Rikiavimo metodas, kai palyginami du gretimi sąrašo elementai ir, jeigu jie sudėti ne pagal rikiavimo eilę, sukeičiami vietomis.
Kartojant operaciją paeiliui su visais elementais daug kartų, galų gale sąrašas tampa surikiuotas. Elementų slinkimas viena kryptimi (tarkim, į viršų) primena burbulo kilimą į vandens paviršių. Iš to ir metodo pavadinimas.

Rikiavimo metodas, kai rikiuojamos sekos elementai skirstomi į grupes (rūšiuojami), o po to grupės paeiliui suliejamos į vieną seką.
Procesas kartojamas keičiant skirstymo į grupes parametrą, kol visa seka tampa surikiuota. Pavyzdžiui, skaičiai gali būti rūšiuojami pagal kiekvieną skaitmenį – procesas kartojamas tiek kartų, kiek didžiausias skaičius turi skaitmenų.

Duomenų rikiavimo būdas.
Yra įvairių rikiavimo metodų. Daugiausia žinomi sąlajinio rikiavimo, sparčiojo rikiavimo, Šelo, metodai, o taip pat rikiavimas burbulo metodu. Metodai skiriasi sudėtingumu, bei rikiavimo sparta, kuri taip pat priklauso nuo rikiuojamų duomenų pradinio sutvarkymo. Vieni duomenys gali būti sparčiau surikiuojami vienu metodu, kiti – kitu.

Objektų išdėstymas į eilę pagal kurį nors jų parametrą, skaičių – pagal jų dydį, žodžių – pagal raidžių rikiavimo eilę abėcėlėje ir pan.
Rikiuoti galima dvejopai: didėjančiai arba mažėjančiai. Jeigu objektai skaidomi į kelias grupes, tai sakoma, kad jie rūšiuojami. Rūšiavimas gali būti panaudotas kaip pagalbinis rikiavimo veiksmas. Objektai surūšiuojami į grupes (rūšis), po to grupės sujungiamos ir gaunama surikiuotų objektų eilė.
Atkreipiame dėmesį, kad anglų kalboje neskiriamos rikiavimo ir rūšiavimo sąvokos. Tai reikia turėti omenyje verčiant programas.
Yra įvairių rikiavimo metodų. Labiau žinomi: spartusis, sąlajinis rikiavimas, rikiavimas burbulo metodu, Šelo metodu. Jie skiriasi sudėtingumu ir rikiavimo sparta, kuri taip pat priklauso nuo rikiuojamų duomenų pradinio sutvarkymo. Vieni duomenys gali būti sparčiau surikiuojami vienu metodu, kiti – kitu.