Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (3)
prakniùrvin‖ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
šiaip taip prakasti, prarausti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
~o griovelį, kad vanduo nubėgtų.
Pelė prasikniùrvino urvą.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
įsikniùrvinti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
kniùrvinti (-yti), -ina, -ino
1. tr. kasti, krapštyti, badyti, urbinti: Kniùrvink, gremžk, gal kaip išgręši Lnkv. Kniùrvink (prarak, pradurk), kol prakniurvinsi sudžiūvusią plutą molio, o toliau atrasi minkštą žemę J. Kniùrvina – mažą daiktą, niekus beda, kasa, knisa J(Škn). Kniùrvinu raviuką vandeniui nubėgti Šl. Sulig diena pradėjom kniùrvyti šulinį Grž. Pelės pradėjo kniùrvinti bulbių kapčio apačią, prasikniurvins dar kiaurai Paį.
2. intr. lįsti, raustis: Kur čia kniùrvini? Lnkv.
| refl.: Jau jau po truputį kniùrvinasi (akmuo stumiamas, kišamas po pamatu) Pg.
| Ko tu čia kniurviniesi kaip kiaulė guoly?! Všk. Matyt, kad griaustinio vaikas bijo – kniùrvinasi į padušką Sdb.
3. refl. niurnant judėti atsigulus, tvarsytis: Kniùrvinas – iš miego nekelas, ukštinas po lovą, niurzga, vyniojas į drobulę, nenoria kelties Škn. Nė pats nežino, ko staipos, graibos – et tik kniùrvinas po lovą J(Škn). Nesikniùrvinkit, vaikai, o miegokit! Žg.
apsikniùrvinti apsiknisti, apsivelti, išsitaršyti: Apsikniùrvinęs meitelys šiauduose, kad net jo nė nematyt Pg. Ko guli apsikniùrvinęs kaip kiaulė?! Pg.
įsikniùrvinti įsirausti, įsikasti, įlįsti: Šuva įsikniùrvino an šiaudus, kad būt šilčiau gulėt Ėr. Įsikniurvino, įlindo į šieną Krč. Šiaip taip įsikniùrvinę į patį vidurį kaugės, ko tik neužtroškom Šl. Led įsikniùrvinau per šiaudus ir pasiekiau šieno (įsiknisau prie šiaudais užkrauto šieno) Jnšk.
iškniùrvinti tr. iškasti, išrausti, išurbinti: Kurmis baigia visas uogas iškniurvyti Ps. Iškniùrvino žemę J.Jabl.
| Lenta kirmėlių iškniurvinta rš. Šiaip taip iškniùrvinau skylę Šl.
pakniùrvinti intr. kiek pakasti, parausti: Pakniùrvink čia, gal bus geresnio smėlio Sb.
prakniùrvinti tr.
1. prakasti, prarausti, praurbinti: Reiks prakniùrvint skylę [rūsyje, kad galima būtų išimti morkas] Ėr. Prakniurvink skylę pagal vandenį Klov. Prakniùrvink sudžiūvusią plutą molio ant kelio, atrasi toliau minkštesnę žemę J. Truputį prakniùrvinsiu žemę ir dėsiu trąšų Rm. Prakniùrvink čia griovelį, kad vanduo išbėgtų Jnšk. Jau visa diena kaip vargsta, o dar tik tokį griovelį teprakniùrvino Lnkv. Užtvinko panagė; paimk adatą ir prakniùrvink Šl.
| refl. tr.: Pelė prasikniùrvino urvą ir įlindo Jnšk. Vanduo pats prasikniurvino [griovelį] Pg.
2. refl. prasigraužus išlįsti: Pelė pro padlagą prasikniurvino Ps.
1. tr. kasti, krapštyti, badyti, urbinti: Kniùrvink, gremžk, gal kaip išgręši Lnkv. Kniùrvink (prarak, pradurk), kol prakniurvinsi sudžiūvusią plutą molio, o toliau atrasi minkštą žemę J. Kniùrvina – mažą daiktą, niekus beda, kasa, knisa J(Škn). Kniùrvinu raviuką vandeniui nubėgti Šl. Sulig diena pradėjom kniùrvyti šulinį Grž. Pelės pradėjo kniùrvinti bulbių kapčio apačią, prasikniurvins dar kiaurai Paį.
2. intr. lįsti, raustis: Kur čia kniùrvini? Lnkv.
| refl.: Jau jau po truputį kniùrvinasi (akmuo stumiamas, kišamas po pamatu) Pg.
| Ko tu čia kniurviniesi kaip kiaulė guoly?! Všk. Matyt, kad griaustinio vaikas bijo – kniùrvinasi į padušką Sdb.
3. refl. niurnant judėti atsigulus, tvarsytis: Kniùrvinas – iš miego nekelas, ukštinas po lovą, niurzga, vyniojas į drobulę, nenoria kelties Škn. Nė pats nežino, ko staipos, graibos – et tik kniùrvinas po lovą J(Škn). Nesikniùrvinkit, vaikai, o miegokit! Žg.
apsikniùrvinti apsiknisti, apsivelti, išsitaršyti: Apsikniùrvinęs meitelys šiauduose, kad net jo nė nematyt Pg. Ko guli apsikniùrvinęs kaip kiaulė?! Pg.
įsikniùrvinti įsirausti, įsikasti, įlįsti: Šuva įsikniùrvino an šiaudus, kad būt šilčiau gulėt Ėr. Įsikniurvino, įlindo į šieną Krč. Šiaip taip įsikniùrvinę į patį vidurį kaugės, ko tik neužtroškom Šl. Led įsikniùrvinau per šiaudus ir pasiekiau šieno (įsiknisau prie šiaudais užkrauto šieno) Jnšk.
iškniùrvinti tr. iškasti, išrausti, išurbinti: Kurmis baigia visas uogas iškniurvyti Ps. Iškniùrvino žemę J.Jabl.
| Lenta kirmėlių iškniurvinta rš. Šiaip taip iškniùrvinau skylę Šl.
pakniùrvinti intr. kiek pakasti, parausti: Pakniùrvink čia, gal bus geresnio smėlio Sb.
prakniùrvinti tr.
1. prakasti, prarausti, praurbinti: Reiks prakniùrvint skylę [rūsyje, kad galima būtų išimti morkas] Ėr. Prakniurvink skylę pagal vandenį Klov. Prakniùrvink sudžiūvusią plutą molio ant kelio, atrasi toliau minkštesnę žemę J. Truputį prakniùrvinsiu žemę ir dėsiu trąšų Rm. Prakniùrvink čia griovelį, kad vanduo išbėgtų Jnšk. Jau visa diena kaip vargsta, o dar tik tokį griovelį teprakniùrvino Lnkv. Užtvinko panagė; paimk adatą ir prakniùrvink Šl.
| refl. tr.: Pelė prasikniùrvino urvą ir įlindo Jnšk. Vanduo pats prasikniurvino [griovelį] Pg.
2. refl. prasigraužus išlįsti: Pelė pro padlagą prasikniurvino Ps.
Lietuvių kalbos žodynas
kniùrvinti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
kniùrvinti (-yti), -ina, -ino
1. tr. kasti, krapštyti, badyti, urbinti: Kniùrvink, gremžk, gal kaip išgręši Lnkv. Kniùrvink (prarak, pradurk), kol prakniurvinsi sudžiūvusią plutą molio, o toliau atrasi minkštą žemę J. Kniùrvina – mažą daiktą, niekus beda, kasa, knisa J(Škn). Kniùrvinu raviuką vandeniui nubėgti Šl. Sulig diena pradėjom kniùrvyti šulinį Grž. Pelės pradėjo kniùrvinti bulbių kapčio apačią, prasikniurvins dar kiaurai Paį.
2. intr. lįsti, raustis: Kur čia kniùrvini? Lnkv.
| refl.: Jau jau po truputį kniùrvinasi (akmuo stumiamas, kišamas po pamatu) Pg.
| Ko tu čia kniurviniesi kaip kiaulė guoly?! Všk. Matyt, kad griaustinio vaikas bijo – kniùrvinasi į padušką Sdb.
3. refl. niurnant judėti atsigulus, tvarsytis: Kniùrvinas – iš miego nekelas, ukštinas po lovą, niurzga, vyniojas į drobulę, nenoria kelties Škn. Nė pats nežino, ko staipos, graibos – et tik kniùrvinas po lovą J(Škn). Nesikniùrvinkit, vaikai, o miegokit! Žg.
apsikniùrvinti apsiknisti, apsivelti, išsitaršyti: Apsikniùrvinęs meitelys šiauduose, kad net jo nė nematyt Pg. Ko guli apsikniùrvinęs kaip kiaulė?! Pg.
įsikniùrvinti įsirausti, įsikasti, įlįsti: Šuva įsikniùrvino an šiaudus, kad būt šilčiau gulėt Ėr. Įsikniurvino, įlindo į šieną Krč. Šiaip taip įsikniùrvinę į patį vidurį kaugės, ko tik neužtroškom Šl. Led įsikniùrvinau per šiaudus ir pasiekiau šieno (įsiknisau prie šiaudais užkrauto šieno) Jnšk.
iškniùrvinti tr. iškasti, išrausti, išurbinti: Kurmis baigia visas uogas iškniurvyti Ps. Iškniùrvino žemę J.Jabl.
| Lenta kirmėlių iškniurvinta rš. Šiaip taip iškniùrvinau skylę Šl.
pakniùrvinti intr. kiek pakasti, parausti: Pakniùrvink čia, gal bus geresnio smėlio Sb.
prakniùrvinti tr.
1. prakasti, prarausti, praurbinti: Reiks prakniùrvint skylę [rūsyje, kad galima būtų išimti morkas] Ėr. Prakniurvink skylę pagal vandenį Klov. Prakniùrvink sudžiūvusią plutą molio ant kelio, atrasi toliau minkštesnę žemę J. Truputį prakniùrvinsiu žemę ir dėsiu trąšų Rm. Prakniùrvink čia griovelį, kad vanduo išbėgtų Jnšk. Jau visa diena kaip vargsta, o dar tik tokį griovelį teprakniùrvino Lnkv. Užtvinko panagė; paimk adatą ir prakniùrvink Šl.
| refl. tr.: Pelė prasikniùrvino urvą ir įlindo Jnšk. Vanduo pats prasikniurvino [griovelį] Pg.
2. refl. prasigraužus išlįsti: Pelė pro padlagą prasikniurvino Ps.
1. tr. kasti, krapštyti, badyti, urbinti: Kniùrvink, gremžk, gal kaip išgręši Lnkv. Kniùrvink (prarak, pradurk), kol prakniurvinsi sudžiūvusią plutą molio, o toliau atrasi minkštą žemę J. Kniùrvina – mažą daiktą, niekus beda, kasa, knisa J(Škn). Kniùrvinu raviuką vandeniui nubėgti Šl. Sulig diena pradėjom kniùrvyti šulinį Grž. Pelės pradėjo kniùrvinti bulbių kapčio apačią, prasikniurvins dar kiaurai Paį.
2. intr. lįsti, raustis: Kur čia kniùrvini? Lnkv.
| refl.: Jau jau po truputį kniùrvinasi (akmuo stumiamas, kišamas po pamatu) Pg.
| Ko tu čia kniurviniesi kaip kiaulė guoly?! Všk. Matyt, kad griaustinio vaikas bijo – kniùrvinasi į padušką Sdb.
3. refl. niurnant judėti atsigulus, tvarsytis: Kniùrvinas – iš miego nekelas, ukštinas po lovą, niurzga, vyniojas į drobulę, nenoria kelties Škn. Nė pats nežino, ko staipos, graibos – et tik kniùrvinas po lovą J(Škn). Nesikniùrvinkit, vaikai, o miegokit! Žg.
apsikniùrvinti apsiknisti, apsivelti, išsitaršyti: Apsikniùrvinęs meitelys šiauduose, kad net jo nė nematyt Pg. Ko guli apsikniùrvinęs kaip kiaulė?! Pg.
įsikniùrvinti įsirausti, įsikasti, įlįsti: Šuva įsikniùrvino an šiaudus, kad būt šilčiau gulėt Ėr. Įsikniurvino, įlindo į šieną Krč. Šiaip taip įsikniùrvinę į patį vidurį kaugės, ko tik neužtroškom Šl. Led įsikniùrvinau per šiaudus ir pasiekiau šieno (įsiknisau prie šiaudais užkrauto šieno) Jnšk.
iškniùrvinti tr. iškasti, išrausti, išurbinti: Kurmis baigia visas uogas iškniurvyti Ps. Iškniùrvino žemę J.Jabl.
| Lenta kirmėlių iškniurvinta rš. Šiaip taip iškniùrvinau skylę Šl.
pakniùrvinti intr. kiek pakasti, parausti: Pakniùrvink čia, gal bus geresnio smėlio Sb.
prakniùrvinti tr.
1. prakasti, prarausti, praurbinti: Reiks prakniùrvint skylę [rūsyje, kad galima būtų išimti morkas] Ėr. Prakniurvink skylę pagal vandenį Klov. Prakniùrvink sudžiūvusią plutą molio ant kelio, atrasi toliau minkštesnę žemę J. Truputį prakniùrvinsiu žemę ir dėsiu trąšų Rm. Prakniùrvink čia griovelį, kad vanduo išbėgtų Jnšk. Jau visa diena kaip vargsta, o dar tik tokį griovelį teprakniùrvino Lnkv. Užtvinko panagė; paimk adatą ir prakniùrvink Šl.
| refl. tr.: Pelė prasikniùrvino urvą ir įlindo Jnšk. Vanduo pats prasikniurvino [griovelį] Pg.
2. refl. prasigraužus išlįsti: Pelė pro padlagą prasikniurvino Ps.
Lietuvių kalbos žodynas