Taškinės grafikos paveikslų kodavimas, kai į failą įrašomas paveikslo bitų atvaizdis ne nuosekliai, o kas kelinta eilutė arba kas kelintas stulpelis pagal aritmetinę progresiją.

Taškinės grafikos paveikslų kodavimo būdas, kai į failą įrašomas paveikslo bitų atvaizdis ne nuosekliai, o kas kelinta eilutė arba kas kelintas stulpelis pagal aritmetinę progresiją.
Pasiekus paveikslo pabaigą procesas kartojamas nuo paveikslo pradžios su dar neįrašytomis eilutėmis. Pavyzdžiui, paveikslo eilutės gali būti įrašomos tokia eile: 0, 4, 8, 12, 2, 6, 8, 10, 14, 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15.
Progresinis kodavimas naudojamas internete. Parsisiuntus failo pradžią jau galima atkurti neryškų paveikslo vaizdą. Kai toliau siunčiamas failas, daugėja parsiųstų eilučių ir paveikslas ryškėja. Toks būdas gerai tinka dideliems paveikslams siųsti lėtai veikiančiu tinklu. Iš dalinio paveikslo vaizdo jau galima spręsti apie paveikslą ir jeigu paaiškėja, kad jis nereikalingas, galima atsisakyti dar nebaigto jo siuntimo.
PNG failuose šiuo būdu koduojamos eilutės ir stulpeliai nuskaitant paveikslą 7 kartus. Progresinėse GIF failuose (jų formatas dar vadinamas GIF89 formatu) – koduojamos tik eilutės. Taip pat gali būti koduojamos naujesnio formato progresinės JPEG failai.

Veiksmas, kuriuo ženklui arba kitokiam objektui suteikiamas kodas.
Koduojama dėl techninių priežasčių, pavyzdžiui, rašytinis tekstas koduojamas dvejetainiais ženklais, kad jį būtų galima pateikti kompiuteriui, internetu siunčiami dvejetainiai duomenys (pvz., vykdomasis failas) koduojami grynojo teksto ženklais.
Kai kalbama apie duomenų apsaugą (kad jų neperskaitytų pašaliniai), tai tikslingiau vartoti šifravimo sąvokas (šifras, šifravimas ir pan.).