XVI a. Vakarų Europoje kilęs religinis visuomeninis sąjūdis, siekęs reformuoti katalikybę ir davęs pradžią protestantizmui: Reformãcijos są́jūdis Prū́sijoje. Dė̃l reformãcijos pradžiõs Lietuvojè istòrikai sùtaria – tai̇̃ XVI ámžiaus ketvirtàsis dešim̃tmetis. Pirmų̃jų knỹgų atsiradi̇̀mas susi̇̀jęs sù Reformãcija. Anksčiáusiai reformãcija ė̃mė pli̇̀sti ir̃ įsigalė́jo Mažõjoje Lietuvojè.

XVI a. Vakarų Europos judėjimas prieš katalikybę ir jos ideologiją, davęs pradžią protestantizmui

viena pagrindinių protestantizmo krypčių, susiformavusi XVI a. Šveicarijoje (pradininkas – Jonas Kalvinas), smerkianti bet kokias pramogas, teigianti, kad žmogaus pomirtinis gyvenimas Dievo valios esąs nulemtas iš anksto, neatsižvelgiant į jo darbus: Reformãcija léido atsiràsti įvairióms protestanti̇̀zmo krypti̇̀ms: liuteronýbei, kalvini̇̀zmui, anglikonýbei. Kalvini̇̀zmas Li̇́etuvą pasi̇́ekė XVI ámžiuje.

būdingas ar priklausantis latviams, jų kultūrai ar Latvijai: Lãtviška mùzika. Lãtviška virtùvė artimai̇̃ susi̇̀jusi sù kitomi̇̀s Rytų̃ Euròpos virtùvėmis.

Latvijoje randamas, auginamas, pagamintas ir pan.: Lãtviškas balzãmas. Lãtviški sausai̇̃niai.

latvių kalbõs, latvių kalba parašytas, sukurtas, skelbiamas, transliuojamas ir pan.: Lãtviški ùžrašai [vietóvardžiai]. Lãtviškų tèkstų atsiradi̇̀mas susi̇̀jęs sù reformãcija. Rygojè nemažai̇̃ rùsų sù lãtvišomis pavardėmi̇̀s.

susijęs su latviais pagal kilmę, su Latvija (apie kilmę): Atlikė́ja tùri lénkiško ir̃ lãtviško kraũjo.

ver̃žti, -ia, -ė KBII154, KII499, K, Rtr, Š, DŽ, KŽ; I, N, M, L
1. tr. stipriai tempiant, traukiant glausti, spausti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, aprištą, pritvirtintą): Ver̃žti juostą NdŽ. Įdėję plonos vytelės storgalį į krepšio šoną, kietai verždami, apsukome apatinę rankenos dalį su kitais priglaustais vytelių laibgaliais rš. Stipriai ver̃š tą virvę, ta kartė pūkš pusiau, tą mergą ka duos nu vežimo End. Daug never̃žk [šienkartės] – gali trūkt vadžios Dkš. Tą kartį ver̃žia, kol suveržia, kad lygiai būtų Ps. Ver̃žti atsileidusias stygas NdŽ. Ver̃žia audimą tas riestuvas, an kito riestuvo gijas suriečia Grd. Ji, Adelina, liekna, aukšta, per pusiaują tik gorsetus veržia, ir jau dainuoja dainuoja L.Dovyd.
| refl. tr.: Ankštai, smarkiai, kietai ver̃žtis diržą NdŽ.
2. tr. kuo rišant, juosiant ką slėgti, spausti, daryti, kad laikytųsi: Visokias virves [vydavo] vežimam ver̃žt Sdb. Kobinys užkabinti, kai ver̃ža [šieno] vežimą Krž. Virvė vis stipriau ver̃žė jo minkštą kaklelį NdŽ. Ver̃žk su karte šieno vežimą, kol priverši J. Užsisėdi an tos šatros i verži̇̀ [šiaudus, dengdamas stogą] su karkliukais PnmŽ. Sąnarius įskaudo beveržiant kūlius rš. Užkritęs žaltys ant kaklo tol veržęs, kol nusmaugęs Sln.
| prk.: Juodas miško lankas vis ankščiau veržė trobas ant kalnelio M.Katil. Iš šiaurės veržė jį naujai įsteigtas kryžokų zokanas (ordinas) rš.
^ Lyja, kaip karčiu veržia Dbk. Veržk [vežimą] raudodamas, važiuosi giedodamas LTR(Tr). Ar šiaip ver̃žk, ar taip ver̃žk – vis muno pati Lkv.
3. tr. sukant įtvirtinti: Ver̃žti veržlę, sraigtą NdŽ. Varžtus ir veržles reikia veržti apdairiai rš.
4. tr. sukant daryti, kad veiktų: Laikrodis su viduriais (baterijomis), tai nereikia nei ver̃žt, nei ką Antš.
5. tr. traukti, plėšti, tempti į save: Ji to lenciūgo neduoda, o jis tą lenciūgą iš jos ver̃žt Skr. Katelė neduodanti. Šunelis pradėjo veržti. Beveržiant tas kūlelis plumt į vandenį ir įkrito S.Dauk. Tie pergal stipriai velinius, verždami nuog jų kalinius (kailinius) SGII107.
ǁ refl. tampytis, muštis, stengiantis atimti, išplėšti: Nieko netrukus tyčiomis susitikusiu įniko veržties abrozais, besiverždamys tankiai ir susimušo, patolei vienok neliovės grumties, pakolei katras nor būrys neišveržė antram abrozo M.Valanč.
6. tr., intr. Plvn dėl ankštumo spausti, mygti, skaudinti: Tamprūs batai ver̃žia kojas J. Jei tik geriau paėdu, tujau sijonas ver̃ža Krš. Sijonas baisiausiai ver̃žia, aukšty lipa Slv. Marškinių kaklas ver̃žia Dbk. Nei tau pažastų, nei kur kitur ver̃š NdŽ. Ankštokas, nudėvėtas švarkas veržė pečius rš. Kūdikis rengiamas laisvai, kad drabužėliai ir vystyklai nespaustų ir neveržtų rš. Veržiantieji rūbai N. Pasidėk čia pat kibirus, kad naščiai pečių neveržtų rš. Dabar jam reikia eiti jos ieškoti, bo jo širdis nerimsta, o žiedelis veržia pirštą DS52. Kai juostele sujuosė, veržė man liemenėlį (d.) Knv.
| Visokios veržiamosios liemenės (korsetai) žalingos V.Laš.
7. tr. mygti esant ankštumoje: Įsėdom į troleibusą ir tep mus ver̃žė, kad nuo savo daiktų nustūmė Srj.
8. tr., intr. NdŽ dėl susijaudinimo, sutinimo ir pan. spausti, teikti skausmo, skaudėti, gniaužti: Jo gerklę veržė graudulys J.Avyž. Gerklę veržė rauda A.Vencl. Niežai veržia N. Krūtinę lankai veržia, pykina rš.
| impers.: Kai pradeda galvą skaudėt, akis ima ver̃žt Jrb. Akį ver̃žia, turbūt miežys kils Gs. Akis ver̃žia, noriu miego, bet negaliu užmigt Plv. Smarkiai ver̃žė pakinkį Vlkv. Ma[n] ir tei šiandie ver̃žia par juosmenį Jrb. Tai prisivalgiau – net pilvą ver̃žia VšR. Ne po daug reikia privalgyt, padaugysi – tuoj ver̃žia, sunku Kp. Kartais ver̃ža krūtinę nu alaus, nebatsigaunu, trūksta dvasios Trk. Verža galvą, pasvaigusi paliektu Rdn. Ver̃žia galvo[je], negerai – sustojo tenai kraujas Skrb. Teip ver̃ža, teip ver̃ža, gela visa koja End. Padkavą kap prikala, arkliui ver̃žia – jis būna nejudrus Brb.
9. refl. imti išsišokti, išsikelti, išvirsti: Ver̃žias ceglos (plytos) iš kamino – do sugrius kaminas Klt. Pradėjo ver̃žtis tos venos Upn.
10. refl. SD31,65, H, R, MŽ, Sut, I, K, NdŽ, KŽ jėga, prievarta spraustis, brautis, grūstis, lįsti: Tas [vagis] pro duris ver̃žtis, jis ištrūko, lekia, o mano Juozas kad vejas Kp. Ver̃žias kai paršas daržan JT239. Pro studentus veržiasi į auditoriją žilagalvis, jauno veido, nepaprasto judrumo Tumas-Vaižgantas LKXX383. Minia skubinosi veržtis pro duris, bijodama, kad dar kas blogesnio nepasidarytų rš. Jiems einant, iš kopų kad ver̃žėsi, kad ver̃žėsi dvasios NdŽ.
| prk.: Visokios mislios veržte ver̃žas į galvą: kas būs, kaip? Krš. Šnekėk i gromatiškai, ver̃žas savo (tarmės) žodžiai, i tiek Krš. Jis nepajėgia suvaldyti minčių, kurios veržiasi kaip versmės iš gilaus podirvio V.Aln. Gudiška kalba veržiasi pro visus plyšius į lietuvišką TS1899,10. O kiek atsiminimų veržiasi! V.Kudir. Toji laimė nebetilpo jo krūtinėje ir veržėsi lauk daina A.Vien. Riksmas draskė krūtinę, įstrigo gerklėj, veržėsi pro kietai suspaustas lūpas V.Bub. Visa, kas kilojo paukščio krūtinę, veržėsi giesme išeiti J.Balč. Bet šauksmas kitų vaikų taip baisiai į jos ausis veržės, jog atgaliaus sugrįždama vyriausį sūnų iš patalų išplėšė S.Dauk. Į krūtinę tau nerimas veržias S.Nėr. Tai vis klausimai, kurie veržte veržiasi V.Kudir.
veržtinai̇̃ adv.: Taip įžūliai kalbėdamas, kone veržtinai įsiveržė svetimasis į kambarį I.Simon. Tasai žodis veržtinai veržiasi jam iš lūpų I.Simon.
ǁ pulti, siekiant nugalėti, užimti, užvaldyti: I pradėjo šič rusai ver̃žties ver̃žties, mat tura to svieto daug Vž. Priešai ver̃žėsi iš trijų pusių NdŽ. Neprieteliai veržias Lietuvon brangiausion LTR(Rk). Kas jėga veržiasi, tas priešas V.Krėv. Neprieteliai ant mūsų ver̃žias KI58.
| prk.: Ver̃žias avėčio į dirvas Grd. Ir į šį nuošalų kraštą veržėsi didieji istorijos įvykiai rš. Tau vienam, Viešpatie, esmi susigriešijęs, todėl ir veržiasi ant manęs viena sloga ant kitos srš.
ǁ prk. stiebtis: Į šviesą veržiasi gamtoje visa, kas gyva ir auga A.Sm. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs TS1903,11.
ǁ prk. dygti, kaltis: Iš šalčio pakirstųjų šaknų veržias nauji daigai I.Šein.
11. refl. K, LL286 srautu plūsti, srūti, sklisti: Kambarin ver̃žėsi mėnesiena NdŽ. Visur tamsi, tik pro vieną taškiuką ver̃žas šviesa Krš. Dūmai ver̃žas, o rūkymas rūkymelis! Krš. Anie (pinigai) kaip to[je] žemė[je] ten rūdė[ja], i tos ugnys veržas Tl. Jau par dures ver̃žas [liepsna] Krž. Vandeniui pradedant virti, garai pro skylutes bei plyšius … su mace laukan veržias Kel1851,94. Šaltis veržiasi pro langą K.Bor. Oras iš balionėlio smarkiai veršis pro vamzdelį rš. Atsipalaidavusi energija iš Saulės centrinės dalies veržiasi į Saulės paviršių rš. Šaltinis ver̃žias į viršų Žgč. Iš kalno koks nors šaltinelis ver̃žės, bėgo Brs. Kraujas pradėjo ver̃žtis iš žaizdos Rm. Kraujas, iš visų pusių spaudžiamas, veržėsi ten, kur jį mažiau spaudžia rš. Jei sula par daug į pumpurus vaisinius veržas, tuo kartu tie neišduoda vaisiaus S.Dauk. Vynas iš bačkos veržėsi lauk BsPIII11. Vynas iš bačkos veržėsi tekėti BsPIII11. Tvanas ver̃žias ant mūsų KI58. Vandenys iš jūrų per žemę veržiasi ir save nuo sūrumo čystija srš. Kiek jaunų vyrų lieknūse žuvo – pačios ašaros ver̃žas iš akių Rdn. Man rankos dreba, ašaros veržiasi iš akių Žem. Prakaitas veržiasi iš kaktos I.Simon.
| Kraujas į galvą ver̃žias KI58.
ǁ lietis, per viršų tekėti: Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo, ir ežeras veržias platyn – banga gena bangą ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn Mair. Apačioje šniokštė ežeras, verždamasis iš savo krantų K.Bor.
ǁ tvinti, kilti: Dūkstant sumišai vėjams ir viesului, … vilnys kaip kalnai į dangų veržiasi RD201.
12. refl. N, NdŽ labai norėti, stengtis, siekti ko (ppr. kuo tapti, kur patekti, nuvykti, ką atlikti ar pan.): An nakties [katinai] ver̃žiasi į lauką Snt. Toji peteliškė ver̃žias per langą Srj. Drugeliai veržiasi į šviesą S.Nėr. Prakirto skylelę (eketę) – i ver̃žas ana (žuvis) ten, įgreibs į tą skylę kaip į košę žuvį – tik mesk, tik mesk lauku End. Jos (bitės) visą žiemą laikėsi ramiai, per atodrėkius nesiveržė apsiskraidyti rš. Būčiu ver̃žusys, būčiu seniai išejusi Rdn. Pas mum labai ver̃žias ant buto žmonės Rd. Ver̃žias [ligonis] namo, daėdė ligoninė Vj. Į ūkininkus nelabai kas ver̃žas: smagus darbas, nešvarus Krš. Jis ver̃žias labai ant pinigų, tai dirba dieną naktį Šd. Vaikiukai ver̃žas pri traktorių, mašinikių, pri mokslo nelabai Krš. Dvidešim vienerių metų ir jau pats (savarankiškai) ver̃žiasi gyvęt Plv. Jam turbūt pasirodė, kad pana ver̃žės eit už jo Jnšk. Kad būt sunkus darbas, a veržtų̃si [dirbti]: sakytų, ui, vaikas mažas, negaliu! Mžš. Ko tiej žmonės in Ameriką veržias, kad tę aršiau kap par mum Lš. Aš veržúos į kaimą, mun kvepa, o visi jaunesni – į miestą, į miestą Krš. Ana striošniai ver̃žės į miestą Žeml. Štai ji jau pasiilgo tų namų, iš kurių taip visa jėga veržėsi, kurių neapkentė I.Simon. Kur mūsų nenor, čia mes ir neveržiamės Ns1832,5. Ar girdėjai, tėvai, jug vedums Agatė veržte veržas tekėti už Nikiporo M.Valanč. Kaip ėmė veržtis į svietą, nelabai nė gyniau V.Kudir. Paskutiniuose metuose taip lietuviai ėmė veržtiesi į mokslą, juog gimnazija turėjo daugumui atsakyti A1884,140. Teip Dievas pirmiaus ir skalsiaus savo šviesybę leidžia ant dūšių, kurios nuog žemės atsidrėskę ing dangų Dievop veržiasi SPII39. Jei be nužeminimo aukštyn veršitės, tad tikrai kuo aukščiau užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517. Alcimas syla veržės vyriausiu kunigu būti BB1Mak7,21. Anie pulkais kimšos ir ver̃žės žodžiop Dievo DP98. Pulkas žmonių veržės jop, idant klausytų žodžio jo MP254. Žmonės Jėzauspi veržėsi klausyti žodžio Dievo BPII271.
| prk.: Siela į saulę veržias iš rudenio nagų S.Nėr. Vien keleivio širdis nenurimusi veržias toli Mair. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė – į laisvę ji veržiasi V.Krėv. Jų kūnas Lietuvon svyra, o dvasia Lenkijon veržiasi A.Sm.
13. tr. L811 stengtis prievarta, jėga ką gauti, paimti, atimti, išplėšti: Ka neduotum, ji jėga neimtų, never̃žtų, tik nematant išneštų Jrb. Jie tą žemę i namą ver̃žia iš jų Jrb. Iš mano tėvų antrą dalį ver̃žė Lkš. Šokdavo ir prieš tėvą, ir prieš mamą, ir pinigų ver̃ždavo Snt. Vieną rudenį panevali ver̃žė bulves Snt. Lynai karpėms maisto neveržė rš. Sutartyje pasakyta, kad iš manęs kąsnio neverši Mš.
ǁ prievarta išgauti, išreikalauti.
veržtinai̇̃ adv.: Tampo žmones, kol veržtinai neišveržia jų sutikimo TS1900,1.
14. tr. stengtis patraukti į savo pusę, pavilioti: Kam tu man mergaitę verži̇̀?! Slm. Nu penkių vaikų tėvą ver̃žė veržtinai̇̃, tiek paikino tą svetimą vyrišką End.
veržtinai̇̃
15. versti ką daryti, spausti, spirti: Labai veržė pirkt Trs. Ver̃žia rašytis savanoriais Krkn. Vokietis ver̃žė kaminus mūryt Ps. Tėvai ver̃žia mokytis, o jis tingi Jnšk. Čia mokytojai ver̃žia dėl mokslo Plv. Prie darbo, buvo, visus dvaruos ver̃žė, ne tik pas mus Kbr. Visi tie, kurie nori gražų skaistumą parodyt pagal kūną, tie veržia jus, kad apsipjaustytumbite Ch1PvE6,12.
16. tr. prk. varžyti laisvę, neduoti valios, spausti: Teip ver̃žia žmones, pievos neduoda Srv. Jau ji bręsta, jau reikia ver̃žt Plv. Jis savo vaikus ver̃žia, tai ir geri Rmš.
^ Vyras ver̃žamas esi iš visų pusių: i valdžios, i pačios Krš.
veržtinai̇̃ adv.: Lietuvis buvo anuomet iš visur veržtinai suveržtas Db.
17. intr. prk. drausti, ginti, neleisti: Jei turi sąžinę, grobk [daržą], nèveržu (iron.) Grd. Kas tave ištinka per burną, atversk jam ir antrą (pusę); kas teipag tau atima viršutinę (apsiaustą), neveržk jam (imt) ir apatinės Ch1Luk6,29.
◊ api̇̀nasrį ver̃žti trukdyti laisvai reikštis: Buvo veržiamas apinasris spaudai A.Vencl.
dir̃žą ver̃žti versti taupyti maistą, mažiau valgyti: Kaipgi ten pinigą padarysi, jeigu vokietys dir̃žą ver̃žia Antš.
(kieno) ši̇̀rdį ver̃žti (ką) liūdinti, graudinti, skaudinti: Vargeliai našlelės veržia mano širdelę, veržia TS1901,4–5b.
apver̃žti, -ia (àpveržia KŽ), àpveržė tr. K, LVI135 stipriai aprišus, apjuosus, apdėjus, aptempus iš visų pusių suspausti: Àpveržė visą tą kaklą kruvinai Vkš. Apidėsi i apverši̇̀ tom balanėlėm koją Upn. Apiveria apiveria, aũklėm apver̃žia tą riešą, tuos autus apvynioja ir eina dirbtų PnmR. Apveržtai̇̃s rietais būsi su toms kelnėms Šts. Žalias medis, kaip išdžiūna, apverža špuntą Šts.
| refl.: Šitie batai apsiver̃žia an kojos ir spaudžia Rmš.
atver̃žti, -ia (àtveržia), àtveržė tr.; Sut
1. Š, KŽ atleisti ką stipriai surištą, atpalaiduoti.
| refl. tr.: Apivaras atsiver̃žia Š.
2. Š, KŽ padaryti nebe taip suslėgtą, suspaustą.
| refl.: Vežimas atsiver̃žia, kai priveržus ar suveržus netikusiai užriši Š.
3. atsukti, atlaisvinti: Šrubsukiai reikalingi tuokart, kai priseina geležinius šrubus priveržti ar atveržti rš.
4. refl. atplūsti: Tvanas veržias, atsiver̃žia ant mūsų KI58.
5. prievarta, jėga ką atimti, išplėšti: Ir àtveržė iš mažosios lėlę Vkš. Tad nusprendėv teip: katras nuo katro atveršiav, tad tam jisai paliks. Įsikandov [subindešrę] į dantis LTR.
6. pavilioti nuo ko, atmušti: Atveržė vyrą nu pačios Šts.
7. varžytynėse laimėti, nusipirkti iš varžytynių: Atveržė, parauksinavojo (aukcione nupirko) pusę butos Šts.
įver̃žti, -ia (į̇̃veržia), į̇̃veržė K
1. tr. Š, KŽ veržiant įtempti: Į̃veržei par daug, ir nutrūko virvė J. Mezgamos akys turi būti vienodos ir ne per daug įveržtos rš. Įtempia vadeles, išlipęs krapštinėja pakinktus, atleidžia paspręstę ir vėl įveržia V.Bub.
2. tr. įimti, įsmaugti, suraukti: Tos bliuskos užpakaly į̇̃veržtos, tę užklota (klostyta), rankovės papūstos būdavo Grš.
3. refl. įsispręsti, įsitempti: Čia insiver̃žus reikia laikytis, ka nenupultai Pv.
4. tr. Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 veržiant įspausti, palikti žymę: Apvaros į̇̃veržė man kojas J. Pilna tarba į̇̃veržė manie pečius J. Ta kelnių guma ma[n] baisiai į̇̃veržė Jrb. Kita guma taip į̇̃verža, ka užtirpsta koja, o ta ne, taip tik prispauda Rdn. Kai reik užsukt [ariant], tai net delnus [vadelės] įver̃žia Gs. Tiesieji raumenys įveržia odeną giliomis vagomis P.Aviž.
| refl. D.Pošk: Apivaras įsi̇̀veržė kojon Š. Pamačius ryšį įsiveržus [į medelio kamieną], reik jį truputį atleisti S.Dauk. Žiedas skaudžiai įsiveržė į pirštą ir putmenis I.Simon. Sijonai įsiver̃žę stova – diktėju Krš.
įsiveržtinai̇̃ adv.: Rankų riešuose ilgos marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į mėsingą ranką Vaižg.
ǁ refl. įsirėžti: Grioviai rankose įsi̇̀veržė Šd.
5. tr. NdŽ, Skd tvirtai į ką įstatyti, įtvirtinti, kad nejudėtų, gerai laikytųsi, įsprausti: [Linų] pėdus įver̃ši į veržtuvus ir par galvą teip kaposi, kaposi i kaposi Bdr. Atleidi pėdą, apverti i vėl į̇̃verži – nu i šukuoji Kl. Arklo išara kreivai įveržta, ir neverčia gerai Vad. Vieną rytą pabudęs pamačiau jau į varstotą įveržtą stebulę su į ją įvarytais stipinais A.Vencl. Sietai tarp rėmų turi būti gerai įveržti, kad nuo grūdų svorio neįdubtų rš.
| prk.: Radvilos Juodojo proteguojamoji reformacija buvo labiau įveržta į lenkiškos kultūros rėmus rš. Koks gyrpelnys, valdžios trokštąsis, visus žmones į savo pančius įveržtų prš.
| refl. tr. Jdr: Liuobam su šniūru įsiver̃žti [linų] pėdą teip, kad ans nejudėtų, ka netraukytumias linai Kl. [Linų] galvas įsiver̃šma į veržtuvą i šukuosma Šts. Tą medžio gabalą čia teip įsiver̃š, po pirmu išgręšas, pasku turėjo skaptą, su skaptu išdailino tą klumpuką viduo[je] ten End.
6. tr. sukant įtvirtinti, įsukti: Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant rš. Kad sujungimas neklibėtų, varžtai ir smeigės turi būti patikimai įveržti rš.
7. refl. BPII163, SD184,191,198, SD41,393, H, R, R104, MŽ, MŽ136, D.Pošk, Sut, K, LL274, ŠT46, KŽ jėga, prievarta įlįsti, įsibrauti, įsibrukti: Inpuolu, įsiveržu SD407. Įsiveržiuos N. Įsi̇̀veržė vagys į pirklio namus NdŽ. Tiesiog per kirvį tiej vagišiai norėj[o] insiver̃žt Mrk. Trobo[je] degė žiburys, mes sėdam, kas ką darbuojamos, ir įsi̇̀veržė banditai Lnk. Vagys į bažnyčią įsi̇̀veržė Jrb. Plėšikai įsi̇̀veržė vidun Š. Ir tąja pačia povakare, tiesa, jau temstant, bet vis tik įsiveržė užpuolikai į pilę V.Piet. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius, atkėlė karkles ir bruzdu bruzdu įsiveržė į kiemą M.Valanč. Patys įsidaužė ir įveržės, nelaukdami, idant juos įleistų DP246. Pats syla insiveržia žmonėms, nelaukia tikro ir atviro pavadinimo BPII163. Kada tėvas namų žinotų, kurio[je] adyno[je] vagis ateitų, tada jisai jautėtų ir neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134–135. Įsiveržė ten šernas PK72. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia ir vislab, kas tik ėdama, apgriaužinėja Kel1865,194.
| prk.: Pirmas gailusis mergaitės verksmas giliai įsiveržė į Urtės krūtinę ir pasiekė tamsiausiąją širdies gelmę I.Simon. Tavo žodžiai man giliai į širdį įsi̇̀veržė KI307. Duok pamokslą, kursai į mūsų širdį įsiveržtų ir daug naudos mums suteiktų brš.
ǁ SD186 užpulti, įsibrauti, siekiant nugalėti, užimti: Lenkai, įsiveržusys į Lietuvą, piktino lietuvių didžiūmenę savo darbais ir rėdėsi savo daba S.Dauk. Kas tik įsi̇̀veržas, lietuviai an kaklo: su vokyčiais baltraiščiai, su rusais stribokai Krš.
8. refl. srautu įplūsti, įsiskverbti: Anglių smalktis buvo į stubą įsiveržęs ir abu, jiems bemiegant, nužavinęs Kel1852,213. Stiklinė plept ir atkrinta nuo rankos, ligi tik į stiklinės vidų įsiveržia iš lauko truputis oro rš. Gaivaus, vėsaus oro srovė įsiveržė į tvankų, prirūkytą kambarį V.Aln. Į trobelę įsi̇̀veržė srovė lauko oro Db. Iš kur tokie baisi vėjai įsi̇̀veržė, čia ne mūso Krš. Įsiveržė šaltis rš.
9. refl. prk. įsitraukti, įnikti į ką: Įsiveržę esam į darbus, skubam apsidarbuoti Šts. Į tą darbą įsiver̃žę lig vėlumo darbuojamos Yl. Aš vis tokiuos darbuos įsiver̃žus Skp.
10. intr. suduoti, uždrožti: Pasigavęs vaiką, įveržė gerai į klyną Žal.
išver̃žti, -ia (i̇̀šveržia), i̇̀šveržė tr.
1. veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio Svn. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją LTR(Rš).
| refl.: Žiūrėk, vieną daiktą pataisė, tai kitas išsi̇̀veržė Lb. Sienos, langai persikreipę, išsiveržę durys LTR(Ds). Išsiver̃žę buvo kiek [svirno] sienos, reikia suimt Klt.
2. iškelti aukštyn: Dobilus išver̃š labai tos šalnos Bsg.
3. refl. išsišokti, išsikelti, išvirsti: Mano koja negraži – venos išsiver̃žę Srj. Šitas dideles [kelnes], kaip ant dviejų medžių užmautas ir su visosna pusėsna išsiveržiančiu pilvu, dėvėjo dėdė rš.
4. refl. SD1198, SD235,418, H185, R200, MŽ265, Sut, N, K, Š, KŽ veržiantis išlįsti, ištrūkti, išsilaisvinti, išbėgti, pasprukti: Iš beržo kad išsiveržė visi širšuoliai kaip debesys! Kp. Išsi̇̀veržias iš avilio [bičių spiečius] Sk. Išsiver̃žti iš pančių NdŽ.
| prk.: Ji turėjo išsiveržti iš siaurų šeimos rėmelių ir pasirodyti plačiajai visuomenei V.Aln. Arą poetas iškelia kaip priešpriešą žmogui, kuris, kad ir trokšdamas išsiveržti į laisvę, negali to padaryti, nes neįveikia žemės traukos rš. Bet iš to rojuko išsiveržti taip pat sunku Vaižg. Iš jo (velnio) nevalios ižsiveržtų ir ižsiveržę tam smarkinykui daugesn nepasiduotų SPII48. Dievas mumus yra Dievas ant išganymo ir Ponas Dievas, išveržęsys nug smerties Mž290. Petravyčius … tik šįmet numirė už rubežiaus išsiveržęs TS1897,12. Jausmai išsiver̃žia iš krūtinės Š. Silpstant atskirų apeigų uždarumui, dainos išsiveržė iš siaurų vienos apeigos ribų LKXI336.
išsiveržtinai̇̃ adv.: Gavau ūmai, bėgtinai, išsiveržtinai pasprukti iš tos familiarios orgijos Vaižg.
ǁ prk. išsprūsti: Netikėtai iš Pikturnienės krūtinės išsiveržė sunki aimana rš. Didis širdies skausmas ištrykšta ir išsiveržia šauksmo balsu LTII99(Sab).
5. daryti, kad ištrykštų: Nosį didžiai šnypščia, išveržia kraują iš jos CII474.
| refl.: An ėglių kur smala išsiver̃žus Iš. Prakaitas kap už pinigus (labai smarkiai) išsi̇̀veržė Prn. Kad šaltasis tūžbos ir smerties prakaitas man ant veido išsiverš, tai ateik man ant pagalbos prš.
6. refl. R199, MŽ265, N, DŽ1 staiga srautu išsilieti, paplūsti: Iš juodo kamino išsiveržė balti dūmai, ir traukinys pajudėjo J.Marc. Pro duris išsiveržė garų ir dūmų kamuoliai rš.
| Išsi̇̀veržė ugnikalnis NdŽ. Ka tik neišsiver̃žt kokia Ignalina (Ignalinos atominė elektrinė)! Drsk.
7. KlG67, Ch3Moz6,4, H158, R, MŽ, Sut, I, K, M, L, ŠT4, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk prievarta, jėga ką iš ko atimti, išplėšti: Išveržiu kam ką iš rankų SD413. Išveržiu iš nagų B154. Iš rankų, iš nagų išveržti kam ką N. Iš rankų brolio i̇̀šveržiau pirštinę, žiedą J. Nauda išveržta SD126,75, SD138. Tą rykštę jie man veržte išveržė J.Jabl. Kiekvienas tetrokšta kąsnį iš tavęs išveržti ir suėsti J.Jabl. Peilį iš ano rankų veržte išveržiau Gršl. Karalius (pavardė), būdamas stipresnis, išveržė jį (botagą) jam (Vanagui) iš rankų I.Simon. Dar nenoriu jai raktų iš rankų išveržti (atimti šeimininkystės) I.Simon. Būtų iš žmonių neišver̃žę, būt subinė[je] giedoję (būtų neturėję) Snt. Da jį gydė, bet motina namo i̇̀šveržė Snt. Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie Mž480. Reikia ižveržt šarvus ir ružias (ginklus) neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Jų (avių) nė vienas neišver̃š ižg rankų Viešpaties DP86. Bet kas svetimo kitiemus neišver̃žia, tas sau gėrybę prirašinėja DP291. Žemės kampą daviau …, kurį eš savo kardu ir kilpiniu iš rankos amoritų išveržiau BB1Moz48,22. Be jaunosios ilgu jiems rodės, todėl apsiginklavusys ėmė marčią sekti, ketėdamys vedliams apent ją išveržti S.Dauk. Nevalna niekam ne jokio daikto sau paimtie, išveržtie, artimą kuom noris prigautie Tat. Jūs tikt n’išveržte iš mamužės dukrytę KlvD430. Taipo mes tuočės išveržėm tą žemę iš rankų tų dviejų karalių RB5Moz3,8. Tutoriai turėjusys daugel brangių ir puikių daiktų, nu lenkų išveržtų M.Valanč.
| prk.: Tą džiaugsmą sau išveržt neduosiu brš. Vienok lietuviai išveržė kryžnešiams kruviną pergalę S.Dauk. Apskundė Mošenikovą viena kaimo moteriškė, kurios dukteriai užklupęs per nevalią išveržė rūtų vainikėlį V.Kudir. Išveržė nuog jos vainikėlį panystės Tat.
ǁ Q2,15,77,255, CI5, R4,13,128,130, MŽ4,17,170, Sut, DŽ1 prievarta ką iš ko išgauti, išreikalauti: Žodžiais išveržiu R8, MŽ10. Kam piningus išver̃žti KI5. Ìšveržtas pelnas I. Prisiegą išveržti CI38. Tardytojui užginta išveržti prisipažinimą gudrum teiravimos, prižadėjimais, bauginimais TS1897,5. Ìšveržiau iš jo prisipažinimą BŽ82. Bet ką čia prisidėsai gaigoti – jug velnią nebesurasi ir užrašų nebeišverši! BsPII74.
8. refl. pasiekti ką trokštamą, norimą: Brolis išsi̇̀veržė į mokslą, o munęs neleido Grd. Tiek daba yr išsiver̃žę žmonys į gyvolius (augina daug gyvulių parduoti) Tv.
9. refl. jėga iškilti, prasimušti: Kitus nustumdo, vienas kokis išsi̇̀veržia – jis ponas Vs.
nuver̃žti, -ia (nùveržia), nùveržė tr.
1. J, Š, KŽ dėl veržimo, ankštumo nuspausti, numygti: Aviniukus reik atpančiot – kojas nuver̃š par naktį Pc. Batai nùveržė kojas Jrb. Nesvilksiu sermėga, pečius tik nuver̃žia Sdk. Drabužiai nuveržė pečius Šts. Man biskį per drūčiai uždėjo [gipso] – nùveržė nervą Graž. Jau nuveržtos mano rankos LTR(Vlkv). Nenulaiko broleliai žirgelių, jau nutraukė šilkų kamanėles, jau nuveržė broleliam rankeles BsO384.
| prk.: Yra ir vyskupų, kuriems teipgi prietarų pančiai per daug protą ir širdį nuveržė Pt.
| refl. tr. Š.
2. veržiant ką nudilinti, nuzulinti, padaryti, kad nukristų: Drotinė tvėris nūverža kylį, ir iškliba dalgis Šts. Karpą gal veržtinai nuveržti su ašačiu Šts.
3. stipriai suveržti, suspausti: Kojų raumenis nūverža, kad stipresnis būtų bėgikas Šts.
4. Kp patraukti ką į savo pusę, pavilioti.
paver̃žti, -ia (pàveržia), pàveržė tr.
1. NdŽ rišant, juosiant, traukiant kiek įtempti, įtempus suglausti, sutvirtinti: Pasiėmiau [kumelę] bulbom akėtien, tai led spėjau atsisėstien, ir pamačiau, kad jau [kumelės] kulnan pasiekė [ratai], papilvinė nepaveržtà, nu tai, kiek išeina, skrenda jy Kp. Varžytuve apmatus pàverža, atleida DūnŽ. Šieno kartį stipriau paver̃žti DŽ. Sesuo paveržė skarelės mazgą pakaklėje, galvą ant šalies pakreipė J.Paukš. [Bernas] pasirąžo, susibruka raudonus marškinius į kelnes, paveržia platų diržą V.Bub.
2. kuo rišant, vyniojant, sukant ką kiek suveržti, suspausti: Teip labai [kietai nevysto], kad kaip jau akmuo, vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paver̃žia, kad neišsitraukt rankyčių Kp. Vienas [vežimo skieto] kraštukas pàveržtas Lp.
3. kuo rišant, vyniojant ką sutempti, suspausti: Jaunus medžius raišiojant lunku, reik daboti, idant jų par stipriai nepaveržtų S.Dauk.
ǁ refl. pasikarti: Nė kokio gelbėjimo [žmonės pakaruokliui] nedaro ir nežino, kad ir ką tiktai būtų pasiveržęs Sln.
4. NdŽ kiek pasukant įtvirtinti: Paver̃žk šriūbą, kad susiveržtų varstotas J. Čia šriūbas y[ra] tame kalvarate i pask pàverži, jei nori, dikčiau Kv. Muterkelę biškį daugiau pàveržei, šmūkš i nusmuko gvintai Trk.
5. sukutį, veržlę veržiant kiek suspausti: Jas (girnas) paver̃žt reikėdavo PnmŽ. Pasuk, paver̃žk biškį tus slastus, ka tas sūris susispaustum End.
6. R, MŽ, N, K, Rtr, Š, DŽ, KŽ prievarta, jėga ką atimti, išplėšti, užimti, užvaldyti: Čia iš Vincutės pàveržiau lazdą – mat be lazdos nebepaeinu Slm. Kai išsikasta šulnį, ar nepaver̃žta iš manę vandenio? Slm. Aš audžiau, tu muno audimą pàveržei (užsėdai ir vietoj manęs audi) Grd. Jis man darbą iš panosės pàveržia Mrj. Pamotės brolis pàveržė [žemę] Gd. Jogaila bijojo, kad jo dėdė nepaver̃žtų sosto NdŽ. Karalius daug žemių ir žmonių po savim buvo paveržęs BBJdt1,1. Dėlei šulinies, kurį tarnai Abimelecho syla buvo paveržę BB1Moz21,25.
7. K, Rtr, ŠT356, NdŽ, KŽ, Mrj, Gs patraukti į savo pusę, pavilioti: Aš būčiau su ją ženyjęse, ale kitas pàveržė Jrb. Sudabojau, ka kitas nepaver̃žtų tą mano Kastelę Iš. Tas vyresniasai jam pačią buvo paver̃žęs Slm. Jeigu noria mergiotę paver̃žt, tada jau kariauja Alz. Paver̃žia vienas iš kito gaspadoriai piemenis Slm. Ėmė paveržė nuog jo tą mergą kunigužis BsPIV167(Brt). Vieną, sako, paveržė nuo manęs, gal ir tą atmušti Žem. Žiūrėk, kad tau ponaitis nepaveržtų Elziukės V.Kudir.
| prk.: Jis buvo pàveržtas jos grožio BŽ573. Dabar jį paveržė viena kiek tolimesnė žvaigždė P.Slavėn.
| refl. tr.: Kitos pamergės ėmė šnairuoti, kad patį šaunųjį svotą ir muzikantą Marė pasiveržė Žem.
ǁ nukonkuruoti: Aš čia mėsą statydavau į tę, ale tę paskui kitas pàveržė Jrb. Tas akuliornykas pàveržė šitą vargonyką Slm.
pérveržti tr., perver̃žti, -ia (pérveržia), pérveržė
1. NdŽ perrišus suspausti, suveržti: Perverži̇̀ vytele [šiaudus] ir užkiši, kad vėjas nenupustytų Alz.
| refl. tr.: Piemenukas bėgiojo kailiniukus per liemenį virvute persiveržęs rš.
2. NdŽ per smarkiai suveržti: Párveržei, ir todėl parlūžo kartis J.
3. NdŽ padaryti per vidurį laibą, persmaugti: Tai ponas Dievas ją (skruzdėlę) kai leidęs, perrišęs su šniūreliu ir parveržęs Sln.
| refl.: Ji pérsiveržusi (plonos talijos) NdŽ.
4. refl. perdžiūvus išsikreipti: Pérsiveržia lentos nuo saulės Dglš.
5. refl. pertrūkus išvirsti, išsišokti: Klynas (išvarža) persiveržė MŽ, N.
6. žr. praveržti 2 (refl.): Vaikinas nespėjo persiveržti V.Kudir. Ir persiveržtumbim per ankštas duris į amžiną gyvatą srš. Kas per tus [vartus] nenor persiveržti, tas niekados ant amžinos gyvatos nepareis brš. Užlipsi patsjen ir Aaron su tavim, bet tenepersiveržia kunigai ir žmones, kad liptų Viešpatiesp Ch2Moz19,24.
| prk.: Tikra meilė ir per didžiausiuosius atlaikymus persiveržia prš.
7. refl. žr. praveržti 3 (refl.): Jūsų žodžiai man per visą dūšią persiveržė prš. Jų graudenimai per širdis persiveržia Ns1832,3. Dabar jau neigi joks šviesos spindulėlis nebepersiverš … per … aną baisiąją tamsybę Ns1838,2.
8. refl. didelėmis pastangomis per ką persigauti, persikelti: Per upę su mace pérsiveržti KI411. Jie kitaip negalėjo įsivalnytis, kaip iš vieno buto į kitą butą per stogą persiveržtis prš.
9. jėga užimti, užvaldyti: Anys teipajag ir daugia macnųjų karalių, kurie syla ing jų žemę įėjo, pakirtusius … ir jų karalystes po savim perveržusius BB1Mak8,4.
piever̃žti, -ia, piẽveržė (dial.) žr. priveržti 1: Balnas buvo visai nau[ja]s ir už balno buvo dar vieni nauji batai pyveržti Sg.
praver̃žti, -ia (pràveržia), pràveržė
1. refl. kam veržiant, spaudžiant pratrūkti, plyšti: Visa syla patempė [ką sunkaus], iš rozo gal pràsveržė plėnė Dg.
| Linmarkos prasiver̃žia, apisemia čia Adm.
2. refl. K, Rtr, DŽ1, KŽ su jėga, didelėmis pastangomis prasibrauti, prasisprausti: Pro minią prasi̇̀veržė moteriškė NdŽ. Iš girių šernai čia prasiver̃žia Lkč. Apsuptas priešas kausis narsiai ir atkakliai, bandydamas prasiveržti atgal V.Myk-Put. O Stagaras, pastebėjęs Karalių, prasiveržia pro kitus ir nutveria jį už alkūnės I.Simon. Lervos kurį laiką laisvai gyvena vandenyje ir stengiasi prasiveržti pro karpinių žuvų odą į raumenis rš. Prasiveržė per neprietelius BB1Mak6,45.
3. refl. prasiskverbti, prasismelkti: Saulė prasiverždavo pro ūkus ir suspindėdavo giedra bei šiluma rš. Pro duris iš lauko prasiver̃žia šviesos ruožai NdŽ. Rašydamas negalvoju apie jokius apibendrinimus, stengiuosi, kad dvasia prasiveržtų pro medžiagą, mintis pro žodžius J.Gruš. Pro duslų daugelio balsų gaudimą vienur kitur prasiverždavo moterų klyksmas ir įsakmūs policijos šauksmai V.Myk-Put.
4. refl. NdŽ srautu pasipilti, paplūsti, pratrūkti: Prasi̇̀veržė tris kartus kraujas – siuvo Bb. Ka plūdai y[ra], [v]anduo prasi̇̀veržas pro tą apačią tilto Akm. Tik pačiame vidury prasiver̃žęs gelmių šaltinis Plv.
5. staiga imti reikštis (apie psichinius, fizinius ir kt. reiškinius): Gali gausus lietus prasiver̃žti NdŽ. Juoko banga prasiveržė kvatojimu rš. Ilgai kaupęsis skausmas dabar prasiveržė taip smarkiai, kad vaikas pats nieko su savim nebegali padaryti J.Ap. Sušvokštė jis ir pats išsigando savo prasiveržusio pykčio J.Mik. Boboms reik neužsičirkšti, vyrams neleisti pasiutimuo prasiver̃žti Rdn.
6. sunkiai ką gauti, pasiekti, prastumti: Pràveržiau vietą dėl tavęs J.
priver̃žti, -ia (pri̇̀veržia), pri̇̀veržė tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Q180, I, M, L
1. tempiant, traukiant ką prie ko priglausti, pritvirtinti, prijungti: Šienkartę priveržti N. Karties gerai nepri̇̀veržei JT300. Beržo susuktom vytelėm lotas priver̃žia Kp. Žagrę prie ienų priveržia su įtvara J. Ragais traukiamasis jungas prie ragų priveržiamas kanapiniais arba šikšniniais raiščiais LEIX530. Nereik stiebą pri apynvarpčio didžiai stipriai priveržti S.Dauk. Tas medis par patį vidų anos lentelės tur pareit ir pri jos su vinimi tur būti priveržtas ir prisegtas S.Dauk.
| prk.: Sutvertojau muno! Tvirtesniai muni priveržk pri savęs ryšiu vienybės brš.
2. kuo apjuosus, aprišus ką prislėgti, prispausti, padaryti, kad laikytųsi: Lovo[je] gulint pririša miegantį, priver̃žia, kad negalėt atsikelt Sb. Siūlą perkiša, su ta balanyte priver̃žia [audžiant] Slm. Kada jau dangtis prakiuro arba naujas reikia dengt, tada pakloja an dangčio [kūlį], pririša tokiom lotom, vytim priver̃žia Kp. Kumelį ažukišam, prispaudžiam su tuo kumeliu tą lotą, priver̃žiam, vytelę šitą drūtgaliu ažukiši, ir laikos Pnd. Su tuo ožiu priver̃žia tą vytelytę [stiegiant stogą] Alz. Su šatra priveržk šiaudus stiegiant stogą J. Priver̃žia su virvėm, su kartėm, ir neišbira vežimas važiuojant Kvr. Ans vežimą šieno priveržė su kartimi J. Priveržėm vežimą, net šienkartė sulinko Krok. Reikdavo i šieną priver̃žt su virvėm Sdb. Jei vežimą stipriai priver̃š ir apgrėbstis, tai niekad šienas vežant nebyrės Skrb. Jei kada atseidavo jam krauti šieną ar šiaudų vežimo, tai niekados nepriverždavo, – tada ar vadžios trūkdavo, ar kartis lūždavo BsPII154. Priver̃žia tą pėdą prie suolu[i] ir nušukuoja galvenas Svn. Ant kazilų priverži̇̀ smagiai [linus], kad neišsipešt Alz. Didelis rąstas, i tame rąste įkaltos tokios nosės, [linų] pėdą už tos nosės užkabino i pri̇̀veržė aną End. Tą guziką reik priver̃žti (gerai prisiūti) – toks palaidas Krš.
| prk.: Jaučiuos laisva, nepriklausoma, lyg iš karto būtų pertraukti visi tie ryšiai, kurie stipriai laiko mane prie žemės priveržę Pt.
| refl. tr., intr.: Neprisiver̃š vienodai [siūlai audžiant], ir negerai PnmR. Vaikščioja su škarmalais apsivilkęs, pilvą su diržu prisiveržęs LTR(Lnkv). Prisi̇̀verži tą [linų] pėduką, su šukuočiu čikš čikš, vienas iš tos pusės, antras iš tos End. Būdavo, prisiver̃žia tą [linų] pėdelį ir šukuoja Kp. Tą pėdą prisiver̃ši, ka neišsitrauktų tas linas, i šukuosi Žr. Pradėjo važiuot, ėmė [žmonės] puldinėt, jis sustojęs paėmė šienkartę, prisiveržė vežimą kaip šieno BsPIII205(Brt).
3. varžtą sukant ką tvirtinti, sutvirtinti: Priveržiamasis sraigtas PolŽ46. Darbininkai tiesia kelią, dėlioja skersinius, priveržia bėgius rš. Tėtis sukioja varstoto sraigtus, žiūri, ar gerai laikosi priveržtas medžio gabalas A.Vencl.
| prk.: Sėdėjo tartum priveržtas ir prakaitavo, norėdamas ir negalėdamas atsiplėšti nuo suolo J.Avyž.
4. Pl sukant padaryti, kad veiktų, prisukti: Reiks priver̃žt laikrodį – maž ir surikęs mušimas Slm.
5. refl. Q262, R206, MŽ, N, KII276, K prisibrauti, prisisprausti, prilįsti: Prisiveržęs nekursai jaunas vyras, jam tą gromatą … pagreibęs, pabėgo LC1886,52.
6. Ch1Mt14,22 prk. priversti ką daryti, prispausti, prispirti: Reikia priver̃žt prie darbo, tai nereiks valkiotis Gs. Reikia ir vaikus prie darbo priver̃žt Mrj. Tas bagočius visus prie darbo priver̃ždavo Vlkv. Su darbu mane pri̇̀veržė Rmš.
7. prk. apsunkinti kam gyvenimą, nuvarginti, nukamuoti: Tos skolos pri̇̀veržė gyvętojus Plv.
8. prk. griežtai prižiūrėti, sudrausminti: Vyrai neremti, anus reik vis pri̇̀veržtus laikyti Krš.
suver̃žti, -ia (sùveržia), sùveržė tr. K
1. R, R422, MŽ, MŽ572, N, M, Rtr, NdŽ tempiant, traukiant, rišant tvirtai suglausti, sujungti, susieti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, pritvirtintą): Suver̃žti virvę KŽ. Suver̃žia smagiai tą vytelę ir užukiša Kp. Kuskelę taip sùveržei, kad kaklą smauga Vkš. Ryšulio kampus keliais prispausdama suveržė M.Katil. Labiau suver̃žk pakeliamą Vžns. Kap per daug sùverži paprūgą, arklys nei dūsuot, nei eit negali Lš. Seniau jegu pagavo [arkliavagį], tai dvilinką į pavalkus, sąmatą šitą suver̃žia kietai ir tada duoda Kp. Tą kartį veržia, kol suveržia, kad lygiai būtų Ps. Kiek kartų skersai sukeitęs suveržk stipriai lunką, bet ne par daug, kiteip sula negalės liuosai sriausti S.Dauk.
| prk.: I tu veizėk, ka klebonas gerai suver̃žtų, ka neatsileistų mazgas (apie sutuoktuves) End.
| refl. tr.: Vežikas paėmė lazdą, susiveržė pantį ant kelnių juosmens L.Dovyd.
2. Rtr kuo nors rišant, tempiant, iš visų pusių veržiant ką suslėgti, suspausti, sutvirtinti: Su veržtuvais pundus linų nubrauktų suverž J. Kūlį suver̃žk rišdamas J. Pasidirbsys šiaudų ryšį, suriši, suver̃ši Nt. Susukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Perveria par lotas, par grebėstus tas garankštes ir suver̃žia šiaudus PnmR. Ale sùveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištrauksi Sn. Mažne su karte suver̃žęs veši mėšlus Krš. Reik atvarslų, reik ratgalių visokių, ot ko reik vežimuo suver̃žti Sd. Užpakaliniame gale pririšo didelį medinį kablį ir prie jo prikabino ilgas ir storas surangytas vadžias šieno vežimui suveržti rš. Kad sùveržu [galvą], da daugiau ką galiu dirbti Krkl. Aš jau kaip išgerdavau, tai ant rytojaus nei valgyt, nei gert, ryzais apsirišk galvą – suveržiù ką tik smagiau, neiškenčiu Kp. Bobutės tuojaus apideda [gimdyvės] galvą burokų skiltimis, suveržia smagiai skarele LMD. Vis šaukė, kad suver̃žkit tą mano krūtinę Jrb. Nesižioja kiaulė, kai snukį suver̃žia Pl. Razumnesnės moterys iš anksto ryšelius ryzais suveržia, tai rankų neperima Lš. Suveržia kietai su šilkiniu kaspinu [ranką, jei girgždėlė įsimeta] Sln. Suver̃žk gerai rankeną, bo dalgė čiūkšt – ir kojon Kp. Sąmatas – siauras šikšninis dirželis, naudojamas pavalkų kamantams suveržti rš. Berželiais sùveržta, susegta [medinės akėčios], nereikia nei šriubų, nieko Č. Klumpius nupirks, su drote suver̃š, ka neparsprogtų Kl. Suver̃žti statinę NdŽ. Suver̃žti lanku NdŽ. Suveržiamasis laikiklis GTŽ. Bokštas montuojamas iš atskirų betoninių blokų, suveržtų metaliniais strypais rš. Man negaila, kad jį surišė, tik man gaila, kad nelabai suveržė LTR(Slk). Užrišo jam akis, supančiavo gelžiniais kojas, rankas užpakalė[je] su virvėms suveržė ir į aukštą įmetė bosą M.Valanč. Pareigūnas pakėlė galvą, išpūtė abu skruostus; apikaklės suveržtas jo sprandas paraudo J.Paukš. Grakštus, sùveržtas liemuo NdŽ. Žmogus supančiotas ir suveržtas aba apkaltas negal nieko gero ant ižganymo amžino daryt SPII159.
| prk.: Pagadinau širdį – kas aną išsiplėtusią suver̃š Tl.
| refl. tr., intr. K, M: Susiver̃žti vystu NdŽ. Kurie vyrai kela [ką sunkaus], anie vis pilvą susi̇̀verža Dov. Lenktynėse motociklininkai susiveržia plačiu vidurius saugančiu diržu rš. Drabužiai tavo nusmunka, pasileidžia, kad nesusiverži J.
| Pradeda mūryti šulnį, užpilia akmenėliais, susiveržia – stovi ilgiausiai Slm.
3. varžtą veržiant, sukant suspausti, sutvirtinti: Suver̃žti sraigtu NdŽ. Medinė koja, muterkėmis suveržta J.Sav. Sekcijos sujungtos suveržiamaisiais sraigtais rš.
| refl.: Paveržk šriūbą, kad susiveržtų varstotas J.
4. veržiant, sukant įtvirtinti: Varžtą suver̃žti KŽ.
^ Tau tie šriūbai laisvi y[ra], ir anus nebsuver̃ši jau (jeigu neturi proto, nebeįdėsi) Trk. Žydam gyvenimas nejaukus, suvaržyta, varžteliai suveržti̇̀ Pl.
5. impers. dėl skausmo, sutinimo ir pan. suspausti, suremti: Saulė[je] pabūnu – sùverža galvą Rdn. Kaip tokie orai, mun galvą kaip veržtè sùverža Krš. Atsikeliu, nugara suveržtà, nebegaliu pasijudyt Ps. Po alaus atsikėliau sùveržtas (spaudžiamas šlapimo pūslės) ir moviau lauko Krš. Suverža žmoguo burną, bitys kad suspardo Šts.
^ Suputau, kaip suveržtà palikau Pvn.
6. refl. pratrūkus, praplyšus susitraukti, užsitraukti: Žaizdai gyjant, išvarža pamažėli susiveržia, drumstėja P.Aviž.
7. refl. NdŽ per jėgą sueiti, susibrukti, sulįsti: Daba žmonys į dangų susiver̃š patys – toks pasiutimas Krš.
8. refl. srautu suplūsti, sutekėti, susrūti: Tūžbos čėse kraujas tūlam ant širdies susiveržias prš. Kraujas karščiuodamas buvo jam į galvą susiveržęs LC1879,3.
9. NdŽ, Slm, Eig, Akm prk. kam suvaržyti laisvę, neduoti valios, suspausti: Nė žingsnio savo protu, anos tura atsiklausti – sùveržtas vyraitis Krš. Suveržti̇̀ seniau žmonys buvo, darbūs[e] paskendę Grd. Dirbi, esi žmogus sùveržtas, nenueisi kur susigalvojęs Ms. Reik vaikus suver̃žus laikyt, nepaleist valio[je], kiteip neišeis iš jų niekas Jnšk. Noriam, kad kiti būtum suveržti aštriais įstatymais, o nekentam, kad mumis kas draustum M.Valanč. Jau suver̃žtas visas valsčius kaip paukštelis klėtko[je] JD209. Kodėl mūsų kuningėliai dabar teip yra suveržti̇̀ ir išbauginti KŽ. Suveržtà Lietuvelė, rusas visai smauga, kas i būs Tl. Dabar suveržtèsnis gyvenimas kaip caro laikais Šts.
| refl.: Kietai susiver̃žti NdŽ.
10. jėga ką suimti, sugriebti: Kas tą auksą suverš į savo rankas, jei ne ponai? Šts.
11. refl. susivaržyti, susiimti, susiginčyti: Vaikiu du viena merga susiveržė J. Ponai susi̇̀veržė dėl valdžios Šts. Susi̇̀veržė su broliu dėl žemės Šts. Prancūzija bei Italija susiveržė dėl apturėjimo žemių Aprikoj LC1881,14.
12. refl. susitaupyti, susispausti: Aš galiu tau pinigų pažyčiot. – Ant kieka? – Ant trejų metų, kolei tu kiek susverši TDrIV168(Ck).
◊ dir̃žą (pil̃vą) susiver̃žti (suver̃žti Klvr) NdŽ imti kukliau, ne taip sočiai maitintis, nesišvaistant gyventi: Daba jau reiks pilvãlį susiver̃žti, nebibūs teip gerai End. Šiemet teks pilvas susiveržti – rugių labai maža prikūlėm Grž. Tada diržus reikdavo kelioms savaitėms susiveržti Vaižg.
(kieno) nagè (naguosè) sùveržtas priklauso nuo ko: Kas par vyras, kad ans pačios nage sùveržtas Lnk. Jei vyriškas pajunta, ka ans pačios nagūse sùveržtas, ans ema siusti Rdn.
užver̃žti, -ia (ùžveržia), ùžveržė KŽ
1. tr. NdŽ tempiant, traukiant tvirtai sujungti, susieti, užrišti, užmegzti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą): Tuoj čigonas [puolė] ant ją ir jos pačios skarytę užùveržė Alz. Du mazgu ùžveržiau, o vis tiek sliuokia [skarelė] Jrb. Į užveržtas akis sunku įverti virbalą ir per jas ištraukti mezgamą siūlą rš.
| refl. NdŽ: Mazgas užsi̇̀veržė J, JT430. Atgrubusiais pirštais ilgai narplioju ant jo (zuikio) kojos kruvinai užsiveržusią kilpą V.Bub. Kuo traukia tas rankoves, tuo labiau jos užsiver̃žia Sb.
| prk.: Stipriai užsiveržė ryšiai, užmegzti prie bonkutės LzP.
2. tr. kuo nors rišant, tempiant, iš visų pusių veržiant ką suslėgti, užspausti: Iš arklio uodegos ištraukė ašatį, užver̃š, užvynios už tos karpikės, ana i nudžiūs End. Su ašučiu ùžveržiau karpą, ir nurietėjo Šts. Ùžveržiau roną, o teip tai būčiau tuojau nukraujavęs Pgg. Kojelę marle ažùveržiau [, kad gyvatės nuodai nesklistų] Vdn. Liepė [gydytojas] užver̃žt, kad toliau nebeeitų tas tinimas Bsg. Žymu, kad kaklas buvo užùveržtas, užputęs Krs. Marškinius nuplėšė, skurlį ir ùžveržė tą koją End. Ažver̃ždavo pirštinės riešelį: teip vilkstele suriša, šič kankoliukai kabaldžiuoja PnmR. Prasipjovus arteriją, reikia ji veikiausiai užveržti ir sutūrėti kraujas rš. Ùžveržia tą gyslą greit, kad nebėgtų kraujas Brb. Kai kraujas bėgdavo iš nosies, tai užver̃ždavo mažąjį pirštelį ir liepdavo pagulėt Ppl. Tokie ožiai y[ra], teip suspaus, užver̃š, iššukuos tas [linų] galveles Gršl. Kiaulės snukį užver̃žti brūkliu NdŽ. Ma[n] rodos, kad kokia [mokytoja] ùžveržė (nusuko) ausį Plv. O rusų tai buvo maišeliai užveržti̇̀ tiktais su virvele Sb. Vyriškiai [daktarui] ir pusrublį iškrapštydavo iš šikšninių, kietai užveržtų kapšelių V.Myk-Put.
| Tie siūlai ùžveržia [siūlų giją], i nenusidažo, pasiliekta karpuotas į rundą Grd. Pančeka baigia koją ažver̃žt Skp. Opoms gyjant, randai gali užveržti ašarinį lataką P.Aviž. Pri sausros molis ùžverža (uždžiovina) sėjinius Šts.
| refl.: Pažiūrėk, kaip pririštos avelės – gal užsi̇̀veržė (užsismaugė)? Ėr.
| Taip ans (sienojų surišimas) užsiklynija, užsi̇̀veržas, i kerčios niekada nepardžiūna, nežioruo[ja] Krž.
3. tr. NdŽ varžtą užveržiant, užsukant ką suspausti, pritvirtinti: Viršutiniame vamzdelio gale varžtu užveržiamas dangtelis rš.
4. tr. sukant, veržiant pritvirtinti: Užver̃žti veržlę, sraigtą NdŽ. Užveržiamoji veržlė PolŽ64. Reik gerai užver̃žt brikelio mutarkas, ka ratai neklebatuotų Skrb.
5. tr. dėl susijaudinimo, skausmo ir pan. užspausti, užgniaužti: Jaunikiui užveržė nepaprasta baimė krūtinę prš. Tik ką matytas paveikslas bado užveržė man gerklę Pt. Susitvenkęs kartėlis ir ašaros užveržė gerklę rš.
| impers.: Galva in mane ùžveržta labiausia, motina brangiausia! Drsk.
6. refl. KI639 prasibrauti aukštyn, užsigrūsti: Atsirado uniformuotų vyrų, kurie lieptu užsiveržė ant denio ir čiupo jūrininkus rš.
7. refl. labai panorėti, stengtis, siekti ko: Kas beužsi̇̀veržė laiškininku būti, kas benusivaržė? Lk.
8. tr. prk. suvaržyti laisvę, neduoti valios: Marti užveržta kaip kaliny J.
9. intr. smarkiai suduoti, įkrėsti: Jau tam ùžveržė, kad tep rėkia Gs.
◊ vadžiàs užsiver̃žti pasidaryti griežtai prižiūrimam, valdomam: Viskas sutvarkyta, padaryta, ale vyrelis vadžiàs užsiver̃žęs Krš.