Spiralinė galaktika, kurios vijos eina ne iš branduolio, bet iš storos skersės, einančios per centrą, galų. Apie 20% spiralinių galaktikų yra skersinės.

P. hemisferos žvaigždynas, esantis į pietus nuo Banginio ir Eridano, plotas 397 kv. laip. Lietuvoje matoma tik šiaurinė jo pusė. Šviesiausios žvaigždės 3–4 ryškio. Žvaigždyne yra Vietinės galaktikų grupės sferoidinė galaktikėlė bei graži skersinė spiralinė galaktika NGC 1365.

Didelės žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir dulkių) sistemos, kurių narius sieja gravitacinė sąveika. Pagal išvaizdą skiriamos elipsinės galaktikos (žymimos simboliu E), spiralinės galaktikos (simbolis S), skersinės spiralinės galaktikos (simbolis SB), lęšinės galaktikos (simbolis S0), netaisyklingos galaktikos (simbolis I). Elipsinių galaktikų žvaigždžių tankis tolydžiai mažėja nuo centro į pakraščius; šių galaktikų skersmenys 5–200 tūkst. šm, masė 10⁶–10¹³ M_S. Pagal regimąjį paplokštumo laipsnį (jis žymimas skaičiumi nuo 0 iki 7) elipsinės galaktikos skirstomos į 8 pogrupius: nuo sferinių galaktikų E0 iki pailgų galaktikų E7. Elipsines galaktikas sudaro senos žvaigždės, susidariusios prieš 10–13 mlrd. metų; jos panašios į mūsų Galaktikos kamuolinių spiečių žvaigždes. Spiralinės galaktikos yra paplokščios diskinės žvaigždžių sistemos, turinčios spiralines vijas ir centr. telkinį, įsiterpusius į mažesnio tankio sferoidą. Šių galaktikų diske telkiasi jaunos žvaigždės, padrikieji spiečiai, asociacijos ir tarpžvaigždinė medžiaga, o sferoide – senos žvaigždės ir kamuoliniai spiečiai. Šių galaktikų skersmuo 20–150 tūkst. šm, masė 10⁹–10¹² M_S. Pagal centr. telkinio ir disko matmenų santykį spiralinės galaktikos skirstomos į Sa, Sb, Sc ir Sd pogrupius (minėtas santykis mažėja nuo Sa link Sd). Skersinių spiralinių galaktikų vijos išeina ne iš centro, bet iš pailgos skersės, einančios per centrą, galų. Lęšinės galaktikos yra tarpinės tarp elipsinių ir spiralinių. Jos turi didelį centrinį telkinį ir mažą diską, kuriame nėra spiralinių vijų, bet yra dulkių sluoksnis. Netaisyklingosios galaktikos – netaisyklingos formos žvaigždžių sistemos. Jų skersmuo 5–30 tūkst. šm, masė 10⁸–10¹¹ M_S. Be pavienių galaktikų, yra galaktikų grupių, t. p. sąveikaujančių galaktikų; jų narius jungia įvairios formos žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos tiltai. Yra galaktikų su aktyviais branduoliais (Seiferto galaktikos, blazarai, kvazarai), su įvairios formos sprogimų padariniais, medžiagos čiurkšlėmis (radijo galaktikos), kompaktiškų mėlynų galaktikų. Visatoje yra ne mažiau kaip 300 mlrd. galaktikų. To-limiausia 2000 m. žinoma galaktika turi raudonąjį poslinkį z = 6.7, taigi ji tolsta 289 800 km/s greičiu arba 96.7% šviesos greičio. Jos nuotolis priklauso nuo priimto Visatos plėtimosi modelio. Veikiausiai yra ~13 mlrd. šm.