prirankioti, priskainioti

graibant prirankioti

prisamstyti nuo skysčio paviršiaus

daug surinkti

lasióti, -iója, -iójo tr.
1. Š rankioti, rinkti: Pradėjau lasióti tas kanapes Mrj. Mieste vargdienių vaikų lygu tų žvirblių pilkų, kur po sąšlavynus trupinius lasioja LzP. Dailiai lasiók ir išrankiosi Krt.
2. žr. lesioti: Vištyčiai pradėjo lasióti Kltn. Po truputį lasiója dar tie žąsiukai Gs. Vištos grūdus lasioja prie svirno rš.
išlasióti tr. išlesinėti: Miežius pasėjo, neišakėjo, paukšteliai išlasiojo LTR(Sln).
nulasióti tr. nurankioti: Tus saldainius nulasiósiu Krt.
pasilasióti tr. pasirankioti: Nuėjau aš į pagirį šakalių pasilasioti LzP.
prilasióti tr. prirankioti: Rinko [uogas] rinko, prilasiójo, sau bernelį priviliojo LTR(Pp). Kame vienas, kame kitas [medelis] – kol prilasiojo, užėjo naktis rš.
sulasióti tr. surankioti: Viskas kruvinu triūsu uždirbta, sulasiota iš skatikėlių, sutaupyta! LzP.

ski̇̀rlioti, -ioja, -iojo, skir̃lioti J.Jabl, Rtr, KŽ, skirlióti, -iója, -iójo žr. skyrioti:
1. Nėr daba išsirpusios [uogos], reik ski̇̀rlioti Lkž.
2. refl. Blogai, ka reik skirlióties DūnŽ. Žmonėms nereikia skirlioties dėl vaidų ir barnių TS1896,8.
3. Ski̇̀rlio[ja] ski̇̀rlio[ja] po tą bliūdą! KlvrŽ. Ski̇̀rliok ropes po daržą, ne mano dukteres, t. y. imk vyresnę J. Ans valgo ski̇̀rliodamas, t. y. kneižia J. Bobos ka pradeda ski̇̀rlioti [prekes krautuvėje], tujau aila didžiausia pasidaro DūnŽ.
| refl.: Tau nieks neduos ski̇̀rlioties Dov.
4. tr. rinkti (kokioms pareigoms): Kunegai skirliojo popiežių M.Valanč.
apski̇̀rlioti žr. apskyrioti: Apski̇̀rlio[ja] žmonis kaltūsius nu nekaltųjų Šts.
atski̇̀rlioti
1. žr. atskyrioti: Atski̇̀rliok obulus supuvusius KlvrŽ.
2. iter. dem. 1 atskirti 2: Ne iš po vieno stogo atskirliojo [lietuviai] įvairius trobesius, bet kad iš po daugelio stogų pradėjo po vieno sutraukinėti K.Būg.
išski̇̀rlioti žr. išskyrioti:
1. Kumet tu tas bruknis išski̇̀rliosi? KlvrŽ. Išski̇̀rliojo gerąsias bulbes, mun prastąsias paliko Užv.
2. refl. Š Galvijai išsiskir̃liojo J.
paski̇̀rlioti iter. dem. 1 paskirti 7: Paskirliosva dar – bene išskirsiva kame turtingesnę, gražesnę [paną] S.Dauk.
pérskirlioti tr. iš naujo perrinkti: Karuse, tu tas bruknis dar párskirliok, jug ta vaikas anas kažin kaip išrinko KlvrŽ.
priski̇̀rlioti tr. prirankioti: Reik didelių bulbių skusti priski̇̀rlioti KlvrŽ.
suski̇̀rlioti tr. Als surankioti: Vienos spalvos kvietkas reik suski̇̀rlioti KlvrŽ.

ski̇̀rlioti, -ioja, -iojo, skir̃lioti J.Jabl, Rtr, KŽ, skirlióti, -iója, -iójo žr. skyrioti:
1. Nėr daba išsirpusios [uogos], reik ski̇̀rlioti Lkž.
2. refl. Blogai, ka reik skirlióties DūnŽ. Žmonėms nereikia skirlioties dėl vaidų ir barnių TS1896,8.
3. Ski̇̀rlio[ja] ski̇̀rlio[ja] po tą bliūdą! KlvrŽ. Ski̇̀rliok ropes po daržą, ne mano dukteres, t. y. imk vyresnę J. Ans valgo ski̇̀rliodamas, t. y. kneižia J. Bobos ka pradeda ski̇̀rlioti [prekes krautuvėje], tujau aila didžiausia pasidaro DūnŽ.
| refl.: Tau nieks neduos ski̇̀rlioties Dov.
4. tr. rinkti (kokioms pareigoms): Kunegai skirliojo popiežių M.Valanč.
apski̇̀rlioti žr. apskyrioti: Apski̇̀rlio[ja] žmonis kaltūsius nu nekaltųjų Šts.
atski̇̀rlioti
1. žr. atskyrioti: Atski̇̀rliok obulus supuvusius KlvrŽ.
2. iter. dem. 1 atskirti 2: Ne iš po vieno stogo atskirliojo [lietuviai] įvairius trobesius, bet kad iš po daugelio stogų pradėjo po vieno sutraukinėti K.Būg.
išski̇̀rlioti žr. išskyrioti:
1. Kumet tu tas bruknis išski̇̀rliosi? KlvrŽ. Išski̇̀rliojo gerąsias bulbes, mun prastąsias paliko Užv.
2. refl. Š Galvijai išsiskir̃liojo J.
paski̇̀rlioti iter. dem. 1 paskirti 7: Paskirliosva dar – bene išskirsiva kame turtingesnę, gražesnę [paną] S.Dauk.
pérskirlioti tr. iš naujo perrinkti: Karuse, tu tas bruknis dar párskirliok, jug ta vaikas anas kažin kaip išrinko KlvrŽ.
priski̇̀rlioti tr. prirankioti: Reik didelių bulbių skusti priski̇̀rlioti KlvrŽ.
suski̇̀rlioti tr. Als surankioti: Vienos spalvos kvietkas reik suski̇̀rlioti KlvrŽ.

naginė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr.
1. CI1071 lupinėti, knibinėti, krapštinėti nagais: Stovėjo valandėlę: į vaikus žiūrėjo, kaip jie tas bulves naginėjo LzP. Negaliu naginė́t (lupti) bulbų, nagų neturiu Arm. Smulkias žuvis naginė́t – įkyrus trūsas Nm. Vaikai žirnius naginė́[ja] Mžk. Laikrodis tikrai pasigadins, jei tik tankiai pradėsi jį naginė́ti Žgč. Ką tu savo kernalę (nosį) naginė́ji? Skd.
ǁ dirbti kokį smulkų rankų darbą: Gyvendamys dailidaudavo ar prekiojo ir kitus knebinius naginėjo S.Dauk. Ką čia naginė́ji (ilgai dirbi), greičiau baik Lkš.
2. rankioti: Senis naginė́[ja] grūdus iš šandrų J. Vargdienis utis iš apkaklės naginė́ja, t. y. rankioja J.
3. gilintis į kokį dalyką; nagrinėti: Žmogus kitus sūdydamas vargsta be reikalo, bet pats save parkratinėdamas ir naginėdamas visumet brūzda su nauda M.Valanč. Naginė́k nenaginė́jęs, o vis tiek nesuprasi, koks jovalas čia dedas Slnt.
4. J kvosti, kamantinėti: Tardytojas mane pusę dienos naginė́jo NmŽ. Kad naginė́jo, tai naginė́jo – vos išsiteisinau! Plv. Naginė́ja kožną, an kelio sustikęs Pns.
atnaginė́ti tr. su vargu atsiimti, atgauti: Skolą iš jo šiaip taip atnaginė́jau Slnt.
išnaginė́ti tr.
1. išknibinėti, išdarinėti: Aš išnaginė́jau visas smulkmes, mažiausį daiktelį J. Ans bus inžinierius: žiūrėk, kaip ans mašinas išnaginė́[ja] Mžk. Išnaginė́jau šiaip taip ir tas smulkiosias žuveles Brs. Lig paskutiniosios išnaginėjo (išlukšteno, išrinko, išžiūrinėjo) visas sėklukes Dkš. Čia greit neina: reik kiekvieną išnaginė́t (apie cukrinių runkelių kaupimą) Kbr. Sunku jos (vyšnios) išnaginė́t (išimti kauliukus) Brt.
2. išieškoti, išžiūrinėti: Beieškodamas guziko visas kertes išnaginė́jau Mžk. Išnaginė́jau visus pašalius ir neradau Skdv. Jis išlandžios tau visus užkampius, išnaginės visus plyšius Blv.
3. ištirti, išnagrinėti: Kol ans viską išnaginė́s, belaukant reiks ir pražilti Slnt.
4. iškvosti, iškamantinėti: Taip ana moka išnaginėti, kad nėko nenuslėpsi Akm. Naginėte išnaginė́jo, t. y. išklausinėjo J.
nunaginė́ti tr. nukrapštinėti, nulupinėti: Negal nunaginė́ti (nuskusti) tokių mažų bulvių Dr. Šiaip ne taip nunaginė́jau ir tas kiaulabulveles Brs. Po vieną agrastą kol nunaginė́ji (nugnaibai ūselius), atbosta Krš.
ǁ padirbti kokį smulkų rankų darbą: Nunaginė́jau (numezgiau) Petreliuo pirštuotas pirštines Dr.
panaginė́ti
1. intr. padirbėti kokį knebų darbą: Žuvį valgant reikia panaginė́t Mrj.
2. tr. sugebėti atlikti kokį knebų darbą: Ar Petras moka ratus padirbti? – O, ans panaginė́[ja] viską Lkž.
prinaginė́ti tr. Trk, Brs prirankioti, priskabyti: Prinaginė́jo vakar tokių mažilelių [bulvių] ir išvirė bulbynę Užv.
sunaginė́ti tr.
1. suknibinėti: Tris dienas dziegorių naginė́jau, bet vis tiktai sunaginė́jau (pataisiau) Vkš.
2. sunaudoti, suvartoti ką pamažu, knibinėjant: Sunaginėjo mažiukus Lkš.
| refl.: Susinaginė́ja cibuliai Lkš.