Rasti išteklių įrašai (67)
įgùndyti
| refl.: Gùndėsi vyrai važiuoti, ale paskui apsėdo (aprimo) Lp.
įgùndyti tr. įraginti, įkalbėti: Aš gùndau, bene įgùndysiu duoti šieno J. Tu mane įgundei žvejoti S.Dauk.
pagùndyti tr. pakurstyti: Pagundė karalių, kad eitų prieš juos ant vainos BsPIII241.
^ Geras sulaiko, o piktas dar pagundo Mrk.
| refl.: Ir mes pasigùndėm važiuoti Ss. Visi perka, pasigundžiau ir aš nusipirkti Ėr. Ketinau, mislinau už bernelio neiti, jaunas, gražus bernužėlis – pasigundžiau eiti Stk.
prigùndyti tr. prikurstyti, priraginti: Na, tai mes jį čia ir prigùndėm Lp.
sugùndyti tr. sukurstyti:
^ Boba liežuviu ir velnią sugundys Varn.
| refl.: Tie iš karto kratėsi, bet po valandėlės susigundė ir ėmė girkšnoti MPas. Jis susigundė keliauti rš. Petras susigundė šviežiai keptos duonos rš.
užgùndyti tr. prš užsiundyti: Ateina to[ji] boba, tai vis užgùndo ant manę senę (senė, jos prikurstyta, ima ant manęs bartis) Slm.
Lietuvių kalbos žodynas
sugùndyti
| refl.: Gùndėsi vyrai važiuoti, ale paskui apsėdo (aprimo) Lp.
įgùndyti tr. įraginti, įkalbėti: Aš gùndau, bene įgùndysiu duoti šieno J. Tu mane įgundei žvejoti S.Dauk.
pagùndyti tr. pakurstyti: Pagundė karalių, kad eitų prieš juos ant vainos BsPIII241.
^ Geras sulaiko, o piktas dar pagundo Mrk.
| refl.: Ir mes pasigùndėm važiuoti Ss. Visi perka, pasigundžiau ir aš nusipirkti Ėr. Ketinau, mislinau už bernelio neiti, jaunas, gražus bernužėlis – pasigundžiau eiti Stk.
prigùndyti tr. prikurstyti, priraginti: Na, tai mes jį čia ir prigùndėm Lp.
sugùndyti tr. sukurstyti:
^ Boba liežuviu ir velnią sugundys Varn.
| refl.: Tie iš karto kratėsi, bet po valandėlės susigundė ir ėmė girkšnoti MPas. Jis susigundė keliauti rš. Petras susigundė šviežiai keptos duonos rš.
užgùndyti tr. prš užsiundyti: Ateina to[ji] boba, tai vis užgùndo ant manę senę (senė, jos prikurstyta, ima ant manęs bartis) Slm.
Lietuvių kalbos žodynas
lova
dar lóva šiltà neseniai miręs: Reiks mesti [bizniauti] rimtai, jei norėsiu vesti. Na, o be to... juk dar lova, kaip sakoma, šilta tebėr. Nepadoru būtų. Simon.
lóvą prispáudus laikýti miegoti: Kur šeimininkė? – Lovą prispaudus laiko. Krns.
lóva sugriùvo Ds. pati gimdė:
į lóvą važiúoti rengtis miegoti: Laikas mums važiuoti į lovą. KlvrŽ. Važiuosim į lovą. Sg.
iš lóvos nelìpti sunkiai sirgti: Tėvelis – tas jau visai iš lovos nelipa. Kt. Ansai jau seniai iš lovos nelipa. Varn.
iš lóvos pakìlti pasveikti: Tris savaites išgulėjęs, tik dabar pakilo iš lovos. Jnš.
prie lóvos prirakìnti ilgai gulėti sergant: Penki mėnesiai kaip prie lovos prirakinta. Krš. Mane liga prie lovos prirakino. Mrj.
prie lóvos tráukia nori miego: Dabar tave traukia prie lovos. Brs.
su lóva galì išnèšti apie kietai miegantį: Tave su lova galėjo išnešti, ką tu girdėsi. Btg.
kaĩp lóva teig. labai nupenėtas: Na ir karvė – kaip lova!. Trgn.
kairiąja koja išlipo (išsiropštė)iš lovos žr koja
ne ta koja atsikėlė (išlipo)iš lovos žr koja
ne tą koją [pirmą]iškėlė iš lovos žr koja
ant tos kojos pataikyti išlipti iš lovos žr koja
į Prokrusto lovą guldyti žr Prokrustas
uodegos nepakelia nuo lovos žr uodega
Frazeologijos žodynas
atkragi̇̀nti
1. versti, lošti atgal: Štyvai kragi̇̀na (į aukštą kela) galvą arklys ir atsikragi̇̀nęs gašiai bėga J.
| Kad aš tave kragi̇̀nsiu (stumsiu, versiu) į sieną, ir ištiši Šts.
^ Du kragu kragina, penki vilkai sėlina (žirklės ir rankos pirštai) TŽV584.
2. J vežti, gabenti: Kur kragini̇̀ tą paršą? Skr.
3. refl. prk. tolti, nusigręžti: Jis kragi̇̀nas (atsitolina) nuo giminės J.
1 atkragi̇̀nti tr.
1. atversti atgal, atlošti: Atkragi̇̀nk galvą, rasi nustos kraujas iš nosies bėgęs Lkž. Vaikinas, atkragi̇̀nęs kaklą, šoka, t. y. atsivertęs galvą aukštyn J. Dantų gydytojas aną atkragi̇̀no ir, paėmęs už smakro, žiūrėjo į jo gerklę Slnt. Atkraginęs galvą [arklys] greita risčia nubėgo Slimakų trobos linkui Pč. Tai vyras pjaus, dalgį atkrãginęs (padaręs atkragų, atlenkęs) Rs.
| Aš tokį knebesį tujau į sieną atkragi̇̀nčio (nugalėčiau, nuveikčiau) Kal.
| refl. tr., intr.: Sėda atsikragi̇̀nęs (atsikolęs) Als. Gaidys gieda atsikragi̇̀nęs (galvą atvertęs) Sr. Ir atsikragi̇̀nsi begerdams tokią didelę butelką Lnkv. Atsikragi̇̀no kaip dideliausis ponas Slnt. Laukys atsikraginusiais ragais Sauliui rodės taip pat „saulium“ Vaižg. Jo galvą truputį atsikragino rš. Atsikraginęs galvą, atsivertęs Šts.
| Negaliu pjauti – dalgis atsikrãgino Rs.
2. atvežti, atgabenti: Na, kas tave čia atkragino?! Jrb.
| refl.: Su visa šeimyna čia atsikragi̇̀no Skr.
1 iškragi̇̀nti tr.
1. išsukti, išlenkti, iškreipti: Rožė (liga) mun pirštą iškragi̇̀no Šts.
2. Skr išvežti, išgabenti.
1 nukragi̇̀nti tr. Vl nuvežti, nugabenti.
1 prikragi̇̀nti tr. atloštą prilenkti, pritempti: Prikragi̇̀no kaip ožį Lnk.
Lietuvių kalbos žodynas
apdvai̇̃lyti
1. žr. dvailinti 2: Reikia dvai̇̃lyti kitas arklys ir važiuot pora Ds. Labai trumpai nedvai̇̃lyk, kad vagon neliptų Dgl.
2. refl. dėtis (į krūvą): Dvai̇̃lykims važiuoti Panvėžin Vb.
3. tr. SD111 mušti, lupti: Na, rėk tu, rėk – kad čiupsiu aš taũ dvai̇̃lyt! Č. Dvai̇̃lyk savo sūnelį, kad būtų geresnis Ssk. Ką vaikas padarė nepadarė, tuojau ir dvai̇̃lija kuo nusitverdama Ukm.
apdvai̇̃lyti žr. apdvailinti: Daug nekalbėk – paimsiu šluotražį, apdvai̇̃lysiu, tai bus niekus tauzyti Pg. Kad apdvai̇̃lysiu tą kuiną, tada žinos nevežt Sug. Norėjau jį apdvai̇̃lyti lazda Ukm.
išdvai̇̃lyti tr. [K]; SD3510 prilupti, primušti.
nudvai̇̃lyti žr. nudvailinti: Nudvai̇̃lyk kaip šunį – aš pirma sakiau, kad nekištų čia nagų Ėr. Nudvai̇̃lyk gerai, tai neims nepasiklausęs Krs.
pridvai̇̃lyti žr. pridvailinti:
1. Pridvai̇̃lyk bėrutę, sẽnei bus lengviau Ktk. Pridvai̇̃lyk antrą arklį, bus geriau važiuot Ds.
| Avyčių nerišu viškai, ė aviniokus pridvai̇̃liju prie senių Ds.
ǁ prigretinti, prišlieti: Reiks pridvailyt (pristatyti) daržinė, šiemet šienas nepareis Vb.
| refl.: Jeigu jūs važiuojat, tai ir aš prisdvai̇̃lysiu Vb. Ėjau pirma vienas, tik paskui prisdvai̇̃lijo kokia boba Pbs.
2. Negana ką tėvas mušė, da ir močia pridvai̇̃lijo Skdt. Kiek aš tuos arklius pridvai̇̃lijau, o vežimo iš balos niekaip neišėmiau Ėr.
sudvai̇̃lyti
1. žr. sudvailinti 2: Sudvai̇̃lysim bėrius ir važiuosim turgun Ant. Sudvai̇̃lysma tavo sartoką ir mūsų juodį ir nuvešma Dbk.
| refl. tr., intr.: Susidvai̇̃lykim po arklį, bus geriau važiuot Vb. Kai ariu sunkioj dirvoj, tai dvejetą susidvai̇̃lyju Ut.
2. tr. susieti, sujungti: Kaimynystė sudvai̇̃lijo juos nuo pat mažens Vaižg.
| refl.: Susidvai̇̃lijo (susidėjo) abi ir laksto Kp. Kai susdvai̇̃lijo, tai ir atplėšt vienas nuo kito nemožna Mlt.
uždvai̇̃lyti intr. užduoti, sušerti: Jau norėjau vėl uždvailyti vokietėliui rš.
Lietuvių kalbos žodynas
dvai̇̃lyti
1. žr. dvailinti 2: Reikia dvai̇̃lyti kitas arklys ir važiuot pora Ds. Labai trumpai nedvai̇̃lyk, kad vagon neliptų Dgl.
2. refl. dėtis (į krūvą): Dvai̇̃lykims važiuoti Panvėžin Vb.
3. tr. SD111 mušti, lupti: Na, rėk tu, rėk – kad čiupsiu aš taũ dvai̇̃lyt! Č. Dvai̇̃lyk savo sūnelį, kad būtų geresnis Ssk. Ką vaikas padarė nepadarė, tuojau ir dvai̇̃lija kuo nusitverdama Ukm.
apdvai̇̃lyti žr. apdvailinti: Daug nekalbėk – paimsiu šluotražį, apdvai̇̃lysiu, tai bus niekus tauzyti Pg. Kad apdvai̇̃lysiu tą kuiną, tada žinos nevežt Sug. Norėjau jį apdvai̇̃lyti lazda Ukm.
išdvai̇̃lyti tr. [K]; SD3510 prilupti, primušti.
nudvai̇̃lyti žr. nudvailinti: Nudvai̇̃lyk kaip šunį – aš pirma sakiau, kad nekištų čia nagų Ėr. Nudvai̇̃lyk gerai, tai neims nepasiklausęs Krs.
pridvai̇̃lyti žr. pridvailinti:
1. Pridvai̇̃lyk bėrutę, sẽnei bus lengviau Ktk. Pridvai̇̃lyk antrą arklį, bus geriau važiuot Ds.
| Avyčių nerišu viškai, ė aviniokus pridvai̇̃liju prie senių Ds.
ǁ prigretinti, prišlieti: Reiks pridvailyt (pristatyti) daržinė, šiemet šienas nepareis Vb.
| refl.: Jeigu jūs važiuojat, tai ir aš prisdvai̇̃lysiu Vb. Ėjau pirma vienas, tik paskui prisdvai̇̃lijo kokia boba Pbs.
2. Negana ką tėvas mušė, da ir močia pridvai̇̃lijo Skdt. Kiek aš tuos arklius pridvai̇̃lijau, o vežimo iš balos niekaip neišėmiau Ėr.
sudvai̇̃lyti
1. žr. sudvailinti 2: Sudvai̇̃lysim bėrius ir važiuosim turgun Ant. Sudvai̇̃lysma tavo sartoką ir mūsų juodį ir nuvešma Dbk.
| refl. tr., intr.: Susidvai̇̃lykim po arklį, bus geriau važiuot Vb. Kai ariu sunkioj dirvoj, tai dvejetą susidvai̇̃lyju Ut.
2. tr. susieti, sujungti: Kaimynystė sudvai̇̃lijo juos nuo pat mažens Vaižg.
| refl.: Susidvai̇̃lijo (susidėjo) abi ir laksto Kp. Kai susdvai̇̃lijo, tai ir atplėšt vienas nuo kito nemožna Mlt.
uždvai̇̃lyti intr. užduoti, sušerti: Jau norėjau vėl uždvailyti vokietėliui rš.
Lietuvių kalbos žodynas
išmanuõlis
Na, ir galiausiai – kaina. Ji nesiekia nė 1000 litų. Išmaniajam telefonui – tai yra grašiai. Arba, kitaip tariant, X-10 Mini yra ne tik pusė įprastinio išmanuolio dydžio, bet ir pusė kainos.
Tačiau „išmanuolių“ liečiamoji klaviatūra gali būti padidinta, jautri šilumai arba paspaudimui, taigi pritaikymo savo parametrams galimybės didesnės.
3,5G technologiją palaikantis išmanuolis turi ne tik naujausiomis technologijomis praturtintą HD kamerą. Jis vaizdus optiškai priartinti galės net tris kartus.
Smagus telefonas, iš esmės tinkantis kaip išmanuolis masiniam pirkėjui, tačiau jo pradinė kaina Bitės tinkle yra per didelė.
O kad viskas atrodytų dar painiau, naujausias A5 serijos išmanuolis ne tik atrodo labai panašiai į naujausią S7 flagmaną, bet ir viduje slepia daugybę puikių savybių, kurias anksčiau matėme tik aukščiausios klasės telefonuose.
Telefono kaina (529 doleriai (1268 Lt) Jungtinėse Valstijose) nesumažino atotrūkio tarp „paprastukų“ ir „išmanuolių“, tačiau galimas dalykas, kad Google ateityje pati pasiūlys finansavimą, siekdama didesnės rinkos aprėpties.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
paõlbyti
1. barti, gėdinti, vainoti, rėkti ant ko: Ar tau gerai, kad vis kap kokį šunį olbija Vv. Kap ėmė viena kitą olbyt, net ausys klausant linko Grl. Tą savo marčią tik visaip ir olbydavo Snt. Na tik jau neõlbyk prie visų žmonių Gs. Toji senė nuolat vaikus õlbija ir õlbija Pg. Piemenis reikės jau ólbyti: galvijai kasdien vasarojuj ir vasarojuj Paį. Ólbija ólbija tą vaikelį kaip kokį pastumdėlį Srv. Olbyk geriantį arelką J. Bijojo, kad neolbytų jo kaip vagiliaus Tat. [Mokytoja] nuolat mus olbydavo, ir mes pagaliau įpratome per daug nekreipti dėmesio į jos reikalavimus A.Vencl. Jau jis ir neõlbytas susipranta Vl.
| refl.: Jo žmona ólbytis ir temoka Pbr.
2. nuolat prašyti, kaulyti: Jis mane per dienų dienas ólbija, kad leisčiau jį į gimnaziją Ldk.
apõlbyti tr. Gs apibarti, sugėdinti: Matai, kai pačią apólbijau, tuoj kitoniška pasidarė Sdb. Apõlbijau neapsikentus tą brigadierių, tegu žinos, ka to vertas y[ra] Jnšk. Reik apolbyti aną už gėrimą, t. y. aplojoti, balazyti J.
atõlbyti tr. olbijant atlydėti, atvaryti: Taip jį mama ir atólbijo iki pat namų Pbr. Antai piemenys atolbija mūsų kuilį Vl.
išõlbyti tr.
1. išbarti, išplūsti: Išólbijo kaip kokį šunį ir išvarė pro duris Jnš. Reikėjo tau jį gerai išõlbyti! Vl. Aną dieną nuėjus išólbijau, kad taip negražiai vaikus moko Rm.
| refl.: Išsidirbo, išsiõlbijo viena kitą Gs.
2. išprašyti, iškaulyti: Atėjus ciganka olbijo, kol išolbijo šmotą lašinių Mrj.
nuõlbyti tr.
1. nubarti: Tą vagilką visi nuólbijo Pbr.
2. olbijant nuvaryti: Daug varnų ir špokų sulėkė, kol nuõlbijo vanagą į mišką Vl.
paõlbyti tr. truputį pabarti: Norėjau tą paólbyti, kai parėjo Bsg. Paõlbijau jį, kad tep daro, tai nepatiko Gs. Gaspadorius paolbija truputį berną savo J.
priõlbyti tr. pribarti, prigrasinti: Priolbija Pakštienė tą savo vyrą Št.
suõlbyti tr. subarti, barant sugėdyti: Ir tau ne gėda! – suolbijo Virpša vaikiną V.Piet.
Lietuvių kalbos žodynas
antropocènas
Antropoceno, naujojo „žmogaus amžiaus“, pradžia būtų skaičiuojama nuo XX amžiaus vidurio, jeigu būtų priimta mokslininkų rekomendacija, pirmadienį pateikta Tarptautiniam geologijos kongresui, dabar vykstančiam Pietų Afrikos Respublikos mieste Keiptaune. Šis pasiūlymas tikriausiai bus svarstomas mažiausiai dvejus metus, o kad jis būtų priimtas, jį turi pripažinti trys kitos mokslo institucijos.
Antropoceno sąvoką maždaug prieš dešimtmetį sugalvojo olandų chemikas Paulius Krucenas (Paul Crutzen).
[Iki tol buvo priimta, kad iki šiol tęsiasi holocenas – epocha, prasidėjusi paskutinio ledynmečio pabaigoje; antropocenas žymi žmogaus įtakos pasaulio raidai epochos pradžią. – Red. past.]
Mokslininkai jau 2016-aisiais teigė, jog žmonija perėjo į naują epochą – antropoceną. Nors oficialiai dar nėra sutarta, kada ši epocha iš tiesų prasidėjo, akivaizdu, kad žmonių gyvenimas pasikeitė. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, edukologijos mokslų daktarė ir pozityvios tėvystės specialistė Sigita Burvytė pastebi, kad su antropocenu neabejotinai pasikeitė ir požiūris į vaiką, jo ugdymo ir paruošimo gyvenimui metodai.
Kino stovykla – mūsų vasaros festivalis. Vienintelis, kurio labai pasiilgstame ir kasmet stengiamės aplankyti. Na ir kas, kad šįkart jo rengėjai dalyvius pasitiko iš pažiūros džiugiu, o iš esmės – nieko gera nežadančiu šūkiu: „Sveiki atvykę į antropoceną“.
Nuolat didėjanti vidutinė oro temperatūra, kylantis vandenynų lygis, rūgštiniai lietūs, erozija, šiukšlės, užteršti miškai ir vandens telkiniai, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys, akivaizdžios ir plika akimi nematomos branduolinių bandymų žymės – žmonijos poveikis Žemei toks didelis, kad mokslininkai jau 15 metų svarsto mūsų gyvenamą geologinį tarpsnį pavadinti „žmogaus epocha“ – antropocenu. [...]
Antropocenas – ne juokas, žmonijos veikla planetai pridarė milžiniškos žalos.
Pokyčiai, sukelti žmonių veiklos, tokie dideli, kad daugelis mokslininkų vadina juos naujos geologinės eros pradžia. „Mes neįsivaizduojame, kas gali nutikti Antropocene (žmonių amžiuje), – sako Erleʼas Ellisas, Merilando universiteto profesorius.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas