Valdymo konstrukcija (struktūra), apibrėžianti sąlygą ir veiksmus, kurie turi būti atliekami priklausomai nuo to, ar sąlyga tenkinama, ar ne.
Naudojamas programavimo kalbose, kai reikia nusakyti veiksmų parinkimą – šakojimą. Paprastai tiesiogiai sąlyginiu sakiniu nusakomas vieno veiksmo parinkimas iš dviejų. Norint parinkti vieną veiksmą iš daugiau negu dviejų veiksmų, tenka šiuos veiksmus išreikšti keliais sąlyginiais sakiniais arba vartoti bendresnę konstrukciją – variantinį sakinį.
Dažniausiai sąlyginis sakinys pradedamas baziniu žodžiu IF, po kurio rašoma sąlyga (loginis reiškinys) ir dvi pasirenkamųjų veiksmų šakos. Viena jų pradedama baziniu žodžiu THEN (po jo rašomi veiksmai, kurie atliekami, kai sąlyga tenkinama), kita – žodžiu ELSE (po jo rašomi veiksmai, kurie atliekami, kai sąlyga netenkinama).
Sąlyginis sakinys gali būti pavaizduotas schemomis.

Programavimo kalbos valdymo konstrukcija, apibrėžianti sąlygą ir veiksmus, kurie turi būti atliekami priklausomai nuo to, ar sąlyga tenkinama, ar ne.

Veiksmo aprašas programavimo kalboje.

Veiksmo eigos nukreipimas į kitą programos vietą.

Programavime – sakinys, nukreipiantis valdymą į tam tikra žyme pažymėtą sakinį.
Žymimas baziniais žodžiais goto arba go to, pavyzdžiui, goto pabaiga.
Struktūriniame programavime nerekomenduotinas.

Seka kintamųjų ir konstantų, sujungtų operacijų ženklais.
Reiškinių pavyzdžiai:
      (a+b)×(a+b)×5;
      a<b.
Atskira konstanta arba atskiras kintamasis taip pat yra reiškinys. Todėl, pavyzdžiui, sakinys „Čia galima rašyti reiškinį, konstantą arba kintamąjį“ yra perteklinis. Būtų tiksliau ir trumpiau: „Čia galima rašyti reiškinį“.