kap (lyg) gùgė
1. Jo nosis lenkta lyg gùgė (riesta lazda). Lš.
2. Tu, seni, sulinkęs kap gùgė. Nmn.

kaip (kai) pavažà
1. Sukumpęs kai vežlankys, kai pavaža. LMD. Eina susrietus kai pavažà. KltŽ 207.
2. Nosis riesta kai pavažà. Ds.
3. Atriekė riekę kaip pãvažą (didelę). Varn.
4. Liūruo[ja] liūruo[ja] ir linguo[ja] kaip pavaža (lėtai, sunkiai eina). Vvr.

galų̃ galè pagaliau (ką padaryti, pasiekti): Galų gale visi susirinko. Varn. Bet tu lyg ąžuolas išstovėjai, nepalūžai... Sulaukei galų gale savosios dienos. rš.
galù gãlą mazgù mãzgą Trg. striuka, riesta: Kas ta algelė, tos trys dešimtėlės? per metus naginėms, druskai, tik galu galą mazgu mazgą, ant piršto visi nešioja kapeikėlėmis. Žem.
galų̃ gãlą mazgų̃ mãzgą striuka, riesta: Nekaip žmogelis gyvena, tik galų galą mazgų mazgą. Ll.
ant galų̃ gãlo pagaliau: Ant galų galo paršlamatuoja ir tas Steponas. Dr.
ant gãlo liežùvio
1.klausinėjant (rasti): Kaip tu mane radai? – Nagi ant galo liežuvio. Smn. Visi keliai ant galo liežuvio – pasiklausk žmonių, ir pasakys. Kt. Ant galo liežuvio visa. Pls.
2.sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Pamiršau, ant galo liežuvio. And.
ant gãlo liežùvio atsistóti sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant galo liežuvio atsistojo, tik pasakyt. Skdt.
ant gãlo liežùvio bū́ti sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Vardas ant galo liežuvio, tik negaliu atsiminti. Jnšk.
ant gãlo liežùvio išnešióti visiems išpasakoti: Ji pirmoji pastebėjo ir Ulės nelaimę ir po visą kaimą ant galo liežuvio išnešiojo. Bor.
ant gãlo liežùvio stovė́ti sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Ant galo liežuvio stovi, ir negaliu atsimint. Krkn. Ant galo liežuvio stovi ir neištaria. Btg.
ant gãlo liežùvio užsimègzti būti pasiryžus tuojau pasakyti: Ir turėjai ant galo liežuvio užsimegzt. Šmn.
nuo gãlo liežùvio ištrū́kti staiga užmiršti: Tik pagavau ir vėl nuo galo liežuvio ištrūko... A a! atsiminiau... Buvau ir užmiršęs tau pasakyti. Šein.
ant gãlo maldõs pagaliau: Ir ant galo maldos kas išėjo: visą turtą kaip praleido, pats sau galą pasidarė. Plt.
gãlo mẽtų savo atgyvenęs, pasenęs: Be reikalo statos [namą]: gi galo metų boba, nė vaikų, nė nieko. Mžš.
galų̃ pagalėjè pagaliau: Vargo vargo ir galų pagalėj nukeliavo. Grž.
ant gãlo pagalė̃s pagaliau: Davės, siuto, ant galo pagalės apsivogė ir į kalėjimą pakliuvo. Krš. Ant galo pagalės kaip nori daryk. Grž.
ant galų̃ pagalė̃s pagaliau: Ant galų pagalės, jeigu jau taip reikėjo tokio didelio rugių lauko, juk toks čia, kur gyvenvietę stato, jau plytėjo. Gran.
ant gãlo pagaliõs pagaliau: Ant galo pagalios ir paskutinį arklį pavogė. J. Ant galo pagalios nukeliavo ir pas karalių. Mrj.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, blaškytis, skubėti: Vakar tinginiavo, o šiandien ant galų pirštų šoka. Gdl.
ant galų̃ pir̃štų váikščioti pataikauti: Ant galų pirštų vaikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man!. Lkč. Aplink jį visi ant galų pirštų vaikščioja, mat bijo. Kt. Prieš jį visi ant galų pirštų vaikščioja. Mrj.
gãlas tìlto matýti baigiasi gyvenimas: Senas jau, vaikeli, jau galas tilto matyt. Srj.
abù galùs riẽsti Sk. pykti, aikštytis:
abù galùs užriẽsti užpykti, užsiaikštyti: Tik palik [vaiką] vieną, pyks ir abu galus užriečia. Rm.
añtras gãlas juok.
1.užpakalis: Kai išsižiojo, tai antras galas matyti. Rs.
2.lyties organai: Ir anie pajunkys jaunuosius dabar aple (apie) antrą galą. Sd.
añtrą gãlą atsùkti puoštis: Ant amžiaus galo atsukau antrą galą. End.
antrù galù suktàsis nevykėlis, ištižėlis: Mano vyras toks leibelė, antru galu suktasis. Nt.
apkultaĩs galaĩs daug, užtektinai: Darbo turiu apkultais galais. Šll.
atkultaĩs galaĩs
1.ligi soties: Mano ožkikei to šieno užteks atkultais galais. Skdv. Tik ropučių turi užtekti atkultais galais. Skdv.
2.su viršum: Bus bus, atkultais galais kilogramas. NmŽ.
dỹkas gãlas lengva, paprasta: Įraginti griauti – dykas galas: nereikia nei proto, nei išminties, gana šauksmo riksmo. Vaižg. Čia žiemos metu dykas galas bus į Gandingą parsigabenti. Vaižg.
dykù galù lengvai: Gyvena dyku galu, o bėdavojas. Varn.
drūtàsis gãlas garbinga vieta (prie stalo): Tuo tarpu stalus apkrovė valgiais, apstatė buteliais, sodino svečius aplinkui, o kūmas į drūtąjį galą. Žem.
gývas gãlas daug: Tų dilgėlių pas mus yra gyvas galas. Klvr. O uogų palioje gyvas galas. Mrj. Mynėjų prisivadino gyvą galą. Pvn. Tų vaikų turėjo žmonės gyvą galą. Prn. Gyvą galą prisijuokėm. KzR. Kiek aš anų (dainų) mokėjau – gyvą galą. Trš. Visokio rūpesčio seniui buvo gyvas galas. Bor.
gãlas jų̃ tiek to: Važiuote namulio, galas jų, nėra ir nereikia. Grv.
kàs gãlas neaišku, kas yra: Tie miežiai šiemet pakaitę ar kas galas, kad tas miežienis toks aitrus. Jnšk.
kìtas gãlas juok. užpakalis: Kai jau kitas galas veda galvą, tai tada jau nebėr nieko. Gdr. Kai rėkia, tai net kitas galas matyti. Krok. Nesivilk, mergele, iš kito galo. Ds.
kókio gãlo kodėl (piktai): Kokio tu ten galo kriksi (verki) nuo pačio ryto?. Dsm. Kokio galo? – sykį visai užpyko krautuvininkas. Ap.
kokiám gãlui kam, kodėl: Jau trečią kartą Silver ar Siūlas prašo, gal geriau įsako, nuskusti barzdą! Kokiam galui?. Dovyd.
kokių̃ galų̃ kodėl: Kokių galų aš čia atėjau!... Šein.
kuriõ gãlo ko: Po to mieste vėl pasipylė proklamacijos, ir net žandarų šefas nebežinojo kurio galo stvertis. Vien. Peržiem ištindiriavo, o dabar neturi nei kurio galo tvert. An.
kuriám gãlui kodėl (piktai): Kuriam galui reikėjo čia kviestis girininką?. Ap.
nė̃ kuriám gãlui maža, neužtenkamai: Nusiperki to sviesto – nė kuriam galui. Mžš. Vienos vištos tokiai šeimynai – nė kuriam galui. Mžš.
kurių̃ galų̃ kas nors bloga: Ar jis sukvailo, ar kurių galų!.. Tyčiojas gal?. Šein.
kuríems galáms kam, kodėl (piktai): Reikėjo iš karto aiškiai pasakyti. Kuriems galams tos bjaurios užuominos?. Ap. Kuriems galams dirbti, jei ir taip gerai gyvenu. Pp.
netikrì galaĩ įvairūs niekai: Išsigalvoja visokių netikrų galų. Jrb.
paskutìnis gãlas visai prastai: Susergi, tai paskutinis galas. Sml. Tai buvo visai paskutinis galas Vaclovo Kibardeikos – susidėti su girtuokliu Volunge. Dovyd.
pūstì galaĩ beprasmiška, neverta: Mums atrodo, kad pūsti galai čia sakyt. Grv.
pūstùs galùs darýti labai pykti, griebtis įvairių priemonių: Pūstus galus dariau, ir krokiau, ir ko nedariau, ans anai tiko, ir gana. End.
pūstù galù ver̃stis labai teisintis: Jis žmogus pūstu galu verčias, kad tų pinigų nevogęs. Skr.
striukì galaĩ sunku (gauti), riesta: Man su pinigais striuki galai. Ps.
šìkamas gãlas priė̃jo vlg. pateko į vargą: Matai, kad jau priėjo šikamas galas. Slnt.
neĩ šiókio neĩ tókio gãlo nežinia ką daryti: Nei šiokio nei tokio galo su tuo veršiu: ar parduot, ar palikt auginimui. Rs. Tai geria jis – nei šiokio galo nei tokio. Jrb.
tàs pàts gãlas vienodi: Aš nei rusų laukiau, nei vokiečių, man tas pats galas [abeji]. Kpč.
víeno gãlo vienodas: Abu jie vieno galo. Kp.
víenas gãlas dẽga, kìtas rū̃ksta An. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas dẽga, kìtas nė̃ nerū̃ksta Trgn. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas degą̃s, kitas užšãlęs Grg. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas svỹla, kìtas dẽga Lkš. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas žìba, kìtas rū̃ksta Srv. apie neskoningą aprangą:
visùs galùs viską: Žmogus kol visus galus aplakstai, žiūrėk – ir pusdienėlis. Jnšk. Ir blynus kepa, ir cepelinus daro, ir visus galus. Srj.
visíems galáms viskam: Visiems galams mašinos yra, tik poteriam kalbėt nėra. Krd.
visì galaĩ pasiléido apie sugedusius vidurius: O vemia, o triedžia, visi galai pasileido. End.
visókiais galaĩs visaip: Kai žmogus visokiais galais sukiesi, tai dar šiaip taip išeini ir gali gyventi. Nm.
gãlą darýti rėkti: Vištos galą daro, kad neduodi grūdų. Arm.
gãlą darýtis labai jaudintis: Armanis galą darosi, gyvas po velėna lenda – žemę atėmė, gyvulius ištampė, namus išdraskė. Bub.
galùs darýtis Gr. jaudintis: Čia visi galus darosi, o tu svečiuojiesi. Na, eik savo pliką peliūkštį – seserį pasveikinti. Simon.
gãlą gáuti žūti, mirti: Daug daug žmonių, bestatant tuos rūmus, sveikatą prikišo, kiti ir galą gavo, o retas rykščių išvengė. Vien. Kažkur prapuolė peilis, dabar gali galą gauti beieškodamas. Jnš. Rudenį peršalau, bemaž ir galą gavau. End. Na ir vėjas šiandien, kad jis kur galą sau gautų, kad jis pasikartų!. Šein.
galùs graibstýti
1.perpykti: Tik tu primink, kad anos vaikas negerai daro – galus graibsto. Plt. Tas tėvas nieko tokio, o ta motinėlė galus graibsto. End.
2.mirtimi vaduotis, merdėti: Vargu begis – jau galus graibsto. Šts.
3.labai sielvartauti: Ona galus graibstė, ant slenksčio atsigulusi krokė. End.
gãlo graibstýtis ieškoti nelaimės: Eina galo graibstydamasis. Mrj.
gãlo grebóti ieškoti nelaimės: Kaip ir šitas girtas, argi ne galo greboja. Krok.
galùs gróbstyti
1.labai stengtis: Ko aš čia kaip durnė nusistačiau išvažiuoti, galus grobstau: kada suspėsiu, tada išvažiuosiu. Lk.
2.mirtimi vaduotis: Julė visai galus grobsto. Krš.
galùs gróbstytis vargti, galuotis: O ta Marė dabar jau galus grobstosi su tuo savo tinginiu. Simon.
galùs išdarinė́ti išdaigauti: Galus tu ten išdarinėji, kad visi ten apie tave tik ir šneka. Lkč.
gãlas (ko)nemãtė tiek to, nesvarbu: Eik, imk – galas tavęs nematė. Dkš. Galas tavęs nematė, aš kitą pasidirbsiu. Varn. Man jo nereikia, galas jo nematė!. Kt. Galas nematė to tavo dviračio – aš tau nupirksiu naują. Ps.
gãlas (ko)nemãtai tiek to, tesižinai: Galas jo nematai!. Ds.
gãlas neriñko nieko bloga neatsitiko: Vargom, skurdom, būdami jauni, ir galas nerinko. Mrj. Kur jis eina tokią naktį? – O, nerinks jo galas. Mrj.
galų̃ nesudùrti negalėti pragyventi: Kas metai nesudurdavo galų... Nebuvo duonos... Buvo daug skolų. Tilv.
gãlo nesùduria su galù Šk. negali pragyventi: Doras pensininkas, gaudamas vidutinę pensiją, nesuduria galo su galu, nes jam kas mėnesį reikia mokėti už butą, dar valgyt kasdien nusipirkt. rš.
gãlo nesutráukia su galù sunkiai verčiasi: Toks didelis ūkis, o nesutraukia galo su galu. Vrn. Ten nesutraukdavo galo su galu, o tau netrūksta nieko. Pv.
gãlas nẽša neig. piktai sakoma einančiam kur nereikia: Kurgi tu eini? Kur tave galas neša?!. Mrj. Kur tave neša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie!. Arm.
gãlo nežinóti daug turėti: Užtai visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežino. Žem.
gãlą ràsti liautis: Na, ir įsikadėjo, bent galą rastumei. Pp.
gãlas ráuna apie nerimstantį: Kur tu karies, kur tave dabar galas rauna?!. Mrk.
galùs rìšti pragyventi: Be jokių progų vos galus rišam. Švnč.
galùs sudùrti su galaĩs išsiversti: Jis vos galus su galais tesudūrė. Mont. Ėmė Kupstas kortom lošti, vildamasis galus su galais sudurti, kol dvaras subankrutavo galutinai. Trein.
sùk (ką)gãlas tesižinai: Užmokėjai, ir suk jį galas!. Sug.
gãlą sumègzti su galù vos išsiversti: Turėjau dirbti ir rimtai galvoti, kaip mažu išteklium visus didelės šeimos reikalus patenkinti ir galą su galu sumegzti.... Pt. Šeima didelė, tai, būdavo, tiktai va sumezgam galą su galu. Skm. Nieko čia iš tokio pono, pats galo su galu nesumegzdavo. Pl. Gal galą su galu jau sumezga, kad pas mum nebeateina skolintis. Mžš.
galùs sustùmti išsiversti: Negaliu galus sustumti šiais karės metais. Šts.
gãlą suvèsti su galù išsiversti: Mes patys vos tik galą su galu suvedame.... Žem. Viskas pigu, negali galą su galu suvesti. Gs.
galùs suvèsti su galaĩs nuosekliai išdėstyti: Tat gal jau bus paskutinis mano žodis, taip aš jaučiu, užtatai pasistengsiu galus su galais savo mokslo suvesti. Šein.
gãlas svỹla, gãlas dẽga Šk. apie šiltai apsirengusį:
tráuk (tave...)gãlas toks keiksmas: Trauk tave galas!. Drsk.
tráuk (tave...)galaĩs toks keiksmas: Trauk jį galais, tokį rūgštų obuolį!. Mrj.
gãlą varýti su galù šiaip taip verstis: Kai vaikų neturi, galą su galu varo. Yl.
gãlą vèsti su galù verstis: Valstybei irgi sunku galą su galu vesti. Ppl.
gãlas žìno
1.daug: Sniego privelta galas žino. Str. Grikių tai galas žino kiek prisėja, nurauk paskui. Pv. Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotum. Avyž.
2.nežinia: Kareivukai, galas žino, ką pagalvojo, juk nei Gapšiukas, nei jo draugas rusiškai nemokėjo, tiktai kelis žodžius. Ap. Ir galas žino, kogi nėra dar grybų?. Sn.
3.toks keiksmas: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki!. Krėv.
galaĩ žìno nežinia: Galai jį žino, kur jis nuėjo. Stk. Galai žino, net nežinau, dar viršaus dvidešimt buvo. Graž. Į skolas įlindęs prieš keletą metų galai žino kur išsidanginęs. Zur.
ant paskùjo gãlo pagaliau: Ant paskujo galo paimsi krepšiuką ir eisi [elgetauti]. Rsn.
ant tõ gãlo į senatvę: Visos ligos ant to galo. Ėr.
ant tų̃ galų̃ į senatvę: Visi einam ant tų galų, nebėr ko norėt. Sur.
apiẽ antrùs galùs šnekė́ti blevyzgoti: Kai su juo pradedi šnekėti apie antrus galus, tai jam atsiranda ir kalbos, ir iškalbos. Skr.
be gãlo
1.labai: Ji sena be galo ir tokia kytra. Zp. Be galo didelis. rš. Be galo jis nori pralobti. Gs. Pintardos tokios raibuotos, be galo deda. Krž.
2.ilgai: Rodos eičiau taip be galo. Varn.
be míelo gãlo labai, ištisai, nebaigdamas: Kai pradės suopti, tai suops be mielo galo. Alk.
be sàvo gãlo labai daug: Grybų čia buvo be savo galo. Šmn.
be víeno gãlo
1.ištisai, be pertraukos: Nuolat ieškojo progos pabūti su žmonėmis ir jų klausyti, jei ne klausyti, tai pačiam malti malti be vieno galo. Vaižg. Ale vėl kaip pradės lyt, tai be vieno galo. Lb.
2.labai, nepaprastai: Rūgščios vyšnios be vieno galo. Jdr. Be vieno galo ta merga graži. Grg. O kokia ana graži, be vieno galo. Trš. Kas per suvargimas, sužuvimas buvo – nusišliaužusios bobos be vieno galo. Krš.
3.visai ne: Ans ausimis nebgirdi be galo vieno. Gršl.
be gãlo be krãšto
1.labai ilgai trunkantis: Ne vien seniams, bet ir vaikams pakyrėjo tokia žiema be galo be krašto. Žem. Mokėjo pumpėti (bambėti) be galo be krašto. Krš.
2.labai didelis: Žemaitijoj buvo tuomet girės be galo be krašto. A.
3.labai daug: Dvare naudos be galo be krašto buvo. Bs.
4.nepaprastai, karštai: Vyrą mylėjo be galo be krašto. rš. Be galo be krašto gera anos širdis. Varn. Galės mane myluoti, skambinti be galo be krašto!. Šein.
5.labai: Pradėjo skubėti be galo be krašto laikrodis. Trk.
be gãlo ir krãšto labai: Graži graži – be galo ir krašto. Grdm.
dėl dỹko gãlo dėl menkos priežasties: Dėl dyko galo mes čia dabar plaukus vienas kitam rausma!. Jabl.
gãlas į gãlą ištisai: Mano šulinys galas galan ąžuolinis. Švnč.
į añtrą gãlą eĩti senti: Jau tu eini į antrą galą. Jnšk.
į paskutìnį gãlą visai prastai: Jau jis prisigyveno į paskutinį galą. Stk.
į šį̃ gãlą
1.paskutiniu metu: Gegužinės tik į šį galą atsirado. Krs.
2.senatvėje: Nėr ko norėt į šį galą tos sveikatos. Erž.
neĩ į šį̃ gãlą neĩ į tą̃ gãlą visaip blogai: Ką gi ten mačys, kad aš nesiskirsiu [per teismą], nei šian galan nei tan galan. PnmR.
į tą̃ gãlą senstant: Aš į tą galą nieko nebijau, man draugas kapai. Btg.
į tą̃ gãlą eĩti baigti gyvenimą: Į tą galą eini – ką čia vaistai bepadės. Sur.
į víeną gãlą prastai (baigė): Gydės gydės arielka – nusigydė vienan galan. Str. Kamarninkas žemę dalijo dalijo ir vienan galan nudalijo. Švnč. Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliavo vienan galan. Dr.
gãlas nuo gãlo
1.per visą laiką, ištisai: Išbuvau galas nuo galo. Sdk.
2.viską, neskirstant: Aš darbo nesirenku – galas nuo galo viską dirbu. Skr.
per abù galùs išlį̃sti nesuteikti naudos: Išlįs jam per abu galus šitie pinigai. Ds.
per abù galùs kìšti gausiai teikti, lepinti: Ar jin pasako nors žodį gerą, kad mes jai kišom ir kišom per abu galus; kam to reik – praeitasis užmirštasis. Jnš. Vaikui kiša per abu galu. Tr.
per kìtą gãlą bỹra apie pasenusį, silpną: Ką čia pabėgsi, kad byra per kitą galą. Prl.
kàs per gãlas neaišku: Kas per galas – juk išjungė telefoną. Ap.
po galaĩs toks keiksmas: Po galais! Kaip toli nuklydo mintimis, o praėjo dar visai nedaug. Ap.
po galám prastas, nužiūrėtas: Jeigu jis pamato, tai tas gyvulėlis ir po galam. Brž.
po visų̃ galų̃ pagaliau: Po visų galų parvažiuok nors namo!. Lp.
po visaĩs galaĩs viskas baigta: Kam ten taip griebt, kam ten taip dirbt, nugriūna žmogus, ir po visais galais. Žl.
eĩna kur̃ po galaĩs toks keiksmas: Eina ji kur po galais, toji trasa!. Ap.
su galaĩs visam laikui: Išvažiavo su galais. Varn.
su galù menkas (sugebėjimas): Mano tas žinojimas [siūti] su galu. Jnš.
su antrù galù paleistuvaujant: Ta merga pelnos su antru galu. Šts.
su atlenktaĩs galaĩs užtektinai, su viršum: O dabar, likviduojant fondą, man paprašius, dar tris šimtus paskyrė kelionei į Lietuvą; turbūt užteks, kaip žemaičiai sako, su atlenktais galais. Žem. Kelnės išeis iš tos medžiagos su atlenktais galais, aš manau, kad išeis dar ir šelbierka. Brs.
už kuriõ gãlo ko: Ji viena nežinojo, nė už kurio galo griebtis. Rs.
galìp gãlo pagaliau: Galip galo kokią ana pavardę turi (už trečio vyro ištekėjusi)?. Rdn.
kad (tave...)gãlas toks keiksmas, sakomas išsigandus: Kad tave galas, kaip išsigandau!. Klvr.
kad (tave...)kur̃ gãlas Br. toks keiksmas, sakomas išsigandus:
màt (jį...)gãlas tiek to: Mat jį galas, neisiu, man jis nepatinka. Prn.
neĩ gãlo neĩ krãšto
1.apie ką be tvarkos: Toki gražūs siūlai, bet taip tu juos sukrampulinai, kad negali rasti nei galo nei krašto. Šk. Kalba kalba – nei galo nei krašto, nei rast nei pamest. Mžš.
2.apie labai didelį, platų, gausų: Iškilo iš kapų milžinų vėlės, imasi tylomis tylomis triūsti, mums, savo palikuonims, austi stebuklingą, nei galo nei krašto neturintį audimą mūsų ašarom sausinti. Pt. O reikalų – nei galo nei krašto. Zur.
3.apie labai ilgą laiką: Dėdei Topiliui, paskutiniam šeimoje, [piemenavimo] nesimatė nei galo nei krašto. Andr.
neĩ gãlo neĩ pabaigõs Šts. apie ką be tvarkos: Tas tavo vyras tikras plepalynė: nei galo nei pabaigos. Skd.
tegù (tave...)gãlas nepiktas keiksmas: Tegu ją galas – toks įkyrus!. Kt.
tegù (tave...)galaĩ tiek to, tesižino: Tegu ją galai, tą Rožę, tesižino, duosim žmonėms gyventi, kaip kas nori. Ap.
ant adatos galiuko žr adata
akių galais žr akis
akių gale žr akis
bėdų galas žr bėda
dantų galais žr dantis
dienų galas žr diena
dienų gale žr diena
dūmo galu žr dūmas
į grobo galą įmesti žr grobas
iš grobų galo žr grobas
ir didelis kamuolys pririeta galą žr kamuolys
kelio galas žr kelias
visų kelių galas žr kelias
kiemo galas žr kiemas
iki knyslio galo žr knyslys
kryžiaus galą kąsti (krimsti) žr kryžius
liepto galas žr lieptas
liepto galą žr lieptas
liepto galą prieiti (prilipti) žr lieptas
prie liepto galo prilipti žr lieptas
ant liepto galo stovėti žr lieptas
liežuvio galas žr liežuvis
ant liežuvio galo žr liežuvis
ant liežuvio galo kabėti žr liežuvis
liežuvio galą panižo žr liežuvis
ant liežuvio galo pamauti žr liežuvis
ant liežuvio galo stovėti žr liežuvis
ant liežuvio galo sukasi žr liežuvis
ant liežuvio galo turėti žr liežuvis
ant liežuvio galo užeiti žr liežuvis
ant liežuvio galo veliasi žr liežuvis
naudos galo nemato žr nauda
nosies galo neparodyti žr nosis
ant nosies galo lipti žr nosis
iki savo nosies galo žr nosis
toliau savo nosies galo nematyti žr nosis
ant pagalės galo žr pagalė
pasaka be galo žr pasaka
pasaulio galas žr pasaulis
į pasaulio galą žr pasaulis
kad (tave...)pypkės galas žr pypkė
pirštų galas žr pirštas
ant pirštų galų žr pirštas
pirštų galus nudegti žr pirštas
pirštų galais vaikščioti žr pirštas
ratų gale likti žr ratai
rylų galai priėjo žr ryla
rylių galas žr rylis
rylio galai žr rylis
siūlo galas žr siūlas
siūlo galo žr siūlas
siūlo galą atsekti žr siūlas
siūlo galas atsirado žr siūlas
siūlo galo ieškoti žr siūlas
siūlo galą paduoti į rankas žr siūlas
siūlo galą surasti žr siūlas
ne ant siūlo galo žr siūlas
ant siūlo galo kabėti žr siūlas
iki siūlo galo žr siūlas
iš siūlo galo žr siūlas
nuo siūlo galo žr siūlas
už siūlo galą žr siūlas
nė siūlo galo žr siūlas
sprigto galas žr sprigtas
uodegos galelis žr uodega
už uodegos galo nutverti žr uodega
neilgi valakų galai žr valakas
valakai prie galo žr valakas
vargais galais žr vargas
žemę rašyti kitu galu žr žemė
žodžio gale žr žodis

ski̇́esti, ski̇́edžia (ski̇́eda), ski̇́edė (ski̇́edo) K, Š, Rtr, skiẽsti Srv; R, N, M, L
1. DŽ tr. daryti skystą, skystesnį: Ski̇́edžiu košę vandenimi J. Dirbdamas alų, nebski̇́edžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas J. Pienu skiesta bulvinė košė kitur padažinė vadinos Ggr. Ski̇́edžia arielką Škn. Leido vaistus, o tien (tie) ski̇́eda kraujį Pvn. Tręšti naudojamos srutos skiedžiamos vandeniu rš. Kai pradėjo lietus skiest (merkti) žemę, tai skiedžia ir skiedžia Pn.
^ Bagoto nosis riesta, bet dūšia skiesta KrvP(Mlt).
ǁ daryti palaidus (vidurius): Vaistas skies tau vidurius, ir triesi J. Girdant veršius su miltais, pilvus skieda Šts. Bruknės skiedžia lengvai vidurius rš. Skiedžiami̇́eji vaistai NdŽ.
| refl. BŽ484.
2. perdėtai kalbėti, girti; niekus tauzyti: Boba tik ski̇́edžia, ski̇́edžia – atrodytų, kad ten kažin kas Alk. Ski̇́edžia ski̇́edžia lyg koks skystimas – nei jau taip buvo, nei ką Vrb. Neski̇́esk tiek daug, ba visi žino, kad meluoji Gž. Jau kaip motina ski̇́edžia apie tą Norkų, negali apsakyt! Skr. Ką tu jį tę suprasi: jis tik skiẽdžia ir skiẽdžia, o gero tai nieko nepasako Al. Tai ką gi čia ski̇́edi, kad nežinai! Sdk. Jau tu kai pradedi ski̇́est, tai nuskiedi visai Vl. Neski̇́esk čia nesąmonių! Mrj. Et, ski̇́edi tiktai: nė taip buvo, nė ko Šln.
^ Jaunas beskiedi, senas betriedi Šlv.
| refl.: Nereikia per daug ski̇́estis Prn.
ǁ tr. kaulyti, prašyti: Jonienė to pjūklo ski̇́edė ski̇́edė, o dabar jau koks mėnuo visai nesirodo – manė, kad aš dovanai pakišiu Lkč.
3. intr. menk. jausmingai reaguoti, karščiuotis: Čia reik apgalvot, o ne ski̇́est Rs. Mama, antai tetutė ateina, aš bėgsiu pasitikti. – Neskiesk, ateina, tai ateis M.Katk.
4. juoktis: Ko tu čia tep skiedi̇̀? Mrc. Regi, kap skiedžia Lp. Ir neišturėjo neskiẽdęs Lš.
5. garsiai šaukti; plonai giedoti: Mergaitės, kad jūs labai skiẽdžiat Vlk. Mano gaidys labai skiẽdžia Vlk. Ko tu čia ski̇́edi, kad net par ausis eina! Rm.
6. skaidyti atribojant: Gyvenimą gal pusiau ski̇́esti KlvrŽ. Tas gyvenimas y[ra] ski̇́estas su ta puse Plng. Tris sudėjo, potam pusiau ski̇́edo kulkozą Vn.
ǁ skirstyti į dalis: Ka dvi motinelės y[ra], gal ski̇́esti [bites] Brs. Ant daug dalių skiedu aš javus J.
| refl.: Matai, kiti į apačią ski̇́edas, kiti į viršų ski̇́edas siūleliai Rt. Kad audi, tai gijos prie skieto vienos eina aukštyn, antros žemyn skiedžiasi J. Kitą giją [siūlų] aš skaidyčio – didliai gerai ski̇́edas Ms. An kelių dalių ski̇́edas (turi kelias reikšmes) tas žodis Šv.
| Lūpos kušėjo, skiedėsi (vėrėsi) ir vėl susičiaupė prš.
ǁ refl. irti, skirtis, ardytis: Tavo siena ski̇́edas J. Mašina (bortai) ski̇́edės ir išvirto – aplamdė visus Pp.
ǁ refl. šakotis: Visur, kur tiktai vieškeliai skiedžiasi arba keičiasi (ant kryžkelio), tur kelrodžiai statyti būti LC1887,17.
ǁ refl. skirtis, atsidalyti iš visumos: Neskiedas akuotai iš gūdų, jei nėr vėjo vėtant ar berant Šts. Šiemet gera skaidula linų, bo skiedas nuo kailio, greitai išsimina J. Plova skiedas nu dalgio, atšoksta, atsitranko tinant Šts.
7. tr. šalinti vieną nuo kito, skirti (susipešusius): Mūsų gaidžiai buvo susimušę kruvinai, bėgom ski̇́esti Lkž. Skiesk mušančius, bo jiejie užsimuš J. Gerai, kad buvo kam ski̇́esti, – būtų vienas antrą užsimušę Up. Du mušas, o trečias ski̇́eda Sd.
8. tr. sklaidyti į šalis: Vėjas debesis ski̇́eda Kv. Lūkstas skieda debesis (šio ežero apylinkėse retai telyja) Varn. Žegnojimas skieda debesius Ggr.
| Tu skiedei drabužius, t. y. tvaipinais, rodei J.
| refl.: Tokie kalnai, ka debesys ski̇́edas Pj. Garas skiedžias, kaį nėr kas suvaržo Vaižg.
9. tr. neleisti kartu būti, skirti: Skiedė muni gentys, skiedė giminelės, skiedė mumi jauną nu jaunos mergelės LTR(Šts). Nieks nuo tavęs mus neskiedė A1883,35.
| Skies mudums meilelę dėl to seno šeirio KlvD188.
ǁ refl. nebūti kartu būryje; šalintis iš būrio: Karvės neski̇́edas – kartu i kartu Eig. Anos karvė y[ra] šerama, girdoma, ana ski̇́esis nu bandos, nepaganysi su visoms Šts. Ir tad tebskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys S.Dauk. Tolei neleiskiva skiestis [vaikams], kolei kaip vien reikiant neišmoks savo amato M.Valanč. Skiedas tada kožnas į savo numus P.
10. tr. N neleisti santuokoje gyventi: A tura motyna ski̇́esti sūnų su pačia? Jdr.
ǁ refl. N išsituokti: Tas pons nor ski̇́estis K. Šnekėjo, by ski̇́edas su pačia Šv. Pagyvena mėnesį, du – jau ski̇́edas Trk. Pirma anie ski̇́edės, tik nežinau, kas kaltas buvo Prk. Ski̇́edės vieną kartą, bet daba vėl krūvo[je] gyvena Žeml. Ski̇́eduos, kam munie reik tokios bjaurybės! Jdr. Aš neski̇́esuos, mun gerai Eig.
11. tr. išskirti iš kitų, kitaip elgtis su kuo: Kartu valgė, niekas neski̇́edė Všv. Nū normos nė vieno neski̇́eda Jdr.
12. tr. daryti, kad būtų skirtingas: Čia mokyto[ja]s tur ištarti žodį Adoms, skiesdamas pirmąjį balsą nu antro S.Dauk.
| refl.: Žemaitiška tarmė skiedas nu lietuviškos Jn.
ǁ justi, suvokti kieno skirtumus, laikyti kitonišku, skirtingu: Lietuvis skiedė kūną nuo dvasios A1884,131. Ne apdaras skiedė kiltės vyrą nu kitų ūkinykų S.Dauk.
13. intr. eiti kiaurai, smelktis (apie šaltį, drėgmę): Ale tai skiedžia šaltis par visą kūną – kaip ir vėliausiam rudeny Sdk. Troba, rokuok, be stogo, per visas sienas skiedžia J.Balt.
14. tr. ploninti (siūlą): Jos verpimas – ski̇́edžia, ski̇́edžia siūlą Klt. Ale ir ski̇́edi siūlą! Ut.
15. tr. lepinti: Motina skiedžia dukterę, t. y. lepina J.
◊ į kélnes ski̇́esti karščiuotis: Ko čia ski̇́edi į kélnes?! Rs.
apsiski̇́esti daugeliui išsiskirstyti: Apsiskiedė jau žmonys, ištuštėjo miestalis Šts.
atski̇́esti tr. NdŽ
1. LL214,215, Š, Rtr, DŽ padaryti skystesnį, silpnesnės koncentracijos: Jaunų bulbių košę atski̇́edi su pienu – dideliai skanu Krtn. Ana atski̇́edė košę vandenimi J. Reikia da atski̇́est duona [maišant] Sdk. Kanapių pieną, sulo[je] atski̇́estą, valgė pri košės Šts. Atski̇́esk kiaulėm ėdalą Ds. Anie parduodami pieną su vandiniu atski̇́eda Slnt. Štai priganysiu karveles, jos duos nūnai daugiau pienelio, ir moterys balčiau man atskies buizos V.Krėv. Daug kartu atskiedžiami vandeniu klijai kaskart mažesnį turi stiprumą rš. Jūra spindi ir atrodo balzgana, lyg pienu atskiesta rš. Žemė lietaus atskiestà (įmerkta) – kap košė Lš. Kur vienas krito bernelis, ten šimtus priešų aplinkui nuklojo, gausiai paliedamas, atskiesdamas krauju gimtąją žemelę V.Krėv.
| prk.: Sutrikęs žiūrėjo į pilkumu atskiestą tamsą J.Avyž.
| refl. tr. Rtr, BŽ484, DŽ1: Atsiskiedė spirito rš.
2. Ser atskirti iš visumos: Avys susimaišė, ir negaliu atski̇́esti Up. Atskiesti skujines sėklas nu kankorėžių S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Varant gyvolius numie, pirmiau atsiski̇́esk avis Kal.
| Ištirpini korius, vaškas atsiski̇́eda Pj.
3. atitolinti vieną nuo kito, neleisti būti kartu, atskirti nuo ko: Mano Oniukė negal atski̇́esti avių nuo ožių J. Vaiką nu motinos atski̇́edė Slnt. Tuo metu tėvai nuo vaikų bus atskiesti Pron. Dvidešimt pirmų metelių atskies mumis nu tėvelių LTR(Vkš). Jau laikas paršelius nu kiaulei atski̇́esti Slnt. Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Nuo bažnyčios su visu atskiestieji P.
^ Tikt retai koks … kaip atskiesta žąsis prie liberalų priklydo TP1881,30.
| refl.: Republikė turinti nuo bažnyčios atsiskiesti LC1888,17.
ǁ refl. nebūti kartu, pasitraukti: Ans nu mūsų kaip atsiski̇́edė, ir nebsutikom daugiau KlvrŽ. Mes noram atsiski̇́esti su pažįstamaisiais LKT143(Kin). Aš nu tėvų tat kaip atsiski̇́edžiau, tai čia parejau Žr. Atsiski̇́edom nū anų, išvažiavom kitur Šv. Atsiski̇́edom nū tėvynės Pj. Kas atsiski̇́edęs nuo svieto, tas atskyduolis J. Kaip tos karvės atsiski̇́edė nū bandos? Lkv.
4. nutraukti santuoką, išskirti: Py mūsų i bažnyčia gal atski̇́esti Prk.
| refl.: Ta merga pamasino, ir atsiski̇́edė Šlu. Užsimanė ski̇́esties – nuejo, atsirašė, atsiski̇́edė Všv. Į mūsų kraštą i seniaus galėjai atsiski̇́esties Prk.
5. padaryti atskirą, atidalyti, atriboti: Sako, motina žemę atski̇́es nu sūnaus Skd. Vesdamys tribą nu Švėkšnos lig tribos, kuri atski̇́eda Žemaičius nu Aukštaičių, apturėsma du kampu Jn. Kapinės … iš dviejų šalių giliais grioviais nuo kitų laukų atskiestos A1884,279. Su Žvingiais buvom [vienoje apylinkėje], dabar atski̇́edo Pj. Vyskupas, atskiedęs nu Palangos bažnyčios Darbėnų koplyčią, pakėlė ją į parakvijos bažnyčias M.Valanč.
| refl.: Atsiski̇́edėm nū Lingių, atskira soda Grd.
6. refl. atsipalaiduoti, atsidalyti: Juk turi nužiūrėti, kumet atsiski̇́eda nu to stiebelio jau [linai] Lpl.
ǁ atsišakoti: Kiti [žiedai] noris ant vienu kelmu yra, vienog būtinai atsiskiedę kaipo lazda S.Dauk.
7. pajusti, suvokti būdingas ypatybes, skirtumą: Enrikas Latvis, aprašydamas gyvenimą vyskupo Rygos Alberto ir jo kares su latviais, nežino, kaip juos atskiesti nu lietuvių S.Dauk.
įski̇́esti tr. padaryti skystą: Lietaus įskiestà žemė DŽ.
◊ úodegą įski̇́esti prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius!.. Kad neįskiestų tau uodegos V.Krėv.
išski̇́esti Rtr, NdŽ
1. tr. Š padaryti skystą, ištirpdyti: Pieną praaušinti ir sudėti išleistas (išskiestas) mieles rš.
ǁ refl. Š, Rtr, Ser išskysti, ištižti.
2. intr. kartu nebebūti, nebegyventi, išsiskirti, išsiskirstyti: Išejo, išski̇́edo nesutikę Šv. Giedojo par naktį, paryčiais išski̇́edo DūnŽ. Išski̇́edę po visą svietą žmonys Jdr.
| refl.: Menka buvo muno veselė: vakare paviešėjom, auštant išsiski̇́edom End. Nedrįsdamys išsiskiesti, [neprieteliai] badu merėjo vienoje vietoje S.Dauk. Juk ka jau paaugo, jau pri tėvų nebipakirmės visi, reik išsiski̇́esti jau Ms.
3. refl. nutraukti santuoką, išsiskirti: Nepasisekė: už pijoko išejau, išsiski̇́edžiau Varn. Su tuo išsiski̇́edė, su anuo susidėjo Pln.
4. tr. išsklisti: Išski̇́edęs toks kaimas Jdr.
ǁ refl. išsišakoti: Nemunas išsiski̇́edęs: Nemunas, Skirvytė, Pakalnė, Vorusnė, Atmata Prk.
5. refl. suskilti, susproginėti: Tol kūrins duobą, kol išsiski̇́es tos galvelės Lnk.
6. tr. nutraukti, išardyti: Viseip norėjo tas pažines išskiesti, bet veltui MitIII290(S.Dauk).
| refl.: Išsiski̇́edė tas gyvenimas jų Grd.
7. refl. tr. išsklaidyti: Geras šautuvas neišsiskieda (neištaško), šratus kaip abrūsą nutrauka pagal [v]andens Šts.
8. tr. pašalinti, panaikinti: Pipirai išskiedė skaudumą iš galvos Šts.
9. tr. palaidai, nesukriai suverpti: Linai nedašukuoti, siūlą išski̇́edžiau, audeklas – nemožna sušaudyt Prng. Neišski̇́esk siūlo – kur jį dėsi! Klt.
nuski̇́esti, nuskiẽsti, nuskiẽdžia, nùskiedė
1. tr. DŽ padaryti per skystą: Nereikia nuski̇́esti alų dirbant J. Nenuski̇́edė alaus – visi girti paliko Šts. Alų, matyt, nùskiedei, kad tiek pridirbai Ėr. Atnešk dar miltų: nepamačiau, kaip nùskiedžiau pyragą Srv. Kad buvau nuskiedusi, įdėjau miltų Ggr.
2. perdėtai apie ką nukalbėti, pasigirti: Jis bepasakodamas labai nuski̇́edžia Alk. Jau ta kad nùskiedė, tai nùskiedė! Upt. Kad i nuski̇́edi baisiausiai – nė teip buvo, nė ko Sdb. Ką jau tu jos klausai: kad jau nuski̇́edžia ką, tai niekam netinka Vrb. Nu jau čia tai nuski̇́edei! Sv.
| refl.: Kad tu jau visai nusiski̇́edęs (be rimtumo) Dkš.
ǁ paleisti, paskleisti kalbas: Užgirs ką, tuoj ir nuski̇́edžia par žmonis Mlt.
3. tr. palaidai, nesukriai suverpti: Nuski̇́edė siūlą, i trūksta ažtat Klt.
paski̇́esti
1. tr. Ser padaryti kiek skystesnį.
ǁ padaryti palaidesnius (vidurius): Kam (kieno) vidurius paski̇́esti NdŽ.
2. intr. menk. perdėti kalbant: Begiriant [= begirdami] senovę, … seniai … truputį paskiedžia TS1897,10.
3. tr. NdŽ išsklaidyti, išskirstyti.
| refl.: Pasiski̇́eda po laukus šernai, išknisa viską Šv. Ejo po svietą pasiskiedę, o metų gale susirinko karčemoj Šts. Sukilėliai pasiskiedė dum keliais Als.
4. tr. paskleisti: Ardamas išarė paskiestus piningus Plng.
5. refl. išsišakoti: Ir antjojo vietą, kame ano kelias pasiski̇́eda į tris šalis BM397(Slnt).
6. tr. išardyti: Tėvo mirtis paski̇́edė vestuves NdŽ.
7. intr. paplisti: Paski̇́edęs vėžys po visą kraujį Šv.
parsiski̇́esti menk. nebejusti saiko kalbant, plepant: Tos moterys plepa ir plepa, jau visai parsiski̇́edę Kt.
pérskiesti
1. tr. Ser per daug suskystinti.
pérskiestinai adv.: Tai vis maišyk pridėjęs mielių kiek reikiant, tiktai neparskiestinai I.
2. intr. išmirkus ištižti: Nuo lietaus nepérskiesi Kb.
3. tr. Ser, Trk atitolinti vieną nuo kito, perskirti: Dėku jam, kad jis anus párskiedė J. Susimušo vaikai, ka nė párskiesti negal Vvr. Juodu sustojo į kovą, iki sargtė atėjusi juodu perskiedė LC1888,6. Tos bitės pešės, ir ans párskiedė BzF41.
4. tr. trukdyti kartu būti, gyventi: Jie norės mudu perskiesti LC1883,43. Tikt neperskies mudu, neprastok, berneli! KlvD188. Ilgainiuo nedorybė svieto parskiedė judu dėl savo naudos S.Dauk.
ǁ refl. nebebūti kartu, atsiskirti: A susipyksav pársiskiesdami?! Šv. Juk čia vedvi neparbūsva, reiks parsiskiesti JV331. Gana palinksminau bėdą, laikas jau būtų ir pársiskiesti su anu, o kaip? BM405(End).
| prk.: Nežinau, su savo lazda kame pársiskiedžiau Als.
5. tr. išardyti santuoką, išskirti: Párskiedo su vyru Pj. Kišos tėvai, seserės lojo – i párskiedė Rdn. Teismas párskiedė Prk.
| refl. Jdr, Všv, Vž: Galų galais pársiskiedė, dabar jau nebriesias Varn. Pasidalijo turtą i pársiskiedo Pj. Tikrai nupasakojo, ka pársiskiedusiu Ms. Pársiskiedęs ans su pačia Šv. Anie gyvena pársiskiedę Prk.
6. tr. perdalyti, atidalyti: Párskiedė pulką i sumušo Grd. Slavių ir lietuvių senmotynė kalba tebebuvusi nepárskiesta ir daug paskiaus ji išsidalijusi į dvi kalbi Jn. Ištuštinau ką greičiausiai bačką su sukoriais, ing kelias parskiedžiau dalis I. Dieve, [v]andenies mares pusiau parskiedei brš.
| refl.: Parsiskiedę į keturias žaras traukė į lenkų pasvietį S.Dauk. Jau pársiskiedo taukai nuo vandens J.
ǁ atriboti: Beveik visoj Aukštaitijoj sodiečių laukai eina perdėm, šniūrais, arba rėžiais, padalinti ir ežėmis perskiesti TS1901,2-3.
| refl.: Parejo [sūnus] su marčia, i pársiskiedėm Grd. Pársiskiedė mūsų kaimas par pusę Vn. Pirmu gyvenov abudu, paskuo pársiskiedėv pusiau Lnk.
7. tr. pereiti kiaurai: Išeini, tai vėjas pérskiedžia ligi kaulų Sdk. Saulė debesėlius perskiedė V.Krėv.
praski̇́esti, praskiẽsti, praskiẽdžia, pràskiedė Dkš
1. tr. R, Q131, Sut, L, Rtr, Š padaryti skystesnį, silpnesnį, kiek atmiešti: Pyvą vandeniu praski̇́esti KII291. Praski̇́edei alų nulaidindamas, daug dėdamas, pildamas vandens J. Pienas praski̇́estas K. Skysčių į tirščius pildamas, praski̇́edžiau J. Skystai praskiest SD329. Nepraskiestas midus, alus SD189. Tos ampolės (ampulės) galia kraujį praski̇́esti Krš. Tešlą praskiesti N. [V]andenio inpylau tašlon i praski̇́edžiau Klt. Prie sumuštos kūno vietos pridedamas rasalu arba gira praskiestas molis LTR(Šr). Praski̇́esti dažus DŽ1.
| prk.: Šviesa vos praski̇́edė nakties tamsą NdŽ. Arabų kalba silpnai praskiesta finikiečių, romėnų ir helenų garsais rš. Arklys praski̇́esto plauko – maišytplaukis Trk.
| refl. tr. Š: Pieną, prasiski̇́esti K. Jonas prasiskiedė cemento ir užkrėtė juo fotografijoms skirtą išdaubimą J.Balt.
| prk.: Kam jums (debesims) buvo ir gimti pasaulin, prasiskiedžiant ir audrų nedarant Vaižg.
ǁ DŽ1 padaryti palaidus (vidurius): Man vidurius praski̇́edė NdŽ.
2. tr. NdŽ padaryti pabjurusį, pažliugusį, permerkti, ištižinti: Ilgi lietūs kelius praski̇́edė DŽ1. Reikt gi jau ir art pradėt, ale gi praski̇́esta dirvos – ineik, kad nori Ktk. Lietus praski̇́edė kelią Dglš. Neik, ba praskiẽs lietus Kt.
^ Nepraskies, kad ir sulis (sakoma bijančiam lietaus) Trgn. Našlaičių karčios ašaros ir akmenį praskiedžia LTR(Ds).
3. intr. išsisklaidyti: Debesys praskiedo, ir lijo tik retas lietukas V.Krėv.
4. tr. NdŽ praskirti: Aš tuos linus praskiesdama, o tas judraites pamindama, atrasiu kelaitį pas matušę NS1166(Škn).
| refl. NdŽ.
5. tr. plonai paskleisti: Praskiesme žirnius par visas kartis, daugiau rodysis Mlt.
priski̇́esti NdŽ, priskiẽsti, priskiẽdžia, pri̇̀skiedė
1. tr. daug atskiesti, atmiešti: Atnešė medaus su vandeniu priskiẽdus Mrj. Priski̇́edei tiek, kad nebus kam ir valgyt Slk. Tėvai liuob priski̇́es kubilaitį ir raugins girą vasarai Gršl.
^ Iš lašo marias priskiedžia rš.
2. tr. menk. pripasakoti, prirašyti perdedant: Tavo žentas apie tai visur nemaža pavojingiausių istorijų priskiedė rš.
3. intr. prisklisti: Pryski̇́eda pilni laukai vištalių Šv.
suski̇́esti
1. tr. Ser viską atskiesti, suskystinti: Suski̇́esti vandeniu NdŽ. Suski̇́esti pienu NdŽ.
ǁ paleisti (vidurius): Viduriai prisikemša tų obulų, suski̇́esti gal tus vidurius Trk. Mun tujau pat suski̇́eda vidurius Lkž.
2. intr. menk. pasikarščiuoti, pasiskubinti: Ko tu taip greit suski̇́edai ženytis, ar negalėjai palaukt?! Jrb.
3. intr. menk. pasiligoti: Ona suski̇́edusi buvo, sirgo Šv.
4. tr. NdŽ išskirti, kad kartu nebūtų, negyventų, nebendrautų: Norėjo tėvai suski̇́esti, al anie nesidavės Prk.
5. intr. atsiskirti: Anuodu suskiedę palaidoti – ne vieno[je] vieto[je] palaidojo Plt.
6. tr. suimti: Pask anus jau suski̇́edė, suski̇́edė, i pasku nebliko [vagių] Jdr.
užsiski̇́esti, užsiskiẽsti, užsiskiẽdžia, užsi̇̀skiedė Lkš menk. labai panorėti, užsigeisti, panūsti: Duktė užsiski̇́edė skepetą nupirkti Lp. Na ir užsi̇̀skiedė puoštis! Mrj. Jeigu jau jis ką užsiski̇́edė, tai jau jo niekas neatkalbys Gž. Užsiski̇́edė kap nuogas triest Gs.