prikalbėti ką daryti

primokyti, priraginti (ką bloga daryti)

arãbo pripū̃sti primokyti (ko blogo): Vaikus pripūtė arabo, i[r] varo sau (neklauso tėvų). Krš.
arãbų pripū̃sti
1.apgauti: Jauni greit palinksta po kuo, gali pripūsti arabų. Rdn.
2.prifantazuoti: Ta boba pripasakojo, pripūtė tų arabų. Trk.
arãbą pū̃sti apgaudinėti išgalvojant: Palauk, pamatysi, kokį arabą Martynas Aldonai pučia. Saj.
arabùs pū̃sti apgaudinėti išgalvojant, mulkinti: Nepūsk arabų, aš ne mažas vaikas – suprantu, ko tu nori. Lkč. Nieko panašaus nėra, arabus pučia, mano, kad patikės kas. Mrj. Pučia arabus į akis, i[r] gana. NmŽ. Ar teisybė ar neteisybė, jeigu man pasakoji, ir aš kitam arabus pučiu. Vgr. Nepūsk man arabų, kasą pragėrėm su dukra šeštadienį. Andr. Neatėjo, tai būtinai ateis! Ir tu man čia nepūsk arabų. Zur.

kùrstyti, -o, -ė tr.
1. R, K prižiūrėti, kad degtų; dėti į ugnį kuro: Kùrstyk ugnį J. Ugnis dega ir nekurstoma S.Dauk. Juo dega, juo kursto S.Dauk. Kas nū (dabar) bemazgos tėveliams kojeles, kas bekurstys ugnelę, kas belesins margąsias višteles! J.Jabl.
^ Dešras šutinti tinginiui būt lengva, jei kurstyt nereikėtų LTR(Ds).
| refl. K.
2. raginti, skatinti ką nors daryti, veikti: Kùrstyk jįjį, ar nepadarys greičiau J. Abi šali, kurstomos savo prietelių ir veidmainių, nusistatė laimėti A.Vien. Visi kursto, tik niekas neišdrįsta Grž. Nekùrstyk vieno prieš kitą Ėr. Moteris kurstė noras pasigirti kaimynėms V.Kudir. Visus … kariavimop liaupse pergalėjimo kurstė DP542. Nepaliauja mūsų piktop kurstyt DP522. Rūstybėsp kurstau SD75. Pikti žmones … kitus … gundžia ir kursto SPI295.
| Buržuazija vis labiau spaudžia darbininkų klasę ir kursto (organizuoja, propaguoja) naujus karus (sov.) sp.
| refl. tr.: Anie kùrstos kits kitą rašyti J.
3. žadinti, kelti kokį jausmą: Šilkinė jos skara kurstė visų bobų pavydą rš. Žvaigždėtas dangus kurstė žmogaus svajones rš.
4. refl. skubintis: Skubinkis, kurstykis, nestovėk! Ch1Sam20,38.
apkùrstyti tr. K aplink sukurstyti.
atkùrstyti tr. padaryti, kad nebedegtų ar mažiau degtų: Atkùrstyk ugnį, kad nevirtų labai katilas Pc. Atkùrstyk ugnį, kad taip smarkiai nebdegtų Trk.
įkùrstyti tr.
1. KI60 padaryti, kad įsidegtų, kūrentųsi: Įkùrstyk ugnį J.
2. įraginti, paskatinti: Įkùrstė įkùrstė žmones, o dabar nebegali niekaip nuraminti Š. Jis vis nenorėjo stoti, bet jo nauji draugai įkurstė rš. Inkùrstyk, kad gerą mokytoją imtų Lp.
iškùrstyti tr. išvadinti, išraginti: Da gerai, kad mes jį iškùrstėm, o pats būt nėjęs Pkr.
pakùrstyti tr.
1. K padaryti, kad labiau degtų: Pakùrstyk ugnį, kad neužgestų J. Ugnies nepakùrsčius, nesikūrena Rz. Oi ugnele mano! Kas tave pakurstys? KlvD329.
| refl. tr.: Pasikùrstyk ugnį, užsivirink vandenio ir sumalk Pc.
2. Vl paraginti, paskatinti ką daryti: Kur reikia pakurstyti žmogus, ten nesigailiu žodžių Ašb. Savo klausimais pakurstė ją toliau pasakoti S.Čiurl. Pats sakinys yra pakurstančios prasmės V.Kudir.
| refl.: Geria pasikùrstydami Pn.
3. pažadinti, smarkiau sukelti kokį jausmą: Ieškojau tik progos dar labiau jų pavydą pakurstyti Vaižg.
prakùrstyti tr.; N padaryti, kad ugnis degtų, kūrentųsi.
prikùrstyti tr.
1. R27, N, K padaryti, kad degtų; apdegusius nuodėgulius į ugnį arčiau sustumti.
2. primokyti, paskatinti ką daryti: Prikurstė kitus, kad manęs neklausytų Sz. Jo prikurstytas Jakovas per susirinkimą ėmė kalbėti rš. Duktė netruks prikùrstyti juos dalytis Vl.
sukùrstyti tr.
1. K padaryti, kad degtų; sukelti ugnį: Sukùrsčiau ugnį, kad buvo atgęsanti J. Ugnis po puodu jau buvo tam tarpe atgesus ir turėjo sukurstyt BsPI101. O kai išeisiu nuo savo matušės, ugnelę sukurstysiu LTR(Trg).
2. sukelti, suagituoti: Kol pasaulyje tebėra kapitalizmas, reakcinės jėgos gali mėginti sukurstyti karą (sov.) rš. Anas tik ir sukùrstė muštynes, o pats paskiau pabėgo Lkm. Vaidą sukùrstyti KI59. Marė sukùrstė (prikalbėjo) Barborą, kad prašytų iš dėdės pinigų Srd.
| refl.: Anie susikùrstė rašyti gromatą prie vyresnybės J. Kai tik vaiką išvežė, tai susikurstė šeimyna I.Simon. Vienas nuo kito susikùrstėm prisirašyt savanoriais Jnšk.
užkùrstyti tr.
1. užgesinti: Aš užkùrsčiau ugnį, t. y. užgesinau J.
2. paskatinti, sukelti pasiryžimą ką nors veikti: Raminau savo priešininkę. Ir kiti jai tarė visokių žodžių. Bet ją tik užkurstė kuo daugiau Vd.

kùrstyti, -o, -ė tr.
1. R, K prižiūrėti, kad degtų; dėti į ugnį kuro: Kùrstyk ugnį J. Ugnis dega ir nekurstoma S.Dauk. Juo dega, juo kursto S.Dauk. Kas nū (dabar) bemazgos tėveliams kojeles, kas bekurstys ugnelę, kas belesins margąsias višteles! J.Jabl.
^ Dešras šutinti tinginiui būt lengva, jei kurstyt nereikėtų LTR(Ds).
| refl. K.
2. raginti, skatinti ką nors daryti, veikti: Kùrstyk jįjį, ar nepadarys greičiau J. Abi šali, kurstomos savo prietelių ir veidmainių, nusistatė laimėti A.Vien. Visi kursto, tik niekas neišdrįsta Grž. Nekùrstyk vieno prieš kitą Ėr. Moteris kurstė noras pasigirti kaimynėms V.Kudir. Visus … kariavimop liaupse pergalėjimo kurstė DP542. Nepaliauja mūsų piktop kurstyt DP522. Rūstybėsp kurstau SD75. Pikti žmones … kitus … gundžia ir kursto SPI295.
| Buržuazija vis labiau spaudžia darbininkų klasę ir kursto (organizuoja, propaguoja) naujus karus (sov.) sp.
| refl. tr.: Anie kùrstos kits kitą rašyti J.
3. žadinti, kelti kokį jausmą: Šilkinė jos skara kurstė visų bobų pavydą rš. Žvaigždėtas dangus kurstė žmogaus svajones rš.
4. refl. skubintis: Skubinkis, kurstykis, nestovėk! Ch1Sam20,38.
apkùrstyti tr. K aplink sukurstyti.
atkùrstyti tr. padaryti, kad nebedegtų ar mažiau degtų: Atkùrstyk ugnį, kad nevirtų labai katilas Pc. Atkùrstyk ugnį, kad taip smarkiai nebdegtų Trk.
įkùrstyti tr.
1. KI60 padaryti, kad įsidegtų, kūrentųsi: Įkùrstyk ugnį J.
2. įraginti, paskatinti: Įkùrstė įkùrstė žmones, o dabar nebegali niekaip nuraminti Š. Jis vis nenorėjo stoti, bet jo nauji draugai įkurstė rš. Inkùrstyk, kad gerą mokytoją imtų Lp.
iškùrstyti tr. išvadinti, išraginti: Da gerai, kad mes jį iškùrstėm, o pats būt nėjęs Pkr.
pakùrstyti tr.
1. K padaryti, kad labiau degtų: Pakùrstyk ugnį, kad neužgestų J. Ugnies nepakùrsčius, nesikūrena Rz. Oi ugnele mano! Kas tave pakurstys? KlvD329.
| refl. tr.: Pasikùrstyk ugnį, užsivirink vandenio ir sumalk Pc.
2. Vl paraginti, paskatinti ką daryti: Kur reikia pakurstyti žmogus, ten nesigailiu žodžių Ašb. Savo klausimais pakurstė ją toliau pasakoti S.Čiurl. Pats sakinys yra pakurstančios prasmės V.Kudir.
| refl.: Geria pasikùrstydami Pn.
3. pažadinti, smarkiau sukelti kokį jausmą: Ieškojau tik progos dar labiau jų pavydą pakurstyti Vaižg.
prakùrstyti tr.; N padaryti, kad ugnis degtų, kūrentųsi.
prikùrstyti tr.
1. R27, N, K padaryti, kad degtų; apdegusius nuodėgulius į ugnį arčiau sustumti.
2. primokyti, paskatinti ką daryti: Prikurstė kitus, kad manęs neklausytų Sz. Jo prikurstytas Jakovas per susirinkimą ėmė kalbėti rš. Duktė netruks prikùrstyti juos dalytis Vl.
sukùrstyti tr.
1. K padaryti, kad degtų; sukelti ugnį: Sukùrsčiau ugnį, kad buvo atgęsanti J. Ugnis po puodu jau buvo tam tarpe atgesus ir turėjo sukurstyt BsPI101. O kai išeisiu nuo savo matušės, ugnelę sukurstysiu LTR(Trg).
2. sukelti, suagituoti: Kol pasaulyje tebėra kapitalizmas, reakcinės jėgos gali mėginti sukurstyti karą (sov.) rš. Anas tik ir sukùrstė muštynes, o pats paskiau pabėgo Lkm. Vaidą sukùrstyti KI59. Marė sukùrstė (prikalbėjo) Barborą, kad prašytų iš dėdės pinigų Srd.
| refl.: Anie susikùrstė rašyti gromatą prie vyresnybės J. Kai tik vaiką išvežė, tai susikurstė šeimyna I.Simon. Vienas nuo kito susikùrstėm prisirašyt savanoriais Jnšk.
užkùrstyti tr.
1. užgesinti: Aš užkùrsčiau ugnį, t. y. užgesinau J.
2. paskatinti, sukelti pasiryžimą ką nors veikti: Raminau savo priešininkę. Ir kiti jai tarė visokių žodžių. Bet ją tik užkurstė kuo daugiau Vd.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

moki̇̀nti, -ina, -ino R, mókinti Prk žr. mokyti:
1. K, Skr Mokykis pats ir moki̇̀nk kitą J. Ar aną mokinsi, ar nemokinsi, nėko iš ano nebūs ir visi tavo darbai pražūs KrvP(Užv). Kelk, mano motinėlė, mokinki darbelių JD225. Mokin mane vargios dienos ir gailiosios ašarėlės RD6. Ar sakalo balsas, ar smulkių paukštelių, vai ar mano tėtužėlis išminties mokina BsO141. Mokinti liep visą svietą Mž234.
^ Geri miltai mokin kepėją, geri linai – verpėją B. Pirma pats pamėgink, tad kitus mokink LTR(Jnš). Diena dieną mokina LTR. Žodžiai mokina, pavyzdžiai patraukia Sim.
| refl.: Buvo geros galvos, jis labai greitai ir gerai mokinos BsPI63. Kūdikis pirmų pirmiausia kalbėt tesimokinas KBI51. Mokinaũsi skaityt Arm. Ką aš mokinaũsis, viską atmenu Krn. Gerai moki̇̀nasis Ppr. Toliau mokinkimės, kaipo tas naudas … vartoti turim BPII14. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinase žodžio MŽ30. Mokinuos į smuiką R. Ką mes iš pasiuntinių … turim mokintiesi? BPII20. Iš galvos šventus moki̇̀nosi mokslus K.Donel. Mokintis dabar gerai, visur mokyklų pilna, o seniau teip nebuvo Ut. Kitas visai nenori mokýtis Brt. Mókinasi sa jumi Zt. Jijė moki̇̀nąsis ir dirbanti Erž. Mergaitė moki̇̀nantis an daktaro Kp. Da vaikai moki̇̀nasi Klvr.
^ Amžį gyvenk, amžį mokinkis rš. Žmogus sensta, mokinas ir durnas miršta Nmn. Jei jaunas moki̇̀nsiesi, senas maitinsiesi Dkš.
ǁ pratinti dirbti (gyvulį): Devynergis jautis nenori mokinamas LTR(Vdk).
2. Berneli mano jaunasis, per jaunas tu mane mokinti KlpD58.
apmoki̇̀nti; M žr. apmokyti.
atmoki̇̀nti žr. atmokyti 1: Seniui netinka pačios valiūkavimas, – galvoja, kaip čia savo žmoną nuo to atmokinus LTsIV285.
įmoki̇̀nti žr. įmokyti 1: Siuvėjas buvo visus įmoki̇̀nęs, ką turi daryt Jrk97. Įmokino mane motynėlė: neklausyki jaunų kareivėlių JD148. Mane mama įmoki̇̀no, kad neklausyčia vaikinų (d.) Smn.
išmoki̇̀nti; Q9 žr. išmokyti 1: Kitą išmokinaũ skaityti J. Išmoki̇̀no visokių kalbų ir visaip rašyt ir skaityt LB212. O tasai ją išmokino plonai verpti, tankiai austi R177. Senelis išmokino visus daktarus receptus rašyt (ps.) Vlkv. Takų tavo išmokink mane Mž174.
^ Miške mešką išmokina – žmogaus neišmokins! PPr246. Boba išmoki̇̀na vyrą ir per kačergą šokinėti Žl. Vargas visko išmokina Lp. Didelė[je] valio[je] augintas, proto neišmokintas KrvP(Krtv).
| refl. intr., tr.: Nesunkus daiktas lietuviškai išsimoki̇̀nti J. Daktaru išsimoki̇̀no Pnd. Išsimoki̇̀no važinėt mašina Skp. Sūnus tai iš tėvo išsimoki̇̀no KI18. Tas nepametė savo noro, išsimokino mokslus Tat. Nežinau, an ko išsimokỹs Krm.
numoki̇̀nti
1. tr. N išmokyti.
| refl. tr.: Jis nuo mūsų nusimokinęs tokių žodžių Pgg.
2. žr. numokyti 2: Jau jis nuo koto nusimoki̇̀no Alk.
pamoki̇̀nti žr. pamokyti:
1. R, K Vaikus pamokýt reikia Klvr. Prancūziškas manieras mus pamoki̇̀no K.Donel. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę – pamokinčiau, išmokinčiau mergužę darbelių JD562. Jo sūnai buvo ir pamokinti Lnkv. Rūsčios dienelės tai pamokino StnD22. Mokė́[jo] su žmonėm pasielgt – b[uv]o pamokýtas Žal. Kelių tavo pamokink mane Mž174.
^ Badas ne dėdė – ir kvailą proto pamokina, ir tinginį prie darbo pripratina KrvP(Stk).
| refl.: Pasimoki̇̀no i gavo už mokytoją Gs. Vežimėlis vaikelių, vaikščiot pasimokinančių R294.
2. Oi tu martele, tu niūronele, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. Žmogelis namon parėjęs, padaręs, kaip jį senelis buvo pamokinęs BsMtI12.
| refl.: Iš to pasimokina R333.
pérmokinti
1. J žr. permokyti 1.
| refl. LL191.
2. tr. daug, labai mokyti: Sako vyrai permokinti KlvD372.
pramoki̇̀nti žr. pramokyti: Tą vaiką pramokino truputį rašto M.Valanč. Padėkavoju, kad mažus mumis užauginai, kad mus darbelių pramokinai JD1184. Mūs vaikai to nemokėjo, ale šitas visokių žodžių pramoki̇̀no (išmokė) Ut.
| refl. Žrm: Vaikas prasimoki̇̀no, jau galėtų motinai pagelbėt Skr.
primoki̇̀nti
1. M, BPII168 žr. primokyti 1: Primokinaũ aš jąją gudrumo J.
| refl.: Iš kitur atėję žmonės prisimoki̇̀na kuršiškai kalbėti Nd. Namie kaip užkrosny – nieko daugiau nebeprisimokinsi I.Simon.
ǁ išdresuoti: Turi ant to (medžioklei) primokintus paprastus šunis, kurie, išradę žvėrį, garsina rš.
2. refl. tr. įgauti, įgyti besimokant: Mokinosi, mokinosi ir prisimoki̇̀no sau nesveikatą KzR.
susimoki̇̀nti žr. susimokyti: Susimoki̇̀no bernai mergaitei sarmatą padaryti – išpaišinti Pc. Jiedu susimoki̇̀nę – neišgausi teisybę Alk.