Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (3)
skutamàsis skridi̇̀mas
parskùsti
Apibrėžtis
1 skùsti, skùta, skùto (skùtė Š)
1. tr. SD62,179, H, R304, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, DŽ, Sd, Slnt, LTR(Slk) pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas Tl. Barzdą skùst reikia – ranka dreba LKT356(Nmč). Nepaslinko barzdos skùsti, matyties Als. Ar skusi̇̀ barzdą? Nmč. Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs (priet.) Pn. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie LKKXIII118(Grv). Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) Vlk. Skutamasis peilis LL11.
^ Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta Sln. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis B908. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne LTR(Švnč). Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti PPr106. Tyli kaip skutamas Sim, Klvr. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) Šll, Lkv. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti LTR(Srd). Eik verčiau šunims kules skusti LTR(Šmk).
skustinai̇̃ adv.: Kam teip skustinai̇̃ (ligi plikumo) skuti̇̀? Grž.
| refl. tr., intr. Sut, I, K, Rtr, Š: Ūsus skùtasi DŽ. [Vyras] skutė̃s Lz. Jaunuomenė lig 40 metų skutos S.Dauk. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesi̇̀skučiau – tinginys pasdariau Adm. Skusčiapė̃s (skusčiausi) LKKXIV212(Zt).
2. tr. BzF172, DŽ, NdŽ, Vkš, Grg, Brs, Trk, Trš, Dr, Plm, Rod, LTR(Kpč), LTR(Šlčn) gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes] Trg. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos Slnt. Skuti̇̀t bulbas, o mes ūtarysim Lz. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins Jdr. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s Gr. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim Plv. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė Dv. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst Skr. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt[ų] (būtų mokyta)? Lkm. I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau Varn. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams rš. Stvėriaus smalos imt, pušų skust Klt. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves LKT124(Trg). Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti Tl. To Magdutė bulbas skùtė (flk.) Krs.
^ Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs! Jnš.
3. tr. SD339, R, N, K, NdŽ valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai Kzt. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti Plt. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko Grz. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Klt. Žarną paima, deda an suolo ir skùta Dgp. Niekočias skučiau Asv. Butą tur iš vidaus skusti CII379. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus BsMtI165.
| prk.: Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) Alk.
^ Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) Upt.
ǁ NdŽ grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą DŽ.
4. tr. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj Klt. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot Jrb.
^ Dvi seseli sviestą skuta (per sniegą važiuojančių rogių pavažos) B.
5. tr. DŽ, NdŽ, ŽŪŽ129, Kt arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti rš. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst Mrj. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais Grš.
6. tr. NdŽ trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti Vaižg. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę Ėr. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Švnč. Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta! Mlt.
| prk.: Skutamàsis skridimas (pažeme) NdŽ, DŽ1.
^ Šiandien pusto, ryto[j] skùs J. Neskusi – nepusi LMD(Mrj), Stak.
7. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta Krš.
8. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi Sml. Žmogų skùta, i tiek Grd. Ans aną skùta kaip ešerį Štk. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn Ggr.
9. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas (ps.) Tvr.
| refl.: Ko dabar čia skùtatės? Krs.
ǁ intr. smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Žvr. Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! Pns.
10. godžiai valgyti: Skùta [barščius], kad net ausys linksta Krš. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Trgn. Vyrai susėdę skùta blynus su grietine Jnš.
ǁ ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta Blv. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu Pbs. Teip skùta, teip skùta: ana (karvė) nuo ryto nekelta Klt. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Dsn. Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles LTI524.
ǁ graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu Lz. Šuva kaulą skùta Ėr. Ožka skùta žievę Nj. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint Ds.
^ Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią Krž.
11. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti Jrb. Skùsk greitai, o pavėluosi Skdv. Skùsk namo, bo gausi pilt Šk. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs Vvr. Kad skutáu numie, viską palikęs Krš. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro Kv. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Vkš. Skùta kaip sudegęs Ėr. Kur taip skuti̇̀, kaip akis išdegęs? Vkš. Antai jau skùta pasipustęs padus Plk. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga LTR(Grk). Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Alk. Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną Kv. Arklys linksmas skuto kuone zovedais Žem. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų Vlk. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim Dsn.
◊ ẽšerį (ẽšerio Ds) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo rš.
į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius Krtn.
káilį skùsti DŽ1, Sml, Šmn, Ppr, LTR(Šr), Gdr, Ign, LTR(Vv) mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? V.Krėv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž.
kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) Trgn.
morkvès skùsti Sn lipti ant kulnų, einant iš paskos.
nei̇̃ skùstas nei̇̃ lùptas KlK2,49 nei šioks nei toks, prastas.
núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę J.Paukš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti P.Cvir.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį P.Cvir.
1 antskùsti, añtskuta, antskùto (ž.) tr. priskusti viršaus kieno daliai: Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks Ggr.
1 apskùsti, àpskuta, apskùto (àpskutė) tr.
1. SD216, H161, R63,64, Sut, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Ad, Kpč skustuvu apipjauti plaukus palei odą: Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu J. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus Akm. Api̇̀skutė – plikas likau Smal. Dabar api̇̀skutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė Ker. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais (ps.) Užg. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė GrvT86. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės Mž433. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo Ch1Moz41,14.
| refl. tr., intr. K, Sut, Š, DŽ1, Sdk, Klt, Jsv, Mlk: Apsi̇̀skutė barzdą Grv. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu Smal. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsi̇̀skutė, tada pažino (ps.) Eiš.
2. Klt nugremžti luobelę, nulupti lupenas: Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni Kls. Api̇̀skuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė Lnt. Bulbas àpskutam, sutrupinam (supjaustom) ir dedam puodan Rdš.
3. aplink aplupti luobą, žievę: Api̇̀skuta pagalį tą ir padžiauna Švnč. Api̇̀skučiau tvorą lenkena Dkšt. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo rš. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą Grv.
4. apgraužti: Paskutinę obeliūtę kiškiai api̇̀skutė Klt. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, api̇̀skutė aplink Trgn.
5. Smn prk. apgauti, apsukti: Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Sml. Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę Grž. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta Rod. Jis tavę sūde apskus aštriai Qu234.
6. prk. apretinti, apmažinti, išmarinti: Jau apskuto senūsius Šts.
1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr
1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti.
ǁ J nuskusti vienam kitą.
atsiskustinai̇̃ adv.: Atsiskustinai̇̃ barzdą skùskiva J.
2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką Btrm.
3. tr. M, Š atgrandyti, atplėšti žievę: Žievę nuo medžio atskùsk J.
| prk.: Nuo mergos niekap vyruko neatskùto (neatitraukė, neatskyrė) Krok.
4. tr. prk. atimti: Dvejus metus arai buvo atskusti̇̀ Vgr.
| refl.: Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot rš.
5. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Iš kur tu teip àtskuti? Skr.
◊ ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Ds. Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Ds. Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu Pg.
1 įskùsti, į̇̃skuta, įskùto (į̇̃skutė) K, Rtr
1. tr. NdŽ, KŽ skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn Š.
2. tr. NdŽ truputį palupti lupeną, žievę.
3. tr. nuskutus įdėti, pridėti: Inskusim bulbelių ir išvirsim ką LTR(Rod). Inskùst mėlynių [bulvių į kitas] Db.
4. tr. prk. apgauti: Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė Kb.
5. tr. prk. įveikti: Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami] Lp.
6. intr. šnek. įperti, įkirsti, suduoti: Kiba tu jai iñskutei gerai? Lp. Bizūnu man tai neiñskutė Lz.
7. intr. šnek. greitai įbėgti: Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu Dr.
◊ ešerių̃ (ẽšerio Antz, grū̃šnių Trgn) įskùsti skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu (sakoma neklaužadai vaikui) sp. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau Ds.
1 išskùsti, i̇̀šskuta, išskùto (i̇̀šskutė)
1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpjauti skustuvu plaukus palei odą: Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst Všn. Kap i̇̀šskutu kap mašinka žirklelėm Pls.
| refl. intr., tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys Mair. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą Grv.
2. tr. nulupti lupenas: Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste Krš.
3. tr. išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge i̇̀šskuta – ir kailis Pls. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų Kv. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie Dgp. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt Klt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai V.Myk-Put.
ǁ grandant pašalinti ką netinkama: Išskùsti klaidingai įrašytą žodį DŽ1.
^ Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu KrvP(Mrs).
ǁ prk. išmarinti: Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan Slnt.
4. tr. trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: Su samanom i̇̀šskutė, iššienavo pievą, neaugs Klt. Jo net raudonai i̇̀šskusta to pievelė Mžš. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta J.Paukš.
5. tr. išruopti: Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą Krž.
| refl.: Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus (sausa) Klt.
6. tr. skutant padaryti: Išskùto gražų ornamentą DŽ1.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Išskutáu košės bliūdą Šts.
ǁ plikai išgraužti, išėsti (žolę): Avelės i̇̀šskuta visą žolę Klt. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Al. Gera karvelė: ją kur pririši, tai i̇̀šskuta lyg žemei Skdt. Kur pririši veršioką, te i̇̀šskuta lig pado Dbk.
8. intr. šnek. greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto Krtn. Anksteinais išskùto į mokyklą Kv.
◊ káilį (skū̃rą) išskùsti primušti, prilupti: Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs V.Krėv. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės Ml.
1 nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė)
1. tr. SD221, R9,218, Sut, K, LL157,288,322, Rtr, Š nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu J. Kaimynas mune plikai nuskuto Klp. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia Klk. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo End. Galvą sau nuskuto it bepročiai S.Dauk. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano ChTeis16,17. Visos barzdos nuskustos BBJer48,37. Nùskustas veidas NdŽ.
| Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą Lb.
^ Nupjovė pievą, kai nùskusta Jd. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust Sln. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) V.Myk-Put. Nuskuto kaip meška savo vaiką Ggr. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Kaltu barzdos nenuskusi LTR(Lbv).
| refl. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ, Žeml, Pjv: Nusiskutaũ barzelę Erž. Nusiskùtęs atsijaunino ans J. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins Eiš. Nusi̇̀skučiau – kaip ir lengviau pasdarė Adm. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs B.Sruog.
2. tr. DŽ, NdŽ, Žeml, Lž, Nv, Krtn, Ilg, Pb nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė LKT119(Pgr). Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y[ra] bulbynė KlvrŽ. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys Plng. Nuskusk pietums ropes Klp. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau)? Lkv. Jis lazdai žievę nùskutė Pnd. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą Jrb. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti Varn. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas Škn.
| refl. tr.: Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti Krš. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti Skr.
3. tr. SD216,231, R, N, LL122, Klp nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku LKT242(Lnkv). Žuviai žvynas nuskùsti KŽ. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau Lel. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) Dgp. Nenuskusi̇̀ dažų, čia i dantim nenugrauši Klt. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko (apie operuotą vietą) Jrb. Nuskutu su drožliu R6. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų DrskD163.
^ Tyli kaip nùskustas Dbk.
ǁ NdŽ grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama.
4. tr. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Mrj. Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu Rdn. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu J.Krišč.
5. tr. DŽ1 trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo Žem. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai Ėr. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva Klt.
nuskustinai̇̃ adv.: Nuskustinai̇̃ (visiškai plikai) nepjauk teip Grž.
6. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai Mrj. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję Sml. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi Vvr.
7. tr. prk. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs Slk. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė Slk. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs Ant.
8. tr. šnek. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą Upt.
ǁ suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė Rš.
ǁ nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai Dr. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė Krns.
9. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link I.Simon. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną Kv. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė Ssk. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė Rod. Nuskùto par laukus kaip dūmas Šll. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko Kv. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino Vkš.
◊ ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus! Sn.
káilį nuskùsti Db primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm Ar.
1 paskùsti, pàskuta, paskùto (pàskutė) tr.
1. K, LL152, Rtr, NdŽ, DŽ1 truputį nuskusti (plaukus): Daba užejo mada paskustai̇̃s uosteliais būti Šts. Skutėjas paausius aukščiau paskuto rš.
ǁ refl. NdŽ nusiskusti: Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi Pst.
2. NdŽ, DŽ1 pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: Reikia paskùst bulbų truputį Pb.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1 Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti rš.
ǁ NdŽ pajėgti skusti: Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie Rdn.
3. kiek pavalyti, grandant paviršių: Paskùsk man pleiskanas iš galvos Skr. Jis kumpį paskùto NdŽ.
ǁ pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: Paskustà vieta NdŽ.
4. smulkiai padrožti, patrinti: Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau Jrb. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių TŽIV488(Vrn).
^ Vėjo paskusk, ledo padžiovink (negalimo nepadarysi) Vb. Akmenio paskusk, debesio papešk Sl.
5. NdŽ papjauti dalgiu: Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta Klt. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje (nespėsi rišti rugių) J.Avyž.
6. refl. prk. įsismaginti skriausti, engti: Skuto žmonis pasiskùsdamas Dr.
◊ ẽšerio paskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal reikia tau ẽšerio paskùst? Ds.
1 parskùsti, par̃skuta, parskùto (par̃skutė) intr. Dr, Grd, Kin, Bgt, Slč šnek. greitai parbėgti, parlėkti: Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo I.Simon. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto Kv. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo SI387(Vdk).
1 pérskusti tr. K
1. iš naujo nuskusti, nugrandyti: Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau Slm.
2. išskusti ruožą išilgai: Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas Šts.
1 praskùsti, pràskuta, praskùto (pràskutė Š) Rtr
1. tr. Sut, L, KŽ išskusti tam tikrą plotą plaukų: Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę rš. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų MP249.
2. tr. NdŽ kiek paskusti: Praskùsk bulvių pietums DŽ1. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia Skp.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. K, J, NdŽ skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: Kiaurai praskùto popierių DŽ1.
| refl. NdŽ.
4. greitai pralėkti: Pavijo ir pràskutė pro šalį Ėr.
ǁ pažeme praskristi lėktuvu: Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje J.Dov.
1 priskùsti, pri̇̀skuta, priskùto (pri̇̀skutė) tr.
1. NdŽ pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį:
^ Jau ans barzdos rėtį priskutęs (nebejaunas) Šll. Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs Šts. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai Sln.
2. refl. tr. pakankamai daug kartų skusti (plaukus): Jau aš jų (Jonelio ir Adomėlio barzdų) prisi̇̀skučiau Lp.
3. NdŽ, DŽ1, Vkš, Gršl, Jnšk, Sb, Šlčn pakankamai nuskusti, prilupti: Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių] Žem. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki Klt.
4. K prigrandyti, pridrožti: Alksnių pri̇̀skuta, nudažo kokio rainio, ir gerai Šmn. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam LTR(Grv). Šitų akmeniukų liekvarstai pri̇̀skuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų Aps.
| refl. tr.: Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs Sln.
5. dalgiu pripjauti, prišienauti: Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus Jnš.
6. prk. prigriebti, privarginti: Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave Sdk. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs Ds.
7. NdŽ šnek. privalgyti: Priskutėm keliom dienom LTR(Lnkv). Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? Slč.
ǁ priėsti: Arklys kad pri̇̀skutė dobilų – skersai platesnis Ėr. Skuta skuta i pri̇̀skuta telyčiūtė, kad i dirvone Klt.
| refl. NdŽ.
◊ ẽšerio priskùsti skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: Priskusiù ẽšerio, net akys[e] bus žalia Ds.
1 suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė Š) tr. Š
1. L, Rtr, NdŽ, DŽ1, Ds, LTR(Šil), Krtn pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes V.Krėv. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio Sl. Suskutáu bulbių šutiniuo Krš.
| refl. tr.: Susi̇̀skutam vakarienei bulbų ir pavalgom Ds.
2. K gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį Lnkv. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio LTR(Ppl). Suskusti lašiniai Lp.
| refl. tr.: Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę Sln.
3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo Sml.
4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! Slm.
5. refl. šnek. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo Dsn. Susi̇̀skutė paršai Krs.
6. DŽ, NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė Ėr. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt Trgn. Kaip to[je] pasako[je]: suskùto visą jautį Šts.
ǁ sugraužti: Šuo kaulą suskùto DŽ1.
1 užskùsti, ùžskuta, užskùto (ùžskutė)
1. tr. NdŽ skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus).
2. tr. NdŽ uždirbti skutant.
3. tr. K skutant užberti: An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo Grd.
4. smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia Al. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu V.Bub.
5. intr. prk. išbarti, prigriebti: Na, ponas jiem užskùs gerai! Lp.
6. intr. šnek. pradėti, sujusti: Užskùto vyt vištas Vrn. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau Užg.
◊ ẽšerio (grū̃šią Plv) užskùsti skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Ažùskutė ẽšerio – bliauna Antz. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto Mrj.
óžką užskùsti aplenkti pjaunant dalgiu: Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr.) sako, kad „užskuto ožką“ MTtVIII106.
1. tr. SD62,179, H, R304, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, DŽ, Sd, Slnt, LTR(Slk) pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas Tl. Barzdą skùst reikia – ranka dreba LKT356(Nmč). Nepaslinko barzdos skùsti, matyties Als. Ar skusi̇̀ barzdą? Nmč. Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs (priet.) Pn. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie LKKXIII118(Grv). Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) Vlk. Skutamasis peilis LL11.
^ Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta Sln. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis B908. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne LTR(Švnč). Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti PPr106. Tyli kaip skutamas Sim, Klvr. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) Šll, Lkv. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti LTR(Srd). Eik verčiau šunims kules skusti LTR(Šmk).
skustinai̇̃ adv.: Kam teip skustinai̇̃ (ligi plikumo) skuti̇̀? Grž.
| refl. tr., intr. Sut, I, K, Rtr, Š: Ūsus skùtasi DŽ. [Vyras] skutė̃s Lz. Jaunuomenė lig 40 metų skutos S.Dauk. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesi̇̀skučiau – tinginys pasdariau Adm. Skusčiapė̃s (skusčiausi) LKKXIV212(Zt).
2. tr. BzF172, DŽ, NdŽ, Vkš, Grg, Brs, Trk, Trš, Dr, Plm, Rod, LTR(Kpč), LTR(Šlčn) gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes] Trg. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos Slnt. Skuti̇̀t bulbas, o mes ūtarysim Lz. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins Jdr. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s Gr. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim Plv. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė Dv. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst Skr. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt[ų] (būtų mokyta)? Lkm. I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau Varn. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams rš. Stvėriaus smalos imt, pušų skust Klt. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves LKT124(Trg). Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti Tl. To Magdutė bulbas skùtė (flk.) Krs.
^ Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs! Jnš.
3. tr. SD339, R, N, K, NdŽ valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai Kzt. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti Plt. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko Grz. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Klt. Žarną paima, deda an suolo ir skùta Dgp. Niekočias skučiau Asv. Butą tur iš vidaus skusti CII379. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus BsMtI165.
| prk.: Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) Alk.
^ Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) Upt.
ǁ NdŽ grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą DŽ.
4. tr. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj Klt. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot Jrb.
^ Dvi seseli sviestą skuta (per sniegą važiuojančių rogių pavažos) B.
5. tr. DŽ, NdŽ, ŽŪŽ129, Kt arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti rš. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst Mrj. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais Grš.
6. tr. NdŽ trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti Vaižg. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę Ėr. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Švnč. Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta! Mlt.
| prk.: Skutamàsis skridimas (pažeme) NdŽ, DŽ1.
^ Šiandien pusto, ryto[j] skùs J. Neskusi – nepusi LMD(Mrj), Stak.
7. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta Krš.
8. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi Sml. Žmogų skùta, i tiek Grd. Ans aną skùta kaip ešerį Štk. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn Ggr.
9. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas (ps.) Tvr.
| refl.: Ko dabar čia skùtatės? Krs.
ǁ intr. smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Žvr. Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! Pns.
10. godžiai valgyti: Skùta [barščius], kad net ausys linksta Krš. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Trgn. Vyrai susėdę skùta blynus su grietine Jnš.
ǁ ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta Blv. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu Pbs. Teip skùta, teip skùta: ana (karvė) nuo ryto nekelta Klt. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Dsn. Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles LTI524.
ǁ graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu Lz. Šuva kaulą skùta Ėr. Ožka skùta žievę Nj. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint Ds.
^ Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią Krž.
11. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti Jrb. Skùsk greitai, o pavėluosi Skdv. Skùsk namo, bo gausi pilt Šk. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs Vvr. Kad skutáu numie, viską palikęs Krš. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro Kv. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Vkš. Skùta kaip sudegęs Ėr. Kur taip skuti̇̀, kaip akis išdegęs? Vkš. Antai jau skùta pasipustęs padus Plk. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga LTR(Grk). Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Alk. Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną Kv. Arklys linksmas skuto kuone zovedais Žem. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų Vlk. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim Dsn.
◊ ẽšerį (ẽšerio Ds) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo rš.
į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius Krtn.
káilį skùsti DŽ1, Sml, Šmn, Ppr, LTR(Šr), Gdr, Ign, LTR(Vv) mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? V.Krėv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž.
kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) Trgn.
morkvès skùsti Sn lipti ant kulnų, einant iš paskos.
nei̇̃ skùstas nei̇̃ lùptas KlK2,49 nei šioks nei toks, prastas.
núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę J.Paukš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti P.Cvir.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį P.Cvir.
1 antskùsti, añtskuta, antskùto (ž.) tr. priskusti viršaus kieno daliai: Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks Ggr.
1 apskùsti, àpskuta, apskùto (àpskutė) tr.
1. SD216, H161, R63,64, Sut, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Ad, Kpč skustuvu apipjauti plaukus palei odą: Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu J. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus Akm. Api̇̀skutė – plikas likau Smal. Dabar api̇̀skutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė Ker. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais (ps.) Užg. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė GrvT86. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės Mž433. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo Ch1Moz41,14.
| refl. tr., intr. K, Sut, Š, DŽ1, Sdk, Klt, Jsv, Mlk: Apsi̇̀skutė barzdą Grv. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu Smal. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsi̇̀skutė, tada pažino (ps.) Eiš.
2. Klt nugremžti luobelę, nulupti lupenas: Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni Kls. Api̇̀skuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė Lnt. Bulbas àpskutam, sutrupinam (supjaustom) ir dedam puodan Rdš.
3. aplink aplupti luobą, žievę: Api̇̀skuta pagalį tą ir padžiauna Švnč. Api̇̀skučiau tvorą lenkena Dkšt. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo rš. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą Grv.
4. apgraužti: Paskutinę obeliūtę kiškiai api̇̀skutė Klt. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, api̇̀skutė aplink Trgn.
5. Smn prk. apgauti, apsukti: Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Sml. Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę Grž. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta Rod. Jis tavę sūde apskus aštriai Qu234.
6. prk. apretinti, apmažinti, išmarinti: Jau apskuto senūsius Šts.
1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr
1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti.
ǁ J nuskusti vienam kitą.
atsiskustinai̇̃ adv.: Atsiskustinai̇̃ barzdą skùskiva J.
2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką Btrm.
3. tr. M, Š atgrandyti, atplėšti žievę: Žievę nuo medžio atskùsk J.
| prk.: Nuo mergos niekap vyruko neatskùto (neatitraukė, neatskyrė) Krok.
4. tr. prk. atimti: Dvejus metus arai buvo atskusti̇̀ Vgr.
| refl.: Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot rš.
5. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Iš kur tu teip àtskuti? Skr.
◊ ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Ds. Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Ds. Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu Pg.
1 įskùsti, į̇̃skuta, įskùto (į̇̃skutė) K, Rtr
1. tr. NdŽ, KŽ skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn Š.
2. tr. NdŽ truputį palupti lupeną, žievę.
3. tr. nuskutus įdėti, pridėti: Inskusim bulbelių ir išvirsim ką LTR(Rod). Inskùst mėlynių [bulvių į kitas] Db.
4. tr. prk. apgauti: Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė Kb.
5. tr. prk. įveikti: Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami] Lp.
6. intr. šnek. įperti, įkirsti, suduoti: Kiba tu jai iñskutei gerai? Lp. Bizūnu man tai neiñskutė Lz.
7. intr. šnek. greitai įbėgti: Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu Dr.
◊ ešerių̃ (ẽšerio Antz, grū̃šnių Trgn) įskùsti skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu (sakoma neklaužadai vaikui) sp. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau Ds.
1 išskùsti, i̇̀šskuta, išskùto (i̇̀šskutė)
1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpjauti skustuvu plaukus palei odą: Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst Všn. Kap i̇̀šskutu kap mašinka žirklelėm Pls.
| refl. intr., tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys Mair. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą Grv.
2. tr. nulupti lupenas: Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste Krš.
3. tr. išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge i̇̀šskuta – ir kailis Pls. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų Kv. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie Dgp. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt Klt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai V.Myk-Put.
ǁ grandant pašalinti ką netinkama: Išskùsti klaidingai įrašytą žodį DŽ1.
^ Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu KrvP(Mrs).
ǁ prk. išmarinti: Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan Slnt.
4. tr. trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: Su samanom i̇̀šskutė, iššienavo pievą, neaugs Klt. Jo net raudonai i̇̀šskusta to pievelė Mžš. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta J.Paukš.
5. tr. išruopti: Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą Krž.
| refl.: Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus (sausa) Klt.
6. tr. skutant padaryti: Išskùto gražų ornamentą DŽ1.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Išskutáu košės bliūdą Šts.
ǁ plikai išgraužti, išėsti (žolę): Avelės i̇̀šskuta visą žolę Klt. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Al. Gera karvelė: ją kur pririši, tai i̇̀šskuta lyg žemei Skdt. Kur pririši veršioką, te i̇̀šskuta lig pado Dbk.
8. intr. šnek. greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto Krtn. Anksteinais išskùto į mokyklą Kv.
◊ káilį (skū̃rą) išskùsti primušti, prilupti: Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs V.Krėv. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės Ml.
1 nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė)
1. tr. SD221, R9,218, Sut, K, LL157,288,322, Rtr, Š nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu J. Kaimynas mune plikai nuskuto Klp. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia Klk. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo End. Galvą sau nuskuto it bepročiai S.Dauk. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano ChTeis16,17. Visos barzdos nuskustos BBJer48,37. Nùskustas veidas NdŽ.
| Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą Lb.
^ Nupjovė pievą, kai nùskusta Jd. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust Sln. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) V.Myk-Put. Nuskuto kaip meška savo vaiką Ggr. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Kaltu barzdos nenuskusi LTR(Lbv).
| refl. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ, Žeml, Pjv: Nusiskutaũ barzelę Erž. Nusiskùtęs atsijaunino ans J. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins Eiš. Nusi̇̀skučiau – kaip ir lengviau pasdarė Adm. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs B.Sruog.
2. tr. DŽ, NdŽ, Žeml, Lž, Nv, Krtn, Ilg, Pb nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė LKT119(Pgr). Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y[ra] bulbynė KlvrŽ. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys Plng. Nuskusk pietums ropes Klp. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau)? Lkv. Jis lazdai žievę nùskutė Pnd. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą Jrb. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti Varn. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas Škn.
| refl. tr.: Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti Krš. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti Skr.
3. tr. SD216,231, R, N, LL122, Klp nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku LKT242(Lnkv). Žuviai žvynas nuskùsti KŽ. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau Lel. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) Dgp. Nenuskusi̇̀ dažų, čia i dantim nenugrauši Klt. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko (apie operuotą vietą) Jrb. Nuskutu su drožliu R6. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų DrskD163.
^ Tyli kaip nùskustas Dbk.
ǁ NdŽ grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama.
4. tr. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Mrj. Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu Rdn. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu J.Krišč.
5. tr. DŽ1 trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo Žem. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai Ėr. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva Klt.
nuskustinai̇̃ adv.: Nuskustinai̇̃ (visiškai plikai) nepjauk teip Grž.
6. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai Mrj. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję Sml. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi Vvr.
7. tr. prk. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs Slk. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė Slk. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs Ant.
8. tr. šnek. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą Upt.
ǁ suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė Rš.
ǁ nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai Dr. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė Krns.
9. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link I.Simon. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną Kv. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė Ssk. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė Rod. Nuskùto par laukus kaip dūmas Šll. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko Kv. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino Vkš.
◊ ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus! Sn.
káilį nuskùsti Db primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm Ar.
1 paskùsti, pàskuta, paskùto (pàskutė) tr.
1. K, LL152, Rtr, NdŽ, DŽ1 truputį nuskusti (plaukus): Daba užejo mada paskustai̇̃s uosteliais būti Šts. Skutėjas paausius aukščiau paskuto rš.
ǁ refl. NdŽ nusiskusti: Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi Pst.
2. NdŽ, DŽ1 pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: Reikia paskùst bulbų truputį Pb.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1 Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti rš.
ǁ NdŽ pajėgti skusti: Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie Rdn.
3. kiek pavalyti, grandant paviršių: Paskùsk man pleiskanas iš galvos Skr. Jis kumpį paskùto NdŽ.
ǁ pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: Paskustà vieta NdŽ.
4. smulkiai padrožti, patrinti: Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau Jrb. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių TŽIV488(Vrn).
^ Vėjo paskusk, ledo padžiovink (negalimo nepadarysi) Vb. Akmenio paskusk, debesio papešk Sl.
5. NdŽ papjauti dalgiu: Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta Klt. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje (nespėsi rišti rugių) J.Avyž.
6. refl. prk. įsismaginti skriausti, engti: Skuto žmonis pasiskùsdamas Dr.
◊ ẽšerio paskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal reikia tau ẽšerio paskùst? Ds.
1 parskùsti, par̃skuta, parskùto (par̃skutė) intr. Dr, Grd, Kin, Bgt, Slč šnek. greitai parbėgti, parlėkti: Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo I.Simon. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto Kv. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo SI387(Vdk).
1 pérskusti tr. K
1. iš naujo nuskusti, nugrandyti: Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau Slm.
2. išskusti ruožą išilgai: Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas Šts.
1 praskùsti, pràskuta, praskùto (pràskutė Š) Rtr
1. tr. Sut, L, KŽ išskusti tam tikrą plotą plaukų: Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę rš. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų MP249.
2. tr. NdŽ kiek paskusti: Praskùsk bulvių pietums DŽ1. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia Skp.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. K, J, NdŽ skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: Kiaurai praskùto popierių DŽ1.
| refl. NdŽ.
4. greitai pralėkti: Pavijo ir pràskutė pro šalį Ėr.
ǁ pažeme praskristi lėktuvu: Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje J.Dov.
1 priskùsti, pri̇̀skuta, priskùto (pri̇̀skutė) tr.
1. NdŽ pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį:
^ Jau ans barzdos rėtį priskutęs (nebejaunas) Šll. Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs Šts. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai Sln.
2. refl. tr. pakankamai daug kartų skusti (plaukus): Jau aš jų (Jonelio ir Adomėlio barzdų) prisi̇̀skučiau Lp.
3. NdŽ, DŽ1, Vkš, Gršl, Jnšk, Sb, Šlčn pakankamai nuskusti, prilupti: Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių] Žem. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki Klt.
4. K prigrandyti, pridrožti: Alksnių pri̇̀skuta, nudažo kokio rainio, ir gerai Šmn. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam LTR(Grv). Šitų akmeniukų liekvarstai pri̇̀skuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų Aps.
| refl. tr.: Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs Sln.
5. dalgiu pripjauti, prišienauti: Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus Jnš.
6. prk. prigriebti, privarginti: Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave Sdk. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs Ds.
7. NdŽ šnek. privalgyti: Priskutėm keliom dienom LTR(Lnkv). Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? Slč.
ǁ priėsti: Arklys kad pri̇̀skutė dobilų – skersai platesnis Ėr. Skuta skuta i pri̇̀skuta telyčiūtė, kad i dirvone Klt.
| refl. NdŽ.
◊ ẽšerio priskùsti skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: Priskusiù ẽšerio, net akys[e] bus žalia Ds.
1 suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė Š) tr. Š
1. L, Rtr, NdŽ, DŽ1, Ds, LTR(Šil), Krtn pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes V.Krėv. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio Sl. Suskutáu bulbių šutiniuo Krš.
| refl. tr.: Susi̇̀skutam vakarienei bulbų ir pavalgom Ds.
2. K gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį Lnkv. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio LTR(Ppl). Suskusti lašiniai Lp.
| refl. tr.: Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę Sln.
3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo Sml.
4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! Slm.
5. refl. šnek. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo Dsn. Susi̇̀skutė paršai Krs.
6. DŽ, NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė Ėr. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt Trgn. Kaip to[je] pasako[je]: suskùto visą jautį Šts.
ǁ sugraužti: Šuo kaulą suskùto DŽ1.
1 užskùsti, ùžskuta, užskùto (ùžskutė)
1. tr. NdŽ skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus).
2. tr. NdŽ uždirbti skutant.
3. tr. K skutant užberti: An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo Grd.
4. smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia Al. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu V.Bub.
5. intr. prk. išbarti, prigriebti: Na, ponas jiem užskùs gerai! Lp.
6. intr. šnek. pradėti, sujusti: Užskùto vyt vištas Vrn. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau Užg.
◊ ẽšerio (grū̃šią Plv) užskùsti skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Ažùskutė ẽšerio – bliauna Antz. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto Mrj.
óžką užskùsti aplenkti pjaunant dalgiu: Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr.) sako, kad „užskuto ožką“ MTtVIII106.
priskùsti
Apibrėžtis
1 skùsti, skùta, skùto (skùtė Š)
1. tr. SD62,179, H, R304, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, DŽ, Sd, Slnt, LTR(Slk) pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas Tl. Barzdą skùst reikia – ranka dreba LKT356(Nmč). Nepaslinko barzdos skùsti, matyties Als. Ar skusi̇̀ barzdą? Nmč. Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs (priet.) Pn. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie LKKXIII118(Grv). Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) Vlk. Skutamasis peilis LL11.
^ Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta Sln. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis B908. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne LTR(Švnč). Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti PPr106. Tyli kaip skutamas Sim, Klvr. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) Šll, Lkv. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti LTR(Srd). Eik verčiau šunims kules skusti LTR(Šmk).
skustinai̇̃ adv.: Kam teip skustinai̇̃ (ligi plikumo) skuti̇̀? Grž.
| refl. tr., intr. Sut, I, K, Rtr, Š: Ūsus skùtasi DŽ. [Vyras] skutė̃s Lz. Jaunuomenė lig 40 metų skutos S.Dauk. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesi̇̀skučiau – tinginys pasdariau Adm. Skusčiapė̃s (skusčiausi) LKKXIV212(Zt).
2. tr. BzF172, DŽ, NdŽ, Vkš, Grg, Brs, Trk, Trš, Dr, Plm, Rod, LTR(Kpč), LTR(Šlčn) gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes] Trg. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos Slnt. Skuti̇̀t bulbas, o mes ūtarysim Lz. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins Jdr. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s Gr. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim Plv. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė Dv. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst Skr. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt[ų] (būtų mokyta)? Lkm. I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau Varn. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams rš. Stvėriaus smalos imt, pušų skust Klt. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves LKT124(Trg). Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti Tl. To Magdutė bulbas skùtė (flk.) Krs.
^ Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs! Jnš.
3. tr. SD339, R, N, K, NdŽ valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai Kzt. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti Plt. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko Grz. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Klt. Žarną paima, deda an suolo ir skùta Dgp. Niekočias skučiau Asv. Butą tur iš vidaus skusti CII379. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus BsMtI165.
| prk.: Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) Alk.
^ Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) Upt.
ǁ NdŽ grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą DŽ.
4. tr. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj Klt. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot Jrb.
^ Dvi seseli sviestą skuta (per sniegą važiuojančių rogių pavažos) B.
5. tr. DŽ, NdŽ, ŽŪŽ129, Kt arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti rš. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst Mrj. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais Grš.
6. tr. NdŽ trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti Vaižg. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę Ėr. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Švnč. Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta! Mlt.
| prk.: Skutamàsis skridimas (pažeme) NdŽ, DŽ1.
^ Šiandien pusto, ryto[j] skùs J. Neskusi – nepusi LMD(Mrj), Stak.
7. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta Krš.
8. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi Sml. Žmogų skùta, i tiek Grd. Ans aną skùta kaip ešerį Štk. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn Ggr.
9. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas (ps.) Tvr.
| refl.: Ko dabar čia skùtatės? Krs.
ǁ intr. smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Žvr. Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! Pns.
10. godžiai valgyti: Skùta [barščius], kad net ausys linksta Krš. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Trgn. Vyrai susėdę skùta blynus su grietine Jnš.
ǁ ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta Blv. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu Pbs. Teip skùta, teip skùta: ana (karvė) nuo ryto nekelta Klt. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Dsn. Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles LTI524.
ǁ graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu Lz. Šuva kaulą skùta Ėr. Ožka skùta žievę Nj. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint Ds.
^ Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią Krž.
11. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti Jrb. Skùsk greitai, o pavėluosi Skdv. Skùsk namo, bo gausi pilt Šk. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs Vvr. Kad skutáu numie, viską palikęs Krš. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro Kv. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Vkš. Skùta kaip sudegęs Ėr. Kur taip skuti̇̀, kaip akis išdegęs? Vkš. Antai jau skùta pasipustęs padus Plk. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga LTR(Grk). Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Alk. Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną Kv. Arklys linksmas skuto kuone zovedais Žem. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų Vlk. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim Dsn.
◊ ẽšerį (ẽšerio Ds) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo rš.
į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius Krtn.
káilį skùsti DŽ1, Sml, Šmn, Ppr, LTR(Šr), Gdr, Ign, LTR(Vv) mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? V.Krėv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž.
kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) Trgn.
morkvès skùsti Sn lipti ant kulnų, einant iš paskos.
nei̇̃ skùstas nei̇̃ lùptas KlK2,49 nei šioks nei toks, prastas.
núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę J.Paukš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti P.Cvir.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį P.Cvir.
1 antskùsti, añtskuta, antskùto (ž.) tr. priskusti viršaus kieno daliai: Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks Ggr.
1 apskùsti, àpskuta, apskùto (àpskutė) tr.
1. SD216, H161, R63,64, Sut, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Ad, Kpč skustuvu apipjauti plaukus palei odą: Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu J. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus Akm. Api̇̀skutė – plikas likau Smal. Dabar api̇̀skutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė Ker. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais (ps.) Užg. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė GrvT86. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės Mž433. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo Ch1Moz41,14.
| refl. tr., intr. K, Sut, Š, DŽ1, Sdk, Klt, Jsv, Mlk: Apsi̇̀skutė barzdą Grv. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu Smal. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsi̇̀skutė, tada pažino (ps.) Eiš.
2. Klt nugremžti luobelę, nulupti lupenas: Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni Kls. Api̇̀skuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė Lnt. Bulbas àpskutam, sutrupinam (supjaustom) ir dedam puodan Rdš.
3. aplink aplupti luobą, žievę: Api̇̀skuta pagalį tą ir padžiauna Švnč. Api̇̀skučiau tvorą lenkena Dkšt. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo rš. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą Grv.
4. apgraužti: Paskutinę obeliūtę kiškiai api̇̀skutė Klt. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, api̇̀skutė aplink Trgn.
5. Smn prk. apgauti, apsukti: Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Sml. Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę Grž. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta Rod. Jis tavę sūde apskus aštriai Qu234.
6. prk. apretinti, apmažinti, išmarinti: Jau apskuto senūsius Šts.
1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr
1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti.
ǁ J nuskusti vienam kitą.
atsiskustinai̇̃ adv.: Atsiskustinai̇̃ barzdą skùskiva J.
2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką Btrm.
3. tr. M, Š atgrandyti, atplėšti žievę: Žievę nuo medžio atskùsk J.
| prk.: Nuo mergos niekap vyruko neatskùto (neatitraukė, neatskyrė) Krok.
4. tr. prk. atimti: Dvejus metus arai buvo atskusti̇̀ Vgr.
| refl.: Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot rš.
5. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Iš kur tu teip àtskuti? Skr.
◊ ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Ds. Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Ds. Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu Pg.
1 įskùsti, į̇̃skuta, įskùto (į̇̃skutė) K, Rtr
1. tr. NdŽ, KŽ skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn Š.
2. tr. NdŽ truputį palupti lupeną, žievę.
3. tr. nuskutus įdėti, pridėti: Inskusim bulbelių ir išvirsim ką LTR(Rod). Inskùst mėlynių [bulvių į kitas] Db.
4. tr. prk. apgauti: Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė Kb.
5. tr. prk. įveikti: Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami] Lp.
6. intr. šnek. įperti, įkirsti, suduoti: Kiba tu jai iñskutei gerai? Lp. Bizūnu man tai neiñskutė Lz.
7. intr. šnek. greitai įbėgti: Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu Dr.
◊ ešerių̃ (ẽšerio Antz, grū̃šnių Trgn) įskùsti skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu (sakoma neklaužadai vaikui) sp. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau Ds.
1 išskùsti, i̇̀šskuta, išskùto (i̇̀šskutė)
1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpjauti skustuvu plaukus palei odą: Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst Všn. Kap i̇̀šskutu kap mašinka žirklelėm Pls.
| refl. intr., tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys Mair. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą Grv.
2. tr. nulupti lupenas: Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste Krš.
3. tr. išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge i̇̀šskuta – ir kailis Pls. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų Kv. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie Dgp. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt Klt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai V.Myk-Put.
ǁ grandant pašalinti ką netinkama: Išskùsti klaidingai įrašytą žodį DŽ1.
^ Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu KrvP(Mrs).
ǁ prk. išmarinti: Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan Slnt.
4. tr. trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: Su samanom i̇̀šskutė, iššienavo pievą, neaugs Klt. Jo net raudonai i̇̀šskusta to pievelė Mžš. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta J.Paukš.
5. tr. išruopti: Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą Krž.
| refl.: Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus (sausa) Klt.
6. tr. skutant padaryti: Išskùto gražų ornamentą DŽ1.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Išskutáu košės bliūdą Šts.
ǁ plikai išgraužti, išėsti (žolę): Avelės i̇̀šskuta visą žolę Klt. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Al. Gera karvelė: ją kur pririši, tai i̇̀šskuta lyg žemei Skdt. Kur pririši veršioką, te i̇̀šskuta lig pado Dbk.
8. intr. šnek. greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto Krtn. Anksteinais išskùto į mokyklą Kv.
◊ káilį (skū̃rą) išskùsti primušti, prilupti: Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs V.Krėv. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės Ml.
1 nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė)
1. tr. SD221, R9,218, Sut, K, LL157,288,322, Rtr, Š nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu J. Kaimynas mune plikai nuskuto Klp. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia Klk. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo End. Galvą sau nuskuto it bepročiai S.Dauk. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano ChTeis16,17. Visos barzdos nuskustos BBJer48,37. Nùskustas veidas NdŽ.
| Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą Lb.
^ Nupjovė pievą, kai nùskusta Jd. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust Sln. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) V.Myk-Put. Nuskuto kaip meška savo vaiką Ggr. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Kaltu barzdos nenuskusi LTR(Lbv).
| refl. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ, Žeml, Pjv: Nusiskutaũ barzelę Erž. Nusiskùtęs atsijaunino ans J. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins Eiš. Nusi̇̀skučiau – kaip ir lengviau pasdarė Adm. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs B.Sruog.
2. tr. DŽ, NdŽ, Žeml, Lž, Nv, Krtn, Ilg, Pb nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė LKT119(Pgr). Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y[ra] bulbynė KlvrŽ. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys Plng. Nuskusk pietums ropes Klp. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau)? Lkv. Jis lazdai žievę nùskutė Pnd. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą Jrb. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti Varn. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas Škn.
| refl. tr.: Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti Krš. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti Skr.
3. tr. SD216,231, R, N, LL122, Klp nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku LKT242(Lnkv). Žuviai žvynas nuskùsti KŽ. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau Lel. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) Dgp. Nenuskusi̇̀ dažų, čia i dantim nenugrauši Klt. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko (apie operuotą vietą) Jrb. Nuskutu su drožliu R6. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų DrskD163.
^ Tyli kaip nùskustas Dbk.
ǁ NdŽ grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama.
4. tr. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Mrj. Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu Rdn. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu J.Krišč.
5. tr. DŽ1 trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo Žem. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai Ėr. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva Klt.
nuskustinai̇̃ adv.: Nuskustinai̇̃ (visiškai plikai) nepjauk teip Grž.
6. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai Mrj. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję Sml. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi Vvr.
7. tr. prk. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs Slk. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė Slk. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs Ant.
8. tr. šnek. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą Upt.
ǁ suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė Rš.
ǁ nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai Dr. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė Krns.
9. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link I.Simon. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną Kv. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė Ssk. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė Rod. Nuskùto par laukus kaip dūmas Šll. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko Kv. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino Vkš.
◊ ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus! Sn.
káilį nuskùsti Db primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm Ar.
1 paskùsti, pàskuta, paskùto (pàskutė) tr.
1. K, LL152, Rtr, NdŽ, DŽ1 truputį nuskusti (plaukus): Daba užejo mada paskustai̇̃s uosteliais būti Šts. Skutėjas paausius aukščiau paskuto rš.
ǁ refl. NdŽ nusiskusti: Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi Pst.
2. NdŽ, DŽ1 pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: Reikia paskùst bulbų truputį Pb.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1 Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti rš.
ǁ NdŽ pajėgti skusti: Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie Rdn.
3. kiek pavalyti, grandant paviršių: Paskùsk man pleiskanas iš galvos Skr. Jis kumpį paskùto NdŽ.
ǁ pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: Paskustà vieta NdŽ.
4. smulkiai padrožti, patrinti: Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau Jrb. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių TŽIV488(Vrn).
^ Vėjo paskusk, ledo padžiovink (negalimo nepadarysi) Vb. Akmenio paskusk, debesio papešk Sl.
5. NdŽ papjauti dalgiu: Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta Klt. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje (nespėsi rišti rugių) J.Avyž.
6. refl. prk. įsismaginti skriausti, engti: Skuto žmonis pasiskùsdamas Dr.
◊ ẽšerio paskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal reikia tau ẽšerio paskùst? Ds.
1 parskùsti, par̃skuta, parskùto (par̃skutė) intr. Dr, Grd, Kin, Bgt, Slč šnek. greitai parbėgti, parlėkti: Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo I.Simon. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto Kv. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo SI387(Vdk).
1 pérskusti tr. K
1. iš naujo nuskusti, nugrandyti: Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau Slm.
2. išskusti ruožą išilgai: Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas Šts.
1 praskùsti, pràskuta, praskùto (pràskutė Š) Rtr
1. tr. Sut, L, KŽ išskusti tam tikrą plotą plaukų: Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę rš. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų MP249.
2. tr. NdŽ kiek paskusti: Praskùsk bulvių pietums DŽ1. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia Skp.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. K, J, NdŽ skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: Kiaurai praskùto popierių DŽ1.
| refl. NdŽ.
4. greitai pralėkti: Pavijo ir pràskutė pro šalį Ėr.
ǁ pažeme praskristi lėktuvu: Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje J.Dov.
1 priskùsti, pri̇̀skuta, priskùto (pri̇̀skutė) tr.
1. NdŽ pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį:
^ Jau ans barzdos rėtį priskutęs (nebejaunas) Šll. Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs Šts. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai Sln.
2. refl. tr. pakankamai daug kartų skusti (plaukus): Jau aš jų (Jonelio ir Adomėlio barzdų) prisi̇̀skučiau Lp.
3. NdŽ, DŽ1, Vkš, Gršl, Jnšk, Sb, Šlčn pakankamai nuskusti, prilupti: Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių] Žem. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki Klt.
4. K prigrandyti, pridrožti: Alksnių pri̇̀skuta, nudažo kokio rainio, ir gerai Šmn. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam LTR(Grv). Šitų akmeniukų liekvarstai pri̇̀skuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų Aps.
| refl. tr.: Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs Sln.
5. dalgiu pripjauti, prišienauti: Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus Jnš.
6. prk. prigriebti, privarginti: Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave Sdk. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs Ds.
7. NdŽ šnek. privalgyti: Priskutėm keliom dienom LTR(Lnkv). Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? Slč.
ǁ priėsti: Arklys kad pri̇̀skutė dobilų – skersai platesnis Ėr. Skuta skuta i pri̇̀skuta telyčiūtė, kad i dirvone Klt.
| refl. NdŽ.
◊ ẽšerio priskùsti skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: Priskusiù ẽšerio, net akys[e] bus žalia Ds.
1 suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė Š) tr. Š
1. L, Rtr, NdŽ, DŽ1, Ds, LTR(Šil), Krtn pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes V.Krėv. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio Sl. Suskutáu bulbių šutiniuo Krš.
| refl. tr.: Susi̇̀skutam vakarienei bulbų ir pavalgom Ds.
2. K gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį Lnkv. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio LTR(Ppl). Suskusti lašiniai Lp.
| refl. tr.: Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę Sln.
3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo Sml.
4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! Slm.
5. refl. šnek. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo Dsn. Susi̇̀skutė paršai Krs.
6. DŽ, NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė Ėr. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt Trgn. Kaip to[je] pasako[je]: suskùto visą jautį Šts.
ǁ sugraužti: Šuo kaulą suskùto DŽ1.
1 užskùsti, ùžskuta, užskùto (ùžskutė)
1. tr. NdŽ skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus).
2. tr. NdŽ uždirbti skutant.
3. tr. K skutant užberti: An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo Grd.
4. smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia Al. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu V.Bub.
5. intr. prk. išbarti, prigriebti: Na, ponas jiem užskùs gerai! Lp.
6. intr. šnek. pradėti, sujusti: Užskùto vyt vištas Vrn. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau Užg.
◊ ẽšerio (grū̃šią Plv) užskùsti skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Ažùskutė ẽšerio – bliauna Antz. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto Mrj.
óžką užskùsti aplenkti pjaunant dalgiu: Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr.) sako, kad „užskuto ožką“ MTtVIII106.
1. tr. SD62,179, H, R304, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, DŽ, Sd, Slnt, LTR(Slk) pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas Tl. Barzdą skùst reikia – ranka dreba LKT356(Nmč). Nepaslinko barzdos skùsti, matyties Als. Ar skusi̇̀ barzdą? Nmč. Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs (priet.) Pn. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie LKKXIII118(Grv). Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) Vlk. Skutamasis peilis LL11.
^ Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta Sln. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis B908. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne LTR(Švnč). Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti PPr106. Tyli kaip skutamas Sim, Klvr. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) Šll, Lkv. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti LTR(Srd). Eik verčiau šunims kules skusti LTR(Šmk).
skustinai̇̃ adv.: Kam teip skustinai̇̃ (ligi plikumo) skuti̇̀? Grž.
| refl. tr., intr. Sut, I, K, Rtr, Š: Ūsus skùtasi DŽ. [Vyras] skutė̃s Lz. Jaunuomenė lig 40 metų skutos S.Dauk. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesi̇̀skučiau – tinginys pasdariau Adm. Skusčiapė̃s (skusčiausi) LKKXIV212(Zt).
2. tr. BzF172, DŽ, NdŽ, Vkš, Grg, Brs, Trk, Trš, Dr, Plm, Rod, LTR(Kpč), LTR(Šlčn) gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes] Trg. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos Slnt. Skuti̇̀t bulbas, o mes ūtarysim Lz. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins Jdr. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s Gr. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim Plv. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė Dv. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst Skr. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt[ų] (būtų mokyta)? Lkm. I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau Varn. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams rš. Stvėriaus smalos imt, pušų skust Klt. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves LKT124(Trg). Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti Tl. To Magdutė bulbas skùtė (flk.) Krs.
^ Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs! Jnš.
3. tr. SD339, R, N, K, NdŽ valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai Kzt. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti Plt. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko Grz. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Klt. Žarną paima, deda an suolo ir skùta Dgp. Niekočias skučiau Asv. Butą tur iš vidaus skusti CII379. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus BsMtI165.
| prk.: Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) Alk.
^ Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) Upt.
ǁ NdŽ grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą DŽ.
4. tr. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj Klt. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot Jrb.
^ Dvi seseli sviestą skuta (per sniegą važiuojančių rogių pavažos) B.
5. tr. DŽ, NdŽ, ŽŪŽ129, Kt arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti rš. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst Mrj. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais Grš.
6. tr. NdŽ trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti Vaižg. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę Ėr. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Švnč. Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta! Mlt.
| prk.: Skutamàsis skridimas (pažeme) NdŽ, DŽ1.
^ Šiandien pusto, ryto[j] skùs J. Neskusi – nepusi LMD(Mrj), Stak.
7. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta Krš.
8. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi Sml. Žmogų skùta, i tiek Grd. Ans aną skùta kaip ešerį Štk. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn Ggr.
9. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas (ps.) Tvr.
| refl.: Ko dabar čia skùtatės? Krs.
ǁ intr. smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Žvr. Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! Pns.
10. godžiai valgyti: Skùta [barščius], kad net ausys linksta Krš. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Trgn. Vyrai susėdę skùta blynus su grietine Jnš.
ǁ ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta Blv. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu Pbs. Teip skùta, teip skùta: ana (karvė) nuo ryto nekelta Klt. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Dsn. Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles LTI524.
ǁ graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu Lz. Šuva kaulą skùta Ėr. Ožka skùta žievę Nj. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint Ds.
^ Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią Krž.
11. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti Jrb. Skùsk greitai, o pavėluosi Skdv. Skùsk namo, bo gausi pilt Šk. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs Vvr. Kad skutáu numie, viską palikęs Krš. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro Kv. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Vkš. Skùta kaip sudegęs Ėr. Kur taip skuti̇̀, kaip akis išdegęs? Vkš. Antai jau skùta pasipustęs padus Plk. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga LTR(Grk). Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Alk. Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną Kv. Arklys linksmas skuto kuone zovedais Žem. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų Vlk. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim Dsn.
◊ ẽšerį (ẽšerio Ds) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo rš.
į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius Krtn.
káilį skùsti DŽ1, Sml, Šmn, Ppr, LTR(Šr), Gdr, Ign, LTR(Vv) mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? V.Krėv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž.
kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) Trgn.
morkvès skùsti Sn lipti ant kulnų, einant iš paskos.
nei̇̃ skùstas nei̇̃ lùptas KlK2,49 nei šioks nei toks, prastas.
núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę J.Paukš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti P.Cvir.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį P.Cvir.
1 antskùsti, añtskuta, antskùto (ž.) tr. priskusti viršaus kieno daliai: Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks Ggr.
1 apskùsti, àpskuta, apskùto (àpskutė) tr.
1. SD216, H161, R63,64, Sut, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Ad, Kpč skustuvu apipjauti plaukus palei odą: Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu J. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus Akm. Api̇̀skutė – plikas likau Smal. Dabar api̇̀skutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė Ker. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais (ps.) Užg. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė GrvT86. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės Mž433. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo Ch1Moz41,14.
| refl. tr., intr. K, Sut, Š, DŽ1, Sdk, Klt, Jsv, Mlk: Apsi̇̀skutė barzdą Grv. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu Smal. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsi̇̀skutė, tada pažino (ps.) Eiš.
2. Klt nugremžti luobelę, nulupti lupenas: Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni Kls. Api̇̀skuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė Lnt. Bulbas àpskutam, sutrupinam (supjaustom) ir dedam puodan Rdš.
3. aplink aplupti luobą, žievę: Api̇̀skuta pagalį tą ir padžiauna Švnč. Api̇̀skučiau tvorą lenkena Dkšt. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo rš. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą Grv.
4. apgraužti: Paskutinę obeliūtę kiškiai api̇̀skutė Klt. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, api̇̀skutė aplink Trgn.
5. Smn prk. apgauti, apsukti: Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Sml. Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę Grž. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta Rod. Jis tavę sūde apskus aštriai Qu234.
6. prk. apretinti, apmažinti, išmarinti: Jau apskuto senūsius Šts.
1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr
1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti.
ǁ J nuskusti vienam kitą.
atsiskustinai̇̃ adv.: Atsiskustinai̇̃ barzdą skùskiva J.
2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką Btrm.
3. tr. M, Š atgrandyti, atplėšti žievę: Žievę nuo medžio atskùsk J.
| prk.: Nuo mergos niekap vyruko neatskùto (neatitraukė, neatskyrė) Krok.
4. tr. prk. atimti: Dvejus metus arai buvo atskusti̇̀ Vgr.
| refl.: Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot rš.
5. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Iš kur tu teip àtskuti? Skr.
◊ ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Ds. Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Ds. Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu Pg.
1 įskùsti, į̇̃skuta, įskùto (į̇̃skutė) K, Rtr
1. tr. NdŽ, KŽ skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn Š.
2. tr. NdŽ truputį palupti lupeną, žievę.
3. tr. nuskutus įdėti, pridėti: Inskusim bulbelių ir išvirsim ką LTR(Rod). Inskùst mėlynių [bulvių į kitas] Db.
4. tr. prk. apgauti: Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė Kb.
5. tr. prk. įveikti: Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami] Lp.
6. intr. šnek. įperti, įkirsti, suduoti: Kiba tu jai iñskutei gerai? Lp. Bizūnu man tai neiñskutė Lz.
7. intr. šnek. greitai įbėgti: Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu Dr.
◊ ešerių̃ (ẽšerio Antz, grū̃šnių Trgn) įskùsti skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu (sakoma neklaužadai vaikui) sp. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau Ds.
1 išskùsti, i̇̀šskuta, išskùto (i̇̀šskutė)
1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpjauti skustuvu plaukus palei odą: Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst Všn. Kap i̇̀šskutu kap mašinka žirklelėm Pls.
| refl. intr., tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys Mair. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą Grv.
2. tr. nulupti lupenas: Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste Krš.
3. tr. išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge i̇̀šskuta – ir kailis Pls. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų Kv. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie Dgp. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt Klt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai V.Myk-Put.
ǁ grandant pašalinti ką netinkama: Išskùsti klaidingai įrašytą žodį DŽ1.
^ Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu KrvP(Mrs).
ǁ prk. išmarinti: Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan Slnt.
4. tr. trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: Su samanom i̇̀šskutė, iššienavo pievą, neaugs Klt. Jo net raudonai i̇̀šskusta to pievelė Mžš. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta J.Paukš.
5. tr. išruopti: Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą Krž.
| refl.: Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus (sausa) Klt.
6. tr. skutant padaryti: Išskùto gražų ornamentą DŽ1.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Išskutáu košės bliūdą Šts.
ǁ plikai išgraužti, išėsti (žolę): Avelės i̇̀šskuta visą žolę Klt. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Al. Gera karvelė: ją kur pririši, tai i̇̀šskuta lyg žemei Skdt. Kur pririši veršioką, te i̇̀šskuta lig pado Dbk.
8. intr. šnek. greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto Krtn. Anksteinais išskùto į mokyklą Kv.
◊ káilį (skū̃rą) išskùsti primušti, prilupti: Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs V.Krėv. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės Ml.
1 nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė)
1. tr. SD221, R9,218, Sut, K, LL157,288,322, Rtr, Š nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu J. Kaimynas mune plikai nuskuto Klp. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia Klk. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo End. Galvą sau nuskuto it bepročiai S.Dauk. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano ChTeis16,17. Visos barzdos nuskustos BBJer48,37. Nùskustas veidas NdŽ.
| Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą Lb.
^ Nupjovė pievą, kai nùskusta Jd. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust Sln. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) V.Myk-Put. Nuskuto kaip meška savo vaiką Ggr. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Kaltu barzdos nenuskusi LTR(Lbv).
| refl. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ, Žeml, Pjv: Nusiskutaũ barzelę Erž. Nusiskùtęs atsijaunino ans J. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins Eiš. Nusi̇̀skučiau – kaip ir lengviau pasdarė Adm. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs B.Sruog.
2. tr. DŽ, NdŽ, Žeml, Lž, Nv, Krtn, Ilg, Pb nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė LKT119(Pgr). Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y[ra] bulbynė KlvrŽ. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys Plng. Nuskusk pietums ropes Klp. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau)? Lkv. Jis lazdai žievę nùskutė Pnd. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą Jrb. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti Varn. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas Škn.
| refl. tr.: Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti Krš. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti Skr.
3. tr. SD216,231, R, N, LL122, Klp nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku LKT242(Lnkv). Žuviai žvynas nuskùsti KŽ. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau Lel. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) Dgp. Nenuskusi̇̀ dažų, čia i dantim nenugrauši Klt. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko (apie operuotą vietą) Jrb. Nuskutu su drožliu R6. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų DrskD163.
^ Tyli kaip nùskustas Dbk.
ǁ NdŽ grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama.
4. tr. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Mrj. Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu Rdn. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu J.Krišč.
5. tr. DŽ1 trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo Žem. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai Ėr. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva Klt.
nuskustinai̇̃ adv.: Nuskustinai̇̃ (visiškai plikai) nepjauk teip Grž.
6. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai Mrj. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję Sml. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi Vvr.
7. tr. prk. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs Slk. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė Slk. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs Ant.
8. tr. šnek. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą Upt.
ǁ suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė Rš.
ǁ nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai Dr. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė Krns.
9. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link I.Simon. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną Kv. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė Ssk. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė Rod. Nuskùto par laukus kaip dūmas Šll. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko Kv. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino Vkš.
◊ ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus! Sn.
káilį nuskùsti Db primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm Ar.
1 paskùsti, pàskuta, paskùto (pàskutė) tr.
1. K, LL152, Rtr, NdŽ, DŽ1 truputį nuskusti (plaukus): Daba užejo mada paskustai̇̃s uosteliais būti Šts. Skutėjas paausius aukščiau paskuto rš.
ǁ refl. NdŽ nusiskusti: Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi Pst.
2. NdŽ, DŽ1 pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: Reikia paskùst bulbų truputį Pb.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1 Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti rš.
ǁ NdŽ pajėgti skusti: Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie Rdn.
3. kiek pavalyti, grandant paviršių: Paskùsk man pleiskanas iš galvos Skr. Jis kumpį paskùto NdŽ.
ǁ pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: Paskustà vieta NdŽ.
4. smulkiai padrožti, patrinti: Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau Jrb. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių TŽIV488(Vrn).
^ Vėjo paskusk, ledo padžiovink (negalimo nepadarysi) Vb. Akmenio paskusk, debesio papešk Sl.
5. NdŽ papjauti dalgiu: Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta Klt. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje (nespėsi rišti rugių) J.Avyž.
6. refl. prk. įsismaginti skriausti, engti: Skuto žmonis pasiskùsdamas Dr.
◊ ẽšerio paskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal reikia tau ẽšerio paskùst? Ds.
1 parskùsti, par̃skuta, parskùto (par̃skutė) intr. Dr, Grd, Kin, Bgt, Slč šnek. greitai parbėgti, parlėkti: Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo I.Simon. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto Kv. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo SI387(Vdk).
1 pérskusti tr. K
1. iš naujo nuskusti, nugrandyti: Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau Slm.
2. išskusti ruožą išilgai: Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas Šts.
1 praskùsti, pràskuta, praskùto (pràskutė Š) Rtr
1. tr. Sut, L, KŽ išskusti tam tikrą plotą plaukų: Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę rš. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų MP249.
2. tr. NdŽ kiek paskusti: Praskùsk bulvių pietums DŽ1. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia Skp.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. K, J, NdŽ skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: Kiaurai praskùto popierių DŽ1.
| refl. NdŽ.
4. greitai pralėkti: Pavijo ir pràskutė pro šalį Ėr.
ǁ pažeme praskristi lėktuvu: Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje J.Dov.
1 priskùsti, pri̇̀skuta, priskùto (pri̇̀skutė) tr.
1. NdŽ pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį:
^ Jau ans barzdos rėtį priskutęs (nebejaunas) Šll. Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs Šts. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai Sln.
2. refl. tr. pakankamai daug kartų skusti (plaukus): Jau aš jų (Jonelio ir Adomėlio barzdų) prisi̇̀skučiau Lp.
3. NdŽ, DŽ1, Vkš, Gršl, Jnšk, Sb, Šlčn pakankamai nuskusti, prilupti: Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių] Žem. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki Klt.
4. K prigrandyti, pridrožti: Alksnių pri̇̀skuta, nudažo kokio rainio, ir gerai Šmn. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam LTR(Grv). Šitų akmeniukų liekvarstai pri̇̀skuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų Aps.
| refl. tr.: Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs Sln.
5. dalgiu pripjauti, prišienauti: Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus Jnš.
6. prk. prigriebti, privarginti: Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave Sdk. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs Ds.
7. NdŽ šnek. privalgyti: Priskutėm keliom dienom LTR(Lnkv). Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? Slč.
ǁ priėsti: Arklys kad pri̇̀skutė dobilų – skersai platesnis Ėr. Skuta skuta i pri̇̀skuta telyčiūtė, kad i dirvone Klt.
| refl. NdŽ.
◊ ẽšerio priskùsti skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: Priskusiù ẽšerio, net akys[e] bus žalia Ds.
1 suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė Š) tr. Š
1. L, Rtr, NdŽ, DŽ1, Ds, LTR(Šil), Krtn pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes V.Krėv. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio Sl. Suskutáu bulbių šutiniuo Krš.
| refl. tr.: Susi̇̀skutam vakarienei bulbų ir pavalgom Ds.
2. K gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį Lnkv. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio LTR(Ppl). Suskusti lašiniai Lp.
| refl. tr.: Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę Sln.
3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo Sml.
4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! Slm.
5. refl. šnek. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo Dsn. Susi̇̀skutė paršai Krs.
6. DŽ, NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė Ėr. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt Trgn. Kaip to[je] pasako[je]: suskùto visą jautį Šts.
ǁ sugraužti: Šuo kaulą suskùto DŽ1.
1 užskùsti, ùžskuta, užskùto (ùžskutė)
1. tr. NdŽ skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus).
2. tr. NdŽ uždirbti skutant.
3. tr. K skutant užberti: An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo Grd.
4. smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia Al. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu V.Bub.
5. intr. prk. išbarti, prigriebti: Na, ponas jiem užskùs gerai! Lp.
6. intr. šnek. pradėti, sujusti: Užskùto vyt vištas Vrn. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau Užg.
◊ ẽšerio (grū̃šią Plv) užskùsti skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Ažùskutė ẽšerio – bliauna Antz. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto Mrj.
óžką užskùsti aplenkti pjaunant dalgiu: Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr.) sako, kad „užskuto ožką“ MTtVIII106.
