glitúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. DŽ tepti glitu, glitinti.
2. refl. lipti, klijuotis, veltis, glitentis: Toks valgis tik po burną glitúojasi Pbr. Su tuo muilu rankas kad patrini, tai ir nuplovus glituojas Lkv.
apglitúoti
1. refl. apsitraukti gleivėmis: Numazgotas sūris vėl apsiglitúoja Ėr.
2. tr. sulyginti: Pabaigus minkyti, viršų gražiai sulygina, sušlaksto vandeniu ir apglitúoja Kp.
paglitúoti tr. pavilgyti su gličiu skysčiu: Sruogas paglitãvo su sėmenais Bsg.
priglitúoti tr. priglaistyti (kituojant): Stiklinant rėmus, stiklą reikia gerai prie medžio priglituoti rš.

glitúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. DŽ tepti glitu, glitinti.
2. refl. lipti, klijuotis, veltis, glitentis: Toks valgis tik po burną glitúojasi Pbr. Su tuo muilu rankas kad patrini, tai ir nuplovus glituojas Lkv.
apglitúoti
1. refl. apsitraukti gleivėmis: Numazgotas sūris vėl apsiglitúoja Ėr.
2. tr. sulyginti: Pabaigus minkyti, viršų gražiai sulygina, sušlaksto vandeniu ir apglitúoja Kp.
paglitúoti tr. pavilgyti su gličiu skysčiu: Sruogas paglitãvo su sėmenais Bsg.
priglitúoti tr. priglaistyti (kituojant): Stiklinant rėmus, stiklą reikia gerai prie medžio priglituoti rš.