stū́gtelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo intr. DŽ
1. NdŽ kiek sustaugti, sukaukti: Protarpiais baritonu stūgtelėdavo kažkoks naktibalda šuo rš.
2. staiga surikti, sušukti: Suprašysiu tokią talką, kad ūū, – stūgtelėjo [Andrius], viena akim dirstelėjęs Aksomaičio sodybos pusėn V.Bub.
3. NdŽ staiga pakilti.

pakilti aukštyn
nukrìsti, nuslū́gti
nusileisti žemyn, sumažėti
Vandens, staiga užkilę, greit ir nukrito Žem.

pasidaryti vertingam
diñgti, išnỹkti
nustoti egzistuoti
Būtent atskirų inividų sąjunga ypatingais tautai momentais suteikia tautiniam jausmui tokios nepaprastos galios, kad veikiama šio jausmo tauta arba pakyla, arba išnyksta rš.

judant užimti padėtį, aukštesnę už buvusią
krìsti, nukrìsti
judant iš viršaus užimti padėtį, žemesnę už buvusią
Žąsys tai sunkiai pakyla oran, tai vėl svariai nukrinta žemėn rš.
Žvejys išvydo, kaip tolumoje jūros paviršius užvirė nuo paukščių, krintančių į vandenį ir vėl pakylančių į orą su laimikiu snape rš.
Pakilo kaip sakalas, nukrito kaip vabalas Ps.
Ne todėl, kad galim pakilti, o todėl, kad galim nukristi savo luošą sielą užmiršę, apsipratę su luošumu Ket.
O mūsų gyvenime būna audrų: pakylam labai aukštai, paskui skaudžiai krintam žemyn rš.
Termometras naktį nukrinta žemiau nulio, o dieną pakyla iki nulio prk. rš.

1 užimti padėtį, aukštesnę už buvusią
léistis, nusiléisti
užimtį padėtį, žemesnę už buvusią
Tik padėkite man pakilti į viršų, o jau žemyn aš kaip nors pats nusileisiu rš.
Svarbiausias spektaklio scenografijos akcentas – tai pakylantis, tai nusileidžiantis didžiulis baltas parašiutas scenos centre rš.
Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, kai tokia mėlyna liepsnelė pakilna ir vėl nusileidžia Krp.
Griovą jie (drugiai) kerta: nusileidžia žemyn vienu šlaitu, pasiekia dugną ir pakyla kitu šlaitu rš.
Jeigu mums prireikia, pakylam aukščiausiai į erdvę, nusileidžiam į vandenyno gelmes rš. 2 pasidaryti stipresniam
léistis, nusiléisti
pasidaryti silpnesniam
Tariant skiemenį su tvirtaprade priegaide, balsas, sukoncentruotas garso pradžioje, staigiai pakyla, paskui silpnėdamas ima leistis rš.

užimti aukštesnę padėtį
nuliñkti
užimti žemesnę padėtį
Spygliuočiai – puikūs sinoptikai. Jų šakos nulinksta prieš lietų ir pakyla „nujausdamos" giedrą rš.

1 paaukštėti lygiui
nuslū́gti
pažemėti lygiui
Jau Nemunas nuslūgo, o buvo kokį metrą pakilęs Prn.
Per visą gyvenvietės egzistavimo laiką vandenys dar ne kartą buvo pakilę ir vėl nuslūgę rš.
Kai tešla pakils, reikia ją išmaišyti, kad nuslūgtų, leisti vėl pakilti rš. 2 atsirasti norui
nuslū́gti
pradingti norui
Jo sumanymai vesti kaip greit pakildavo, taip greit ir nuslūgdavo Vien.

skrendant atsidurti ore
nutū̃pti
skrendant atsidurti ant žemės
Kokiu būdu bečirškaudami paukščiai susitaria staiga visi kartu pakilti, o paskui – taip pat staiga nutūpti? rš.
Žirkliauodegės tupi daugiausia poromis ant sausų šakų viršūnėse; retkarčiais jos pakyla aukštyn sugauti pro šalį skrendančio termito ir vėl nutupia vieton Ivan.
Tomis dienomis lėktuvai šiame aerouoste kur kas dažniau nutūpdavo, negu iš jo pakildavo rš.

patekti į aukštesnę vietą
nupùlti, nužeñgti
patekti į žemesnę vietą
Niekas nėra pakilęs į dangų, išskyrus tą, kuris nužengė iš dangaus ŠR.
Štai žiūrėk, kad ir aš – tokia plati, galinga ir didelė, tačiau ir mano laimė kaip Adomo vaiko: tai pakilti, tai vėl nupulti Vien.

užimti vertikalią padėtį, atsistoti
parpùlti
staiga suklupti ant kelių
Parpuolęs nuplauna jo (Viešpaties) kruvinas kojas ir vėlei, kaip pranašo žodis, pakyla Braz.

patekti į aukštą vietą
pùlti
staigiai leistis žemyn
Kai žmonės pamatydavo debesies stulpą, stovintį prie palapinės įėjimo, visi pakildavo ir puldavo kniūpsčia, kiekvienas prie savo palapinės angos ŠR.

pasidaryti vertingam, garbingam
svarìnti
daryti menką, negarbingą
Žmogaus dvasia stengiasi pakilti, o kūnas savo sunkybe žemyn svarina rš.

2 tri̇̀nkti, -sta, -o Š, NdŽ, FrnW; Kos56 žr. trinksėti 1: Ne tilteliai trinko: varė močia karveles LTR(Vad). Smarkiai sugriaudus baisiai trinko I.Šein.
2 patri̇̀nkti intr. su trinkesiu pakilti, prasidėti: Patrinko baisios muštynės ir smarki kova terpu dviejų rievių svietiškos draugystės A.Baran.
2 sutri̇̀nkti Š žr. sutrinksėti 1: Čia kažkas sutri̇̀nko ir pertraukė sakytoją NdŽ. Sutrinko miškai lyg Perkūnas aukštai Mair. Sugurgždėjo sniegas, pusnys, sutrinko arklių kanopos J.Paukš. Ratai sutrinko per bėgius A.Vien. Sutrinko trinko tėvelio grindos NS329. Svirno grindelės sutri̇̀nko, mūsų seselė pravirko JV703. Kad suūžė, sutrinko, ir į kambarį privirto velnių LTR(Lnkv).
ǁ Staiga sutrinko, suūžė perkūnas rš.
2 užtri̇̀nkti intr. su trinkesiu užsidaryti: Jis persigandęs skubinos laukan ir, durims paeiliui jam paskui užtrinkstant, merga šaukusi LTsIV634.

Nedidelis į viršų siaurėjantis puodelis ilga rankena turkiškai kavai virti.

1 bùsti, buñda, bùdo intr.
1. K išeiti iš miego būklės: Jau išmiegojau, bundù, tuo kelsiu J. Greičiau kepkim duoną, vaikai jau buñda, neduos ramybės Kp.
ǁ prk. atgyti: Jos (pempės) leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią (pavasarėjančią) žemę J.Avyž. Budo auksinis rytas rš.
2. prk. kilti, rastis: Kuo daugiau mokėsi, tuo labiau budo jos supratimas, kad maža temoka LzP.
3. R38 budėti: Aš miegmi, bet širdis mano bunda CII435. Tavo akys ant jų tebunda, tavo ranka juos t’apdengia KlM100.
1 atbùsti intr.
1. nustoti miegoti: Atbuñda čigonas ir pradeda apsakinėti savo sapną J.Jabl. Atbuñd seselė iš miego, parlek zylelė iš lauko JD646.
| refl.: Atsibudaũ iš miego da gerai prieš dienelę Jnšk.
| prk.: Ka an svieto atsibudaũ (gimiau), buvo medinės akėčios Kl.
2. prk. pakilti, susiprasti: O vienok Lietuva juk atbus gi kada Mair.
| refl.: Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę Mair.
1 įbùsti intr. prk. įaugti, subręsti: Visi trys vaikai buvo nemaži, jau inbudę LMD(Prn).
1 išbùsti intr. iš miegų išsiblaškyti: Iš miego išbudaũ aš J. Vaikas išbùdo, niekaip negal beužmigyti Vvr. Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbùsdavo kožnas K.Donel.
| prk.: Staiga išbudęs iš susimąstymo, paklausė J.Avyž.
| refl.: Kad išsibusi, atnaujink tą saldų jausmą brš.
1 nubùsti intr.
1. R, J nustoti miegoti: Nubundi̇̀ žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk.
| prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd.
ǁ prk. paaugti, įgyti nuovoką: Jau nubùdus mergaitė, jau tekėti gali Žln. Kaip tik aš nubudaũ (kaip tik atsimenu iš mažų dienų), prova ėjo ir dėl ganyklų Vžns. Jau nubùdęs vaikutis: jau juokiasi ir žmogų pažįsta Rdm.
2. prk. pasidaryti sąmoningam, susiprasti: Tauta yra jau nubudusi rš.
1 pabùsti intr.
1. SD207, K nebemiegoti, pakirsti: Kad kas brikš, aš tujau ir pabundù Grg. Kad ir juste juntu, ale nepabundu KlpD56. Vieversys anksti pabuñda Dkš. Užmigdama palikau, pabusdama neradau ant galvos vainikužio JV659.
| prk.: Nežinau, ar jau pabùdus (gimus) buvau, kai ana atitekėjo Ds.
| refl.: Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadindama JV355.
2. prk. įgyti nuovoką, atgauti sąmonę: Ir pabudo Noach iš vyno savo Ch1Moz9,24. Pagibuskim dėl Dievo SE207.
1 prabùsti intr.
1. Lz kiek nubusti: Prabùdo [nakčia vaikas] – ir valgyt Lp. Pamažu, kad neprabùstų OG61. Buvau kiek prabùdęs ir vėl užmigau Dr.
| refl.: Prasibudus paveizėjo į lovos šalį Pč.
2. prk. atsirasti, iškilti: Prabudo sieloje vėl nauji troškimai rš.
1 subùsti intr.
1. vienam po kito nubusti: Vargas su tais mažais (vaikais) – subuñda, tuoj rėkia valgyti! Jnšk. Subùdo, suskėlė visa šeimyna Sl.
2. prk. susiprasti, sukilti: Prūsų Lietuva irgi subunda rš. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė Vd.

1 bùsti, buñda, bùdo intr.
1. K išeiti iš miego būklės: Jau išmiegojau, bundù, tuo kelsiu J. Greičiau kepkim duoną, vaikai jau buñda, neduos ramybės Kp.
ǁ prk. atgyti: Jos (pempės) leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią (pavasarėjančią) žemę J.Avyž. Budo auksinis rytas rš.
2. prk. kilti, rastis: Kuo daugiau mokėsi, tuo labiau budo jos supratimas, kad maža temoka LzP.
3. R38 budėti: Aš miegmi, bet širdis mano bunda CII435. Tavo akys ant jų tebunda, tavo ranka juos t’apdengia KlM100.
1 atbùsti intr.
1. nustoti miegoti: Atbuñda čigonas ir pradeda apsakinėti savo sapną J.Jabl. Atbuñd seselė iš miego, parlek zylelė iš lauko JD646.
| refl.: Atsibudaũ iš miego da gerai prieš dienelę Jnšk.
| prk.: Ka an svieto atsibudaũ (gimiau), buvo medinės akėčios Kl.
2. prk. pakilti, susiprasti: O vienok Lietuva juk atbus gi kada Mair.
| refl.: Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę Mair.
1 įbùsti intr. prk. įaugti, subręsti: Visi trys vaikai buvo nemaži, jau inbudę LMD(Prn).
1 išbùsti intr. iš miegų išsiblaškyti: Iš miego išbudaũ aš J. Vaikas išbùdo, niekaip negal beužmigyti Vvr. Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbùsdavo kožnas K.Donel.
| prk.: Staiga išbudęs iš susimąstymo, paklausė J.Avyž.
| refl.: Kad išsibusi, atnaujink tą saldų jausmą brš.
1 nubùsti intr.
1. R, J nustoti miegoti: Nubundi̇̀ žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk.
| prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd.
ǁ prk. paaugti, įgyti nuovoką: Jau nubùdus mergaitė, jau tekėti gali Žln. Kaip tik aš nubudaũ (kaip tik atsimenu iš mažų dienų), prova ėjo ir dėl ganyklų Vžns. Jau nubùdęs vaikutis: jau juokiasi ir žmogų pažįsta Rdm.
2. prk. pasidaryti sąmoningam, susiprasti: Tauta yra jau nubudusi rš.
1 pabùsti intr.
1. SD207, K nebemiegoti, pakirsti: Kad kas brikš, aš tujau ir pabundù Grg. Kad ir juste juntu, ale nepabundu KlpD56. Vieversys anksti pabuñda Dkš. Užmigdama palikau, pabusdama neradau ant galvos vainikužio JV659.
| prk.: Nežinau, ar jau pabùdus (gimus) buvau, kai ana atitekėjo Ds.
| refl.: Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadindama JV355.
2. prk. įgyti nuovoką, atgauti sąmonę: Ir pabudo Noach iš vyno savo Ch1Moz9,24. Pagibuskim dėl Dievo SE207.
1 prabùsti intr.
1. Lz kiek nubusti: Prabùdo [nakčia vaikas] – ir valgyt Lp. Pamažu, kad neprabùstų OG61. Buvau kiek prabùdęs ir vėl užmigau Dr.
| refl.: Prasibudus paveizėjo į lovos šalį Pč.
2. prk. atsirasti, iškilti: Prabudo sieloje vėl nauji troškimai rš.
1 subùsti intr.
1. vienam po kito nubusti: Vargas su tais mažais (vaikais) – subuñda, tuoj rėkia valgyti! Jnšk. Subùdo, suskėlė visa šeimyna Sl.
2. prk. susiprasti, sukilti: Prūsų Lietuva irgi subunda rš. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė Vd.