sū́trauka sf. (1) Gs, Grš, Kbr, Lkš, Prn, sùtrauka (1) DŽ1; Ll, LL239
1. scom. Vv, Šn, Br susitraukęs, menkas, mažo ūgio žmogus ar gyvulys: Štarkus vyras, tai ne tie sū́traukos LKT200(Plv). Buvo toks sū́trauka, o dabar išaugo visai puikus vyras Alk. Kas iš jo per žmogus – toks sū́trauka Slv. Tie paršiukai toki sū́traukos Ldvn. Vedė tokią sūtraukùtę Vlkv.
| Toki sū́traukos agurkai – rublį prašo Plv.
2. niekam tikęs, prastas, nuskurdęs žmogus: Eik tik, sū́trauka! NmŽ. Iš to sū́traukos nė kapeikos neišpeši Up. Tokie sū́traukos tik ir žiūria ką nors nukniaukti Up. Eik tu, sū́trauka nelaboji! Lkš.
3. sing. sutrauktas, sukrekėjęs pienas: Sūrių vonioje pienas sutraukinamas, sutrauka susmulkinama, iš jos pašalinamos išrūgos rš.
4. L4, LL239 santrauka, reziumė: Mokslo išdavinių sutrauka A.Janul.
5. L1 sutrumpinimas, santrumpa.
◊ pelių̃ sū́trauka apie menką, susitraukusį, susirietusį žmogų: Oi tu, pelių̃ sū́trauka! Plv.
raupų̃ sū́trauka Rdm apie rauplėtą žmogų.

išdidùs, -i̇̀ adj. (4)
1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo vyriausia, gražiausia ir išdidžiausia jo trijų dukterų rš.
2. Š žiūrintis į kitus su panieka, puikus: Būti nuolankiam daug sunkiau negu išdidžiam LTR. Išdidùs žmogus, išdidùs, bet geras, labai geras Vv.
išdidžiai̇̃ adv.: Kad reikia galų gale lygintis su visuomene, o ne išdidžiai stovėti nuošaliai, aš protu teišmanau Vaižg.
išdidỹn adv.: Išdidỹn eiti Š.

skur̃snas, -à adj. (4) DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII169, Vl žr. skurdus:
1. Skur̃snas tas jo gyvenimas Lkš. Ji skursnà skursnà žmonelė, bet teisinga Skr.
skursnai̇̃ Skursnai̇̃ gyventi čia J. Ji gyvena skursnai̇̃ Snt.
ǁ iš vargingųjų, prastas: Čia ir yra žmogus skur̃sno kilimo, bet puikus Vlkj.
2. Skur̃snos pušelės – suskurdę, mažulės Vv.
◊ skur̃sno pláuko
1. neturtingas: Skur̃sno pláuko mes Gs.
2. Br liesas, nusibaigęs: Blogai šeriamas arklys vis bus skur̃sno pláuko Snt.

kas buria, pranašauja, spėja ateitį, gydo burtais; sin. kerėtojas, raganius (ragana), žynys: Piktõsios bùrtininkės kerai̇̃. Vidùramžiais bùrtininkus pérsekiojo bažnýčia. Nejaũgi visi̇̀ bùrtinininkai – šarlatãnai?

nuostabus žmogus, nepaprastas menininkas, puikus savo srities specialistas ir pan.: Didỹsis dãnų pãsakų bùrtininkas Hánsas Kristiãnas Ándersenas. Poèzijos bùrtininkė. Sãlė nuščiùvusi klaũsosi smui̇̃ko bùrtininko. Prancū̃zų kulinãrijos bùrtininkai naudója nesuskaičiúojamą daugýbę pri̇́eskonių ir̃ pagardų̃.

2 taip pàt prt. Klk, Tl irgi, taipogi (nusakant ką nors, tapatų kitam): Jis taip pàt baigė darbą DŽ. Tad buvo vaikiams algos geros, mergėms taip pàt Vgr. Su salyklu ta (tai) ne bėda: miežių y[ra] laukūse, prisikulsma, apynių taip pat y[ra] visur Žr. Draugas pastovėjo lyg svyruodamas, ar kviesti mane namo, ar taip pat atsisėsti V.Krėv. Mykolas Balsys buvo artimai susidraugavęs su Bronislovu Bucevičium, taip pat Kijevo universiteto studentu V.Myk-Put. Tas dar taip pat yra žinoma, jog ne vieni tokie žemės, oro ar jūrų ermyderiai blaškė ir naikino svietą šioje pasaulėje S.Dauk. Robertas taip pat puikus žmogus J.Avyž.

kaip (kai, kap, lyg) baltà (kedénta, šilkìnė, šiltà) vìlna Martelė glaudi (meili, švelni) kaip balta vilna. I.Simon. Ir dabar Sobrienė tyli, ji minkšta lyg balta vilna. I.Simon. Geras žmogus – kaip vilna kedenta. KrvP (Mrc). Geras žmogus minkštas kaip vilna kedenta. KrvP (Vlk). Vincas yra minkštas kaip vilna kedenta. Šv. Minkštas lietuvis kaip kedenta vilna. V.Krėv. Švelnutis buvo kaip šilkìnė vìlna. Krs. Švelnus kaip šilta vilna. LTs V 116 (Vb). Onė ir Uršė kokios minkštos, kaip šilta vilna, mano, žinoma, ką gauti nuo manęs. Žem. Kai gavo lupos, tuo pasidarė kaip baltà vìlna. Vvr. Biškelį nu tėvo gavo, daba y[ra] kaip baltà vìlna. End. Atlupk, tai bus kap šiltà vìlna. Pv. Būsi kai šiltà vìlna, ka su šluota gerai pašventys. NmŠ. Paskui kap šiltà vìlna, jau suprato – nepagautas ne vagis. Srj. Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo. Žem. Aš tau (tave) padarysiu kaip šil̃tą vìlną. Ktk.
kaip išpešióta vìlna Jau tokis minkštas, purus pyragas – kaip išpešiota vilna. LVP 689 (Sk).
kaip (kap) su šiltà vìlna Apsidirbau kaip su šilta vilna (lengvai, greitai). KrvP (Užv). Aš su juo apsidirbau lengvai, kap su šiltà vìlna. Graž.
kai šiultà vìlna Ana tik ką gyva – kai šiultà vìlna. Klt. KltŽ 404.
kaip (kai, kap) vìlna
1. Mano plaukai minkšti kap vìlna. Lp. Pyragas toks minkštas kaip vìlna. Jnš. Alytės plaukeliai retučiai, švelnūs kaip vilna. LVP 689 (Sk).
2. Atolas kai vìlna (vešlus), sunku bus išdžiovint. Klt.
3. Geras žmogus minkštas kaip vilna, nors į žaizdą pridėk. KrvP (Lš). Jis pasidarė puikus draugas – mandagus, švelnus kaip vilna, linkęs greičiausiai padėti. A.Vencl. Vaikas gražus, tvarkingas ir švelnus kap vìlna. Mrj. Geras žmogus – kaip vilna. KrvP (Ut). Iššukavo kùtnerių (apmušė, apkūlė) vyrai, i daba kai vìlna. Škn.
4. Muno žmogus parejo vakar šiltas kaip vìlna (girtas). Kv.