Vid. laiko skaičiavimo sistema, pagrįsta Žemės paviršiaus padalijimu į 24 valandines juostas. Juostų viduriu eina centr. dienovidžiai, nutolę vienas nuo kito 15° arba 1 valanda; pradinis arba nulinis, dienovidis eina per senąją Grinvičo observatoriją (Londonas). Valandinės juostos numeruojamos iš v. į r. nuo 0 iki 23. Juostų ribos eina išilgai geogr. dienovidžių tik negyvenamose vietose, gyvenamose vietose jos eina valstybių ir sričių sienomis, upėmis, kalnagūbriais. Visoje valandinės juostos teritorijoje vartojamas vienodas juostinis laikas, kuris lygus juostos centr. dienovidžio vietiniam vid. laikui. Juostinis laikas į rytus nuo Grinvičo kiekvienoje juostoje didėja 1 valanda, o į vakarus nuo Grinvičo – mažėja 1 valanda. Juostinio laiko skaičiavimo sistemą 1884 m. priėmė Vašingtono tarptautinė konferencija, 1888 m. juostinis laikas įvestas Vakarų Europos šalyse. Lietuva 1918–1940 m. ir 1998–1999 m. vartojo pirmosios juostos (Vidurio Europos) laiką. 1990–1997 m. ir nuo 2000 m. vartoja antrosios juostos (Rytų Europos) laiką.