skurdus gyvenimas, skurdas.

kas nuskurdęs, suvargęs

labai neturtingas, skurdą kenčiantis

vargingas, skurdus

verčiantis badmiriauti; sin. skurdus: Bãdmiriškas ùžmokestis [gyvẽnimas].

vargingas, neturtingas

prastai augantis, menkas

menkas, prastas

liūdnas, graudus

visiškai tamsus, kaip anglis

iš ruginių miltų (apie duoną)

nešvarus, suteptas, nuo darbo pajuodijęs

liūdnas, niūrus

skurdus, vargingas

nedoras

skur̃snas, -à adj. (4) DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII169, Vl žr. skurdus:
1. Skur̃snas tas jo gyvenimas Lkš. Ji skursnà skursnà žmonelė, bet teisinga Skr.
skursnai̇̃ Skursnai̇̃ gyventi čia J. Ji gyvena skursnai̇̃ Snt.
ǁ iš vargingųjų, prastas: Čia ir yra žmogus skur̃sno kilimo, bet puikus Vlkj.
2. Skur̃snos pušelės – suskurdę, mažulės Vv.
◊ skur̃sno pláuko
1. neturtingas: Skur̃sno pláuko mes Gs.
2. Br liesas, nusibaigęs: Blogai šeriamas arklys vis bus skur̃sno pláuko Snt.

zùiti, zùja (-na; Ser, zū̃ja Š), zùjo K.Būg, Rtr, BŽ526, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ; G121, LL325
1. intr. Krkl, Vdk, Šmk, Čk, Skr, Šk, Alk, Kt, Žvr, Gž, Ig, PnmŽ, Šil, Švn, Vrn, Al, Krk, Trs, Ktk, Mlt, Ldk, Svn, Avl, Ds, Sl, Pnd smarkiai visur lakstyti, bėginėti, sukinėtis: Bitės zùja apie avilį, t. y. neramiai skraido čia ir atgal Tsk. Musia zùja po kambarį Rdm. Šaką pakračiau, tai tik zùja aplink [bitės] Slk. O musių tik zùja, tik zùja ir palenda po sijonais Mrj. Pelės zùja po klėtį ir drakus kelia Jn. Po tvartą vištos zùja, tik zùja Snt. Muno gončas kad zùja, kad zùja po mišką! Kal. Zujo zujo kiaulė aplink visas tvoras, kad išlįst, ale skylės niekur nerado ir neišlindo Kpč. Tik i zùja katė [a]pie namus Dglš.
ǁ vaikštinėti, landyti: Jis zùja vis, t. y. eina, bėga J. Ko čia zuji̇̀ iš vieno kampo kitan? Kzt. Motera nepasėdės, zùja zùja – nori daugį žinot Drsk. Zùja ir zùja, kad kur gaut išgert: tai te, tai te vis gauna Žl. Ė jau akvatnumas: tik zùja i zùja, i zùja, kad ė eit [į šokius] Švnč. Vasario šešioliktą milicija tep ir zui̇̃s, – tos dienos bijoj[o] Brš. Laisvės alėja zujo žmonių minios, baruose grojo muzika A.Vien. Mano mergytė darbinga buvo, pametus kuodelį po kiemus zùja JV359.
| Tos mašinėlės tik ir zùja, tik ir zùja Ant. Kažin ko čia tos mašinos šiandie teip zùja ir zùja Krs.
ǁ vaikštinėti, sukinėtis vis toje pačioje vietoje: Ko čia zuji̇̀ aple puodus Štk. Šuniokai tik zùja apie kojas Antz. Ko čia šuo zùja apie namus? Lel. Atbėgo gunčai lig avių, zùja į rinkį aplinkui avių, nebranda zuikio pėdų PP38. Zùja ir zùja pro duris Jrb. Zùja i zùja pas tą mergą, da susieis ką KzR. Naktį da dvylektą valandą zùja apie langą [naktibaldos] Bsg. O vokiečiai zùja aplink, jie čia vaikšto, žiūronais žiūri Kp. Kogi teip žmonės pradėjo zùit aplink? Dbk.
| prk.: Mąstančioje daktaro galvoje zujo mintys: – Skurdus tas žmonių gyvenimas Db. Dieną ir naktį vis ta pati mintis zuja: kaip čia žmogus pragyvensi? J.Sav. Ir tos mintys vis zujo po galvą J.Mik.
^ Zùja ir zùja kap avis šiknon inkirpta Vrn. Eina, zùja zùja kai badai katinai Klt. Zùja per naktis kap kuilys Lzd. Kur tu zuji kaip gyvas pinigas? K.Bink. Zùja visą dieną kai musė apie šūdą Jrb.
2. tr., intr. KI122, KII218, KGr61, BzF201, J, Gmž, Sr, ŠT20,262, Slnt, Ms, Plt, Vrn uoliai ieškoti: Eita zuidamys po trobales, ieško kažko Grg. Pasidedu, užmirštu, paskum zujù po visas kišenes Všn. Gana zùjo aniedvi, ar nebūtų koks gyvas daiktas da užmirštas – nieko neatrado Jrk78. Visais pakraščiais, palaukėmis ir panamėmis, paupiais, pamiškėmis zuja ieško kuo nuodingiausių žolių Vaižg.
apzùiti, àpzuja (apzū̃ja Š), apzùjo tr., intr.
1. Kal, Br, Bgt, Krkš, Lp visur apeiti: Kiaulės visus kampus apzùjo Lš.
ǁ apvaikščioti, aplakstyti: Jis atsikėlęs àpzuja visą kaimą Btr. Nespėj[o] atvažiavus apsisveikyt, o jau apzùjo visus kampus Pv. Mieste visus pakampius api̇̀zuji Ds. Visas uogas apzùjom Kb. Kai šiulta, vaikai visur apzuja Ut. Mūsų esesininkas Šešelga tuo tarpu apzujo visus apylinkės kaimus, ar ko nerasiąs mūsų naudai B.Sruog.
2. apieškoti: Visus pašalius apzujáu, kol radau Plt. Visur apzùjo ieškodami degtinės Jž. Visą parapiją apzujo bernas bagotos mergos ieškodamas Kpč.
įzùiti, į̇̃zuja, įzùjo intr. įbėgti: Zuikis į rugius įzùjo Jn.
išzùiti, i̇̀šzuja, išzùjo intr.
1. išbėgti: Kur tie vaikai išzùjo? Mrj.
2. Tvr, Brt išvaikščioti ieškant: Išieškojo visur, išzùjo Š. Išzujáu, išverčiau visus pašalius – dingo kaip į ugnį Plt.
nuzùiti, nùzuja, nuzùjo intr. išvaikščioti ieškant: Nuzujáu visur, bet nėkame neradau KlvrŽ.
prizùiti, pri̇̀zuja, prizùjo intr. Ds privaikščioti, prisivaikščioti: Kiek pri̇̀zuji, kiek privaikštai, iki ką gauni [pirkt] Gs.
| refl.: Prisizujai̇̃ tu gana, dabar sėdėk Vrb.
suzùiti, sùzuja, suzùjo tr. KI122, J.Jabl, Plt zujant, vaikščiojant suieškoti, suvaikyti: Tiku zuite suzujau užmestą daiktą, t. y. suieškojau J. Vos besuzujáu kepurę Sr(Pln). Petras zùjo Jurgio ir suzujo Gmž. Sunku suzùiti vaikus Šts. Atėjai an savo negiliukio į plėšikų namus: jei tie tavę užmato, tai tau smertis po akių, o jei ir tik tavo pėdas ar prakaitą randa, tai jų šunys (šunes), kurie kožno vieno pėdas atseka, be malonės tavę suzui̇̃s Jrk34.