Ciklas veiksmų, kartojamų tol, kol tenkinama nurodyta sąlyga.
Sąlyga tikrinama kiekvieną kartą arba prieš atliekant veiksmų seką, arba ją atlikus. Jeigu prieš, tai veiksmai gali būti neatliekami nė vieno karto, jei po – visada atliekami bent vieną kartą.

Programavimo konstrukcija veiksmų sekai kartoti tol, kol tenkinama nurodyta sąlyga.

Algoritmo arba programos kartojamų veiksmų dalis, kurioje aprašyti veiksmai ir jų kartojimo sąlygos.
Ciklas gali būti 1) besąlygis ir 2) sąlyginis. Prasidėjus besąlyginiam, jau žinoma, kiek kartų bus kartojami veiksmai. Paprastai turi ciklo kintamąjį, atliekantį kartojimų skaitiklio funkciją. Antrojo tipo cikle prieš arba po kiekvieno kartojimo tikrinama sąlyga, nustatanti, ar ciklą dar reikia kartoti. Kai kartojimo sąlyga visada tenkinama susidaro begalinis ciklas. Toks ciklas natūraliai neužsibaigia, jį tenka dirbtinai nutraukti. Ciklas gali būti kitame cikle ir t. t.
Programavimo kalbose ciklai užrašomi tekstu. Pavyzdžiui, sąlyginis ciklas gali būti užrašytas taip:
    while <sąlyga> do <veiksmai>
Algoritmuose ciklai taip pat gali būti užrašomi blokinėmis schemomis (pavyzdys paveikslo kairėje) arba struktūrogramomis (dešinėje).

Veiksmų sekos kartojimo ciklas, kai kartojimo skaičius žinomas prieš atliekant ciklą.
Ciklo antraštėje kartojimų skaičius nurodomas arba tiesiogai, arba keičiant ciklo kintamojo reikšmę „nuo ... iki ...“ tam tikru žingsniu (dažniausiai vienetu), arba atliekamas su kiekvienu nurodytos aibės elementu (tada kartojimų skaičius lygus aibės elementų skaičiui).

Loginis reiškinys, kurio reikšmė lemia tam tikrų veiksmų atlikimą: jei reiškinio reikšmė yra tiesa,– atliekami vieni veiksmai, jei netiesa,– kiti.
Kai sąlygą nusakančio reiškinio (atskiru atveju – loginio kintamojo) reikšmė yra tiesa, sakoma, kad sąlyga tenkinama, priešingu atveju – netenkinama.