kiek išmokyti

stambi Afrikos žmogbeždžionė ( Gorilla gorilla ): Devýniasdešimt aštuoni̇̀ pròcentai gori̇̀los genòmo sutam̃pa sù žmogaũs. Gorilàs gãlima pramókyti žmonių̃ gèstų kalbõs.

1 gùdinti, -ina, -ino tr. K, gudi̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no Ms
1. pratinti, jaukinti: Gùdink avį, kuri prigunda prie rankų J. Gudi̇̀nti veršelį gerti Slnt.
| refl.: Gudinuos nu meisos Šts. Tu nori gùdintis, t. y. paprasti, gerti J. Negudinkis miegpuvauti S.Dauk.
2. mokyti, lavinti; gudrinti: Gùdink jį, kol įgus skaityti, piešti, rašyti J. Kurs gùdina, mėgina (kitą) darbą dirbti, tas mėgintuvas J.Jabl. Gùdinti į raštą BŽ563. Meldžiu mokinti, meldžiu gùdinti mane jauną mergelę JD456. Vaikus reikia iš mažo gudi̇̀nti pri darbo Užv. Kelionės, regėjimai žmogų gudina, galvą pripildo rš.
| refl.: Gùdinkis darbą dirbti, t. y. mokinkis J. Jaunuomenė medžiojo šernus ir teip gudinos ir stiprino save S.Dauk. Iš jaunų dienų gudinos į mokslą S.Dauk.
1 atgùdinti tr. atpratinti, atjaukinti: Kitąsyk verkdavo, dabar kaži kas verkt atgudino LzP. Meškūčio, vos iš krūmo išvesto, niekas negalėjo veikiai atgudinti nu braižymosi M.Valanč. Atgudink jįjį, kad negertum, t. y. atgrasink J.
1 įgùdinti tr.
1. įpratinti: Mane bernelį valio augino, į miegelį įgudino Tvr. Tu juos įgudinsi būti normaliais žmonėmis rš.
| refl.: Mūso vaikas įsigùdino naktimis kriokti Vkš.
2. išmokyti, išlavinti: Įgudinęs ranką ant savo priešų rš.
| refl.: Brolis įsigùdino, t. y. įprato, rašyti J. Kai įsigùdina, nebereik mokyti – pats žino Lkv.
1 išgùdinti tr. išlavinti, išmokyti; išgudrinti: Inteligentija nebuvo dar taip išgudinta ir gyveno per daug užsidariusi J.Jabl. Kiekvienas auginimas turi žmogaus esybę … ištaisyti ir išgudinti A1884,32.
| refl.: Išsigùdinti, įsimitrinti, įsimiklinti BŽ268.
1 nusigùdinti nusipratinti, atsipratinti: Nusigudináu, nebrūkau Šts.
1 pagùdinti tr. papratinti: Tą nu jaunų metų pagudino visūse darbūse padoriai elgtis M.Valanč.
| refl.: Pasigudináu kasmet vaikščioti į Erškėtinę Dr.
1 pragùdinti tr. pralavinti, pramokyti: Aš pati vaikus pragudináu Ggr.
| refl.: Prasigudina raštinė[je], o paskiau ir gauna vietą Dr.
1 prigùdinti tr. prijaukinti, pripratinti: Ana prigùdino prie rankų avį, duodama duoną J. Arklį vos prigudináu, kad galėtų juo joti Pln.
| Nuo puikybės tave išgelbės, o prie kantrybės prigudins srš.
| refl. tr.: Vaiką pamaželiais pri savęs prisigùdink Vkš.

ãkinti, -ina, -ino tr.
1. daryti aklą: Negeros liekarstos, dedamos prie akių, tuo tik ãkina, t. y. aklą daro J.
2. daryti laikinai aklą, nematantį ar sunkiai matantį: Ir kam tiek šviesos, net ãkina? Btg. Žaibai su piktais perkūnais akinte akino; sunku buvo žiūrėti Šlč. Iš tolo audimų raštas ir spalvos žvilgsnį akina P.Cvir.
ãkinamai adv.: Žema saulė akinamai mušė į akis A.Vencl.
3. daryti akis, skylutes: Mergelė ãkina, išakina raištį Slnt.
| refl.: Aguonos jau ãkinasi (anka), reikia imt, kad vėjas neišbarstytų Všk. Ledas jau ãkinas (akija), bus pavasaris Všk. Jo drabužiai jau ãkinas (kiūra), reikės naujus siūt Všk.
4. dengti, lipdyti korių akis: Bitės pradėjo jau korius ãkint Všk.
5. mokyti, šviesti: Ãkina tėvas vaiką, kad nesiduotų apgaunamas Slnt. Dukteris reikia lygiai kaip ir sūnus akinti A1884,262.
6. raginti, skatinti: Jį reikia nuolat ãkinti, tai dar šį tą padaro Brt.
7. J, Rs, Grk prikaišioti, barti, akis badyti: Tu neãkink jo taip bent prie žmonių Btg.
apãkinti tr.
1. Š padaryti aklą, nematantį: Gydė gydė mergaitę ir visai apãkino Klvr. Senatva apãkina senį J.
| refl.: Vieni susižeidžia pirštus, kiti apsiakina rš.
2. laikinai padaryti aklą, nematantį: Švystelėjo į akis, apãkino visus ir pabėgo Btg. Stipri šviesa apãkina žmogų DŽ.
3. rš atimti blaivią galvoseną.
atãkinti tr.
1. grąžinti regėjimą: Aklą atakino M.Valanč.
2. iš naujo atverti, prakiurdinti: Jai atãkina skyles plaučiuose Sk.
išãkinti tr. BŽ296 išbarti, išūdyti: Už šią neteisybę kaip šunį išãkinau Slv.
paãkinti tr.
1. paraginti, paskatinti: Paãkina į darbą DŽ.
2. pamokyti: Jeigu tik jį paãkini, tai jis tada žino ką daryti Kair.
praãkinti tr.
1. prakrapštyti: Buvo užakusi tepalo skylutė, dabar šiek tiek praãkinau Skr.
2. pramokyti: Praakintoji Lietuvos jaunuomenė LC1882,31.
| refl.: Daugumas … praturęs ir prasiakinęs gali ir tėvynei daug gero atnešti A1884,362.
užãkinti tr.
1. užlyginti, užglaistyti, užtaisyti (skylę): Krapštei krapštei ir visai užãkinai skylę Skr.
2. korių akis uždengti, užakuoti: Bitės korius jau užãkino Všk.
3. WP41 paakinti, pamokyti.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

prãtinti (-yti), -ina, -ino K
1. caus. prasti 1; ugdyti įgūdžius: Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Rėkia kiek tik galėdamas, prãtina vaiką dainuot Pnd. Nuo dviejų savaičių amžiaus veršelis pratinamas ėsti šieną rš. Prãtink jį ant gerą J. Pratinti pri mokslo I. Pratinti kūną pri sunkių vargų I. Pačią pagal savo valę prãtinti KII371. Mokytas, pratintas SD33. Motinos dukteris savas … teprãtini visokioje čystatoje, šventybėje DP566.
| refl.: Tegu važiuoja ir tas vaikas su manim pratytis prekystės BsPIV120. To pratinuosi SD7. Pratinuosi gražioj ižkalboj SD111. Eik namolei, mielas vaike, pratintis prie darbo reikia K.Bink. Dabar jau reikia prãtintis an šaltumą Ob. Su paaugusiais į sunkius ir paojus darbus pratinos ir mokės S.Dauk. Visi iš mažo į vargus ir kantrybę pratinos S.Dauk. Gerai daryt ir pratintis darbuose geruose DP513. Prãtinas pagal valią jo DP566. Teprãtinies stengtis prieš pagundas DP101. Pratinąsis kareivis SD457.
2. refl. stengtis nuprasti: Pratinas ponia nuo valgymo LTsIV220.
3. caus. prasti 5: Augint augino, mokyt mokino, razumėlio pratino, darbelio išmokino (d.) Ktv.
atprãtinti J; R6 caus. atprasti 1: Kai papranta, sunku atprãtint Dkš. Aš tave atpratysiu nuog šito prūdelio DrskD254. Niekaip negalėjo atpratinti girtuoklius gerti BsMtI39.
| refl. Š.
įprãtinti K, J caus. įprasti 1: Ilgaamžė girių glūduma liaudies žmogų įpratino gyventi sukauptą vidinį gyvenimą rš. Šventieji … tūlus impratina teisybėsp DP542.
| refl.: Kap insiprãtys, kitus metus rašys Lp. Reik įsipratint neduot sau valios brš. Į ką jie įsipratino, tą jie ir tegali kartoti Vd. Jeng žmonės … nobažnystėsp įsipratintų MTXVIII.
išprãtinti caus. išprasti.
1. J pripratinti, išmokyti: Išprãtinai vaiką naktį an saũ pasiimt, ir nebenori gulėt lopšy Ds. Ji išprãtino katę po patalais gulėt Jrb. Išprãtinta – ką nora, tą dirba Žr. Išprãtino barties Dglš. Mat anas teip išprãtintas, užtat jam toks džiaugsmas Vdn. Tatai penas priaugusių, kurie jau turi pajautimus, rašte ižprãtintus DP517. Nemokytas, neižpratintas SD153.
| refl.: Ką gi čia išsiprãtinai vis pirštą burnon kišt! Ds.
2. atpratinti: Kad jis iš mažumės per daug išprãtytas nuo darbo Slm. Seną žmogų kur čionai beišprãtinsi kaimiškai kalbėt! Rm. Išprãtinsiu aš jį iš sodo, iš savo namų Š.
nuprãtinti K, J; N caus. nuprasti 1: Reikia ją nupratinti nuo vagystės rš. Nuprãtino ir nuo degtinės Dbk. Bandžiau ir nuprãtint nuo gėrimo Jrk61. Įprotį nenūprãtysi Vn. Nūprãtysi jau jūsius rūkyti! Vn.
| refl. tr., intr. K: Nusiprãtinau tą madą – nebrūkau Šts. Norėdami nusipratinti nuo daug gėrimo, nevalgykim stipriai sūdytų valgių Vd. Nūsiprãtyk visai keikti Sg.
paprãtinti J; R22 caus. paprasti 2: Jis jį paprãtino dirbti KI544. Oi, kas mane papratino, kad ne tu, berneli LTR(Ūd).
| refl.: Kiaulės į dobilus pasiprãtino, tai dabar vejo[je] neberimsta Up. Besimokydamas neturėjo išgalės pasipratinti prie ūkiško darbo M.Katk. Kitas pasiprãtina gert ir geria Pgg. Jis pasiprãtinęs ilgai miegoti KI544. Jis didei meluoti pasiprãtinęs KI432. Katinas pasiprãtino smailauti J. Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, vokiškas dainas dainuot ir keikt pasiprãtin K.Donel.
priprãtinti K; SD309
1. caus. priprasti 1: Priprãtinom vištas [namie būti] Kur. Jau tu jį priprãtinai čystai J.
| refl.: Prisprãtinsi miegot su vaistais Ut.
2. tr. prijaukinti: Par man buvo až ežero priprãtinta lapė Dgč.
| refl. tr., intr. Aps: Jis turėjo prisipratinęs rainą katiną LTR(Smn). O ar aš galėčiau prisipratint bites, kad negeltų? rš. Iš karto bijojo manęs [vaikas], bet paskui prisiprãtinau Jnšk. Kūdikis prie auklės prisiprãtinęs KI544.
suprãtinti
1. caus. suprasti 8: Sunku suprãtinti avis, kad vieno[je] vieto[je] ėdinėtų Lk. Niekaip negaliu arklių poroj eit suprãtint Ds. Ką su kuomi suprãtinti KII382.
2. tr. visus pramokyti, pralavinti: Vis jau suprãtinti, prašviesti pareita vaikiai iš kariūmenės Dr.

moki̇̀nti, -ina, -ino R, mókinti Prk žr. mokyti:
1. K, Skr Mokykis pats ir moki̇̀nk kitą J. Ar aną mokinsi, ar nemokinsi, nėko iš ano nebūs ir visi tavo darbai pražūs KrvP(Užv). Kelk, mano motinėlė, mokinki darbelių JD225. Mokin mane vargios dienos ir gailiosios ašarėlės RD6. Ar sakalo balsas, ar smulkių paukštelių, vai ar mano tėtužėlis išminties mokina BsO141. Mokinti liep visą svietą Mž234.
^ Geri miltai mokin kepėją, geri linai – verpėją B. Pirma pats pamėgink, tad kitus mokink LTR(Jnš). Diena dieną mokina LTR. Žodžiai mokina, pavyzdžiai patraukia Sim.
| refl.: Buvo geros galvos, jis labai greitai ir gerai mokinos BsPI63. Kūdikis pirmų pirmiausia kalbėt tesimokinas KBI51. Mokinaũsi skaityt Arm. Ką aš mokinaũsis, viską atmenu Krn. Gerai moki̇̀nasis Ppr. Toliau mokinkimės, kaipo tas naudas … vartoti turim BPII14. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinase žodžio MŽ30. Mokinuos į smuiką R. Ką mes iš pasiuntinių … turim mokintiesi? BPII20. Iš galvos šventus moki̇̀nosi mokslus K.Donel. Mokintis dabar gerai, visur mokyklų pilna, o seniau teip nebuvo Ut. Kitas visai nenori mokýtis Brt. Mókinasi sa jumi Zt. Jijė moki̇̀nąsis ir dirbanti Erž. Mergaitė moki̇̀nantis an daktaro Kp. Da vaikai moki̇̀nasi Klvr.
^ Amžį gyvenk, amžį mokinkis rš. Žmogus sensta, mokinas ir durnas miršta Nmn. Jei jaunas moki̇̀nsiesi, senas maitinsiesi Dkš.
ǁ pratinti dirbti (gyvulį): Devynergis jautis nenori mokinamas LTR(Vdk).
2. Berneli mano jaunasis, per jaunas tu mane mokinti KlpD58.
apmoki̇̀nti; M žr. apmokyti.
atmoki̇̀nti žr. atmokyti 1: Seniui netinka pačios valiūkavimas, – galvoja, kaip čia savo žmoną nuo to atmokinus LTsIV285.
įmoki̇̀nti žr. įmokyti 1: Siuvėjas buvo visus įmoki̇̀nęs, ką turi daryt Jrk97. Įmokino mane motynėlė: neklausyki jaunų kareivėlių JD148. Mane mama įmoki̇̀no, kad neklausyčia vaikinų (d.) Smn.
išmoki̇̀nti; Q9 žr. išmokyti 1: Kitą išmokinaũ skaityti J. Išmoki̇̀no visokių kalbų ir visaip rašyt ir skaityt LB212. O tasai ją išmokino plonai verpti, tankiai austi R177. Senelis išmokino visus daktarus receptus rašyt (ps.) Vlkv. Takų tavo išmokink mane Mž174.
^ Miške mešką išmokina – žmogaus neišmokins! PPr246. Boba išmoki̇̀na vyrą ir per kačergą šokinėti Žl. Vargas visko išmokina Lp. Didelė[je] valio[je] augintas, proto neišmokintas KrvP(Krtv).
| refl. intr., tr.: Nesunkus daiktas lietuviškai išsimoki̇̀nti J. Daktaru išsimoki̇̀no Pnd. Išsimoki̇̀no važinėt mašina Skp. Sūnus tai iš tėvo išsimoki̇̀no KI18. Tas nepametė savo noro, išsimokino mokslus Tat. Nežinau, an ko išsimokỹs Krm.
numoki̇̀nti
1. tr. N išmokyti.
| refl. tr.: Jis nuo mūsų nusimokinęs tokių žodžių Pgg.
2. žr. numokyti 2: Jau jis nuo koto nusimoki̇̀no Alk.
pamoki̇̀nti žr. pamokyti:
1. R, K Vaikus pamokýt reikia Klvr. Prancūziškas manieras mus pamoki̇̀no K.Donel. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę – pamokinčiau, išmokinčiau mergužę darbelių JD562. Jo sūnai buvo ir pamokinti Lnkv. Rūsčios dienelės tai pamokino StnD22. Mokė́[jo] su žmonėm pasielgt – b[uv]o pamokýtas Žal. Kelių tavo pamokink mane Mž174.
^ Badas ne dėdė – ir kvailą proto pamokina, ir tinginį prie darbo pripratina KrvP(Stk).
| refl.: Pasimoki̇̀no i gavo už mokytoją Gs. Vežimėlis vaikelių, vaikščiot pasimokinančių R294.
2. Oi tu martele, tu niūronele, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. Žmogelis namon parėjęs, padaręs, kaip jį senelis buvo pamokinęs BsMtI12.
| refl.: Iš to pasimokina R333.
pérmokinti
1. J žr. permokyti 1.
| refl. LL191.
2. tr. daug, labai mokyti: Sako vyrai permokinti KlvD372.
pramoki̇̀nti žr. pramokyti: Tą vaiką pramokino truputį rašto M.Valanč. Padėkavoju, kad mažus mumis užauginai, kad mus darbelių pramokinai JD1184. Mūs vaikai to nemokėjo, ale šitas visokių žodžių pramoki̇̀no (išmokė) Ut.
| refl. Žrm: Vaikas prasimoki̇̀no, jau galėtų motinai pagelbėt Skr.
primoki̇̀nti
1. M, BPII168 žr. primokyti 1: Primokinaũ aš jąją gudrumo J.
| refl.: Iš kitur atėję žmonės prisimoki̇̀na kuršiškai kalbėti Nd. Namie kaip užkrosny – nieko daugiau nebeprisimokinsi I.Simon.
ǁ išdresuoti: Turi ant to (medžioklei) primokintus paprastus šunis, kurie, išradę žvėrį, garsina rš.
2. refl. tr. įgauti, įgyti besimokant: Mokinosi, mokinosi ir prisimoki̇̀no sau nesveikatą KzR.
susimoki̇̀nti žr. susimokyti: Susimoki̇̀no bernai mergaitei sarmatą padaryti – išpaišinti Pc. Jiedu susimoki̇̀nę – neišgausi teisybę Alk.

moki̇̀nti, -ina, -ino R, mókinti Prk žr. mokyti:
1. K, Skr Mokykis pats ir moki̇̀nk kitą J. Ar aną mokinsi, ar nemokinsi, nėko iš ano nebūs ir visi tavo darbai pražūs KrvP(Užv). Kelk, mano motinėlė, mokinki darbelių JD225. Mokin mane vargios dienos ir gailiosios ašarėlės RD6. Ar sakalo balsas, ar smulkių paukštelių, vai ar mano tėtužėlis išminties mokina BsO141. Mokinti liep visą svietą Mž234.
^ Geri miltai mokin kepėją, geri linai – verpėją B. Pirma pats pamėgink, tad kitus mokink LTR(Jnš). Diena dieną mokina LTR. Žodžiai mokina, pavyzdžiai patraukia Sim.
| refl.: Buvo geros galvos, jis labai greitai ir gerai mokinos BsPI63. Kūdikis pirmų pirmiausia kalbėt tesimokinas KBI51. Mokinaũsi skaityt Arm. Ką aš mokinaũsis, viską atmenu Krn. Gerai moki̇̀nasis Ppr. Toliau mokinkimės, kaipo tas naudas … vartoti turim BPII14. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinase žodžio MŽ30. Mokinuos į smuiką R. Ką mes iš pasiuntinių … turim mokintiesi? BPII20. Iš galvos šventus moki̇̀nosi mokslus K.Donel. Mokintis dabar gerai, visur mokyklų pilna, o seniau teip nebuvo Ut. Kitas visai nenori mokýtis Brt. Mókinasi sa jumi Zt. Jijė moki̇̀nąsis ir dirbanti Erž. Mergaitė moki̇̀nantis an daktaro Kp. Da vaikai moki̇̀nasi Klvr.
^ Amžį gyvenk, amžį mokinkis rš. Žmogus sensta, mokinas ir durnas miršta Nmn. Jei jaunas moki̇̀nsiesi, senas maitinsiesi Dkš.
ǁ pratinti dirbti (gyvulį): Devynergis jautis nenori mokinamas LTR(Vdk).
2. Berneli mano jaunasis, per jaunas tu mane mokinti KlpD58.
apmoki̇̀nti; M žr. apmokyti.
atmoki̇̀nti žr. atmokyti 1: Seniui netinka pačios valiūkavimas, – galvoja, kaip čia savo žmoną nuo to atmokinus LTsIV285.
įmoki̇̀nti žr. įmokyti 1: Siuvėjas buvo visus įmoki̇̀nęs, ką turi daryt Jrk97. Įmokino mane motynėlė: neklausyki jaunų kareivėlių JD148. Mane mama įmoki̇̀no, kad neklausyčia vaikinų (d.) Smn.
išmoki̇̀nti; Q9 žr. išmokyti 1: Kitą išmokinaũ skaityti J. Išmoki̇̀no visokių kalbų ir visaip rašyt ir skaityt LB212. O tasai ją išmokino plonai verpti, tankiai austi R177. Senelis išmokino visus daktarus receptus rašyt (ps.) Vlkv. Takų tavo išmokink mane Mž174.
^ Miške mešką išmokina – žmogaus neišmokins! PPr246. Boba išmoki̇̀na vyrą ir per kačergą šokinėti Žl. Vargas visko išmokina Lp. Didelė[je] valio[je] augintas, proto neišmokintas KrvP(Krtv).
| refl. intr., tr.: Nesunkus daiktas lietuviškai išsimoki̇̀nti J. Daktaru išsimoki̇̀no Pnd. Išsimoki̇̀no važinėt mašina Skp. Sūnus tai iš tėvo išsimoki̇̀no KI18. Tas nepametė savo noro, išsimokino mokslus Tat. Nežinau, an ko išsimokỹs Krm.
numoki̇̀nti
1. tr. N išmokyti.
| refl. tr.: Jis nuo mūsų nusimokinęs tokių žodžių Pgg.
2. žr. numokyti 2: Jau jis nuo koto nusimoki̇̀no Alk.
pamoki̇̀nti žr. pamokyti:
1. R, K Vaikus pamokýt reikia Klvr. Prancūziškas manieras mus pamoki̇̀no K.Donel. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę – pamokinčiau, išmokinčiau mergužę darbelių JD562. Jo sūnai buvo ir pamokinti Lnkv. Rūsčios dienelės tai pamokino StnD22. Mokė́[jo] su žmonėm pasielgt – b[uv]o pamokýtas Žal. Kelių tavo pamokink mane Mž174.
^ Badas ne dėdė – ir kvailą proto pamokina, ir tinginį prie darbo pripratina KrvP(Stk).
| refl.: Pasimoki̇̀no i gavo už mokytoją Gs. Vežimėlis vaikelių, vaikščiot pasimokinančių R294.
2. Oi tu martele, tu niūronele, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. Žmogelis namon parėjęs, padaręs, kaip jį senelis buvo pamokinęs BsMtI12.
| refl.: Iš to pasimokina R333.
pérmokinti
1. J žr. permokyti 1.
| refl. LL191.
2. tr. daug, labai mokyti: Sako vyrai permokinti KlvD372.
pramoki̇̀nti žr. pramokyti: Tą vaiką pramokino truputį rašto M.Valanč. Padėkavoju, kad mažus mumis užauginai, kad mus darbelių pramokinai JD1184. Mūs vaikai to nemokėjo, ale šitas visokių žodžių pramoki̇̀no (išmokė) Ut.
| refl. Žrm: Vaikas prasimoki̇̀no, jau galėtų motinai pagelbėt Skr.
primoki̇̀nti
1. M, BPII168 žr. primokyti 1: Primokinaũ aš jąją gudrumo J.
| refl.: Iš kitur atėję žmonės prisimoki̇̀na kuršiškai kalbėti Nd. Namie kaip užkrosny – nieko daugiau nebeprisimokinsi I.Simon.
ǁ išdresuoti: Turi ant to (medžioklei) primokintus paprastus šunis, kurie, išradę žvėrį, garsina rš.
2. refl. tr. įgauti, įgyti besimokant: Mokinosi, mokinosi ir prisimoki̇̀no sau nesveikatą KzR.
susimoki̇̀nti žr. susimokyti: Susimoki̇̀no bernai mergaitei sarmatą padaryti – išpaišinti Pc. Jiedu susimoki̇̀nę – neišgausi teisybę Alk.

lámdyti, -o, -ė tr.
1. glamžyti, maigyti, raukšlėti: Kam lámdai apykaklę? rš. Šeimininkas lamdė lamdė tą veršeną, bet nieko ji jam nepasakė BsPII177. Susirišk skarelę kaip žmogus, nelámdyk Jnšk.
| refl.: Žėdnas lámdysis, negi vilnonis Sdk.
2. trinti, mankyti: Ans sustyrusį autą lamdo J.
3. gniaužyti, spaudyti, niurkyti: Nelámdyk avino (kirpdamas užgulęs) Srv. Bepigu už save mažesnį lámdyti Ll. Meška pradėjo velnią lámdyti (ps.) Pkl.
lámdytinai adv.: Lámdytinai išlamdė vyras pačią, nemušė, mėlynės nebuvo Šts.
| refl. Škn: Ko te lamdais po šakas (treška šakos, triūsia po jas) J. Jis žaidžia, o tie šoka, o lamdos po erškėčius: susibadė, susikruvino, rėkia kaip tik galėdami BsMtII31.
ǁ mindžioti: Gaidys lámdo vištas Rm.
4. laužyti, gadinti: Kam lámdai dviratį, kad nemoki važiuoti! Grdm. Na, ale gerai anie ir lamdo tą naująjį vežimą po tokius kelius Kv. Ką čia lámdai tą kurvį (krepšį)! Žg. Kam lámdai stalą, jau ir taip jis kap kibykla (visas iškleręs) Brt.
| Nelámdyk (nelaupyk) tos duonos, dailiai raikyk Šts.
ǁ daužyti, ardyti: Artilerija lamdė apkasus rš.
5. kaišti (kailį): Lámdau kailį – reikia kailinių Lnkv.
6. B, N, K dresuoti, pratinti prie darbo (gyvulius).
7. prk. mokyti, lavinti, auklėti: Mano sūnus suvisu neturi galvos mokyties – lámdžiau aš jį, lámdžiau ir tik tik kiek pramokiau Ml. Lámdžiau lámdžiau visą dieną, tai šiek tiek pramoko Dbk.
8. prk. prastai, nemokant kuria kalba kalbėti: Kuningai … lamdo lietuvišką kalbą, sakydami pamokslus A1884,147.
9. refl. sunkiai eiti, bristi; kapanotis: Par cielą naktį lamdės po pelkes rš.
aplámdyti tr.
1. Š kiek suraukšlėti, apglamžyti: Vokas buvo gerokai aplamdytas ir pageltęs Vaižg.
2. apmaigyti: Kanapių saują su kojomis aplámdyk ir tada mink J.
| prk.: Jam pagailo šito protingo, gabaus, gerokai gyvenimo aplamdyto paauglio rš.
3. Gs, Užp apmušti, apdaužyti: Menkas būtų malonumas, jei mus čia (minioje) aplamdytų J.Balč. Ale gerai ir aplámdė vienas antram šonkaulius Kv. Bet kojos neklauso, aplamdytos strėnos smelksta LzP.
4. aplaužyti, apgadinti: Šeškus ne visai vykusiai nutūpė ir šiek tiek aplamdė sklandytuvą rš. Ale mašiną, bekuldami rugius, gerai ir aplámdė Kv.
5. MŽ, K papratinti, apmokyti, kiek prajodinėti: Aplamdau arklį B.
6. pramankštinti, pramiklinti: Reikia jį truputį aplamdyti, gal kiek gyvesnis pasidarys Lž.
7. prk. kiek pramokyti, pralavinti: Kad žinotumei, koks ans pirma buvo rudnagis, dabar aš jau aną šiek tiek aplámdžiau Brs.
| refl. Krš: Apsilámdė jau biškį; atejęs gi nieko nemokėjo dirbt Ktk.

×dasilámdyti (hibr.) sunkiai nueiti, pasiekti: Kolek dasilamdėm ina (in) Ačinską, turėjom visokios rš.
įlámdyti tr. įlenkti, įspausti: Ties pastovomis skardos įlamdytos rš.
išlámdyti tr.
1. Š suglamžyti, suraukšlėti.
| refl. Š.
2. išgniaužyti, išmankyti, ištrinti: Sustyrusį nuo purvų autą išlámdyk J.
| Tu išlámdei savo pusę klojimo, t. y. ištrynei J.
3. išmaigyti, apdaužyti: Pateksi į girtūklio rankas – išlamdys tau kaulus Mžk.
4. Jnš iškaišti (kailį): Gerai išlámdyk tą kailį – bus minkštesni kailiniai Lnkv.
5. Š padaryti miklų, judrų, išmankštinti: Visados sunkiausia esti rytais, kol prasivaikštai, kaulus išlamdai rš. Tai kas, kad kelmas. Kariuomenėj išlámdys Ds. Kad jis patektų į mano rankas, tai aš jį teip išlamdytau, kad per kačergą šoktų Rdm.
6. prk. išmokyti, išlavinti: Jis pats papratęs dirbt, išlamdo ir vaikus RD201. Savo vaiką noru išlamdyti į siuvėjus Lkv.
| refl.: Per gyvenimą žmogus išsilámdai in visus šonus Prng.
ǁ su vargu išmokti, perprasti: Kai išlámdysi gerai abėcėdles, tada skaityt bus geriau Prng.
nulámdyti tr.
1. nuvarginti, nubaigti: Nulámdė, nujodė arklį Šauk.
| refl.: Nusilamdžiau tiek daug dirbdamas Šauk.
2. nužudyti, užgniaužyti: Rast y[ra] gyvas koks, o rast anus i nulámdė KlvrŽ.
3. KI257 nuraminti, sutramdyti: Aš tuoj juos visus nulamdysiu! Vv.
palámdyti tr.
1. pamankštinti.
| prk.: Bet jūs šitos mechanikos nebijokite, reikia tiktai smegeninę palamdyti! rš.
| refl.: Tegu sau po biskį pasilamdo rš.
2. paniurkyti, paglamžuoti.
| prk.: Gyvenimas gerai palamdė rš.
pérlamdyti tr. Rm smarkiai sumušti, sudaužyti.
pralámdyti tr.
1. pratrinti, aptraiškyti: Palauk, dar nevažiuok, gal tą gruodą kiek pralámdys Pg. Pralámdžiau (prakrušau) ledus nuo kelio, t. y. pralaužiau J.
2. Krš pramankštinti, išjudinti: Žinai, koks anas buvo kelmas, ale kariuomenėj vis tiek bent kiek pralámdė Dbk.
| refl.: Kelkis, prasilamdyk truputį rš.
3. Up prk. kiek pamokyti, palavinti: Dabar jaunieji mokyklose pralámdyti Mlt. Pralámdei kiek ir statyk prie žemės (prie žemės darbo) Srv. Jis kiek pralámdytas yra Ėr.
| refl.: Be mokyklos prasilámdęs Antš. Praslámdžiau šiek tiek iš savo galvos Mlt. Prasilamdė kiek ant knygos, ir gerai Ds.
prilámdyti tr. priniurkyti, primaigyti: Tas ančiukas privoliotas, prilámdytas Pc. Mane gerai prilámdė, net kaulai braškėjo Prng.
sulámdyti tr.
1. Nm suglamžyti, suraukšlėti: Sulámdė visus drabužius, dabar žmonėm gėda pasirodyti Jnš. Kam tep sulámdei popierą, kad nei rašyt negalima! Mrs. Tie pašiūrėliai mano gerąją kepurę sulámdė Up. Taip negrūsk, bo labai sulámdysi Sb. Sulámdytas, kaip iš šunio gerklės ištrauktas Ds.
| refl.: Popierinė jų skrynelė, daiktus bekilojant, gerokai susilamdė Vaižg. Parėjo namo visas susilámdęs Skp.
2. suniurkyti, sumurdyti (įveikus): Tą vaikį i sulámdė į kertę Kl. Sugriebęs aną sulámdyk į žemę, t. y. sugrūsk J. Sulamdysiu kaip šiltą vilną LTR.
| prk.: Anas tuoj jį kalboj sulámdys (įveiks) Ds. Jūs erelis buvote, be reikalo jus gyvenimas sulamdė rš.
3. sulaužyti, sumaigyti: Žiūrėk, meduką sulamdei! Ll. Arklys vežimą sulámdė Lš. Atsisėdęs toks sunkus, visą kėdę sulámdė Brt. Per vestuves vienam bernui skobas (šonkaulius) sulámdė Pns. Sulámdė griūdamas mašiną ir varosi paskiau kaip su karve Rm.
4. nugalėti, sunaikinti, nugalabyti: Škalikų būrį užsiundė, ir vilką sulamdė Blv.
| prk.: Nepasėkmingi mūšiai pas Chaironeją sulamdė Mitridato galybę rš. Vado valia ir kareivių karštis sulamdė visas kliūtis rš.
◊ sulámdyti į kãmaną (kãmanon) smarkiai, visai sulamdyti: Sulámdžiau jį kãmanon Dglš.
užlámdyti tr.
1. niurkant prikamuoti, prigniaužyti: Kačiokas būt geras, kad neužlámdytas Ds.
ǁ lamdant galą padaryti, užniurkyti: Kačiukas vieną ančiuką užlámdė Pc. Neužlámdykit mano vaiko benešiodamos (juok.) Ds.
| prk.: Ažlámdę (užkamavę) būt jį mokesčiai ir darbai Dbk.
2. nugalabyti, nužudyti: Vilką te ažlámdė BM48.