaus
Vanduo nuolat tai kyla, tai leidžiasi, nuolat susiformuoja srovės rš.
Tokie geltoni puškai (spuogai) kilo ir leidosi Jrb. 4 darytis ryškesniam
léistis, nusiléisti
darytis blankesniam
Socialdemokratai populiarūs tiek kylant, tiek leidžiantis socializmo žvaigždei rš.

užimti aukštesnę padėtį ore
nérti
leistis gilyn į vandenį
Tie, kurie plaukė laivais, kilo aukštyn lig dangaus, nėrė žemyn į gelmes brš.

vykti į aukštesnę vietą
sliñkti
pamažu leistis žemyn
Ateivis, gyvenantis su tavimi, kils aukščiau ir aukščiau už tave, o tuo tarpu tu slinksi vis žemyn ir žemyn ŠR.

aukštėti vandens lygiui
sèkti, slū́gti
žemėti vandens lygiui
Prieš lytų vanduo slūgsta, prieš pagadą kyla Gs.
Slūgstant Baltijos lygiui ir kylant žemės plutai, upės smarkiai įsigraužė gilyn rš.

1 darytis aukštesniam
smègti, smìgti
nukristi žemyn, susiploti
Duona, pyragas kad nekyla, nesipučia į aukštą, tada smenga žemyn, t.y. sukrinta ir į dantis kimba J. 2 judėti į viršų
smègti, smìgti
judėti staigiai žemyn

1 skristi į viršų
smùkti
judėti staigiai žemyn
Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. 2 klestėti
smùkti
prastėti, menkėti
Mažeikių naftos įmonė smunka, o jos valdovų pilys kyla aukštyn rš.

imti didžiuotis
atsitū̃pti
netekti didžiavimosi pagrindo
Vaikų priprašė [į vestuves] – aukštai kėlės, žemai atsitūpė Švnč.

kilti į viršų, aukštyn
griū́ti
virsti, pulti
Mainos rūbai margo svieto: silpnas kelias, tvirtas griūva Mair.

stotis ant kojų pabudus
gulė́ti
visu kūnu būti ant ko horizontalioje padėtyje
Kelkis, dukrele, gana tau gulėt, eik su draugelėm pasivaikštinėt LTR. Dkšt.

stotis ant kojų pabudus
gul̃ti(s), atsigulti
užimti horizontalią padėtį einant miegoti
Su saule gulė, su saule kėlės Jabl.
Su vištomis eina gultų, su gaidžiais keliasi Jabl.
Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP. Ašm.
Geras ūkininkas pirmas kelias, o paskutinis gula flk.
Geriau alkanam gulti, nei su skolomis keltis Mrk.
Oi tai buvo pas močiutę dukružėlei gera būti – anksti keltis nerūpėjo. Vėlai gulti nereikėjo Bink.
Visą gyvenimą kėlėsi su pirmaisiais gaidžiais, gulėsi saulei nusileidus rš.
Ubagu atsigulęs, ponu nesikelsi LTR. Vdk.
Rudeniop. Saulelė kas rytą vėliau tesikelia, kas vakarą anksčiau gulasi prk. Žem.

1 skristi į viršų, aukštyn
krìsti, nukrìsti
staigiai užimti žemą padėtį
Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi Vlkj.
Su gandrais kėlės, su varnoms krito Slnt. 2 stengtis atsistoti
krìsti, nukrìsti
staigiai gultis
Arklius blužnis apstojo, kremta (krinta) kelas Krš.

lipant kilti į viršų
léistis
lipant patekti į žemesnę padėtį
Teko keltis į aukščiausius kalnus, čia vėl leistis į pakalnes rš.

tiestis į viršų
leñktis
darytis lanko formos, svirti žemyn
Labai gražu būdavo žiūrėti, kai su pjautuvais pjauna: viena lenkias, kita kelias Ukm.

atsirasti kokiam nemaloniam pojūčiui
nuslū́gti
sumažėti buvusiam nemaloniam pojūčiui
Kelias kelias toks negerumas, kaip tik paimu česnako – ir nuslūgsta Upn.

stotis parpuolus
pùlti
leistis žemyn, kristi
Daug kartų aš puoliau ir kėliausi rš.

grįžti į statmeną padėtį
vir̃sti
griūti ant šono

1 nérti, nẽria, nė́rė
1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ.
| refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl.
| prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš.
| Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz.
2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J.
^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv).
| refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts.
3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.
neriamai̇̃ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.
4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš.
5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp.
| Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš.
| prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš.
| refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc.
6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.
◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.
1 atnérti, àtneria, atnė́rė intr.
1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnė́rė žuvis Vlkv.
2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš.
1 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė
1. intr. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį J. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis rš. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles Niem5. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę Jrb.
2. tr. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin A.Baran.
3. intr. Alvt, Skr greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti V.Kudir. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę Skdv. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį Gs. Jo arkliai įnėrė į pievą rš.
| refl.: Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė LTR(Pn).
4. intr. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̇̃neria Šn.
| refl.: Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį Vaižg.
1 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. intr. K iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau J. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis K.Bor. Šapalas išnė́rė iš vandens Plv. Tas pakarklynė[je] išnė́ręs i beveiząs Eig. Ir regėtų iš vandenio kopančias (paraštėje išneriančias) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2.
| refl. SD416: Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė Š. Žuvis išsinėrė iš vandens rš. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom LTR(Šn).
2. intr. prk. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė rš. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona rš. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą Šlč.
| refl.: Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva rš. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė Pč.
3. intr. BB1Moz38,30, Skr, Auk, Pc, Rk, Ml, Ps greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris I.Simon. Išnė́rė per langą į rugius Gs. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau Pln. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran Švnč. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką Lk. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu (d.) Str. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją Pgg. Bitys greit i̇̀šneria iš avilio i tuo palekia Pgg.
| refl. Bsg: Išsinėrė per duris ir pabėgo Rmš.
1 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. intr. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti Lž. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo Ašb. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon rš.
| refl.: Nusinėrė į dugną LTR(Ps).
2. intr. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos BsPIV139. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu (d.) Mrj. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant LB15.
3. intr. Jrb, Skrd greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones Mrj. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių Mš. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele rš. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę Srv. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką Jnš. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) rš.
4. intr. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj[o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva Arm.
5. tr. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis J.Balt.
1 panérti, pàneria, panė́rė
1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus … greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv.
^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv.
| refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasi̇̀neriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147.
2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž.
| prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinai̇̃ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28.
| refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd.
| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš.
| prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien.
| Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts.
| prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč.
| refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.
4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet.
| refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar.
5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd.
| refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ ši̇̀rdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
1 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus Jnš. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė Pgg.
1 pérnerti
1. tr., intr. K perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį J. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau RD37.
2. intr. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu Grv.
1 pranérti, pràneria, pranė́rė intr.
1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas Kn.
2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko Skdv. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius J. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės rš.
3. refl. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių J.Gruš.
1 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė
1. tr. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau JD798.
2. intr. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl.
| refl. BŽ280.
1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr.
1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr.
2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš.
1 užsinérti, užsi̇̀neria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį J. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant SE159.

1 nérti, nẽria, nė́rė
1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ.
| refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl.
| prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš.
| Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz.
2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J.
^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv).
| refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts.
3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.
neriamai̇̃ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.
4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš.
5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp.
| Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš.
| prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš.
| refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc.
6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.
◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.
1 atnérti, àtneria, atnė́rė intr.
1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnė́rė žuvis Vlkv.
2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš.
1 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė
1. intr. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį J. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis rš. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles Niem5. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę Jrb.
2. tr. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin A.Baran.
3. intr. Alvt, Skr greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti V.Kudir. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę Skdv. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį Gs. Jo arkliai įnėrė į pievą rš.
| refl.: Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė LTR(Pn).
4. intr. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̇̃neria Šn.
| refl.: Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį Vaižg.
1 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. intr. K iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau J. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis K.Bor. Šapalas išnė́rė iš vandens Plv. Tas pakarklynė[je] išnė́ręs i beveiząs Eig. Ir regėtų iš vandenio kopančias (paraštėje išneriančias) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2.
| refl. SD416: Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė Š. Žuvis išsinėrė iš vandens rš. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom LTR(Šn).
2. intr. prk. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė rš. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona rš. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą Šlč.
| refl.: Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva rš. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė Pč.
3. intr. BB1Moz38,30, Skr, Auk, Pc, Rk, Ml, Ps greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris I.Simon. Išnė́rė per langą į rugius Gs. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau Pln. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran Švnč. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką Lk. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu (d.) Str. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją Pgg. Bitys greit i̇̀šneria iš avilio i tuo palekia Pgg.
| refl. Bsg: Išsinėrė per duris ir pabėgo Rmš.
1 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. intr. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti Lž. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo Ašb. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon rš.
| refl.: Nusinėrė į dugną LTR(Ps).
2. intr. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos BsPIV139. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu (d.) Mrj. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant LB15.
3. intr. Jrb, Skrd greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones Mrj. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių Mš. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele rš. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę Srv. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką Jnš. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) rš.
4. intr. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj[o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva Arm.
5. tr. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis J.Balt.
1 panérti, pàneria, panė́rė
1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus … greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv.
^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv.
| refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasi̇̀neriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147.
2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž.
| prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinai̇̃ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28.
| refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd.
| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš.
| prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien.
| Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts.
| prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč.
| refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.
4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet.
| refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar.
5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd.
| refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ ši̇̀rdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
1 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus Jnš. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė Pgg.
1 pérnerti
1. tr., intr. K perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį J. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau RD37.
2. intr. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu Grv.
1 pranérti, pràneria, pranė́rė intr.
1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas Kn.
2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko Skdv. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius J. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės rš.
3. refl. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių J.Gruš.
1 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė
1. tr. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau JD798.
2. intr. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl.
| refl. BŽ280.
1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr.
1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr.
2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš.
1 užsinérti, užsi̇̀neria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį J. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant SE159.

1 nérti, nẽria, nė́rė
1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ.
| refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl.
| prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš.
| Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz.
2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J.
^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv).
| refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts.
3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.
neriamai̇̃ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.
4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš.
5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp.
| Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš.
| prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš.
| refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc.
6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.
◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.
1 atnérti, àtneria, atnė́rė intr.
1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnė́rė žuvis Vlkv.
2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš.
1 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė
1. intr. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį J. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis rš. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles Niem5. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę Jrb.
2. tr. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin A.Baran.
3. intr. Alvt, Skr greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti V.Kudir. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę Skdv. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį Gs. Jo arkliai įnėrė į pievą rš.
| refl.: Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė LTR(Pn).
4. intr. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̇̃neria Šn.
| refl.: Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį Vaižg.
1 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. intr. K iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau J. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis K.Bor. Šapalas išnė́rė iš vandens Plv. Tas pakarklynė[je] išnė́ręs i beveiząs Eig. Ir regėtų iš vandenio kopančias (paraštėje išneriančias) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2.
| refl. SD416: Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė Š. Žuvis išsinėrė iš vandens rš. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom LTR(Šn).
2. intr. prk. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė rš. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona rš. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą Šlč.
| refl.: Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva rš. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė Pč.
3. intr. BB1Moz38,30, Skr, Auk, Pc, Rk, Ml, Ps greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris I.Simon. Išnė́rė per langą į rugius Gs. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau Pln. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran Švnč. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką Lk. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu (d.) Str. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją Pgg. Bitys greit i̇̀šneria iš avilio i tuo palekia Pgg.
| refl. Bsg: Išsinėrė per duris ir pabėgo Rmš.
1 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. intr. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti Lž. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo Ašb. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon rš.
| refl.: Nusinėrė į dugną LTR(Ps).
2. intr. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos BsPIV139. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu (d.) Mrj. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant LB15.
3. intr. Jrb, Skrd greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones Mrj. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių Mš. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele rš. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę Srv. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką Jnš. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) rš.
4. intr. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj[o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva Arm.
5. tr. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis J.Balt.
1 panérti, pàneria, panė́rė
1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus … greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv.
^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv.
| refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasi̇̀neriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147.
2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž.
| prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinai̇̃ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28.
| refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd.
| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš.
| prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien.
| Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts.
| prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč.
| refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.
4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet.
| refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar.
5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd.
| refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ ši̇̀rdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
1 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus Jnš. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė Pgg.
1 pérnerti
1. tr., intr. K perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį J. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau RD37.
2. intr. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu Grv.
1 pranérti, pràneria, pranė́rė intr.
1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas Kn.
2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko Skdv. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius J. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės rš.
3. refl. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių J.Gruš.
1 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė
1. tr. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau JD798.
2. intr. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl.
| refl. BŽ280.
1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr.
1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr.
2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš.
1 užsinérti, užsi̇̀neria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį J. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant SE159.

mìnkštas pakáušis puskvailis: Kaip yra minkštas pakaušis, niekas nebeišeina. Jdr.
pìlnas pakáušis Grdm. girtas:
pakáušyje bū́ti negeraĩ pradėti kvailioti: Ar tau pakaušy negerai?!. Pšl.
pakáušį gráužti rūpesčių pridaryti: Graužia pakaušį boboms pijokai. Krš.
pakáušį iškedénti primušti, nubausti: Prisiminsi gimtąją dieną, kai iškedensiu aš tau pakaušį. Srv.
pakáušis ìšneša supranta, nusimano: Kaip mano pakaušis išneša, taip ir darysiu. Sk.
pakáušis kaĩsta svaigsta (apie įkaušusį): Jau ano pradėjo pakaušis kaisti, jau ans pradėjo šnekėti. Kl.
pakáušį kasinė́tis patekus į sunkią ar neaiškią padėtį, galvoti ką daryti: Tačiau tie visi pakaušį kasinėjas. prš.
pakáušį kasýti būti susirūpinusiam nežinant ką daryti: Kas daryti? Atsistojo Grainis vidury kiemo, kaso pakaušį ir dairosi į visas šalis. Krėv. Užtai velnyčiai pakaušius kasė nuliūdę, uodegas nuleidę, po tuščią pragarą vaikščiojo. LzP.
pakáušį kasýtis patekus į sunkią ar neaiškią padėtį, galvoti ką daryti: Nebesikasė daugiau pakaušių nei buhalteris, nei meistras, tik rankas iš džiaugsmo trynė. rš.
pakáušį krapštýti patekus į sunkią ar neaiškią padėtį, galvoti ką daryti: Krapšto studentėlis pakaušį: ir šiaip blogai, ir teip blogai. An.
pakáušį kùlti įkyrėti: Nebekulkiat man pakaušį, būkiat ramios. Yl.
pakáušiai lãksto mušasi: Kad pradės duotis – pakaušiai lakstė. Pj.
pakáušius lýginti mušti: Tos moteriškės buvo piktos, mušėsi, pakaušius lygino viena antrai. LTR.
pakáušius lýgintis muštis: Vakar, sako, krautuvėj prisilakę vyrai vėl pakaušius lyginos. Sk.
pakáušis maĩšosi pradeda kvailioti: Ar ji iš pykčio rauda, ar ten jai pakaušis maišos?. Slm.
pakáušiu matýti numatyti: Taigi užtat, – valstybinė, pasakyčiau tamsta, galva! Ne tik kakta, pakaušiu mato, tamsta!. Gric.
pakáušyje nebū́ti neišmanyti: Kad tame pakaušyje nėr, neišmokysi. Trk.
pakáušis neìšneša nesugalvoja, nesupranta: Jo pakaušis neišneša, kaip išbristi iš skolų. Jnš. Mano pakaušis neišneša to. Grdm.
pakáušis nèneša neatsimena: Pakaušis dabar neneša, pasenom. Grd.
pakáušis nẽša supranta, nusimano: Kaip tavo pakaušis neša, taip ir daryk – niekas tau nepadės. Žg.
pakáušyje neturė́ti neišmanyti: Ką jis dirbs – nebeturi pakaušyje. Slm.
pakáušį nuskaptúoti primušti: Joniui vaikiai susitarę jomarke gerai pakaušį nuskaptavo. Vkš.
pakáušį nuvóžti užmušti, nužudyti: Pakaušį bus kas nuvožęs tam nevidonui. Šts.
pakáušį pakasýti labai pagalvoti: Gyvenimą įtikti reik gerai pakaušį pakasyti. J. Šešis vaikius, keturias dukteris tur – reik jau pakasyti pakaušį kaip išmaitinti. Nt.
pakáušį pakrapštýti pagalvoti ką daryti: Su tokia ragana tai jam teko pakaušį pakrapštyti. Gric. Jau vien tvarkaraštį sudarant reikėdavo gerai pakrapštyti pakaušį. rš. Reikėjo reikėjo giminaičiui pakrapštyti pakaušį, kol sugalvojo. Ap.
pakáušis panìžo susirūpino, parūpo: Na, juk sakiau, kokia priežastis, – ir dėdei Skrandžiui pakaušis dar labiau panižo. Simon.
pakáušį pasikrapštýti labai pagalvoti: Dar turėsi gerai pakaušį pasikrapštyti. Vlkv.
pakáušis pérkaito pamišo: Ar pakaušis perkaito? Šneka niekus. Krš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti. Cvir.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi ir jis – suka pakaušį. Pn.
pakáušius susùkti
1.sukvailinti: Kaip ta degtinėlė susuka pakaušius!. Krš.
2.apsvaigti (pasigėrus): Pakaušius susuka, ir rėkia. Ėr.
pakáušis svỹla daug rūpesčių: Pakaušis svyla nuo darbų. Dkš.
pakáušis šą̃la apie didelę baimę, išgąstį, nemalonumą: Pasižiūrėjo man tiesiai į akis, ir aš pajutau, kad šąla man pakaušis. Balt.
pakáušyje turė́ti
1.suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje. Ėr.
2.galvoti:
pakáušis užkaĩto labai supyko: Užkaito pakaušis, žadėjau blęsti per ausį. Krš. Kada tau spėjo tas pakaušis užkaisti?!. Varn.
pakáušis užkrìto nebeatsimena: Ir užkrito pakaušis jau. End.
pakáušis užšãlo labai išsigando: Ir pakaušis užšalo, kad mane iš palovio kunigas traukė. Šts.
į pakáušį įeĩti kilti staigiai, sugalvoti: Graži mergelka, ale kaži kas į pakaušį įeina, ir neima. Jdr.
į pakáušį įmèsti įkaušti: Jonukas parėjo namon jau, kaip sako, gerai į pakaušį įmetęs. rš. Kai tik į pakaušį įmeta, ir nebėra žmogaus. Šl.
į pakáušį im̃ti rūpintis, nerimti: Neimk į pakaušį, kas buvo, to neišmesi. rš.
į pakáušį sė́sti svaiginti: Man sėda šarpiai į pakaušį. End.
į pakáušį trū́kti neturėti proto: Trūksta jai į pakaušį, nėra doros. Grd.
į pakáušį turė́ti
1.suvokti, suprasti: Kiek čia į pakaušį reik turėti – galvelė tik mažinyka. Dov.
2.galvoti: Aš vis į pakaušį turėjau, kad man reikės eit namien penki kilomėteriai. Prk.
iš pakáušio išeĩti
1.užmiršti:
2.išprotėti: Moterėlė pasikorė, mat buvo iš pakaušio išėjus. Pkr.
per pakáušį atsirū́gti būti blogai: Palauk palauk, atsirūgs tau per pakaušį. Vl.
per pakáušį eĩti labai įgristi: Man tas darbas taip įgriso, kad tiesiog per pakaušį ėjo. Mrj.
per pakáušį išeĩti
1.užsimiršti: Mano visos dainos per pakaušį išėjo. Lkč.
2.suteikti nemalonumų, baigtis nemalonumais: Vai, tau išeis per pakaušį tie tavo draugai!. Ig. Palaukit palaukit, dar tas jo gerumas per pakaušį jums išeis!. Skr. Neduok Dieve turėti kokią vyresnybę tame valsčiuje, išeina ir alga per pakaušį. Žem. Svetimas darbas per pakaušį išeina. Mrj. Jam tie pinigai per pakaušį išeina. Šk.
3.atsižadėti, nelikti: Pabūtum, sakau, tu mano kailyje, pamojuotum moteriškom, visi tavo šykštumai per pakaušį tau išeitų. Balt.
per pakáušį išgarúoti įkyrėjus baigtis: Ta meilė jam per pakaušį išgaravo. Mlt.
per pakáušį išlį̃sti
1.baigtis skaudžiais padariniais, nemalonumais: Kad tik jam per pakaušį pono malonės neišlįstų!. LzP. Išlįs tos tūkstantės per pakaušį. Krš.
2.labai įkyrėti: Man jau per pakaušį baigia išlįsti toks gyvenimas. Paukš.
per pakáušį lį̃sti įgristi, labai nubosti: Per pakaušį lenda tie sutikimai. Bub.
pro pakáušį išeĩti baigtis blogais padariniais: Jo draugystė tau pro pakaušį išeis. Rs.
su pakáušiu gudrus, sumanus: Visi dabar yra su pakaušiais, nieko nepamokysi. Krš. Ta senikė su pakaušiu. Grz.
už pakáušio čia pat: Mislės už marių, o už pakaušio smertis. Krš.
kaĩp į pakáušį užrašýta apie gerai prisimenantį: Senovės [dalykai] kaip į pakaušį užrašyta. Užv.
akys lenda per pakaušį žr akis
akys sulindo į pakaušį žr akis
akis turėti pakaušyje žr akis
gaidukai gieda pakaušyje žr gaidys
galvą turėti pakaušyje žr galva
galva su pakaušiu žr galva
mėnulis patekėjo pakaušyje žr mėnulis
plaukai pasistojo ant pakaušio žr plaukas
širdis stovi ant pakaušio žr širdis
utėlės virba pakaušyje žr utėlė
velnius išvaryti pro pakaušį žr velnias
velniai mušasi po pakaušį žr velnias