Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (6)
smarkiai smerkti
converbero
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - smar̃kiai mùšti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - daužýti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - plíekti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - smer̃kti
inveigh
paskal̃bti
Apibrėžtis
skal̃bti, -ia, -ė
1. tr., intr. Q607, R, K, M, L, Rtr, Š švarinti drabužius vandeniu, žlugti, daužant kultuve: Par vieną šarmą, par kitą šarmą išvirinsi, paskiaus į prūdą su kultuve skal̃bti Vž. Kol išsimokiau iš natos (ritmingai) skal̃bti, buvo vargas Vvr. Kam be reikalo smulkiūsius drabužius skalbi̇̀ [su kultuve]: išskalauk, būs gerai ir be skalbimo Vkš. Išleido vandenį, tada ima ir skal̃bia tam pačiam šarme LKT222(Vnd). Kol apdringome vandeny, buvo šalta, žlugtą skal̃biant J. Rankos gels, par dieną skal̃bant End. Apterškia ižomis drabužis, skal̃biant žiemą J. Skalbamà duobė yr gera linams merkti Trš. Jei apsilieji pilvą skalbdamà, girtuoklį vyrą gausi (priet.) Snt. Brėkštant neleida motriškosioms drabužių skalbti, sakydamys tuokart laumes skalbančias M.Valanč. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Jau dabar skalbiù žiemą žlugtelį, dabar nušąlu baltas rankeles JV810. Ei, siuntė, siuntė mane motinėlė į jūres skalbt drobelių JD1099. Skalauju, skalbiu, plaudžiu SD254.
^ Kalba – kaip skalbte skalba Šts. Vis skalbiu – vis juoda, vis audžiu (siuvu) – vis nuoga LTR(Jrb). Vis skal̃bia, o vis juoda Pnd. Giriamas geras, skalbiamas baltas Sln. Balta neskalbta (gulbė) LTR.
| refl. K: Da tu drūta, kad skalbi̇́es Jd. Nebebuvau jau girdėjus seniai, ka kas taip skal̃btumias LKT73(Eig). Reikėjo bėgti pro tokį upelį, ten liuob skal̃bsias, plausias visi Lk. Muno Onelė dieną laiko neturėjo, dabar jau vakarą plaunas, skal̃bas Lk. Kad kuriai mergai žiemą skalbiantis vis bjaurios dienos, tai tos vaikesai nemylia LTR(Sln). Va, mergelės, einat skal̃btise jūs vakare kai laumės Vlkš. Saulei nusileidus, negalima skal̃btis – laumę prišauksi (priet.) Vkš. Vieną kartą einąs paupiu toks jaunas vaikis dienos akim ir rado laumes besiskalbančias LMD(Grz). Lininiai užvalkalai gerai skal̃bias ir gulėt gerai Skr. Daba mazgo[ja] drabužius, o pirmu ant upės su kultuvėms skal̃bsies Akm.
ǁ vandeniu (su muilu ar skalbikliais) švarinti drabužį, mazgoti: Jonas skal̃biamą mašiną nupirko; žinotum, pripratau – be skalbiamõs nebegalėčia gyvent Mžš. Sujuosta viskas, tai ir parveža skal̃bti mamai Vdžg. Skalbiamoji soda rš. Ar turi skalbiamo muilo? J.Jabl. Skalbiamàsis muilas DŽ1. Skalbiamóji lenta DŽ1.
ǁ intr. turėti ypatybę šalinti nešvarumus: Muilas neskalbia kietame vandenyje rš.
2. tr. aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Jeigu boba skal̃bs jį, lopys, kokią naudą iš to ji turės? Skr.
3. tr., intr. prk. smarkiai lyjant, šlapinti, merkti: O kad ėmė lietus in nugarą skal̃bti! Mrj. O lytus žmonėms teškėdams nugarą skal̃bia K.Donel. Visi keliai, dirvos, pamiškės, lietaus skalbiami, telkšojo vandeny J.Paukš.
4. smarkiai mušti, pliekti: Stepas tuojau ėmė vėzdu vokietį skalbti A.Vencl. Kaip tik Nykštukas pasilenkė, senis tuojaus jam ant pečių, šis jį už barzdos – į žemę, prisivedė pas savo lazdą, kad ėmė diedui skalbti! BsMtII139. Laumė besičiaupydama sakė: – Bryzge, brazge, tai tik muša, tik skalbia per zūbus! BsPI70.
5. intr., tr. šnek. daug, godžiai srėbti, valgyti, ryti: Nu i skalbi̇̀: nespėju nė pilt, jau trečią bliūdą ištuštinai Ar. Išsivirėva virtinukų, tai ji kad skal̃bia! Vl. Dar daug sriubos yra, gali skal̃bt Plv.
| Kiaulės kad skal̃bia, tai ausys linksta! Krž.
6. intr. šnek. greitai eiti, bėgti: Skal̃bk ir skal̃bk per tas lankas, anei kvėpt negali Plk. Skal̃bia, kaip par kenkles gavęs Up.
7. tr. šnek. šmeižti, apkalbėti: Po visą kaimą mane skalbė Ėr.
8. tr. šnek. smerkti, kritikuoti: Su aitriausiu išjuokimu skalbė jisai nedorybes savo vientaučių rš.
◊ bi̇́esui autùs nėrà skal̃bęs juok. apie žmogų, dirbusį įvairius darbus: Tik bi̇́esuo autùs nesù skal̃busi Všv.
ei̇̃k (tegu ei̇̃na) į pẽklą (pas vélnią, prie vélnio Pvn) aũtų skal̃bti keik. nešdinkis (tegu nešdinasi) šalin: Eik į peklą autų skalbti! Šv. Tegu ei̇̃na į pẽklą aũtų skal̃bt, ma[n] jis nereikalingas! Snt. Eik pas velnią (prie velnio) autų skalbti LTR.
išei̇̃ti (nuei̇̃ti Slnt) šuni̇̀ms aũtų skal̃bti nieko gera nepasiekti, virsti niekais: Išėjo šunims autų skalbti LTsV133(Jnš).
káilį (káulus, nùgarą K, Rtr, šónus Vlkv; N) skal̃bti, DŽ1 mušti, pliekti: Ka tie ims káilį skal̃bti, tas rėkti! Ll. Visos sodos bobos subėgo vilko káilį skal̃bti PP62. Skal̃bė káilį, kiek betilpo Lpl. Kartais gi taip skalbė jiems kaulelius, taip tyčiojosi ir pravardžiavo, kaip nebūtų drįsęs joks chamas Vaižg. Aš butą (priemenę) šlavu – pradėjo nùgarą skal̃bti Pj. Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šónus skal̃bti pradėjo K.Donel.
[su] liežuviù (liežùviais) skal̃bti DŽ1; L šmeižti, apkalbinėti, taukšti: Gali skal̃bt liežuviù, kiek tik nori – manęs neįkąsi Vlkv. Ka pasensi, matysi, kiek skal̃bsi su tuo liežuviù Trk. Skalbė liežuviais mane gerai ir tebeskalbia dar LzP.
šuniẽs autùs skal̃bti nieko neveikti: Sako, siuvėja šuniẽs autùs skal̃ba Ms.
apskal̃bti, -ia (àpskalbia), àpskalbė tr. Rtr, NdŽ
1. Q87, N, K, L, DŽ aprūpinti švariais skalbiniais, apiplauti: Aš jį valgydinau ir àpskalbiau kaip savo vaiką Up. Jam dabar tenai geriau: ir apžiūrėtas, ir àpskalbtas Mrj. Kad motina kartu gyventų, tai apskal̃btų, nereiktų pačiai Rm. Šešetas vaikų ir jie patys du – apskal̃bk tu man tokią šeimyną! Skrb.
| refl. N, K.
2. išskalbti, daužant kultuve: Nė marškinių nėkas neàpskalba Šts. Reikia apskal̃bti skalbinius, plovinius J.
| refl. N, K, Š: Buvau neseniai apsiskal̃busi Pgg.
ǁ išmazgoti (su muilu ar skalbikliais): Šeštadienį viską àpskalbiau Mrj.
| Prieš šventes apsi̇̀skalbiau kiek, apsitvarkiau Krs.
3. Š, Alvt šnek. smarkiai apmušti, apdaužyti.
| refl. Š, Ser.
4. LTR(Dkš) šnek. apkalbėti, apšmeižti: Ta boba kaip sužinojo, tai jau visai parakvijai apskal̃bs Lk.
◊ šónus apskal̃bti apmušti, apkulti: Paėmęs lazdą, gerai jis tau šónus apskal̃bs Jnšk.
atskal̃bti, -ia (àtskalbia), àtskalbė
1. tr. Š, Ser, Mrj išskalbti iki pirmykščio švarumo: Kas tus užnešiotus marškinius atskal̃bs? Rs.
| refl.: Tryniau tryniau – vis tiek neatsi̇̀skalbė KzR. Marškinius turėjau išmesti, neatsiskalbė sp.
2. smarkiai apmušti: Àtskalbėm, àtskalbėm, tai net cypia šunes Gs.
3. greitai ateiti, atbėgti: Vaikai neiškentė ir į pievą àtskalbė Up. Jis ir par balas į mus àtskalbė Jrb.
◊ káilį (pastùrgalį Plv, pašónes, šónus DŽ) atskal̃bti KzR apipliekti, apmušti: Aš jam gerai àtskalbiau kailį, tai žinos, ka taip nereik daryt Rs. Atskal̃bk gerai pastùrgalį, tai bus mergaitė kap šilta vilna! Alk. Atskal̃bk jam pašónes, tai žinos! Gs.
įskal̃bti, -ia (į̇̃skalbia), į̇̃skalbė tr., intr. Dr, Šts šnek. gerokai įmušti, įpliekti: Į̃skalbiau vaikui, ir geresnis dabar Prn. Bobutė iñskalbė, iñskalbė su rykšte Plut.
išskal̃bti, -ia (i̇̀šskalbia), i̇̀šskalbė
1. tr. N, K, LL293, Rtr, DŽ, NdŽ išplauti, daužant kultuve: Išskal̃bk skalbinius, plovinius J. Pati sumerkė drabužius, i̇̀šskalbė marškinius, kelnes Krp.
| refl. tr. Sut, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Vai išsiskalbė baltai žlugtelį, kasdien baltai vaikščiojo BsO80. O jau kai dabar pas anytėlę, aš išsiskalbsiu su ašarėlėms KlvD328.
ǁ išmazgoti (su muilu ar skalbikliais): Teip baltai i̇̀šskalbė drapanas, kad nets gražu žiūrėt Skrb. Vilnų buvau prisiderėjus aštuonius kilogramus gatavai išskalbtų̃ Mšk.
| prk.: Tiltukas – švarus švarutėlis, lietaus išskalbtas, saulės išdžiovintas, lyg balta drobė rš.
| refl.: Drapanas ploviau prie šulnio išsiskal̃bus, tai kiaurai paršalau Krs.
2. refl. tr. šnek. susivalgyti, išsisrėbti: Vakarieniukės nor šitą bliūdelį išsiskal̃bkit Plv.
3. prilupti.
4. tr. šnek. išbarti: Žadėjo muni ant viso būrio išskal̃bti Bt.
5. intr. šnek. greitai išbėgti: Kad ans i̇̀šskalbė par ežerą! Lpl.
◊ káilį (nùgarą KI21, Š, Alvt, skùdurus, ši̇̀kną, šónus) išskal̃bti išperti, prilupti: Geriau neprasidėk: káilį išskal̃bs, ir tiek tebūs Ll. Išskal̃bsiu nùgarą, tai daugiau nelakstysi, kur nereik! Ar. Anąkart tau tėvas i̇̀šskalbė skùdurus už tą pokštą Šk. Pagausu, aš jam šikni̇̀kę išskal̃bsu Vn. Šónus išskal̃bti tokiam velniuo par mažai! Šv.
káilinius išskal̃bti prisigerti: Ir Jonas i̇̀šskalbė káilinius Mrj.
nuskal̃bti, -ia (nùskalbia), nùskalbė
1. tr. Sut, N, K, Rtr, NdŽ numazgoti, nuplauti, nuvelėti (ppr. išorinius nešvarumus, dėmes): Nùskalbiau plovinius J. Sruogas, sakau, gal reiks nuskal̃bt? Pc. Nuskal̃bs tavo marškinėlius ant baltų petelių JV468. Kurie vėl nuskal̃bę est rūbus savus krauje avinėlio DP542.
| prk.: Ir nukrito rytelio raselė, nuskalbė žaliąją vejelę (d.) Mrj.
| refl. NdŽ: Burokienė tingi nusiskalbti Žem. Visi ploni daiktai y[ra], į bliūdą įsideda, nusi̇̀skalbia Bt.
| Aš jau buvau tik ką nusiskal̃busi (po mėnesinių) Ss.
2. tr. prk. smarkiai lyjant, sušlapinti: Kolei atsivarėm žingsniu karves, nuskalbė gerai lietus An.
3. refl. skalbiant netekti tvirtumo, nusidėvėti: Nusiskalba kutai, nusinešio[ja], ir išmetam į skurlius Šts. Lininė drobė pakankamai stipri, ji greit nenusiskalbia rš.
4. refl. skalbiant išnykti, išsiplauti: Iš dešimt svarų liko devyni, vienas nusi̇̀skalbė Bsg.
5. intr. šnek. greitai nubėgti: Taip greit ir nùskalbė pas juos Jrb.
6. tr. šnek. smarkiai primušti, nupliekti: Aš taũ kaip nuskal̃bsiu su vadžiom šlapiom! Mžš.
7. tr. šnek. palikti be pinigų, apvogti: Nùskalbė mane, dabar tuščias KzR. Sugrįžo žulikų nuskalbtas An.
ǁ prk. nualinti: Šitas [ūkininkas] labai nùskalbė žemę Zr.
◊ šónus nuskal̃bti primušti: Kad aš tau nuskal̃bsiu šónus su vytine, tai žinosi! Sb.
paskal̃bti, -ia (pàskalbia), pàskalbė tr.
1. Rtr, NdŽ kiek skalbti, žlugti: Iki pietų pàskalbėme baltinius DŽ1. Pàskalbu, kol išsibaigs numiniai [skalbiniai] Užv.
| refl. tr. NdŽ: Kas tas yr jaunam, viską reik pasiskal̃bti Pj.
2. Ser galėti skalbti: Tokian šaltan [v]andeny nepaskal̃bsi Sb.
◊ káilį paskal̃bti NdŽ aplupti, apmušti.
liežiùvį paskal̃bti patauzyti, pasibarti: Nu kaip reik liežiùvį paskal̃bti! Ben tylėtumi, žalty! Trk.
liežuviù paskal̃bti NdŽ apkalbėti.
parskal̃bti, -ia (par̃skalbia), par̃skalbė intr. Ll šnek. greitai pareiti, parbėgti: Pavargsi, žmonele, kol parskal̃bsi numo Kltn. Parbėgo vaikas, par̃skalbė Jrb.
pérskalbti tr. NdŽ
1. paviršutiniškai paskalbti, pervelėti, permazgoti: Rankšluoščius pérskalbiau su šaltu vandeniu DŽ1. Tai dabar pérskalbėt per pirmą [vandenį] ir virysta? Slm. Skalbinius pérskalbti KI324.
| refl. Ser.
2. pakartotinai išskalbti: Blogai išskalbtus baltinius reikės pérskalbti DŽ1.
praskal̃bti, -ia (pràskalbia), pràskalbė
1. tr. NdŽ, DŽ1 šiek tiek išskalbti: Du abrūsus pràskalbiau, o marškos paliko nemazgotos Kp.
| refl. NdŽ, DŽ1: Tam kartui prasi̇̀skalbėm, tai da galėsma pakentėt Sb. Kiek reiks, prasiskal̃bsiu KzR.
2. intr. praleisti laiką skalbiant: Vakar visą dieną pràskalbiau Sb. Praskalbk ligi pietų, čia ne kiek darbo, – tarė ponia Žem.
3. greitai praeiti pro šalį.
priskal̃bti, -ia (pri̇̀skalbia), pri̇̀skalbė tr.
1. NdŽ, DŽ1, Bt daug išskalbti; skalbiant pripildyti (ppr. apie žlugtą): Daug marškinių priskalbė – užteks visai žiemai Pc.
2. NdŽ šnek. primušti.
suskal̃bti, -ia (sùskalbia), sùskalbė
1. tr. Ser, NdŽ viską išskalbti.
| refl. tr. NdŽ.
2. tr. Ser, NdŽ suvartoti skalbiant.
3. tr. KII315 skalbiant sumažinti stiprumą, šiurkštumą: Ana marškinius jau visai sùskalbė Varn. Padavė sùskalbtą rankšluostį Mrj.
| refl.: Marškiniai susiskal̃bę KII315. Susiskal̃bs, susišutins audeklas ir būs geras Šts.
ǁ refl. susitraukti skalbiant: Suknelė susi̇̀skalbė, nė kelių neuždengia Stak.
4. smarkiai suduoti, įkirsti: Kai gerai sùskalbė, tai pasitaisė Mrj. Jis jau ne vienam tokiam sùskalbė Ll. Sùskalbiau botagu per nugarą Kt.
ǁ refl. NdŽ susimušti.
5. smarkiai suvažinėti: Jis iš Paliepių į Ariogalą sùskalbė Ar.
užskal̃bti, -ia (ùžskalbia), ùžskalbė
1. tr. NdŽ užjuodinti, prastai skalbiant: Sykį užskal̃bus, bus sunku atskalbti KzR. Užskalbti̇̀ baltiniai DŽ1.
| refl. NdŽ.
2. tr. NdŽ uždirbti skalbimu: Kažin ko neužskal̃bsi DŽ1.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. šnek. NdŽ, Dkš užpliekti, užduoti: Reikės par nugarą užskal̃bti Vn.
4. skubant užbėgti, užvažiuoti pas ką.
1. tr., intr. Q607, R, K, M, L, Rtr, Š švarinti drabužius vandeniu, žlugti, daužant kultuve: Par vieną šarmą, par kitą šarmą išvirinsi, paskiaus į prūdą su kultuve skal̃bti Vž. Kol išsimokiau iš natos (ritmingai) skal̃bti, buvo vargas Vvr. Kam be reikalo smulkiūsius drabužius skalbi̇̀ [su kultuve]: išskalauk, būs gerai ir be skalbimo Vkš. Išleido vandenį, tada ima ir skal̃bia tam pačiam šarme LKT222(Vnd). Kol apdringome vandeny, buvo šalta, žlugtą skal̃biant J. Rankos gels, par dieną skal̃bant End. Apterškia ižomis drabužis, skal̃biant žiemą J. Skalbamà duobė yr gera linams merkti Trš. Jei apsilieji pilvą skalbdamà, girtuoklį vyrą gausi (priet.) Snt. Brėkštant neleida motriškosioms drabužių skalbti, sakydamys tuokart laumes skalbančias M.Valanč. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Jau dabar skalbiù žiemą žlugtelį, dabar nušąlu baltas rankeles JV810. Ei, siuntė, siuntė mane motinėlė į jūres skalbt drobelių JD1099. Skalauju, skalbiu, plaudžiu SD254.
^ Kalba – kaip skalbte skalba Šts. Vis skalbiu – vis juoda, vis audžiu (siuvu) – vis nuoga LTR(Jrb). Vis skal̃bia, o vis juoda Pnd. Giriamas geras, skalbiamas baltas Sln. Balta neskalbta (gulbė) LTR.
| refl. K: Da tu drūta, kad skalbi̇́es Jd. Nebebuvau jau girdėjus seniai, ka kas taip skal̃btumias LKT73(Eig). Reikėjo bėgti pro tokį upelį, ten liuob skal̃bsias, plausias visi Lk. Muno Onelė dieną laiko neturėjo, dabar jau vakarą plaunas, skal̃bas Lk. Kad kuriai mergai žiemą skalbiantis vis bjaurios dienos, tai tos vaikesai nemylia LTR(Sln). Va, mergelės, einat skal̃btise jūs vakare kai laumės Vlkš. Saulei nusileidus, negalima skal̃btis – laumę prišauksi (priet.) Vkš. Vieną kartą einąs paupiu toks jaunas vaikis dienos akim ir rado laumes besiskalbančias LMD(Grz). Lininiai užvalkalai gerai skal̃bias ir gulėt gerai Skr. Daba mazgo[ja] drabužius, o pirmu ant upės su kultuvėms skal̃bsies Akm.
ǁ vandeniu (su muilu ar skalbikliais) švarinti drabužį, mazgoti: Jonas skal̃biamą mašiną nupirko; žinotum, pripratau – be skalbiamõs nebegalėčia gyvent Mžš. Sujuosta viskas, tai ir parveža skal̃bti mamai Vdžg. Skalbiamoji soda rš. Ar turi skalbiamo muilo? J.Jabl. Skalbiamàsis muilas DŽ1. Skalbiamóji lenta DŽ1.
ǁ intr. turėti ypatybę šalinti nešvarumus: Muilas neskalbia kietame vandenyje rš.
2. tr. aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Jeigu boba skal̃bs jį, lopys, kokią naudą iš to ji turės? Skr.
3. tr., intr. prk. smarkiai lyjant, šlapinti, merkti: O kad ėmė lietus in nugarą skal̃bti! Mrj. O lytus žmonėms teškėdams nugarą skal̃bia K.Donel. Visi keliai, dirvos, pamiškės, lietaus skalbiami, telkšojo vandeny J.Paukš.
4. smarkiai mušti, pliekti: Stepas tuojau ėmė vėzdu vokietį skalbti A.Vencl. Kaip tik Nykštukas pasilenkė, senis tuojaus jam ant pečių, šis jį už barzdos – į žemę, prisivedė pas savo lazdą, kad ėmė diedui skalbti! BsMtII139. Laumė besičiaupydama sakė: – Bryzge, brazge, tai tik muša, tik skalbia per zūbus! BsPI70.
5. intr., tr. šnek. daug, godžiai srėbti, valgyti, ryti: Nu i skalbi̇̀: nespėju nė pilt, jau trečią bliūdą ištuštinai Ar. Išsivirėva virtinukų, tai ji kad skal̃bia! Vl. Dar daug sriubos yra, gali skal̃bt Plv.
| Kiaulės kad skal̃bia, tai ausys linksta! Krž.
6. intr. šnek. greitai eiti, bėgti: Skal̃bk ir skal̃bk per tas lankas, anei kvėpt negali Plk. Skal̃bia, kaip par kenkles gavęs Up.
7. tr. šnek. šmeižti, apkalbėti: Po visą kaimą mane skalbė Ėr.
8. tr. šnek. smerkti, kritikuoti: Su aitriausiu išjuokimu skalbė jisai nedorybes savo vientaučių rš.
◊ bi̇́esui autùs nėrà skal̃bęs juok. apie žmogų, dirbusį įvairius darbus: Tik bi̇́esuo autùs nesù skal̃busi Všv.
ei̇̃k (tegu ei̇̃na) į pẽklą (pas vélnią, prie vélnio Pvn) aũtų skal̃bti keik. nešdinkis (tegu nešdinasi) šalin: Eik į peklą autų skalbti! Šv. Tegu ei̇̃na į pẽklą aũtų skal̃bt, ma[n] jis nereikalingas! Snt. Eik pas velnią (prie velnio) autų skalbti LTR.
išei̇̃ti (nuei̇̃ti Slnt) šuni̇̀ms aũtų skal̃bti nieko gera nepasiekti, virsti niekais: Išėjo šunims autų skalbti LTsV133(Jnš).
káilį (káulus, nùgarą K, Rtr, šónus Vlkv; N) skal̃bti, DŽ1 mušti, pliekti: Ka tie ims káilį skal̃bti, tas rėkti! Ll. Visos sodos bobos subėgo vilko káilį skal̃bti PP62. Skal̃bė káilį, kiek betilpo Lpl. Kartais gi taip skalbė jiems kaulelius, taip tyčiojosi ir pravardžiavo, kaip nebūtų drįsęs joks chamas Vaižg. Aš butą (priemenę) šlavu – pradėjo nùgarą skal̃bti Pj. Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šónus skal̃bti pradėjo K.Donel.
[su] liežuviù (liežùviais) skal̃bti DŽ1; L šmeižti, apkalbinėti, taukšti: Gali skal̃bt liežuviù, kiek tik nori – manęs neįkąsi Vlkv. Ka pasensi, matysi, kiek skal̃bsi su tuo liežuviù Trk. Skalbė liežuviais mane gerai ir tebeskalbia dar LzP.
šuniẽs autùs skal̃bti nieko neveikti: Sako, siuvėja šuniẽs autùs skal̃ba Ms.
apskal̃bti, -ia (àpskalbia), àpskalbė tr. Rtr, NdŽ
1. Q87, N, K, L, DŽ aprūpinti švariais skalbiniais, apiplauti: Aš jį valgydinau ir àpskalbiau kaip savo vaiką Up. Jam dabar tenai geriau: ir apžiūrėtas, ir àpskalbtas Mrj. Kad motina kartu gyventų, tai apskal̃btų, nereiktų pačiai Rm. Šešetas vaikų ir jie patys du – apskal̃bk tu man tokią šeimyną! Skrb.
| refl. N, K.
2. išskalbti, daužant kultuve: Nė marškinių nėkas neàpskalba Šts. Reikia apskal̃bti skalbinius, plovinius J.
| refl. N, K, Š: Buvau neseniai apsiskal̃busi Pgg.
ǁ išmazgoti (su muilu ar skalbikliais): Šeštadienį viską àpskalbiau Mrj.
| Prieš šventes apsi̇̀skalbiau kiek, apsitvarkiau Krs.
3. Š, Alvt šnek. smarkiai apmušti, apdaužyti.
| refl. Š, Ser.
4. LTR(Dkš) šnek. apkalbėti, apšmeižti: Ta boba kaip sužinojo, tai jau visai parakvijai apskal̃bs Lk.
◊ šónus apskal̃bti apmušti, apkulti: Paėmęs lazdą, gerai jis tau šónus apskal̃bs Jnšk.
atskal̃bti, -ia (àtskalbia), àtskalbė
1. tr. Š, Ser, Mrj išskalbti iki pirmykščio švarumo: Kas tus užnešiotus marškinius atskal̃bs? Rs.
| refl.: Tryniau tryniau – vis tiek neatsi̇̀skalbė KzR. Marškinius turėjau išmesti, neatsiskalbė sp.
2. smarkiai apmušti: Àtskalbėm, àtskalbėm, tai net cypia šunes Gs.
3. greitai ateiti, atbėgti: Vaikai neiškentė ir į pievą àtskalbė Up. Jis ir par balas į mus àtskalbė Jrb.
◊ káilį (pastùrgalį Plv, pašónes, šónus DŽ) atskal̃bti KzR apipliekti, apmušti: Aš jam gerai àtskalbiau kailį, tai žinos, ka taip nereik daryt Rs. Atskal̃bk gerai pastùrgalį, tai bus mergaitė kap šilta vilna! Alk. Atskal̃bk jam pašónes, tai žinos! Gs.
įskal̃bti, -ia (į̇̃skalbia), į̇̃skalbė tr., intr. Dr, Šts šnek. gerokai įmušti, įpliekti: Į̃skalbiau vaikui, ir geresnis dabar Prn. Bobutė iñskalbė, iñskalbė su rykšte Plut.
išskal̃bti, -ia (i̇̀šskalbia), i̇̀šskalbė
1. tr. N, K, LL293, Rtr, DŽ, NdŽ išplauti, daužant kultuve: Išskal̃bk skalbinius, plovinius J. Pati sumerkė drabužius, i̇̀šskalbė marškinius, kelnes Krp.
| refl. tr. Sut, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Vai išsiskalbė baltai žlugtelį, kasdien baltai vaikščiojo BsO80. O jau kai dabar pas anytėlę, aš išsiskalbsiu su ašarėlėms KlvD328.
ǁ išmazgoti (su muilu ar skalbikliais): Teip baltai i̇̀šskalbė drapanas, kad nets gražu žiūrėt Skrb. Vilnų buvau prisiderėjus aštuonius kilogramus gatavai išskalbtų̃ Mšk.
| prk.: Tiltukas – švarus švarutėlis, lietaus išskalbtas, saulės išdžiovintas, lyg balta drobė rš.
| refl.: Drapanas ploviau prie šulnio išsiskal̃bus, tai kiaurai paršalau Krs.
2. refl. tr. šnek. susivalgyti, išsisrėbti: Vakarieniukės nor šitą bliūdelį išsiskal̃bkit Plv.
3. prilupti.
4. tr. šnek. išbarti: Žadėjo muni ant viso būrio išskal̃bti Bt.
5. intr. šnek. greitai išbėgti: Kad ans i̇̀šskalbė par ežerą! Lpl.
◊ káilį (nùgarą KI21, Š, Alvt, skùdurus, ši̇̀kną, šónus) išskal̃bti išperti, prilupti: Geriau neprasidėk: káilį išskal̃bs, ir tiek tebūs Ll. Išskal̃bsiu nùgarą, tai daugiau nelakstysi, kur nereik! Ar. Anąkart tau tėvas i̇̀šskalbė skùdurus už tą pokštą Šk. Pagausu, aš jam šikni̇̀kę išskal̃bsu Vn. Šónus išskal̃bti tokiam velniuo par mažai! Šv.
káilinius išskal̃bti prisigerti: Ir Jonas i̇̀šskalbė káilinius Mrj.
nuskal̃bti, -ia (nùskalbia), nùskalbė
1. tr. Sut, N, K, Rtr, NdŽ numazgoti, nuplauti, nuvelėti (ppr. išorinius nešvarumus, dėmes): Nùskalbiau plovinius J. Sruogas, sakau, gal reiks nuskal̃bt? Pc. Nuskal̃bs tavo marškinėlius ant baltų petelių JV468. Kurie vėl nuskal̃bę est rūbus savus krauje avinėlio DP542.
| prk.: Ir nukrito rytelio raselė, nuskalbė žaliąją vejelę (d.) Mrj.
| refl. NdŽ: Burokienė tingi nusiskalbti Žem. Visi ploni daiktai y[ra], į bliūdą įsideda, nusi̇̀skalbia Bt.
| Aš jau buvau tik ką nusiskal̃busi (po mėnesinių) Ss.
2. tr. prk. smarkiai lyjant, sušlapinti: Kolei atsivarėm žingsniu karves, nuskalbė gerai lietus An.
3. refl. skalbiant netekti tvirtumo, nusidėvėti: Nusiskalba kutai, nusinešio[ja], ir išmetam į skurlius Šts. Lininė drobė pakankamai stipri, ji greit nenusiskalbia rš.
4. refl. skalbiant išnykti, išsiplauti: Iš dešimt svarų liko devyni, vienas nusi̇̀skalbė Bsg.
5. intr. šnek. greitai nubėgti: Taip greit ir nùskalbė pas juos Jrb.
6. tr. šnek. smarkiai primušti, nupliekti: Aš taũ kaip nuskal̃bsiu su vadžiom šlapiom! Mžš.
7. tr. šnek. palikti be pinigų, apvogti: Nùskalbė mane, dabar tuščias KzR. Sugrįžo žulikų nuskalbtas An.
ǁ prk. nualinti: Šitas [ūkininkas] labai nùskalbė žemę Zr.
◊ šónus nuskal̃bti primušti: Kad aš tau nuskal̃bsiu šónus su vytine, tai žinosi! Sb.
paskal̃bti, -ia (pàskalbia), pàskalbė tr.
1. Rtr, NdŽ kiek skalbti, žlugti: Iki pietų pàskalbėme baltinius DŽ1. Pàskalbu, kol išsibaigs numiniai [skalbiniai] Užv.
| refl. tr. NdŽ: Kas tas yr jaunam, viską reik pasiskal̃bti Pj.
2. Ser galėti skalbti: Tokian šaltan [v]andeny nepaskal̃bsi Sb.
◊ káilį paskal̃bti NdŽ aplupti, apmušti.
liežiùvį paskal̃bti patauzyti, pasibarti: Nu kaip reik liežiùvį paskal̃bti! Ben tylėtumi, žalty! Trk.
liežuviù paskal̃bti NdŽ apkalbėti.
parskal̃bti, -ia (par̃skalbia), par̃skalbė intr. Ll šnek. greitai pareiti, parbėgti: Pavargsi, žmonele, kol parskal̃bsi numo Kltn. Parbėgo vaikas, par̃skalbė Jrb.
pérskalbti tr. NdŽ
1. paviršutiniškai paskalbti, pervelėti, permazgoti: Rankšluoščius pérskalbiau su šaltu vandeniu DŽ1. Tai dabar pérskalbėt per pirmą [vandenį] ir virysta? Slm. Skalbinius pérskalbti KI324.
| refl. Ser.
2. pakartotinai išskalbti: Blogai išskalbtus baltinius reikės pérskalbti DŽ1.
praskal̃bti, -ia (pràskalbia), pràskalbė
1. tr. NdŽ, DŽ1 šiek tiek išskalbti: Du abrūsus pràskalbiau, o marškos paliko nemazgotos Kp.
| refl. NdŽ, DŽ1: Tam kartui prasi̇̀skalbėm, tai da galėsma pakentėt Sb. Kiek reiks, prasiskal̃bsiu KzR.
2. intr. praleisti laiką skalbiant: Vakar visą dieną pràskalbiau Sb. Praskalbk ligi pietų, čia ne kiek darbo, – tarė ponia Žem.
3. greitai praeiti pro šalį.
priskal̃bti, -ia (pri̇̀skalbia), pri̇̀skalbė tr.
1. NdŽ, DŽ1, Bt daug išskalbti; skalbiant pripildyti (ppr. apie žlugtą): Daug marškinių priskalbė – užteks visai žiemai Pc.
2. NdŽ šnek. primušti.
suskal̃bti, -ia (sùskalbia), sùskalbė
1. tr. Ser, NdŽ viską išskalbti.
| refl. tr. NdŽ.
2. tr. Ser, NdŽ suvartoti skalbiant.
3. tr. KII315 skalbiant sumažinti stiprumą, šiurkštumą: Ana marškinius jau visai sùskalbė Varn. Padavė sùskalbtą rankšluostį Mrj.
| refl.: Marškiniai susiskal̃bę KII315. Susiskal̃bs, susišutins audeklas ir būs geras Šts.
ǁ refl. susitraukti skalbiant: Suknelė susi̇̀skalbė, nė kelių neuždengia Stak.
4. smarkiai suduoti, įkirsti: Kai gerai sùskalbė, tai pasitaisė Mrj. Jis jau ne vienam tokiam sùskalbė Ll. Sùskalbiau botagu per nugarą Kt.
ǁ refl. NdŽ susimušti.
5. smarkiai suvažinėti: Jis iš Paliepių į Ariogalą sùskalbė Ar.
užskal̃bti, -ia (ùžskalbia), ùžskalbė
1. tr. NdŽ užjuodinti, prastai skalbiant: Sykį užskal̃bus, bus sunku atskalbti KzR. Užskalbti̇̀ baltiniai DŽ1.
| refl. NdŽ.
2. tr. NdŽ uždirbti skalbimu: Kažin ko neužskal̃bsi DŽ1.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. šnek. NdŽ, Dkš užpliekti, užduoti: Reikės par nugarą užskal̃bti Vn.
4. skubant užbėgti, užvažiuoti pas ką.
įtei̇̃sti
Apibrėžtis
tei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį tei̇̃sė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis tei̇̃siamas jau trečią kartą NdŽ. Ka tei̇̃sė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin tei̇̃sti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Tei̇̃stinas NdŽ; Ser.
ǁ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau tei̇̃sė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv.
2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau tei̇̃stise, ale nenorėjau Raud. Anie tei̇̃sės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesitei̇̃sčiau Dt.
^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv).
3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Tei̇̃s tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo tei̇̃stas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia tei̇̃st gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai tei̇̃stas? KŽ. Visus smarkiai tei̇̃sė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš tei̇̃sčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo tei̇̃s (nieko nepriteis) Mžš.
4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Tei̇̃sti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas tei̇̃si: kam to šoblia priklauso? Sb.
5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę tei̇̃sia Pv. Moterys tik liežuviais moka tei̇̃st Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito tei̇̃st, dabok savęs Klt.
^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv).
6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus tei̇̃sia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56.
ǁ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O.
7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti.
| refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė tei̇̃sias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Tei̇̃skis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek tei̇̃sės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – tei̇̃simės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip tei̇̃smės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės tei̇̃stis Rs. Tei̇̃siasi jau treji metai ir vis skolingas Šd.
8. teisinti: Vieni skundė, kiti tei̇̃sė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš.
| refl.: Anas nemokėjo tei̇̃stis Lb.
aptei̇̃sti, -ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (api̇̀teisė) tr.
1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteisti̇̀ Eiš.
2. refl. KŽ išsibylinėti.
3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį àpteisė an dviej[ų] metų Dbč. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių Knv. Kaip teismas aptei̇̃s, taip būs Krš. Tokį vagį tik teismu aptei̇̃st Rs. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi Krž.
| Netei̇̃skiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas Krš.
4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis (vaikas) priklauso LTsIV86. Kūmut, kūmut, aptei̇̃sk mus (ps.) Klt. Aptei̇̃skit mane, kap aš padariau Rmš. Turiat aptei̇̃sti, kas kaltas Grd.
5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė Rmš. Api̇̀teisėm visus, apkalbėjom Ob. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia Žž. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė Krš. Paki savo akia nematai, tai negali aptei̇̃st Pv.
| refl. tr.: Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia Rs.
6. refl. Rtr apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsi̇̀teisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo J.
7. refl. Rtr pasiteisinti, išsiteisinti.
atitei̇̃sti, -ia (ati̇̀teisia Pv), ati̇̀teisė KŽ; L, Rtr, attei̇̃sti, -ia, àtteisė FrnW; N, atatei̇̃sti, -ia, atàteisė Š, Rtr
1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man ati̇̀teisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric.
ǁ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsi̇̀teisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsi̇̀teisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsi̇̀teisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn.
ǁ priteisti: Ati̇̀teisė mokėt jai [alimentus] Vlkv.
2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atitei̇̃sti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr.
| refl.: Kažin ar anie atsitei̇̃sę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk.
3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk.
4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atatei̇̃siame DP572.
| refl. SD319, N, Užp.
ǁ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atatei̇̃simės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619.
ǁ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm.
5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J.
| Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89.
| refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsi̇̀teisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsi̇̀teista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsitei̇̃st su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsi̇̀teisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsitei̇̃st Sdk. Pirma atsitei̇̃sk, o paskum skolinkis daugiau Krs.
| Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsitei̇̃sti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsitei̇̃sti už savo griekus A.Baran.
| prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsitei̇̃sęs (pailsėjęs) Nmk.
ǁ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atatei̇̃st galėjo DP35.
6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214.
įtei̇̃sti, -ia, į̇̃teisė tr. įkaltinti: Ka į̇̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą (primušė) Mšk.
ištei̇̃sti, -ia (i̇̀šteisia KŽ), i̇̀šteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185
1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsi̇̀teisiau Š.
2. Ser teismo sprendimu grąžinti.
| refl. tr.: Par teismus išsi̇̀teisė žemės ir tada apsiženijo Všv.
ǁ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį i̇̀šteisė iš kambario Mlt.
3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk.
4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą ištei̇̃sia Klt.
5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neištei̇̃susi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Kar[i]onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107.
ǁ Sut, Š, Rtr, FrnW ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, ištei̇̃sk, ataduok J.
| refl. J, Rtr.
6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus i̇̀šteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis i̇̀šteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neištei̇̃si tų didžių skolelių VD328.
| refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsi̇̀teisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil.
7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsitei̇̃s, nesakydamas pamokslų? A.Baran.
8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk.
nutei̇̃sti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nutei̇̃sę dešimtį metų kalėjimo Tl. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus Gd. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime Als. Daboja, kad nenutei̇̃st lig smerti Ml. Nùteisė in dvie[jų] metų darban Klt. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti J.Balč. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo Blv. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas Trk.
| refl.: Kiek nutei̇̃sias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų] Krš.
ǁ lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų Žeml. Lei ans ilsas ramybė[je], Dievas anus nutei̇̃s visus Plt. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? Vd.
3. refl. Š teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.
4. tr. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nutei̇̃s, ar nenutei̇̃s [namus]? Klt.
5. tr. LL225, Yl apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negali̇̀, tai negali̇̀ Srj. Kitą tai moka nutei̇̃st Dglš.
| refl. tr.: Pirm savę nusiteisk, paskum kitą Šln.
6. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusitei̇̃sti?! Lnk.
patei̇̃sti, -ia (pàteisia), pàteisė
1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Patei̇̃sti kurį laiką BŽ410.
2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasi̇̀teisė, gražiai pasi̇̀teisė! Sb.
3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt Stk.
4. tr. NdŽ kurį laiką apkalbinėti, smerkti.
5. refl. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems J.
pérteisti
1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk Dr.
2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš.
3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms] Šts.
pratei̇̃sti, -ia (pràteisia), pràteisė tr.
1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs.
2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasi̇̀teisė Rmš.
3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau Dbk.
pritei̇̃sti, -ia (pri̇̀teisia), pri̇̀teisė Š; LL197
1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Pri̇̀teisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, nepri̇̀teisė kitur (neištrėmė) Vdk. Pritei̇̃s kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Pri̇̀teisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem.
2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam pritei̇̃s vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir pri̇̀teisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i pri̇̀teisė šešioleka ektarų Upn. Kada pritei̇̃sia ką, atimsi negi Iš. I pri̇̀teisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo pri̇̀teista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man pri̇̀teista pinigais mokėt Sb. Tėvam pri̇̀teisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz.
ǁ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisi̇̀teisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisitei̇̃stum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisitei̇̃sk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisitei̇̃sdavo duoną (išlaikymą) Mžš.
3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti.
4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir pri̇̀teisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau pri̇̀teisė, ka Dievo nėr Vdk.
susitei̇̃sti, -ia (susi̇̀teisia), susi̇̀teisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susi̇̀teisiau Mrj.
užtei̇̃sti, -ia (ùžteisia), ùžteisė tr. NdŽ atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užtei̇̃st jį, jei ką ėmęs J.Jabl(Vl).
1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį tei̇̃sė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis tei̇̃siamas jau trečią kartą NdŽ. Ka tei̇̃sė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin tei̇̃sti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Tei̇̃stinas NdŽ; Ser.
ǁ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau tei̇̃sė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv.
2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau tei̇̃stise, ale nenorėjau Raud. Anie tei̇̃sės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesitei̇̃sčiau Dt.
^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv).
3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Tei̇̃s tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo tei̇̃stas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia tei̇̃st gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai tei̇̃stas? KŽ. Visus smarkiai tei̇̃sė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš tei̇̃sčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo tei̇̃s (nieko nepriteis) Mžš.
4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Tei̇̃sti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas tei̇̃si: kam to šoblia priklauso? Sb.
5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę tei̇̃sia Pv. Moterys tik liežuviais moka tei̇̃st Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito tei̇̃st, dabok savęs Klt.
^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv).
6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus tei̇̃sia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56.
ǁ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O.
7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti.
| refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė tei̇̃sias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Tei̇̃skis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek tei̇̃sės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – tei̇̃simės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip tei̇̃smės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės tei̇̃stis Rs. Tei̇̃siasi jau treji metai ir vis skolingas Šd.
8. teisinti: Vieni skundė, kiti tei̇̃sė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš.
| refl.: Anas nemokėjo tei̇̃stis Lb.
aptei̇̃sti, -ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (api̇̀teisė) tr.
1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteisti̇̀ Eiš.
2. refl. KŽ išsibylinėti.
3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį àpteisė an dviej[ų] metų Dbč. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių Knv. Kaip teismas aptei̇̃s, taip būs Krš. Tokį vagį tik teismu aptei̇̃st Rs. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi Krž.
| Netei̇̃skiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas Krš.
4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis (vaikas) priklauso LTsIV86. Kūmut, kūmut, aptei̇̃sk mus (ps.) Klt. Aptei̇̃skit mane, kap aš padariau Rmš. Turiat aptei̇̃sti, kas kaltas Grd.
5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė Rmš. Api̇̀teisėm visus, apkalbėjom Ob. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia Žž. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė Krš. Paki savo akia nematai, tai negali aptei̇̃st Pv.
| refl. tr.: Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia Rs.
6. refl. Rtr apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsi̇̀teisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo J.
7. refl. Rtr pasiteisinti, išsiteisinti.
atitei̇̃sti, -ia (ati̇̀teisia Pv), ati̇̀teisė KŽ; L, Rtr, attei̇̃sti, -ia, àtteisė FrnW; N, atatei̇̃sti, -ia, atàteisė Š, Rtr
1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man ati̇̀teisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric.
ǁ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsi̇̀teisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsi̇̀teisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsi̇̀teisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn.
ǁ priteisti: Ati̇̀teisė mokėt jai [alimentus] Vlkv.
2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atitei̇̃sti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr.
| refl.: Kažin ar anie atsitei̇̃sę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk.
3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk.
4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atatei̇̃siame DP572.
| refl. SD319, N, Užp.
ǁ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atatei̇̃simės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619.
ǁ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm.
5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J.
| Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89.
| refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsi̇̀teisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsi̇̀teista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsitei̇̃st su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsi̇̀teisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsitei̇̃st Sdk. Pirma atsitei̇̃sk, o paskum skolinkis daugiau Krs.
| Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsitei̇̃sti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsitei̇̃sti už savo griekus A.Baran.
| prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsitei̇̃sęs (pailsėjęs) Nmk.
ǁ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atatei̇̃st galėjo DP35.
6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214.
įtei̇̃sti, -ia, į̇̃teisė tr. įkaltinti: Ka į̇̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą (primušė) Mšk.
ištei̇̃sti, -ia (i̇̀šteisia KŽ), i̇̀šteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185
1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsi̇̀teisiau Š.
2. Ser teismo sprendimu grąžinti.
| refl. tr.: Par teismus išsi̇̀teisė žemės ir tada apsiženijo Všv.
ǁ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį i̇̀šteisė iš kambario Mlt.
3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk.
4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą ištei̇̃sia Klt.
5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neištei̇̃susi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Kar[i]onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107.
ǁ Sut, Š, Rtr, FrnW ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, ištei̇̃sk, ataduok J.
| refl. J, Rtr.
6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus i̇̀šteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis i̇̀šteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neištei̇̃si tų didžių skolelių VD328.
| refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsi̇̀teisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil.
7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsitei̇̃s, nesakydamas pamokslų? A.Baran.
8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk.
nutei̇̃sti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nutei̇̃sę dešimtį metų kalėjimo Tl. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus Gd. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime Als. Daboja, kad nenutei̇̃st lig smerti Ml. Nùteisė in dvie[jų] metų darban Klt. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti J.Balč. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo Blv. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas Trk.
| refl.: Kiek nutei̇̃sias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų] Krš.
ǁ lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų Žeml. Lei ans ilsas ramybė[je], Dievas anus nutei̇̃s visus Plt. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? Vd.
3. refl. Š teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.
4. tr. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nutei̇̃s, ar nenutei̇̃s [namus]? Klt.
5. tr. LL225, Yl apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negali̇̀, tai negali̇̀ Srj. Kitą tai moka nutei̇̃st Dglš.
| refl. tr.: Pirm savę nusiteisk, paskum kitą Šln.
6. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusitei̇̃sti?! Lnk.
patei̇̃sti, -ia (pàteisia), pàteisė
1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Patei̇̃sti kurį laiką BŽ410.
2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasi̇̀teisė, gražiai pasi̇̀teisė! Sb.
3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt Stk.
4. tr. NdŽ kurį laiką apkalbinėti, smerkti.
5. refl. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems J.
pérteisti
1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk Dr.
2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš.
3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms] Šts.
pratei̇̃sti, -ia (pràteisia), pràteisė tr.
1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs.
2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasi̇̀teisė Rmš.
3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau Dbk.
pritei̇̃sti, -ia (pri̇̀teisia), pri̇̀teisė Š; LL197
1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Pri̇̀teisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, nepri̇̀teisė kitur (neištrėmė) Vdk. Pritei̇̃s kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Pri̇̀teisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem.
2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam pritei̇̃s vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir pri̇̀teisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i pri̇̀teisė šešioleka ektarų Upn. Kada pritei̇̃sia ką, atimsi negi Iš. I pri̇̀teisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo pri̇̀teista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man pri̇̀teista pinigais mokėt Sb. Tėvam pri̇̀teisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz.
ǁ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisi̇̀teisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisitei̇̃stum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisitei̇̃sk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisitei̇̃sdavo duoną (išlaikymą) Mžš.
3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti.
4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir pri̇̀teisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau pri̇̀teisė, ka Dievo nėr Vdk.
susitei̇̃sti, -ia (susi̇̀teisia), susi̇̀teisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susi̇̀teisiau Mrj.
užtei̇̃sti, -ia (ùžteisia), ùžteisė tr. NdŽ atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užtei̇̃st jį, jei ką ėmęs J.Jabl(Vl).
pérteisti
Apibrėžtis
tei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį tei̇̃sė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis tei̇̃siamas jau trečią kartą NdŽ. Ka tei̇̃sė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin tei̇̃sti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Tei̇̃stinas NdŽ; Ser.
ǁ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau tei̇̃sė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv.
2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau tei̇̃stise, ale nenorėjau Raud. Anie tei̇̃sės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesitei̇̃sčiau Dt.
^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv).
3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Tei̇̃s tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo tei̇̃stas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia tei̇̃st gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai tei̇̃stas? KŽ. Visus smarkiai tei̇̃sė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš tei̇̃sčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo tei̇̃s (nieko nepriteis) Mžš.
4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Tei̇̃sti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas tei̇̃si: kam to šoblia priklauso? Sb.
5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę tei̇̃sia Pv. Moterys tik liežuviais moka tei̇̃st Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito tei̇̃st, dabok savęs Klt.
^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv).
6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus tei̇̃sia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56.
ǁ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O.
7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti.
| refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė tei̇̃sias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Tei̇̃skis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek tei̇̃sės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – tei̇̃simės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip tei̇̃smės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės tei̇̃stis Rs. Tei̇̃siasi jau treji metai ir vis skolingas Šd.
8. teisinti: Vieni skundė, kiti tei̇̃sė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš.
| refl.: Anas nemokėjo tei̇̃stis Lb.
aptei̇̃sti, -ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (api̇̀teisė) tr.
1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteisti̇̀ Eiš.
2. refl. KŽ išsibylinėti.
3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį àpteisė an dviej[ų] metų Dbč. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių Knv. Kaip teismas aptei̇̃s, taip būs Krš. Tokį vagį tik teismu aptei̇̃st Rs. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi Krž.
| Netei̇̃skiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas Krš.
4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis (vaikas) priklauso LTsIV86. Kūmut, kūmut, aptei̇̃sk mus (ps.) Klt. Aptei̇̃skit mane, kap aš padariau Rmš. Turiat aptei̇̃sti, kas kaltas Grd.
5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė Rmš. Api̇̀teisėm visus, apkalbėjom Ob. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia Žž. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė Krš. Paki savo akia nematai, tai negali aptei̇̃st Pv.
| refl. tr.: Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia Rs.
6. refl. Rtr apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsi̇̀teisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo J.
7. refl. Rtr pasiteisinti, išsiteisinti.
atitei̇̃sti, -ia (ati̇̀teisia Pv), ati̇̀teisė KŽ; L, Rtr, attei̇̃sti, -ia, àtteisė FrnW; N, atatei̇̃sti, -ia, atàteisė Š, Rtr
1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man ati̇̀teisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric.
ǁ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsi̇̀teisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsi̇̀teisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsi̇̀teisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn.
ǁ priteisti: Ati̇̀teisė mokėt jai [alimentus] Vlkv.
2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atitei̇̃sti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr.
| refl.: Kažin ar anie atsitei̇̃sę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk.
3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk.
4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atatei̇̃siame DP572.
| refl. SD319, N, Užp.
ǁ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atatei̇̃simės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619.
ǁ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm.
5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J.
| Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89.
| refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsi̇̀teisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsi̇̀teista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsitei̇̃st su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsi̇̀teisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsitei̇̃st Sdk. Pirma atsitei̇̃sk, o paskum skolinkis daugiau Krs.
| Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsitei̇̃sti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsitei̇̃sti už savo griekus A.Baran.
| prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsitei̇̃sęs (pailsėjęs) Nmk.
ǁ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atatei̇̃st galėjo DP35.
6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214.
įtei̇̃sti, -ia, į̇̃teisė tr. įkaltinti: Ka į̇̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą (primušė) Mšk.
ištei̇̃sti, -ia (i̇̀šteisia KŽ), i̇̀šteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185
1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsi̇̀teisiau Š.
2. Ser teismo sprendimu grąžinti.
| refl. tr.: Par teismus išsi̇̀teisė žemės ir tada apsiženijo Všv.
ǁ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį i̇̀šteisė iš kambario Mlt.
3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk.
4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą ištei̇̃sia Klt.
5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neištei̇̃susi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Kar[i]onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107.
ǁ Sut, Š, Rtr, FrnW ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, ištei̇̃sk, ataduok J.
| refl. J, Rtr.
6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus i̇̀šteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis i̇̀šteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neištei̇̃si tų didžių skolelių VD328.
| refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsi̇̀teisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil.
7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsitei̇̃s, nesakydamas pamokslų? A.Baran.
8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk.
nutei̇̃sti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nutei̇̃sę dešimtį metų kalėjimo Tl. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus Gd. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime Als. Daboja, kad nenutei̇̃st lig smerti Ml. Nùteisė in dvie[jų] metų darban Klt. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti J.Balč. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo Blv. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas Trk.
| refl.: Kiek nutei̇̃sias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų] Krš.
ǁ lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų Žeml. Lei ans ilsas ramybė[je], Dievas anus nutei̇̃s visus Plt. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? Vd.
3. refl. Š teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.
4. tr. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nutei̇̃s, ar nenutei̇̃s [namus]? Klt.
5. tr. LL225, Yl apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negali̇̀, tai negali̇̀ Srj. Kitą tai moka nutei̇̃st Dglš.
| refl. tr.: Pirm savę nusiteisk, paskum kitą Šln.
6. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusitei̇̃sti?! Lnk.
patei̇̃sti, -ia (pàteisia), pàteisė
1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Patei̇̃sti kurį laiką BŽ410.
2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasi̇̀teisė, gražiai pasi̇̀teisė! Sb.
3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt Stk.
4. tr. NdŽ kurį laiką apkalbinėti, smerkti.
5. refl. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems J.
pérteisti
1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk Dr.
2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš.
3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms] Šts.
pratei̇̃sti, -ia (pràteisia), pràteisė tr.
1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs.
2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasi̇̀teisė Rmš.
3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau Dbk.
pritei̇̃sti, -ia (pri̇̀teisia), pri̇̀teisė Š; LL197
1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Pri̇̀teisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, nepri̇̀teisė kitur (neištrėmė) Vdk. Pritei̇̃s kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Pri̇̀teisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem.
2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam pritei̇̃s vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir pri̇̀teisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i pri̇̀teisė šešioleka ektarų Upn. Kada pritei̇̃sia ką, atimsi negi Iš. I pri̇̀teisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo pri̇̀teista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man pri̇̀teista pinigais mokėt Sb. Tėvam pri̇̀teisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz.
ǁ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisi̇̀teisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisitei̇̃stum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisitei̇̃sk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisitei̇̃sdavo duoną (išlaikymą) Mžš.
3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti.
4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir pri̇̀teisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau pri̇̀teisė, ka Dievo nėr Vdk.
susitei̇̃sti, -ia (susi̇̀teisia), susi̇̀teisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susi̇̀teisiau Mrj.
užtei̇̃sti, -ia (ùžteisia), ùžteisė tr. NdŽ atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užtei̇̃st jį, jei ką ėmęs J.Jabl(Vl).
1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį tei̇̃sė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis tei̇̃siamas jau trečią kartą NdŽ. Ka tei̇̃sė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin tei̇̃sti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Tei̇̃stinas NdŽ; Ser.
ǁ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau tei̇̃sė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv.
2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau tei̇̃stise, ale nenorėjau Raud. Anie tei̇̃sės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesitei̇̃sčiau Dt.
^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv).
3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Tei̇̃s tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo tei̇̃stas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia tei̇̃st gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai tei̇̃stas? KŽ. Visus smarkiai tei̇̃sė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš tei̇̃sčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo tei̇̃s (nieko nepriteis) Mžš.
4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Tei̇̃sti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas tei̇̃si: kam to šoblia priklauso? Sb.
5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę tei̇̃sia Pv. Moterys tik liežuviais moka tei̇̃st Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito tei̇̃st, dabok savęs Klt.
^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv).
6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus tei̇̃sia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56.
ǁ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O.
7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti.
| refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė tei̇̃sias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Tei̇̃skis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek tei̇̃sės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – tei̇̃simės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip tei̇̃smės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės tei̇̃stis Rs. Tei̇̃siasi jau treji metai ir vis skolingas Šd.
8. teisinti: Vieni skundė, kiti tei̇̃sė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš.
| refl.: Anas nemokėjo tei̇̃stis Lb.
aptei̇̃sti, -ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (api̇̀teisė) tr.
1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteisti̇̀ Eiš.
2. refl. KŽ išsibylinėti.
3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį àpteisė an dviej[ų] metų Dbč. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių Knv. Kaip teismas aptei̇̃s, taip būs Krš. Tokį vagį tik teismu aptei̇̃st Rs. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi Krž.
| Netei̇̃skiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas Krš.
4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis (vaikas) priklauso LTsIV86. Kūmut, kūmut, aptei̇̃sk mus (ps.) Klt. Aptei̇̃skit mane, kap aš padariau Rmš. Turiat aptei̇̃sti, kas kaltas Grd.
5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė Rmš. Api̇̀teisėm visus, apkalbėjom Ob. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia Žž. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė Krš. Paki savo akia nematai, tai negali aptei̇̃st Pv.
| refl. tr.: Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia Rs.
6. refl. Rtr apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsi̇̀teisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo J.
7. refl. Rtr pasiteisinti, išsiteisinti.
atitei̇̃sti, -ia (ati̇̀teisia Pv), ati̇̀teisė KŽ; L, Rtr, attei̇̃sti, -ia, àtteisė FrnW; N, atatei̇̃sti, -ia, atàteisė Š, Rtr
1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man ati̇̀teisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric.
ǁ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsi̇̀teisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsi̇̀teisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsi̇̀teisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn.
ǁ priteisti: Ati̇̀teisė mokėt jai [alimentus] Vlkv.
2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atitei̇̃sti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr.
| refl.: Kažin ar anie atsitei̇̃sę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk.
3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk.
4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atatei̇̃siame DP572.
| refl. SD319, N, Užp.
ǁ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atatei̇̃simės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619.
ǁ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm.
5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J.
| Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89.
| refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsi̇̀teisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsi̇̀teista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsitei̇̃st su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsi̇̀teisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsitei̇̃st Sdk. Pirma atsitei̇̃sk, o paskum skolinkis daugiau Krs.
| Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsitei̇̃sti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsitei̇̃sti už savo griekus A.Baran.
| prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsitei̇̃sęs (pailsėjęs) Nmk.
ǁ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atatei̇̃st galėjo DP35.
6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214.
įtei̇̃sti, -ia, į̇̃teisė tr. įkaltinti: Ka į̇̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą (primušė) Mšk.
ištei̇̃sti, -ia (i̇̀šteisia KŽ), i̇̀šteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185
1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsi̇̀teisiau Š.
2. Ser teismo sprendimu grąžinti.
| refl. tr.: Par teismus išsi̇̀teisė žemės ir tada apsiženijo Všv.
ǁ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį i̇̀šteisė iš kambario Mlt.
3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk.
4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą ištei̇̃sia Klt.
5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neištei̇̃susi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Kar[i]onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107.
ǁ Sut, Š, Rtr, FrnW ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, ištei̇̃sk, ataduok J.
| refl. J, Rtr.
6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus i̇̀šteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis i̇̀šteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neištei̇̃si tų didžių skolelių VD328.
| refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsi̇̀teisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil.
7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsitei̇̃s, nesakydamas pamokslų? A.Baran.
8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk.
nutei̇̃sti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nutei̇̃sę dešimtį metų kalėjimo Tl. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus Gd. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime Als. Daboja, kad nenutei̇̃st lig smerti Ml. Nùteisė in dvie[jų] metų darban Klt. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti J.Balč. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo Blv. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas Trk.
| refl.: Kiek nutei̇̃sias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų] Krš.
ǁ lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų Žeml. Lei ans ilsas ramybė[je], Dievas anus nutei̇̃s visus Plt. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? Vd.
3. refl. Š teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.
4. tr. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nutei̇̃s, ar nenutei̇̃s [namus]? Klt.
5. tr. LL225, Yl apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negali̇̀, tai negali̇̀ Srj. Kitą tai moka nutei̇̃st Dglš.
| refl. tr.: Pirm savę nusiteisk, paskum kitą Šln.
6. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusitei̇̃sti?! Lnk.
patei̇̃sti, -ia (pàteisia), pàteisė
1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Patei̇̃sti kurį laiką BŽ410.
2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasi̇̀teisė, gražiai pasi̇̀teisė! Sb.
3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt Stk.
4. tr. NdŽ kurį laiką apkalbinėti, smerkti.
5. refl. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems J.
pérteisti
1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk Dr.
2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš.
3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms] Šts.
pratei̇̃sti, -ia (pràteisia), pràteisė tr.
1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs.
2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasi̇̀teisė Rmš.
3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau Dbk.
pritei̇̃sti, -ia (pri̇̀teisia), pri̇̀teisė Š; LL197
1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Pri̇̀teisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, nepri̇̀teisė kitur (neištrėmė) Vdk. Pritei̇̃s kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Pri̇̀teisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem.
2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam pritei̇̃s vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir pri̇̀teisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i pri̇̀teisė šešioleka ektarų Upn. Kada pritei̇̃sia ką, atimsi negi Iš. I pri̇̀teisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo pri̇̀teista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man pri̇̀teista pinigais mokėt Sb. Tėvam pri̇̀teisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz.
ǁ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisi̇̀teisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisitei̇̃stum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisitei̇̃sk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisitei̇̃sdavo duoną (išlaikymą) Mžš.
3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti.
4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir pri̇̀teisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau pri̇̀teisė, ka Dievo nėr Vdk.
susitei̇̃sti, -ia (susi̇̀teisia), susi̇̀teisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susi̇̀teisiau Mrj.
užtei̇̃sti, -ia (ùžteisia), ùžteisė tr. NdŽ atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užtei̇̃st jį, jei ką ėmęs J.Jabl(Vl).
