Patys „kraftai“, kaip ir hipsteriai, yra šiuolaikinė mada – juk kažkada Kalnapilio „Ieškok geriausio“ buvo toks madingas, kad jo negeriantys gaudavo į nosį. Dabar tas pats su „pseudokraftu“ ir mėsainiais.

„Turim stintų, kepam jas, neturim, pasirenkam menkę ar dar ką. Jei šiandien kažką radote mūsų meniu, rytoj galite neberasti. Glaudžiai bendradarbiaujame su ūkininkais, tiekiančiais vištieną, mėsą, daržoves, uogas. Turime lietuviško vyno ar kraftinio alaus iš naujų bravorų. Kuriant restoraną, norėjosi nesidėti antspaudo, kaip įprasta, norėjosi improvizuoti ir džiazuoti“, – pasakoja E. Trumpa.

„Kraftinis“ alus – tai mažos, nepriklausomos alaus daryklos produkcija.

Acto rinkos pokyčiai Vakarų šalyse ir Lietuvoje primena tuos procesus, kurie jau anksčiau įsibėgėjo alaus rinkoje. Didiesiems gamintojams, kurie actą dažniausiai pripildo konservantais, iššūkį meta „kraftiniai“ gamintojai, kurie siekia pasiūlyti daugiau autentikos ir įvairovės, daugiau natūralių ir ekologiškų gaminių.

Kraftinio alaus populiarumas spartėja greičiau nei internetas.

Anot pašnekovo, Japonijoje, kur ir vyko vienas populiariausių Azijoje alaus konkursų, šiuo metu vyksta kraftinio alaus revoliucija. Vienoje pažangiausių Azijos šalių yra net apie 200 kraftinių alaus daryklų. R. Barakūno teigimu, jei žvelgtume globaliau, pamatytume kraftinės revoliucijos procesą šiuo metu vykstant beveik visame pasaulyje.

– Pats kraftinio alaus terminas kelia daug diskusijų. Ar nėra blogas ženklas, jei išskirtinių produktų kasdien galime rasti paprastuose prekybos centruose, ar vis dėlto tokio vardo nusipelnę tik nišiniai mažųjų aludarių kuriami gėrimai?
– Tiesą pasakius, nėra tikslaus apibrėžimo, kas gi yra tas kraftinis alus. JAV veikia Aludarių asociacija, kuri tai griežtai reglamentuoja. Europoje nėra nieko panašaus – kas nori, tas save ir vadina kraftinio alaus gamintojais. Mes labiau turime tokį bendrą įsivaizdavimą, kad kraftinis alus verdamas nedidelėmis partijomis, naudojami kokie nors išskirtiniai ingredientai, kuriami įvairūs skoniai – galima sakyti, tuo alumi rūpinamasi labiau. Taigi tai diskutuotinas klausimas – jeigu didieji gamintojai turi tokio alaus liniją, pristato jį kaip kraftinį alų, tuo metu maži aludariai sako, kad taip būti negali, nes jūs dideli.

Lietuvišku sidru ilgą laiką besivadinę gėrimai pamažu užleidžią vietą naujiems kraftiniams sidrams. Kitaip tariant, natūraliems sidrams, kurių gamyba grįsta tokiais pat principais kaip Anglijoje ar Prancūzijoje – gerbiant žaliavas, iš kurių gaminamas gėrimas, leidžiant jam iš lėto natūraliai subręsti, nepridedant cukraus ir kvapiklių.

Lotynų Amerika neatsilieka nuo pasaulinės kraftinio alaus revoliucijos – čia verdamas alus iš vietinių, tačiau europiečiams neįprastų ingredientų. Kuo daryklos mažesnės, tuo alaus gerbėjams jų verdamas alus įdomesnis. [...]
„Vietinės tradicijos kraftiniam alui suteikia autentiškumo, o šio alaus žinovai labiausiai ir ieško. Tiesa, autentiškumo atžvilgiu įdomiausias mano ragautas alus yra senovinis perujietiškas „Chicha“. [...]“, – įspūdžiais dalijasi R. Barakūnas.

Kas gali būti geriau negu puikus sūrio ir vyno derinys, o visa tai skambios muzikos fone? Šį šeštadienį Open Kitchen lauks Jūsų su gausybe kraftinių lietuviškų sūrių bei geru prancūzišku vynu.

Kyla pasaulinė kraftinio alaus banga [antraštė]
„Lietuvoje susiformavo stereotipas, kad kraftinis bravoras privalo kurti vis neįprastesnius alus, stebinti nesuderinamais ar neragautais skoniais, kartais net eksperimentuoti dėl eksperimento. Manau, tai susiję su mus užvaldžiusiu jaunystės kultu, kai norisi paugliškai šėlioti. O gilias alaus tradicijas turinčiose šalyse dėmesys kreipiamas į pagrindinį kraftinio bravoro bruožą – nepriklausomumą didžiosioms pasaulio darykloms, koncernams, vertinamas tikras skonis, tradicinė gamyba. Juos ypač žavi mūsų ilgametė istorija. [...]“, – apibendrina V. Dunauskienė.

„Šiuo metu alaus rinkos veidą labiausiai keičia dvi tendencijos. Pirmoji – tai visokeriopi ribojimai bei akcizų politika, dėl kurių gyventojai vis daugiau alaus perka kaimyninėse valstybėse. Antroji – auganti ir stiprėjanti alaus kultūra, mat žmonės vis dažniau renkasi įdomesnį kraftinį, o taip pat ir nealkoholinį alų.

Pradėdami vasaros sezoną gastropub'o savininkai parengė lankytojams ne vieną staigmeną – nuo kitos savaitės čia bus prekiaujama pilstomu kraftiniu alumi, ant stalų klientai ras stalo žaidimų, keisis meniu, aplinka taps draugiškesnė vaikams, keisis ir maisto patiekimas – atsisakoma medinių lentelių.

O dar jie visi labai gerai nusimano apie alų, tai yra, niekina didžiųjų daryklų gaminius ir džiaugiasi žiną retas daryklėles, „kraftinius gamintojus“, kurie yra stebuklingi. Iš tikrųjų daugelis tų mažųjų gamintojų yra didžiųjų aludarių nuosavybė ir specialūs projektai, skirti publikai kvailinti, bet čia jau visai kita šneka.

Svečių teisėmis mūsų festivalyje dalyvaus ir alaus darykla iš Sankt-Petersburgo – DRAKKAR BREWERY. Tai maža “kraftinė“ elius gaminanti alaus daryklėlė.