smilti̇̀ngas, -a adj. (1) J, NdŽ, -à (3) Š, smi̇̀ltingas (1) NdŽ; M, Amb, LL142, G110 kuriame gausu smilčių, su smilčių priemaišomis, smėlėtas: Virvytės dugnas yr smi̇̀ltingas Vkš. Dar kai broliai maži buvo, jų žaidimų vieta buvo netoli namų esanti smiltingoji pakriautė P.Cvir. Smiltingų dykumų žvėrys dažniausiai yra gelsvos spalvos T.Ivan. Kelias buvo smiltingas rš. Smilti̇̀ngas molis BŽ365.
smilti̇̀ngai adv.: Auga vietose smiltingai molingose P.

smiltingùmas sm. (2); LL142 → smiltingas.