Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (3)
pùsgrynis
Apibrėžtis
pùsgrynis, -ė adj. (1)
1. NdŽ pusiau grynas, švarus.
2. Ėr pusiau žalias, neišdžiūvęs: Iš pùsgrynių medžių lentas pjauna Gdr.
3. NdŽ apylygiai nuobliuotas: Pusgrynė lenta VĮ.
4. pusnuogis: Pùsgrynis gulėjo Dglš.
5. pustuštis: Žemai jau įrengėm, o viršus da pùsgrynis Mrj.
1. NdŽ pusiau grynas, švarus.
2. Ėr pusiau žalias, neišdžiūvęs: Iš pùsgrynių medžių lentas pjauna Gdr.
3. NdŽ apylygiai nuobliuotas: Pusgrynė lenta VĮ.
4. pusnuogis: Pùsgrynis gulėjo Dglš.
5. pustuštis: Žemai jau įrengėm, o viršus da pùsgrynis Mrj.
antsti̇̀rti
Apibrėžtis
sti̇̀rti, stỹra (-sta Rtr, Š, NdŽ, FrnW, Stk), -o (stỹro) intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; M, L, stỹrti, -sta (-na DūnŽ), -o K, BzBkXIX283, BŽ516, NdŽ, DūnŽ, Kv
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
užsti̇̀rti
Apibrėžtis
sti̇̀rti, stỹra (-sta Rtr, Š, NdŽ, FrnW, Stk), -o (stỹro) intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; M, L, stỹrti, -sta (-na DūnŽ), -o K, BzBkXIX283, BŽ516, NdŽ, DūnŽ, Kv
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
