Aplink ašį besisukančio kosm. kūno arba dangaus sferos didysis apskritimas, vienodai nutolęs nuo abiejų ašigalių arba polių. Žr. dar Dangaus pusiaujas, Galaktinis pusiaujas.

Didysis dangaus sferos apskritimas, einantis beveik Paukščių Tako viduriu. Nuo galaktinio pusiaujo matuojama galaktinė platuma b, išilgai pusiaujo – galaktinė ilguma l. Ilguma atskaitoma nuo Galaktikos centro, kurio l = 0°. Galaktinė plokštuma ir dangaus pusiaujo plokštuma susikerta ~63° kampu.

Geod. kreivė, kurios plokštuma lygiagreti dangaus sferos ar besisukančio kūno pusiaujo plokštumai. Dangaus arba paros lygiagretė lygiagreti dangaus sferos pusiaujui, Žemės arba geografinė lygiagretė – Žemės pusiaujui; tos pačios dangaus arba geografinės lygiagretės visi taškai turi vienodą deklinaciją arba geogr. platumą.

Du dangaus sferos taškai, vienodai (per 90°) nutolę nuo galaktinio pusiaujo. Š. polius yra Berenikės Garbanų žvaigždyne (2000 m. koordinatės: 12^h51^m, +27.1°), p. polius – Skulptoriaus žvaigždyne (2000 m. koordinatės: 0^h51^m, –27.1°).

Žemės skriejimo aplink Saulę orbitos plokštumos sankirtos su dangaus sfera linija; didysis dangaus sferos apskritimas, kurį per metus nubrėžia Saulės skritulio centras. Ekliptikos plokštuma pasvirusi į dangaus pusiaujo plokštumą ~23°26′ kampu; jis mažėja ~0.5″ per 1 m. Ekliptikos polių koordinatės: š. polius Slibino žvaigždyne (18h, +66.5°), p. polius Auksinės Žuvies žvaigždyne (6^h, –66.5°).