Iš gatvės einanti kita siaura gatvelė.

šùngatvė sf. (1) KŽ, šuñgatvė (1) BŽ170; Ser menk. siaura nuošali gatvelė, akligatvis: Kur jau čia suksi į šungatves! rš.

Siaura gatvelė.

1 siaũras, -à adj. (4) K, Rtr; WP79, H, R, Sut, M
1. kuris mažo skersio, pločio; pršn. platus: Ankštus, siauras SD391. Rankovės ankštos, o audimas siaũras J. Siaura biržė ŽŪŽ122. Rėžiai buvo platesni, o pusrėžiai siauresni̇̀ Ms. Siaura lenta PolŽ33. Užėjo siaũras debesiukas Ėr. Siaũrūs, ilgi aviliai Smal. Par vartus negalėjau invažiuot: labai siaurūs KlbIV85(Mlk). Atsidarė pirties durys, i nora visi išpulti – tos durikės, matai, mažos, siaũros Jdr. Šiušvės vanduo siaũras, tik krantai dideli Prnv. Kai aš menu, tai Neris su visum siaurà buvo Krm. Gulėdavo ji siauroj kaip karstas lovoj ir supdavo vaikus J.Marc. Tavo rankytės tokios baltos, mažytės ir siauros, kaip tikros freilinės I.Simon. Raganų akys vis tokios raudonos, siauros ir lėlaičių nematyt LMD(Sln). Paklotelė siaura ir ta pati kiaura LTR(Krtn). O ir priėjau srovės upužėlį; par tą upužėlį – siaũras lieptužis JD837. Tilžės miestely siauri gaseliai JD642. Anga ankšta, kelias siauras CII457. Kai tik ingeria, vis vien kelias siaũras Antz. Eina, eina ir rado tokį takutį siaũrą LKT370(Mtl). Eisiu, eisiu pavaikščioti tais siaurais takeliais LTR(Trak). Eik siaurúoju keliu Ob. Pirmai buvo gatvės tokios siaurùkės Šlvn. Bėgu siaurajai̇̃s takeliais, bėgu, bėgu vis toliau (d.) Kpč. Siauram̃sian ravelin nueik, tai ešeriokų net sausa KlbIII13(Lkm). Ožrožė siauriausioji (Epilobium angustissimum) P. Sako, ežeras siaurùtis buvęs Strn. Žilvitis su lapais siaurùkais ir ilgais Rdš. Mūsų gatvelė neapšviesta, siaura siaurutėlė rš. Išaudžiau siaurutýtes marškas Aln. Siaurytẽlė lova, viengulelė Brs. Kitas nuaria, padaro tą ežią siaurukùtę Rod. Siauručiukais laiptais įsmuko jis į požemį J.Marc. Siauras kelias, kuris veda ing amžiną gyvatą DP270.
^ Melagiui platūs vartai įeiti, bet siauri išeiti LTR(Srd). Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR(Šl). Išeit platūs vartai, pareit siauri Mrc. Pro kalnus, miškus, senelių kapus siaura juosta eina (kelias) LTR(Sl).
siaũra n.: Va čia siaũra išlįst GrvT54. Esančiam tenai labai siaura buvo BsPII314.
siaurai̇̃ Siaurai̇̃ palikta dobilų Ktk. Čia labai siaurai̇̃ i slidu eit Pš. Stovėjo [Justinas], nieko nebesakė, tiktai žiūrėjo į mane, siaurai primerkęs akis J.Balt. Reikia siūlėt [rankšluostį] ką siauriáusia Klt. Arklys labai siaurai̇̃ kojas neša Ob.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai tetenka M. Eisi siaurai̇̃, išeisi kiaurai Šd. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Pn.
siaurỹn Ant aną galą dirva eina siaurỹn Sb. Jo akys siauryn ir siauryn, kol visiškai susiaurėja ir žiba tartum peilio ašmenys J.Balt.
ǁ laibas: Siaurósias [žarnas] išmečiau, o storosias išdarinėjau Klt.
2. glaudžiai prigulantis, aptempiantis ar nepakankamai laisvas (apie drabužį): Siaura suknelė kaip adiklis LTR(Ds). Ė aš pasisiuvau palaidinę rankovėm siaurõm Prng. Praejo siaurų sijonų muda Šv. Kazės [megztinis] biškį kaip siaurèsnis buvo Trk. Žiponėlis siaurytùkas – ar tokiai meškai įsivilkt! Alk. Rožytė vilkosi pačią gražiąją suknelę, bet – Viešpatie – per siaura! J.Paukš. Šalia Miko stovėjo dar vienas plėšikas – siaurutėm kelnėm, plačiu diržu K.Saj.
siaũra n.: Siūk teip, kad nebūt per siaũra Sb. Čia jau man nusiuvė: iš pečių siaũra, iš visur siaũra Mžš.
siaurai̇̃ adv.: Tokios jau rankovės: čia siaurai̇̃, čia sukeltos teip aukštai Tl.
3. užimantis maža vietos, erdvės, ploto, ankštas: Kai nėra kur ganyt, siaũros vietos, pririši ir laikai [gyvulį] Grz.
| Vidaus rinka žemės ūkio produktams buvo dar labai siaura rš.
siaũra n.: Broliui buvo siaũra gyvent (mažai žemės, vietos turėjo) Dglš. Čia siaũra vietos Ėr.
siaurai̇̃ Esu nesiaurai̇̃ aptekusi (apkeliavusi), esu Čenstakavo[je] buvusi Trš. Iš viso siaurai̇̃ turėjo žemės žmonės – po pusei valako Krd. Vienos patarlių formulės paplinta plačiau, kitos siauriau sp.
4. prk. apimantis nedidelę, ribotą sritį: Nejučiomis jis ėmė bodėtis šita siaura, beprošvaistine buitimi V.Myk-Put. Žmogaus protas siauras, ir siela jo nekantri V.Krėv. Jos minčių pasaulis jam pasirodė siauras, dargi juokingas J.Avyž.
siaurai̇̃ adv.: Tie siaurai supranta, nes gaišyt mus taikos A1885,2. Siaurai̇̃ per gyvenimą praeini, jeigu nieko žmogus palikt negali Jon.
ǁ sukoncentruotas vienoje srityje: Siaura specialybė ETŽ. Siaura tema rš. Reta yra dailininkų, kurie dirbtų vienoje kurioje nors siauroje srityje rš.
siaurai̇̃ adv.: Ūkis galėtų siaurai specializuotis rš.
5. prk. be platesnio požiūrio, esantis ribotų pažiūrų: Siauras ir vienašališkas žmogus rš.
6. prk. apimantis nedidelį skaičių, negausus: [Drama] atskleidžia įvykius, trukusius maždaug dvi valandas siaurame šeimos ratelyje rš. Atsiranda greta šitos platesnėsės tarybos dar kita, siauresnėji, mažesnėji taryba A.Janul.
7.
siaurai̇̃ adv. glaudžiai, arti vienas kito: Leidi (maldamas girnomis), kad akmuo prieg akmeniu eit siaurai̇̃, tai tada miltai minkštūs eina Eiš.
| prk.: Dvi atskiri sąvoki yra siaurai tarp savęs surišti rš.
8. lingv. tariamas mažai praverta burna ir įtempus liežuvį: Prieš siauruosius balsius to priebalsių minkštumo niekuo nežymime J.Jabl. Balsiai irgi skiriami: vieni (a, ą, o, u, ų, ū) yra platieji balsiai, kiti (e, ę, ė, i, į, y) – siaurieji J.Jabl.
◊ siaurà kišẽnė (kišenià) neturtas: Siaurà kišenià, kai vienas dirba, o šeši valgo Jrb. Dabar, karo metu, jokiu būdu negaliu drįsti keltis į Vilnių gyvent su tokia gausinga šeimyna ir tokia siaura kišene Pt.

Dviejų dalių užsegtukas drabužių, piniginių ir pan. dalims susegti, užsegti spaudžiant kauburėlį į įdubėlę.