pri̇́ebrukas sm. (1) Pbr, Dl, Všk, Krč, Slk žr. priebraukas: XIX a. visi valstiečiai turėjo paprasčiausius linams brukti įrankius – priebruką ir bruktuvę rš. Bruktuvę turi ranko[je], o an pri̇́ebruko saują padeda su linais Vb. An pri̇́ebruko padėjęs, bruka linus su bruktuve J. Platų pri̇́ebruką pasidirbo, kad didesnėm saujom galėtų brukti Grž.

brukyklas sm. Eiš priebrukas, bruketas.