pridraikyti.

prisklaidyti, pridraikyti

špū̃ryti, -ija, -ijo tr. šiukšlinti.
prišpū̃ryti tr. Ktk pridraikyti špūro, prišiukšlinti: Kam prišpū̃rijai kiemą?! Trgn.

drai̇̃kymas sm. (1) K → draikyti:
1. refl. Bet ir drai̇̃kymasis tų voratinklių – visa galva aplipo Rdm. Stiklakūnio drumstis pasireiškia įvairių juoduliukų draikymusi prieš akį P.Aviž.
2. Koks čia pjovimas be vertyklės – tik rugių drai̇̃kymas Ėr. Palikai siūlus, tai bus vaikam drai̇̃kymo Kp.
išdrai̇̃kymas sm. (1) KII214 → išdraikyti 1: Na, ir išdrai̇̃kymas tų skarmalų – pilna asla! Gs.
padrai̇̃kymas sm. (1) → padraikyti 2: Toks [plonas] šiaudų padrai̇̃kymas – ar jis yra, ar nėra! Ėr.
pridrai̇̃kymas sm. (1) → pridraikyti: I pridrai̇̃kymas to kelalio – vienas šienas! Vvr.
sudrai̇̃kymas sm. (1) → sudraikyti: Baisus linų sudrai̇̃kymas – vienas kratinys! Ėr.
uždrai̇̃kymas sm. (1) → uždraikyti: Būta čia tavo uždrai̇̃kymo [šiaudais, mėšlu] – visur žemė matyt Rdm.

draikýti, drai̇̃ko, drai̇̃kė iter. driekti:
1. Jei vorai voratinklius draiko, būs giedra MTtV20(Skdv).
| prk.: Dar skambino ji, dar draikė garsus rš.
| refl.: Žiūrėk, kokis čia siūlas drai̇̃kosi – gal nutrūkęs Rdm. Voratinkliai draikės be vėjo Mair. Ant čiuprynos plaukai draikos JD856. Po visą orą draikės dūmų rūkai Vaižg.
2. R344, K Nedraikýk linų be reikalo Kal. Nedraikýkiat šiaudų, tegul stovi krūvo[je] Kv. Vėjas plaukus drai̇̃ko (taršo) Krkl. Kam draikai̇̃ siūlus? Rdm. Jo avižas arkliai drai̇̃kė, o dabar ant kitų barasi Ds.
| refl.: Drai̇̃kos po kojomis siūlai, šiaudai Š. Visokių šiaudagalių čia drai̇̃kosi – surink tuojaus! Kt. Kokios čia pakulos drai̇̃kosi po priesėnį? Ėr. Rugiai išsivartę – labai drai̇̃kosi pjaunant Ėr. Debesys jau pradeda draikytis, vėjas kiek pasisuko I.Simon.
| prk.: Draikėsi galvoj mintys sp.
ǁ refl. prk. painiotis, maišytis: Pasitrauk, ko čia po kojoms draikaisi Pp. Žąsiukai draikėsi po dobilus – niekap negalėjau išvaryti Brt. Du stikliuku išgers ir draikosi pasuolėmis rš.
3. refl. Šd lakstytis, rujoti: Kalė drai̇̃kos – šunų pilna Vb.
4. refl. valkiotis, daužytis: Valkiojuosi, daužausi, draikausi SD15. Po svietą valkiojos ir draikės rš.
5. refl. nerimtai elgtis, ištvirkauti: Ta šmaižmė drai̇̃kosi (meilinasi, lenda) ir prie mano sūnaus Jnšk. Ta pana drai̇̃kosi (vaiposi, maivosi) kap kokia pamaiva Alvt.
6. refl. pykti, keršyti: Duok, jeib gražiai laikyčiaus, ant artimo nedraikyčiaus PG.
antdraikýti (ž.) tr. uždraikyti, užkratyti: Antdraikýk mėšlo ir apark Ggr.
apdraikýti
1. K iter. apdriekti 2: Apdrai̇̃kė visą žardieną šiaudais Kal. Spalių prinešta ant lubų, tik neapdraikýta Ėr. Paėmus rėčkelę, prikimšo pakulų, viršuj apdraikė siūlais ir padėjo pasuolin BsPII254.
| Su pora kar̃čių tokį šmotą tik apdrai̇̃kė (retai apsėjo) Brt.
| refl.: Belandžiodamas po tas pastoges, visas apsidraikiau vortinklėms Vvr. Rugeliai siūbuoja, žiedais apsidraikę, dulka, net miglojas Žem.
| Karvikė apsidraikė, jaučių ieško Užv.
2. tr. kiek sutaršyti, supainioti: Šitas matkas [siūlų] ben kiek apdraikýtas Slm.
įdraikýti tr. K į vidų padraikyti.
išdraikýti
1. tr. R, K išsklaidyti, išblaškyti, išmėtyti: Išdrai̇̃kė vaikas šiaudus po visus pašalius J. Vaikai pakulas išdraikė po gryčią Kp. Pas krosnį ant suolelio išdraikyti skurleliai, vaikų taisomos lėlės Žem. Rakandai išdraikýti po visą atšlaimą Onš. Įpykęs visus po kampus išdrai̇̃kė (išmėtė, išblaškė) Brt. Aveles išvaikė, vilneles išdrai̇̃kė po laukus Rdm. Gubojos krosninės žiedai išdraikyti rš. Jis dar sparčiau užkasė duobę ir smilteles išdraikė aplinkui Vaižg.
| refl.: Šiaudai išsidrai̇̃kę po pėdą, reikia sugrėbstyti Š. Išsidrai̇̃kę tie siūlai į visas puses Skr. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč.
| Tas vaikas guli išsidrai̇̃kęs per visą lovą Rdm. Žmonės išsidraikę kaip varnos, nei sugaudyt negali Slv. Vaikai į visas šalis išsidrai̇̃kė (iškriko) Brt. Antukai beveik visi išsidrai̇̃kė (išnyko) Brt. Taip išsidrai̇̃kiusių trobų niekur nemačiau – viena nuo kitos už kilometro Slv. Berželis, danguj išsidraikęs, styro tylių tyliausiai rš.
2. refl. išsimesti: Pernai juodoji išsidraikė Skr.
3. refl. išsivalkioti, ištvirkti: Gera mergiotė, tik išsidraikiusi Ss.
nudraikýti tr. nubarstyti, numėtyti: Šienu visas kelias nudraikýtas Rm. Vos nudrai̇̃kė šiaudagaliais dirvą (silpnai įmėžė), ir nori, kad augtų Kp.
| refl.: Žiūrėk, kad per daug nenusidraikytų [šieno] Kt.
padraikýti tr.
1. K paskleisti: Ploną eilę padrai̇̃kė mėšlo, kas gi gali augt! Rk. Padraikýta linai Ds.
| refl.: Audekle keli palaidi siūlai pasidrai̇̃kę Slm.
| prk.: Tik keli žmonės bažnyčioj pasidrai̇̃kę Gs.
ǁ refl. pasitaršyti: Surišk šieną, tai taip nepasidraiko N.
2. pakreikti, pakratyti: Padraikýk karvėm šiaudų Lnkv.
3. refl. pasirujoti: Kalė pasdrai̇̃kė Kur. Kalė pasidrai̇̃kius atsivedė šuniukus Pšl.
pradraikýti
1. tr. praskirstyti: Pradraikýk šieną, geriau džius Gs.
| refl.: Greit debesų palšų miglos prasidraiko I.
2. refl. prasibastyti: Su vaiku po žmones prasidrai̇̃ko (praminta) Brt.
ǁ refl. išsiversti, apsieiti: Per žiemą kap nors prasidraikýsiu ir be kailinių Brt.
pridraikýti tr. pribarstyti, priskleisti: Jis pridrai̇̃kė pilnus takus pašaro, šieno J.
| refl.: Prisidrai̇̃kius pilna stuba skiedrų – iššluok! Kt. Prisidrai̇̃kęs pilnas kambarys dūmų – lig žemei Rm.
sudraikýti tr. sutaršyti, suvelti: Vėjas paskleistus linus sudrai̇̃kė Krkl. Aš riečiu audimą pats, todėl bijau, kad nesudraikýtų kitas driekos J. Ištisas kūlys nesudraikytų linų, šiaudų J. Perkūnas … patamsino pazalotus, sudraikė abrūsą IM1864,37.
sudraikýtai adv.: Sudraikýtai pjausi vasarojų, jei nebūs lanketo Varn.
| refl.: Nuo vėjo susidraikė linai J. Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus rš.
uždraikýti tr. apsklaidyti, apskleisti: Uždraikyk žabangas šiaudagaliais, kad nesimatytų Rm.
| refl.: Visas kelias ažsidraikė šienu Ds.

draikýti, drai̇̃ko, drai̇̃kė iter. driekti:
1. Jei vorai voratinklius draiko, būs giedra MTtV20(Skdv).
| prk.: Dar skambino ji, dar draikė garsus rš.
| refl.: Žiūrėk, kokis čia siūlas drai̇̃kosi – gal nutrūkęs Rdm. Voratinkliai draikės be vėjo Mair. Ant čiuprynos plaukai draikos JD856. Po visą orą draikės dūmų rūkai Vaižg.
2. R344, K Nedraikýk linų be reikalo Kal. Nedraikýkiat šiaudų, tegul stovi krūvo[je] Kv. Vėjas plaukus drai̇̃ko (taršo) Krkl. Kam draikai̇̃ siūlus? Rdm. Jo avižas arkliai drai̇̃kė, o dabar ant kitų barasi Ds.
| refl.: Drai̇̃kos po kojomis siūlai, šiaudai Š. Visokių šiaudagalių čia drai̇̃kosi – surink tuojaus! Kt. Kokios čia pakulos drai̇̃kosi po priesėnį? Ėr. Rugiai išsivartę – labai drai̇̃kosi pjaunant Ėr. Debesys jau pradeda draikytis, vėjas kiek pasisuko I.Simon.
| prk.: Draikėsi galvoj mintys sp.
ǁ refl. prk. painiotis, maišytis: Pasitrauk, ko čia po kojoms draikaisi Pp. Žąsiukai draikėsi po dobilus – niekap negalėjau išvaryti Brt. Du stikliuku išgers ir draikosi pasuolėmis rš.
3. refl. Šd lakstytis, rujoti: Kalė drai̇̃kos – šunų pilna Vb.
4. refl. valkiotis, daužytis: Valkiojuosi, daužausi, draikausi SD15. Po svietą valkiojos ir draikės rš.
5. refl. nerimtai elgtis, ištvirkauti: Ta šmaižmė drai̇̃kosi (meilinasi, lenda) ir prie mano sūnaus Jnšk. Ta pana drai̇̃kosi (vaiposi, maivosi) kap kokia pamaiva Alvt.
6. refl. pykti, keršyti: Duok, jeib gražiai laikyčiaus, ant artimo nedraikyčiaus PG.
antdraikýti (ž.) tr. uždraikyti, užkratyti: Antdraikýk mėšlo ir apark Ggr.
apdraikýti
1. K iter. apdriekti 2: Apdrai̇̃kė visą žardieną šiaudais Kal. Spalių prinešta ant lubų, tik neapdraikýta Ėr. Paėmus rėčkelę, prikimšo pakulų, viršuj apdraikė siūlais ir padėjo pasuolin BsPII254.
| Su pora kar̃čių tokį šmotą tik apdrai̇̃kė (retai apsėjo) Brt.
| refl.: Belandžiodamas po tas pastoges, visas apsidraikiau vortinklėms Vvr. Rugeliai siūbuoja, žiedais apsidraikę, dulka, net miglojas Žem.
| Karvikė apsidraikė, jaučių ieško Užv.
2. tr. kiek sutaršyti, supainioti: Šitas matkas [siūlų] ben kiek apdraikýtas Slm.
įdraikýti tr. K į vidų padraikyti.
išdraikýti
1. tr. R, K išsklaidyti, išblaškyti, išmėtyti: Išdrai̇̃kė vaikas šiaudus po visus pašalius J. Vaikai pakulas išdraikė po gryčią Kp. Pas krosnį ant suolelio išdraikyti skurleliai, vaikų taisomos lėlės Žem. Rakandai išdraikýti po visą atšlaimą Onš. Įpykęs visus po kampus išdrai̇̃kė (išmėtė, išblaškė) Brt. Aveles išvaikė, vilneles išdrai̇̃kė po laukus Rdm. Gubojos krosninės žiedai išdraikyti rš. Jis dar sparčiau užkasė duobę ir smilteles išdraikė aplinkui Vaižg.
| refl.: Šiaudai išsidrai̇̃kę po pėdą, reikia sugrėbstyti Š. Išsidrai̇̃kę tie siūlai į visas puses Skr. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč.
| Tas vaikas guli išsidrai̇̃kęs per visą lovą Rdm. Žmonės išsidraikę kaip varnos, nei sugaudyt negali Slv. Vaikai į visas šalis išsidrai̇̃kė (iškriko) Brt. Antukai beveik visi išsidrai̇̃kė (išnyko) Brt. Taip išsidrai̇̃kiusių trobų niekur nemačiau – viena nuo kitos už kilometro Slv. Berželis, danguj išsidraikęs, styro tylių tyliausiai rš.
2. refl. išsimesti: Pernai juodoji išsidraikė Skr.
3. refl. išsivalkioti, ištvirkti: Gera mergiotė, tik išsidraikiusi Ss.
nudraikýti tr. nubarstyti, numėtyti: Šienu visas kelias nudraikýtas Rm. Vos nudrai̇̃kė šiaudagaliais dirvą (silpnai įmėžė), ir nori, kad augtų Kp.
| refl.: Žiūrėk, kad per daug nenusidraikytų [šieno] Kt.
padraikýti tr.
1. K paskleisti: Ploną eilę padrai̇̃kė mėšlo, kas gi gali augt! Rk. Padraikýta linai Ds.
| refl.: Audekle keli palaidi siūlai pasidrai̇̃kę Slm.
| prk.: Tik keli žmonės bažnyčioj pasidrai̇̃kę Gs.
ǁ refl. pasitaršyti: Surišk šieną, tai taip nepasidraiko N.
2. pakreikti, pakratyti: Padraikýk karvėm šiaudų Lnkv.
3. refl. pasirujoti: Kalė pasdrai̇̃kė Kur. Kalė pasidrai̇̃kius atsivedė šuniukus Pšl.
pradraikýti
1. tr. praskirstyti: Pradraikýk šieną, geriau džius Gs.
| refl.: Greit debesų palšų miglos prasidraiko I.
2. refl. prasibastyti: Su vaiku po žmones prasidrai̇̃ko (praminta) Brt.
ǁ refl. išsiversti, apsieiti: Per žiemą kap nors prasidraikýsiu ir be kailinių Brt.
pridraikýti tr. pribarstyti, priskleisti: Jis pridrai̇̃kė pilnus takus pašaro, šieno J.
| refl.: Prisidrai̇̃kius pilna stuba skiedrų – iššluok! Kt. Prisidrai̇̃kęs pilnas kambarys dūmų – lig žemei Rm.
sudraikýti tr. sutaršyti, suvelti: Vėjas paskleistus linus sudrai̇̃kė Krkl. Aš riečiu audimą pats, todėl bijau, kad nesudraikýtų kitas driekos J. Ištisas kūlys nesudraikytų linų, šiaudų J. Perkūnas … patamsino pazalotus, sudraikė abrūsą IM1864,37.
sudraikýtai adv.: Sudraikýtai pjausi vasarojų, jei nebūs lanketo Varn.
| refl.: Nuo vėjo susidraikė linai J. Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus rš.
uždraikýti tr. apsklaidyti, apskleisti: Uždraikyk žabangas šiaudagaliais, kad nesimatytų Rm.
| refl.: Visas kelias ažsidraikė šienu Ds.

1 kui̇̃sti, kui̇̃čia (-ia), kui̇̃tė (-ė)
1. tr. kasti, kapstyti, draskyti: Vištos kuičia daržą Stak. Višta išlenda pro štakietus ir kui̇̃čia Plv. Viščiukai tabaką kui̇̃tė Plv.
| Moterys nusmailintom lazdom kuitė (pureno) žemę rš. Aš jáis (duobes) kuičiaũ ir kuičiaũ (lyginau) Vlkv.
| refl.: Šiandie visą dieną vištos po sąšlavyną kui̇̃čiasi Vdžg. Ant pridaržės kuitėsi gaidys su savo šeimynėle rš.
2. refl. atsigulus kapstytis, purinėtis žemėse, smėlyje (apie paukščius): Jei vištos kuičias, tai lytaus bus LTR(Btg). Kai šilta, tai vištos tik kuičiasi pieskose Mrj. Žiūrėk, kaip višta smėly kuičiasi Grš. Višta ant dulkių kuičiasi Ss. Višta kui̇̃čiasi (voliojas) žemėse saulėkaito[je] J. Juozukas norėtų eiti į vidurį kiemo, kur kuičiasi pulkas žvirblių rš.
3. intr., tr. rausti, versti, naršyti, ieškoti ko: Ko čia kuiti po mano skrynią? Jrb. Kuičia po visą namą ir reikiamo daikto neranda Snt. Ko kuiti, vaikeli, po sąšlavas? Ilg. Kam kuiti ten dabar drabužius, ko ieškai? Čk.
| refl.: Kuitėsi kuitėsi po skrynią, kol ant galo pinigų mazgelį surado Sdb. Pažiūrėk, ko jis ten kuisiasi po tas lentynas! Raud. Kuičiasi kaip kiaulė po savo kinį Rs.
| Daugelis buvo užgulę lėkštes, kuitėsi vištienoje, kiaulienoje P.Cvir.
4. refl. Všt su snapu krapštytis, purinėtis, taisinėti plunksnas (apie paukščius): Snapą įkišę žąsys kui̇̃čiasi, kol nusikuis (nusišers) J. Antys, iš vandens išlipusios, visada kuitas Žv. Mačiau tokį didelį teterviną besikuitantį Žv. Prie sienos, dideliame narve, kuitėsi varnėnas rš. Jeigu žąsis kuičiasi, tai bus šalčio TŽIV472. Mūsų karveliai kuičiasi prieš saulę Mrj.
5. refl. kasytis, gremžtis, zulintis: Kuičiasi ir kuičiasi lyg brudo ėdamas Vdžg. Kui̇̃čiasi kaip šuva, blusų pjaujamas Dkš. Kuičias lyg parkų turėdams LTR(Grk).
6. refl. ilgai ruoštis, rengtis, pamažu tvarkytis apie save: Jis visą dieną kui̇̃tėsi, kol išsirengė Snt. Kaži kolek neišsirengia, kui̇̃čiasi kui̇̃čiasi lyg višta Gs. Tie mūsų vyrai visą žiemą kui̇̃tėsi ir į mišką neišvažiavo Bgt. Kada tu baigsi kui̇̃stis? Jau nusibodo laukt Lkč. Jau seniai laikas eiti, o ji vis dar kui̇̃čiasi Šmk. Visas rytas kui̇̃čiasi aplink save ir dar neapsitaisė Sdb.
7. refl. pamažu šį tą dirbinėti, triūsti, krapštytis: Ką veiki? – Nieko, teip sau kuičiúos apie namus, ir gana Skr. Ką jis ten dirba – kui̇̃čiasi Mrj. Nežiūri, kad greičiau pusryčius išvirus, bet tik kui̇̃čiasi kui̇̃čiasi Vrb. Visa diena kuičiúosi, o nieko nenuveikiau Šk. Nesikui̇̃sk teip ilgai, paskubėk Šk.
| Jijė su vaikais kui̇̃siasi (bovijas) J. Apie pečių kui̇̃sias su vaikais, nenoria eit prie darbo Škn.
8. intr. judėti, krutėti: Čia man kui̇̃ta kas už apikaklės: kutinas, bėgioja iš lengvo, vis juda ir juda J(Škn). Kad utėlės kui̇̃ta galvoj, kasomės J(Škn).
| [Žemaičiai,] pagrieję gausiai grobio, grįžo namon, žemgaliams girioje bekuitantims, kurie tenkinosi tūlus žemaičius grįžtančius pasala nukovę S.Dauk.
| refl.: Ko kuities kaip brudas po šašu! LTR(Grk). Ko čia kuiti̇̀esi, ko nenusėdi?! Šk.
9. intr. greit bėgti, eiti: Tai kad kuičia, net kulnys uodegą siekia! Srv. Na, jau reikia namo kui̇̃sti Plk. Gavo į kailį kaip šuo, ir sumuštas kuitė namon kaip šuo V.Piet. Kaip sudegęs kui̇̃čia arklių išvyt iš vasarojaus Ėr. Tai kui̇̃čia kurapkos! Plv. Jonas jau kuičia namo: dar be vakarienės Gdl.
| refl.: Ar jau ant namų kuiti̇́esi? Skr.
1 apkui̇̃sti, apkui̇̃čia, àpkuitė
1. tr. aptvarkyti, aptriūsti: Visi susirgom, tai ji àpkuitė mus Žal.
| refl.: Kolei apsikuiti (apsitriūsi, apsirengi), tai ir susivėlini Gs. Na, tai ant galo gi apsikuitė! Jž.
2. refl. tr. šiaip taip apsidirbti: Apsikuitei darbą ir gali eit Žal.
1 atkui̇̃sti, atkui̇̃čia, àtkuitė intr. greit atbėgti, atlėkti: Pamačiusi, kas atsitiko, iš namų atkuičia takeliu kalvienė A.Vencl. Ale kad Vincė dar neatkui̇̃čia Pc. Àtkuičiau visą verstą risčia, dabar pasilsėti noriu Brt. Vienoj vietoj pamačiau atkuičiančius į mano kelio pusę du žmones Šlč. Iki atkuitė vištos, pusiau bėgdamos, pusiau lėkdamos, iki atsvyravo antys, žąsys, jau ne vienas žvirblis pusėtinai prilesė V.Kudir.
1 įsikui̇̃sti, įsikui̇̃čia, įsi̇̀kuitė įsiknisti, įsirausti: Įsikui̇̃tęs į šieną, ir miega Jrb. Rūsy mūsų bulvės įsikui̇̃tusios į žemes Skr.
1 iškui̇̃sti, iškui̇̃čia (i̇̀škuičia Plv), iškuitė tr.
1. iškasti, išknisti, iškapstyti, išrausti: Viščiukai daržą i̇̀škuitė Skr. Daržely vištos daug gėlių i̇̀škuitė Ldvn. Iškuitė minkštą daržo žemę Vrb. Visus agurkus i̇̀škuitė Plv.
| Šalia sienos išpuolė bomba ir žemę i̇̀škuitė, o mum nieko nepadarė Vlkv.
2. ieškant išnaršyti, išgriozti: Ìškuičiau visus pakampius – peilio neradau Skr.
3. kuičiant, naršant surasti, ištraukti: Senė iš kažin kur iškuitė šimtinukę Brt.
4. refl. pamažu apsitvarkyti, išsirengti kur: Kadai aš atsikėliau, ale kol jūs išsikui̇̃čiat, tai į Eržvilką gali pėkščias nueit Jrb.
1 nukui̇̃sti, nukui̇̃čia, nùkuitė
1. intr. nubėgti, nulėkti: Nukui̇̃sk į kaimynus parnešti kirvį Brt. Ištrūko kiškelis ir kaip vėjas nùkuitė į mišką Ėr.
2. refl. su snapu nusipašioti plunksnas, nusišerti (apie paukščius): Snapą įkišęs žąsiukas kuitės, kol nusikuitė J.
3. refl. kasantis nusidraskyti: Tik tu pažiūrėk, kap jis nusikuitęs, net kraujas bėga iš tų šašų Gž.
1 pakui̇̃sti, pakui̇̃čia, pàkuitė
1. tr. kiek padirbinėti, patriūsti: Ką aš ten vienas nudirbsiu – šį tą pakui̇̃siu, ir gana Skr.
| refl.: Kol mes pasi̇̀kuitėm, tai ir pietūs atėjo Šmk.
2. refl. pasirausti, pasinaršyti, ieškant ko: Midaunis, pasikuitęs kiek po skrynią, rado popierio lakštelį rš. Dar pasikuitusios mergės rado dėžę tabako rš.
3. refl. pasikapstyti žemėse (apie paukščius): Papilk vištoms smėlio, kad turėtų kur pasikuisti Jrb.
1 parkui̇̃sti, parkui̇̃čia, par̃kuitė intr. smarkiai parbėgti, parlėkti: Kap be dūko par̃kuičiau namo Brt. Lietus užėjo, ir visi par̃kuitė namo Ėr.
1 prasikui̇̃sti, prasikui̇̃čia, prasi̇̀kuitė prasičiupinėti, pratriūsti: Čielą dieną prasikuitė, o nėko nepadarė Šll.
1 prikui̇̃sti, prikui̇̃čia, pri̇̀kuitė
1. tr. pritaršyti, pridraikyti: Prikuitei čia šiaudų lyg tvarte Skr.
2. refl. prisidirbti: Par čielą dieną numie prisi̇̀kuičiau lig valės Šll.
1 sukui̇̃sti, sukui̇̃čia, sùkuitė
1. tr. sujaukti, suvelti, suversti: Kas tą patalą taip sùkuitė kaip kiaulės kinį? Rs. Dūkai dūkai, kol visą lovą sùkuitei Lel. Ale tu, vaike, palikai sùkuistą lovą, nei nepaklojai Snt.
| Vištos sùkuitė (sukapstė) pelus tvarte į mėšlus Skr.
| refl. tr.: Susi̇̀kuitei viską lyg kiaulė savo tvarte Lkš.
2. refl. susivelti, neapsitvarkyti, apsileisti: Sėdi susikuitusi per dienas, tinginė! Kt. Kùitena toks – nerangus žmogus, susikui̇̃tęs Brt. Ko tu šiandie tep susikui̇̃tus, boba! Alk. Ve, koksai jis susikuitęs (susidraskęs, susivėlęs) Šn. Pelenė susirietusi, pelenais susikui̇̃tusi Brt.
3. refl. tr. susiieškoti, susidėti, susitvarkyti: Iki susikui̇̃s jie ten viską, dar praeis valanda Gs.
1 užkui̇̃sti, užkui̇̃čia, ùžkuitė
1. tr. užkasti: Tėvas, vakare išėjęs, ir ùžkuitė žemėn puoduką varinių Bd.
2. refl. žr. 1 sukuisti 2 (refl.): Užsikui̇̃tęs namie kuitėsi, su nieku nesusidėdavo Alk.

1 kui̇̃sti, kui̇̃čia (-ia), kui̇̃tė (-ė)
1. tr. kasti, kapstyti, draskyti: Vištos kuičia daržą Stak. Višta išlenda pro štakietus ir kui̇̃čia Plv. Viščiukai tabaką kui̇̃tė Plv.
| Moterys nusmailintom lazdom kuitė (pureno) žemę rš. Aš jáis (duobes) kuičiaũ ir kuičiaũ (lyginau) Vlkv.
| refl.: Šiandie visą dieną vištos po sąšlavyną kui̇̃čiasi Vdžg. Ant pridaržės kuitėsi gaidys su savo šeimynėle rš.
2. refl. atsigulus kapstytis, purinėtis žemėse, smėlyje (apie paukščius): Jei vištos kuičias, tai lytaus bus LTR(Btg). Kai šilta, tai vištos tik kuičiasi pieskose Mrj. Žiūrėk, kaip višta smėly kuičiasi Grš. Višta ant dulkių kuičiasi Ss. Višta kui̇̃čiasi (voliojas) žemėse saulėkaito[je] J. Juozukas norėtų eiti į vidurį kiemo, kur kuičiasi pulkas žvirblių rš.
3. intr., tr. rausti, versti, naršyti, ieškoti ko: Ko čia kuiti po mano skrynią? Jrb. Kuičia po visą namą ir reikiamo daikto neranda Snt. Ko kuiti, vaikeli, po sąšlavas? Ilg. Kam kuiti ten dabar drabužius, ko ieškai? Čk.
| refl.: Kuitėsi kuitėsi po skrynią, kol ant galo pinigų mazgelį surado Sdb. Pažiūrėk, ko jis ten kuisiasi po tas lentynas! Raud. Kuičiasi kaip kiaulė po savo kinį Rs.
| Daugelis buvo užgulę lėkštes, kuitėsi vištienoje, kiaulienoje P.Cvir.
4. refl. Všt su snapu krapštytis, purinėtis, taisinėti plunksnas (apie paukščius): Snapą įkišę žąsys kui̇̃čiasi, kol nusikuis (nusišers) J. Antys, iš vandens išlipusios, visada kuitas Žv. Mačiau tokį didelį teterviną besikuitantį Žv. Prie sienos, dideliame narve, kuitėsi varnėnas rš. Jeigu žąsis kuičiasi, tai bus šalčio TŽIV472. Mūsų karveliai kuičiasi prieš saulę Mrj.
5. refl. kasytis, gremžtis, zulintis: Kuičiasi ir kuičiasi lyg brudo ėdamas Vdžg. Kui̇̃čiasi kaip šuva, blusų pjaujamas Dkš. Kuičias lyg parkų turėdams LTR(Grk).
6. refl. ilgai ruoštis, rengtis, pamažu tvarkytis apie save: Jis visą dieną kui̇̃tėsi, kol išsirengė Snt. Kaži kolek neišsirengia, kui̇̃čiasi kui̇̃čiasi lyg višta Gs. Tie mūsų vyrai visą žiemą kui̇̃tėsi ir į mišką neišvažiavo Bgt. Kada tu baigsi kui̇̃stis? Jau nusibodo laukt Lkč. Jau seniai laikas eiti, o ji vis dar kui̇̃čiasi Šmk. Visas rytas kui̇̃čiasi aplink save ir dar neapsitaisė Sdb.
7. refl. pamažu šį tą dirbinėti, triūsti, krapštytis: Ką veiki? – Nieko, teip sau kuičiúos apie namus, ir gana Skr. Ką jis ten dirba – kui̇̃čiasi Mrj. Nežiūri, kad greičiau pusryčius išvirus, bet tik kui̇̃čiasi kui̇̃čiasi Vrb. Visa diena kuičiúosi, o nieko nenuveikiau Šk. Nesikui̇̃sk teip ilgai, paskubėk Šk.
| Jijė su vaikais kui̇̃siasi (bovijas) J. Apie pečių kui̇̃sias su vaikais, nenoria eit prie darbo Škn.
8. intr. judėti, krutėti: Čia man kui̇̃ta kas už apikaklės: kutinas, bėgioja iš lengvo, vis juda ir juda J(Škn). Kad utėlės kui̇̃ta galvoj, kasomės J(Škn).
| [Žemaičiai,] pagrieję gausiai grobio, grįžo namon, žemgaliams girioje bekuitantims, kurie tenkinosi tūlus žemaičius grįžtančius pasala nukovę S.Dauk.
| refl.: Ko kuities kaip brudas po šašu! LTR(Grk). Ko čia kuiti̇̀esi, ko nenusėdi?! Šk.
9. intr. greit bėgti, eiti: Tai kad kuičia, net kulnys uodegą siekia! Srv. Na, jau reikia namo kui̇̃sti Plk. Gavo į kailį kaip šuo, ir sumuštas kuitė namon kaip šuo V.Piet. Kaip sudegęs kui̇̃čia arklių išvyt iš vasarojaus Ėr. Tai kui̇̃čia kurapkos! Plv. Jonas jau kuičia namo: dar be vakarienės Gdl.
| refl.: Ar jau ant namų kuiti̇́esi? Skr.
1 apkui̇̃sti, apkui̇̃čia, àpkuitė
1. tr. aptvarkyti, aptriūsti: Visi susirgom, tai ji àpkuitė mus Žal.
| refl.: Kolei apsikuiti (apsitriūsi, apsirengi), tai ir susivėlini Gs. Na, tai ant galo gi apsikuitė! Jž.
2. refl. tr. šiaip taip apsidirbti: Apsikuitei darbą ir gali eit Žal.
1 atkui̇̃sti, atkui̇̃čia, àtkuitė intr. greit atbėgti, atlėkti: Pamačiusi, kas atsitiko, iš namų atkuičia takeliu kalvienė A.Vencl. Ale kad Vincė dar neatkui̇̃čia Pc. Àtkuičiau visą verstą risčia, dabar pasilsėti noriu Brt. Vienoj vietoj pamačiau atkuičiančius į mano kelio pusę du žmones Šlč. Iki atkuitė vištos, pusiau bėgdamos, pusiau lėkdamos, iki atsvyravo antys, žąsys, jau ne vienas žvirblis pusėtinai prilesė V.Kudir.
1 įsikui̇̃sti, įsikui̇̃čia, įsi̇̀kuitė įsiknisti, įsirausti: Įsikui̇̃tęs į šieną, ir miega Jrb. Rūsy mūsų bulvės įsikui̇̃tusios į žemes Skr.
1 iškui̇̃sti, iškui̇̃čia (i̇̀škuičia Plv), iškuitė tr.
1. iškasti, išknisti, iškapstyti, išrausti: Viščiukai daržą i̇̀škuitė Skr. Daržely vištos daug gėlių i̇̀škuitė Ldvn. Iškuitė minkštą daržo žemę Vrb. Visus agurkus i̇̀škuitė Plv.
| Šalia sienos išpuolė bomba ir žemę i̇̀škuitė, o mum nieko nepadarė Vlkv.
2. ieškant išnaršyti, išgriozti: Ìškuičiau visus pakampius – peilio neradau Skr.
3. kuičiant, naršant surasti, ištraukti: Senė iš kažin kur iškuitė šimtinukę Brt.
4. refl. pamažu apsitvarkyti, išsirengti kur: Kadai aš atsikėliau, ale kol jūs išsikui̇̃čiat, tai į Eržvilką gali pėkščias nueit Jrb.
1 nukui̇̃sti, nukui̇̃čia, nùkuitė
1. intr. nubėgti, nulėkti: Nukui̇̃sk į kaimynus parnešti kirvį Brt. Ištrūko kiškelis ir kaip vėjas nùkuitė į mišką Ėr.
2. refl. su snapu nusipašioti plunksnas, nusišerti (apie paukščius): Snapą įkišęs žąsiukas kuitės, kol nusikuitė J.
3. refl. kasantis nusidraskyti: Tik tu pažiūrėk, kap jis nusikuitęs, net kraujas bėga iš tų šašų Gž.
1 pakui̇̃sti, pakui̇̃čia, pàkuitė
1. tr. kiek padirbinėti, patriūsti: Ką aš ten vienas nudirbsiu – šį tą pakui̇̃siu, ir gana Skr.
| refl.: Kol mes pasi̇̀kuitėm, tai ir pietūs atėjo Šmk.
2. refl. pasirausti, pasinaršyti, ieškant ko: Midaunis, pasikuitęs kiek po skrynią, rado popierio lakštelį rš. Dar pasikuitusios mergės rado dėžę tabako rš.
3. refl. pasikapstyti žemėse (apie paukščius): Papilk vištoms smėlio, kad turėtų kur pasikuisti Jrb.
1 parkui̇̃sti, parkui̇̃čia, par̃kuitė intr. smarkiai parbėgti, parlėkti: Kap be dūko par̃kuičiau namo Brt. Lietus užėjo, ir visi par̃kuitė namo Ėr.
1 prasikui̇̃sti, prasikui̇̃čia, prasi̇̀kuitė prasičiupinėti, pratriūsti: Čielą dieną prasikuitė, o nėko nepadarė Šll.
1 prikui̇̃sti, prikui̇̃čia, pri̇̀kuitė
1. tr. pritaršyti, pridraikyti: Prikuitei čia šiaudų lyg tvarte Skr.
2. refl. prisidirbti: Par čielą dieną numie prisi̇̀kuičiau lig valės Šll.
1 sukui̇̃sti, sukui̇̃čia, sùkuitė
1. tr. sujaukti, suvelti, suversti: Kas tą patalą taip sùkuitė kaip kiaulės kinį? Rs. Dūkai dūkai, kol visą lovą sùkuitei Lel. Ale tu, vaike, palikai sùkuistą lovą, nei nepaklojai Snt.
| Vištos sùkuitė (sukapstė) pelus tvarte į mėšlus Skr.
| refl. tr.: Susi̇̀kuitei viską lyg kiaulė savo tvarte Lkš.
2. refl. susivelti, neapsitvarkyti, apsileisti: Sėdi susikuitusi per dienas, tinginė! Kt. Kùitena toks – nerangus žmogus, susikui̇̃tęs Brt. Ko tu šiandie tep susikui̇̃tus, boba! Alk. Ve, koksai jis susikuitęs (susidraskęs, susivėlęs) Šn. Pelenė susirietusi, pelenais susikui̇̃tusi Brt.
3. refl. tr. susiieškoti, susidėti, susitvarkyti: Iki susikui̇̃s jie ten viską, dar praeis valanda Gs.
1 užkui̇̃sti, užkui̇̃čia, ùžkuitė
1. tr. užkasti: Tėvas, vakare išėjęs, ir ùžkuitė žemėn puoduką varinių Bd.
2. refl. žr. 1 sukuisti 2 (refl.): Užsikui̇̃tęs namie kuitėsi, su nieku nesusidėdavo Alk.