Raidė, gaunama prie kitos raidės pridedant diakritinį ženklą.

Raidė, gauta iš kitos raidės, pridėjus prie jos diakritinį ženklą.
Pavyzdžiui, ant raidės E uždėjus tašką gaunama raidė Ė. Šitaip gaunamos ir lietuviškos kirčiuotos raidės. Jos yra raidžių su diakritiniais ženklais poaibis. Tai reikia turėti omenyje verčiant programas iš anglų kalbos, kurioje nėra kirčiuotų raidžių sąvokos.

Raidė su kirčio ženklu.
Lietuvių kalboje vartojami trys kirčio ženklai: kairinis, dešininis, riestinis kirtis. Iš viso lietuvių kalboje yra 68 kirčiuotos raidės: 34 didžiosios ir 34 mažosios.
Kirčiuotų raidžių aštuonių bitų koduotes apibrėžia Lietuvos standartai: LST 1564 (pagrindinis, atitinkantis LST ISO 8859-13), LST 1590-2 (operacinei sistemai DOS) ir LST 1590-4 (operacinėms sistemoms „MS Windows“).
Kirčiuotas raides reikia skirti nuo raidžių su diakritiniais ženklais. Pavyzdžiui, raidė Ū yra raidė su diakritiniu ženklu, o raidė Õ lietuviškame tekste yra kirčiuota.
Verčiant programas iš anglų kalbos, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad anglų kalboje nėra kirčiuotų raidžių sąvokos. Joje kirčiuotos raidės neskiriamos nuo raidžių su diakritiniais ženklais.

Ženklas `. Kodai: 96 (ASCII, dešimtainis), U+0060.
Savarankiškas ženklas, neturintis aiškios paskirties. Pakeltas aukščiau ir uždėtas ant raidės gali būti laikomas tos raidės diakritiniu ženklu. Lietuvių kalboje tada jis virsta kairinio kirčio ženklu. Tai sąlyginis kirčiuotos raidės formavimas, nes kirčiuotos raidės yra savarankiškos, turinčios atskirus kodus. Jos gali būti surenkamos kombinaciniu klavišu. Raidė su kairinio kirčio ženklu būtų gaunama paspaudus kombinacinį klavišą ir po to raidės klavišą. Tokia galimybė yra numatyta standartinėje lietuviškoje klaviatūroje (LST 1852).
Unikode šį ženklą atitinka diakritinis kombinacinis kairinis kirtis.

Diakritinio ženklo klavišas, kurį paspaudus jo ženklas uždedamas ant gretimos raidės.
Paspaudus kombinacinį klavišą diakritinis ženklas nespausdinamas, o tik įsimenamas. Po to paspaudus raidės klavišą, klaviatūros tvarkyklė, pasinaudodama prieš tai įsimintu diakritiniu ženklu, suformuoja raidės su diakritiniu ženklu kodą.
Kai reikia surinkti atskirai diakritinį ženklą, paspaudžiamas to ženklo kombinacinis klavišas, o po jo – tarpo klavišas. Šitaip diakritinis ženklas tarsi uždedamas ant tarpo ir išlieka pats vienas be raidės.
Galimas ir atvirkščias variantas: pirmiau surenkama raidė, po to – jai skirtas diakritinis ženklas.
Kombinaciniai klavišai naudojami retai pasitaikantiems ženklams surinkti, pavyzdžiui, užsienio kalbų raidėms, tik specialiuose tekstuose naudojamoms savos kalbos raidėms (pvz., kirčiuotoms). Lietuviška standartinė kompiuterio klaviatūra kombinacinių klavišų neturi. Tačiau joje yra numatyta galimybė prireikus turėti tokį klavišą, tinkamą kirčiuotoms raidėms įvesti. Tai pirmasis viršutinės eilės klavišas su kirčiuotų raidžių diakritiniais ženklais ` ~ ´ :

Kombinacinis diakritinis ženklas   ́ . Kodas U+0301.
Tai diakritinis nulinio pločio ženklas, kuris su prieš jį einančia raide sudaro kompozicinę ženklų seką, ekvivalenčią tai raidei su ant jos uždėtu diakritiniu ženklu. Taip gaunama raidė su dešininio kirčio ženklu.

Diakritinis nulinio pločio ženklas.
Kai toks ženklas rodomas ekrane arba spausdinamas, jis uždedamas ant prieš jį esančios raidės ir taip gaunama raidė su diakritiniu ženklu. Pavyzdžiui, dviejų ženklų O +    ̃   kompozicinė ženklų seka duoda ženklą Õ. Čia buvo panaudota kombinacinė tildė, kurios kodas U+0303, o ne paprasta tildė ~ (jos kodas U+007E).
Šių ženklų kodai yra unikodo intervale U+0300 – U+036F.

Abėcėlės elementas.
Kiekviena raidė priklauso kuriai nors rašto sistemai (pvz., lotynų, kirilicos) ir gali būti kelių kalbų abėcėlėse. Dėl to kalbant apie raides vengiama nurodyti jų priklausomybę kuriai nors kalbai. Pavyzdžiui, raidė Ą yra ne tik lietuvių, bet ir lenkų abėcėlėje. Tačiau ji priskiriama tik lotynų rašto sistemai.
Paprastai kiekviena mažoji raidė turi ją atitinkančią didžiąją, nors yra išimčių, pvz., raidė ß (es-cet, vartojama vokiečių k.) yra tik mažoji. Koduotėse stengiamasi mažųjų ir didžiųjų raidžių kodus parinkti pagal tam tikrą sistemą. Pavyzdžiui, ISO 8859 koduotėse buvo stengtasi didžiųjų raidžių kodus parinkti 32 vienetais mažesnius negu jas atitinkančių mažųjų. Tačiau ši taisyklė ne visur galioja (pvz., koduotėje ISO 8859-13 raidžių Ŗ ir Æ kodai nuo jas atitinkančių mažųjų raidžių ŗ ir æ kodų skiriasi 16 vienetų). Dėl to lokalizuojant programas, turinčias didžiųjų raidžių keitimo mažosiomis operacijas, reikia patikrinti, ar jos teisingai atliekamos.
Verčiant programinę įrangą reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuriose kalbose didžiosios raidės vartojamos dažniau nei lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje visi daiktavardžiai pradedami didžiąja raide, anglų kalboje visi antraštiniai žodžiai (tarp jų ir komandų pavadinimai) pradedami didžiąja raide.