Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (6)
smarkus susijaudinimas
tumult
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sujudimas; triukšmas
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - smarkus susijaudinimas; sumišimas
įėmi̇̀mas
Apibrėžtis
ėmi̇̀mas sm. (2), ė̃mimas (1) Dk
1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmi̇̀mas Brt. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius Vlk. Išglebęs buvo ėmi̇̀mas, kad išmetei [puodelį] iš nagų Slm. To šieno ėmi̇̀mo nė nesimato Brt. Bulvių iš kaupo ėmi̇̀mas Gs. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo A1885,87.
2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmi̇̀mas Sdk.
3. kopimas: Antro ėmi̇̀mo nedaug buvo medaus Ėr.
4. refl. → imti I 8 (refl.): Baisus ėmi̇̀masis prie to darbo Kt.
5. → imti I 11: Ėmi̇̀mas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę Vvr. Ne kaži koks britvos ėmi̇̀mas – nenusigalando Kt. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo Šts.
6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmi̇̀mas (šaukimas į kariuomenę) Slm. Prasidė[jo] į vaiską ėmi̇̀mas Gs.
7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas Pt. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį Pt. Par pirmąjį ėmi̇̀mą bėrąją nebuvau nuvedęs Vvr.
8. → imti II 5: Ak tu ėmi̇̀mas miego – matyt, lietaus bus! Slm.
9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos DK179. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo DP494.
10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmi̇̀mas stoty? Jnšk. Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmi̇̀mas Slm. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmi̇̀mą – vešim per antrą Kt.
11. → imti IV 5: Ir ėmi̇̀mas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt Kt.
12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmi̇̀mas (degimas) Skr.
13. → imti VI 6: Šunų ėmi̇̀mas buvo per visą naktį – nedavė užmigt Brt.
14. SD424 kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais Jzm.
15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą rš. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais) rš.
16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmi̇̀mas Ds. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs Vlk. Čia gal dar liks koks ėmi̇̀mas nuo dvylikos posmų Lš. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmi̇̀muose Lp.
17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu Vžns.
18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas PG.
◊ ėmi̇̀mas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmi̇̀mas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt Kt.
ėmi̇̀mas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmi̇̀mas į nãgą Kt.
apėmi̇̀mas sm. (2) K
1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi (sov.) rš.
2. refl. SD260, R152 → apimti I 7 (refl.): Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo apsiėmimo S.Dauk. Nekoks da apsiėmi̇̀mas [tarnauti] – nesutinkam dėl bandos Slm. Kerdis … sakės, kad nu savo apsiemimo nesiliausiąs G20.
ǁ pasiryžimas, ketinimas, kėslas: [Apaštalų] nuog apsiėmimo … nei grumzdymas ciesorių, nei baisios kančios … nugrėst negalėjo DP621. Jos apsiėmimas buvo tvirtas kaip uola Ns1858,3. Jo širdies apsiėmi̇̀mai, kurius jis pasidaręs, nevertingi KI571. Tai yra mano apsiėmimas tokias knygas rašyt rš. Gūsis lytaus įdūkėlių apsiėmimus sugaišino prš. Išsimislyjimas (apsiėmi̇̀mas), kaip šime amžyje gyventi KII15.
3. → apimti II 1: Storasta, vykdamas ant apėmimo turtų ir gėrybių, nuskendo brš.
4. → apimti II 3: Sosto apėmimo ir karaliaus valdžios pagrindas yra sutartis A.Janul.
5. → apimti II 6: Ligos apėmimas nusiduost … staigiai Kel1881,40.
atėmi̇̀mas sm. (2) → atimti:
1. SD210 Atėmimas laisvės rš. Teisių ir laipsnio atėmimas rš.
2. Jiems bus atlyginta už mūsų kalbos atėmimą iš mokyklų I.Simon.
3. → atimti 4: Prasidė[jo] atėmi̇̀mas gyvulių Gs. Atėmimas ymenių (dvarų) R116.
4. → atimti 5: Lytotą metą nekas ir šieno atėmimas Šts. Po atėmimo rugių užeis gyvoliai ir paukščiai rš.
5. → atimti 13: Po atėmi̇̀mo vaikai visada sukrinta Ds.
6. Š, Z.Žem mat. atimtis: Joniukas moka jau sudėjimą ir atėmi̇̀mą Slm.
×nedaėmi̇̀mas (hibr.) sm. (2) J nepriemoka.
įėmi̇̀mas sm. (2)
1. → įimti 2: Įėmimas kloropormo į vidų atneša didelę paglobą A1884,405.
2. įlenkta, susiaurinta vieta (drabužyje): Per mažas įėmi̇̀mas – darosi dumšlė Rdm. Šonuos reikia padaryt įėmimùs Slm.
3. pajamos: Įėmi̇̀mo knygos KI350; Lex28. Karalystės piningų išdavimas beveik 35 milijonus markių didesnis už įėmimą LC1878,2. Tie atstovai nuolatos turės … peržiūrėti sąrašą viešpatystės [pinigų] įėmimų ir išleidimų VŽ1905,217.
4. A1885,77 → įimti 12: Po Plėvnos įėmimo nei vieno jųjų gyvo toj festungoj nerado LC1878,2.
5. refl. pasiryžimas: O teip tatai apaštalas š. gražiai sudest savo įsiėmimu, idant mus pritrauktų ant didesnės pilnasties gerų darbų MP33.
6. refl. darbas, pareigos: Kunegai, įvairi jų vardai pagal įvairio jų įsiėmimo S.Dauk.
7. LL205 renta.
išėmi̇̀mas sm. (2); SD412 → išimti:
1. Lašinių išėmi̇̀mas iš puodo Kt.
2. Slm Brangiai kaštavo išėmi̇̀mas iš kalėjimo Gs.
3. → išimti 4: Dėmių išėmi̇̀mas BŽ76.
4. iškopimas: Tas paprastas medaus išėmimas po visam nedera, bet iškadingas yra S.Dauk.
5. refl. → išimti 13 (refl.): Be poperių išsi̇̀ėmimo nebandyk nė važiuoti Vvr.
6. → išimti 14: Daug žmonių prisigrūdo – nesunkus buvo išėmi̇̀mas (pavogimas iš kišenės) Jnšk.
7. paėmimas, užkariavimas: Sutikime, arba išėmime, miesto DP107.
8. įimta, įsiūta vieta, įėmimas: Šito žipono per didelis išėmi̇̀mas – negražiai stovi Rdm.
9. išimtis: Viename dalyke buvo padarytas išėmimas A.Janul. Laikraščių beveik niekas neskaito su mažais išėmimais rš.
nuėmi̇̀mas sm. (2); SD388
1. → nuimti I 1: Vainikėlio nuėmimas, gyvenimo permainymas LTR(Rm). Stogo nuėmi̇̀mas (nuplėšimas) nedaug atsieis Brt.
| Nuobaudos nuėmimas TTŽ.
| refl.: Padėkok kepurės nusiėmimu Vaižg.
2. → nuimti I 3: Derliaus nuėmimas sp. Šį metą su daržų nuėmimù neparsiveikėm (buvo gražus oras) Vvr. Rudenyje, po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti Rp. Nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je] S.Dauk.
3. → nuimti I 4: Gražus nuėmi̇̀mas [fotografijoje] – kaip gyvas! Jnšk. Mergiotė, matyt, graži, ale prastas nuėmi̇̀mas Slm.
| Mato nuėmimas rš.
4. nukūlimas: Mašinos spragilai yr pasilpę, nėr gero nuėmimo grūdų Šts.
paėmi̇̀mas sm. (2)
1. → paimti I 1: Vieno sykio paėmi̇̀mas nebus žymu Gs.
| Vienu paėmimu neapdirbsi J.Jabl. Per du paėmimùs ir parvešim tas pupeles (bus du vežimai) Jnšk.
ǁ pavogimas: Bukštu yra paėmi̇̀mo Šts.
2. refl. → paimti I 6 (refl.): Kaipo laivą be irklų vilnis mėtlio[ja] į visas puses, taip žmogų silpną ir netvirtą savo pasiemimuose įvairi mėtlio[ja] pagundinimai M.Valanč. Nepriderančiu yra daiktu užmiršti savo pasiemimus M.Valanč.
3. → paimti I 13: Išmanymo ir paėmimo tos slaptės DP256.
4. → paimti II 2: Apie belaisvių paėmimą pranešama į pulko štabą rš. Po paėmi̇̀mo į kalėjimą praėjo metai Brt. Primink, kokiu būdu stojosi tas paėmimas brš.
5. → paimti II 3: Dalyvavo Vilniaus paėmime rš. Valdžios paėmimas yra tik reikalo pradžia rš.
6. → paimti III 1: Moteres paėmimas yr neperskirtinas suglaudimas DP69.
7. refl. → paimti IV 6 (refl.): Apei Joną yr pats pasiėmimas žolės augti Ggr.
8. refl. pareiga, priedermė: Visu didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namūse ugnį ir vėžlybumą užlaikyti S.Dauk.
9. liemuo, talija: Barzdą (ilgiausią) nešioja per paėmimą susisegęs LC1889,5. Jis tetura ploną paėmimą (matuodama sako siuvėja) Dov. Per paėmimą siūk man ankštai tą jakę Prk.
10. trijų siūlų vienetas, skaičiuojant audeklo metmenis: Posme yra dešim paėmi̇̀mų, paėmimè trys gijos Slm. Užmiršau, kiek čia buvau suskaičius paėmi̇̀mų Ps.
11. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro: Lauką aparsiu per du paėmimus Pl. Da liko dviem paėmi̇̀mam arimo Slm. Šitai pievai išpjauti reikia dviejų paėmimų Šmn. Keturiais paėmimais gal ir iškulsme visus rugius Sv. Nekiek tų mano miežių tebuvo – dviem paėmi̇̀mais ir iškūlėm Vb. Apiarė bulbas per paėmi̇̀mą Pnd. Visam paėmi̇̀mui pakaks darbo, da nei nepadirbsi Kp.
12. mėnulio priešpilnis: Kaip pradėjo, jau lis lig paėmimo Užv. Mėnesio paėmime (kai mėnuo ima dilti) bulvėms yra gerà sėti Trk.
◊ prõto paėmi̇̀mas suprotėjimas: Maži vaikai lig paėmimo proto yra liuosi nuog pasnyko Jzm.
pérėmimas sm. (1)
1. → perimti I 4: Jie atsisako nuo lietuviško meno ir lietuviškos kultūros perėmimo K.Kors.
2. refl. → perimti I 10 (refl.): Baisus jo pérsiėmimas mokslu Brt.
3. refl. → perimti I 11 (refl.): Ne tiek ta istorija, tas prietykis, kiek Šūmakerio visu tuo persiėmimas užkrėtė Gintautą Vaižg.
4. → perimti II 2: Da nuo pérėmimo ranką skauda Kt.
5. refl. → perimti VI 1 (refl.): Po pérsiėmimo vyrai vėl gražiai šnekasi Brt.
6. įlenkta, įsmaugta vieta: Noteros raistinės vainikėlio vamzdelis palei apačią su perėmimu rš.
◊ rañkų pérėmimas pagalba: Prie mažos sveikatos ir gyventi sunku, kad nėr draugystės ir perėmimo rankų rš.
širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo TP1881,10.
praėmi̇̀mas sm. (2) → praimti 2: Už praėmi̇̀mą uogų (uogienės) gausi lupt Slm. Tvarte kraujo praliejimas, svirne miltų praėmimas DvD180.
priėmi̇̀mas sm. (2); R
1. → priimti I 1: Tokio[je] aukšto[je] vieto[je] sunkus priėmi̇̀mas (šieną, javus kemšant) Vvr.
2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko rš. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta pirmump nuodėmiump savump DP206. Per … šventą priėmimą žmogystės tavo gelbėk mus, Viešpatie Mž554. Ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo S.Stan.
3. → priimti II 1: Lengva suprasti, kokį rado priėmimą pas papirktą teisėją V.Piet. Ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492.
ǁ įvaikinimas: Priėmimas per sūnų, per dukterį KI42.
4. supirkimas: Kriuksėjo ties priėmimo punktais bekonai J.Marc. Žuvų priėmimo punktas rš.
5. → priimti II 2: Numatyta žymiai padidinti studentų priėmimą į respublikos aukštąsias mokyklas (sov.) sp. Iškilmingas priėmimas į tarnybą rš.
6. → priimti II 4: Pasitarimo dalyviams įvyko priėmimas sp. Svečio priėmimas I. Geras buvo priėmi̇̀mas – kad prisirijom! Kt. Oi noriu noriu, priėmi̇̀mo noriu (noriu, kad ragintų gerti, valgyti) (d.) Srv.
suėmi̇̀mas sm. (2)
1. → suimti I 1: Ne blaivybė valdžiai rūpi, tik suėmimas viso pelno į savo rankas rš.
2. → suimti I 2: Tik pasibaigė javų suėmi̇̀mas, ir užšalo Gs.
3. → suimti II 2: Jau ne pirmas jo suėmi̇̀mas Kt. Tas sūnaus suėmi̇̀mas ją graban nuvarė Slm. Už vagies suėmimą buvo pažadėta didelė dovana J.Balč.
4. → suimti II 5: Apslabo nuo galvos suėmi̇̀mo Slm.
5. → suimti II 7: Pramoko lenkiškai ir rusiškai skaityti nė kartą nenubaustas už tingėjimą ar nesuėmimą Vaižg. Tikslus klausimo suėmimas rš.
6. pajamos: Klebonai abudu laikė bažnyčios maršalkomis ir suėmimų kontroliuotojais Vaižg.
7. refl. → suimti IV 2 (refl.): Tešlos susiėmimo – kietėjimo pradžia ne mažiau kaip 1 val. EncV44.
8. refl. → suimti V 5 (refl.): Tai susiėmi̇̀mas šunų – niekaip negali perskirt Rdm. Ar mano tik sapnuota susiėmimas su milžinu? J.Jabl.
9. įimta, įsmaugta vieta: Apsiausto nugaroje du suėmimai rš.
užėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užimti I 2 (refl.): Toks tas tavo akių užsiėmi̇̀mas – viskas pro pirštus matyt Brž.
2. → užimti I 3: Jau gerklės užėmi̇̀mas praėjo Slm. Nuo to gerklės užėmi̇̀mo nebeiškalba Jnšk. Rėkėm rėkėm (dainavome), ir gavau gerklės užėmi̇̀mą Kt. Kaklo užėmi̇̀mas KI581.
3. → užimti I 7: Užėmimas dviejų užuoganų bus per daug iki vakaro trim rovėjom (linus raunant) Brt.
4. → užimti II 1: Kaukazo žibalo versmių užėmimas į santarvininkų padėtį galėtų atsiliepti labai teigiamai rš.
5. SD163 pasamdymas.
6. refl. → užimti V 3 (refl.): Raugo užsiėmimas I.
7. refl. → užimti V 4 (refl.): Diev tu susimilk, šitokiu greitu užsiėmimu! Všk.
8. → užimti VI: Jam pamačijo tas užėmi̇̀mas (išbarimas) Gs.
9. darbas: Kiekvienas žmogus turi sau tinkantį užėmi̇̀mą Up. Ar nežinai, kokį užėmimą jų sūnus varo mieste Brt.
| refl.: Kur išvažiuosi [į svečius] – toj ūkėj vis užsiėmi̇̀mas Krok. Neturi jokio užsiėmi̇̀mo – tai tik dykinėja Kt. Vis jam visoki darbai, ažsiėmi̇̀mai rūpi Ds. Užsiėmimas su teip daug ligonių yra gana sunkus rš. Žmonės kitąkart reikalavo ir dabar reikalauja užsiėmimo A1885,12.
10. refl. ppr. pl. pratybos: Mokykloje vyksta užsiėmimai sp. Kareiviai grįžta iš užsiėmimų rš.
1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmi̇̀mas Brt. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius Vlk. Išglebęs buvo ėmi̇̀mas, kad išmetei [puodelį] iš nagų Slm. To šieno ėmi̇̀mo nė nesimato Brt. Bulvių iš kaupo ėmi̇̀mas Gs. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo A1885,87.
2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmi̇̀mas Sdk.
3. kopimas: Antro ėmi̇̀mo nedaug buvo medaus Ėr.
4. refl. → imti I 8 (refl.): Baisus ėmi̇̀masis prie to darbo Kt.
5. → imti I 11: Ėmi̇̀mas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę Vvr. Ne kaži koks britvos ėmi̇̀mas – nenusigalando Kt. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo Šts.
6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmi̇̀mas (šaukimas į kariuomenę) Slm. Prasidė[jo] į vaiską ėmi̇̀mas Gs.
7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas Pt. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį Pt. Par pirmąjį ėmi̇̀mą bėrąją nebuvau nuvedęs Vvr.
8. → imti II 5: Ak tu ėmi̇̀mas miego – matyt, lietaus bus! Slm.
9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos DK179. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo DP494.
10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmi̇̀mas stoty? Jnšk. Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmi̇̀mas Slm. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmi̇̀mą – vešim per antrą Kt.
11. → imti IV 5: Ir ėmi̇̀mas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt Kt.
12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmi̇̀mas (degimas) Skr.
13. → imti VI 6: Šunų ėmi̇̀mas buvo per visą naktį – nedavė užmigt Brt.
14. SD424 kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais Jzm.
15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą rš. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais) rš.
16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmi̇̀mas Ds. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs Vlk. Čia gal dar liks koks ėmi̇̀mas nuo dvylikos posmų Lš. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmi̇̀muose Lp.
17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu Vžns.
18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas PG.
◊ ėmi̇̀mas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmi̇̀mas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt Kt.
ėmi̇̀mas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmi̇̀mas į nãgą Kt.
apėmi̇̀mas sm. (2) K
1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi (sov.) rš.
2. refl. SD260, R152 → apimti I 7 (refl.): Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo apsiėmimo S.Dauk. Nekoks da apsiėmi̇̀mas [tarnauti] – nesutinkam dėl bandos Slm. Kerdis … sakės, kad nu savo apsiemimo nesiliausiąs G20.
ǁ pasiryžimas, ketinimas, kėslas: [Apaštalų] nuog apsiėmimo … nei grumzdymas ciesorių, nei baisios kančios … nugrėst negalėjo DP621. Jos apsiėmimas buvo tvirtas kaip uola Ns1858,3. Jo širdies apsiėmi̇̀mai, kurius jis pasidaręs, nevertingi KI571. Tai yra mano apsiėmimas tokias knygas rašyt rš. Gūsis lytaus įdūkėlių apsiėmimus sugaišino prš. Išsimislyjimas (apsiėmi̇̀mas), kaip šime amžyje gyventi KII15.
3. → apimti II 1: Storasta, vykdamas ant apėmimo turtų ir gėrybių, nuskendo brš.
4. → apimti II 3: Sosto apėmimo ir karaliaus valdžios pagrindas yra sutartis A.Janul.
5. → apimti II 6: Ligos apėmimas nusiduost … staigiai Kel1881,40.
atėmi̇̀mas sm. (2) → atimti:
1. SD210 Atėmimas laisvės rš. Teisių ir laipsnio atėmimas rš.
2. Jiems bus atlyginta už mūsų kalbos atėmimą iš mokyklų I.Simon.
3. → atimti 4: Prasidė[jo] atėmi̇̀mas gyvulių Gs. Atėmimas ymenių (dvarų) R116.
4. → atimti 5: Lytotą metą nekas ir šieno atėmimas Šts. Po atėmimo rugių užeis gyvoliai ir paukščiai rš.
5. → atimti 13: Po atėmi̇̀mo vaikai visada sukrinta Ds.
6. Š, Z.Žem mat. atimtis: Joniukas moka jau sudėjimą ir atėmi̇̀mą Slm.
×nedaėmi̇̀mas (hibr.) sm. (2) J nepriemoka.
įėmi̇̀mas sm. (2)
1. → įimti 2: Įėmimas kloropormo į vidų atneša didelę paglobą A1884,405.
2. įlenkta, susiaurinta vieta (drabužyje): Per mažas įėmi̇̀mas – darosi dumšlė Rdm. Šonuos reikia padaryt įėmimùs Slm.
3. pajamos: Įėmi̇̀mo knygos KI350; Lex28. Karalystės piningų išdavimas beveik 35 milijonus markių didesnis už įėmimą LC1878,2. Tie atstovai nuolatos turės … peržiūrėti sąrašą viešpatystės [pinigų] įėmimų ir išleidimų VŽ1905,217.
4. A1885,77 → įimti 12: Po Plėvnos įėmimo nei vieno jųjų gyvo toj festungoj nerado LC1878,2.
5. refl. pasiryžimas: O teip tatai apaštalas š. gražiai sudest savo įsiėmimu, idant mus pritrauktų ant didesnės pilnasties gerų darbų MP33.
6. refl. darbas, pareigos: Kunegai, įvairi jų vardai pagal įvairio jų įsiėmimo S.Dauk.
7. LL205 renta.
išėmi̇̀mas sm. (2); SD412 → išimti:
1. Lašinių išėmi̇̀mas iš puodo Kt.
2. Slm Brangiai kaštavo išėmi̇̀mas iš kalėjimo Gs.
3. → išimti 4: Dėmių išėmi̇̀mas BŽ76.
4. iškopimas: Tas paprastas medaus išėmimas po visam nedera, bet iškadingas yra S.Dauk.
5. refl. → išimti 13 (refl.): Be poperių išsi̇̀ėmimo nebandyk nė važiuoti Vvr.
6. → išimti 14: Daug žmonių prisigrūdo – nesunkus buvo išėmi̇̀mas (pavogimas iš kišenės) Jnšk.
7. paėmimas, užkariavimas: Sutikime, arba išėmime, miesto DP107.
8. įimta, įsiūta vieta, įėmimas: Šito žipono per didelis išėmi̇̀mas – negražiai stovi Rdm.
9. išimtis: Viename dalyke buvo padarytas išėmimas A.Janul. Laikraščių beveik niekas neskaito su mažais išėmimais rš.
nuėmi̇̀mas sm. (2); SD388
1. → nuimti I 1: Vainikėlio nuėmimas, gyvenimo permainymas LTR(Rm). Stogo nuėmi̇̀mas (nuplėšimas) nedaug atsieis Brt.
| Nuobaudos nuėmimas TTŽ.
| refl.: Padėkok kepurės nusiėmimu Vaižg.
2. → nuimti I 3: Derliaus nuėmimas sp. Šį metą su daržų nuėmimù neparsiveikėm (buvo gražus oras) Vvr. Rudenyje, po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti Rp. Nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je] S.Dauk.
3. → nuimti I 4: Gražus nuėmi̇̀mas [fotografijoje] – kaip gyvas! Jnšk. Mergiotė, matyt, graži, ale prastas nuėmi̇̀mas Slm.
| Mato nuėmimas rš.
4. nukūlimas: Mašinos spragilai yr pasilpę, nėr gero nuėmimo grūdų Šts.
paėmi̇̀mas sm. (2)
1. → paimti I 1: Vieno sykio paėmi̇̀mas nebus žymu Gs.
| Vienu paėmimu neapdirbsi J.Jabl. Per du paėmimùs ir parvešim tas pupeles (bus du vežimai) Jnšk.
ǁ pavogimas: Bukštu yra paėmi̇̀mo Šts.
2. refl. → paimti I 6 (refl.): Kaipo laivą be irklų vilnis mėtlio[ja] į visas puses, taip žmogų silpną ir netvirtą savo pasiemimuose įvairi mėtlio[ja] pagundinimai M.Valanč. Nepriderančiu yra daiktu užmiršti savo pasiemimus M.Valanč.
3. → paimti I 13: Išmanymo ir paėmimo tos slaptės DP256.
4. → paimti II 2: Apie belaisvių paėmimą pranešama į pulko štabą rš. Po paėmi̇̀mo į kalėjimą praėjo metai Brt. Primink, kokiu būdu stojosi tas paėmimas brš.
5. → paimti II 3: Dalyvavo Vilniaus paėmime rš. Valdžios paėmimas yra tik reikalo pradžia rš.
6. → paimti III 1: Moteres paėmimas yr neperskirtinas suglaudimas DP69.
7. refl. → paimti IV 6 (refl.): Apei Joną yr pats pasiėmimas žolės augti Ggr.
8. refl. pareiga, priedermė: Visu didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namūse ugnį ir vėžlybumą užlaikyti S.Dauk.
9. liemuo, talija: Barzdą (ilgiausią) nešioja per paėmimą susisegęs LC1889,5. Jis tetura ploną paėmimą (matuodama sako siuvėja) Dov. Per paėmimą siūk man ankštai tą jakę Prk.
10. trijų siūlų vienetas, skaičiuojant audeklo metmenis: Posme yra dešim paėmi̇̀mų, paėmimè trys gijos Slm. Užmiršau, kiek čia buvau suskaičius paėmi̇̀mų Ps.
11. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro: Lauką aparsiu per du paėmimus Pl. Da liko dviem paėmi̇̀mam arimo Slm. Šitai pievai išpjauti reikia dviejų paėmimų Šmn. Keturiais paėmimais gal ir iškulsme visus rugius Sv. Nekiek tų mano miežių tebuvo – dviem paėmi̇̀mais ir iškūlėm Vb. Apiarė bulbas per paėmi̇̀mą Pnd. Visam paėmi̇̀mui pakaks darbo, da nei nepadirbsi Kp.
12. mėnulio priešpilnis: Kaip pradėjo, jau lis lig paėmimo Užv. Mėnesio paėmime (kai mėnuo ima dilti) bulvėms yra gerà sėti Trk.
◊ prõto paėmi̇̀mas suprotėjimas: Maži vaikai lig paėmimo proto yra liuosi nuog pasnyko Jzm.
pérėmimas sm. (1)
1. → perimti I 4: Jie atsisako nuo lietuviško meno ir lietuviškos kultūros perėmimo K.Kors.
2. refl. → perimti I 10 (refl.): Baisus jo pérsiėmimas mokslu Brt.
3. refl. → perimti I 11 (refl.): Ne tiek ta istorija, tas prietykis, kiek Šūmakerio visu tuo persiėmimas užkrėtė Gintautą Vaižg.
4. → perimti II 2: Da nuo pérėmimo ranką skauda Kt.
5. refl. → perimti VI 1 (refl.): Po pérsiėmimo vyrai vėl gražiai šnekasi Brt.
6. įlenkta, įsmaugta vieta: Noteros raistinės vainikėlio vamzdelis palei apačią su perėmimu rš.
◊ rañkų pérėmimas pagalba: Prie mažos sveikatos ir gyventi sunku, kad nėr draugystės ir perėmimo rankų rš.
širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo TP1881,10.
praėmi̇̀mas sm. (2) → praimti 2: Už praėmi̇̀mą uogų (uogienės) gausi lupt Slm. Tvarte kraujo praliejimas, svirne miltų praėmimas DvD180.
priėmi̇̀mas sm. (2); R
1. → priimti I 1: Tokio[je] aukšto[je] vieto[je] sunkus priėmi̇̀mas (šieną, javus kemšant) Vvr.
2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko rš. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta pirmump nuodėmiump savump DP206. Per … šventą priėmimą žmogystės tavo gelbėk mus, Viešpatie Mž554. Ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo S.Stan.
3. → priimti II 1: Lengva suprasti, kokį rado priėmimą pas papirktą teisėją V.Piet. Ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492.
ǁ įvaikinimas: Priėmimas per sūnų, per dukterį KI42.
4. supirkimas: Kriuksėjo ties priėmimo punktais bekonai J.Marc. Žuvų priėmimo punktas rš.
5. → priimti II 2: Numatyta žymiai padidinti studentų priėmimą į respublikos aukštąsias mokyklas (sov.) sp. Iškilmingas priėmimas į tarnybą rš.
6. → priimti II 4: Pasitarimo dalyviams įvyko priėmimas sp. Svečio priėmimas I. Geras buvo priėmi̇̀mas – kad prisirijom! Kt. Oi noriu noriu, priėmi̇̀mo noriu (noriu, kad ragintų gerti, valgyti) (d.) Srv.
suėmi̇̀mas sm. (2)
1. → suimti I 1: Ne blaivybė valdžiai rūpi, tik suėmimas viso pelno į savo rankas rš.
2. → suimti I 2: Tik pasibaigė javų suėmi̇̀mas, ir užšalo Gs.
3. → suimti II 2: Jau ne pirmas jo suėmi̇̀mas Kt. Tas sūnaus suėmi̇̀mas ją graban nuvarė Slm. Už vagies suėmimą buvo pažadėta didelė dovana J.Balč.
4. → suimti II 5: Apslabo nuo galvos suėmi̇̀mo Slm.
5. → suimti II 7: Pramoko lenkiškai ir rusiškai skaityti nė kartą nenubaustas už tingėjimą ar nesuėmimą Vaižg. Tikslus klausimo suėmimas rš.
6. pajamos: Klebonai abudu laikė bažnyčios maršalkomis ir suėmimų kontroliuotojais Vaižg.
7. refl. → suimti IV 2 (refl.): Tešlos susiėmimo – kietėjimo pradžia ne mažiau kaip 1 val. EncV44.
8. refl. → suimti V 5 (refl.): Tai susiėmi̇̀mas šunų – niekaip negali perskirt Rdm. Ar mano tik sapnuota susiėmimas su milžinu? J.Jabl.
9. įimta, įsmaugta vieta: Apsiausto nugaroje du suėmimai rš.
užėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užimti I 2 (refl.): Toks tas tavo akių užsiėmi̇̀mas – viskas pro pirštus matyt Brž.
2. → užimti I 3: Jau gerklės užėmi̇̀mas praėjo Slm. Nuo to gerklės užėmi̇̀mo nebeiškalba Jnšk. Rėkėm rėkėm (dainavome), ir gavau gerklės užėmi̇̀mą Kt. Kaklo užėmi̇̀mas KI581.
3. → užimti I 7: Užėmimas dviejų užuoganų bus per daug iki vakaro trim rovėjom (linus raunant) Brt.
4. → užimti II 1: Kaukazo žibalo versmių užėmimas į santarvininkų padėtį galėtų atsiliepti labai teigiamai rš.
5. SD163 pasamdymas.
6. refl. → užimti V 3 (refl.): Raugo užsiėmimas I.
7. refl. → užimti V 4 (refl.): Diev tu susimilk, šitokiu greitu užsiėmimu! Všk.
8. → užimti VI: Jam pamačijo tas užėmi̇̀mas (išbarimas) Gs.
9. darbas: Kiekvienas žmogus turi sau tinkantį užėmi̇̀mą Up. Ar nežinai, kokį užėmimą jų sūnus varo mieste Brt.
| refl.: Kur išvažiuosi [į svečius] – toj ūkėj vis užsiėmi̇̀mas Krok. Neturi jokio užsiėmi̇̀mo – tai tik dykinėja Kt. Vis jam visoki darbai, ažsiėmi̇̀mai rūpi Ds. Užsiėmimas su teip daug ligonių yra gana sunkus rš. Žmonės kitąkart reikalavo ir dabar reikalauja užsiėmimo A1885,12.
10. refl. ppr. pl. pratybos: Mokykloje vyksta užsiėmimai sp. Kareiviai grįžta iš užsiėmimų rš.
nuėmi̇̀mas
Apibrėžtis
ėmi̇̀mas sm. (2), ė̃mimas (1) Dk
1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmi̇̀mas Brt. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius Vlk. Išglebęs buvo ėmi̇̀mas, kad išmetei [puodelį] iš nagų Slm. To šieno ėmi̇̀mo nė nesimato Brt. Bulvių iš kaupo ėmi̇̀mas Gs. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo A1885,87.
2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmi̇̀mas Sdk.
3. kopimas: Antro ėmi̇̀mo nedaug buvo medaus Ėr.
4. refl. → imti I 8 (refl.): Baisus ėmi̇̀masis prie to darbo Kt.
5. → imti I 11: Ėmi̇̀mas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę Vvr. Ne kaži koks britvos ėmi̇̀mas – nenusigalando Kt. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo Šts.
6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmi̇̀mas (šaukimas į kariuomenę) Slm. Prasidė[jo] į vaiską ėmi̇̀mas Gs.
7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas Pt. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį Pt. Par pirmąjį ėmi̇̀mą bėrąją nebuvau nuvedęs Vvr.
8. → imti II 5: Ak tu ėmi̇̀mas miego – matyt, lietaus bus! Slm.
9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos DK179. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo DP494.
10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmi̇̀mas stoty? Jnšk. Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmi̇̀mas Slm. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmi̇̀mą – vešim per antrą Kt.
11. → imti IV 5: Ir ėmi̇̀mas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt Kt.
12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmi̇̀mas (degimas) Skr.
13. → imti VI 6: Šunų ėmi̇̀mas buvo per visą naktį – nedavė užmigt Brt.
14. SD424 kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais Jzm.
15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą rš. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais) rš.
16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmi̇̀mas Ds. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs Vlk. Čia gal dar liks koks ėmi̇̀mas nuo dvylikos posmų Lš. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmi̇̀muose Lp.
17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu Vžns.
18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas PG.
◊ ėmi̇̀mas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmi̇̀mas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt Kt.
ėmi̇̀mas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmi̇̀mas į nãgą Kt.
apėmi̇̀mas sm. (2) K
1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi (sov.) rš.
2. refl. SD260, R152 → apimti I 7 (refl.): Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo apsiėmimo S.Dauk. Nekoks da apsiėmi̇̀mas [tarnauti] – nesutinkam dėl bandos Slm. Kerdis … sakės, kad nu savo apsiemimo nesiliausiąs G20.
ǁ pasiryžimas, ketinimas, kėslas: [Apaštalų] nuog apsiėmimo … nei grumzdymas ciesorių, nei baisios kančios … nugrėst negalėjo DP621. Jos apsiėmimas buvo tvirtas kaip uola Ns1858,3. Jo širdies apsiėmi̇̀mai, kurius jis pasidaręs, nevertingi KI571. Tai yra mano apsiėmimas tokias knygas rašyt rš. Gūsis lytaus įdūkėlių apsiėmimus sugaišino prš. Išsimislyjimas (apsiėmi̇̀mas), kaip šime amžyje gyventi KII15.
3. → apimti II 1: Storasta, vykdamas ant apėmimo turtų ir gėrybių, nuskendo brš.
4. → apimti II 3: Sosto apėmimo ir karaliaus valdžios pagrindas yra sutartis A.Janul.
5. → apimti II 6: Ligos apėmimas nusiduost … staigiai Kel1881,40.
atėmi̇̀mas sm. (2) → atimti:
1. SD210 Atėmimas laisvės rš. Teisių ir laipsnio atėmimas rš.
2. Jiems bus atlyginta už mūsų kalbos atėmimą iš mokyklų I.Simon.
3. → atimti 4: Prasidė[jo] atėmi̇̀mas gyvulių Gs. Atėmimas ymenių (dvarų) R116.
4. → atimti 5: Lytotą metą nekas ir šieno atėmimas Šts. Po atėmimo rugių užeis gyvoliai ir paukščiai rš.
5. → atimti 13: Po atėmi̇̀mo vaikai visada sukrinta Ds.
6. Š, Z.Žem mat. atimtis: Joniukas moka jau sudėjimą ir atėmi̇̀mą Slm.
×nedaėmi̇̀mas (hibr.) sm. (2) J nepriemoka.
įėmi̇̀mas sm. (2)
1. → įimti 2: Įėmimas kloropormo į vidų atneša didelę paglobą A1884,405.
2. įlenkta, susiaurinta vieta (drabužyje): Per mažas įėmi̇̀mas – darosi dumšlė Rdm. Šonuos reikia padaryt įėmimùs Slm.
3. pajamos: Įėmi̇̀mo knygos KI350; Lex28. Karalystės piningų išdavimas beveik 35 milijonus markių didesnis už įėmimą LC1878,2. Tie atstovai nuolatos turės … peržiūrėti sąrašą viešpatystės [pinigų] įėmimų ir išleidimų VŽ1905,217.
4. A1885,77 → įimti 12: Po Plėvnos įėmimo nei vieno jųjų gyvo toj festungoj nerado LC1878,2.
5. refl. pasiryžimas: O teip tatai apaštalas š. gražiai sudest savo įsiėmimu, idant mus pritrauktų ant didesnės pilnasties gerų darbų MP33.
6. refl. darbas, pareigos: Kunegai, įvairi jų vardai pagal įvairio jų įsiėmimo S.Dauk.
7. LL205 renta.
išėmi̇̀mas sm. (2); SD412 → išimti:
1. Lašinių išėmi̇̀mas iš puodo Kt.
2. Slm Brangiai kaštavo išėmi̇̀mas iš kalėjimo Gs.
3. → išimti 4: Dėmių išėmi̇̀mas BŽ76.
4. iškopimas: Tas paprastas medaus išėmimas po visam nedera, bet iškadingas yra S.Dauk.
5. refl. → išimti 13 (refl.): Be poperių išsi̇̀ėmimo nebandyk nė važiuoti Vvr.
6. → išimti 14: Daug žmonių prisigrūdo – nesunkus buvo išėmi̇̀mas (pavogimas iš kišenės) Jnšk.
7. paėmimas, užkariavimas: Sutikime, arba išėmime, miesto DP107.
8. įimta, įsiūta vieta, įėmimas: Šito žipono per didelis išėmi̇̀mas – negražiai stovi Rdm.
9. išimtis: Viename dalyke buvo padarytas išėmimas A.Janul. Laikraščių beveik niekas neskaito su mažais išėmimais rš.
nuėmi̇̀mas sm. (2); SD388
1. → nuimti I 1: Vainikėlio nuėmimas, gyvenimo permainymas LTR(Rm). Stogo nuėmi̇̀mas (nuplėšimas) nedaug atsieis Brt.
| Nuobaudos nuėmimas TTŽ.
| refl.: Padėkok kepurės nusiėmimu Vaižg.
2. → nuimti I 3: Derliaus nuėmimas sp. Šį metą su daržų nuėmimù neparsiveikėm (buvo gražus oras) Vvr. Rudenyje, po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti Rp. Nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je] S.Dauk.
3. → nuimti I 4: Gražus nuėmi̇̀mas [fotografijoje] – kaip gyvas! Jnšk. Mergiotė, matyt, graži, ale prastas nuėmi̇̀mas Slm.
| Mato nuėmimas rš.
4. nukūlimas: Mašinos spragilai yr pasilpę, nėr gero nuėmimo grūdų Šts.
paėmi̇̀mas sm. (2)
1. → paimti I 1: Vieno sykio paėmi̇̀mas nebus žymu Gs.
| Vienu paėmimu neapdirbsi J.Jabl. Per du paėmimùs ir parvešim tas pupeles (bus du vežimai) Jnšk.
ǁ pavogimas: Bukštu yra paėmi̇̀mo Šts.
2. refl. → paimti I 6 (refl.): Kaipo laivą be irklų vilnis mėtlio[ja] į visas puses, taip žmogų silpną ir netvirtą savo pasiemimuose įvairi mėtlio[ja] pagundinimai M.Valanč. Nepriderančiu yra daiktu užmiršti savo pasiemimus M.Valanč.
3. → paimti I 13: Išmanymo ir paėmimo tos slaptės DP256.
4. → paimti II 2: Apie belaisvių paėmimą pranešama į pulko štabą rš. Po paėmi̇̀mo į kalėjimą praėjo metai Brt. Primink, kokiu būdu stojosi tas paėmimas brš.
5. → paimti II 3: Dalyvavo Vilniaus paėmime rš. Valdžios paėmimas yra tik reikalo pradžia rš.
6. → paimti III 1: Moteres paėmimas yr neperskirtinas suglaudimas DP69.
7. refl. → paimti IV 6 (refl.): Apei Joną yr pats pasiėmimas žolės augti Ggr.
8. refl. pareiga, priedermė: Visu didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namūse ugnį ir vėžlybumą užlaikyti S.Dauk.
9. liemuo, talija: Barzdą (ilgiausią) nešioja per paėmimą susisegęs LC1889,5. Jis tetura ploną paėmimą (matuodama sako siuvėja) Dov. Per paėmimą siūk man ankštai tą jakę Prk.
10. trijų siūlų vienetas, skaičiuojant audeklo metmenis: Posme yra dešim paėmi̇̀mų, paėmimè trys gijos Slm. Užmiršau, kiek čia buvau suskaičius paėmi̇̀mų Ps.
11. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro: Lauką aparsiu per du paėmimus Pl. Da liko dviem paėmi̇̀mam arimo Slm. Šitai pievai išpjauti reikia dviejų paėmimų Šmn. Keturiais paėmimais gal ir iškulsme visus rugius Sv. Nekiek tų mano miežių tebuvo – dviem paėmi̇̀mais ir iškūlėm Vb. Apiarė bulbas per paėmi̇̀mą Pnd. Visam paėmi̇̀mui pakaks darbo, da nei nepadirbsi Kp.
12. mėnulio priešpilnis: Kaip pradėjo, jau lis lig paėmimo Užv. Mėnesio paėmime (kai mėnuo ima dilti) bulvėms yra gerà sėti Trk.
◊ prõto paėmi̇̀mas suprotėjimas: Maži vaikai lig paėmimo proto yra liuosi nuog pasnyko Jzm.
pérėmimas sm. (1)
1. → perimti I 4: Jie atsisako nuo lietuviško meno ir lietuviškos kultūros perėmimo K.Kors.
2. refl. → perimti I 10 (refl.): Baisus jo pérsiėmimas mokslu Brt.
3. refl. → perimti I 11 (refl.): Ne tiek ta istorija, tas prietykis, kiek Šūmakerio visu tuo persiėmimas užkrėtė Gintautą Vaižg.
4. → perimti II 2: Da nuo pérėmimo ranką skauda Kt.
5. refl. → perimti VI 1 (refl.): Po pérsiėmimo vyrai vėl gražiai šnekasi Brt.
6. įlenkta, įsmaugta vieta: Noteros raistinės vainikėlio vamzdelis palei apačią su perėmimu rš.
◊ rañkų pérėmimas pagalba: Prie mažos sveikatos ir gyventi sunku, kad nėr draugystės ir perėmimo rankų rš.
širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo TP1881,10.
praėmi̇̀mas sm. (2) → praimti 2: Už praėmi̇̀mą uogų (uogienės) gausi lupt Slm. Tvarte kraujo praliejimas, svirne miltų praėmimas DvD180.
priėmi̇̀mas sm. (2); R
1. → priimti I 1: Tokio[je] aukšto[je] vieto[je] sunkus priėmi̇̀mas (šieną, javus kemšant) Vvr.
2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko rš. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta pirmump nuodėmiump savump DP206. Per … šventą priėmimą žmogystės tavo gelbėk mus, Viešpatie Mž554. Ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo S.Stan.
3. → priimti II 1: Lengva suprasti, kokį rado priėmimą pas papirktą teisėją V.Piet. Ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492.
ǁ įvaikinimas: Priėmimas per sūnų, per dukterį KI42.
4. supirkimas: Kriuksėjo ties priėmimo punktais bekonai J.Marc. Žuvų priėmimo punktas rš.
5. → priimti II 2: Numatyta žymiai padidinti studentų priėmimą į respublikos aukštąsias mokyklas (sov.) sp. Iškilmingas priėmimas į tarnybą rš.
6. → priimti II 4: Pasitarimo dalyviams įvyko priėmimas sp. Svečio priėmimas I. Geras buvo priėmi̇̀mas – kad prisirijom! Kt. Oi noriu noriu, priėmi̇̀mo noriu (noriu, kad ragintų gerti, valgyti) (d.) Srv.
suėmi̇̀mas sm. (2)
1. → suimti I 1: Ne blaivybė valdžiai rūpi, tik suėmimas viso pelno į savo rankas rš.
2. → suimti I 2: Tik pasibaigė javų suėmi̇̀mas, ir užšalo Gs.
3. → suimti II 2: Jau ne pirmas jo suėmi̇̀mas Kt. Tas sūnaus suėmi̇̀mas ją graban nuvarė Slm. Už vagies suėmimą buvo pažadėta didelė dovana J.Balč.
4. → suimti II 5: Apslabo nuo galvos suėmi̇̀mo Slm.
5. → suimti II 7: Pramoko lenkiškai ir rusiškai skaityti nė kartą nenubaustas už tingėjimą ar nesuėmimą Vaižg. Tikslus klausimo suėmimas rš.
6. pajamos: Klebonai abudu laikė bažnyčios maršalkomis ir suėmimų kontroliuotojais Vaižg.
7. refl. → suimti IV 2 (refl.): Tešlos susiėmimo – kietėjimo pradžia ne mažiau kaip 1 val. EncV44.
8. refl. → suimti V 5 (refl.): Tai susiėmi̇̀mas šunų – niekaip negali perskirt Rdm. Ar mano tik sapnuota susiėmimas su milžinu? J.Jabl.
9. įimta, įsmaugta vieta: Apsiausto nugaroje du suėmimai rš.
užėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užimti I 2 (refl.): Toks tas tavo akių užsiėmi̇̀mas – viskas pro pirštus matyt Brž.
2. → užimti I 3: Jau gerklės užėmi̇̀mas praėjo Slm. Nuo to gerklės užėmi̇̀mo nebeiškalba Jnšk. Rėkėm rėkėm (dainavome), ir gavau gerklės užėmi̇̀mą Kt. Kaklo užėmi̇̀mas KI581.
3. → užimti I 7: Užėmimas dviejų užuoganų bus per daug iki vakaro trim rovėjom (linus raunant) Brt.
4. → užimti II 1: Kaukazo žibalo versmių užėmimas į santarvininkų padėtį galėtų atsiliepti labai teigiamai rš.
5. SD163 pasamdymas.
6. refl. → užimti V 3 (refl.): Raugo užsiėmimas I.
7. refl. → užimti V 4 (refl.): Diev tu susimilk, šitokiu greitu užsiėmimu! Všk.
8. → užimti VI: Jam pamačijo tas užėmi̇̀mas (išbarimas) Gs.
9. darbas: Kiekvienas žmogus turi sau tinkantį užėmi̇̀mą Up. Ar nežinai, kokį užėmimą jų sūnus varo mieste Brt.
| refl.: Kur išvažiuosi [į svečius] – toj ūkėj vis užsiėmi̇̀mas Krok. Neturi jokio užsiėmi̇̀mo – tai tik dykinėja Kt. Vis jam visoki darbai, ažsiėmi̇̀mai rūpi Ds. Užsiėmimas su teip daug ligonių yra gana sunkus rš. Žmonės kitąkart reikalavo ir dabar reikalauja užsiėmimo A1885,12.
10. refl. ppr. pl. pratybos: Mokykloje vyksta užsiėmimai sp. Kareiviai grįžta iš užsiėmimų rš.
1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmi̇̀mas Brt. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius Vlk. Išglebęs buvo ėmi̇̀mas, kad išmetei [puodelį] iš nagų Slm. To šieno ėmi̇̀mo nė nesimato Brt. Bulvių iš kaupo ėmi̇̀mas Gs. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo A1885,87.
2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmi̇̀mas Sdk.
3. kopimas: Antro ėmi̇̀mo nedaug buvo medaus Ėr.
4. refl. → imti I 8 (refl.): Baisus ėmi̇̀masis prie to darbo Kt.
5. → imti I 11: Ėmi̇̀mas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę Vvr. Ne kaži koks britvos ėmi̇̀mas – nenusigalando Kt. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo Šts.
6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmi̇̀mas (šaukimas į kariuomenę) Slm. Prasidė[jo] į vaiską ėmi̇̀mas Gs.
7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas Pt. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį Pt. Par pirmąjį ėmi̇̀mą bėrąją nebuvau nuvedęs Vvr.
8. → imti II 5: Ak tu ėmi̇̀mas miego – matyt, lietaus bus! Slm.
9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos DK179. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo DP494.
10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmi̇̀mas stoty? Jnšk. Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmi̇̀mas Slm. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmi̇̀mą – vešim per antrą Kt.
11. → imti IV 5: Ir ėmi̇̀mas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt Kt.
12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmi̇̀mas (degimas) Skr.
13. → imti VI 6: Šunų ėmi̇̀mas buvo per visą naktį – nedavė užmigt Brt.
14. SD424 kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais Jzm.
15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą rš. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais) rš.
16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmi̇̀mas Ds. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs Vlk. Čia gal dar liks koks ėmi̇̀mas nuo dvylikos posmų Lš. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmi̇̀muose Lp.
17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu Vžns.
18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas PG.
◊ ėmi̇̀mas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmi̇̀mas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt Kt.
ėmi̇̀mas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmi̇̀mas į nãgą Kt.
apėmi̇̀mas sm. (2) K
1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi (sov.) rš.
2. refl. SD260, R152 → apimti I 7 (refl.): Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo apsiėmimo S.Dauk. Nekoks da apsiėmi̇̀mas [tarnauti] – nesutinkam dėl bandos Slm. Kerdis … sakės, kad nu savo apsiemimo nesiliausiąs G20.
ǁ pasiryžimas, ketinimas, kėslas: [Apaštalų] nuog apsiėmimo … nei grumzdymas ciesorių, nei baisios kančios … nugrėst negalėjo DP621. Jos apsiėmimas buvo tvirtas kaip uola Ns1858,3. Jo širdies apsiėmi̇̀mai, kurius jis pasidaręs, nevertingi KI571. Tai yra mano apsiėmimas tokias knygas rašyt rš. Gūsis lytaus įdūkėlių apsiėmimus sugaišino prš. Išsimislyjimas (apsiėmi̇̀mas), kaip šime amžyje gyventi KII15.
3. → apimti II 1: Storasta, vykdamas ant apėmimo turtų ir gėrybių, nuskendo brš.
4. → apimti II 3: Sosto apėmimo ir karaliaus valdžios pagrindas yra sutartis A.Janul.
5. → apimti II 6: Ligos apėmimas nusiduost … staigiai Kel1881,40.
atėmi̇̀mas sm. (2) → atimti:
1. SD210 Atėmimas laisvės rš. Teisių ir laipsnio atėmimas rš.
2. Jiems bus atlyginta už mūsų kalbos atėmimą iš mokyklų I.Simon.
3. → atimti 4: Prasidė[jo] atėmi̇̀mas gyvulių Gs. Atėmimas ymenių (dvarų) R116.
4. → atimti 5: Lytotą metą nekas ir šieno atėmimas Šts. Po atėmimo rugių užeis gyvoliai ir paukščiai rš.
5. → atimti 13: Po atėmi̇̀mo vaikai visada sukrinta Ds.
6. Š, Z.Žem mat. atimtis: Joniukas moka jau sudėjimą ir atėmi̇̀mą Slm.
×nedaėmi̇̀mas (hibr.) sm. (2) J nepriemoka.
įėmi̇̀mas sm. (2)
1. → įimti 2: Įėmimas kloropormo į vidų atneša didelę paglobą A1884,405.
2. įlenkta, susiaurinta vieta (drabužyje): Per mažas įėmi̇̀mas – darosi dumšlė Rdm. Šonuos reikia padaryt įėmimùs Slm.
3. pajamos: Įėmi̇̀mo knygos KI350; Lex28. Karalystės piningų išdavimas beveik 35 milijonus markių didesnis už įėmimą LC1878,2. Tie atstovai nuolatos turės … peržiūrėti sąrašą viešpatystės [pinigų] įėmimų ir išleidimų VŽ1905,217.
4. A1885,77 → įimti 12: Po Plėvnos įėmimo nei vieno jųjų gyvo toj festungoj nerado LC1878,2.
5. refl. pasiryžimas: O teip tatai apaštalas š. gražiai sudest savo įsiėmimu, idant mus pritrauktų ant didesnės pilnasties gerų darbų MP33.
6. refl. darbas, pareigos: Kunegai, įvairi jų vardai pagal įvairio jų įsiėmimo S.Dauk.
7. LL205 renta.
išėmi̇̀mas sm. (2); SD412 → išimti:
1. Lašinių išėmi̇̀mas iš puodo Kt.
2. Slm Brangiai kaštavo išėmi̇̀mas iš kalėjimo Gs.
3. → išimti 4: Dėmių išėmi̇̀mas BŽ76.
4. iškopimas: Tas paprastas medaus išėmimas po visam nedera, bet iškadingas yra S.Dauk.
5. refl. → išimti 13 (refl.): Be poperių išsi̇̀ėmimo nebandyk nė važiuoti Vvr.
6. → išimti 14: Daug žmonių prisigrūdo – nesunkus buvo išėmi̇̀mas (pavogimas iš kišenės) Jnšk.
7. paėmimas, užkariavimas: Sutikime, arba išėmime, miesto DP107.
8. įimta, įsiūta vieta, įėmimas: Šito žipono per didelis išėmi̇̀mas – negražiai stovi Rdm.
9. išimtis: Viename dalyke buvo padarytas išėmimas A.Janul. Laikraščių beveik niekas neskaito su mažais išėmimais rš.
nuėmi̇̀mas sm. (2); SD388
1. → nuimti I 1: Vainikėlio nuėmimas, gyvenimo permainymas LTR(Rm). Stogo nuėmi̇̀mas (nuplėšimas) nedaug atsieis Brt.
| Nuobaudos nuėmimas TTŽ.
| refl.: Padėkok kepurės nusiėmimu Vaižg.
2. → nuimti I 3: Derliaus nuėmimas sp. Šį metą su daržų nuėmimù neparsiveikėm (buvo gražus oras) Vvr. Rudenyje, po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti Rp. Nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je] S.Dauk.
3. → nuimti I 4: Gražus nuėmi̇̀mas [fotografijoje] – kaip gyvas! Jnšk. Mergiotė, matyt, graži, ale prastas nuėmi̇̀mas Slm.
| Mato nuėmimas rš.
4. nukūlimas: Mašinos spragilai yr pasilpę, nėr gero nuėmimo grūdų Šts.
paėmi̇̀mas sm. (2)
1. → paimti I 1: Vieno sykio paėmi̇̀mas nebus žymu Gs.
| Vienu paėmimu neapdirbsi J.Jabl. Per du paėmimùs ir parvešim tas pupeles (bus du vežimai) Jnšk.
ǁ pavogimas: Bukštu yra paėmi̇̀mo Šts.
2. refl. → paimti I 6 (refl.): Kaipo laivą be irklų vilnis mėtlio[ja] į visas puses, taip žmogų silpną ir netvirtą savo pasiemimuose įvairi mėtlio[ja] pagundinimai M.Valanč. Nepriderančiu yra daiktu užmiršti savo pasiemimus M.Valanč.
3. → paimti I 13: Išmanymo ir paėmimo tos slaptės DP256.
4. → paimti II 2: Apie belaisvių paėmimą pranešama į pulko štabą rš. Po paėmi̇̀mo į kalėjimą praėjo metai Brt. Primink, kokiu būdu stojosi tas paėmimas brš.
5. → paimti II 3: Dalyvavo Vilniaus paėmime rš. Valdžios paėmimas yra tik reikalo pradžia rš.
6. → paimti III 1: Moteres paėmimas yr neperskirtinas suglaudimas DP69.
7. refl. → paimti IV 6 (refl.): Apei Joną yr pats pasiėmimas žolės augti Ggr.
8. refl. pareiga, priedermė: Visu didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namūse ugnį ir vėžlybumą užlaikyti S.Dauk.
9. liemuo, talija: Barzdą (ilgiausią) nešioja per paėmimą susisegęs LC1889,5. Jis tetura ploną paėmimą (matuodama sako siuvėja) Dov. Per paėmimą siūk man ankštai tą jakę Prk.
10. trijų siūlų vienetas, skaičiuojant audeklo metmenis: Posme yra dešim paėmi̇̀mų, paėmimè trys gijos Slm. Užmiršau, kiek čia buvau suskaičius paėmi̇̀mų Ps.
11. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro: Lauką aparsiu per du paėmimus Pl. Da liko dviem paėmi̇̀mam arimo Slm. Šitai pievai išpjauti reikia dviejų paėmimų Šmn. Keturiais paėmimais gal ir iškulsme visus rugius Sv. Nekiek tų mano miežių tebuvo – dviem paėmi̇̀mais ir iškūlėm Vb. Apiarė bulbas per paėmi̇̀mą Pnd. Visam paėmi̇̀mui pakaks darbo, da nei nepadirbsi Kp.
12. mėnulio priešpilnis: Kaip pradėjo, jau lis lig paėmimo Užv. Mėnesio paėmime (kai mėnuo ima dilti) bulvėms yra gerà sėti Trk.
◊ prõto paėmi̇̀mas suprotėjimas: Maži vaikai lig paėmimo proto yra liuosi nuog pasnyko Jzm.
pérėmimas sm. (1)
1. → perimti I 4: Jie atsisako nuo lietuviško meno ir lietuviškos kultūros perėmimo K.Kors.
2. refl. → perimti I 10 (refl.): Baisus jo pérsiėmimas mokslu Brt.
3. refl. → perimti I 11 (refl.): Ne tiek ta istorija, tas prietykis, kiek Šūmakerio visu tuo persiėmimas užkrėtė Gintautą Vaižg.
4. → perimti II 2: Da nuo pérėmimo ranką skauda Kt.
5. refl. → perimti VI 1 (refl.): Po pérsiėmimo vyrai vėl gražiai šnekasi Brt.
6. įlenkta, įsmaugta vieta: Noteros raistinės vainikėlio vamzdelis palei apačią su perėmimu rš.
◊ rañkų pérėmimas pagalba: Prie mažos sveikatos ir gyventi sunku, kad nėr draugystės ir perėmimo rankų rš.
širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo TP1881,10.
praėmi̇̀mas sm. (2) → praimti 2: Už praėmi̇̀mą uogų (uogienės) gausi lupt Slm. Tvarte kraujo praliejimas, svirne miltų praėmimas DvD180.
priėmi̇̀mas sm. (2); R
1. → priimti I 1: Tokio[je] aukšto[je] vieto[je] sunkus priėmi̇̀mas (šieną, javus kemšant) Vvr.
2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko rš. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta pirmump nuodėmiump savump DP206. Per … šventą priėmimą žmogystės tavo gelbėk mus, Viešpatie Mž554. Ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo S.Stan.
3. → priimti II 1: Lengva suprasti, kokį rado priėmimą pas papirktą teisėją V.Piet. Ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492.
ǁ įvaikinimas: Priėmimas per sūnų, per dukterį KI42.
4. supirkimas: Kriuksėjo ties priėmimo punktais bekonai J.Marc. Žuvų priėmimo punktas rš.
5. → priimti II 2: Numatyta žymiai padidinti studentų priėmimą į respublikos aukštąsias mokyklas (sov.) sp. Iškilmingas priėmimas į tarnybą rš.
6. → priimti II 4: Pasitarimo dalyviams įvyko priėmimas sp. Svečio priėmimas I. Geras buvo priėmi̇̀mas – kad prisirijom! Kt. Oi noriu noriu, priėmi̇̀mo noriu (noriu, kad ragintų gerti, valgyti) (d.) Srv.
suėmi̇̀mas sm. (2)
1. → suimti I 1: Ne blaivybė valdžiai rūpi, tik suėmimas viso pelno į savo rankas rš.
2. → suimti I 2: Tik pasibaigė javų suėmi̇̀mas, ir užšalo Gs.
3. → suimti II 2: Jau ne pirmas jo suėmi̇̀mas Kt. Tas sūnaus suėmi̇̀mas ją graban nuvarė Slm. Už vagies suėmimą buvo pažadėta didelė dovana J.Balč.
4. → suimti II 5: Apslabo nuo galvos suėmi̇̀mo Slm.
5. → suimti II 7: Pramoko lenkiškai ir rusiškai skaityti nė kartą nenubaustas už tingėjimą ar nesuėmimą Vaižg. Tikslus klausimo suėmimas rš.
6. pajamos: Klebonai abudu laikė bažnyčios maršalkomis ir suėmimų kontroliuotojais Vaižg.
7. refl. → suimti IV 2 (refl.): Tešlos susiėmimo – kietėjimo pradžia ne mažiau kaip 1 val. EncV44.
8. refl. → suimti V 5 (refl.): Tai susiėmi̇̀mas šunų – niekaip negali perskirt Rdm. Ar mano tik sapnuota susiėmimas su milžinu? J.Jabl.
9. įimta, įsmaugta vieta: Apsiausto nugaroje du suėmimai rš.
užėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užimti I 2 (refl.): Toks tas tavo akių užsiėmi̇̀mas – viskas pro pirštus matyt Brž.
2. → užimti I 3: Jau gerklės užėmi̇̀mas praėjo Slm. Nuo to gerklės užėmi̇̀mo nebeiškalba Jnšk. Rėkėm rėkėm (dainavome), ir gavau gerklės užėmi̇̀mą Kt. Kaklo užėmi̇̀mas KI581.
3. → užimti I 7: Užėmimas dviejų užuoganų bus per daug iki vakaro trim rovėjom (linus raunant) Brt.
4. → užimti II 1: Kaukazo žibalo versmių užėmimas į santarvininkų padėtį galėtų atsiliepti labai teigiamai rš.
5. SD163 pasamdymas.
6. refl. → užimti V 3 (refl.): Raugo užsiėmimas I.
7. refl. → užimti V 4 (refl.): Diev tu susimilk, šitokiu greitu užsiėmimu! Všk.
8. → užimti VI: Jam pamačijo tas užėmi̇̀mas (išbarimas) Gs.
9. darbas: Kiekvienas žmogus turi sau tinkantį užėmi̇̀mą Up. Ar nežinai, kokį užėmimą jų sūnus varo mieste Brt.
| refl.: Kur išvažiuosi [į svečius] – toj ūkėj vis užsiėmi̇̀mas Krok. Neturi jokio užsiėmi̇̀mo – tai tik dykinėja Kt. Vis jam visoki darbai, ažsiėmi̇̀mai rūpi Ds. Užsiėmimas su teip daug ligonių yra gana sunkus rš. Žmonės kitąkart reikalavo ir dabar reikalauja užsiėmimo A1885,12.
10. refl. ppr. pl. pratybos: Mokykloje vyksta užsiėmimai sp. Kareiviai grįžta iš užsiėmimų rš.
parsmáugti
Apibrėžtis
1 smáugti, -i̇̀a, -ė tr. K, Rtr; SD39, Q632, H, R356,407, I, Sut, N, M, LL27
1. varžyti kvėpavimą, dusinti: Oro maža, mani tiesiog smáugia Stk. Smaugiąs, troškinąs SD48. Kai smáugia, tai išgeriu vaistų, ir atleidžia Slm. Man' smáugia – dar užrūkė! Upn. Smauga muni – vemsu Vkš. Kosulys ėmė smaugti J. Smáugia kosulys parnakt – neturiu kur dėtis Klt. Duokiat ką nors nu smaugų – smauga vaiką Kv. Po krūtine, paširdžiais labai smáugdavo Šl. Kur ožio taukus gėrė, tuoj nieko nejutęs, bet paskui ėmę smaugt smaugt širdį, ir numiręs Sln. Ašaros smaugė jam gerklę rš.
| prk.: Pyktis tiesiog jį smaugė rš. Miegas smaugtè smáugia (labai nori miego) Mrj. Ir abi kūmutės, smaugiamos smalsumo ir nekantrumo, išsiskyrė A.Vien.
smaugtinai̇̃ adv.: Krizą smaugtinai smaugė keistas brolio pasielgimas stoty I.Simon.
ǁ refl. dusinamam kankintis: Sirgo tymais, tuo kokliušu šitiek laiko smaugėsi A.Vencl.
ǁ spausti, veržti: Jaunikis buvo užsidėjęs aukštą apikaklę, kuri jam smaugė kaklą ir nedavė laisvai judėti A.Vien. Tėvui smáugia – guzikas po kaklu par aukštai Jrb. Pirštus smáugia kaliošai Klt. Alkis smaugė vidurius kaip pašėlęs, neradau vietos nuo jo J.Balt.
2. DP359, K, Dr, Trk žudyti užspaudžiant kvėpavimą: Ans smáuga aną už to kaklo LKT46(Vgr). Jei tu matytum, kad mane velniai smaugia, ar tu nežegnotum manęs, negelbėtum? A.Gric. Nūmirulis grobė smaugti bažnytsargį, kad tas gargėti pradėjo J. I smáugiama nori keiktis KzR. Smaugiančiasis žaltys I.
^ Giltinė nesmaugė savo vaiką J.
smaugtinai̇̃ Tuomžyg nutvėrė jis pačios gerklę teip drūtai ir smaugtinai, kad ji nei jokį balsą neišleido prš.
| refl. K: Kalvis dažnai sapnuodavo klaikius sapnus: imdavos su Adomu, už gerklių smaugdavos A.Vencl. Juo anie gilyn lenda, juo smáugas Vkš. Arklys smáugas žemėn, apsivyturęs aplei beržą Šts. Až kaklo lenciūgą ažuneriu [telyčiai] – kad smáugusis, būt jau ažsismaugus Klt.
ǁ galabyti (žudyti, marinti, pjauti): Vilkas avių nebesmaugia J.Jabl. Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smáugia K.Donel. Ten Ruginis su Žvaginiu dievui ožius smaug NS412(Kv). Nors to[je] gadynė[je] maras kur pakliūk smaugė žmones, tie vienok žmoniškai elgties neliovės M.Valanč. Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smáugia K.Donel. O mum smáugė šiltinė Upn.
ǁ prk. slopinti: Priešas laisvę smaugia kalėjimų grandim S.Nėr.
3. prk. varginti, kamuoti, spausti, engti: Kas ten anus žino, kaip ans (Blinda) ten tus ponus smáugė Lk. Smáugė vargšus gerai ponužiai Btg. Vokiečiai jau pirmais metais juos smáugė Slm. Ponia tarnaites smaugtè smáugė į darbą Prn. Svetimi tėviškėje gyveno, plėšė, smaugė mūsų tėvelius I.Simon.
| Mėsa dar ir smáugia (reikia atiduoti mėsos duoklę) Prn. Mane ir savi rūpesčiai smaugia P.Vaičiūn. Papunelį smauga darbai KlvrŽ. Mane kraujo spaudimas labai smáugia Iš. Jei neprakaituoji, prakaitas gula ant širdies ir širdį smáugia Ob. Vyliumis smaugti B877.
4. prk. griežtai reikalauti, spirti, versti: Smauga muni, ka skolą atiduočiu Rdn. Su tuo pienu mažu pas jus ne tep smáugia (verčia duoti)? Gs. Žmonis smáuga, ka tiek i tiek turat padirbti Krš. Smáuga aną piningų Krš. Ir sugavęs smaugė jį, bylodamas: užmokėk, ką tu man skeli VlnE124.
5. refl. prk. labai sunkiai dirbti, plušėti, plėšytis: Tėvas dirba, smáugiasi vis dėl tų savo vaikų Mrj. Dirbom, smáugėmės, tai ir turim Dkš. Žmogus vieną kartą gyvena, kam čia taip smáugtis Plv. Na, kokiam galui čia dabar taip smáugtis KzR. Tegu jį velniai, ka eičia, smaugtáusi! Brb. Su tais darbais smáugiesi smáugiesi ir niekada negali jų pabeigt Al. Ji tegu smáugias, o ko jam smáugtis! Jrb. Tėvas vienas smaugiasi, o ji ten poguliauja V.Bub.
6. nesutikti, vaidytis, peštis: Kaip tie žmonys dėl skatiko, škurlio smáugas! Krš. Ka [jaunieji] muštųs, smaũgtųs, to negirdėties Krš. Tu duonos neuždirbsi, ans mažai – ir smáugstės Krš. Žmonys smáugias, pjaunas, vagias, skundžias Vdk. Čia su jais smáugiesi smáugiesi – ir galo nebus Pc. Kai ateis marti, smaũgsis Gs. Kaip nesiskirs: mušėsi smáugėsi, tai ir atsiskyrė Mrj.
7. Šd prk. kirsti, laužti (ppr. slapta).
8. Pls, Ml, Šš valyti, šnypšti (nosį): Smáuk greičiau nosį, o bubis koją par antrą lūpą tujau iškiš Slnt. Smáugė nosį kaip iš armotos Ob. An ką čia panašu – kvartukėn nosį smáugt! Trgn. Trečia dienelė burnelė neprausta, ketvirta dienelė noselė nesmaugta LTR(Slk).
9. spausti, siaurinti per liemenį: Vapsva smaugtà Ds. Panelės (tokia kriaušių rūšis) smaugtesnės už ilgakotes Ėr. Smáugtą siūkis paltą, ne palaidą Ds.
| refl.: Seniau panytės smáugdavos ir nelyginant skrudėlės įsismaugusios vaikščiodavo Š.
◊ kai̇̃p smáugiamas labai garsiai, smarkiai (rėkia, bliauna): Ko čia bliauni kai̇̃p smaugiamà! Sb. Nerėkit kai̇̃p smaugiami̇̀! Kdn. Ko šauki kaip smaugiamas LTR(Vdžg).
1 apsmáugti tr. Rtr
1. aptempti glaudžiai: Seniau gi nešiojo plačias rankoves, nebuvo apsmáugtos Pv. Ilgas, apsmáugtas aulas, valug kelių Klt.
2. įveikti, nugalėti: Didesnis apsmáugia tą mažesnį LKT241(Žml).
3. apmušti, apkulti: Aš jį apsmáugiau, tai dabar nedaugį pristurėjo Arm.
1 įsmáugti tr. NdŽ, Jrb aplink įspausti, susiaurinti: Par pusiau reikia ansmáugt kiek [drabužį] Rgv. Neįsmáuk per daug jau pusiau, aš mėgstu palaidžiau vilkėti Š. Dažniausia vazelių forma – stilizuotos įsmaugta apačia ir banguota briauna puodynėlės rš. Pasisiūdinau į liemenį įsmáugtus kailinius Vkš.
| refl. Š, Rtr.
1 išsmáugti tr. Rtr
1. L155 išžudyti smaugiant: Jeigu neatiduos [pinigų], tai jų visą šeimyną išsmaugsiąs LTsIV523.
^ Kaip eini pro tą gyvenimą – kaip išsmaugti̇̀ (niekas nesirodo) Rdn.
ǁ Ėr, Trg išžudyti, išpjauti, išgalabyti: Šitas budelis daug yra išsmáugęs žmonių Š. Į Kretingą marai įsisukusys daugel žmonių išsmaugė M.Valanč. Nuėjo kytrasis pažiūrėt, kaip jis avis suguldė; žiūri, kad visos išsmaugtos! BsPIII110.
2. refl. prk. praleisti laiką smaugiantis, pešantis: Šitie tavo vaikai išsismáugė pardien Kp.
3. OG113, Dv, Švn išvalyti, iššnypšti (nosį): Išsmáuk nosį, ar tu rankų neturi! Lz.
| refl. tr. Kls, Al, Lp: Gal slankstas koks, kad tik išsismáugei nosį – ir vėl Trgn. Eik kur šalin, išsismáuk – ko ažulindai ažu stalo su išpurtusia nosim! Arm. Išsismáugė nosį, o smurglį ant grindų padrėbė Slnt.
^ Pirma išsismáuk nosį (surimtėk, subręsk), o paskui šnekėk Alv. Itai išsismauk pirma nosį OG59.
4. refl. išsinerti: Pėdų nerišk tep an varpų, ba tuoj ir išsismáugia Al.
1 nusmáugti tr.
1. SD1185, N, K, M, LL304, Š, Rtr, NdŽ, Skdt, Sd, Nv smaugiant nužudyti: Sagtis pasitaikė ant gerklės, truputį pasitempė ir nusmaugė Žem. Ans ateina veizėti, a nenusmáugė baidyklė aną (ps.) Rt. Atradus vaikelį nusmaugtą ir visą maitkauliais apkrautą Sln. Su plikomis rankomis savo nusmaugė tą stipriausį medės paukštį brš.
| refl. K: Nusismáugė muno karvė Krš. Nusidžiaugėm kumele, i žinotum – nusismáugė! Mšk.
ǁ nugalabyti (papjauti, nužudyti, numarinti ir pan.): Ans šunį nusmaugė, t. y. nukankino J. Rudenį kokį paršą nusmáugei – i yr mėsos Prn. Vištą nusmaugęs, parnešęs savo pačiai, padavęs išvirti Sln. Maniau, visus jau karė nugalabijo ar badas nusmaugė – laimė, dar tebegyvuojate! Žem. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Toks esu, juk leidau ligai nusmaugti savo vaiką J.Avyž. Maro liga … daug tūkstančių nusmaugė Ns1832,3.
| prk.: Geidavo … nusmaugti ir tą vienaitį laikraštį A1884,281.
2. Grd, Krtn uždusinti, užtroškinti: Kirmys ka pakilsta, dideliai greitai nusmáuga žmogų Kl.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Tačiau toks nepaprastas ir smarkus susijaudinimas nenusmaugė Elzės širdy noro gelbėti Verutę ir padėti jai Pt.
3. Mlt, Lp nuvalyti, nušnypšti (nosį): Tegul nuprausia vilnia burnelę, tegul nusmáugia vėžiai noselę (d.) Slk.
| refl. tr. Dbg, Mlt, Lp: Matai, par ponus nosies žemėn nenusismáugsi Trgn. Darbo daug, kad nėr kada ir nosis nusismáugt Švnč. Nusismáuk nosį, ba ir vaikščiosi užsismurglojęs Vrn. In prijuostę nusismáugia nosį ir paskui eina visa zalatuota Smn. Nusismáuk nosį – matai, koks bubis lenda Slnt.
^ Kas ma[no] zo dalia: kas nosies nenusismaugęs, tai vis in mane (visiems kliūvu, visi ant manęs kalba) Arm.
ǁ nuvalyti, nugnybti: Nusmáugė balaną (nulaužė suanglėjusį galą, kad šviesiau degtų) Ml.
4. Vlkv pasisavinti, nutverti, pavogti, nusukti, nudžiauti: Jis nusmaugė vištą Pmp. Turėjau gražų peiliuką – ir nepajutau, kaip jį man kas nusmáugė Kdn. Ans norėjo šimtą rublių nusmáugti Kl. Vieno[je] vieto[je] šimtą nusmáugė, kito[je] penkiasdešimt rublių – suka kai padūkę Jrb.
| refl. tr.: Pūrelį kokį nusismáugęs važiuoja Ėr.
5. prk. nukirsti (ppr. slapta): Nusmáuk aną pušį gale lauko Pl.
| refl. tr. Upt: Nusismáugė beržą, dabar kūrena Kp.
6. refl. tr. šiaip taip nusipirkti: Ar ir man reiks kokius čebatus nusismáugt Pc.
◊ nósį nusmáugti sutramdyti, sugėdinti: Aš tau kap nusmáugsiu nósį, tai nebūsi tokis mandras! Mrc.
1 pasmáugti tr.
1. H173, Sut, N, K, M, LL262, Rtr, Š smaugiant nužudyti: Virve pasmaugsiu R343. Ar tu pasmáugamas nori, ko tu čia atejai J. Sako, nakčia jis vos vos nepasmaugęs kunigaikštienės V.Krėv. Smaugtinai pasmáugė žmogų Krž. Nebijojai lauke piningų laikyti, ka tavi atejęs kas nepasmaũgtų Als. Aš bijau ir galvos iškišti, kad muni velnias nepasmáuga Mžk. Jis grumzdė mano žemę išdeginti ir mano vyriškius pasmaugti BBJdt16,6. Idant užsiturėtumbite nuog to, kas … yra pasmaugta Ch1ApD15,29.
^ Kad jį bent sapne koks budelis pasmaugtų B.Sruog. Kai sūnelis paaugęs, ir tėvelį pasmaugęs B600. Šmaukšt pabraukšt, kad nespėsi, tuoj pasmaugsiu (samtis) Sml.
pasmaugtinai̇̃ Geras tėvas! Nustvėręs žmones už gerklės, pasmaugtinai smaugia V.Piet.
| refl. N, K, J, Š: Žiūrėk, paršas tvoroj pasismaugęs Ilg. Atejus radau arklį pasismaugta Zr.
ǁ nugalabyti (papjauti, numarinti): Tie kirminai papjaudavo žmogų, pasmáugdavo (į kapus nuvarydavo) Kv. Liga pasmaugė vičvisus, kap insisukė Vrnv. Voras tinklą mezga, užkabina musias – anas pasmáugia ir kraują išgeria Kkl. Er tu ir teisius žmones nori pasmaugti (paraštėje užmušti)? BB1Moz20,4.
^ Kad tave vilkas pasmaugtų (piktas linkėjimas)! B485.
| refl. tr.: Dar avį pasismáugsim, ir užteks mėsos iki Kalėdų Smn.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Caras norėjo karu pasmaugti revoliuciją rš. Lenkų legionieriai nori užgrobti visą Lietuvą, pasmaugti darbininkų judėjimą rš. Kartuvių kilpa poeto giesmės nepasmaugia E.Miež.
2. suvaržyti kvėpavimą, uždusinti: Iš didelės meilės muni bebučiuodamas mažne pasmáugė Vkš.
| prk.: Čia tas kalnas visus pasmáugia (nualsina) Trgn.
ǁ kurį laiką dusinti: Kartais užeina sopulys, pasmáugia kokią dieną, dvi, tris ir vėl praeina Krs.
ǁ suspausti, suveržti: Ką skarele pasmáugti NdŽ. Kad ką tik (susijaudinsi), pasmáugė gerklę – verkt jau negali Ad.
| refl.: Kap dar čia tu tuom skepetu pasismáugei – net akys verčiasi Rdm.
3. prk. nuvarginti, užuiti, užguiti: Ta uošvienė pasiutus: baigia marčią pasmáugt Jnš. Jūs tą vaiką pasmáugsit Ig. Smulkiejai [valstiečiai] seniau buvo pasmaugti̇̀ Pp.
4. aplink suspausti, pasiaurinti: Paltas gražiai pasiūtas, pasmáugtas biškį Klt. Lempa par vidurį pasmáugta Grk. Pasmaugta kaip skruzdė LTR(Grk).
5. pavalyti, pašnypšti (nosį): Kap tik pasmáugi, tai kraujas Str.
1 parsmáugti tr. prk. nuvarginti, užguiti: Aš tų darbų parsmaugtà Grl.
1 pérsmaugti tr.
1. L, Rtr, Š, NdŽ aplink įveržti, įsmaugti: Pársmaugtas bitinėlis, t. y. par vidurį laibas J. Merginos per liemenį pérsmaugtos Gs. Aš labai pársmaugta – kaip skruzdėlė Krč. Virvagaliu pérsmaugė pusiau Dglš. Jo noselė pérsmaugta Ob. Dagilių galvelės pailgos, vidury persmaugtos rš. [Piliakalnis] per vidurį lyg persmaugtas išrodo LTI179.
| refl. Rtr, NdŽ: Ana visada pérsismaugus [diržu] kaip skruzdėlė Ktk. Vaikšto pérsismaugę kaip vapsvos Ds. Atvažiuoja, būdavo, vis pérsismaugus skarelyte Kp. Bebėgdama [skruzdėlė] net patrūko – užtat ir dabar persismaugus LTsIV450.
^ Persismaugus panelė visiems galvas lenkia (svirtis) LTR(Sl).
2. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Tuo tarpu iš vidaus Pimpienė persmaugtu balsu tratėjo: – Eik eik, kai pabūsi neėdęs, tada sugrįši! J.Paukš.
3. refl. NdŽ pralįsti; plg. persmaukti 2 (refl.): Ponia Jadvyga su vyru persismaugia pro minią LzP.
1 piesmáugti (dial.) žr. 1 prismaugti 2.
| refl.: Avė jau uždususi buvo, pysismaugusi virve Klp.
1 prismáugti tr.
1. BzF173, NdŽ, Plv, Grd, Pln spaudžiant suimti (už gerklės), pridusinti: Aną prismáugė už gerklės, ka nešauktų Kv. Nepasirodyk, ka vežiesi pinigų, kad tave neprismáugtų kas Jrb. Lapinas pamėlynavo tartum prismaugtas, akys išlipo ant kaktos J.Avyž. Užduso, prismaugtas nuoskaudos, nes šią valandėlę aiškiau negu bet kada pajuto likimo bausmę J.Avyž.
ǁ užveržti: Iš pradžių mislijau, ka prismáugtas [šuo], pasižiūriu – liuosai pririštas Erž.
2. L, Rtr nusmaugti, užsmaugti, uždusinti: Kas kelią pastoti norėtų, lai dengiasi plieno šarvais – apakti nuo žvilgsnių turėtų, prismaugčiau tą savo nagais V.Mont. Ant pabaigos jį aukštinyką parvertė ant lovos ir prismaugė SI392.
ǁ nugalabyti: Mašinos gali prismáugt vištelaičius Rod. Šunys pasiruošę pagauti ir prismaugti sužeistą paukštį rš.
3. NdŽ daug pasmaugti.
4. prk. Pc, Bsg privarginti: Tegu juos bala su tom giriom: kiek arklius prismáugia ir pãts prisitąso! Dkš.
5. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Šneka prismáugtu balsu Mrj.
6. prišnypšti valant nosį: O tą panosinę ar prismáugei? Vdš. Kas čia aslon prismáugė?! Trgn.
7. patraukti į savo pusę: Jis ją prie savęs prismáugė Gž.
1 susmáugti tr.
1. Rtr spaudžiant suimti (gerklę), suvaržyti kvėpavimą: Tetą suėmė toks apmaudas, kad jai net gerklę susmaugė rš.
2. nusmaugti, uždusinti: Sėdėdavo kai senis susmáugtas – jokio gyvumo Šd.
3. padaryti per vidurį laibesnį, suveržti: Tos mergos dabar tai susmáugia pilvus, tai atrodo kaip skruzdės Šn. Be vidurių, susmaugtà karvė, gėrimas tik turi (gyva tik vandeniu) Klt. Sukdavo apie ją lyg bitės apie dobilėlius ir už susmaugtos palaidinėlės užberdavo po gerą saują saldainių J.Marc. Puodas susmaugtu kakleliu rš.
| refl. Š: Mergos susismaugę kaip skruzdės ir vaikščioja Gž.
1 užsmáugti tr.
1. N, NdŽ užspausti kvėpavimą, pridusinti: Smauginyčia kaklą užsmaugė kūdikiui J. Užsmáugė [liga], neprašneka, daužos, kratos kai gyvolys Žlp. Buvo kaklus užsmáugę, davėm balandų šutintų su pastijolka Als. Toks nepaprastas Donato, lyg sergančio žmogaus, balsas smaugte užsmaugė jai gerklę Pt. Ašaros užsmaugė man gerklę, ir buvo gėda, kad verkiu priešais Pauruką J.Balt. Kosulys užsmaugė ją rš.
ǁ refl. stipriai susiveržti, susirišti po smakru: Užsismáugti skarele NdŽ.
2. Sut, N, M, L, Rtr, NdŽ, Užp nužudyti užspaudus kvėpavimą: Bovydamos vaikas užsmáugė katę J. Vištėliai dar šiltutukai, ale jau negyvi, jau užsmáugė kas Pv. Puolė, po savęs glemžė vilką ir užsmáugė Krž. Užgulė, ažusmáugė klaime Skp. Sako, kad jis pirma užsmáugtas, o paskui pakartas Pc. Sako, tos gyvatės apsvynioja apie kaklą ir ažusmaugia KlbIV80(Mlk). Kaip čiups vaiduoklį už gerklės – ir užusmaugė LTR(Kp). Dekretą padarė, idant … tvardytųs nuog kraujo ir nuog užsmaugtų̃ paukščių arba pekaus DP137.
| refl. NdŽ: Jos karvė užsismáugė Ėr. Radęs ją (stirną) kažkieno pastatytose kilpose užsismaugusią sp. Tomis pačiomis skaromis, kurios jų nuogį dengė, užsismaugė S.Dauk. Karvių sietai įtempti, mažne užsismaugusios PP14.
ǁ nugalabyti (nužudyti, numarinti, papjauti ir pan.): Aš niekados gyvos avelės neužsmaugiau (sako vilkas) Tat. Su trimis dienoms mergelę užsmáugė [difteritas] Pj. Kruopu tankiai vaiką liuob užsmáugs Užv. Gerklinis ažusmáugė paršus Ktk. Pažandės ligonį užsmaugs Tat.
^ Kad tave karštinė užsmaugtų! Švnč.
| refl. tr.: Dabar, kai turi kokį paukštį, užsismáugei, suvalgai Gg.
ǁ prk. užslopinti, užgniaužti: Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų nuslopinti kovą dėl laisvės ir taikos, kuri galėtų užsmaugti poeto balsą A.Vencl. Uoliai stengiamasi užsmaugti kiekvieną naują visuomenės judėjimą, kiekvieną naują drąsesnę mokslo teoriją Pt. Širdy užsmaugei meilę tu S.Nėr.
3. be mazgo užrišti, užtraukti kilpą: Užsmauk gerai lenciūgą, kad neatsirištų vežimas Vrn.
4. prk. nuvarginti, užguiti: Mes jau užsmaugti̇̀ čia Grv.
5. NdŽ prk. užkimdyti: Ašaros užsmaugė jam balsą, ir man pagailo tėvo J.Balt.
◊ gérklę užsmáugti uždrausti kalbėti: Pas mus bėda: užrišti dantys, užsmaugtos gerklės, o drąsesniesiems – net kartuvės pastatytos Žem.
1. varžyti kvėpavimą, dusinti: Oro maža, mani tiesiog smáugia Stk. Smaugiąs, troškinąs SD48. Kai smáugia, tai išgeriu vaistų, ir atleidžia Slm. Man' smáugia – dar užrūkė! Upn. Smauga muni – vemsu Vkš. Kosulys ėmė smaugti J. Smáugia kosulys parnakt – neturiu kur dėtis Klt. Duokiat ką nors nu smaugų – smauga vaiką Kv. Po krūtine, paširdžiais labai smáugdavo Šl. Kur ožio taukus gėrė, tuoj nieko nejutęs, bet paskui ėmę smaugt smaugt širdį, ir numiręs Sln. Ašaros smaugė jam gerklę rš.
| prk.: Pyktis tiesiog jį smaugė rš. Miegas smaugtè smáugia (labai nori miego) Mrj. Ir abi kūmutės, smaugiamos smalsumo ir nekantrumo, išsiskyrė A.Vien.
smaugtinai̇̃ adv.: Krizą smaugtinai smaugė keistas brolio pasielgimas stoty I.Simon.
ǁ refl. dusinamam kankintis: Sirgo tymais, tuo kokliušu šitiek laiko smaugėsi A.Vencl.
ǁ spausti, veržti: Jaunikis buvo užsidėjęs aukštą apikaklę, kuri jam smaugė kaklą ir nedavė laisvai judėti A.Vien. Tėvui smáugia – guzikas po kaklu par aukštai Jrb. Pirštus smáugia kaliošai Klt. Alkis smaugė vidurius kaip pašėlęs, neradau vietos nuo jo J.Balt.
2. DP359, K, Dr, Trk žudyti užspaudžiant kvėpavimą: Ans smáuga aną už to kaklo LKT46(Vgr). Jei tu matytum, kad mane velniai smaugia, ar tu nežegnotum manęs, negelbėtum? A.Gric. Nūmirulis grobė smaugti bažnytsargį, kad tas gargėti pradėjo J. I smáugiama nori keiktis KzR. Smaugiančiasis žaltys I.
^ Giltinė nesmaugė savo vaiką J.
smaugtinai̇̃ Tuomžyg nutvėrė jis pačios gerklę teip drūtai ir smaugtinai, kad ji nei jokį balsą neišleido prš.
| refl. K: Kalvis dažnai sapnuodavo klaikius sapnus: imdavos su Adomu, už gerklių smaugdavos A.Vencl. Juo anie gilyn lenda, juo smáugas Vkš. Arklys smáugas žemėn, apsivyturęs aplei beržą Šts. Až kaklo lenciūgą ažuneriu [telyčiai] – kad smáugusis, būt jau ažsismaugus Klt.
ǁ galabyti (žudyti, marinti, pjauti): Vilkas avių nebesmaugia J.Jabl. Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smáugia K.Donel. Ten Ruginis su Žvaginiu dievui ožius smaug NS412(Kv). Nors to[je] gadynė[je] maras kur pakliūk smaugė žmones, tie vienok žmoniškai elgties neliovės M.Valanč. Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smáugia K.Donel. O mum smáugė šiltinė Upn.
ǁ prk. slopinti: Priešas laisvę smaugia kalėjimų grandim S.Nėr.
3. prk. varginti, kamuoti, spausti, engti: Kas ten anus žino, kaip ans (Blinda) ten tus ponus smáugė Lk. Smáugė vargšus gerai ponužiai Btg. Vokiečiai jau pirmais metais juos smáugė Slm. Ponia tarnaites smaugtè smáugė į darbą Prn. Svetimi tėviškėje gyveno, plėšė, smaugė mūsų tėvelius I.Simon.
| Mėsa dar ir smáugia (reikia atiduoti mėsos duoklę) Prn. Mane ir savi rūpesčiai smaugia P.Vaičiūn. Papunelį smauga darbai KlvrŽ. Mane kraujo spaudimas labai smáugia Iš. Jei neprakaituoji, prakaitas gula ant širdies ir širdį smáugia Ob. Vyliumis smaugti B877.
4. prk. griežtai reikalauti, spirti, versti: Smauga muni, ka skolą atiduočiu Rdn. Su tuo pienu mažu pas jus ne tep smáugia (verčia duoti)? Gs. Žmonis smáuga, ka tiek i tiek turat padirbti Krš. Smáuga aną piningų Krš. Ir sugavęs smaugė jį, bylodamas: užmokėk, ką tu man skeli VlnE124.
5. refl. prk. labai sunkiai dirbti, plušėti, plėšytis: Tėvas dirba, smáugiasi vis dėl tų savo vaikų Mrj. Dirbom, smáugėmės, tai ir turim Dkš. Žmogus vieną kartą gyvena, kam čia taip smáugtis Plv. Na, kokiam galui čia dabar taip smáugtis KzR. Tegu jį velniai, ka eičia, smaugtáusi! Brb. Su tais darbais smáugiesi smáugiesi ir niekada negali jų pabeigt Al. Ji tegu smáugias, o ko jam smáugtis! Jrb. Tėvas vienas smaugiasi, o ji ten poguliauja V.Bub.
6. nesutikti, vaidytis, peštis: Kaip tie žmonys dėl skatiko, škurlio smáugas! Krš. Ka [jaunieji] muštųs, smaũgtųs, to negirdėties Krš. Tu duonos neuždirbsi, ans mažai – ir smáugstės Krš. Žmonys smáugias, pjaunas, vagias, skundžias Vdk. Čia su jais smáugiesi smáugiesi – ir galo nebus Pc. Kai ateis marti, smaũgsis Gs. Kaip nesiskirs: mušėsi smáugėsi, tai ir atsiskyrė Mrj.
7. Šd prk. kirsti, laužti (ppr. slapta).
8. Pls, Ml, Šš valyti, šnypšti (nosį): Smáuk greičiau nosį, o bubis koją par antrą lūpą tujau iškiš Slnt. Smáugė nosį kaip iš armotos Ob. An ką čia panašu – kvartukėn nosį smáugt! Trgn. Trečia dienelė burnelė neprausta, ketvirta dienelė noselė nesmaugta LTR(Slk).
9. spausti, siaurinti per liemenį: Vapsva smaugtà Ds. Panelės (tokia kriaušių rūšis) smaugtesnės už ilgakotes Ėr. Smáugtą siūkis paltą, ne palaidą Ds.
| refl.: Seniau panytės smáugdavos ir nelyginant skrudėlės įsismaugusios vaikščiodavo Š.
◊ kai̇̃p smáugiamas labai garsiai, smarkiai (rėkia, bliauna): Ko čia bliauni kai̇̃p smaugiamà! Sb. Nerėkit kai̇̃p smaugiami̇̀! Kdn. Ko šauki kaip smaugiamas LTR(Vdžg).
1 apsmáugti tr. Rtr
1. aptempti glaudžiai: Seniau gi nešiojo plačias rankoves, nebuvo apsmáugtos Pv. Ilgas, apsmáugtas aulas, valug kelių Klt.
2. įveikti, nugalėti: Didesnis apsmáugia tą mažesnį LKT241(Žml).
3. apmušti, apkulti: Aš jį apsmáugiau, tai dabar nedaugį pristurėjo Arm.
1 įsmáugti tr. NdŽ, Jrb aplink įspausti, susiaurinti: Par pusiau reikia ansmáugt kiek [drabužį] Rgv. Neįsmáuk per daug jau pusiau, aš mėgstu palaidžiau vilkėti Š. Dažniausia vazelių forma – stilizuotos įsmaugta apačia ir banguota briauna puodynėlės rš. Pasisiūdinau į liemenį įsmáugtus kailinius Vkš.
| refl. Š, Rtr.
1 išsmáugti tr. Rtr
1. L155 išžudyti smaugiant: Jeigu neatiduos [pinigų], tai jų visą šeimyną išsmaugsiąs LTsIV523.
^ Kaip eini pro tą gyvenimą – kaip išsmaugti̇̀ (niekas nesirodo) Rdn.
ǁ Ėr, Trg išžudyti, išpjauti, išgalabyti: Šitas budelis daug yra išsmáugęs žmonių Š. Į Kretingą marai įsisukusys daugel žmonių išsmaugė M.Valanč. Nuėjo kytrasis pažiūrėt, kaip jis avis suguldė; žiūri, kad visos išsmaugtos! BsPIII110.
2. refl. prk. praleisti laiką smaugiantis, pešantis: Šitie tavo vaikai išsismáugė pardien Kp.
3. OG113, Dv, Švn išvalyti, iššnypšti (nosį): Išsmáuk nosį, ar tu rankų neturi! Lz.
| refl. tr. Kls, Al, Lp: Gal slankstas koks, kad tik išsismáugei nosį – ir vėl Trgn. Eik kur šalin, išsismáuk – ko ažulindai ažu stalo su išpurtusia nosim! Arm. Išsismáugė nosį, o smurglį ant grindų padrėbė Slnt.
^ Pirma išsismáuk nosį (surimtėk, subręsk), o paskui šnekėk Alv. Itai išsismauk pirma nosį OG59.
4. refl. išsinerti: Pėdų nerišk tep an varpų, ba tuoj ir išsismáugia Al.
1 nusmáugti tr.
1. SD1185, N, K, M, LL304, Š, Rtr, NdŽ, Skdt, Sd, Nv smaugiant nužudyti: Sagtis pasitaikė ant gerklės, truputį pasitempė ir nusmaugė Žem. Ans ateina veizėti, a nenusmáugė baidyklė aną (ps.) Rt. Atradus vaikelį nusmaugtą ir visą maitkauliais apkrautą Sln. Su plikomis rankomis savo nusmaugė tą stipriausį medės paukštį brš.
| refl. K: Nusismáugė muno karvė Krš. Nusidžiaugėm kumele, i žinotum – nusismáugė! Mšk.
ǁ nugalabyti (papjauti, nužudyti, numarinti ir pan.): Ans šunį nusmaugė, t. y. nukankino J. Rudenį kokį paršą nusmáugei – i yr mėsos Prn. Vištą nusmaugęs, parnešęs savo pačiai, padavęs išvirti Sln. Maniau, visus jau karė nugalabijo ar badas nusmaugė – laimė, dar tebegyvuojate! Žem. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Toks esu, juk leidau ligai nusmaugti savo vaiką J.Avyž. Maro liga … daug tūkstančių nusmaugė Ns1832,3.
| prk.: Geidavo … nusmaugti ir tą vienaitį laikraštį A1884,281.
2. Grd, Krtn uždusinti, užtroškinti: Kirmys ka pakilsta, dideliai greitai nusmáuga žmogų Kl.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Tačiau toks nepaprastas ir smarkus susijaudinimas nenusmaugė Elzės širdy noro gelbėti Verutę ir padėti jai Pt.
3. Mlt, Lp nuvalyti, nušnypšti (nosį): Tegul nuprausia vilnia burnelę, tegul nusmáugia vėžiai noselę (d.) Slk.
| refl. tr. Dbg, Mlt, Lp: Matai, par ponus nosies žemėn nenusismáugsi Trgn. Darbo daug, kad nėr kada ir nosis nusismáugt Švnč. Nusismáuk nosį, ba ir vaikščiosi užsismurglojęs Vrn. In prijuostę nusismáugia nosį ir paskui eina visa zalatuota Smn. Nusismáuk nosį – matai, koks bubis lenda Slnt.
^ Kas ma[no] zo dalia: kas nosies nenusismaugęs, tai vis in mane (visiems kliūvu, visi ant manęs kalba) Arm.
ǁ nuvalyti, nugnybti: Nusmáugė balaną (nulaužė suanglėjusį galą, kad šviesiau degtų) Ml.
4. Vlkv pasisavinti, nutverti, pavogti, nusukti, nudžiauti: Jis nusmaugė vištą Pmp. Turėjau gražų peiliuką – ir nepajutau, kaip jį man kas nusmáugė Kdn. Ans norėjo šimtą rublių nusmáugti Kl. Vieno[je] vieto[je] šimtą nusmáugė, kito[je] penkiasdešimt rublių – suka kai padūkę Jrb.
| refl. tr.: Pūrelį kokį nusismáugęs važiuoja Ėr.
5. prk. nukirsti (ppr. slapta): Nusmáuk aną pušį gale lauko Pl.
| refl. tr. Upt: Nusismáugė beržą, dabar kūrena Kp.
6. refl. tr. šiaip taip nusipirkti: Ar ir man reiks kokius čebatus nusismáugt Pc.
◊ nósį nusmáugti sutramdyti, sugėdinti: Aš tau kap nusmáugsiu nósį, tai nebūsi tokis mandras! Mrc.
1 pasmáugti tr.
1. H173, Sut, N, K, M, LL262, Rtr, Š smaugiant nužudyti: Virve pasmaugsiu R343. Ar tu pasmáugamas nori, ko tu čia atejai J. Sako, nakčia jis vos vos nepasmaugęs kunigaikštienės V.Krėv. Smaugtinai pasmáugė žmogų Krž. Nebijojai lauke piningų laikyti, ka tavi atejęs kas nepasmaũgtų Als. Aš bijau ir galvos iškišti, kad muni velnias nepasmáuga Mžk. Jis grumzdė mano žemę išdeginti ir mano vyriškius pasmaugti BBJdt16,6. Idant užsiturėtumbite nuog to, kas … yra pasmaugta Ch1ApD15,29.
^ Kad jį bent sapne koks budelis pasmaugtų B.Sruog. Kai sūnelis paaugęs, ir tėvelį pasmaugęs B600. Šmaukšt pabraukšt, kad nespėsi, tuoj pasmaugsiu (samtis) Sml.
pasmaugtinai̇̃ Geras tėvas! Nustvėręs žmones už gerklės, pasmaugtinai smaugia V.Piet.
| refl. N, K, J, Š: Žiūrėk, paršas tvoroj pasismaugęs Ilg. Atejus radau arklį pasismaugta Zr.
ǁ nugalabyti (papjauti, numarinti): Tie kirminai papjaudavo žmogų, pasmáugdavo (į kapus nuvarydavo) Kv. Liga pasmaugė vičvisus, kap insisukė Vrnv. Voras tinklą mezga, užkabina musias – anas pasmáugia ir kraują išgeria Kkl. Er tu ir teisius žmones nori pasmaugti (paraštėje užmušti)? BB1Moz20,4.
^ Kad tave vilkas pasmaugtų (piktas linkėjimas)! B485.
| refl. tr.: Dar avį pasismáugsim, ir užteks mėsos iki Kalėdų Smn.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Caras norėjo karu pasmaugti revoliuciją rš. Lenkų legionieriai nori užgrobti visą Lietuvą, pasmaugti darbininkų judėjimą rš. Kartuvių kilpa poeto giesmės nepasmaugia E.Miež.
2. suvaržyti kvėpavimą, uždusinti: Iš didelės meilės muni bebučiuodamas mažne pasmáugė Vkš.
| prk.: Čia tas kalnas visus pasmáugia (nualsina) Trgn.
ǁ kurį laiką dusinti: Kartais užeina sopulys, pasmáugia kokią dieną, dvi, tris ir vėl praeina Krs.
ǁ suspausti, suveržti: Ką skarele pasmáugti NdŽ. Kad ką tik (susijaudinsi), pasmáugė gerklę – verkt jau negali Ad.
| refl.: Kap dar čia tu tuom skepetu pasismáugei – net akys verčiasi Rdm.
3. prk. nuvarginti, užuiti, užguiti: Ta uošvienė pasiutus: baigia marčią pasmáugt Jnš. Jūs tą vaiką pasmáugsit Ig. Smulkiejai [valstiečiai] seniau buvo pasmaugti̇̀ Pp.
4. aplink suspausti, pasiaurinti: Paltas gražiai pasiūtas, pasmáugtas biškį Klt. Lempa par vidurį pasmáugta Grk. Pasmaugta kaip skruzdė LTR(Grk).
5. pavalyti, pašnypšti (nosį): Kap tik pasmáugi, tai kraujas Str.
1 parsmáugti tr. prk. nuvarginti, užguiti: Aš tų darbų parsmaugtà Grl.
1 pérsmaugti tr.
1. L, Rtr, Š, NdŽ aplink įveržti, įsmaugti: Pársmaugtas bitinėlis, t. y. par vidurį laibas J. Merginos per liemenį pérsmaugtos Gs. Aš labai pársmaugta – kaip skruzdėlė Krč. Virvagaliu pérsmaugė pusiau Dglš. Jo noselė pérsmaugta Ob. Dagilių galvelės pailgos, vidury persmaugtos rš. [Piliakalnis] per vidurį lyg persmaugtas išrodo LTI179.
| refl. Rtr, NdŽ: Ana visada pérsismaugus [diržu] kaip skruzdėlė Ktk. Vaikšto pérsismaugę kaip vapsvos Ds. Atvažiuoja, būdavo, vis pérsismaugus skarelyte Kp. Bebėgdama [skruzdėlė] net patrūko – užtat ir dabar persismaugus LTsIV450.
^ Persismaugus panelė visiems galvas lenkia (svirtis) LTR(Sl).
2. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Tuo tarpu iš vidaus Pimpienė persmaugtu balsu tratėjo: – Eik eik, kai pabūsi neėdęs, tada sugrįši! J.Paukš.
3. refl. NdŽ pralįsti; plg. persmaukti 2 (refl.): Ponia Jadvyga su vyru persismaugia pro minią LzP.
1 piesmáugti (dial.) žr. 1 prismaugti 2.
| refl.: Avė jau uždususi buvo, pysismaugusi virve Klp.
1 prismáugti tr.
1. BzF173, NdŽ, Plv, Grd, Pln spaudžiant suimti (už gerklės), pridusinti: Aną prismáugė už gerklės, ka nešauktų Kv. Nepasirodyk, ka vežiesi pinigų, kad tave neprismáugtų kas Jrb. Lapinas pamėlynavo tartum prismaugtas, akys išlipo ant kaktos J.Avyž. Užduso, prismaugtas nuoskaudos, nes šią valandėlę aiškiau negu bet kada pajuto likimo bausmę J.Avyž.
ǁ užveržti: Iš pradžių mislijau, ka prismáugtas [šuo], pasižiūriu – liuosai pririštas Erž.
2. L, Rtr nusmaugti, užsmaugti, uždusinti: Kas kelią pastoti norėtų, lai dengiasi plieno šarvais – apakti nuo žvilgsnių turėtų, prismaugčiau tą savo nagais V.Mont. Ant pabaigos jį aukštinyką parvertė ant lovos ir prismaugė SI392.
ǁ nugalabyti: Mašinos gali prismáugt vištelaičius Rod. Šunys pasiruošę pagauti ir prismaugti sužeistą paukštį rš.
3. NdŽ daug pasmaugti.
4. prk. Pc, Bsg privarginti: Tegu juos bala su tom giriom: kiek arklius prismáugia ir pãts prisitąso! Dkš.
5. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Šneka prismáugtu balsu Mrj.
6. prišnypšti valant nosį: O tą panosinę ar prismáugei? Vdš. Kas čia aslon prismáugė?! Trgn.
7. patraukti į savo pusę: Jis ją prie savęs prismáugė Gž.
1 susmáugti tr.
1. Rtr spaudžiant suimti (gerklę), suvaržyti kvėpavimą: Tetą suėmė toks apmaudas, kad jai net gerklę susmaugė rš.
2. nusmaugti, uždusinti: Sėdėdavo kai senis susmáugtas – jokio gyvumo Šd.
3. padaryti per vidurį laibesnį, suveržti: Tos mergos dabar tai susmáugia pilvus, tai atrodo kaip skruzdės Šn. Be vidurių, susmaugtà karvė, gėrimas tik turi (gyva tik vandeniu) Klt. Sukdavo apie ją lyg bitės apie dobilėlius ir už susmaugtos palaidinėlės užberdavo po gerą saują saldainių J.Marc. Puodas susmaugtu kakleliu rš.
| refl. Š: Mergos susismaugę kaip skruzdės ir vaikščioja Gž.
1 užsmáugti tr.
1. N, NdŽ užspausti kvėpavimą, pridusinti: Smauginyčia kaklą užsmaugė kūdikiui J. Užsmáugė [liga], neprašneka, daužos, kratos kai gyvolys Žlp. Buvo kaklus užsmáugę, davėm balandų šutintų su pastijolka Als. Toks nepaprastas Donato, lyg sergančio žmogaus, balsas smaugte užsmaugė jai gerklę Pt. Ašaros užsmaugė man gerklę, ir buvo gėda, kad verkiu priešais Pauruką J.Balt. Kosulys užsmaugė ją rš.
ǁ refl. stipriai susiveržti, susirišti po smakru: Užsismáugti skarele NdŽ.
2. Sut, N, M, L, Rtr, NdŽ, Užp nužudyti užspaudus kvėpavimą: Bovydamos vaikas užsmáugė katę J. Vištėliai dar šiltutukai, ale jau negyvi, jau užsmáugė kas Pv. Puolė, po savęs glemžė vilką ir užsmáugė Krž. Užgulė, ažusmáugė klaime Skp. Sako, kad jis pirma užsmáugtas, o paskui pakartas Pc. Sako, tos gyvatės apsvynioja apie kaklą ir ažusmaugia KlbIV80(Mlk). Kaip čiups vaiduoklį už gerklės – ir užusmaugė LTR(Kp). Dekretą padarė, idant … tvardytųs nuog kraujo ir nuog užsmaugtų̃ paukščių arba pekaus DP137.
| refl. NdŽ: Jos karvė užsismáugė Ėr. Radęs ją (stirną) kažkieno pastatytose kilpose užsismaugusią sp. Tomis pačiomis skaromis, kurios jų nuogį dengė, užsismaugė S.Dauk. Karvių sietai įtempti, mažne užsismaugusios PP14.
ǁ nugalabyti (nužudyti, numarinti, papjauti ir pan.): Aš niekados gyvos avelės neužsmaugiau (sako vilkas) Tat. Su trimis dienoms mergelę užsmáugė [difteritas] Pj. Kruopu tankiai vaiką liuob užsmáugs Užv. Gerklinis ažusmáugė paršus Ktk. Pažandės ligonį užsmaugs Tat.
^ Kad tave karštinė užsmaugtų! Švnč.
| refl. tr.: Dabar, kai turi kokį paukštį, užsismáugei, suvalgai Gg.
ǁ prk. užslopinti, užgniaužti: Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų nuslopinti kovą dėl laisvės ir taikos, kuri galėtų užsmaugti poeto balsą A.Vencl. Uoliai stengiamasi užsmaugti kiekvieną naują visuomenės judėjimą, kiekvieną naują drąsesnę mokslo teoriją Pt. Širdy užsmaugei meilę tu S.Nėr.
3. be mazgo užrišti, užtraukti kilpą: Užsmauk gerai lenciūgą, kad neatsirištų vežimas Vrn.
4. prk. nuvarginti, užguiti: Mes jau užsmaugti̇̀ čia Grv.
5. NdŽ prk. užkimdyti: Ašaros užsmaugė jam balsą, ir man pagailo tėvo J.Balt.
◊ gérklę užsmáugti uždrausti kalbėti: Pas mus bėda: užrišti dantys, užsmaugtos gerklės, o drąsesniesiems – net kartuvės pastatytos Žem.
susmáugti
Apibrėžtis
1 smáugti, -i̇̀a, -ė tr. K, Rtr; SD39, Q632, H, R356,407, I, Sut, N, M, LL27
1. varžyti kvėpavimą, dusinti: Oro maža, mani tiesiog smáugia Stk. Smaugiąs, troškinąs SD48. Kai smáugia, tai išgeriu vaistų, ir atleidžia Slm. Man' smáugia – dar užrūkė! Upn. Smauga muni – vemsu Vkš. Kosulys ėmė smaugti J. Smáugia kosulys parnakt – neturiu kur dėtis Klt. Duokiat ką nors nu smaugų – smauga vaiką Kv. Po krūtine, paširdžiais labai smáugdavo Šl. Kur ožio taukus gėrė, tuoj nieko nejutęs, bet paskui ėmę smaugt smaugt širdį, ir numiręs Sln. Ašaros smaugė jam gerklę rš.
| prk.: Pyktis tiesiog jį smaugė rš. Miegas smaugtè smáugia (labai nori miego) Mrj. Ir abi kūmutės, smaugiamos smalsumo ir nekantrumo, išsiskyrė A.Vien.
smaugtinai̇̃ adv.: Krizą smaugtinai smaugė keistas brolio pasielgimas stoty I.Simon.
ǁ refl. dusinamam kankintis: Sirgo tymais, tuo kokliušu šitiek laiko smaugėsi A.Vencl.
ǁ spausti, veržti: Jaunikis buvo užsidėjęs aukštą apikaklę, kuri jam smaugė kaklą ir nedavė laisvai judėti A.Vien. Tėvui smáugia – guzikas po kaklu par aukštai Jrb. Pirštus smáugia kaliošai Klt. Alkis smaugė vidurius kaip pašėlęs, neradau vietos nuo jo J.Balt.
2. DP359, K, Dr, Trk žudyti užspaudžiant kvėpavimą: Ans smáuga aną už to kaklo LKT46(Vgr). Jei tu matytum, kad mane velniai smaugia, ar tu nežegnotum manęs, negelbėtum? A.Gric. Nūmirulis grobė smaugti bažnytsargį, kad tas gargėti pradėjo J. I smáugiama nori keiktis KzR. Smaugiančiasis žaltys I.
^ Giltinė nesmaugė savo vaiką J.
smaugtinai̇̃ Tuomžyg nutvėrė jis pačios gerklę teip drūtai ir smaugtinai, kad ji nei jokį balsą neišleido prš.
| refl. K: Kalvis dažnai sapnuodavo klaikius sapnus: imdavos su Adomu, už gerklių smaugdavos A.Vencl. Juo anie gilyn lenda, juo smáugas Vkš. Arklys smáugas žemėn, apsivyturęs aplei beržą Šts. Až kaklo lenciūgą ažuneriu [telyčiai] – kad smáugusis, būt jau ažsismaugus Klt.
ǁ galabyti (žudyti, marinti, pjauti): Vilkas avių nebesmaugia J.Jabl. Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smáugia K.Donel. Ten Ruginis su Žvaginiu dievui ožius smaug NS412(Kv). Nors to[je] gadynė[je] maras kur pakliūk smaugė žmones, tie vienok žmoniškai elgties neliovės M.Valanč. Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smáugia K.Donel. O mum smáugė šiltinė Upn.
ǁ prk. slopinti: Priešas laisvę smaugia kalėjimų grandim S.Nėr.
3. prk. varginti, kamuoti, spausti, engti: Kas ten anus žino, kaip ans (Blinda) ten tus ponus smáugė Lk. Smáugė vargšus gerai ponužiai Btg. Vokiečiai jau pirmais metais juos smáugė Slm. Ponia tarnaites smaugtè smáugė į darbą Prn. Svetimi tėviškėje gyveno, plėšė, smaugė mūsų tėvelius I.Simon.
| Mėsa dar ir smáugia (reikia atiduoti mėsos duoklę) Prn. Mane ir savi rūpesčiai smaugia P.Vaičiūn. Papunelį smauga darbai KlvrŽ. Mane kraujo spaudimas labai smáugia Iš. Jei neprakaituoji, prakaitas gula ant širdies ir širdį smáugia Ob. Vyliumis smaugti B877.
4. prk. griežtai reikalauti, spirti, versti: Smauga muni, ka skolą atiduočiu Rdn. Su tuo pienu mažu pas jus ne tep smáugia (verčia duoti)? Gs. Žmonis smáuga, ka tiek i tiek turat padirbti Krš. Smáuga aną piningų Krš. Ir sugavęs smaugė jį, bylodamas: užmokėk, ką tu man skeli VlnE124.
5. refl. prk. labai sunkiai dirbti, plušėti, plėšytis: Tėvas dirba, smáugiasi vis dėl tų savo vaikų Mrj. Dirbom, smáugėmės, tai ir turim Dkš. Žmogus vieną kartą gyvena, kam čia taip smáugtis Plv. Na, kokiam galui čia dabar taip smáugtis KzR. Tegu jį velniai, ka eičia, smaugtáusi! Brb. Su tais darbais smáugiesi smáugiesi ir niekada negali jų pabeigt Al. Ji tegu smáugias, o ko jam smáugtis! Jrb. Tėvas vienas smaugiasi, o ji ten poguliauja V.Bub.
6. nesutikti, vaidytis, peštis: Kaip tie žmonys dėl skatiko, škurlio smáugas! Krš. Ka [jaunieji] muštųs, smaũgtųs, to negirdėties Krš. Tu duonos neuždirbsi, ans mažai – ir smáugstės Krš. Žmonys smáugias, pjaunas, vagias, skundžias Vdk. Čia su jais smáugiesi smáugiesi – ir galo nebus Pc. Kai ateis marti, smaũgsis Gs. Kaip nesiskirs: mušėsi smáugėsi, tai ir atsiskyrė Mrj.
7. Šd prk. kirsti, laužti (ppr. slapta).
8. Pls, Ml, Šš valyti, šnypšti (nosį): Smáuk greičiau nosį, o bubis koją par antrą lūpą tujau iškiš Slnt. Smáugė nosį kaip iš armotos Ob. An ką čia panašu – kvartukėn nosį smáugt! Trgn. Trečia dienelė burnelė neprausta, ketvirta dienelė noselė nesmaugta LTR(Slk).
9. spausti, siaurinti per liemenį: Vapsva smaugtà Ds. Panelės (tokia kriaušių rūšis) smaugtesnės už ilgakotes Ėr. Smáugtą siūkis paltą, ne palaidą Ds.
| refl.: Seniau panytės smáugdavos ir nelyginant skrudėlės įsismaugusios vaikščiodavo Š.
◊ kai̇̃p smáugiamas labai garsiai, smarkiai (rėkia, bliauna): Ko čia bliauni kai̇̃p smaugiamà! Sb. Nerėkit kai̇̃p smaugiami̇̀! Kdn. Ko šauki kaip smaugiamas LTR(Vdžg).
1 apsmáugti tr. Rtr
1. aptempti glaudžiai: Seniau gi nešiojo plačias rankoves, nebuvo apsmáugtos Pv. Ilgas, apsmáugtas aulas, valug kelių Klt.
2. įveikti, nugalėti: Didesnis apsmáugia tą mažesnį LKT241(Žml).
3. apmušti, apkulti: Aš jį apsmáugiau, tai dabar nedaugį pristurėjo Arm.
1 įsmáugti tr. NdŽ, Jrb aplink įspausti, susiaurinti: Par pusiau reikia ansmáugt kiek [drabužį] Rgv. Neįsmáuk per daug jau pusiau, aš mėgstu palaidžiau vilkėti Š. Dažniausia vazelių forma – stilizuotos įsmaugta apačia ir banguota briauna puodynėlės rš. Pasisiūdinau į liemenį įsmáugtus kailinius Vkš.
| refl. Š, Rtr.
1 išsmáugti tr. Rtr
1. L155 išžudyti smaugiant: Jeigu neatiduos [pinigų], tai jų visą šeimyną išsmaugsiąs LTsIV523.
^ Kaip eini pro tą gyvenimą – kaip išsmaugti̇̀ (niekas nesirodo) Rdn.
ǁ Ėr, Trg išžudyti, išpjauti, išgalabyti: Šitas budelis daug yra išsmáugęs žmonių Š. Į Kretingą marai įsisukusys daugel žmonių išsmaugė M.Valanč. Nuėjo kytrasis pažiūrėt, kaip jis avis suguldė; žiūri, kad visos išsmaugtos! BsPIII110.
2. refl. prk. praleisti laiką smaugiantis, pešantis: Šitie tavo vaikai išsismáugė pardien Kp.
3. OG113, Dv, Švn išvalyti, iššnypšti (nosį): Išsmáuk nosį, ar tu rankų neturi! Lz.
| refl. tr. Kls, Al, Lp: Gal slankstas koks, kad tik išsismáugei nosį – ir vėl Trgn. Eik kur šalin, išsismáuk – ko ažulindai ažu stalo su išpurtusia nosim! Arm. Išsismáugė nosį, o smurglį ant grindų padrėbė Slnt.
^ Pirma išsismáuk nosį (surimtėk, subręsk), o paskui šnekėk Alv. Itai išsismauk pirma nosį OG59.
4. refl. išsinerti: Pėdų nerišk tep an varpų, ba tuoj ir išsismáugia Al.
1 nusmáugti tr.
1. SD1185, N, K, M, LL304, Š, Rtr, NdŽ, Skdt, Sd, Nv smaugiant nužudyti: Sagtis pasitaikė ant gerklės, truputį pasitempė ir nusmaugė Žem. Ans ateina veizėti, a nenusmáugė baidyklė aną (ps.) Rt. Atradus vaikelį nusmaugtą ir visą maitkauliais apkrautą Sln. Su plikomis rankomis savo nusmaugė tą stipriausį medės paukštį brš.
| refl. K: Nusismáugė muno karvė Krš. Nusidžiaugėm kumele, i žinotum – nusismáugė! Mšk.
ǁ nugalabyti (papjauti, nužudyti, numarinti ir pan.): Ans šunį nusmaugė, t. y. nukankino J. Rudenį kokį paršą nusmáugei – i yr mėsos Prn. Vištą nusmaugęs, parnešęs savo pačiai, padavęs išvirti Sln. Maniau, visus jau karė nugalabijo ar badas nusmaugė – laimė, dar tebegyvuojate! Žem. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Toks esu, juk leidau ligai nusmaugti savo vaiką J.Avyž. Maro liga … daug tūkstančių nusmaugė Ns1832,3.
| prk.: Geidavo … nusmaugti ir tą vienaitį laikraštį A1884,281.
2. Grd, Krtn uždusinti, užtroškinti: Kirmys ka pakilsta, dideliai greitai nusmáuga žmogų Kl.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Tačiau toks nepaprastas ir smarkus susijaudinimas nenusmaugė Elzės širdy noro gelbėti Verutę ir padėti jai Pt.
3. Mlt, Lp nuvalyti, nušnypšti (nosį): Tegul nuprausia vilnia burnelę, tegul nusmáugia vėžiai noselę (d.) Slk.
| refl. tr. Dbg, Mlt, Lp: Matai, par ponus nosies žemėn nenusismáugsi Trgn. Darbo daug, kad nėr kada ir nosis nusismáugt Švnč. Nusismáuk nosį, ba ir vaikščiosi užsismurglojęs Vrn. In prijuostę nusismáugia nosį ir paskui eina visa zalatuota Smn. Nusismáuk nosį – matai, koks bubis lenda Slnt.
^ Kas ma[no] zo dalia: kas nosies nenusismaugęs, tai vis in mane (visiems kliūvu, visi ant manęs kalba) Arm.
ǁ nuvalyti, nugnybti: Nusmáugė balaną (nulaužė suanglėjusį galą, kad šviesiau degtų) Ml.
4. Vlkv pasisavinti, nutverti, pavogti, nusukti, nudžiauti: Jis nusmaugė vištą Pmp. Turėjau gražų peiliuką – ir nepajutau, kaip jį man kas nusmáugė Kdn. Ans norėjo šimtą rublių nusmáugti Kl. Vieno[je] vieto[je] šimtą nusmáugė, kito[je] penkiasdešimt rublių – suka kai padūkę Jrb.
| refl. tr.: Pūrelį kokį nusismáugęs važiuoja Ėr.
5. prk. nukirsti (ppr. slapta): Nusmáuk aną pušį gale lauko Pl.
| refl. tr. Upt: Nusismáugė beržą, dabar kūrena Kp.
6. refl. tr. šiaip taip nusipirkti: Ar ir man reiks kokius čebatus nusismáugt Pc.
◊ nósį nusmáugti sutramdyti, sugėdinti: Aš tau kap nusmáugsiu nósį, tai nebūsi tokis mandras! Mrc.
1 pasmáugti tr.
1. H173, Sut, N, K, M, LL262, Rtr, Š smaugiant nužudyti: Virve pasmaugsiu R343. Ar tu pasmáugamas nori, ko tu čia atejai J. Sako, nakčia jis vos vos nepasmaugęs kunigaikštienės V.Krėv. Smaugtinai pasmáugė žmogų Krž. Nebijojai lauke piningų laikyti, ka tavi atejęs kas nepasmaũgtų Als. Aš bijau ir galvos iškišti, kad muni velnias nepasmáuga Mžk. Jis grumzdė mano žemę išdeginti ir mano vyriškius pasmaugti BBJdt16,6. Idant užsiturėtumbite nuog to, kas … yra pasmaugta Ch1ApD15,29.
^ Kad jį bent sapne koks budelis pasmaugtų B.Sruog. Kai sūnelis paaugęs, ir tėvelį pasmaugęs B600. Šmaukšt pabraukšt, kad nespėsi, tuoj pasmaugsiu (samtis) Sml.
pasmaugtinai̇̃ Geras tėvas! Nustvėręs žmones už gerklės, pasmaugtinai smaugia V.Piet.
| refl. N, K, J, Š: Žiūrėk, paršas tvoroj pasismaugęs Ilg. Atejus radau arklį pasismaugta Zr.
ǁ nugalabyti (papjauti, numarinti): Tie kirminai papjaudavo žmogų, pasmáugdavo (į kapus nuvarydavo) Kv. Liga pasmaugė vičvisus, kap insisukė Vrnv. Voras tinklą mezga, užkabina musias – anas pasmáugia ir kraują išgeria Kkl. Er tu ir teisius žmones nori pasmaugti (paraštėje užmušti)? BB1Moz20,4.
^ Kad tave vilkas pasmaugtų (piktas linkėjimas)! B485.
| refl. tr.: Dar avį pasismáugsim, ir užteks mėsos iki Kalėdų Smn.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Caras norėjo karu pasmaugti revoliuciją rš. Lenkų legionieriai nori užgrobti visą Lietuvą, pasmaugti darbininkų judėjimą rš. Kartuvių kilpa poeto giesmės nepasmaugia E.Miež.
2. suvaržyti kvėpavimą, uždusinti: Iš didelės meilės muni bebučiuodamas mažne pasmáugė Vkš.
| prk.: Čia tas kalnas visus pasmáugia (nualsina) Trgn.
ǁ kurį laiką dusinti: Kartais užeina sopulys, pasmáugia kokią dieną, dvi, tris ir vėl praeina Krs.
ǁ suspausti, suveržti: Ką skarele pasmáugti NdŽ. Kad ką tik (susijaudinsi), pasmáugė gerklę – verkt jau negali Ad.
| refl.: Kap dar čia tu tuom skepetu pasismáugei – net akys verčiasi Rdm.
3. prk. nuvarginti, užuiti, užguiti: Ta uošvienė pasiutus: baigia marčią pasmáugt Jnš. Jūs tą vaiką pasmáugsit Ig. Smulkiejai [valstiečiai] seniau buvo pasmaugti̇̀ Pp.
4. aplink suspausti, pasiaurinti: Paltas gražiai pasiūtas, pasmáugtas biškį Klt. Lempa par vidurį pasmáugta Grk. Pasmaugta kaip skruzdė LTR(Grk).
5. pavalyti, pašnypšti (nosį): Kap tik pasmáugi, tai kraujas Str.
1 parsmáugti tr. prk. nuvarginti, užguiti: Aš tų darbų parsmaugtà Grl.
1 pérsmaugti tr.
1. L, Rtr, Š, NdŽ aplink įveržti, įsmaugti: Pársmaugtas bitinėlis, t. y. par vidurį laibas J. Merginos per liemenį pérsmaugtos Gs. Aš labai pársmaugta – kaip skruzdėlė Krč. Virvagaliu pérsmaugė pusiau Dglš. Jo noselė pérsmaugta Ob. Dagilių galvelės pailgos, vidury persmaugtos rš. [Piliakalnis] per vidurį lyg persmaugtas išrodo LTI179.
| refl. Rtr, NdŽ: Ana visada pérsismaugus [diržu] kaip skruzdėlė Ktk. Vaikšto pérsismaugę kaip vapsvos Ds. Atvažiuoja, būdavo, vis pérsismaugus skarelyte Kp. Bebėgdama [skruzdėlė] net patrūko – užtat ir dabar persismaugus LTsIV450.
^ Persismaugus panelė visiems galvas lenkia (svirtis) LTR(Sl).
2. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Tuo tarpu iš vidaus Pimpienė persmaugtu balsu tratėjo: – Eik eik, kai pabūsi neėdęs, tada sugrįši! J.Paukš.
3. refl. NdŽ pralįsti; plg. persmaukti 2 (refl.): Ponia Jadvyga su vyru persismaugia pro minią LzP.
1 piesmáugti (dial.) žr. 1 prismaugti 2.
| refl.: Avė jau uždususi buvo, pysismaugusi virve Klp.
1 prismáugti tr.
1. BzF173, NdŽ, Plv, Grd, Pln spaudžiant suimti (už gerklės), pridusinti: Aną prismáugė už gerklės, ka nešauktų Kv. Nepasirodyk, ka vežiesi pinigų, kad tave neprismáugtų kas Jrb. Lapinas pamėlynavo tartum prismaugtas, akys išlipo ant kaktos J.Avyž. Užduso, prismaugtas nuoskaudos, nes šią valandėlę aiškiau negu bet kada pajuto likimo bausmę J.Avyž.
ǁ užveržti: Iš pradžių mislijau, ka prismáugtas [šuo], pasižiūriu – liuosai pririštas Erž.
2. L, Rtr nusmaugti, užsmaugti, uždusinti: Kas kelią pastoti norėtų, lai dengiasi plieno šarvais – apakti nuo žvilgsnių turėtų, prismaugčiau tą savo nagais V.Mont. Ant pabaigos jį aukštinyką parvertė ant lovos ir prismaugė SI392.
ǁ nugalabyti: Mašinos gali prismáugt vištelaičius Rod. Šunys pasiruošę pagauti ir prismaugti sužeistą paukštį rš.
3. NdŽ daug pasmaugti.
4. prk. Pc, Bsg privarginti: Tegu juos bala su tom giriom: kiek arklius prismáugia ir pãts prisitąso! Dkš.
5. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Šneka prismáugtu balsu Mrj.
6. prišnypšti valant nosį: O tą panosinę ar prismáugei? Vdš. Kas čia aslon prismáugė?! Trgn.
7. patraukti į savo pusę: Jis ją prie savęs prismáugė Gž.
1 susmáugti tr.
1. Rtr spaudžiant suimti (gerklę), suvaržyti kvėpavimą: Tetą suėmė toks apmaudas, kad jai net gerklę susmaugė rš.
2. nusmaugti, uždusinti: Sėdėdavo kai senis susmáugtas – jokio gyvumo Šd.
3. padaryti per vidurį laibesnį, suveržti: Tos mergos dabar tai susmáugia pilvus, tai atrodo kaip skruzdės Šn. Be vidurių, susmaugtà karvė, gėrimas tik turi (gyva tik vandeniu) Klt. Sukdavo apie ją lyg bitės apie dobilėlius ir už susmaugtos palaidinėlės užberdavo po gerą saują saldainių J.Marc. Puodas susmaugtu kakleliu rš.
| refl. Š: Mergos susismaugę kaip skruzdės ir vaikščioja Gž.
1 užsmáugti tr.
1. N, NdŽ užspausti kvėpavimą, pridusinti: Smauginyčia kaklą užsmaugė kūdikiui J. Užsmáugė [liga], neprašneka, daužos, kratos kai gyvolys Žlp. Buvo kaklus užsmáugę, davėm balandų šutintų su pastijolka Als. Toks nepaprastas Donato, lyg sergančio žmogaus, balsas smaugte užsmaugė jai gerklę Pt. Ašaros užsmaugė man gerklę, ir buvo gėda, kad verkiu priešais Pauruką J.Balt. Kosulys užsmaugė ją rš.
ǁ refl. stipriai susiveržti, susirišti po smakru: Užsismáugti skarele NdŽ.
2. Sut, N, M, L, Rtr, NdŽ, Užp nužudyti užspaudus kvėpavimą: Bovydamos vaikas užsmáugė katę J. Vištėliai dar šiltutukai, ale jau negyvi, jau užsmáugė kas Pv. Puolė, po savęs glemžė vilką ir užsmáugė Krž. Užgulė, ažusmáugė klaime Skp. Sako, kad jis pirma užsmáugtas, o paskui pakartas Pc. Sako, tos gyvatės apsvynioja apie kaklą ir ažusmaugia KlbIV80(Mlk). Kaip čiups vaiduoklį už gerklės – ir užusmaugė LTR(Kp). Dekretą padarė, idant … tvardytųs nuog kraujo ir nuog užsmaugtų̃ paukščių arba pekaus DP137.
| refl. NdŽ: Jos karvė užsismáugė Ėr. Radęs ją (stirną) kažkieno pastatytose kilpose užsismaugusią sp. Tomis pačiomis skaromis, kurios jų nuogį dengė, užsismaugė S.Dauk. Karvių sietai įtempti, mažne užsismaugusios PP14.
ǁ nugalabyti (nužudyti, numarinti, papjauti ir pan.): Aš niekados gyvos avelės neužsmaugiau (sako vilkas) Tat. Su trimis dienoms mergelę užsmáugė [difteritas] Pj. Kruopu tankiai vaiką liuob užsmáugs Užv. Gerklinis ažusmáugė paršus Ktk. Pažandės ligonį užsmaugs Tat.
^ Kad tave karštinė užsmaugtų! Švnč.
| refl. tr.: Dabar, kai turi kokį paukštį, užsismáugei, suvalgai Gg.
ǁ prk. užslopinti, užgniaužti: Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų nuslopinti kovą dėl laisvės ir taikos, kuri galėtų užsmaugti poeto balsą A.Vencl. Uoliai stengiamasi užsmaugti kiekvieną naują visuomenės judėjimą, kiekvieną naują drąsesnę mokslo teoriją Pt. Širdy užsmaugei meilę tu S.Nėr.
3. be mazgo užrišti, užtraukti kilpą: Užsmauk gerai lenciūgą, kad neatsirištų vežimas Vrn.
4. prk. nuvarginti, užguiti: Mes jau užsmaugti̇̀ čia Grv.
5. NdŽ prk. užkimdyti: Ašaros užsmaugė jam balsą, ir man pagailo tėvo J.Balt.
◊ gérklę užsmáugti uždrausti kalbėti: Pas mus bėda: užrišti dantys, užsmaugtos gerklės, o drąsesniesiems – net kartuvės pastatytos Žem.
1. varžyti kvėpavimą, dusinti: Oro maža, mani tiesiog smáugia Stk. Smaugiąs, troškinąs SD48. Kai smáugia, tai išgeriu vaistų, ir atleidžia Slm. Man' smáugia – dar užrūkė! Upn. Smauga muni – vemsu Vkš. Kosulys ėmė smaugti J. Smáugia kosulys parnakt – neturiu kur dėtis Klt. Duokiat ką nors nu smaugų – smauga vaiką Kv. Po krūtine, paširdžiais labai smáugdavo Šl. Kur ožio taukus gėrė, tuoj nieko nejutęs, bet paskui ėmę smaugt smaugt širdį, ir numiręs Sln. Ašaros smaugė jam gerklę rš.
| prk.: Pyktis tiesiog jį smaugė rš. Miegas smaugtè smáugia (labai nori miego) Mrj. Ir abi kūmutės, smaugiamos smalsumo ir nekantrumo, išsiskyrė A.Vien.
smaugtinai̇̃ adv.: Krizą smaugtinai smaugė keistas brolio pasielgimas stoty I.Simon.
ǁ refl. dusinamam kankintis: Sirgo tymais, tuo kokliušu šitiek laiko smaugėsi A.Vencl.
ǁ spausti, veržti: Jaunikis buvo užsidėjęs aukštą apikaklę, kuri jam smaugė kaklą ir nedavė laisvai judėti A.Vien. Tėvui smáugia – guzikas po kaklu par aukštai Jrb. Pirštus smáugia kaliošai Klt. Alkis smaugė vidurius kaip pašėlęs, neradau vietos nuo jo J.Balt.
2. DP359, K, Dr, Trk žudyti užspaudžiant kvėpavimą: Ans smáuga aną už to kaklo LKT46(Vgr). Jei tu matytum, kad mane velniai smaugia, ar tu nežegnotum manęs, negelbėtum? A.Gric. Nūmirulis grobė smaugti bažnytsargį, kad tas gargėti pradėjo J. I smáugiama nori keiktis KzR. Smaugiančiasis žaltys I.
^ Giltinė nesmaugė savo vaiką J.
smaugtinai̇̃ Tuomžyg nutvėrė jis pačios gerklę teip drūtai ir smaugtinai, kad ji nei jokį balsą neišleido prš.
| refl. K: Kalvis dažnai sapnuodavo klaikius sapnus: imdavos su Adomu, už gerklių smaugdavos A.Vencl. Juo anie gilyn lenda, juo smáugas Vkš. Arklys smáugas žemėn, apsivyturęs aplei beržą Šts. Až kaklo lenciūgą ažuneriu [telyčiai] – kad smáugusis, būt jau ažsismaugus Klt.
ǁ galabyti (žudyti, marinti, pjauti): Vilkas avių nebesmaugia J.Jabl. Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smáugia K.Donel. Ten Ruginis su Žvaginiu dievui ožius smaug NS412(Kv). Nors to[je] gadynė[je] maras kur pakliūk smaugė žmones, tie vienok žmoniškai elgties neliovės M.Valanč. Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smáugia K.Donel. O mum smáugė šiltinė Upn.
ǁ prk. slopinti: Priešas laisvę smaugia kalėjimų grandim S.Nėr.
3. prk. varginti, kamuoti, spausti, engti: Kas ten anus žino, kaip ans (Blinda) ten tus ponus smáugė Lk. Smáugė vargšus gerai ponužiai Btg. Vokiečiai jau pirmais metais juos smáugė Slm. Ponia tarnaites smaugtè smáugė į darbą Prn. Svetimi tėviškėje gyveno, plėšė, smaugė mūsų tėvelius I.Simon.
| Mėsa dar ir smáugia (reikia atiduoti mėsos duoklę) Prn. Mane ir savi rūpesčiai smaugia P.Vaičiūn. Papunelį smauga darbai KlvrŽ. Mane kraujo spaudimas labai smáugia Iš. Jei neprakaituoji, prakaitas gula ant širdies ir širdį smáugia Ob. Vyliumis smaugti B877.
4. prk. griežtai reikalauti, spirti, versti: Smauga muni, ka skolą atiduočiu Rdn. Su tuo pienu mažu pas jus ne tep smáugia (verčia duoti)? Gs. Žmonis smáuga, ka tiek i tiek turat padirbti Krš. Smáuga aną piningų Krš. Ir sugavęs smaugė jį, bylodamas: užmokėk, ką tu man skeli VlnE124.
5. refl. prk. labai sunkiai dirbti, plušėti, plėšytis: Tėvas dirba, smáugiasi vis dėl tų savo vaikų Mrj. Dirbom, smáugėmės, tai ir turim Dkš. Žmogus vieną kartą gyvena, kam čia taip smáugtis Plv. Na, kokiam galui čia dabar taip smáugtis KzR. Tegu jį velniai, ka eičia, smaugtáusi! Brb. Su tais darbais smáugiesi smáugiesi ir niekada negali jų pabeigt Al. Ji tegu smáugias, o ko jam smáugtis! Jrb. Tėvas vienas smaugiasi, o ji ten poguliauja V.Bub.
6. nesutikti, vaidytis, peštis: Kaip tie žmonys dėl skatiko, škurlio smáugas! Krš. Ka [jaunieji] muštųs, smaũgtųs, to negirdėties Krš. Tu duonos neuždirbsi, ans mažai – ir smáugstės Krš. Žmonys smáugias, pjaunas, vagias, skundžias Vdk. Čia su jais smáugiesi smáugiesi – ir galo nebus Pc. Kai ateis marti, smaũgsis Gs. Kaip nesiskirs: mušėsi smáugėsi, tai ir atsiskyrė Mrj.
7. Šd prk. kirsti, laužti (ppr. slapta).
8. Pls, Ml, Šš valyti, šnypšti (nosį): Smáuk greičiau nosį, o bubis koją par antrą lūpą tujau iškiš Slnt. Smáugė nosį kaip iš armotos Ob. An ką čia panašu – kvartukėn nosį smáugt! Trgn. Trečia dienelė burnelė neprausta, ketvirta dienelė noselė nesmaugta LTR(Slk).
9. spausti, siaurinti per liemenį: Vapsva smaugtà Ds. Panelės (tokia kriaušių rūšis) smaugtesnės už ilgakotes Ėr. Smáugtą siūkis paltą, ne palaidą Ds.
| refl.: Seniau panytės smáugdavos ir nelyginant skrudėlės įsismaugusios vaikščiodavo Š.
◊ kai̇̃p smáugiamas labai garsiai, smarkiai (rėkia, bliauna): Ko čia bliauni kai̇̃p smaugiamà! Sb. Nerėkit kai̇̃p smaugiami̇̀! Kdn. Ko šauki kaip smaugiamas LTR(Vdžg).
1 apsmáugti tr. Rtr
1. aptempti glaudžiai: Seniau gi nešiojo plačias rankoves, nebuvo apsmáugtos Pv. Ilgas, apsmáugtas aulas, valug kelių Klt.
2. įveikti, nugalėti: Didesnis apsmáugia tą mažesnį LKT241(Žml).
3. apmušti, apkulti: Aš jį apsmáugiau, tai dabar nedaugį pristurėjo Arm.
1 įsmáugti tr. NdŽ, Jrb aplink įspausti, susiaurinti: Par pusiau reikia ansmáugt kiek [drabužį] Rgv. Neįsmáuk per daug jau pusiau, aš mėgstu palaidžiau vilkėti Š. Dažniausia vazelių forma – stilizuotos įsmaugta apačia ir banguota briauna puodynėlės rš. Pasisiūdinau į liemenį įsmáugtus kailinius Vkš.
| refl. Š, Rtr.
1 išsmáugti tr. Rtr
1. L155 išžudyti smaugiant: Jeigu neatiduos [pinigų], tai jų visą šeimyną išsmaugsiąs LTsIV523.
^ Kaip eini pro tą gyvenimą – kaip išsmaugti̇̀ (niekas nesirodo) Rdn.
ǁ Ėr, Trg išžudyti, išpjauti, išgalabyti: Šitas budelis daug yra išsmáugęs žmonių Š. Į Kretingą marai įsisukusys daugel žmonių išsmaugė M.Valanč. Nuėjo kytrasis pažiūrėt, kaip jis avis suguldė; žiūri, kad visos išsmaugtos! BsPIII110.
2. refl. prk. praleisti laiką smaugiantis, pešantis: Šitie tavo vaikai išsismáugė pardien Kp.
3. OG113, Dv, Švn išvalyti, iššnypšti (nosį): Išsmáuk nosį, ar tu rankų neturi! Lz.
| refl. tr. Kls, Al, Lp: Gal slankstas koks, kad tik išsismáugei nosį – ir vėl Trgn. Eik kur šalin, išsismáuk – ko ažulindai ažu stalo su išpurtusia nosim! Arm. Išsismáugė nosį, o smurglį ant grindų padrėbė Slnt.
^ Pirma išsismáuk nosį (surimtėk, subręsk), o paskui šnekėk Alv. Itai išsismauk pirma nosį OG59.
4. refl. išsinerti: Pėdų nerišk tep an varpų, ba tuoj ir išsismáugia Al.
1 nusmáugti tr.
1. SD1185, N, K, M, LL304, Š, Rtr, NdŽ, Skdt, Sd, Nv smaugiant nužudyti: Sagtis pasitaikė ant gerklės, truputį pasitempė ir nusmaugė Žem. Ans ateina veizėti, a nenusmáugė baidyklė aną (ps.) Rt. Atradus vaikelį nusmaugtą ir visą maitkauliais apkrautą Sln. Su plikomis rankomis savo nusmaugė tą stipriausį medės paukštį brš.
| refl. K: Nusismáugė muno karvė Krš. Nusidžiaugėm kumele, i žinotum – nusismáugė! Mšk.
ǁ nugalabyti (papjauti, nužudyti, numarinti ir pan.): Ans šunį nusmaugė, t. y. nukankino J. Rudenį kokį paršą nusmáugei – i yr mėsos Prn. Vištą nusmaugęs, parnešęs savo pačiai, padavęs išvirti Sln. Maniau, visus jau karė nugalabijo ar badas nusmaugė – laimė, dar tebegyvuojate! Žem. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Toks esu, juk leidau ligai nusmaugti savo vaiką J.Avyž. Maro liga … daug tūkstančių nusmaugė Ns1832,3.
| prk.: Geidavo … nusmaugti ir tą vienaitį laikraštį A1884,281.
2. Grd, Krtn uždusinti, užtroškinti: Kirmys ka pakilsta, dideliai greitai nusmáuga žmogų Kl.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Tačiau toks nepaprastas ir smarkus susijaudinimas nenusmaugė Elzės širdy noro gelbėti Verutę ir padėti jai Pt.
3. Mlt, Lp nuvalyti, nušnypšti (nosį): Tegul nuprausia vilnia burnelę, tegul nusmáugia vėžiai noselę (d.) Slk.
| refl. tr. Dbg, Mlt, Lp: Matai, par ponus nosies žemėn nenusismáugsi Trgn. Darbo daug, kad nėr kada ir nosis nusismáugt Švnč. Nusismáuk nosį, ba ir vaikščiosi užsismurglojęs Vrn. In prijuostę nusismáugia nosį ir paskui eina visa zalatuota Smn. Nusismáuk nosį – matai, koks bubis lenda Slnt.
^ Kas ma[no] zo dalia: kas nosies nenusismaugęs, tai vis in mane (visiems kliūvu, visi ant manęs kalba) Arm.
ǁ nuvalyti, nugnybti: Nusmáugė balaną (nulaužė suanglėjusį galą, kad šviesiau degtų) Ml.
4. Vlkv pasisavinti, nutverti, pavogti, nusukti, nudžiauti: Jis nusmaugė vištą Pmp. Turėjau gražų peiliuką – ir nepajutau, kaip jį man kas nusmáugė Kdn. Ans norėjo šimtą rublių nusmáugti Kl. Vieno[je] vieto[je] šimtą nusmáugė, kito[je] penkiasdešimt rublių – suka kai padūkę Jrb.
| refl. tr.: Pūrelį kokį nusismáugęs važiuoja Ėr.
5. prk. nukirsti (ppr. slapta): Nusmáuk aną pušį gale lauko Pl.
| refl. tr. Upt: Nusismáugė beržą, dabar kūrena Kp.
6. refl. tr. šiaip taip nusipirkti: Ar ir man reiks kokius čebatus nusismáugt Pc.
◊ nósį nusmáugti sutramdyti, sugėdinti: Aš tau kap nusmáugsiu nósį, tai nebūsi tokis mandras! Mrc.
1 pasmáugti tr.
1. H173, Sut, N, K, M, LL262, Rtr, Š smaugiant nužudyti: Virve pasmaugsiu R343. Ar tu pasmáugamas nori, ko tu čia atejai J. Sako, nakčia jis vos vos nepasmaugęs kunigaikštienės V.Krėv. Smaugtinai pasmáugė žmogų Krž. Nebijojai lauke piningų laikyti, ka tavi atejęs kas nepasmaũgtų Als. Aš bijau ir galvos iškišti, kad muni velnias nepasmáuga Mžk. Jis grumzdė mano žemę išdeginti ir mano vyriškius pasmaugti BBJdt16,6. Idant užsiturėtumbite nuog to, kas … yra pasmaugta Ch1ApD15,29.
^ Kad jį bent sapne koks budelis pasmaugtų B.Sruog. Kai sūnelis paaugęs, ir tėvelį pasmaugęs B600. Šmaukšt pabraukšt, kad nespėsi, tuoj pasmaugsiu (samtis) Sml.
pasmaugtinai̇̃ Geras tėvas! Nustvėręs žmones už gerklės, pasmaugtinai smaugia V.Piet.
| refl. N, K, J, Š: Žiūrėk, paršas tvoroj pasismaugęs Ilg. Atejus radau arklį pasismaugta Zr.
ǁ nugalabyti (papjauti, numarinti): Tie kirminai papjaudavo žmogų, pasmáugdavo (į kapus nuvarydavo) Kv. Liga pasmaugė vičvisus, kap insisukė Vrnv. Voras tinklą mezga, užkabina musias – anas pasmáugia ir kraują išgeria Kkl. Er tu ir teisius žmones nori pasmaugti (paraštėje užmušti)? BB1Moz20,4.
^ Kad tave vilkas pasmaugtų (piktas linkėjimas)! B485.
| refl. tr.: Dar avį pasismáugsim, ir užteks mėsos iki Kalėdų Smn.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Caras norėjo karu pasmaugti revoliuciją rš. Lenkų legionieriai nori užgrobti visą Lietuvą, pasmaugti darbininkų judėjimą rš. Kartuvių kilpa poeto giesmės nepasmaugia E.Miež.
2. suvaržyti kvėpavimą, uždusinti: Iš didelės meilės muni bebučiuodamas mažne pasmáugė Vkš.
| prk.: Čia tas kalnas visus pasmáugia (nualsina) Trgn.
ǁ kurį laiką dusinti: Kartais užeina sopulys, pasmáugia kokią dieną, dvi, tris ir vėl praeina Krs.
ǁ suspausti, suveržti: Ką skarele pasmáugti NdŽ. Kad ką tik (susijaudinsi), pasmáugė gerklę – verkt jau negali Ad.
| refl.: Kap dar čia tu tuom skepetu pasismáugei – net akys verčiasi Rdm.
3. prk. nuvarginti, užuiti, užguiti: Ta uošvienė pasiutus: baigia marčią pasmáugt Jnš. Jūs tą vaiką pasmáugsit Ig. Smulkiejai [valstiečiai] seniau buvo pasmaugti̇̀ Pp.
4. aplink suspausti, pasiaurinti: Paltas gražiai pasiūtas, pasmáugtas biškį Klt. Lempa par vidurį pasmáugta Grk. Pasmaugta kaip skruzdė LTR(Grk).
5. pavalyti, pašnypšti (nosį): Kap tik pasmáugi, tai kraujas Str.
1 parsmáugti tr. prk. nuvarginti, užguiti: Aš tų darbų parsmaugtà Grl.
1 pérsmaugti tr.
1. L, Rtr, Š, NdŽ aplink įveržti, įsmaugti: Pársmaugtas bitinėlis, t. y. par vidurį laibas J. Merginos per liemenį pérsmaugtos Gs. Aš labai pársmaugta – kaip skruzdėlė Krč. Virvagaliu pérsmaugė pusiau Dglš. Jo noselė pérsmaugta Ob. Dagilių galvelės pailgos, vidury persmaugtos rš. [Piliakalnis] per vidurį lyg persmaugtas išrodo LTI179.
| refl. Rtr, NdŽ: Ana visada pérsismaugus [diržu] kaip skruzdėlė Ktk. Vaikšto pérsismaugę kaip vapsvos Ds. Atvažiuoja, būdavo, vis pérsismaugus skarelyte Kp. Bebėgdama [skruzdėlė] net patrūko – užtat ir dabar persismaugus LTsIV450.
^ Persismaugus panelė visiems galvas lenkia (svirtis) LTR(Sl).
2. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Tuo tarpu iš vidaus Pimpienė persmaugtu balsu tratėjo: – Eik eik, kai pabūsi neėdęs, tada sugrįši! J.Paukš.
3. refl. NdŽ pralįsti; plg. persmaukti 2 (refl.): Ponia Jadvyga su vyru persismaugia pro minią LzP.
1 piesmáugti (dial.) žr. 1 prismaugti 2.
| refl.: Avė jau uždususi buvo, pysismaugusi virve Klp.
1 prismáugti tr.
1. BzF173, NdŽ, Plv, Grd, Pln spaudžiant suimti (už gerklės), pridusinti: Aną prismáugė už gerklės, ka nešauktų Kv. Nepasirodyk, ka vežiesi pinigų, kad tave neprismáugtų kas Jrb. Lapinas pamėlynavo tartum prismaugtas, akys išlipo ant kaktos J.Avyž. Užduso, prismaugtas nuoskaudos, nes šią valandėlę aiškiau negu bet kada pajuto likimo bausmę J.Avyž.
ǁ užveržti: Iš pradžių mislijau, ka prismáugtas [šuo], pasižiūriu – liuosai pririštas Erž.
2. L, Rtr nusmaugti, užsmaugti, uždusinti: Kas kelią pastoti norėtų, lai dengiasi plieno šarvais – apakti nuo žvilgsnių turėtų, prismaugčiau tą savo nagais V.Mont. Ant pabaigos jį aukštinyką parvertė ant lovos ir prismaugė SI392.
ǁ nugalabyti: Mašinos gali prismáugt vištelaičius Rod. Šunys pasiruošę pagauti ir prismaugti sužeistą paukštį rš.
3. NdŽ daug pasmaugti.
4. prk. Pc, Bsg privarginti: Tegu juos bala su tom giriom: kiek arklius prismáugia ir pãts prisitąso! Dkš.
5. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Šneka prismáugtu balsu Mrj.
6. prišnypšti valant nosį: O tą panosinę ar prismáugei? Vdš. Kas čia aslon prismáugė?! Trgn.
7. patraukti į savo pusę: Jis ją prie savęs prismáugė Gž.
1 susmáugti tr.
1. Rtr spaudžiant suimti (gerklę), suvaržyti kvėpavimą: Tetą suėmė toks apmaudas, kad jai net gerklę susmaugė rš.
2. nusmaugti, uždusinti: Sėdėdavo kai senis susmáugtas – jokio gyvumo Šd.
3. padaryti per vidurį laibesnį, suveržti: Tos mergos dabar tai susmáugia pilvus, tai atrodo kaip skruzdės Šn. Be vidurių, susmaugtà karvė, gėrimas tik turi (gyva tik vandeniu) Klt. Sukdavo apie ją lyg bitės apie dobilėlius ir už susmaugtos palaidinėlės užberdavo po gerą saują saldainių J.Marc. Puodas susmaugtu kakleliu rš.
| refl. Š: Mergos susismaugę kaip skruzdės ir vaikščioja Gž.
1 užsmáugti tr.
1. N, NdŽ užspausti kvėpavimą, pridusinti: Smauginyčia kaklą užsmaugė kūdikiui J. Užsmáugė [liga], neprašneka, daužos, kratos kai gyvolys Žlp. Buvo kaklus užsmáugę, davėm balandų šutintų su pastijolka Als. Toks nepaprastas Donato, lyg sergančio žmogaus, balsas smaugte užsmaugė jai gerklę Pt. Ašaros užsmaugė man gerklę, ir buvo gėda, kad verkiu priešais Pauruką J.Balt. Kosulys užsmaugė ją rš.
ǁ refl. stipriai susiveržti, susirišti po smakru: Užsismáugti skarele NdŽ.
2. Sut, N, M, L, Rtr, NdŽ, Užp nužudyti užspaudus kvėpavimą: Bovydamos vaikas užsmáugė katę J. Vištėliai dar šiltutukai, ale jau negyvi, jau užsmáugė kas Pv. Puolė, po savęs glemžė vilką ir užsmáugė Krž. Užgulė, ažusmáugė klaime Skp. Sako, kad jis pirma užsmáugtas, o paskui pakartas Pc. Sako, tos gyvatės apsvynioja apie kaklą ir ažusmaugia KlbIV80(Mlk). Kaip čiups vaiduoklį už gerklės – ir užusmaugė LTR(Kp). Dekretą padarė, idant … tvardytųs nuog kraujo ir nuog užsmaugtų̃ paukščių arba pekaus DP137.
| refl. NdŽ: Jos karvė užsismáugė Ėr. Radęs ją (stirną) kažkieno pastatytose kilpose užsismaugusią sp. Tomis pačiomis skaromis, kurios jų nuogį dengė, užsismaugė S.Dauk. Karvių sietai įtempti, mažne užsismaugusios PP14.
ǁ nugalabyti (nužudyti, numarinti, papjauti ir pan.): Aš niekados gyvos avelės neužsmaugiau (sako vilkas) Tat. Su trimis dienoms mergelę užsmáugė [difteritas] Pj. Kruopu tankiai vaiką liuob užsmáugs Užv. Gerklinis ažusmáugė paršus Ktk. Pažandės ligonį užsmaugs Tat.
^ Kad tave karštinė užsmaugtų! Švnč.
| refl. tr.: Dabar, kai turi kokį paukštį, užsismáugei, suvalgai Gg.
ǁ prk. užslopinti, užgniaužti: Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų nuslopinti kovą dėl laisvės ir taikos, kuri galėtų užsmaugti poeto balsą A.Vencl. Uoliai stengiamasi užsmaugti kiekvieną naują visuomenės judėjimą, kiekvieną naują drąsesnę mokslo teoriją Pt. Širdy užsmaugei meilę tu S.Nėr.
3. be mazgo užrišti, užtraukti kilpą: Užsmauk gerai lenciūgą, kad neatsirištų vežimas Vrn.
4. prk. nuvarginti, užguiti: Mes jau užsmaugti̇̀ čia Grv.
5. NdŽ prk. užkimdyti: Ašaros užsmaugė jam balsą, ir man pagailo tėvo J.Balt.
◊ gérklę užsmáugti uždrausti kalbėti: Pas mus bėda: užrišti dantys, užsmaugtos gerklės, o drąsesniesiems – net kartuvės pastatytos Žem.
