Programuotojas, rašantis sistemines programas.
Laikoma, kad sistemų programuotojo kvalifikacija yra aukštesnė negu kitų programų programuotojų, nes sisteminė programinė įranga yra sudėtingesnė negu taikomoji ir jai taikomi aukštesni kokybės reikalavimai.

Programuotojas, rašantis sistemines programas.

Asmuo, kuriantis, testuojantis, tobulinantis, prižiūrintis programas.
Priklausomai nuo programos dydžio ir sudėtingumo, programuotojas gali dirbti vienas arba grupėje. Gali būti įtrauktas į visą programinės įrangos kūrimo procesą arba atlikinėti tik konkrečias užduotis.

Inžinierius, vykdantis programuotojo funkcijas. Jis kuria ir tobulina pagrindines programas, kurios nuosekliai aprašo kompiuterio veiksmus vienokiems ar kitokiems vyksmams valdyti. Didelėse organizacijose programuotojas gali naudotis sistemų analitikų, kurie jau būna išstudijavę pateiktą užduotį, rekomendacijomis. Mažesnėse įstaigose, kur nėra kompiuterių sistemų analitikų, programuotojai yra atsakingi už sistemų analizę ir programavimą. Jie kuria programas, kiekvieną vyksmo pakopą išsklaido į nuoseklią instrukcijų eilę, kurią gali sekti kompiuteris. Šias instrukcijas koduoja programavimo kalbomis. Parengtą programą programuotojas derina – ieško klaidų ir jas taiso, kad galiausiai programa duotų pageidaujamą rezultatą. Jis rengia programų paketus, modifikuoja jau esamas programas, parengia nuorodymus, kaip ta programa naudotis.
Inžinieriai programuotojai skirstomi į dvi grupes: taikomųjų programų programuotojai ir sistemų programuotojai. Pirmieji orientuojasi į verslą, inžineriją ar mokslą. Jie kuria programinę įrangą, skirtą savitiems vyksmams valdyti, pavyzdžiui, raketos skrydį.