daug priėsti

daug privalgyti ar prigerti

užtektinai pavalgyti

pùtnyti, -ija, -ijo intr. menk. ėsti, ryti, pusti.
pripùtnyti intr. menk. priėsti, priryti, pripusti: Pripùtnys [katinas] – ryto[j] kiaulę pjaus Vn.

2 skil̃bti, -sta, -o intr. Vlkv, ski̇̀lbti KŽ augti į pilvą, darytis pilvotam, storėti: Kūdikis skil̃bsta, t. y. auga į pilvą J.
2 nuskil̃bti intr. Gs
1. nuaugti į pilvą: Nuskil̃bo vaikas, t. y. į pilvą suaugo, vienas skilvis J. Vaikas nuskil̃bęs bus ulžys J. Nuskil̃bsi į pilvą Nm.
2. nusmailėti: Šuo nuskil̃bęs į abu galus Grš. Tavo kuodelis į tave – toks nuskil̃bęs Grš.
2 pérskilbti intr. peraugti į pilvą: Duoda tam vaikui parsivalgyt, užtat i parskilbęs į pilvą kai gėriukas Bsg.
2 priskil̃bti intr. pripusti: Gana, nebeduok, jau ir taip priskil̃bo [karvė], skersai platesnė pasidarė Bsg.